2013-04-11 Vilniaus diena

Page 1

štis a r t i a v Sa

„Salamandros sapnas. Paveikslas“ kviečia į teatrą!

2 bilietai už 1 kainą!

išeina ketvirtadieniais

2 Lt

TaiKi KLYJE Į LRT p „sida aVasaRĮ b a

27p. u a i č la spaustuvė, PMenų

RinĖ gERV TnEša Ė“

Tel PRo evizijo

bala GRAM s o ndžio 13–1 s 9 d.

Šiltadaržio g. 6. balandžio 14 d. 19 val.

Nr. 15

balandžio 11–17 d., 2013 m. Nr. 15 (1516)

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

TV HE ROJĖ

Žiūrėk BTV ge 6 am­ba­sar­dumo

Marcelijaus kalvės paslaptis

orė

Tiraža s 34

sUG TV1 rĮ­Ž I­m e „Snoteryje at as gi bo ki nas“ ms

San­ty­kių su Ru­si­ja pro­ble­ma nėra san­ty­kių su ja per­kro­vi­ mas. Ga­li­ma teig­ti, kad san­ ty­kiai su Ru­si­ja ne­bu­vo pri­ krau­ti, jiems trūksta po­zi­ty­ vios dar­bot­varkės. 580

Vy­gau­das Ušac­kas, ru­denį tap­sian­tis ES am­ba­sa­do­riu­mi Ru­si­jo­je

8p.

Miestas

5p.

Am­ži­nas ši­lu­mos kainų re­bu­sas Kitą sa­v aitę vei­k iau­s iai baig­s is už­s itęsęs šil­d y­m o se­z o­n as. Ši­lu­ ma Vil­n iu­j e šį se­z oną šiek tiek pi­ go ir galbūt to­k ios ten­d en­c i­j os iš­ liks ir atei­t y­j e.

Miestas

23 Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ka­dai­se iš­vykęs iš gim­to­jo Pa­ser­ben­čio ir to­li nuo ru­gių at­si­dūręs poe­tas Marcelijus Mar­ti­nai­tis jų lys­velę pa­si­sėjo ir sa­vo so­dy­bo­je prie Vil­niaus – kad galėtų su­tik­ti sa­vo bi­čiu­lius su duo­na. Bi­čiu­liais jis va­di­no ir net ke­lias kar­tas sa­vo stu­dentų, užaugintų Vilniaus universiteto literatų kalvėje ir da­bar ta­pu­sių žy­miais rašytojais. diena.lt

Miestiečiai

Šian­dien, kai pa­ sau­lis mi­ni Tarp­ tau­tinę kon­cent­ra­ ci­jos sto­vyklų ka­ li­nių iš­lais­vi­ni­ mo dieną, vil­nie­ tis 82-ejų Ed­mun­ das Ze­lig­ma­nas taip pat brau­kia ašarą. „Ma­čiau, kaip šovė ir į duobę įkri­to ma­no tėvas“, – pri­ si­minė Lie­tu­vos žy­ das, ku­ris pa­ts mirtį nu­galė­jo net še­šis kar­tus. 7p.

Sa­vait­ga­lis

Į iš­vy­ku­sius gy­ven­ti ir dirb­ti sve­ tur vertėtų žvelg­ti ne su prie­kaiš­tais, nuo­skau­da, o su pa­si­did­žia­vi­mu, kad at­si­vėrė pla­tes­ni ho­ri­zon­tai ir kaž­kur to­lybė­se gar­si­na­ma ta­vo ša­lis. Tai tei­gia Prancū­zi­jo­je gy­ve­nan­ti gru­ zinų ak­torė Ol­ga Bab­lua­ni. 17p.

Sa­vait­ga­lis

Jau ne­tru­kus Lie­tu­va galės va­din­tis kos­mi­ne vals­ty­be – į kos­mosą pakils pir­ma­sis lie­tu­vių su­kur­tas pa­ly­do­ vas. „Pa­lei­di­mas įvyks gar­sia­ja­me J.F.Ken­ne­dy kos­mo­so cent­re“, – sakė vie­nas „Li­tua­ni­cos SAT-1“ kūrėjų Lau­ry­nas Ma­čiu­lis. 20p.

6p.

Planų – daug, lai­ko – ma­žai


2

Balandžio 11–17, 2013

miestas

Miestą ser­gin­čios ne­pas­te­bi­mos „Di­dy­sis bro­lis“ ste­bi jus – Vil­niu­je fil­ma­vi­ mo ka­me­ro­mis ste­bi­mos san­kry­žos, vie­šo­ ji erdvė, jo­mis jau ap­si­gink­la­vo kont­ro­lie­ riai, ne­tru­kus ka­merų at­si­ras ir vie­ša­ja­ me trans­por­te. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Spėjo pa­si­tei­sin­ti

Prieš mėnesį, ko­vo 13 d., sie­kiant už­tik­rin­ti ko­ky­biš­kesnį kont­ro­ lie­rių darbą ir stebė­ti juos vie­šo­jo trans­por­to prie­monė­se, prie uni­ formų bu­vo pri­seg­tos ma­žos fil­ ma­vi­mo ka­me­ros. Apie šią nau­jovę ke­lei­vius in­for­muo­ja ant kont­ro­lie­ rių ap­ran­gos pri­kli­juo­ti spe­cialūs lip­du­kai. „Pradė­jus nau­do­ti fil­ma­vi­mo ka­me­ras su­mažė­jo konf­lik­ti­nių si­ tua­cijų. Iki tol skundų te­le­fo­nu dėl ne­tin­ka­mo kont­ro­lie­rių el­ge­sio iš ke­lei­vių per dieną su­lauk­da­vo­me 10–12, šiuo me­tu – vie­no ar dvie­ jų skam­bu­čių per dieną“, – kad dar mėne­siui ne­praė­jus pa­si­tei­si­no šis su­ma­ny­mas, pa­sa­ko­jo „Su­si­sie­ki­ mo pa­slaugų“ Kont­rolės sky­riaus vedė­jas Da­nius Rin­kaus­kas. „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ 2012 m. ga­vo 770, 2013 m. – 55 skun­dus iš vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių. Ke­lei­vių kont­rolės sky­riu­je dir­ ba 60 kont­ro­lie­rių, kiek­vie­nas jų dirb­da­mas da­bar nau­do­ja­si vaiz­ do fil­ma­vi­mo įran­ga. Kol kas in­ci­ dentų, kad žmonės pik­tintų­si, jog yra fil­muo­ja­mi, D.Rin­kaus­ko tei­gi­ mu, ne­bu­vo.

Eks­pe­ri­men­tas pa­rodė, kad ka­ me­ros rei­ka­lin­gos, ta­čiau ta­da ne­ bu­vo im­ta­si jų dieg­ti. Šiuo me­tu mies­to vald­žia bai­gia de­rin­ti lei­di­ mus su duo­menų ap­sau­gos ins­ti­ tu­ci­jo­mis ir, sa­vi­val­dybės at­stovų tei­gi­mu, po mėne­sio, o gal ir anks­ čiau, vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ros at­si­ras po sos­tinę va­žinė­jan­čiuo­se au­to­bu­suo­se. „Pla­nuo­ja­me tam tik­ruo­se au­to­ bu­suo­se fil­muo­ti ir sa­lo­no vi­du­je. Ta­čiau tai da­ry­si­me tik gavę vi­sus būti­nus lei­di­mus, apie tai pra­ne­ši­ me vie­šai“, – sakė „Vil­niaus vie­šo­ jo trans­por­to“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Na­ku­tis. Įsi­gy­ti naujų ka­merų ne­pla­nuo­ ja­ma, ka­me­ros jau su­mon­tuo­tos nau­juo­se au­to­bu­suo­se, ku­rie ko­vo 26 d. iš­riedė­jo į Vil­niaus gat­ves, ir kai ku­riuo­se se­nes­niuo­se.

Ka­me­ros mo­kyk­lo­ se bu­vo įreng­tos ne kiek­vie­nam moks­lei­ vių žings­niui sek­ti, o sie­kiant pa­leng­vin­ti darbą pa­statą sau­gan­ tiems dar­buo­to­jams.

Sugrįš bud­rio­ji akis

Net­ru­kus Vil­niaus vie­ša­ja­me trans­ por­te turėtų at­si­ras­ti dar vie­na nau­jovė. Tie­sa, galbūt žo­dis „nau­ jovė“ čia ne pa­ts tin­ka­miau­sias, nes su tuo mies­tie­čiai bu­vo su­pa­žin­ din­ti jau prie­š po­rą metų, kai sos­ tinė­je bu­vo vyk­do­mas eks­pe­ri­men­ tas – 19-o marš­ru­to tro­lei­bu­suo­se su­mon­tuo­tos vaiz­do stebė­ji­mo ka­ me­ros. Kaip tuo­met teigė įmonės „Vil­niaus tro­lei­bu­sai“ at­sto­vai, tro­ lei­bu­suo­se la­bai su­mažė­jo konf­liktų tarp ke­lei­vių ir vai­ruo­tojų.

Prie­monė: eis­mo sky­riaus dar­buo­tojų tei­gi­mu, vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ros yra la­bai efek­ty­vi prie­monė eis­mo srau­ta

Eis­mo sky­riaus va­do­vas Jev­ge­ni­jus So­lov­jo­vas. Pir­mos vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ ros Vil­niu­je bu­vo įreng­tos 2008 m. J.So­lov­jo­vo tei­gi­mu, bend­ras vaiz­do stebė­ji­mo ka­merų skai­čius jiems ne­ži­no­mas. Pa­sak jo, ka­merų ski­ria­mo­ji ge­ba ne­pri­tai­ky­ta as­me­ nims at­pa­žin­ti, todėl ne­pa­žeid­žia­ mos as­mens ap­sau­gos teisės. O ir skundų, kad fil­muo­ja eis­mo si­tua­ ciją, nėra su­laukę nė vie­no. Pa­de­da po­li­ci­jos dar­bui

Fil­muo­ja­mos 22 san­kry­žos

Tei­gia­ma, kad vie­nas efek­ty­viau­sių eis­mo si­tua­ci­jos mies­te stebė­ji­mo būdų yra vaiz­do stebė­ji­mo sis­te­ ma. Vil­niu­je 51 ka­me­ra ste­bi­mos 22 san­kry­žos ir trans­por­to maz­gai. „Ka­merų tiks­las – sek­ti eis­mo si­ tua­ciją su­dėtin­guo­se ke­lių ruo­žuo­se ir į ją rea­guo­ti: in­for­muo­ti tar­ny­bas, pa­dėti ke­lių po­li­ci­jai ir pan. Tai la­bai efek­ty­vi prie­monė eis­mo srau­tams stebė­ti, val­dy­ti ir eis­mui re­gu­liuo­ ti“, – sakė „Su­si­sie­ki­mo pa­slaugų“

Jau vie­nuo­lik­tus me­tus viešąjį sau­ gumą už­tik­rin­ti pa­de­da 112 mies­te įrengtų ka­merų. Šiuo me­tu ka­me­ ros, kaip sakė sa­vi­val­dybės Or­ga­ni­ za­vi­mo po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Vid­man­tas Bal­čas, taip pat įreng­tos ir Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus pa­reigūnų au­to­mo­bi­liuo­se. Vil­niaus ap­skri­ties po­li­ci­jos pa­ reigū­nai vaiz­do ka­me­ras teigė ver­ ti­nan­tys pa­lan­kiai. „Nau­do­jan­ tis ka­me­ro­mis ope­ra­ty­viai ga­li būti iden­ti­fi­kuo­ja­mi ir su­lai­ko­mi teisės

MIESTAS per savaitę

gi­jo už mies­to sa­vi­val­dybės skir­tas lėšas – be­veik 100 tūkst. litų. Pag­ rin­di­nis tiks­las – ma­si­niams ren­ gi­niams stebė­ti. Ta­čiau, D.Ber­no­to tei­gi­mu, po­li­ci­ja lau­kia ir kitų už­sa­ kymų, kur pra­verstų skrai­dyklės pa­ gal­ba, pa­vyzd­žiui, ieš­kant din­gu­sio žmo­gaus. Tokį įren­ginį Lie­tu­vo­je tu­ri tik Vil­niaus ap­skri­ties po­li­ci­ja. Sustabdė vagystes

Sau­gu­mo, ki­lu­sių konf­liktų, pa­ty­ čių ir pa­na­šiais klau­si­mais ka­me­ ros ren­gia­mos ir mo­kyk­lo­se. Švie­ ti­mo sky­riaus vedė­jo Dže­ral­do Da­gio tei­gi­mu, Vil­niu­je ka­me­ros įreng­tos maž­daug treč­da­ly­je mies­ to mo­kyklų (iš vi­so jų sos­tinė­je yra apie 125). Tie­sa, sos­tinės sa­vi­val­ dybė, prie­šin­gai nei Kau­no ar Pa­ lan­gos, nėra fi­nan­sa­vu­si jų įren­gi­ mo – stebė­ji­mo ka­me­ras mo­kyk­los įsi­rengė tėvų, 2 pro­c. ar­ba už pa­ talpų nuo­mą gau­to­mis lėšo­mis. Vals­ty­binės duo­menų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos (VDAI) nuo­mo­ne, ga­li­ma stebė­ti mo­kyk­los te­ri­to­riją, įėji­mus,

2013 04 04 2013 04 10

Ket­vir­ta­die­nis

Šešta­die­nis

Vil­niaus mies­to me­ras Artū­ ras Zuo­kas ofi­cia­liai pri­ statė vie­šo­jo trans­por­to per­tvarką, ku­ri, pa­sak jo, tik pa­ge­rins ir pa­ grei­t ins su­s i­s ie­k imą vi­sa­me mies­te. Pla­ nuo­ja­ma itin pa­grei­ tin­ti ke­lio­nes vie­šuo­ ju trans­por­tu įdie­gus grei­tuo­sius marš­ru­tus, bet tei­gia­ma, kad vien to­kio spren­di­mo ne­ga­ na. „Taip pat rei­kia pa­ge­ rin­ti ir grei­tes­nio su­si­sie­ki­ mo ga­li­my­bes – rei­kia dau­giau A juostų, neiš­ven­gia­mas ir gat­vių pla­ti­ni­mas, „pil­vukų“ nu­ėmi­mas. Vien vie­šo­jo trans­por­to juostų pla­nuo­ja­ma jau iki lie­pos 1 d. nu­ties­ti apie 15 km vi­

Žvar­bus oras ir snie­gas ne­pra­dan­gi­no Vil­ niaus uni­ver­si­te­to fi­zikų sim­bo­lio – Di­no Zau­ro – kaltės jaus­mo. Per jau 45-ą kar­ tą su­rengtą Fi­zi­ko dieną ža­lios spal­vos mil­ži­nas tra­di­ciš­kai pa­traukė at­si­pra­ šy­ti fi­lo­lo­gių už praei­ties kiau­lys­tes. Pa­minė­ti Fi­zi­ko die­nos en­tu­zias­tai

sa­me mies­te“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dybės spe­cia­lis­tas Kas­ty­tis Lu­bys.

pa­žeidė­jai. Ka­me­ros pa­de­da po­li­ci­ jai kas­die­nia­me dar­be: ga­vus pra­ne­ šimą apie įvykį, jį ga­li­ma ne­del­siant pa­tik­rin­ti, t. y. pa­gal ad­resą su­ras­ti ir pa­tik­rin­ti pa­tį įvykį (jei­gu tuo ad­re­ su įreng­ta vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ra). Vaiz­do įra­šai taip pat ga­li būti pa­ nau­do­ja­mi kaip įro­dy­mai iki­teis­mi­ niuo­se ty­ri­muo­se“, – vaiz­do stebė­ ji­mo ka­merų naudą var­di­jo Vil­niaus ap­skri­ties (VA) VPK Val­dy­mo or­ga­ ni­za­vi­mo sky­riaus Viešųjų ry­šių po­ sky­rio vedė­ja Eve­li­na Pa­gou­nis. Tei­gia­mi at­si­lie­pi­mai ly­di ir prie­š me­tus Pa­luk­nio ae­rod­ro­me pri­sta­ tytą uni­ka­lią skrai­dyklę su vaiz­do stebė­ji­mo įran­ga. „Įran­ga yra ga­na jaut­ri, val­do­ma ra­di­jo ban­go­mis, dar ne viską esa­me iš­bandę, bet la­bai do­mimės, ban­do­ me ir ju­da­me į prie­kį. Kiek jau nau­ do­jo­me, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad la­bai džiau­giamės ko­ky­be, vaiz­do sta­bi­lu­ mu“, – sakė VAVPK Spe­cia­liųjų už­ duo­čių val­dy­bos vir­ši­nin­kas Da­lius Ber­no­tas. Vil­niaus ap­skri­ties VPK lie­tu­vių rankų dar­bo skrai­dyklę įsi­

Pirma­die­nis į Saulė­te­kio alė­jo­je įsikū­rusį „Fiz­lendą“ rin­ko­si jau nuo ry­to. Čia fi­zi­kos stu­den­tai pri­statė dau­giau kaip 30 pa­čių su­meist­ rautų at­rak­cionų. Ren­gi­nys pri­traukė įvai­ raus am­žiaus žmo­nių, su­si­domė­jimą fi­ zikų dar­bais reiškė ir vai­kai, ir vy­resnės kar­tos at­sto­vai.

Saulėtą pir­ma­die­nio po­pietę gau­sus būrys žmo­nių į pa­sku­ tinę ke­lionę pa­lydė­jo poetą Mar­ce­lijų Mar­ti­naitį. Po vi­dur­ die­nio, skam­bant var­pams, iš Šv. Jonų baž­ny­čios bu­vo iš­neš­ tas Lie­tu­vos tris­pal­ve už­deng­ tas kars­tas. Jį ne­šė Lie­tu­vos ka­riuo­menės Garbės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai. Pro­ce­si­jos prie­ ky­je bu­vo ne­ša­mi poe­to gau­ti ap­do­va­no­ji­mai, vals­tybės va­ dovų at­si­ųsti vai­ni­kai. Am­ži­no poil­sio poe­tas at­gulė Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pinė­se, Me­ni­ ninkų kal­ne­ly­je. 77-erių M.Mar­ ti­nai­tis mirė ba­land­žio 5 d. va­ karą. Vieną gar­siau­sių XX–XXI a. lie­tu­vių kultū­ros žmo­nių ko­ vo 31 d. iš­ti­ko in­sul­tas.


3

Balandžio 11–17, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

akys

Komentaras Ka­ro­lis Liut­ke­vi­čius Žmo­gaus tei­sių stebė­ji­mo ins­t i­tu­to tei­si­n in­kas

I

ki šiol Lie­t u­vo­je ne­bu­vo at­l ik­ tas nė vie­nas ty­r i­mas, ku­r is nu­ sta­t ytų realų vaiz­do stebė­ji­mo ka­merų įdie­g i­mo po­veikį teisės pa­žei­d imų skai­čiui. Žmo­gaus tei­sių stebė­ji­mo ins­t i­tu­to iš­nag­r inė­t i to­k io po­būdžio ty­ri­mai, at­lik­ti už­sie­nio vals­ tybė­se, at­skleidė fak­tus, kad vaiz­do stebė­ji­mo ka­merų po­vei­kis nu­si­kals­ ta­mu­mui stip­riai per­ver­ti­na­mas. Vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ros daž­nai pa­ tei­kia­mos kaip efek­ty­vi ko­vos su tei­ sės pa­žei­d i­mais prie­monė. Ta­č iau rei­k ia pa­brėžti, kad, ver­t i­nant nu­si­ kals­ta­mu­mo ly­g io po­k y­čius, būti­na at­kreip­ti dėmesį ir į ki­tus galbūt reikš­ min­gus veiks­nius: de­mog­ra­fi­nius po­

ky­čius, vals­tybės eko­no­minės si­tua­ ci­jos po­ky­čius ar tie­siog nau­jai įdiegtą ryš­kesnį te­ri­to­ri­jos ap­švie­timą. Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­tis žmo­gaus tei­ sių ap­sau­gos stan­dar­tais ir As­mens duo­menų tei­sinės ap­sau­gos įsta­ty­mu, vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ros ga­li būti die­ gia­mos tik įrod­žius, kad ki­to­mis ma­žiau as­menų pri­va­tumą var­žan­čio­mis prie­ monė­mis iš­keltų tikslų ne­ga­li­ma pa­siek­ ti, ir pa­grin­dus die­giamų ka­merų būti­ nybę kiek­vie­nu konk­re­čiu at­ve­ju. Taip pat stebė­ji­mo ka­merų turėtų būti at­si­ sa­ko­ma tuo­met, kai tai tam­pa ne­bebū­ ti­na. De­ja, mūsų ša­lies did­mies­čiuo­ se au­gan­tys vaiz­do stebė­ji­mo ka­merų tink­lai, neat­lie­kant jo­kių ty­rimų dėl jų plėti­mo būti­nu­mo, liu­di­ja, kad pra­kti­ ko­je ne­pai­so­ma įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo vaiz­do stebė­ji­mo ka­me­ras tai­ky­ti tik esant neiš­ven­gia­mai būti­ny­bei.

Vaiz­do ka­merų už­fik­suo­ti pa­žei­di­mai (2013 m. sausis–kovas) Al­ko­ho­li­nių

tams stebė­ti, val­dy­ti ir eis­mui re­gu­liuo­ti. BFL nuotr.

bet vaiz­do stebė­ji­mas ko­ri­do­riuo­se esą nėra pro­por­cin­ga prie­monė. „Ta­čiau šią mūsų nuo­monę pa­ neigė vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ ro­lie­riaus nuo­monė, pa­gal ku­rią vai­kai pa­ty­čias daž­niau­siai pa­ti­ ria ko­ri­do­riuo­se. Mūsų nuo­mo­ne, vaiz­do stebė­ji­mas ne­turėtų bū­ ti vyk­do­mas mo­kyk­los lais­va­lai­ kio zo­no­se, klasė­se, spor­to salė­ se ir pan., ta­čiau vaiz­do stebė­ji­mo būti­numą reiktų ver­tin­ti kiek­vie­ nu konk­re­čiu at­ve­ju“, – pa­sa­ko­jo VDAI In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gijų sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Au­re­li­ja Gri­ki­naitė. Vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, kiek ir kaip pa­si­tei­si­no ka­me­ros mo­kyk­lo­je, My­ko­lo Bir­žiš­kos gim­na­zi­jos di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jo ap­lin­kai Žal­vy­ rio Bu­ter­le­vi­čiaus tei­gi­mu, sun­ku. „Ne­tu­ri­me kri­mi­na­li­nio at­spal­vio įvy­kių, tai, ma­ny­čiau, pa­si­tei­si­no. Iki tol iš te­ri­to­ri­jos būda­vo va­gia­mi vaikų dvi­ra­čiai, įdie­gus ka­me­ras dėl jų ar kitų prie­žas­čių to ne­be­pa­si­tai­ ko“, – sakė Ž.Bu­ter­le­vi­čius.

gėrimų var­to­ji­ mas vie­šo­se vie­ to­se: įvy­k ių – 17, as­menų – 18 Gu­lin­tis žmo­ gus: įvy­k ių – 19, as­menų – 20 Vie­šo­sios tvar­ kos pa­žei­di­mai: įvy­k ių – 11, as­menų – 15 Iš­mal­dos pra­ šy­mo at­ve­jai: įvy­k ių – 12, as­ menų – 17 Eis­mo įvy­ kiai – 9 Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­ mai – 22 Nu­si­kals­ta­mos vei­kos: įvy­k ių – 1, as­menų – 2 Vog­ti daik­tai: įvy­k ių – 1, as­menų – 1 Pa­žei­di­mai, su­ si­ję su nar­ko­tinė­ mis prie­monė­ mis: įvy­k ių – 2, as­menų – 2 Iš vi­so: įvy­kių – 84, su­lai­ky­ta as­ menų – 106

Pla­nas: ja­po­niš­kas so­das turėtų at­si­ras­ti Ge­le­ži­nio Vil­ko, Žal­gi­rio ir

Lvo­vo gat­vių san­kir­to­je.

Ja­po­niš­kas so­das Vil­niaus centre Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Sos­tinė­je pla­nuo­ja­ma įkur­ti ja­po­ nišką sodą, o ryt į Vil­nių at­vyks­ ta pa­ts Ja­po­niš­ko so­do pro­jek­to au­to­rius, gar­sus Ja­po­ni­jos kraš­ to­vaizd­žio ar­chi­tek­tas Shi­ro Na­ ka­ne.

Šiuo me­tu Vil­niaus mies­to ta­ ry­bo­je pra­dėtas svars­ty­mas dėl vie­šo­sios įstai­gos „Ja­po­niš­kas so­das“ stei­gi­mo. Šios vie­šo­sios įstai­gos bend­ra­tur­čiais ke­ti­na tap­ti sa­vi­val­dybė, VšĮ „Vil­niaus mies­to par­kai“, UAB „Tok­vi­la“ ir Lie­tu­vos bonsų aso­cia­ci­jos pir­ mi­nin­kas. Tei­gia­ma, kad šiuo pro­jek­ tu bus ku­ria­mas nau­jos ko­kybės kultū­ri­nio kraš­to­vaizd­žio ob­jek­ tas, pra­plėsian­tis mies­to gy­ven­ tojų ir sve­čių tu­ri­nin­go poil­sio bei pa­ži­ni­mo ga­li­my­bes. Pa­sak sa­vi­val­dybės at­stovų, ja­po­niš­ko so­do at­si­ra­di­mas ge­ro­kai pri­si­ dės prie de­ši­nio­jo Ne­ries kran­ to ir Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­to kvar­ta­lo eko­no­mi­nio ly­gio kėli­ mo, in­ves­ti­cijų pri­trau­ki­mo, o tai

Antra­die­nis

Trečia­die­nis

Dėl pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos darbų sa­ vaitę, nuo ba­land­žio 9 iki 15 d., draud­žia­mas trans­por­to eis­mas Au­gus­ti­jonų gatvės da­ly­je tarp Sa­vi­čiaus gatvės ir Au­ gus­ti­jonų g. 4 na­mo. At­lie­kant dar­bus Šv. Ka­zi­mie­ro gatvė­je lai­ki­nai pa­nai­kin­tas vie­ nos pusės eis­mas. Gy­ven­to­jai į Au­gus­ti­

Vil­niaus vald­žia pla­nuo­ja į sos­ tinės dar­že­lius ne­beį­si­leis­ti vaikų, ku­rių gy­ve­na­mo­ji vie­ta dek­la­ruo­ ta ne mies­te. Apie tai tre­čia­dienį Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ ros ko­mi­tetą in­for­ma­vo sos­tinės vi­ce­me­ras Ja­ros­la­vas Ka­mins­kis. Jis pra­nešė, kad taip bus išspręs­ta pro­ble­ma dėl vietų trūku­mo vaikų dar­že­liuo­se. „Ma­no­me, kad šiais ar ki­tais me­tais vi­siš­kai išsprę­si­ me vietų trūku­mo pro­blemą. Vie­ nas pro­ble­mos spren­di­mo bū­ dų – ta­ry­ba ren­gia­si priim­ti naują pri­ėmi­mo į dar­že­lius tvarką. Į Vil­ niaus dar­že­lius bus prii­ma­mi tik tie vai­kai, ku­rių gy­ve­na­mo­ji vie­ ta dek­la­ruo­ta Vil­niu­je ir tėvai mo­ ka mo­kes­čius Vil­niui“, – sakė vi­ ce­me­ras.

jonų gatvę ga­li įva­žiuo­ti iš Šv. Ka­zi­mie­ro gatvės. Dėl tvar­ky­mo darbų šiuo me­tu draud­žia­mas eis­mas ir Šven­ta­ra­gio gat­ ve. Kol ši gatvė tvar­ko­ma, ja draud­žia­mas vie­šo­jo trans­por­to ir au­to­mo­bi­lių eis­mas. Pla­nuo­ja­ma, kad pro­jek­tas bus baig­tas per ke­tu­ris mėne­sius, iki bir­že­lio 21 d.

Vil­niaus sa­vi­val­dybės vi­zua­li­za­ci­ja

leis su­tau­py­ti pla­nuo­jant kvar­ta­ lo vys­ty­mo lėšas. Do­ku­men­te ra­šo­ma, kad Vil­ niaus mies­to cent­re, Ge­le­ži­nio Vil­ko, Žal­gi­rio ir Lvo­vo gat­vių san­ kir­to­je, esan­ti 5 ha plo­to te­ri­to­ri­ ja, ku­rios grun­to su­dėtis ne­leid­žia vys­ty­ti dau­giaaukštės sta­ty­bos, bus pa­nau­do­ta rep­re­zen­ta­ci­niam ja­po­niš­kam so­dui įkur­ti. Šiam so­d ui su­p ro­jek­t uo­t i, įreng­ti ir pri­žiūrė­ti, taip pat edu­ ka­ci­nei bei ko­mer­ci­nei veik­lai bus nau­do­ja­mos vie­no steigėjų UAB „Tok­vi­la“ ski­ria­mos lėšos, pri­ trau­kia­mos ES ir mūsų ša­lies fi­ nan­sinės pa­ra­mos bei pri­va­čių in­ ves­tuo­tojų lėšos. Pa­gal Ta­ry­bos spren­di­mo pro­ jektą Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė, kaip stei­gia­mos vie­šo­sios įstai­gos „Ja­po­niš­kas so­das“ da­li­ninkė, į šios įstai­gos stei­gimą įsi­pa­rei­go­ja in­ves­tuo­ti ati­tin­ka­mo dyd­žio pi­ ni­ginį įnašą – su­mokė­ti vie­no li­to įmoką iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dybės biud­že­to lėšų. Kiek jų rei­ kės iš vi­so, kol kas ne­ži­no­ma. Pro­jek­tas bus pri­sta­ty­tas ba­ landžio 12 d. Vil­niaus ro­tušė­je.


4

balandžio 11–17, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vil­nie­čių skun­dų upė neiš­sen­ka Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Duo­bės ke­liuo­se, sli­dūs ša­li­gat­ viai, neį­va­žiuo­ja­mi kie­mai, ne­ va­lo­mos gat­vės. Tai pa­grin­di­ niai pa­sta­ro­jo mė­ne­sio vil­nie­čių skun­dai mies­to sa­vi­val­dy­bei.

Užt­ru­kęs pa­va­sa­ris, tai at­šy­lan­ tis, tai vėl at­šą­lan­tis oras su­da­ro daug ne­pa­to­gu­mų mies­tie­čiams. Gy­ven­to­jai skun­džia­si po žie­mos gat­vė­se at­si­vė­ru­sio­mis duo­bė­mis, dėl ne­va­lo­mų ša­li­gat­vių, le­do lui­ tais nu­klo­tų kie­mų ir t. t.

Ki­tas vil­nie­tis ste­ bė­jo­si sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jų pa­ reiš­ki­mu, esą žie­ma bai­gė­si ir nie­kas nie­ko ne­be­bars­tys. „Pir­ma pro­ble­ma – blo­gai nu­ va­lo­mi pės­čių­jų ta­kai (ša­li­gat­viai), jie lie­ka sli­dūs ar ne­ly­gūs, ga­li­ma par­griū­ti ar iš­si­suk­ti ko­jas. Ant­ra pro­ble­ma – pri­va­žia­vi­mas ir au­ to­mo­bi­lio sta­ty­mas kie­me. Kie­mo va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je su­si­da­rė la­ bai gi­lios le­do vė­žės, ku­rios la­bai truk­do eis­mui, sta­tant au­to­mo­bi­ lius į sto­vė­ji­mo vie­tą neį­ma­no­ma įva­žiuo­ti, au­to­mo­bi­liai nu­slys­ta. „Nau­ja­mies­čio būs­to“ dar­buo­to­ jai le­du deng­tą ša­li­gat­vį va­lo mo­ to­ri­ne trans­por­to prie­mo­ne, ku­ri nu­va­lo tik snie­gą, o le­das lie­ka. Ti­ kė­ti­na, jog „Nau­ja­mies­čio būs­to“ va­do­vai ti­ki­si, kad pa­va­sa­ris greit ateis ir vi­sas snie­gas bei le­das sa­ vai­me iš­tirps“, – ra­šė vie­nas Vil­ niaus gy­ven­to­jų. Ki­tas vil­nie­tis ste­bė­jo­si sa­vi­ val­dy­bės dar­buo­to­jų pa­reiš­ki­mu, esą žie­ma bai­gė­si ir nie­kas nie­ko ne­be­bars­tys. Ne vie­nas užu­pie­čių skun­ džia­si me­rui Ar­tū­rui Zuo­kui dėl

kios­kų trū­ku­mo Užu­py­je ar ap­ link jį. Vie­na mer­gi­na net su­ra­šė vie­tas, ku­rio­se, jos ma­ny­mu, šių kios­kų reik­tų: prie bu­vu­sios Dai­ lės aka­de­mi­jos sto­te­lės, Užu­py­je ant kal­no, par­ke­ly­je (kur anks­čiau bu­vo kios­kas), prie Po­loc­ko ir Su­ ba­čiaus sto­te­lių. Ki­ti – dėl au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo Kri­vių gat­vės ir Bal­to­jo skers­gat­ vio san­kry­žo­je. „Iš ša­lu­ti­nio į pa­ grin­di­nį ke­lią ten­ka va­žiuo­ti ak­lai ir ti­kė­tis, kad nie­kas į šo­ną neį­ va­žiuos. Nuo­la­ti­niai par­kuo­to­jai į pra­šy­mus ne­sta­ty­ti ne­rea­guo­ja, nuo­lat skam­bi­nė­ti į po­li­ci­ją ne­si­ no­ri“, – ra­šė užu­pie­tis. Pik­ti­na­si vil­nie­čiai ir dėl tvar­ ko­mos Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vės bei ri­bo­ja­mo eis­mo ja, dėl kie­mo aikš­te­lė­je vie­no as­mens lai­ko­mų aš­tuo­nių au­to­mo­bi­lių, su­lū­žu­ sių va­di­na­mų­jų gu­lin­čių po­li­ci­ nin­kų, dėl die­ną vei­kian­čių gat­ vės švies­tu­vų, dėl drus­kos, ku­ria bu­vo bars­to­mi ša­li­gat­viai, li­ku­čių ant me­džių šak­nų. Taip pat dėl Pi­lies gat­vė­je ir ap­ link Ro­tu­šę ge­ro­kai pa­di­dė­ju­sio el­ge­tau­jan­čių žmo­nių skai­čiaus. „Kas­dien tie pa­tys vei­dai ata­ kuo­ja praei­vius su pra­šy­mais pa­ dė­ti. Ei­da­mas na­mo nuo Ka­ted­ros iki Fil­har­mo­ni­jos pa­sie­kiau sa­vo­ tiš­ką re­kor­dą – aš­tuo­ni pra­šy­mai pa­dė­ti“, – ste­bė­jo­si sos­ti­nės gy­ ven­to­jas. Savivaldybės teigimu, per metus užregistruojama apie 1200 proble­ mų, taigi per mėnesį – apie 100. Daugiausia jos susijusios su gatvių priežiūra, eismo organizavimu, aplinkos tvarkymu ir švaros taisy­ klių pažeidimu. Problemos išsprendimo greitis priklauso nuo konkrečios proble­ mos. Nuo problemos užregistra­ vimo dienos suteikiamas 20 d. d. terminas atsakyti pareiškėjui. Pri­ klausomai nuo problemos sudėtin­ gumo ar keliamos grėsmės, kai ku­ rios išsprendžiamos nedelsiant, kai kurių sprendimui bus laukiama pa­ pildomų lėšų.

Ta­ry­bos na­riai ne­pa­sie­kia­mi Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Vil­nie­čiams, ku­rie pro­ble­mas no­ ri ap­tar­ti su jų in­te­re­sams at­sto­ vau­jan­čiais mies­to sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­riais, tai pa­da­ry­ ti su­dė­tin­ga. Kai ku­rių jų pa­siek­ ti te­le­fo­nu be­veik neį­ma­no­ma, o elekt­ro­ni­nio pa­što dė­žu­tės – per­ pil­dy­tos.

Jei­gu pa­sta­ruo­ju me­tu sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je nu­ro­dy­tais ad­re­sais siun­tė­te e. laiš­kus ta­ry­bos na­riams Pau­lei Kuz­mic­kie­nei, Ge­di­mi­nui Ru­džio­niui ar­ba Ni­jo­lei Ja­ge­la­vi­ čie­nei, at­sa­ky­mo ne­su­lauk­si­te. Iš­ siun­tus laiš­ką tuo­jau gau­na­mas au­to­ma­ti­nis pra­ne­ši­mas, kad ad­ re­sa­to e. pa­š-to dė­žu­tė per­pil­dy­ta, tad pra­šo­ma kreip­tis vė­liau. Su­si­siek­ti mo­bi­liai­siais te­le­ fo­nais su šiais po­li­ti­kais taip pat

sun­ku. Mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu at­ si­lie­pu­si N.Ja­ge­la­vi­čie­nė sa­kė esan­ti to­kia užim­ta, kad ne­tu­ri lai­ko nei pri­sės­ti prie kom­piu­te­ rio, nei kal­bė­tis te­le­fo­nu. Esą vi­ si no­rin­tys su ja su­si­sie­kia as­me­ ni­niu e. pa­štu. „Vi­siš­kai ne­tu­riu lai­ko, vi­sas die­nas pra­laks­tau. Skun­dai ten, skun­dai ten, Ja­ge­la­vi­čie­nė laks­ to į ke­tu­rias pu­ses, pa­ma­ty­tu­mėt ma­no gra­fik ­ ą“, – aiš­ki­no ta­ry­bos na­rė. Sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je esan­ čia­me ta­ry­bos na­rių są­ra­še nu­ro­ dy­ti vi­sų jų dar­bo te­le­fo­nai ir e. pa­što ad­re­sai. As­me­ni­nius e. pa­ što ad­re­sus yra pa­tei­kę vos ke­le­ tas po­li­ti­kų, o mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų nu­me­riai ap­skri­tai ne­nu­ro­dy­ ti. Tad vil­nie­čiams ta­ry­bos na­ rių dar­bo kon­tak­ti­niai duo­me­nys yra be­ne vie­nin­te­lė ga­li­my­bė su jais su­si­siek­ti.

Gy­dys kul­tū­ra

Gi­mi­nės iš Len­ki­jos

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė su Mo­ ky­to­jų na­mais, Cent­ro ir Šeš­ki­nės po­lik­li­ni­ko­mis pri­ sta­to pro­jek­tą „Kul­tū­ros re­ cep­tas“. Nuo šiol gy­dy­to­jai su vais­tų re­cep­tais on­ko­lo­gi­ nių, šir­dies li­gų bei dep­re­si­ ja ser­gan­tiems pa­cien­tams įteiks ir Kul­tū­ros re­cep­tą – bi­lie­tų į kon­cer­tus, pa­ro­das.

Vil­niu­je va­kar vieš­na­gę su de­le­ga­ci­ja pra­dė­jo Var­šu­ vos pre­zi­den­tė Han­na Gron­ kie­wicz-Waltz. Ji ke­ti­na da­ ly­vau­ti Vil­niaus ir Var­šu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo 15-os me­ tų su­kak­čiai pa­mi­nė­ti skir­ tuo­se ren­gi­niuo­se ir pa­si­ra­ šy­ti su­si­gi­mi­nia­vi­mo su Vil­ niu­mi dek­la­ra­ci­ją.

Tra­di­ci­ja: at­si­nau­ji­nu­sia­me pa­šte lan­ky­to­jai ran­da ir nau­jų pa­slau­gų, ir ma­lo­niai be­si­šyp­san­čias pa­šti­nin­kes.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Atgimė tik­ro pa­što sie­la Nau­jai su­re­mon­tuo­tas Vil­niaus 1-asis pa­štas pa­čio­je se­na­mies­ čio šir­dy­je siū­lo ir sa­vo tra­di­ci­nes, ir nau­jų pa­slau­gų, o šiuo­lai­ kiš­kai įreng­tos pa­tal­pos ma­lo­niai nu­tei­kia čia esan­čius – ir klien­tus, ir pa­čius pa­što dar­buo­to­jus. Alek­sand­ras Ko­rei­ka Su­lau­kia klien­tų svei­ki­ni­mų

Po kiek dau­giau nei du mė­ne­sius tru­ku­sio re­mon­to at­si­nau­ji­nęs Vil­ niaus 1-asis pa­štas Vo­kie­čių gat­vė­ je šian­dien šiek tiek pri­me­na di­de­lę šei­mą. At­ro­do, kad nau­jai su­tvar­ky­ to­mis pa­tal­po­mis džiau­gia­si ne tik dar­buo­to­jai, bet ir klien­tai. Kiek­ vie­nas čia ap­si­lan­kęs žmo­gus atei­ na ne tik iš­siųs­ti laiš­ko ar nu­si­pirk­ti at­vi­ru­ko, bet ir pa­sa­ky­ti ke­le­to gra­ žių žo­džių dar­buo­to­jams, pa­svei­ kin­ti su nau­jo­jo pa­što ati­da­ry­mu. „Šis re­mon­tas lei­do mums su­ pras­ti, kiek svar­būs mums yra mū­ sų klien­tai ir kiek mes esa­me svar­ būs jiems. Dar kol vy­ko re­mon­tas, atei­da­vo žmo­nių, klaus­da­vo, ka­da jis baig­sis, o kai bai­gė­si, be­ne kas­dien atei­na žmo­nių, kar­tais tie­siog pa­ si­žiū­rė­ti, bū­ti­nai pa­svei­ki­na, pa­sa­ ko komp­li­men­tą“, – džiau­gė­si 1-ojo pa­što vir­ši­nin­kė Auš­ra Sa­bu­lie­nė. Nau­jai su­tvar­ky­ta­me pa­šte bu­vo vi­siš­kai at­nau­jin­ti elekt­ros tink­lai, tar­ny­bi­nės pa­tal­pos, mo­der­niai ir šiuo­lai­kiš­kai įreng­ta klien­tų ap­tar­ na­vi­mo sa­lė. Taip pat ge­ro­kai pa­to­ giau iš­dės­ty­tos pre­kės – da­bar jas kiek­vie­nas pa­što klien­tas ga­li pa­ žiū­rė­ti iš ar­ti, iš­si­rink­ti. „Mums svar­bu, kad be­si­lan­kan­tys pa­šte žmo­nės jaus­tų­si ge­rai ir pa­to­ giai. Tu­ri­me la­bai gra­žių at­vi­ru­kų. Juos ir tu­ris­tai mėgs­ta, už­su­ka nu­ si­pirk­ti ar­ba čia pat pa­ra­šo svei­ki­ ni­mą ir iš­siun­čia į na­mus. Be to, ir mes pa­tys esa­me ne tik dar­buo­to­jai,

bet ir klien­tai. Vi­suo­met per šven­tes siun­čia­me ar­ti­mie­siems laiš­kus ir ki­tus ska­ti­na­me tai da­ry­ti. Juk to­kia ma­lo­ni staig­me­na, kai gau­ni svei­ki­ ni­mą“, – kal­bė­jo A.Sa­bu­lie­nė.

Šis re­mon­tas lei­do mums su­pras­ti, kiek svar­būs mums yra mū­sų klien­tai ir kiek mes esa­me svar­būs jiems.

Vo­kus ga­mi­na pa­ti

Paš­te po re­mon­to ga­li­ma iš­siųs­ ti ko­res­pon­den­ci­jos siun­tas, siun­ ti­nius, gau­ti var­to­ji­mo kre­di­tą, iš­ siųs­ti ar at­siim­ti pi­ni­gų per­lai­dą, ap­si­draus­ti, įsi­gy­ti au­to­bu­sų bi­ lie­tų, Vy­riau­sy­bės tau­py­mo lakš­ tų, už­si­pre­nu­me­ruo­ti Lie­tu­vos ar už­sie­nio ša­lių lei­di­nių, su­mo­kė­ti įmo­kas, mo­kes­čius ir nau­do­tis ki­ to­mis įpras­to­mis pa­slau­go­mis. O štai sa­vait­raš­čio kal­bin­ta vie­na pa­što lan­ky­to­jų, pri­si­sta­čiu­si Vi­ta­ li­ja, tei­gė, kad jai svar­biau­sia pa­što su­tei­kia­ma ga­li­my­bė bend­rau­ti gy­ vai, kad ir per at­stu­mą, su ar­ti­mais žmo­nė­mis. „Ar ga­lė­čiau elekt­ro­ni­niu laiš­ku iš­siųs­ti drau­gei pa­veiks­lą?“ – re­to­ riš­kai klau­sė į pa­štą laiš­ko su svei­ ki­ni­mu ir sa­vo ta­py­tu pie­ši­niu iš­ siųs­ti atė­ju­si Vi­ta­li­ja.

Mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad tik po­ pie­ri­niai laiš­kai ga­li per­duo­ti tik­ rą­ją emo­ci­ją, žmo­gaus nuo­tai­ką, jo jaus­mus. Šiuo me­tu Pran­cū­zi­jo­ je gy­ve­nan­ti ir tik ret­kar­čiais į Lie­ tu­vą grįž­tan­ti Vi­ta­li­ja per sa­vo vi­ zi­tus gim­ti­nė­je bū­ti­nai ap­si­lan­ko ir pa­šte. „Kad ir kur gy­ven­čiau, bū­ti­nai ei­nu į pa­štą. Ne­su už­si­re­gist­ra­vu­ si nė vie­na­me so­cia­li­nių tink­lų, o bend­rau­ti sten­giuo­si gy­vai. Džiu­ gu, kad pa­štas at­si­nau­ji­no. Da­bar jis toks pat mo­der­nus kaip dau­ge­ lis pa­što sky­rių Pran­cū­zi­jo­je. Be to, pa­ly­gin­ti su Pran­cū­zi­ja ar ki­to­mis Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis, lie­tu­viš­kas tu­ri sa­vo pra­na­šu­mų. Pa­vyz­džiui, aš mėgs­tu siųs­ti laiš­kus sa­vo pa­ da­ry­tuo­se vo­kuo­se. Lie­tu­vo­je tai ga­liu da­ry­ti be pro­ble­mų, o štai kai ku­rio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se iš ma­ nęs laiš­ko, įdė­to į sa­va­dar­bį vo­ką, ne­priė­mė“, – dės­tė pa­šne­ko­vė. Pir­ma­sis at­nau­jin­tas šie­met

Vo­kie­čių g. 7 įsi­kū­ręs pa­štas – pir­ ma­sis pa­štas, ku­ris bu­vo at­nau­jin­ tas šie­met. Į šio pa­što re­mon­tą bu­ vo in­ves­tuo­ta apie 200 tūkst. li­tų. Kaip ir iki šiol gy­ven­to­jus ir mies­ to sve­čius Vil­niaus 1-asis pa­štas dar­bo die­no­mis ap­tar­naus nuo 9 iki 19 val., šeš­ta­die­niais – nuo 9 iki 15 val. Sek­ma­die­nis – ne­dar­bo die­na. Per­nai Lie­tu­vos pa­štas re­konst­ ra­vo de­vy­nis pa­štus: du Vil­niu­je ir po vie­ną Kau­ne, Klai­pė­do­je, Uk­ mer­gė­je, Pa­lan­go­je, Va­rė­no­je, Nau­ jo­jo­je Ak­me­nė­je ir Ro­kiš­ky­je. PR


5

Balandžio 11–17, 2013

miestas

Sąskai­tos už šildymą tirps kitą­met? Kitą sa­vaitę vei­kiau­siai baig­sis už­sitęsęs šil­dy­mo se­zo­nas. De­ja, ko­vo sąskai­tos vil­ nie­čių ne­džiu­gins – mokė­ti teks tiek pat, kiek gruodį. Tie­sa, ši­lu­ma Vil­niu­je šį se­ zoną šiek tiek pi­go ir galbūt to­kios ten­ den­ci­jos iš­liks ir atei­ty­je. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Ko­vas bran­ges­nis nei va­sa­ris

Už­si­bu­vu­si žie­ma tik­rai er­zi­na vil­ nie­čius – ir dėl van­giai tirps­tan­čio snie­go, ir dėl ne­si­bai­gian­čio šil­ dy­mo se­zo­no. Me­teo­ro­logų pro­gnozės pa­lan­kios – kitą sa­vaitę ža­ da­mas at­ši­li­mas, tad tikė­ti­na, kad Vil­niu­je šil­dy­mo se­zo­nas bus nu­ trauk­tas. Kal­bant apie sąskai­tas, ži­nios ne to­kios džiu­gios – Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekėjų aso­cia­ci­ja ža­da, kad už kovą su­var­totą ši­lumą mokė­ti teks be­ne tiek pat, kiek gruodį, nes vi­du­tinė tem­pe­ratū­ra tiek pa­sku­tinį pra­ėju­ sių metų mėnesį, tiek šį kovą bu­vo –4,5 °C. Nors, pa­vyzd­žiui, va­sa­ris bu­vo ge­ro­kai šil­tes­nis – vi­du­tinė tem­pe­ratū­ra siekė –1,8 °C. Ši­lu­mi­nin­kai pri­me­na, kad gy­ ven­to­jai ga­li pa­tys nu­spręsti nu­ trauk­ti šil­dy­mo se­zoną bet ku­riuo me­tu, – te­rei­kia dau­giau nei pu­ sės gy­ven­tojų pri­ta­ri­mo. Jei na­me bend­ri­jos nėra, ap­klaus­ti gy­ven­to­ jus pri­va­lo na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius.

Anot pa­čių „Dal­kios“ at­stovų, in­ves­tuo­ti į bio­ku­ro ka­ti­linę at­si­sa­ky­ta dėl ne­pa­lan­kios po­li­ tinės ap­lin­kos. Sostinėje šiluma pi­go

Ne pa­slap­tis, kad ma­žes­nes šil­dy­mo sąskai­tas gau­na tos sa­vi­val­dybės, ku­rio­se ši­lu­mos ga­my­bai nau­do­ja dau­giau bio­ku­ro ir juo pa­kei­čia ru­ siš­kas du­jas, o jų ka­ti­linėms įreng­ti bu­vo pa­nau­do­ta ES ar kitų šal­ti­nių pa­ra­ma. Tai, pa­vyzd­žiui, Molėtų, Ig­na­li­nos, Šir­vintų sa­vi­val­dybės (čia ši­lu­mos kai­nos vi­dur­kis sie­kia 21 centą už 1 kWh). Vil­niu­je bio­ku­ro da­lis esą sie­kia 13 pro­c., tad ir ši­lu­mos kai­nos, nors ma­žesnės, nei, pa­vyzd­žiui, Kau­ne ar Aly­tu­je, pa­gal dydį yra 22-oje vie­to­je iš 38 sa­vi­val­dy­bių. Be­je, nuo spa­lio ši­lu­mos kai­ nos Vil­niu­je su­mažė­jo 1,76 cen­to (iki 28,86 cen­to už 1 kWh). Ta­čiau tai si­tua­ci­jos smar­kiai ne­pa­ge­ri­ no. Pa­sak Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekė­

Ši­lu­mos kai­nos Ši­lu­mos kai­nos 2013 m. kovą Lie­ tu­vos did­mies­čiuo­se (cen­tų už 1 kWh, skliaus­te­liuo­se – 2012 m. ko­ vo kai­na)

jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Vy­tau­to Sta­siū­no, kai­nos kri­to ir dėl di­des­ nio bio­ku­ro nau­do­ji­mo, ir dėl su­ mažė­ju­sių gam­ti­nių dujų kainų. Tad pa­grin­di­nis klau­si­mas – ar ga­li būti vil­nie­čių sąskai­tos ma­ žesnės bent kitą šil­dy­mo se­zoną?

Be bio­ku­ro – nė iš vie­tos?

Anot V.Sta­siū­no, tikė­tis, kad sąskai­ tos mažės dėl to, jog pin­ga du­jos, taip pat ne­ver­ta, tad dėme­sys esą turėtų būti ski­ria­mas bio­ku­rui. „Did­žiau­sią įtaką šil­dy­mo sąskai­toms tu­ri ku­ro kai­na. Ta­čiau gam­ti­nių dujų kai­na nie­ka­da ne­su­mažės tiek, kad būtų ga­li­ma su­ma­žin­ti ši­lu­mos kai­nas, pa­ly­gin­ti su per­ėji­mu prie bio­ku­ro. Pa­vyzd­žiui, jei 2010-ai­siais Vil­niaus

28,86 (29,87)

Kau­nas

29,23 (32,09)

Klaipė­da

27,26 (27,95)

Šiau­liai

25,59 (30,23)

Pa­nevė­žys

23,79 (26,92)

Did­ž iau­sios ši­lu­mos kai­nos sa­vi­ val­dybė­se 2013 m. kovą (cen­tų už 1 kWh)

Vil­tis – ne­prik­lau­so­mi tiekė­jai

Vil­niaus me­ro Artū­ro Zuo­ko pa­ tarė­jas ener­ge­ti­kos klau­si­mais Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius pri­pa­ži­no, jog ti­ki­mybė, kad kitą se­zoną vil­ nie­čiai už ši­lumą mokės ma­žiau, vi­sai įma­no­ma dėl ke­lių prie­žas­ čių: tikė­ti­no dujų pi­gi­mo, va­di­na­ mo­jo Imb­ra­so mo­kes­čio pa­bai­gos ir Pre­zi­dentės pa­si­ūlytų bei Sei­mo pa­tvir­tintų Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­ mo pa­taisų, įpa­rei­go­sian­čių stam­ biuo­sius ši­lu­mos tiekė­jus su­pirk­ti ši­lumą iš ne­prik­lau­somų tiekėjų be pa­pil­domų kliū­čių. „Nuo ki­to šil­dy­mo se­zo­no pra­ džios vil­nie­čiai baigs mokė­ti tą 2 centų prie­moką – skolą, su­si­kau­ pu­sią dar prie me­ro Juo­zo Imb­ra­so, kai ne­bu­vo di­di­na­ma ši­lu­mos kai­na, o Kainų ko­mi­si­ja tai pri­pa­ži­no kaip skolą. Jei gam­ti­nių dujų kai­nos to­ liau kris, tai taip pat galėtų su­ma­ žin­ti kainą. Be to, at­si­ran­da dar bent po­ra va­di­namųjų ne­prik­lau­somų ši­ lu­mos ga­min­tojų – be „Gri­giš­kių“ ir „Vil­niaus baldų“, baig­ti pri­si­jung­ ti no­ri ir „Alie­jaus in­ves­ti­ci­jos“ bei „Pra­monės ener­gi­ja“. Vis­kas pri­ klau­sys nuo to, ko­kia su­si­da­rys kon­ ku­ren­ci­ja“, – sakė jis. Ke­letą metų A.Zuo­kas ak­ty­viai siūlė dar vieną idėją, kaip at­pi­gin­ ti ši­lumą di­die­siems mies­tas, – t. y. Lie­tu­vos elekt­ri­nei Elektrė­nuo­se ski­ria­mas elekt­ros ga­my­bos kvo­tas ati­duo­ti ter­mo­fi­ka­cinėms elekt­ rinėms (tarp jų – ir Vil­niaus). „Bet Elektrė­nams kvo­ta šiuo me­ tu ir taip su­ma­žin­ta, tad atim­ti jau ne­bėra ką“, – pri­pa­ži­no pa­si­kei­tu­ sias ap­lin­ky­bes me­ro pa­tarė­jas.

Vil­nius

Anykš­čiai

35,65

Pak­ruo­jis

33,71

Prie­nai

33,52

Jo­niš­kis

33,28

Šal­či­nin­kai

32,54

Ma­ž iau­sios ši­lu­mos kai­nos sa­vi­ val­dybė­se 2013 m. kovą (cen­tų už 1 kWh) Molė­tai

17,21

Ig­na­li­na

19,43

Šir­vin­tos

19,89

Ute­na

20,64

Tau­ragė

20,98

Ši­lu­mos kainų ki­ti­mas Vil­niu­je (cen­tų už 1 kWh)

Prog­nozės: ši­lu­mi­nin­kai ti­ki­na, esą kol iš ka­ti­li­nių ka­minų neims rūk-

ti bio­ku­ro dūmai, ši­lu­ma bus bran­gi, ta­čiau eks­per­tai abe­jo­ja, ar net ir per­ėjus prie bio­ku­ro did­žiųjų tiekėjų ši­lu­ma at­pigtų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta­ry­ba būtų pa­tvir­ti­nu­si 3-io­sios ši­lu­minės elekt­rinės per­ve­dimą prie bio­ku­ro, vil­nie­čiams ši­lu­ma bū­ tų pi­gesnė. Bu­vo ir dar vie­nas pro­ jek­tas – 2011-ai­siais turė­jo būti pa­ leis­ta ir bio­koo­ge­ne­ra­cinė elekt­rinė, kūre­nan­ti ko­mu­na­li­nes at­lie­kas. Jei šie pro­jek­tai būtų buvę įgy­ven­din­ ti, ši­lu­ma vil­nie­čiams būtų kai­na­vu­ si galbūt ir 22–24 cen­tus už 1 kWh“, – dėstė V.Sta­siū­nas. Jis taip pat pri­ minė, kad 2012-ai­siais Vil­niaus ta­ ry­ba pri­tarė 2-osios elekt­rinės 50 kW ga­lin­gu­mo bio­ku­ro ka­ti­lo sta­ty­ boms, ta­čiau ta­ry­bos kon­ser­va­to­rių frak­ci­ja ap­skundė spren­dimą pro­ ku­ratū­rai. Ši nie­ko blo­ga in­ves­ti­ci­ nia­me pro­jek­te ne­įžvelgė. Vil­niaus ši­lu­mos tinklų va­do­vas Arū­nas Ke­

se­raus­kas in­for­ma­vo, kad, ne­pai­sy­ da­mas pro­ku­rorų spren­di­mo, pran­ cūzų kon­cer­nas „Dal­kia“, val­dan­tis „Vil­niaus ener­giją“, nu­sprendė in­ ves­ti­cijų at­si­sa­ky­ti. „Šiuo at­ve­ ju iš mūsų pusės pa­da­ry­ta vis­kas, o ko­kiais su­me­ti­mais nie­ko ne­da­ro „Dal­kia“, – ar dėl to, kad jų nie­kas ne­no­ri, ar dar dėl ko nors, – ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – sakė jis. Anot pa­čių „Dal­kios“ at­stovų, in­ ves­tuo­ti į bio­ku­ro ka­ti­linę at­si­sa­ky­ta dėl ne­pa­lan­kios po­li­tinės ap­lin­kos. Esą, in­ves­ti­cijų lau­kia 42 vals­tybės, ku­rio­se vei­kia bend­rovė. Rei­kia vals­tybės ar ES pa­ra­mos

Ta­č iau Vil­n iaus ši­l u­m os tinklų va­do­vas ti­ki­no, kad net įgy­ven­

2012 spa­lis

30,62

2012 lapk­ri­tis

30,09

2012 gruo­dis

29,79

2013 sau­sis

29,65

2013 va­sa­ris

29,20

2013 ko­vas

28,86

Šal­ti­nis: Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja

di­nus minė­tus pro­jek­tus vil­nie­ čių sąskai­tos ka­žin ar smar­kiai su­mažėtų. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad ši­lu­ma būtų dras­tiš­kai at­pi­gu­si, na, būtų gal pi­ giau ke­liais cen­tais. Juk kai­nuo­ja ir sta­ty­bos – to­kia­me ūky­je dras­tiškų per­mainų būti ne­ga­li“, – pri­pa­ži­ no A.Ke­se­raus­kas ir pri­dūrė, kad jei per­ėji­mas prie bio­ku­ro būtų re­ mia­mas vals­tybės ar iš ES fondų, tik tuo­met šių re­formų kai­na ne­ gultų ant gy­ven­tojų pe­čių. Vil­niaus sa­vi­val­dybės ši­lu­mos tie­ki­mo su­tar­tis su „Vil­niaus ener­ gi­ja“ bai­gia­si 2016-ųjų pa­bai­go­ je – tuo­met po­li­ti­kai turės spręsti, ar su­tartį pra­tęsti, ar ieš­ko­ti nau­ jo tiekė­jo.


6

balandžio 11–17, 2013

miestas

Ko­kį Vil­nių iš­vys sve­čiai iš ES? Šian­dien Vy­riau­sy­ bės ir Vil­niaus mies­ to at­sto­vų su­si­ti­ki­ me tu­rė­tų bū­ti nu­ spręs­ta, kaip sos­ti­ nę pa­reng­ti Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­ mui ES. Am­bi­ci­jos – di­de­lės, o lai­ko ne­ daug.

Gat­vės, ku­rios tu­ rės bū­ti su­tvar­ky­ tos iki lie­pos 1 d. Kal­va­ri­jų Pa­mėn­kal­nio J.T.Vaiž­gan­to A.Goš­tau­to Švit­ri­gai­los Pi­lies Ge­le­ži­nio Vil­ko Py­li­mo J.Ja­sins­kio Šven­ta­ra­gio

15,7

Tem­pas: per kiek dau­giau nei du mė­ne­sius sos­ti­nės val­džia tu­rė­tų su­tvar­ky­ti 10 gat­vių. Tvar­ky­ti pra­dė­ta tik

Šven­ta­ra­gio gat­vė.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Šian­dien vis­ką nu­spręs

Nau­jas ap­link­ke­lis, nau­ji au­to­bu­ sai, ang­liš­kai kal­ban­tys ir są­ži­nin­gi tak­sis­tai, žy­din­tis Sei­mo fon­ta­nas, de­šim­tis nau­jai išas­fal­tuo­tų gat­vių. Ir vi­sa tai bus įgy­ven­din­ta ma­žiau nei per tris mė­ne­sius, t. y. iki lie­pos 1 d., kai Lie­tu­va pe­rims pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES Ta­ry­bai es­ta­fe­tę. Šian­dien sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų pa­ teik­ti ata­skai­tą, kas jau pa­da­ry­ta Lie­ tu­vai ruo­šian­tis pir­mi­nin­kau­ti ES, ir ža­da­ma su­tar­ti, kas bus da­ro­ma. Ti­kė­ti­na, kad ar­ti­miau­sio­mis die­ no­mis pa­ga­liau bus pra­dė­ti nau­do­ ti 15,7 mln. li­tų, kuriuos vakar skyrė mies­tui tvar­ky­ti iš Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos. Ta­čiau nuo ko bus pra­dė­ta, kol kas neaiš­ku, nes dar­bų, ku­rie tu­rė­tų bū­ ti nu­veik­ti, są­ra­šas tik­rai įspū­din­gas: ke­lias nuo oro uos­to, kur lei­sis lėk­ tu­vai su gar­bin­gais sve­čiais iš Eu­ro­ pos, iki Sei­mo rū­mų, ku­riuo­se vyks pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai; ob­jek­ tai nuo ne­gy­vu ežiu pra­var­džiuo­ja­ mo Sei­mo fon­ta­no iki či­go­nų ta­bo­ro priei­gas sie­kian­čios Da­riaus ir Gi­rė­ no gat­vės bei pus­tu­zi­nis pro­ble­miš­ kiau­sių sos­ti­nės gat­vių.

Pir­miau­sia tvar­kys ke­lius

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius ir mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko kanc­le­rio pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Re­mi­gi­jus Mo­tu­zas, at­sa­kin­gas už pa­s i­ren­g i­m o pir­m i­n in­ka­v i­m ui koor­di­na­vi­mą, ne­bu­vo lin­kęs dra­ ma­ti­zuo­ti pa­dė­ties. Pa­sak val­di­ nin­ko, įvy­ko ne vie­nas su­si­ti­ki­mas su sos­ti­nės me­ru Ar­tū­ru Zuo­ku. „Kas­met Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė ke­liams tvar­ky­ti gau­na apie 20 mln. li­tų. Šie­met, be šios su­mos, iš Ke­ lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos pa­pil­do­mai skir­ta 15,7 mln. li­tų. Gal orai kiek kliu­do pra­dė­ti dar­bus, bet ti­ki­mės, kad nu­ma­ty­ti ob­jek­tai bus su­tvar­ky­ti lai­ku. Sa­vi­val­dy­bė la­bai ma­lo­niai su mu­mis bend­ra­dar­biau­ ja“, – vy­lė­si R.Mo­tu­zas. Tie­sa, abe­jo­nių dėl val­di­nin­ ko žo­džių ky­la vos su­si­pa­ži­nus su tvar­ky­ti­nų gat­vių są­ra­šu. Šiuo me­ tu tvar­ko­ma Šven­ta­ra­gio gat­vė tu­ rė­jo bū­ti su­tvar­ky­ta dar 2009 m., Lie­tu­vos var­do pa­mi­nė­ji­mo tūks­ tant­me­čio pro­ga. Lie­tu­vai ruo­ šian­tis pir­mi­nin­kau­ti ES Kal­va­ ri­jų, Pa­mėn­kal­nio, J.T.Vaiž­gan­to, A.Goš­tau­to, Švit­ri­gai­los, Pi­lies, Ge­le­ži­nio Vil­ko, Py­li­mo ir J.Ja­sins­ kio gat­vių lau­kia re­mon­to dar­bai. Be to, tu­rė­tų bū­ti su­tvar­ky­tos Na­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos priei­gos, su­pla­nuo­tas ir įreng­tas pri­va­žia­vi­ mas prie Val­do­vų rū­mų. Są­ra­šą ga­ lė­tų pra­tęs­ti ir pla­nai re­konst­ruo­ ti Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vę, ta­čiau sun­ku ti­kė­tis, kad ap­link­ke­lis bus baig­tas per du mė­ne­sius. „Yra di­de­lis įdir­bis. Gal kiek už­ si­tę­su­si žie­ma truk­do pra­dė­ti šiuos dar­bus, ta­čiau grei­tu lai­ku jie tu­ rė­tų bū­ti pra­dė­ti ir pa­da­ry­ti. Mes sten­gia­mės, kad pi­ni­gai re­mon­ tams sa­vi­val­dy­bę pa­siek­tų kuo grei­čiau“, – op­ti­miz­mo ne­pra­ran­ da Vy­riau­sy­bės at­sto­vas. Keis tak­si įvaiz­dį

Ki­ti mies­to per­tvar­kos dar­bai, pa­ sak R.Mo­tu­zo, nei Vy­riau­sy­bei, nei mies­tui ne­tu­rė­tų pa­pil­do­mai kai­ nuo­ti. Šiuo me­tu jau yra su­si­ta­ri­ mas dėl tak­si dar­bo oro uos­te. Nuo lie­pos 1 d. už­sie­nie­čius tu­rė­tų pa­si­ tik­ti ma­lo­nūs, be­si­šyp­san­tys, ang­lų kal­bą mokantys tak­sis­tai. Taip pat oro uos­te tu­rė­tų at­si­ras­ti ir mo­der­ ni tak­si li­ni­ja. „Gau­na­me ne­ma­žai skun­dų iš už­sie­nie­čių dėl mū­sų tak­sis­tų. Mi­ ni­ma nees­te­tiš­ka vai­ruo­to­jų iš­vaiz­ da, ne­kul­tū­rin­gas el­ge­sys, aukš­tos kai­nos, ap­ga­vys­tės. Nau­ji rei­ka­la­vi­ mai tak­si fir­moms tu­rė­tų iš­spręs­ti šią pro­ble­mą“, – dės­tė R.Mo­tu­zas.

Tak­si au­to­mo­bi­liai sto­vės vie­na ei­le prie spe­cia­laus už­tva­ro. Taip pat ti­kė­ti­na, kad ant au­to­mo­bi­ lio kė­bu­lo bus nu­ro­dy­ta įsė­di­mo ir va­žia­vi­mo kai­na. „Oro uos­tas la­bai ge­ra­no­riš­kai priė­mė pa­siū­ly­mą dėl tak­si per­ tvar­kos. O pa­ti re­for­ma bus ne­mo­ ka­ma“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

mln. li­tų

pa­pil­do­mai skirta Vil­niui pa­si­reng­ti. į pa­ro­dų cent­rą „Li­tex­po“, Na­cio­ na­li­nę dai­lės ga­le­ri­ją. Kal­ta bu­vu­si Vy­riau­sy­bė?

Skirs nau­jus au­to­bu­sus

R.Mo­tu­zas taip pat pa­tvir­ti­no sa­ vait­raš­čio tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, kad sve­čiams per­vež­ti bus nau­do­ja­mi nau­jie­ji Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­ to au­to­bu­sai. „Rei­kės per­vež­ti iki 4 tūkst. da­ ly­vių. Mū­sų ži­nio­mis, tam bus su­ teik­ti nau­ji au­to­bu­sai“, – tei­gė Vy­ riau­sy­bės at­sto­vas ir pri­dū­rė, kad dėl gau­saus bū­rio sve­čių mies­ tie­čiai ir vie­šo­jo trans­por­to dar­bo gra­fi­kas ne­tu­rė­tų nu­ken­tė­ti. „Kiek ži­nau, nė vie­nas iš šiuo me­tu kur­suo­jan­čių au­to­bu­sų ne­bus nau­ do­ja­mas sve­čiams vež­ti. Gal tai bus nau­ja au­to­bu­sų par­ti­ja. Svar­biau­sias prin­ci­pas, ku­rio bus lai­ko­ma­si, – kad ne­lik­tų nei­gia­mo įspū­džio mies­tie­ čiams“, – dės­tė R.Mo­tu­zas. Tu­rė­tų mies­te at­si­ras­ti ir nau­ ji re­gu­lia­rūs au­to­bu­sų marš­ru­ tai tarp vie­tų, kur vyks svar­biau­si ren­gi­niai: tarp di­džių­jų vieš­bu­čių,

Sa­vait­raš­čiui ne­pa­vy­ko gau­ti sa­vi­ val­dy­bės at­sa­ky­mo dėl sve­čių iš ES ve­žio­ji­mo į ren­gi­nius Vil­niu­je. „Kol kas, be Šven­ta­ra­gio gat­vės pro­jek­to, nie­ko konk­re­taus ne­vyk­ do­me ir ne­da­ro­me. Tad ga­lė­si­me tik kiek vė­liau at­sa­ky­ti, kai paaiš­ kės si­tua­ci­ja“, – sa­vi­val­dy­bė trum­ pai at­sa­kė ir į ki­tus klau­si­mus apie Vil­niaus pa­ren­gi­mą prieš Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES. Vis dėl­to neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad dėl su­vė­luo­tų dar­bų kal­ta ne tik už­si­tę­su­si žie­ma, bet ir anks­ tes­nė kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bė. Nors mi­nis­te­ri­jos ir ki­tos ins­ti­tu­ ci­jos jau se­niai ruo­šia­si pir­mi­nin­ ka­vi­mui, va­ži­nė­ja po pa­sau­lį pa­ si­sem­ti pa­tir­ties ir pan., sos­ti­nei pa­reng­ti ne­bu­vo skir­ta nė li­to. Esą Vil­niaus val­džia krei­pė­si į tuo­me­tę And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bę pa­ gal­bos, ta­čiau dėl po­li­ti­nių in­te­re­sų li­ko neiš­girs­ta.

Fon­ta­ną pa­vers gė­ly­nu

kviečia į teatrą!

Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6. balandžio 14 d. 19 val.

„Salamandros sapnas. Paveikslas“ Šiuolaikinio šokio spektaklis, apdovanotas dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ Bilietai parduodami prieš spektaklį. Pateikus šį reklaminį kuponą – 2 bilietai už 1 kainą!

Gal­vos skaus­mą pa­si­tin­kant pir­mi­ nin­ka­vi­mą ke­lia ir Sei­mo fon­ta­nas. Skai­čiuo­ja­ma, kad re­no­va­ci­ja kai­nuo­ tų ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų. Ta­čiau yra siū­ly­mų ob­jek­tą su­tvar­ky­ti ge­ro­kai pi­giau – tie­siog ap­so­din­ti jį gė­lė­mis. Sei­mo kanc­le­rio biu­ro vy­res­nio­ji pa­ ta­rė­ja Lo­re­ta Rau­li­nai­ty­tė in­for­ma­vo, kad vie­nas iš nu­skam­bė­ju­sių fon­ta­ no tvar­ky­mo pa­siū­ly­mų – jį pa­vers­ ti gė­ly­nu. „Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je yra fon­ta­nas, pri­ klau­so sa­vi­val­dy­bei ir ši tu­ri ją tvar­ ky­ti. Mes ne­tu­ri­me jo­kios tei­sės ten kiš­tis. Bu­vo­me su­si­ti­kę su sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vais, ir per tą su­si­ti­ki­mą iš tie­sų bu­vo pa­siū­ly­mas fon­ta­ną Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pe­rio­du pa­ vers­ti gė­ly­nu“, – tei­gė L.Rau­li­nai­ty­tė. Tai jau ne pir­mas ban­dy­mas su­tvar­ ky­ti fon­ta­ną. Pir­mą kar­tą tai bu­vo ban­ do­ma pa­da­ry­ti dar 2006 m., kai bu­vo re­konst­ruo­ja­mas Ge­di­mi­no pro­spek­

tas, ta­čiau tuo­met pra­si­dė­jus eko­no­ mi­nei kri­zei pri­trū­ko pi­ni­gų. Su­si­ti­ki­ mai dėl fon­ta­no re­mon­to pe­rio­diš­kai vy­ko iki 2012 m. Skai­čiuo­ta, kad jį su­ tvar­ky­ti kai­nuo­tų apie 3 mln. li­tų.


7

balandžio 11–17, 2013

miestiečiai Šian­dien, kai pa­sau­ lis mi­ni Tarp­tau­ti­ nę kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­ lais­vi­ni­mo die­ną, vil­nie­tis 82-ejų Ed­ mun­das Ze­lig­ma­ nas taip pat brau­ kia aša­rą, nes tu­ri ką pri­si­min­ti, – Lie­ tu­vos žy­dui nu­ga­lė­ ti mir­tį pa­vy­ko net še­šis kar­tus.

Li­ki­mas: Lie­tu­vo­je bu­vo iš­žu­dy­ta apie 90 pro­c. žy­dų. E.Ze­lig­ma­nui mir­ties pa­vy­ko iš­veng­ti. Jis, vie­nin­te­lis ka­ro bai­su­mus iš­gy­ve­nęs Ši­la­lės žy­

das, di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­do Vil­niu­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Šešiskart pa­si­šai­pęs iš mir­ties And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­si­ren­ka ne­daž­nai

Ši­la­lė­je gi­męs, Tel­šių ge­te ka­lė­jęs ir di­džią­ją sa­vo gy­ve­ni­mo da­lį Vil­ niu­je pra­lei­dęs E.Ze­lig­ma­nas bent ke­lis kar­tus per me­tus su­si­tin­ka su sa­vo li­ki­mo drau­gais: Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Tel­šių ge­to ka­ li­niais. Pro­gų su­si­tik­ti bū­na pa­čių įvai­riau­sių – Ge­to ka­li­nių ko­mi­ te­to ata­skai­tos, ho­lo­kaus­to, Kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­lais­ vi­ni­mo die­na. „Kar­tais vi­si kar­tu nuei­nam į res­to­ra­ną. Kar­tą per me­tus iš­klau­ som Ge­to ka­li­nių ko­mi­te­to ata­skai­ tą apie sa­vo veik­lą, ei­nam į ren­gi­ nius. O apie ką kal­bam? Apie vis­ką, apie sa­vo iš­gy­ve­ni­mus ir apie da­ bar­tį taip pat. Nė­ra taip, kad mes tik praei­ties pri­si­mi­ni­muo­se nu­ grimz­dę. Mėgs­ta­me ir apie gy­ve­ ni­mą pa­šne­kė­ti, ir pa­po­li­ti­kuo­ti. Nors pri­si­mi­ni­mai... Net­rūks­ta ir jų“, – prieš pra­dė­da­mas pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją E.Ze­lig­ma­nas kiek su­ si­mąs­to ir nu­ty­la. Ta­ry­tum ką nors skai­čiuo­tų min­ty­se. „Še­šis kar­tus iš mir­ties iš­trū­ kau“, – pa­ga­liau pra­by­la pa­šne­ko­ vas ir pra­de­da var­dy­ti. Li­ko vie­nin­te­lis gy­vas

Ka­ras E.Ze­lig­ma­ną už­klu­po gim­ tuo­siuo­se na­muo­se Ši­la­lė­je. Tuo­ met jis bu­vo vos de­šim­ties. Ta­čiau tai ne­suk­liu­dė mies­te­lį užė­mu­siems na­ciams jį kar­tu su vi­sais mies­te­lio vy­rais už­da­ry­ti si­na­go­go­je. „1941 m. lie­pos 6 d. bal­ta­raiš­čiai į si­na­go­gą pri­mė­tė gra­na­tų. Bu­ vo daug su­žeis­tų, žu­vu­sių. Tuo­ met vi­sus gy­vus su­rin­ko ir nu­va­

rė į žy­dų ka­pi­nes, kur bu­vo iš­kas­tos dvi duo­bės. Vi­si bu­vo iš­ri­kiuo­ti ir bal­ta­raiš­čiai pra­dė­jo juos po vie­ną šau­dy­ti. Ma­čiau, kaip šo­vė ir į duo­ bę įkri­to ma­no tė­vas“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Tuo­met įvy­ko neį­ti­ki­mas da­ly­ kas. Vie­nas sa­vo ei­lės lau­kian­čių pa­smerk­tų­jų įsi­ka­bi­no dan­ti­mis pri­žiū­rė­to­jui į gerk­lę, ki­lo su­ maiš­tis. „Iš­kart su­rea­ga­vau, pa­ si­slė­piau už me­džio, o pa­skui per upę pa­bė­gau. Ši­taip iš­si­gel­bė­jau vie­nin­te­lis“, – pa­sa­ko­jo E.Ze­lig­ ma­nas. Dar­ba­vo­si pas ūki­nin­kus

Iš­si­gel­bė­jęs nuo mir­ties de­šimt­ me­tis ne­ži­no­jo, kur dė­tis, ir po ke­ lių die­nų grį­žo na­mo. Ten su­si­dū­rė su tur­tą plė­šian­čiais na­cių tal­ki­ nin­kais ir vėl pa­bė­go, jis pa­trau­kė pas mies­te­ly­je li­ku­sias gy­vas žy­dų mo­te­ris su ma­žais vai­kais. Po mė­ne­sio, kai bu­vo nu­spręs­ta su­šau­dy­ti ir jas, E.Ze­lig­ma­nas vėl pa­bė­go, vai­kas pa­trau­kė pės­čio­mis per vi­są Že­mai­ti­ją į Var­nius, kur ži­ no­jo gy­ve­nant gi­mi­nes. „Atė­jęs pas juos pa­gy­ve­nau tik sa­vai­tę. 1941 m. rugp­jū­tį vi­si žy­dai bu­vo su­va­ry­ti į Tel­šių ge­tą. Drau­ ge ir aš“, – to­liau kal­bė­jo pa­šne­ ko­vas. Tel­šių ge­te, ku­rį su­da­rė vie­na gat­vė, bu­vo už­da­ry­ta ke­li tūks­tan­ čiai žy­dų. Čia E.Ze­lig­ma­nas pra­ lei­do dau­giau nei tris mė­ne­sius, iki pat to lai­ko, kai ge­tas bu­vo lik­ vi­duo­tas. Bu­vęs ka­li­nys pri­pa­ži­no, kad pro­vin­ci­jos ge­tai ne­bu­vo to­kie griež­ti ir žiau­rūs, kaip vei­kę di­ džiuo­siuo­se mies­tuo­se. Tel­šių ge­tas grei­čiau pri­mi­nė ver­gų tur­gų, ku­ria­me vie­tos ūki­

nin­kai „pa­si­rink­da­vo“ sau ne­mo­ ka­mos dar­bo jė­gos. „Kiek pa­sa­ko­jo ki­ti ka­li­niai ir kiek esu pa­ts gir­dė­jęs, Vil­niaus ge­te žmo­nės bu­vo šau­do­mi nuo pat ge­ to įkū­ri­mo. Tel­šiuo­se taip ne­bu­vo. Ži­no­ma, bu­vo bai­su, ankš­ta, trū­ko mais­to. Ta­čiau tie, ku­rie dirb­da­ vo die­ną, ga­lė­da­vo išei­ti. Tiks­liau, atei­da­vo ūki­nin­kai iš apy­lin­kių ir iš­si­rink­da­vo žmo­nių dar­bui sa­vo ūkiuo­se. Ry­te tie žmo­nės išei­da­vo, o va­ka­re grįž­da­vo. Ūki­nin­kai bū­ da­vo at­sa­kin­gi, kad nė vie­nas dar­ bi­nin­kas ne­pa­bėg­tų“, – dės­tė pa­ šne­ko­vas.

Vi­si bu­vo iš­ri­kiuo­ ti ir bal­ta­raiš­čiai juos pra­dė­jo po vie­ ną šau­dy­ti. Ma­čiau, kaip šo­vė ir į duo­bę įkri­to ma­no tė­vas. E.Ze­lig­ma­nas taip pat įsi­dar­bi­no pas ūki­nin­kus ir iki žie­mos iš­ban­dė pa­čius įvai­riau­sius dar­bus. „Iš­mo­kau ir ar­ti, ir akė­ti, ir bul­ ves kas­ti. O pra­dė­jau nuo pie­mens. Kas dirb­da­vo pas ūki­nin­kus, tas bū­da­vo pa­val­gęs. Bet bu­vo ne­ma­ žai to­kių, ku­rie mi­rė iš ba­do. Dau­ giau­sia tie, ku­riems dar­bo ne­bu­vo. Be to, žmo­nės bu­vo la­bai re­li­gin­ gi, o ko­še­ri­nio mais­to bu­vo be­veik neį­ma­no­ma gau­ti“, – pa­sa­ko­jo bu­ vęs ge­to ka­li­nys. Slaps­tė­si iki ga­lo

Ar­tė­jant žie­mai ir pa­si­bai­gus že­ mės ūkio dar­bams, nu­spręs­ta ge­tą

lik­vi­duo­ti, o jo gy­ven­to­jus su­šau­ dy­ti. E.Ze­lig­ma­nas, nu­jaus­da­mas, kuo vi­sa tai ga­li baig­tis, vėl pa­ spru­ko. Iš mir­ties gniauž­tų drau­ge su juo su­ge­bė­jo iš­trūk­ti dar de­šimt žy­dų. Tuo­met pra­si­dė­jo pa­bė­gė­lių kla­jo­nės, iš­blaš­kiu­sios juos po vi­ są Lie­tu­vą. „Grį­žau į Ši­la­lę, slaps­čiau­si pas lie­tu­vių ūki­nin­kus. Pir­miau­sia pas sa­vo pa­žįs­ta­mus La­šai­čius, vė­liau ma­ne per­kraus­tė į sau­ges­nę vie­ tą – už ke­lių ki­lo­met­rų nuo Ši­la­lės esan­tį Jo­kū­bai­čių kai­mą“, – pri­si­ mi­nė pa­šne­ko­vas. Jo­kū­bai­čiuo­se ber­niu­kas ap­si­gy­ ve­no Onos Nor­bu­tie­nės šei­mo­je. O iš ten, bai­mi­nan­tis daž­nai be­si­lan­ kan­čių vo­kie­čių ir bal­ta­raiš­čių, iš­ vež­tas pas O.Nor­bu­tie­nės se­se­rį Ma­ri­jo­ną į Žvin­gių mies­te­lį. „Tie žmo­nės man tik­rai daug pa­ dė­jo. Su­ži­no­ję, kad sle­pia žy­dą, vo­ kie­čiai ar bal­ta­raiš­čiai juos ga­lė­jo nu­žu­dy­ti drau­ge su ma­ni­mi. Tik­ rai pel­ny­tai O.Nor­bu­tie­nė ir jos se­ suo bu­vo ap­do­va­no­tos Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiais“, – dės­tė E.Ze­ lig­ma­nas.

Taip E.Ze­lig­ma­nas su­lau­kė die­ nos, kai na­ciai bu­vo iš­vy­ti iš Lie­ tu­vos. Pa­si­bai­gus ka­rui, 1947 m. iš vie­no pa­žįs­ta­mo ka­ri­nin­ko su­ži­no­ jo, kad Vil­niu­je gy­ve­na gi­mi­nai­tė Fri­da Šuch­man, ku­ri, kaip ir E.Ze­ lig­ma­nas, pa­bė­go iš Tel­šių ge­to. „Dar mo­kiau­si gim­na­zi­jo­je, ta­ čiau ke­lioms die­noms iš­si­ruo­šiau į sos­ti­nę“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas. Šiuo me­tu gar­bin­go 92 me­tų am­ žiaus su­lau­ku­si F.Šuch­man gy­ve­ na Iz­rae­ly­je. „Kai at­vy­kau, gi­mi­nai­tė čia jau dir­bo par­da­vė­ja, pa­ži­no­jo ne­ma­žai ki­tų ge­to ka­li­nių. Ta­čiau aš ta­da tik trum­pai bu­vau, o į Vil­nių vi­siems lai­kams at­si­kraus­čiau 1952 m., kai įsto­jau į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą. Ta­da su­ti­kau ir ki­tų ge­to ka­li­nių, ėmė­ me daž­niau bend­rau­ti, su­si­ti­ki­ nė­ti. Ma­no pir­mas pri­si­mi­ni­mas iš po­ka­ri­nio Vil­niaus – griu­vė­siai. Vo­kie­čių gat­vė vi­sa bu­vo su­griau­ta ir daug žmo­nių si­na­go­go­je Py­li­mo gat­vė­je. Nors aš pa­ts ne­la­bai pa­ mal­dus. Da­bar, kiek ži­nau, Vil­niu­ je gy­ve­na dar vie­na Tel­šių ge­to ka­ li­nė“, – api­bend­ri­no pa­šne­ko­vas.

Tarp­tau­ti­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių iš­lais­vi­ni­mo die­na Ba­lan­džio 11 d. mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė kon­cent­ra­ci­jos sto­v yk­lų ka­l i­n ių iš­ lais­vi­ni­mo die­na. Šią die­ną 1945 m. bu­vo iš­lais­v in­t i Bu­chen­val­do ka­l i­ niai. Ba­lan­d žio 22 d. iš­lais­vin­t i Zak­ sen­h au­z e­no ka­l i­n iai, ba­l an­d žio 29 d. – Da­chau, ba­lan­džio 30 d. – Ra­ vensb­riu­ko. 1941 m., kai Lie­tu­vą už­gro­bė hit­le­ri­nė Vo­kie­ti­ja, žmo­nės, dau­giau­sia in­te­li­

gen­tai ir žy­dai, bu­vo tre­mia­mi į kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­las, žy­dų tau­ty­bės as­me­nys taip pat bu­vo už­da­ro­mi į ge­ tus di­des­niuo­se mies­tuo­se ir mies­te­ liuo­se. Vie­na di­džiau­sių kon­cent­ra­ ci­jos sto­vyk­lų – Bu­chen­val­do. Pa­gė­ giuo­se (Že­mai­ti­jo­je) miš­ke bu­vo įkur­ tas šios sto­vyk­los fi­lia­las „Of­la­ger-53“. Kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų bu­vo įreng­ ta ne vie­no­je Eu­ro­pos ša­ly­je.


8

balandžio 11–17, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ba­land­žio 15 d. 17 val. po­rta­le die­na.lt į skai­ty­tojų klau­si­mus at­sa­kys Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las.

Prob­le­ma – ne san­ty­kių su Ru­si­ja per­kro­vi­mas Eg­lė Še­pe­ty­tė

Populistinė pa­gun­da Justinas Argustas

R

e­fe­ren­du­mas dėl eu­ro įve­di­mo – nuo­šir­dus rei­ka­las ar po­l i­t i­nė sa­v i­rek­la­ma? Grei­čiau­siai abu da­ly­kai. Šiaip jau Lie­tu­vos pa­tir­ tis liu­di­ja, jog re­fe­ren­du­mų vi­so­k iais klau­ si­mais ini­cia­to­r iai sie­k ia, kad jie ne­pa­vyk­ tų. Tad iš Ro­lan­do Pak­so ir Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho po­l i­t i­n ių sto­v yk­lų pa­si­g ir­dę ra­g i­n i­ mai su­reng­ti re­fe­ren­du­mą ne­ste­bi­na. Aukš­čiau­si vals­ty­bės va­do­vai su­vo­kia, kad re­fe­ren­du­mas ne­bė­ra rei­ka­lin­gas. Ir Pre­zi­ den­tė, ir prem­je­ras svars­to, kad rei­kė­tų ki­ to­kio­mis, pa­pras­tes­nė­mis, ne to­kio­mis ašt­ rio­m is, prie­mo­nė­m is aiš­k in­t i žmo­nėms, su jais kal­bė­tis, ruoš­ti vi­suo­me­nę. Ga­liau­ siai Lie­tu­va jau pa­si­sa­kė ir dėl eu­ro in­teg­ ra­ci­jos, kai bal­sa­vo už Sto­ji­mo su­tar­t į, ku­ ria nu­ma­ty­tas Mast­rich­to inf­l ia­ci­jos kri­te­ ri­jaus sie­k is ir va­l iu­tų są­jun­ga.

Re­fe­ren­du­mo jo­kiu bū­du ne­ ga­li­ma „ka­bin­ti“ prie ko­kių nors rin­ki­mų, nes tai iš­krei­pia abie­jų bal­sa­vi­mų re­zul­ta­tus. Nau­jo re­fe­ren­du­mo ša­li­nin­kai, pri­si­min­da­ mi bal­sa­vi­mą dėl sto­ji­mo į ES, kai bu­vo da­ li­ja­mas alus ir skal­bi­mo mil­te­liai už vie­ną cen­tą, tei­g ia, kad ta­da bu­vo pa­ga­din­ta de­ mok­ra­ti­jos ko­ky­bė. Bet ap­dai­riai nu­ty­li fak­ tą, jog nie­kam ne­bu­vo svar­bu – už ar prieš tai bal­sa­vai, vis tiek tas pre­kes pi­g iau ga­lė­ jai gau­ti. Alus ir mil­te­liai, ži­no­ma, ne­skam­ ba eu­ro­pie­t iš­kai, bet es­mės tai ne­kei­čia – di­d žio­ji da­l is pi­l ie­čių aki­vaiz­d žiai pa­si­sa­ kė už na­rys­tę. Jau pa­si­g ir­do svars­t y­mų, kad re­fe­ren­du­ mas dėl eu­ro ga­l i tap­ti ki­tą­met vyk­sian­čių pre­z i­den­to rin­k i­mų da­l i­m i. Ga­l i at­s i­t ik­ ti taip, kad nau­jas re­fe­ren­du­mas, kaip pas mus įpras­ta, bus pri­kerg­tas prie rin­k i­mų. Aiš­k u, taip sie­k iant dar pa­pil­do­mų tiks­lų ir vis­ką pai­nio­jant. Lig šiol Lie­t u­vo­je taip ir vyk­da­vo. Bet re­ fe­ren­du­mo jo­k iu bū­du ne­ga­l i­ma „ka­bin­ ti“ prie ko­k ių nors rin­k i­mų, nes tai iš­k rei­ pia abie­jų bal­sa­v i­mų re­z ul­ta­tus. Po­l i­t i­kai, ku­rie brau­na­si į val­d žią, daž­niau­siai kal­ba po­pu­l is­tiš­kai ir rei­ka­lą pa­pras­ti­na, o pi­lie­ čiai, sa­ky­da­mi „taip“ ar­ba „ne“, pa­lai­ko vie­ ną ar ki­tą po­li­ti­nę jė­gą ar­ba prieš ją pro­tes­ tuo­ja. Ko­vą dėl val­d žios vi­sa­da rei­kė­tų at­ sie­ti nuo tau­tos nuo­mo­nės pa­reiš­k i­mo. Kol kas aki­vaiz­du, kad bend­ro su­ta­ri­mo dėl eu­ro nė­ra ir ne­bus, o di­d žiau­sia pro­ble­ma yra da­l ies pi­l ie­čių tam­su­mas. Kas šį­syk iš to krau­sis po­l i­t i­n ius di­v i­den­dus, pa­ž iū­rė­ si­me. Pro­t in­g iau­sias spren­d i­mas bū­t ų ne reng­ti re­fe­ren­du­mą, o ap­si­ri­bo­ti Vy­riau­sy­ bės ga­l io­je esan­čio­mis prie­mo­nė­mis ir ne­ gai­lint pi­ni­g ų su žmo­nė­mis bend­rau­ti bei aiš­k in­ti.

Rūpi­mus klau­si­mus ga­li­te už­duo­ti jau da­bar po­rta­le diena.lt

e.sepetyte@diena.lt

S

an­ty­kiuo­se su Ru­si­ja svar­bu pri­pa­žin­ ti, kad nuo­mo­nės ne vi­sa­da su­taps, ta­ čiau ša­lys vi­sa­da liks kai­my­nės. To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si šiuo me­tu spe­cia­lio­ jo ES at­sto­vo pa­rei­gas Af­ga­nis­ta­ne ei­nan­tis Vy­gau­das Ušac­kas, ru­de­nį tap­sian­tis ES am­ ba­sa­do­riu­mi Ru­si­jo­je.

– Ba­lan­dį su­kan­ka tre­ji me­tai, kai esa­te spe­cia­lu­sis ES at­sto­vas Af­ga­nis­ta­ne. Ko­ kie įspū­džiai? – Tre­ji me­tai Af­ga­nis­ta­ne at­sto­vau­jant 27 ES vals­ty­bėms – tai ne­pa­kar­to­ja­mos pa­tir­ties įgi­ ji­mas konf­lik­to zo­no­je, bend­rau­jant su ša­lies ir re­gio­no po­li­ti­niais, re­li­gi­niais bei pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės at­sto­vais, dir­bant kar­tu su Jung­ ti­nių Tau­tų (JT), JAV, Ja­po­ni­jos, In­di­jos, Tur­ ki­jos, Ki­ni­jos, Ru­si­jos, Aust­ra­li­jos ir ki­tų ša­lių dip­lo­ma­tais bei po­li­ti­kais. Tre­ji me­tai Af­ga­ nis­ta­ne – tai tar­si at­si­nau­ji­ni­mas, su­grįž­tant į tar­ny­bos ka­riuo­me­nė­je lai­kus, kur svar­bu lai­ ky­tis dis­cip­li­nos, su­ge­bė­ti pa­kel­ti fi­zi­nį krū­vį ir iš­sau­go­ti mo­ra­li­nę pu­siaus­vy­rą ekst­re­ma­ lių si­tua­ci­jų at­ve­jais. Per tre­jus me­tus tu­rė­ jau uni­ka­lią ga­li­my­bę tie­sio­giai su­si­pa­žin­ti su įspū­din­ga ir pil­na iš­šū­kių ša­li­mi – Af­ga­nis­ta­ nu, pa­ban­dy­ti su­pras­ti po­li­ti­nio is­la­mo bei jo at­ski­rų ša­kų po­vei­kį žmo­nių gy­ve­ni­mui.

San­ty­kiai su Ru­si­ja ne­bu­vo pri­krau­ti, jiems trūks­ta po­ zi­ty­vios dar­bot­var­kės. – Ka­dan­gi šia­me po­ste jums li­ko ma­žiau kaip 5 mė­ne­siai, gal jau ga­li­te api­bend­ rin­ti sa­vo dar­bo re­zul­ta­tus? – Per tre­jus me­tus Af­ga­nis­ta­ne pa­da­ry­ta aki­ vaiz­di pa­žan­ga. Ta­čiau ši pa­žan­ga tra­pi ir jai iš­lai­ky­ti bei pa­sie­ki­mams su­tvir­tin­ti bus rei­ ka­lin­ga il­ga­lai­kė ES ir tarp­tau­ti­nės bend­ruo­ me­nės pa­ra­ma po 2014-ųjų, kai Af­ga­nis­ta­ną pa­liks už­sie­nio ša­lių ka­ri­nės pa­jė­gos. Per tuos tre­jus me­tus, man va­do­vau­jant at­ sto­vy­bei, ES įgi­jo daug di­des­nį po­li­ti­nį svo­rį ir įta­ką for­muo­jant tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės po­li­ti­ką Af­ga­nis­ta­no ir re­gio­no at­žvil­giu, ski­ riant tiks­les­nę bei efek­ty­ves­nę pa­ra­mą ūkiui, ge­ri­nant žmo­gaus, ypač mo­te­rų, tei­ses, ska­ ti­nant re­gio­ni­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą ir ku­riant pa­grin­dus tai­kai ir su­si­tai­ky­mui. Ti­kiuo­si, iki ma­no iš­vy­ki­mo iš Ka­bu­lo baig­ si­me de­ry­bas dėl ES ir Af­ga­nis­ta­no par­tne­rys­ tės su­tar­ties. – Bū­da­mas to­li nuo Lie­tu­vos, kaip žvel­ gia­te į Vil­niaus vaid­me­nį tarp­tau­ti­nė­je are­no­je? – Ma­nau, at­ski­rais eta­pais praei­ty­je mes pa­ro­ dė­me, kad ga­li­me for­muo­ti bei įgy­ven­din­ti tarp­ tau­ti­nes ini­cia­ty­vas siek­da­mi sa­vo ir bend­rų su ki­to­mis ša­li­mis in­te­re­sų. Tu­riu ome­ny­je Lie­tu­ vos ini­ci­juo­tą „Vil­niaus-10“ – Vi­du­rio ir Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lių – sam­bū­rį ir bend­rą po­li­ti­nę veik­lą sie­kiant na­rys­tės NA­TO. Taip pat bu­vu­ sio pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus tar­pi­nin­ka­vi­ mą, spren­džiant Uk­rai­nos vi­daus po­li­ti­nę kri­ zę, ar reikš­tą pa­ra­mą Gru­zi­jai tarp­tau­ti­niuo­se fo­ru­muo­se. Dėl įvai­ria­pu­sės eko­no­mi­nės ir kul­ tū­ri­nės dip­lo­ma­ti­jos su­kū­rė­me ge­rus san­ty­kius su Ru­si­ja, o Ka­li­ning­ra­do sri­tis ne­ta­po „kliū­ti­ mi“ sto­ji­mo į NA­TO ir ES kon­teks­te. Lie­tu­va to­liau tu­rė­tų in­teg­ruo­tis į ES ir NA­TO, kar­tu tiek da­ry­ti įta­ką šių or­ga­ni­za­ci­jų po­li­ ti­kai mū­sų ar­ti­mo­sios kai­my­nys­tės at­žvil­giu, tiek pa­si­nau­do­da­ma ES įta­ka pa­sau­ly­je siek­ ti sa­vo eko­no­mi­nių ir po­li­ti­nių in­te­re­sų raiš­ kos už­sie­nio ša­ly­se.

Ar­tė­ja pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, ku­ri, nors ES Už­sie­nio rei­ka­lų tar­ny­ba pe­rė­mė svar­biau­ sias at­sto­va­vi­mo funk­ci­jas, vis dėl­to su­tei­kia iš­skir­ti­nių ga­li­my­bių Lie­tu­vai da­ry­ti įta­ką ir kar­tu su ES par­tne­riais įgy­ven­din­ti bend­ras už­sie­nio, sau­gu­mo, taip pat eko­no­mi­nės po­ li­ti­kos kryp­tis. Lie­tu­va taip pat pre­ten­duo­ja į gar­bin­gą ir la­bai at­sa­kin­gą po­zi­ci­ją – šį ru­de­ nį tap­ti JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos ne­nuo­la­ti­ne na­ re dve­jiems me­tams. Mums bū­ti­na pa­si­mo­ky­ti iš prieš me­tus pa­tir­to kar­taus pra­lai­mė­ji­mo kan­di­da­tuo­ jant į JT Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos pre­zi­den­to po­stą ir, iš­nau­do­jant pro­fe­sio­na­lios Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nės tar­ny­bos pa­tir­tį bei pa­ta­ri­mus, siek­ti JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos ne­nuo­la­ti­nės na­ rės vie­tos. Tai at­ver­tų di­de­les ga­li­my­bes Lie­ tu­vos, o per jos dar­bą Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je – ir vi­sos ES, in­te­re­sų raiš­kai svar­biau­sio­je pa­ sau­lio tai­ką ir sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čio­je ins­ ti­tu­ci­jo­je. – Kal­bant apie Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ ti­kos for­ma­vi­mą, ar šis pro­ce­sas, jū­sų nuo­mo­ne, ap­skai­čiuo­tas ir nuo­sek­lus? – Pa­sie­kus fun­da­men­ta­lius Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nius in­te­re­sus – na­rys­tę ES ir NA­TO – už­ sie­nio po­li­ti­ka, re­gis, ta­po ne­be to­kia ak­tua­li, ko­kia bu­vo anks­čiau. Bū­da­mas už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ru ska­ti­nau dis­ku­si­ją dėl Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos in­te­re­sų glo­ba­li­za­ci­jos są­ ly­go­mis. Bū­tų nau­din­ga, kad to­kia dis­ku­si­ja, pa­de­dan­ti for­muo­ti Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ kos gai­res, vyk­tų tarp po­li­ti­nių par­ti­jų ir pre­ ten­den­tų į vals­ty­bės va­do­vo po­stą. Už­sie­nio po­li­ti­ka neat­sie­ja­mai su­si­ju­si su pa­sau­li­ne ir vi­daus eko­no­mi­ka, pre­ky­ba bei in­ves­ti­ci­jo­mis, mig­ra­ci­jos srau­tais, ino­va­ci­ jo­mis, sau­gu­mo po­li­ti­ka. To­dėl ji nu­si­pel­no daug di­des­nio dė­me­sio ir stra­te­gi­nės vi­zi­jos for­ma­vi­mo aukš­čiau­siu ly­giu. – Bu­vo­te vie­nas ak­ty­ves­nių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rų Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je, ne­ ma­žai dė­me­sio sky­rė­te Lie­tu­vos san­ty­ kiams su Ry­tų kai­my­nais. Kaip ver­ti­na­te da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės už­sie­nio po­li­ti­ kos pro­gra­mą, tiks­liau, skam­biai pri­sta­ to­mą san­ty­kių su Ru­si­ja per­kro­vi­mą? – Aš vi­sa­da pa­si­sa­kiau ir dir­bau už Lie­tu­vos na­cio­na­li­nių in­te­re­sų raiš­ką: stip­res­nę in­teg­ ra­ci­ją į ES ir NA­TO, abi­pu­siš­kai ge­rų bei nau­ din­gų san­ty­kių su kai­my­nais vys­ty­mą, ener­ ge­ti­kos šal­ti­nių di­ver­si­fik­ a­vi­mą ir ak­ty­vią eko­no­mi­nę dip­lo­ma­ti­ją ša­lies ge­ro­vės la­bui. Tai ypač bu­vo ak­tua­lu, kai 2009 m. pa­bai­ go­je per Lie­tu­vą nu­vil­ni­jo eko­no­mi­kos kri­zė, o ma­no va­do­vau­ja­ma dip­lo­ma­ti­nė tar­ny­ba su­si­tel­kė į nau­jų rin­kų Lie­tu­vos ūkio su­bjek­ tams paieš­ką ir tra­di­ci­nių rin­kų iš­lai­ky­mą bei stip­ri­ni­mą. San­ty­kių su Ru­si­ja pro­ble­ma nė­ra san­ty­kių su ja per­kro­vi­mas. Ga­li­ma teig­ti, kad san­ty­ kiai su Ru­si­ja ne­bu­vo pri­krau­ti, jiems trūks­ ta po­zi­ty­vios dar­bot­var­kės. Ma­nau, kad daug svar­biau su­tar­ti tar­pu­sa­vy­je, ko­kie yra mū­ sų na­cio­na­li­niai in­te­re­sai Ru­si­jos at­žvil­giu ir kaip mes ga­li­me kur­ti abi­pu­siš­kai nau­din­gus san­ty­kius, pri­pa­žin­da­mi, jog ne vi­sa­da su­tar­ si­me, ta­čiau vi­sa­da iš­lik­si­me kai­my­nai. Na, o da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės už­sie­nio po­ li­ti­ką bus ga­li­ma ver­tin­ti ta­da, kai ji prisidės stip­ri­nant Lie­tu­vos ener­ge­ti­nę ne­prik­lau­so­ my­bę, di­di­nant eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­ gu­mą, plė­to­jant pre­ky­bą ir po­li­ti­nį dia­lo­gą, spren­džiant dvi­ša­lius, taip pat bend­ros kai­ my­nys­tės klau­si­mus. – O kaip jūs ver­ti­na­te Lie­tu­vos ir Len­ki­ jos san­ty­kius? – Jau ku­rį lai­ką dėl abie­jo­se sie­nos pu­sė­se tvy­ ran­čio ne­pa­si­ti­kė­ji­mo san­ty­kiai tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos klos­to­si ne taip at­vi­rai ir da­ly­kiš­

Tiks­las: pa­sak V.Ušac­ko, Lie­tu­vai bū­ti­na

pa­si­mo­ky­ti iš kar­taus pra­lai­mė­ji­mo kan­di­ da­tuo­jant į JT Ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos pre­ zi­den­to po­stą ir iš­ko­vo­ti ne­nuo­la­ti­nės JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rės vie­tą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kai, kaip tu­rė­tų bū­ti tarp vals­ty­bių, įvar­di­ju­ sių sa­ve stra­te­gi­nė­mis par­tne­rė­mis. Veik­lą iš es­mės su­stab­dė tarp­par­la­men­ti­ nė Lie­tu­vos ir Len­ki­jos gru­pė. Vie­šo­jo­je erd­ vė­je vis daž­niau pa­si­girs­da­vo aukš­tų po­li­ti­kų neap­gal­vo­tų ir ka­rin­gų pa­reiš­ki­mų. O kal­bė­tis rei­kia ne tik su va­do­vais, bet ir su vi­suo­me­nės vei­kė­jais. Bū­ti­na ska­tin­ti ry­šius ir ge­res­nį vie­ nas ki­to pa­ži­ni­mą tarp įvai­rių pro­fe­si­jų at­sto­ vų, plė­to­ti pre­ky­bą ir in­ves­ti­ci­jas. Įtei­si­nu­si len­kiš­kų pa­var­džių ra­šy­bą, Lie­tu­ va ne tik pa­ro­dy­tų eu­ro­pi­nę va­lią ir su­pra­ti­ mą, kad var­das bei pa­var­dė yra pi­lie­čio pri­ va­ti nuo­sa­vy­bė, ku­rią vals­ty­bė Kons­ti­tu­ci­jo­je įsi­pa­rei­go­ju­si gerb­ti, bet ir ženg­tų la­bai svar­ bų žings­nį, ga­lin­tį už­tik­rin­ti glau­des­nį abie­jų vals­ty­bių ir tau­tų bend­ra­dar­bia­vi­mą. Su­teik­da­ma pa­lan­kiau­sias są­ly­gas ma­žu­ moms, Lie­tu­va ska­tin­tų lik­ti ša­ly­je kva­li­fi­ kuo­tus žmo­nes, stab­dy­tų mig­ra­ci­ją. Tai jau yra da­ly­kai, ku­riuos įgy­ven­di­nu­si Lie­tu­va ne „šok­tų pa­gal Len­ki­jos dū­de­lę“ ar bū­tų „ma­ ni­pu­liuo­ja­ma“, o su ja ne­tgi kon­ku­ruo­tų dėl kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, taip rei­ka­lin­gos Lie­ tu­vos eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mui. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad lie­tu­vių kal­ba, is­to­ri­ja, tra­di­ci­jos yra rak­tas į tau­tos kles­tė­ji­ mą. Len­ki­jo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se gy­ve­nan­čių lie­tu­vių pa­dė­tis bei in­te­re­sai vi­sa­da iš­liks mū­ sų dė­me­sio ir dvi­ša­lio dia­lo­go cent­re.

Visą in­ter­viu skai­ty­ki­te po­rta­le diena.lt


9

balandŞio 11–17, 2013

lietuva

Sei­me – at­min­ti­nĹł die­nĹł karĹĄt­li­gÄ— Kas sep­tin­ta die­na Lie­tu­vo­je – at­min­ti­na. Ta­Ä?iau tai ne pa­ bai­ga, nes iť­min­tin­gi par­la­men­ta­rai no­ri jĹł ÄŻtei­sin­ti dar dau­giau. Net­ru­kus At­min­ti­nĹł die­nĹł ÄŻsta­ty­mas ga­li pa­si­pil­dy­ti dar tri­mis da­to­mis. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Sau­sio 25-oji – Lie­tu­vos tau­ti­niĹł bend­ri­jĹł die­na, rug­sÄ—­jo pir­ma­ sis ĹĄeť­ta­die­nis – kla­sÄ—s su­si­ti­ki­mo die­na, o lapk­ri­Ä?io 16 d. – Tarp­tau­ ti­nÄ— to­le­ran­ci­jos die­na. To­kios da­ tos ne­tru­kus ga­li pa­pil­dy­ti At­min­ ti­nĹł die­nĹł ÄŻsta­ty­mÄ…. Kol kas ja­me – 55 die­nos. Sei­me ĹĄiuo me­tu svars­ty­mo lau­ kia net trys pa­siō­ly­mai dÄ—l nau­ jĹł at­min­ti­nĹł die­nĹł. An­tai Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­ťys no­ri „kla­sÄ—s su­si­ti­ki­mo die­nos“. Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas sa­vo siō­ly­ mÄ… aiť­ki­no taip: „Šios die­nos pa­ mi­nÄ—­ji­mas ska­tins bend­ruo­me­niť­ ku­mÄ…, ry­ťiĹł pa­lai­ky­mÄ… su bu­vu­sia

mo­kyk­la ir jos bend­ruo­me­ne, ap­ lan­ky­ti kla­sÄ—s auk­lÄ—­to­jÄ…, su­vok­ti mo­kyk­lÄ… kaip ver­ty­bÄ™.“ At­min­ti­nĹł die­nĹł ÄŻsta­ty­mo pa­ kei­ti­mÄ… siō­lo ir Lie­tu­vos len­kĹł rin­ki­mĹł ak­ci­jos at­sto­vas Leo­nar­ das Tal­mon­tas. „Nuo Lie­tu­vos Di­ dĹžio­sios Ku­ni­gaikť­tys­tÄ—s lai­kĹł Lie­ tu­vos sos­ti­nÄ— Vil­nius bu­vo ÄŻvai­raus ti­kÄ—­ji­mo ir skir­tin­gĹł kul­tō­rĹł at­sto­ vĹł trau­kos cent­ras. ÄŽvai­riĹł tau­ti­niĹł bend­ri­jĹł at­sto­vai su­da­ro be­veik penk­ta­da­lÄŻ Lie­tu­vos gy­ven­to­jĹł, jĹł gy­ve­ni­mo mō­sĹł ĹĄa­ly­je lai­kas svy­ ruo­ja nuo tĹŤks­tan­Ä?io iki ĹĄim­to me­ tĹł ar ke­liĹł de­ťimt­me­Ä?iĹłâ€œ, – ko­dÄ—l rei­kia ÄŻsta­ty­mo pa­kei­ti­mĹł, dÄ—s­tÄ— L.Tal­mon­tas. ÄŽs­ta­ty­mo pa­kei­ti­mo ini­cia­to­riai ma­no, kad tau­ti­niĹł bend­ri­jĹł die­

nÄ… kaip at­min­ti­nÄ… ge­riau­siai ga­ lÄ—­tĹł ÄŻpras­min­ti sau­sio 25-oji, nes 1323 m. tÄ… die­nÄ… ku­ni­gaikť­tis Ge­di­ mi­nas iť­siun­tÄ— Ĺži­niÄ… Liu­be­ko, Zun­ do, BrÄ—­me­no, Mag­de­bur­go, Kel­no ir ki­tĹł mies­tĹł pi­lie­Ä?iams, ÄŻvai­riĹł pro­fe­si­jĹł bei ama­tĹł at­sto­vams ir pa­kvie­tÄ— juos at­vyk­ti ÄŻ Lie­tu­vÄ…. Kas pa­si­keis­tĹł, jei to­kia at­min­ti­ na die­na at­si­ras­tĹł? Pro­jek­to aiť­ki­ na­ma­ja­me rať­te dÄ—s­to­ma, kad taip „bō­tĹł sie­kia­ma ug­dy­ti ki­to­kÄŻ po­ Ĺžiō­rÄŻ ÄŻ Lie­tu­vos is­to­ri­jÄ… bei jos kul­ tō­ri­nÄŻ pa­vel­dą“. Dar vie­nas Sei­mo na­rys kon­ ser­va­to­rius Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis pa­no­ro to­le­ran­ci­jos die­nos. „To­ le­ran­ci­ja nÄ—­ra nei pri­vi­le­gi­ja, nei abe­jin­gu­mas“, – aiť­ki­na­ma­ja­me rať­te dÄ—s­to par­la­men­ta­ras.

„„No­ras: par­la­men­ta­rai pa­gei­dau­ja, kad at­ski­ra at­min­ti­na die­na bō­tĹł

skir­ta ne tik tau­ti­nÄ—ms bend­ri­joms, bet ir jĹł bei ki­tĹł reiť­ki­niĹł to­le­ran­ ci­jai, kla­sÄ—s su­si­ti­ki­mams. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iť­min­tin­gas Sei­mo na­rys tei­gia, kad „ne­to­le­ran­ci­ja vi­sa­da eg­zis­ta­ vo Ĺžmo­ni­jos is­to­ri­jo­je“. ÄŽs­ta­ty­mo tiks­las, kaip nu­ro­do V.Juo­za­pai­tis, – ug­dy­ti to­le­ran­ci­jÄ… Lie­tu­vo­je. „Tarp­tau­ti­nÄ— to­le­ran­ci­jos die­ na ga­li bō­ti ver­ti­na­ma kaip kas­ me­tÄ— ga­li­my­bÄ— ug­dy­ti to­le­ran­ci­jÄ…,

reng­ti vi­suo­me­ni­nius ir po­li­ti­nius de­ba­tus pa­sau­li­niĹł ne­to­le­ran­ci­ jos pro­ble­mĹł te­ma­ti­ka. Tai die­na, skir­ta per me­tus pa­siek­tam pro­ gre­sui pa­Şy­mÄ—­ti ir nau­jiems efek­ ty­ves­niems pro­ble­mĹł spren­di­mo bō­dams pa­siō­ly­ti“, – sam­pro­ta­vo kon­ser­va­to­rius.

Kiek sveria Ĺžmogaus siela? A.ĹŞsas lie­ka iť­tei­sin­tas ÄŽvairios pasaulio religijos, ekstrasensai, ĹĄamanai teigia, kad Ĺžmogaus siela nemirtinga ir po mirties palieka Ĺžmogaus kĹŤnÄ…. Yra teorijĹł, kad siela turi masÄ™. Mokslininkai netgi ginÄ?ijasi – ji sveria 21 ar 7 gramus. „KĹŤną“ turinti siela. Kas tai – mistika ar mokslinÄ— tiesa? Pirmieji sielÄ… pasvÄ—rÄ— amerikieÄ?iai

Dar 1901 m. amerikieÄ?iĹł gydytojas Duncanas MacDougallas atliko tokÄŻ eksperimentÄ…. Jis uĹžkÄ—lÄ— lovÄ… su mirĹĄtanÄ?iu Ĺžmogumi ant svirtiniĹł svarstykliĹł ir keturias valandas atidĹžiai stebÄ—jo svarstykliĹł rodmenis, kol ligonis iĹĄÄ—jo Anapilin. Mirties momentu svarstykliĹł svirtis sujudÄ—jusi – ligonio kĹŤno svoris tikrai sumaŞėjo. Gydytojui pakartojus eksperimentÄ… dar keturis kartus, rezultatai buvo panaĹĄĹŤs. Svorio skirtumas buvo 21 gramas. Ar ĹĄi masÄ— ir buvo Ĺžmogaus siela? D.MacDougallas ilgai tylÄ—jo apie savo tyrimus. Pasklidus gandams, gydytojas visÄ… tyrimĹł medĹžiagÄ… vis dÄ—lto publikavo moksliniame medicinos Ĺžurnale. Tai ÄŻkvÄ—pÄ— ir kitus sielos tyrinÄ—tojus imtis bandymĹł. Siela sveria 7 gramus?

VÄ—liau mokslininkai su mirties patale gulinÄ?iais ligoniais atliko daugybÄ™ tyrimĹł, kurie tik patvirtino D.MacDougallo hipotezÄ™. MirĹĄtanÄ?iĹł ĹžmoniĹł kĹŤno svoris buvo nuolat ďŹ ksuojamas, atidĹžiai stebÄ—tas pulsas, kvÄ—pavimas ir kiti rodikliai. PastebÄ—ta, kad kai Ĺžmogus mirdavo, svarstykliĹł rodyklÄ— iĹĄkart nukrisdavo apie 20 gramĹł. Svorio pokytis atsirasdavo staiga, o ne pamaĹžu, tad skeptikĹł aiĹĄkinimai, kad svoris galÄ—jo sumaŞėti dÄ—l iĹĄsiskyrusio prakaito ar kitĹł iĹĄskyrĹł, iĹĄkvÄ—pto oro, buvo atmesti. Ĺ iuolaikiniĹł moksliniĹł tyrinÄ—jimĹł, kurie atliekami naudojant naujausias technologijas, rezultatai rodo, kad Ĺžmogaus siela gali sverti 7 gramus. Tuo ÄŻsitikinti galÄ—jo ka-

nalo REN TV BALTIJA, kuris rodomas per televizijÄ… GALA, ĹžiĹŤrovai. Eksperimentuojant Ĺžmogui buvo sukelta klinikinÄ— mintis ir, jai iĹĄtikus, iĹĄ tikrĹłjĹł buvo uĹžďŹ ksuota esÄ… trumpam sumaŞėjusi kĹŤno masÄ—. Kai tik eksperimento dalyvis grÄŻĹždavo ÄŻ gyvenimÄ…, t. y. atsigaudavo po dirbtinai sukeltos klinikinÄ—s mirties bĹŤklÄ—s, jo masÄ— pasidarydavo tokia pat, kaip ir eksperimento pradĹžioje. MokslininkĹł teigimu, tai esÄ… ir ÄŻrodo, kad nuo kĹŤno atsiskirianti siela sveria 7 gramus.

Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

Vil­niaus apy­gar­dos teis­me skel­ biant nu­tar­tÄŻ And­riaus ĹŞso by­lo­je ne­ti­kÄ—­tu­mĹł iť­veng­ta – Vai­ko tei­ siĹł ap­sau­gos tar­ny­bos skun­das at­mes­tas, ve­lio­nis A.ĹŞsas dÄ—l pe­ do­fi­li­jos lie­ka ne­kal­tas.

Neįtikimi faktai – TV ekrane

Pasaulyje nuolat ďŹ ksuojama keistĹł reiĹĄkiniĹł, kuriuos sunku paaiĹĄkinti. NeĹžemiĹĄki padarai, fenomenalĹŤs Ĺžmogaus sugebÄ—jimai nuolat kelia baimÄ™, taÄ?iau kartu Ĺžadina smalsumÄ…. Ĺ iandien labai daug neÄŻtikimĹł faktĹł, liudininkĹł pasakojimĹł apie slÄ—piningiausius pasaulio reiĹĄkinius atskleidĹžia rusĹł dokumentinÄ— Ĺžurnalistika. AĹĄtriĹł klausimĹł kelia ir nepatogiais faktais grÄŻstĹł paĹĄnekovĹł argumentĹł ĹžiĹŤrovams pateikia televizijos GALA rodomo kanalo REN TV BALTIJA laidĹł rengÄ—jai. DokumentiniĹł laidĹł ciklas „Slaptosios teritorijos“ atskleidĹžia iki ĹĄiol niekur neskelbtĹł faktĹł apie specialiĹłjĹł tarnybĹł veiklÄ…, NSO keistenybes, gamtos anomalijas. Ĺ˝urnalistĹł surinkti duomenys apie sapnĹł, antgamtiniĹł Ĺžmogaus jÄ—gĹł tyrinÄ—jimus verÄ?ia suklusti ir susimÄ…styti apie aukĹĄtesnes jÄ—gas net ir nepatikliausiÄ… ĹžiĹŤrovÄ…. Naujausiame dokumentikos „Pasaulio paslaptys“ sezone ĹžiĹŤrovĹł laukia intriguojanÄ?ios laidos apie „baltĹł chalatĹłâ€œ paslaptis, juodĹłjĹł politiniĹł technologijĹł labirintus (pvz., apie seksualiniĹł priemoniĹł taikymÄ… siekiant politiniĹł tikslĹł). GarsiĹł politiniĹł skandalĹł detalÄ—s be jokios cenzĹŤros – dar viena ypatingĹł laidĹł tema, prikaustanti prie TV ekrano tĹŤkstanÄ?ius ĹžiĹŤrovĹł. TEO inf. PR

ď Ž ÄŽdomu: aRYRcVgVW\` 4.9. a_N[`

YVb\WNZ\ XN[NY\ ?2; AC /.9A67. [NbW\`R Q\XbZR[aV[Ă›`R YNVQ\`R  @YN]a\`V\` aR_Va\_VW\`• V_  =N `NbYV\ ]N`YN]af`• “ XVRXcVR[Ă– `NcNVaĂ? cV` [NbW\` V`a\_VW\` `YN] aV SNXaNV V_ Ă&#x;cfXVĂş cR_`VW\` N]VR [R ]NNV XV[NZb` ]N`NbYV\ _RV XV[Vb` ORV Ă&#x;cfXVb` ]NXRVab`Vb` Z\[VW\` TfcR[VZĂ– A2< N_PUfc\ [b\a_

Televizija GALA KiekvienÄ… savaitÄ™ televizijĹł „Interaktyvioji GALA“ ir „SkaitmeninÄ— GALA“ ĹžiĹŤrovĹł pamÄ—gtu kanalu REN TV BALTIJA galima pamatyti net keletÄ… dokumentinÄ—s Ĺžurnalistikos laidĹł apie ÄŻdomiausius pasaulio reiĹĄkinius. Pirmadieniais 20.55 val. pasinerti ÄŻ intriguojanÄ?iĹł ÄŻvykiĹł sĹŤkurÄŻ ĹžiĹŤrovus kvieÄ?ia „Slaptosios teritorijos“ („Хокротныо торpитОрии“). Penktadieniais 21.50 val. netikÄ—tĹł faktĹł paĹžeria laidos „Pasaulio paslaptys“ („ТаКнŃ‹ Пира Ń Đ?ннОК ЧапПан“) kĹŤrÄ—jai.

Va­di­na­mÄ…­jÄ… pe­do­fil­ i­jos by­lÄ… iť­ nag­ri­nÄ—­jÄ™s Vil­niaus apy­lin­kÄ—s teis­mas dar per­nai pa­da­rÄ— iť­va­ dÄ…, kad ve­lio­nio A.ĹŞso vei­ko­ je nÄ—­ra nu­si­kals­ta­mĹł po­Şy­miĹł, ir iť­tei­si­no jÄŻ dÄ—l jam mes­tĹł kal­ ti­ni­mĹł. Ĺ˝e­mes­nÄ—s ins­tan­ci­jos teis­mas nu­spren­dÄ—, kad mer­gai­tÄ— sek­sua­ li­nÄ—s pa­tir­ties ga­lÄ—­jo ÄŻgy­ti tik 2008 m. lapkriÄ?io–2009 m. rug­sÄ—­jo mÄ—­ne­siais jos tÄ—­vo, ve­lio­nio DrÄ…­ siaus Ke­dĹžio, na­muo­se dÄ—l ÄŻky­riĹł, ne­kva­li­fi­kuo­tĹł ir ne­tei­sÄ—­tĹł klau­ si­nÄ—­ji­mĹł bei fil­ma­vi­mĹł. Dvie­ jĹł Ĺžmo­niĹł nu­Şu­dy­mĹł kal­ti­na­mas D.Ke­dys tai da­rÄ— nuo 2008-ĹłjĹł lapk­ri­Ä?io iki 2009-ĹłjĹł rug­sÄ—­jo. Pro­ku­ro­rai A.ĹŞsÄ… kal­ti­no mer­gai­ tÄ—s tvir­ki­ni­mu, ta­Ä?iau by­lÄ… per­da­vÄ™ teis­mui per­si­gal­vo­jo ir kal­ti­na­mÄ…­jÄŻ pra­ťÄ— rea­bi­li­tuo­ti po mir­ties. To­kÄŻ spren­di­mÄ… teis­mui ap­skun­dÄ— Vai­ ko tei­siĹł ap­sau­gos tar­ny­ba. Aukť­tes­nÄ—s ins­tan­ci­jos teis­mas va­kar pri­ta­rÄ— Vil­niaus apy­lin­kÄ—s teis­mui, kad ĹĄis bu­vo ne­ťa­liť­kas ir vi­sas su­rink­tas by­lo­je ap­lin­ky­ bes ÄŻver­ti­no tin­ka­mai. Skai­ty­da­ma teis­mo spren­di­mÄ… tei­sÄ—­ja Vi­ta­li­ja Nor­kō­nai­tÄ— pa­ brÄ—­ŞÄ—, kad ÄŻver­ti­nus vi­sus by­lo­ je esan­Ä?ius duo­me­nis, ÄŻro­dy­mus ir liu­dy­to­jĹł ap­klau­sas pe­do­fi­li­jos pa­sa­ka ne­pa­sit­vir­ti­no. „NÄ—­ra jo­kiĹł ÄŻro­dy­mĹł, kad bau­ dĹžia­mo­jon at­sa­ko­my­bÄ—n pa­trauk­ tas A. ĹŞsas bō­tĹł pa­nau­do­jÄ™s bent ko­kiÄ… prie­var­tÄ… prieĹĄ D.Ke­dĹžio ir Lai­mu­tÄ—s Stan­kō­nai­tÄ—s duk­rą“, – sa­kÄ— tei­sÄ—­ja.

Sa­vi­val­dy­bÄ—s vai­ko tei­siĹł spe­ cia­lis­tai aiť­ki­no, kad Ĺže­mes­nÄ—s ins­tan­ci­jos teis­mas ĹĄa­liť­kai iť­ nag­ri­nÄ—­jo by­lÄ…, ne­ver­ti­no duo­me­ nĹł, ÄŻro­dan­Ä?iĹł A.ĹŞso kal­tÄ™, o nag­ ri­nÄ—­jo duo­me­nis, lei­dĹžian­Ä?ius tik vi­siť­kai jÄŻ iť­tei­sin­ti. ÄŽ teis­mÄ… bai­mi­nan­tis „DrÄ…­sos ke­lio“ par­ti­jos ir jos ĹĄa­li­nin­kĹł vi­ zi­to at­vy­ko ke­le­tas po­li­ci­jos pa­ rei­gō­nĹł. „UŞ­tik­ri­na­me vie­ťÄ…­jÄ… tvar­kÄ… ir eis­mo sau­gu­mą“, – tei­ gÄ— vie­nas po­li­ci­jos pa­tru­lis. A.ĹŞso tÄ—­vas Alek­sand­ras ĹŞsas sō­naus iť­tei­si­ni­mo ne­va­di­no per­ ga­le. „Tai ne per­ga­lÄ—, tai tie­sos at­ ra­di­mas ir ÄŻro­dy­mas, kad vis dÄ—l­to nu­si­kals­ta­ma vei­ka bu­vo pa­da­ry­ta or­ga­ni­za­to­riĹł. Ne­bu­vo jo­kios ma­no sō­naus kal­tÄ—s, vi­sa tai bu­vo ĹĄmeiŞ­ tas, at­ve­dÄ™s iki Ĺžmo­niĹł ne­tek­ties. AĹĄ net nea­be­jo­ju, kad lai­kui bÄ—­gant paaiť­kÄ—s, kaip ÄŻvy­ko ir ki­tos Şō­tys, nu­Şu­dy­mai. IĹĄaiť­kÄ—s Ĺžu­dy­mo or­ ga­ni­za­to­riai, ska­tin­to­jai bei vyk­ dy­to­jai ir ta­da jĹŤs su­Şi­no­si­te, su­ pra­si­te, kas de­da­si Lie­tu­vo­je“, – po teis­mo spren­di­mo kal­bÄ—­jo ve­lio­nio A.ĹŞso tÄ—­vas Alek­sand­ras.

„„Spren­di­mas: A.ĹŞso tÄ—­vas Alek­

sandras vis dar ti­ki­si, kad iĹĄaiť­ kÄ—s tie­sa apie tai, kaip iĹĄ tie­sĹł Ĺžu­vo jo sō­nus ir ki­ti ta­ria­mo pe­ do­fi­li­jos skan­da­lo da­ly­viai. Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.


10

balandžio 11–17, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Gal­vos skausmą ke­lia ži­bin­tai Lu­kas Mik­ne­vi­čius Prieš gerą mėnesį įsi­ga­lioję nau­ji au­to­mo­bi­lių tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai kai ku­riems vai­ruo­ to­jams ta­po tik­ru gal­vos skaus­ mu. Ta­čiau ap­žiū­ras at­lie­kan­tys spe­cia­lis­tai sa­ko, kad si­tua­ci­ja per­ne­lyg ne­pa­si­keitė.

Į sa­vait­raš­čio re­dak­ciją kreipę­ sis vai­ruo­to­jas Ado­mas skundė­ si, kad grei­čiau­siai turės at­si­sa­ ky­ti sa­vo au­to­mo­bi­lio. Nors jo ma­ši­na jau 15 metų se­nu­mo, vi­ suo­met bu­vo pri­žiū­ri­ma ir tech­ niš­kai, išs­ky­rus ke­lias smulk­me­ nas, ga­na tvar­kin­ga. Vis dėlto at­lie­kant tech­ninę ap­ žiūrą bu­vo nu­sta­ty­tas vie­nas au­ to­mo­bi­lio trūku­mas, kurį pa­ša­lin­ ti Ado­mui var­gu ar ap­si­mokėtų. Į šį trūkumą iki ko­vo 1 d., kai įsi­ ga­lio­jo nau­ji tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai, nie­kas ne­kreip­da­ vo dėme­sio. „Nuo ko­vo švie­sos srau­to po­ kry­pio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mas tu­ri veik­ti kiek­vie­na­me au­to­mo­ bi­ly­je, ku­ria­me jis yra su­mon­tuo­ tas ga­min­tojų. Ne­beuž­ten­ka, kad ži­bin­tai šviesą tie­siog kreiptų tin­ ka­ma kryp­ti­mi. Ta­čiau ma­no au­to­ mo­bi­liu, dar prie­š man jį įsi­gy­jant, bu­vo pa­da­ry­ta ava­ri­ja, po ku­rios vie­toj re­gu­liuo­jamų ži­bintų bu­vo įsta­ty­ti pi­ges­ni sta­ti­niai. Juos pa­ keis­ti man da­bar kai­nuotų apie po­ rą tūkstan­čių litų, ta­čiau vi­so au­ to­mo­bi­lio da­bar­tinė vertė – ko­kie 3 tūkst. litų. Tad grei­čiau­siai ma­ šiną par­duo­siu su­pirkė­jams ar­ba į me­ta­lo laužą ir dai­ry­siuos nau­jos“, – skundė­si Ado­mas. Jis sakė su­pran­tan­tis, kad šis rei­ka­la­vi­mas at­si­ra­do dėl sau­gu­ mo ke­liuo­se, bet ma­no, jog naujų tai­syk­lių tvir­tin­to­jai galė­jo nu­ma­ ty­ti pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį ar­ba

rei­ka­la­vimą tai­ky­ti tik tam tik­ roms trans­por­to prie­monėms. „Švie­sos srau­to re­gu­lia­vi­mas rei­ka­lin­gas, jei au­to­mo­bilį pri­ krau­ni tiek, kad jis nu­sėda ir švie­ sos srau­to kryp­tis pa­si­kei­čia. Bet ma­no ma­ši­na ne­di­delė ir nie­ko į ją pri­krau­ti nei ga­liu, nei ke­ti­nu“, – sakė vai­ruo­to­jas. Lie­t u­vos tech­n inės ap­ž iū­ros įmo­nių aso­cia­ci­jos „Tran­seks­ ta“ di­rek­to­r iaus pa­va­d uo­to­jas Aud­rius Glėbus su­ti­ko, kad rei­ ka­la­vi­mas dėl vei­kian­čio švie­ sos srau­to po­kry­pio re­gu­lia­vi­ mo me­cha­niz­mo galbūt ir per griež­tas. „Galbūt ir galė­jo būti nu­sta­ty­ ta, kad šis rei­ka­la­vi­mas ga­liotų tik pirmą kartą Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ ja­moms trans­por­to prie­monėms. Kiek ži­nau, tam tik­ri po­kal­biai vyks­ta, gal šiuo klau­si­mu pa­kei­ timų ir bus. Bet pa­žadė­ti nie­ko ne­ga­liu – mes teisės aktų ne­prii­ ma­me, tie­siog vyk­do­me ap­žiū­ras pa­gal ga­lio­jan­čius teisės ak­tus“, – teigė A.Glėbus. „Tran­seks­tos“ duo­me­ni­mis, dėl ne­vei­kian­čio švie­sos srau­to po­ kry­pio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­ mo tech­ninės ap­žiū­ros po ko­vo 1 d. ne­pe­rei­na apie 4,72 pro­c. vi­ sų ne­tin­ka­mais eksp­loa­tuo­ti pri­ pažįs­tamų au­to­mo­bi­lių. Apsk­ri­tai ne­tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ti ži­bin­tai – pa­grin­dinė prie­žas­tis, kodėl trans­por­to prie­monės pri­pažįs­ta­ mos ne­tin­ka­mo­mis eksp­loa­tuo­ti. Šis trūku­mas būdin­gas net 17,89 pro­c. tech­ninės ap­žiū­ros ne­pe­rei­ nan­čių au­to­mo­bi­lių. Tie­sa, „Tran­seks­tos“ duo­me­ ni­mis, di­de­lio per­vers­mo nau­ji tech­ninės ap­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai ne­sukėlė. Anks­čiau tech­ninę ap­ žiūrą iš pir­mo kar­to pe­rei­da­vo 55 pro­c. au­to­mo­bi­lių, o da­bar šis ro­ dik­lis su­mažė­jo iki 53 pro­c.

Dos­numą pa­rodė ne Ne visų įmo­nių, ku­ rių val­dy­bos pa­sta­ ruo­ju me­tu spren­ dė, kaip pa­nau­do­ ti per­nai už­dirb­tus pi­ni­gus, ak­ci­nin­kai bus pra­džiu­gin­ti di­ vi­den­dais. Vie­nos bend­rovės pelną ke­ti­na skir­ti in­ves­ ti­ci­joms, ki­tos, kaip pa­ste­bi ana­li­ti­kai, ap­skri­tai ne­links­ta da­ly­tis su smul­kiai­ siais ak­ci­nin­kais.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Pla­nuo­ja in­ves­ti­ci­jas

Pa­sak bend­rovės „Fi­nas­ta As­ set Ma­na­ge­ment“ fondų val­dy­ to­jo Vai­do­to Rūko, vie­nos įmonės ak­ci­nin­kus šie­met ma­lo­niai nu­ ste­bi­no, ki­tos nu­vylė, bet ap­skri­tai bend­ro­vių, ku­rios bent dalį pel­no nu­sprendė pa­skir­ti di­vi­den­dams, yra dau­giau. Tie­sa, ne visų įmo­nių, ku­rios nu­ sprendė di­vi­dendų ne­mokė­ti ar­ba juos mokė­ti la­bai ne­di­de­lius, ak­ci­ nin­kai turėtų la­bai iš­gy­ven­ti. Anot rinkų ana­li­tikų, did­žio­ji to­kių įmo­ nių da­lis pelną pla­nuo­ja skir­ti plėtrai ir in­ves­ti­ci­joms, o tai reiš­kia, kad ak­ci­nin­kai di­des­nio už­dar­bio ga­li tikė­tis atei­ty­je. „Nors sunk­me­tis baigė­si, o da­ lies įmo­nių pel­nas išau­go, tai ne­ reiš­kia, kad ak­ci­nin­kai naudą pa­jus iš kar­to. Net­gi sa­ky­čiau, kad krizės me­tais bu­vo dau­giau no­ro mokė­ti di­vi­den­dus. Be to, įmonės, ku­rios turė­jo skolų, už­dirb­tus pi­ni­gus per krizę skyrė joms grąžin­ti, o da­bar vi­si žval­go­si į in­ves­ti­ci­jas, pla­nuo­ ja plėtros pro­jek­tus“, – sa­vait­raš­ čiui aiš­ki­no V.Rūkas. „Kai ku­rios įmonės nie­ko neiš­ mo­ka ak­ci­nin­kams, ta­čiau daug in­

Ne­mokės: nors pra­ėję me­tai pie­ni­nin­kams bu­vo ne­blo­gi, ne vi­sos šio sek­t

su smul­kiai­siais ak­ci­nin­kais.

ves­tuo­ja. Pa­vyzd­žiui, „Gri­giškės“ di­vi­den­dams ski­ria ne­di­delę sumą, tai grei­čiau sim­bo­li­nis veiks­mas, ta­čiau šios įmonės in­ves­ti­ci­jos la­ bai di­delės. Pi­nigų plėtrai rei­kia ir „Li­nui Ag­ro Group“, – var­di­jo eks­ per­tas. Bend­rovė „Gri­giškės“, per­nai už­dir­bu­si 8,481 mln. litų gry­no­ jo au­di­tuo­to pel­no, ak­ci­nin­kams siū­lys iš­mokė­ti 1,2 mln. litų di­vi­ dendų, ar­ba 2 cen­tus už ak­ciją. 1,2 mln. litų di­vi­dendų „Gri­giškės“ iš­ mokė­jo ir 2010–2012 m. Pie­ni­nin­kai ne­nud­žiu­gi­no

Pak­laus­tas, ku­rių įmo­nių di­vi­den­ dai in­ves­tuo­to­jus la­biau­siai nu­

džiu­gi­no, o ku­rių nu­vylė, V.Rūkas teigė, kad ma­lo­niau­sias ne­tikė­ tu­mas – „Ap­ran­gos“ spren­di­mas di­vi­den­dams pa­skir­ti be­veik visą pra­ėju­siais me­tais gautą pelną. O ma­žiau­siai pa­ten­kin­ti turėtų būti ga­na sėkmin­gai dir­bu­sių pie­ni­nin­ kystės sek­to­riaus įmo­nių ak­ci­nin­ kai. Išim­tis ga­li būti tik Vil­kyš­kių pie­ninė, ku­rios val­dy­ba nu­sprendė di­vi­den­dams skir­ti 2,508 mln. li­ tų, ar­ba 0,21 li­to už vieną ak­ciją, iš per­nai gau­to 7,675 mln. litų pel­no. Jau tra­di­ciš­kai ne­pa­si­ten­ki­nimą la­biau­siai reiš­kia „Ro­kiš­kio sūrio“ ak­cijų tu­rin­tys in­ves­tuo­to­jai. 14,32 mln. litų gry­no­jo au­di­tuo­to pel­no per­nai už­dir­bu­si įmonė di­vi­den­

Pradėjo ruo­šti dir­vą pluoš­tinė Sei­mo Kai­mo rei­kalų ko­mi­te­tas (KRK) va­kar pri­tarė teisės aktų pro­jek­tams, ku­riais būtų įtei­sin­ tas pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je.

Trūku­mas: jei au­to­mo­bi­ly­je yra su­mon­tuo­tas švie­sos srau­to kryp­

ties re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mas, jis nuo šiol pri­va­lo veik­ti. Tad šiuo at­ve­ju pra­na­šumą įgy­ja se­nes­ni au­to­mo­bi­liai, ku­riuo­se to­kio me­ cha­niz­mo nėra. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Or­ga­ni­za­ci­ja „Tėvai prie­š nar­ko­ ti­kus“, Na­cio­na­linė ta­ba­ko ir al­ ko­ho­lio kont­rolės koa­li­ci­ja, dva­ si­nin­ki­jos at­sto­vai siūlė stab­dy­ti pro­jektų svars­tymą, ta­čiau ko­mi­ te­to na­riai siū­ly­mus at­metė ar­gu­ men­tuo­da­mi, kad įtei­sin­ti pluoš­ti­ nes ka­na­pes rei­ka­lau­ja ES teisė. Ko­mi­te­to na­rys, buvęs žemės ūkio mi­nist­ras kon­ser­va­to­rius Ka­ zys Star­ke­vi­čius ko­mi­te­to po­sėdy­ je tvir­ti­no, jog prie­ši­ni­ma­sis pluoš­ ti­nių ka­na­pių įtei­si­ni­mui ky­la dėl

ne­ži­no­ji­mo. „Ne­pa­darė­me, kad su­pra­ti­mas būtų, kas yra pluoš­ tinės ka­napės, kodėl mes to ne­ski­ riam ir ne­no­rim skirt. Yra skir­tumų tarp šių ka­na­pių ir anų. Pluoš­tinės yra pra­mo­ninės, ir ty­rimais įro­dy­ ta, kad ten, kur au­ga pluoš­tinės ka­ napės, de­šimt ki­lo­metrų spin­du­liu neu­žau­gin­si nar­ko­ti­nių ka­na­pių, tai bio­lo­gi­nis gink­las, ku­ris su­nai­ ki­na nar­ko­ti­nes ka­na­pes vi­so­je te­ ri­to­ri­jo­je“, – ko­mi­te­to po­sėdy­je kalbė­jo K.Star­ke­vi­čius. Už pluoš­ti­nes ka­na­pes įtei­si­nan­ čius teisės aktų pro­jek­tus bal­sa­vo vi­si ko­mi­te­to na­riai, išs­ky­rus su­si­ lai­kiusį Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ ci­jos at­stovą Vy­tautą Kamb­le­vi­čių. KRK, svars­tant pluoš­ti­nių ka­na­pių

įsta­ty­mo pro­jektą ir ki­tus su­si­ju­ sius teisės aktų pro­jek­tus, bu­vo pa­skir­tas pa­grin­di­niu. Aps­vars­ ty­tas pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te pa­ taisų pa­ke­tas galės būti pa­teik­tas svars­ty­ti Sei­mui. Nors pluoš­tinės ka­napės Lie­tu­ vo­je ne­įtei­sin­tos, kai ku­rie ūki­nin­ kai jas jau au­gi­na, ta­čiau už šiuos žemės ūkio naud­me­nis ne­ga­li gau­ ti iš­mokų, o Lie­tu­vai įsta­ty­mais draud­žiant au­gin­ti šias ka­na­pes gre­sia ES san­kci­jos. Vy­riau­sybė siū­lymą dėl pluoš­ti­ nių ka­na­pių įtei­si­ni­mo Sei­mui tei­ kė nuo 2007 m., ta­čiau par­la­men­te pro­jek­tai anks­čiau pri­ta­ri­mo ne­su­ laukė. VD, BNS inf.


11

balandžio 11–17, 2013

ekonomika

20p.

JAV į kosmosą paleis pirmąjį lietuvišką palydovą.

vi­sos įmonės El­gia­si skir­tin­gai

In­ves­tuo­tojų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Pluns­kis sa­ ko, kad dėl di­vi­dendų mokė­ji­mo šie me­tai ne­la­bai išs­ki­ria: „Ga­li­ma sa­ ky­ti, kad me­tai nėra la­bai iš­sis­ki­ rian­tys. Tos įmonės, ku­rios vyk­do aiš­kią ir skaid­rią di­vi­dendų po­li­ tiką, šie­met ak­ci­nin­kams iš­mokės pa­na­šias su­mas, kaip ir anks­čiau.“ „Kaip ma­l o­n iai nu­s te­b i­n u­ sias išim­tis ga­li­ma pa­minė­ti „Ap­ rangą“, ku­ri di­vi­den­dams skyrė dau­giau, nei bu­vo ga­li­ma lauk­ti, ir „Lie­tu­vos du­jas“. Ši bend­rovė išs­kai­do­ma, ir ak­ci­nin­kai prie­š šiuos veiks­mus nu­sprendė pa­siim­ti pi­ nigų“, – kalbė­jo V.Plunks­nis.

Vai­do­tas Rūkas:

Di­vi­den­dai la­bai ma­ži ne todėl, kad įmonė ne­tu­ri lėšų, o todėl, kad ne­no­ri da­ly­tis su smul­kiai­ siais ak­ci­nin­kais.

In­ves­tuo­tojų aso­cia­ci­jos va­do­vas kaip la­biau­siai nu­vy­lusį taip pat pa­minė­jo pie­ni­nin­kystės sek­to­rių. Bir­žo­je ko­ti­ruo­ja­mos ke­tu­rios šio sek­to­riaus įmonės – Vil­kyš­kių pie­ ninė, „Pie­no žvaigždės“, „Ro­kiš­ kio sūris“ ir „Že­mai­ti­jos pie­nas“. Pirmųjų dviejų mo­ka­mi di­vi­den­ dai pa­tei­si­no smul­kiųjų ak­ci­ninkų to­riaus bend­rovės pel­nu no­ri pa­si­da­ly­ti lūkes­čius, ta­čiau ki­tos dvi lai­ko­ And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr. si ki­to­kios di­vi­dendų po­li­ti­kos, o spren­di­mai jo­se la­biau­siai pri­klau­ dams nu­sprendė skir­ti tik 3,507 mln. so nuo vie­no ar ke­lių as­menų. litų, ar­ba 0,1 li­to už vieną ak­ciją. To­ „Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja, kad kai kius pat di­vi­den­dus įmonė mo­ka jau ku­rių įmo­nių pa­grin­di­niai ak­ci­ ket­ve­rius me­tus, nors už­dir­ba­mu nin­kai no­ri di­din­ti tu­ri­mus ak­cijų pel­nu, ro­dos, skųstis ne­ga­li. pa­ke­tus. Tie, ku­rie ši­taip el­gia­si, „Sa­ky­čiau, „Ro­kiš­kio sūrio“ di­ ne­no­ri priim­ti spren­dimų dėl di­ vi­den­dai la­bai ma­ži ne todėl, kad vi­dendų“, – sakė V.Plunks­nis. įmonė ne­tu­ri lėšų, o todėl, kad ne­ Jis teigė ne­ma­nan­tis, kad di­vi­ no­ri da­ly­tis su smul­kiai­siais ak­ci­ dendų kai ku­rios įmonės ne­mo­ nin­kais. Toks spren­di­mas nu­vi­lia“, ka, nes pla­nuo­ja in­ves­ti­ci­jas ir – sakė V.Rūkas. plėtrą. „To­se įmonė­se, ku­rios tu­ Di­vi­dendų ap­skri­tai ne­mokė­ ri daug skolų, kalbų apie di­vi­den­ ti nu­sprendė „Že­mai­ti­jos pie­nas“, dus ap­skri­tai ne­ky­la. O bend­rovės, nors įmonė per­nai ga­vo 9,03 mln. ku­rios di­de­lių skolų ne­tu­ri ir ga­li litų gry­no­jo pel­no. Per­nai „Že­mai­ mokė­ti di­vi­den­dus, pi­nigų plėtrai ti­jos pie­nas“ ak­ci­nin­kams iš­mokė­ ga­li sko­lin­tis iš bankų. Tad ne­ma­ jo 2,5 mln. litų, ar­ba po 5 cen­tus už nau, kad tai prie­žas­tis“, – svarstė vieną ak­ciją, di­vi­dendų. in­ves­tuo­to­jas.

ėms ka­napėms

Skai­čiai: vi­du­tinė snie­go slėgio pa­sta­tams pa­da­ro­ma ža­la sie­kia 1600–2000 litų. Gin­ta­ro Lu­ko­še­vi­čiaus / BFL nuo­tr.

Ba­land­žio snie­go kai­na Lu­kas Mik­ne­vi­čius Šių metų ba­lan­dis drau­di­mo vers­ lui ta­po tik­ru iš­ban­dy­mu. Turbūt dar nėra buvę, kad įpusė­jus pa­va­ sa­riui tektų at­ly­gin­ti šim­tatūks­ tan­ti­nius snie­go pa­da­ry­tus nuo­ sto­lius.

pra­ne­šimų apie dėl snie­go įlūžu­ sius sto­gus, pa­statų konst­ruk­ci­jas, klien­tams šiai ža­lai at­ly­gin­ti re­ zer­va­vo­me be­veik 150 tūkst. litų. Prog­no­zuo­ja­me, kad šis skai­čius dar kiek išaugs“, – sakė A.Gim­ bic­kas. Sto­gus rei­kia va­ly­ti

Pa­va­sa­rio ne­tikė­tu­mai

Visą žiemą ne­turėję pra­ne­šimų apie pa­statų sto­gus, įgriu­vu­sius dėl snie­go dan­gos svo­rio, šį mėne­ sį drau­di­kai to­kius klientų skam­ bu­čius fik­suo­ja šim­tais, o vie­šo­ jo­je erdvė­je sklan­dan­tys juo­ke­liai apie penktąjį žie­mos mėnesį ba­ landį ne­la­bai juo­kin­gi. „Šis ba­lan­dis ypa­tin­gas tuo, kad jis ta­po penk­tuo­ju žie­mos mėne­ siu. O šį, penktąjį, žie­mos mė­ nesį pirmą kartą šią žiemą re­gist­ ra­vo­me tokį reiš­kinį kaip snie­go slėgio ža­la“, – sa­vait­raš­čiui tei­ gė bend­rovės „Lie­tu­vos drau­di­ mas“ Gy­ven­tojų tur­to drau­di­mo sky­riaus va­do­vas And­rius Gim­ bic­kas. Pa­sak jo, snie­go slėgio ža­la fik­ suo­ja­ma ta­da, kai per par­ą išk­rin­ta 20 mm kri­tu­lių ir snie­go sto­ris pa­ didė­ja 20 cen­ti­metrų. Būtent taip at­si­ti­ko did­žio­jo­je Lie­tu­vos da­ly­ je pra­ėjusį sa­vait­galį. „Šiuo me­tu esa­me re­gist­ravę apie 100 klientų

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ skai­čia­vi­ mu, vi­du­tinė snie­go slėgio ža­la po ap­žiūrų, at­nau­jin­tais duo­me­ ni­mis, sie­kia 1600–2000 litų. Kai ku­riais at­ve­jais snie­go dan­gos pa­ da­ro­ma ža­la ga­li siek­ti ir 4000 li­ tų, o ap­ga­di­na­mi daž­niau­siai se­ nes­nių ūki­nių pa­statų sto­gai, deng­ti ši­fe­rio lakš­tais.

Šį, penktąjį, žie­mos mėnesį pirmą kartą šią žiemą re­gist­ra­vo­ me tokį reiš­kinį kaip snie­go slėgio ža­la. „Ra­gi­na­me gy­ven­to­jus va­ly­ti sto­gus ir dau­žy­ti per naktį be­si­ for­muo­jan­čius var­vek­lius, nes tai ke­lia pa­vojų tiek žmonėms, tiek ūki­niuo­se pa­sta­tuo­se esan­čiam tur­tui, trans­por­to prie­monėms bei gy­vu­liams“, – sakė A.Gim­bic­kas.

Ba­land­žio pir­mo­mis sa­vaitė­mis ke­liuo­se, ypač ra­jo­ni­niuo­se, eis­mo sąly­gos vis dar su­dėtin­gos. Pa­sak drau­dikų, tai taip pat di­di­na gy­ ven­tojų nuo­sto­lius. „Įvy­kių daž­ nio po­žiū­riu pa­sta­rie­ji tre­ji me­tai tik­rai pa­si­žy­mi sun­kio­mis žie­mo­ mis. Pa­vyzd­žiui, pra­ėju­siais me­tais jau ko­vo pa­bai­go­je turė­jo­me sausą ke­lių dangą ir vai­ruo­to­jai skubė­jo keis­ti žie­mi­nes pa­dan­gas va­sa­rinė­ mis, o ba­landį spus­telė­jus šal­tu­kui ir ke­lius pa­den­gus le­dui vai­ruo­to­ jai su va­sa­rinė­mis pa­dan­go­mis pa­ tyrė apie penk­ta­dalį dau­giau nuo­ sto­lių nei įprastą ba­landį. Ver­ti­na­me šią žiemą kaip sun­kią ir esa­me ap­skai­čiavę, kad dėl to­ kių sun­kių žiemų nuo­sto­liai išau­ ga maž­daug 2–3 mln. litų, pa­ly­ gin­ti su tuo, ko­kios žie­mos būda­vo prie­š ke­letą metų“, – skai­čia­vo A.Gim­bic­kas. Pa­sak jo, po pra­ėju­sio snie­gin­go sa­vait­ga­lio pra­ne­šimų apie eis­mo įvy­kiuo­se ap­ga­din­tas trans­por­to prie­mo­nes ir vai­ruo­tojų pa­tir­tus nuo­sto­lius skai­čius ūgtelė­jo maž­ daug penk­ta­da­liu. Pas­te­bi­ma, kad pa­va­sarį dau­giau­sia eis­mo įvy­kių nu­tin­ka ry­tais, nes die­no­mis sau­ lė tirp­do sniegą, o nak­ti­mis spus­ telė­jan­tis šal­tu­kas iš tirps­mo van­ dens su­for­muo­ja plik­ledį.

www.ruukkistogas.lt

RUUKKI STOGAS GYVENIMUI BE RŪPESČIŲ.

Finnera™ Plus

Naujiena!

Kliū­tis: kai ku­rie ūki­nin­kai pluoš­ti­nes ka­na­pes Lie­tu­vo­je jau au­gi­na,

ta­čiau už šiuos žemės ūkio naud­me­nis ne­ga­li gau­ti iš­mokų.

Sun­ku ir vai­ruo­to­jams

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Prieš dvejus metus Ruukki pristatytą, nedideliais lakštais parduodamą stogo dangą Finnera™ teigiamai įvertino ir ją įsigiję namų savininkai ir patyrę stogdengiai. Nuo šiol šį išraiškingo stiliaus, čerpių imitacijos profilį galima įsigyti ir nestandartiniais, specialiai Jūsų stogui pritaikyto ilgio lakštais teiraukitės Finnera™ Plus. Daugiau informacijos tel. 8(5) 2322315. Stogo ir namo spalvų derinimo programėlę, stogų nuotraukų galeriją ir kt. rasite internete, adresu www.ruukkistogas.lt


12

balandžio 11–17, 2013

ekonomika

3,38 mln. litų

pa­ra­mos šie­met skir­ta in­di­vi­dua­liųjų namų re­no­va­ci­jai.

Nau­jas in­dek­sas Lie­tu­vos ban­kas pra­de­da skelb­ ti naują – li­tais de­no­mi­nuotų Vy­ riau­sybės ver­ty­bi­nių po­pie­rių (VVP) – in­deksą, ku­ris pa­ro­dys Lie­tu­vos sko­li­ni­mo­si kai­nos ir ri­zi­kos ver­ti­ni­mo po­ky­čius vi­ daus rin­ko­je.

VVP in­dek­so skel­bi­mas tam­ pa ak­tua­lus vals­ty­bei ėmus vis di­desnę dalį sa­vo po­rei­kių fi­ nan­suo­ti sko­li­nan­tis būtent vi­ daus rin­ko­je. Vien per 2012 m. šis sko­li­ni­ma­sis išau­go pu­sant­ ro kar­to. „Nau­ja­sis ro­dik­lis už­pil­dys iki šiol žiojė­ju­sią in­for­ma­ci­jos spra­ gą, nes to­kio in­dek­so ne­skelb­da­ vo nė vie­na ins­ti­tu­ci­ja. In­dek­sas ir vie­šai skel­bia­mos vi­du­tinės li­tais išp­la­tintų VVP palū­ka­ nos pa­ro­dys, kaip vie­tos in­ves­ tuo­to­jai ver­ti­na Lie­tu­vos kre­di­ to ri­ziką. Tai di­dins VVP rin­kos skaid­rumą ir su­teiks pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie ša­lies fi­nan­sinę svei­katą“, – sakė Lie­tu­vos ban­ko Ban­ki­nin­kystės tar­ny­bos di­rek­ to­rius Min­dau­gas Vai­čiu­lis. Nau­jo­jo ro­dik­lio reikšmė bus nu­sta­to­ma pa­gal rin­ko­je nu­ si­stovė­ju­sias kai­nas, į in­deksą įtrau­kiant vi­daus rin­ko­je vie­ šo pla­ti­ni­mo būdu iš­leis­tus VVP li­tais. In­dek­so reikšmė ap­skai­ čiuo­ta nuo 2006 m. sau­sio 1 d., pra­dinę in­dek­so vertę pri­ly­gi­ nant 1000. Pa­gal šią tai­syklę ap­skai­čiuo­ti in­dek­so duo­me­nys ro­do, kad itin ri­zi­kin­gai Lie­tu­vos fi­nansų būklė bu­vo ver­ti­na­ma 2008 m. gruod­žio pa­bai­go­je, kai vi­du­ti­nis VVP pel­nin­gu­mas bu­vo pa­šokęs iki 11,6 pro­c. Šių metų ba­land­žio 9 d. jis bu­vo tik 1,67 pro­c.

Nau­ja­sis ro­dik­lis už­pil­dys iki šiol žiojė­ju­sią in­for­ma­ ci­jos spragą. „VVP in­dek­sas ga­li tap­ti ir tam tik­ru eta­lo­nu, pa­de­dan­čiu pa­ly­gin­ti ir įver­tin­ti in­ves­ti­ci­ nių fondų val­dy­mo re­zul­ta­tus. Tai ga­li būti ak­tua­lu kon­ser­ va­ty­vių fondų klien­tams. Pa­ vyzd­žiui, Lie­tu­vo­je vei­kian­tys kon­ser­va­ty­vaus in­ves­ta­vi­mo pen­sijų fon­dai di­delę dalį in­ ves­ti­cijų šiuo me­tu yra nu­kreipę būtent į Lie­tu­vos VVP“, – sakė M.Vai­čiu­lis. In­dek­so vertę ir ki­tus in­dek­so duo­me­nis Lie­tu­vos ban­kas skelbs sa­vo in­ter­ne­to sve­tainė­je. VD, BNS inf.

Bu­tai brangs­ta tik sos­tinė­je

Už pa­skolą pirks va­gonų

Par­duo­damų butų kai­nos pen­kiuo­se di-­ d­žiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ko­vo mėnesį, pa­ly­gin­ti su va­sa­riu, ūgtelė­jo 0,1 pro­c. – tai lėmė butų bran­gi­mas sos­tinė­je. Vil­niu­je butų kai­nos per mėnesį pa­didė­ jo 0,3 pro­c., iki 4112 litų už kvad­ra­tinį metrą. Ko­vas yra ant­ras mėnuo iš eilės, kai sos­tinė­je fik­suo­ja­mas kainų au­gi­mas, kaip tei­gia­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slaugų bend­rovės „Ober-Haus“ pra­ne­ši­me.

Eu­ro­pos in­ves­ti­cijų ban­kas (EIB) svars­to ­ ga­li­mybę fi­nan­suo­ti vals­tybės val­domų „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­gonų par­ko at­ nau­ji­nimą. Ban­kas pa­sko­lintų pusę su­mos pro­jek­tui, ku­rio bend­ra vertė – 100 mln. eurų (345 mln. litų). EIB skel­bia, kad ko­ vo 4 d. pra­dėjo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pa­ raiš­kos ver­ti­nimą, – įmonė gautų maž­ daug 50 mln. eurų (apie 172,64 mln. litų) pa­skolą.

Sostinėje – grandiozinė vandentiekio sistema Objektyviai pažvelgus į visą valdomą infrastruktūrą, apibūdinimas „didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė“, taikomas įmonei „Vilniaus vandenys“, nebeatrodo tik skambi frazė. Dalia Giriūnaitė Apie vamzdžius ir avarijas

Bendrovė eksploatuoja 17 vandens tiekimo teritorijų (Vilniaus miesto, Naujosios Vilnios, Grigiškių, Trakų Vokės, Kalnėnų, Salininkų, Buivydiškių, Daniliškių, Naujųjų Verkių, Nemenčinės, Kabiškių, Kreivalaužių, Gėlos, Švenčionių, Švenčionėlių, Šalčininkų bei Eišiškių) ir daugybę įrenginių: 37 vandenvietes su jose esančiais 288 gręžiniais, 116 vandentiekio siurblinių, 47 švaraus vandens rezervuarus, 10 vandentiekio bokštų ir net 1627 km vandentiekio vamzdynų. Visiems šiems objektams reikalinga nuolatinė priežiūra. Kaip pasakojo UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis, šios didžiulės dabartinės vandens tiekimo sistemos sukurtos ne per naktį – tam prireikė daugelio dešimtmečių. „Didžiausią plėtros mastą ūkis buvo pasiekęs 1975–1985 m. Tačiau tuo laiku vandens tiekimo valymo sistemos buvo projektuojamos ir statomos pagal tarybinius normatyvus bei technologijas, neatsižvelgiant į sistemos patikimumą“, – pasakojo V.Kisielis. Pasak specialisto, sovietmečiu esant visuotinam deficitui montuoti plieniniai vamzdynai buvo be vidaus antikorozinės dangos, o pastatytų pagrindinių vandentiekio sistemų techninis lygis buvo žemas. „Pagrindinis plieninių vamzdžių trūkumas tas, kad jie neatsparūs korozijai, – komentavo V.Kisielis. – Šiandien bendrovės eksploatuojamuose vandentiekio tinkluose daugiausia ketinių vandentiekio vamzdžių. Didžiausias jų pranašumas – atsparumas korozijai, nors išlieka ir trūkumų, jie ganėtinai trapūs, lūžinėja.“ Dėl šios jų savybės pavasarį ir žiemos pradžioje, kai dėl įšalo pradeda judėti gruntas, padažnėja vandentiekio avarijų, nes vamzdžiai tiesiog sulūžta. Pažangiausi kalaus ketaus ir plastikiniai vandentiekio vamzdžiai, kurie naudojami naujuose įgyvendinamuose projektuose.

Vandentiekio avarijos įvyksta ne tik dėl įšalo (gamtinių sąlygų), bet ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl nekokybiškų, susidėvėjusių vamzdžių ar kitų vandentiekio sistemos elementų. Avarijų sukelia ir hidrauliniai smūgiai, atsirandantys nutraukus elektros tiekimą vandentiekio siurblinėms arba atliekant statybos bei kasimo darbus pažeidus vandentiekį. Net ir vagys, sugalvoję pasičiupti vandentiekio šulinių dangčius ar kitus objektus, gali lemti vandentiekio avariją. Kaip komentavo V.Kisielis, jei tai techniškai įmanoma, atliekant remontą vandentiekio sistema niekada nestabdoma. „Mes stengiamės užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą vartotojams“, – sakė jis. Vandentiekiui reikalinga reguliari priežiūra

Kad būtų užtikrinta teikiamų paslaugų kokybė, vandentiekio sistema tikrinama nuolat – pagal patvirtintus grafikus profilaktiškai tikrinami ir prižiūrimi visi jos elementai.

Vandentiekio tinklai renovuojami avaringiausiose ir nepatogiausiose šiam darbui vietose.

Vienas svarbiausių vandentiekio sistemos elementų – vandentiekio tinklas su jame esančia uždaromąja ir kita armatūra. Jį prižiūri įmonės Vandentiekio tinklų skyrius, kuriam priklauso Vandentiekio avarijų likvidavimo poskyris. Atliekami profilaktinio pobūdžio ir reikalingo remonto darbai, o kilusios avarijos bei gedimai vandentiekio tinkluose likviduojami bet kuriuo paros metu. „Vandentiekio tinklai renovuojami avaringiausiose ir nepatogiausiose šiam darbui vietose – ten, kur didelis įklojimo gylis, neardytina gatvės danga ir kitur, – komentavo V.Kisielis. – Rūpestingai prižiū-

Darbai: vilniečiai džiaugiasi švaresniu vandeniu, nes jau renovuota 73

km vandentiekio tinklų ir magistralių.

rima nepriekaištingą vandentiekio tinklo veikimą lemianti armatūra: sklendės, uždoriai, gaisriniai hidrantai, vandens ėmimo kolonėlės, netinkami elementai keičiami naujais. O renovuotuose vamzdynuose sumontuota nauja patikima uždaromoji ir kita armatūra.“ Kad būtų padidintas vandentiekio siurblinių darbo patikimumas ir taupoma elektros energija, keičiami susidėvėję siurbliai, rekonstruojamos ir atnaujinamos vandentiekio stotys, pagal nustatytą grafiką plaunami švaraus vandens rezervuarai. Vandentiekio siurblinėse sumontuotos pastovų slėgį sudarančios, variklio sukimosi dažnį reguliuojančios pavaros, kurios leidžia vandentiekio sistemoje palaikyti pastovų vandens slėgį, nepriklausomą nuo vandens suvartojimo svyravimų. Planuose – vandens gerinimo įrenginiai

Didžiausi vandentiekio sistemų darbai buvo atlikti 2001–2004 m. Renovuoti plieniniai magistraliniai vandentiekio tinklai Antakalnyje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Jus-

„Shutterstock“ nuotr.

tiniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Santariškėse, Baltupiuose, Žirmūnuose, Savanorių prospekte, Kirtimuose, Lazdynuose, Lazdynėliuose, Zarasų ir Paplaujos gatvių rajone. Techniniuose koridoriuose Karoliniškėse, Lazdynuose ir Šnipiškėse plieniniai vamzdžiai buvo pakeisti plastikiniais. Iš viso renovuota per 73 km vandentiekio tinklų ir magistralių. Artimiausiu metu daugiausia dėmesio bus skiriama vandens gerinimo įrenginiams projektuoti ir rengti. „Nemažai problemų kelia kitų organizacijų eksploatuoti ir bendrovei „Vilniaus vandenys“ perduoti vandentiekio tinklai bei įrenginiai, kurie nebuvo tinkamai prižiūrimi, – sakė UAB „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius. – Planuojama, kad 2014 m. bus įrengti Daniliškių ir Trakų Vokės vandens gerinimo įrenginiai, o Buivydiškių gyvenvietę prie Vilniaus miesto vandentiekio sistemos prijungti žadama dar šiemet.“ Šiuo metu pradėtas Bukčių vandens gerinimo įrenginių projektavimas, patį projektą taip pat planuojama įgyvendinti 2014 m. PR


13

balandžio 11–17, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? Bar­se­lo­no­je ar­ba „Via­sat sport Bal­tic“ ka­na­lu. KA­DA? Ba­lan­džio 11 d. (ket­vir­ta­die­nį) 21.45 val.

Lie­tu­vių akis­ta­ta Eu­ro­ly­go­je Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus (cent­re) at­sto­vau­ja­mas Bar­se­lo­nos klu­bas „Bar­ce­lo­ na“ į Eu­ro­ly­gos at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas pa­te­ko „Top16“ eta­pe patyręs vos vie­ną ne­sėk­mę per 14 su­si­ti­ki­mų. O Jo­no Ma­čiu­lio Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ E gru­pė­je po de­vy­nių per­ga­lių ir pen­kių pra­lai­mė­ji­mų užė­mė ket­vir­tą vie­ tą. Šio­je tur­ny­ro sta­di­jo­je ko­vo­ja­ma iki tri­jų per­ga­lių. Ku­ris iš lie­tu­vių žengs į Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą?

Tiks­las: 2012 m. du auk­so me­da­lius lai­mė­ju­si vil­nie­tė M.Čiup­ly­tė sa­vait­ga­lį sieks tik auk­so ir ti­ki­si pub­li­kos

pa­lai­ky­mo.

Tomo Raginos nuo­tr.

Pa­si­ry­žę pra­džiu­gin­ti auk­su Sa­vait­ga­lį vil­nie­čių ir mies­to sve­čių lau­kia neei­li­nis spor­to ren­gi­ nys. Ba­lan­džio 13 ir 14 d. krep­ši­nio dra­mas „Sie­mens“ are­no­je pa­ keis pa­jė­giau­sių pa­sau­lio ka­ra­tė meist­rų ko­vos. Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Stip­riau­si Eu­ro­po­je

Tei­sė Lie­tu­vai or­ga­ni­zuo­ti aukš­ čiau­sio ran­go var­žy­bas su­teik­ta ne vel­tui: tarp 85 Tarp­tau­ti­nės ka­ra­tė or­ga­ni­za­ci­jos na­rių mū­sų ša­lis da­ li­ja­si 3–5 vie­tas. Ma­ža to, šiuo me­tu Lie­tu­vos ka­ra­tis­tai – stip­riau­si vi­ so­je Eu­ro­po­je. Per pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį Se­no­jo že­my­no auk­so me­da­ lius Lie­tu­vai pel­nė Do­na­tas Imb­ras, Da­rius Gu­daus­kas, Lu­kas Ku­bi­lius, Rai­mun­das Paš­kaus­kas, Dmit­ri­ jus Alek­sand­ro­vas, Ores­tas Pro­cas, Mar­ga­ri­ta Čiup­ly­tė, In­ga Mik­šai­tė, Ri­ta Pi­vo­riū­nai­tė, Dia­na Ma­čiū­tė. Nors iš pir­mo žvilgs­nio ga­li at­ ro­dy­ti, kad ka­ra­tė Lie­tu­vo­je vis dar eg­zo­tiš­ka ir men­kai pro­pa­guo­ja­ma spor­to ša­ka, fak­tai by­lo­ja ką ki­ta: ka­ra­tė pa­ten­ka į la­biau­siai pro­pa­ guo­ja­mų spor­ to ša­kų pen­ ke­tu­ką.

Sugrįžimas: R.Pi­vo­riū­nai­tė ka­

ra­tė neap­lei­do ir apie sa­ve ža­ da pri­min­ti pa­sau­lio čem­pio­na­ te Vil­niu­je. Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

Nea­be­jo­ti­na, kad pa­lai­ko­mi sa­ vų sie­nų ir žiū­ro­vų Lie­tu­vos ka­ra­ tė meist­rai sieks pa­pil­dy­ti ir taip gau­sią sa­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­ją. Tie­ sa, leng­va ne­bus – no­rint už­lip­ti ant aukš­čiau­sio laip­te­lio per die­ną teks iš­ko­vo­ti net pen­kias per­ga­les. Kio­ku­šin ka­ra­tė tai­syk­lės – vie­nos su­dė­tin­giau­sių iš vi­sų dvi­ko­vos spor­to ša­kų. Pag­rin­di­niai ver­ti­ni­ mo kri­te­ri­jai yra šie: jė­ga, iš­tver­ mė, efek­ty­vi ka­ra­tė tech­ni­ka, ko­ vi­nė dva­sia.

Lie­tu­vo­je vyk­sian­ tį pa­sau­lio čem­pio­ na­tą va­din­čiau svar­ biau­siu vi­so sa­vo gy­ve­ni­mo star­tu. Ten­ka už­dar­biau­ti

Ke­le­tą me­tų iš ei­lės Eu­ro­pos pir­ me­ny­bė­se do­mi­na­vu­si R.Pi­vo­riū­ nai­tė pa­sta­ruo­ju me­tu spor­tą bu­ vo pa­li­ku­si nuo­ša­ly­je. Vi­sus 2012 m. spor­ti­nin­kė ne­da­ ly­va­vo jo­kio­se var­žy­bo­se ir nė­rė į vers­lo van­de­nis – įkū­rė vie­ ną sėk­min­gai vei­kian­čių spor­to po­rta­lų. Ta­čiau R.Pi­vo­riū­nai­ tė ka­ra­tė neap­lei­do ir apie sa­ ve ža­da pri­min­ti pa­sau­lio čem­ pio­na­te Vil­niu­je. Ki­tos ka­ra­tė meist­rės taip pat pri­vers­tos už­siim­ti pa­pil­do­ma veik­la: daug­kar­ti­nė Eu­ro­pos čem­ pio­nė M.Čiup­ly­tė ku­rį lai­ką dir­bo Po­li­ci­jos mo­ky­mo cent­ro inst­ruk­ to­re. Šiuo me­tu mo­te­ris dir­ba tre­ ne­re Vil­niaus ka­ra­tė klu­be „Shin“. D.Ma­čiū­tė tre­ne­rio duo­ną krem­ta Klai­pė­dos ka­ra­tė klu­be „Oki­na­va“, o vie­na tech­niš­kiau­sių pa­sau­lio ko­ vo­to­jų I.Mik­šai­tė Kau­ne dir­ba fi­zi­ nio la­vi­ni­mo mo­ky­to­ja. „Bū­ti mo­ky­to­ja ar­ba vai­kų dar­že­ lio auk­lė­to­ja bu­vo vie­na ma­no vai­ kys­tės sva­jo­nių. Ti­kiu, kad ty­liai sva­jo­jant ir kant­riai dir­bant iš­si­ pil­dys ir vi­sos sva­jo­nės, apie ku­rias

re­gu­lia­riai ra­šiau sa­vo die­no­raš­ty­je. Ne­kant­riai lau­kiu var­žy­bų star­to. Ge­riau­sia for­ma jau pa­siek­ta, be­ lie­ka ją tik iš­lai­ky­ti ir pa­dir­bė­ti prie tak­ti­kos de­ta­lių“ – tei­gė su vy­rais be­si­tre­ni­ruo­jan­ti I.Mik­šai­tė. Vil­nie­tė – į ge­riau­sius?

2012 m. du auk­so me­da­lius lai­mė­ ju­si vil­nie­tė M.Čiup­ly­tė ti­tu­lų ne­ su­reikš­mi­na ir praė­ju­sius me­tus įvar­di­ja kaip dar vie­ną sėk­min­gą se­zo­ną. „Blo­gų se­zo­nų man nė­ra, vi­ suo­met sten­giuo­si pa­lai­ky­ti ge­rą spor­ti­nę for­mą. Vie­nin­te­lis ma­no no­ras – tęs­ti sa­vo spor­ti­nę kar­je­ rą. Tai man su­tei­kia daug lai­mės ir džiaugs­mo. Svar­biau­sia – bū­ ti svei­kai, tai leis­tų ir to­liau džiu­ gin­ti aukš­tais re­zul­ta­tais“, – tei­gė 28-erių ko­vo­to­ja. „Lie­tu­vo­je vyk­sian­tį pa­sau­lio čem­pio­na­tą va­din­čiau svar­biau­ siu vi­so sa­vo gy­ve­ni­mo star­tu. Ten siek­siu tik auk­so. Vi­sa­da ma­lo­niau ko­vo­ti prie sa­vos pub­li­kos. Jau­ čiuo­si pa­lai­ko­ma, at­sa­kin­ga ne tik už sa­ve. Ta­čiau už­li­pu­si ant ta­ta­ mio lie­ku tik su sa­vo min­ti­mis“, – sa­vait­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ tei­ gė M.Čiup­ly­tė. Vie­na di­džiau­sių lie­tu­vių vil­čių vy­rų ka­te­go­ri­jo­je – Lu­kas Ku­bi­lius – dėl me­da­lių mie­liau ko­vo­tų ant už­sie­nio ta­ta­mio. „Sa­viš­kių pa­lai­ky­mas įkvėps ko­ vai, su­teiks pa­pil­do­mos mo­ty­va­ ci­jos. Ta­čiau tai pri­de­da pa­pil­do­ mos at­sa­ko­my­bės, ne­si­no­ri nu­vil­ti žiū­ro­vų ir sa­vo auk­lė­ti­nių, ku­rių į Vil­nių ga­li at­va­žiuo­ti net apie 200. Jei­gu ga­lė­čiau rink­tis, man bū­tų ge­riau star­tuo­ti už­sie­ny­je“, – ti­ ki­no Klai­pė­do­je tre­ne­riu dir­ban­ tis ko­vo­to­jas. Tie­sa, „Sie­mens“ are­no­je neiš­ vy­si­me ti­tu­luo­čiau­sio Lie­tu­vos ka­ra­tė meist­ro D.Imb­ro. Spor­ti­ nin­ko pla­nus siek­ti pa­sau­lio čem­ pio­na­to auk­so nu­brau­kė su­dė­tin­ga trau­ma. Vis­gi D.Imb­ras ne­pra­ran­ da en­tu­ziaz­mo ir ža­da tau­tie­čius sa­vait­ga­lį pa­lai­ky­ti ša­lia ta­ta­mio.

KUR? Hjus­to­ne ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt KA­DA? Nak­tį į šeš­ta­die­nį 3 val. (Lie­tu­vos lai­ku).

D.Mo­tie­jū­no klu­bo ko­va Hjus­to­no „Roc­kets“ ar­tė­ja prie NBA at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų. Kiek­vie­na dvi­ko­ va tam­pa auk­so ver­tės. Do­na­to Mo­tie­jū­no klu­bas Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jo­je kol kas žen­gia sep­tin­tas ir vos vie­na per­ga­le at­si­lie­ka nuo šeš­to­je vie­to­je esan­čios „Gol­den Sta­te War­riors“ eki­pos. No­rė­da­mas už­si­tik­rin­ti vie­tą tarp 16 ge­riau­sių NBA ko­man­dų lie­tu­vio klu­bas pri­va­lo per li­ku­sius su­si­ti­ki­mus iš­ko­vo­ti bent vie­ną per­ga­lę. Ar­ti­miau­sias „Roc­kets“ var­žo­vas – Mem­fio „Grizz­lies“.

KUR? Kau­ne ar­ba „Sport1“ ir „Lie­tu­vos ry­to TV“ ka­na­lais. KA­DA? Ba­lan­džio 13 d. (šeš­ta­die­nį) 18.40 val.

Krep­ši­nio gran­dų mū­šis Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ kovos jau dau­giau nei de­šimt­ me­tį prie ek­ra­nų pri­kaus­to vi­sus krep­ši­nio mė­gė­jus. Am­ži­no­ji Vil­niaus ir Kau­no prieš­prie­ša bus pra­tęs­ta Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos rung­ty­nė­se. Žais­ ti ne­gai­lint sa­vęs vers ne tik prin­ci­pi­nės nuo­sta­tos, bet ir įtemp­ta pa­dė­tis tur­ny­ri­nėje len­te­lėje. Ar nau­ja­sis sos­ti­nės klu­bo stra­te­gas Dir­kas Bauer­ man­nas išjudino braš­kan­tį „Lie­tu­vos ry­to“ ve­ži­mą?

KUR? Šan­cha­ju­je ar­ba „Via­sat Sport Bal­tic“ ka­na­lu. KA­DA? Ba­lan­džio 14 d. (sek­ma­die­nį) 9.50 val.

„For­mu­lės-1“ va­rik­lių gaus­mas „For­mu­lės-1“ se­zo­no star­tas jau spė­jo pa­teik­ti pluoš­tą int­ri­gų: pir­ma­ja­me eta­ pe Aust­ra­li­jo­je per­ga­le ne­ti­kė­tai džiau­gė­si „Lo­tus“ ko­man­dos pi­lo­tas Ki­mi Räikkö­ne­nas. O Ma­lai­zi­jo­je „Red Bull“ eki­pa­žo na­rys Se­bas­tia­nas Vet­te­lis, ne­ pak­lau­sęs ko­man­dos per­so­na­lo nu­ro­dy­mų, fi­ni­šo tie­sė­je ap­len­kė bend­rak­ lu­bį Mar­ką Web­be­rį ir taip su­kė­lė di­džiu­lę ne­pa­si­ten­ki­ni­mo aud­rą „Red Bull“ ko­man­dos vi­du­je. Ko­kių staig­me­nų pa­teiks Ki­ni­ja ir Šan­cha­jaus tra­sa?


14

balandžio 11–17, 2013

pasaulis

Rea­lis­tė, ku net prie­ši­n Mar­ga­ret That­cher ne­bu­vo nu­si­sta­čiu­si prieš Ta­ry­bų Są­jun­gos ko­mu­nis­tus, ta­ čiau jų ne­pa­lai­kė. Vie­nin­te­lis jos už­sie­ nio po­li­ti­kos in­te­re­sas bu­vo Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja, ir tik ji.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

je­rės rea­lis­ti­nė lai­ky­se­na im­po­na­ vo bu­vu­siems Ta­ry­bų Są­jun­gos va­ do­vams.

Prie­šai ar są­jun­gi­nin­kai?

Prag­ma­ti­kė: vie­nin­te­lė ideo­lo­gi­ja ir in­te­re­sas M.That­cher bu­vo tik Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė.

pasaulis per savaitę Šeš­ta­die­nis Af­ga­nis­ta­ne per du at­ ski­rus su­ki­lė­lių iš­puo­ lius žu­vo še­ši NA­TO dar­buo­to­jai, tarp jų – JAV dip­lo­ma­tė. Šie­ met tai bu­vo dau­giau­sia au­kų pa­rei­ka­ la­vu­si die­na už­sie­nio pa­jė­goms. Ša­lies pie­tuo­se esan­čio­je Za­bu­lo pro­ vin­ci­jo­je ta­li­bų au­to­mo­bi­liui su bom­ba spro­gus prie NA­TO ko­lo­nos, žu­vo trys

ka­riai ir du ci­vi­liai dar­buo­to­jai. Kaip sa­ kė vie­nas JAV sau­gu­mo šal­ti­nis, tie trys ka­riai ir vie­nas iš ci­vi­lių dar­buo­to­jų bu­ vo ame­ri­kie­čiai. Be to, vie­nas JAV pi­lie­tis žu­vo per su­ ki­lė­lių ata­ką Ry­tų Af­ga­nis­ta­ne. JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ ry sa­kė, kad per iš­puo­lį Za­bu­le žu­vo dip­ lo­ma­tė, su ku­ria jis bu­vo su­si­ti­kęs per praė­ju­sio mė­ne­sio vi­zi­tą Ka­bu­le.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ma­tyt, dėl to net skir­tin­go­se ba­ ri­ka­dų pu­sė­se Šal­to­jo ka­ro me­tais bu­vę vei­kė­jai ver­ti­na bu­vu­sią bri­ tų prem­je­rę su pa­gar­ba. Bu­vęs Ta­ry­bų Są­jun­gos Ko­mu­ nis­tų par­ti­jos po­li­ti­nio biu­ro na­rys ir Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­ de­ris My­ko­las Bu­ro­ke­vi­čius dien­ raš­čiui sa­kė, kad M.That­cher rei­ kė­tų ver­tin­ti tei­gia­mai. „Ji bu­vo ge­ra or­ga­ni­za­to­rė, pui­ kiai su­vo­kė Ang­li­jos pa­dė­tį, to­ dėl priim­da­vo la­bai mo­ty­vuo­tus spren­di­mus. Ne­sa­kau, kad ge­rus, ta­čiau mo­ty­vuo­tus, – sa­kė M.Bu­ ro­ke­vi­čius. – Ji bu­vo ryš­ki as­me­ ny­bė tiek pa­čio­je Ang­li­jo­je, tiek tarp­tau­ti­nė­je sfe­ro­je. Ma­nau, ji su­vai­di­no Ang­li­jos rai­do­je ryš­kų vaid­me­nį. Nors at­sto­va­vo tur­tin­ gų­jų in­te­re­sams, jos vaid­muo tik­ rai bu­vo ryš­kus.“ Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos san­ty­kius su tuo­me­ te Ta­ry­bų Są­jun­ga, M.Bu­ro­ke­vi­čius pa­brė­žė: „Ji ieš­ko­jo ry­šių, ji su­pra­ to, ma­no gal­va, vys­ty­mo­si pro­ce­są Ta­ry­bų Są­jun­go­je, ne tik sa­vo ša­ ly­je, to­dėl sten­gė­si priim­ti spren­ di­mus, ku­rie tu­rė­jo tam tik­rą po­ zi­ty­vią reikš­mę.“ Is­to­ri­kas ir po­li­to­lo­gas, hu­ma­ ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Čes­lo­ vas Lau­ri­na­vi­čius dien­raš­čiui sa­kė, kad, jo gal­va, bu­vu­sios bri­tų prem­

Ci­niš­kas, kar­tais bru­ta­lus, griež­tas real­po­li­tik sti­lius Ta­ry­bų Są­jun­gos kon­ser­va­to­riams, ma­nau, ga­lė­jo im­po­ nuo­ti.

„M.That­cher iš es­mės pa­lai­ kė Ta­ry­bų Są­jun­gos in­teg­ra­lu­mą. Tie gra­žūs žo­džiai, ku­rie sa­ko­mi apie jos tvir­tą pa­ra­mą mū­sų ne­ prik­lau­so­my­bei, vei­kiau bu­vo ti­ pi­niai dip­lo­ma­ti­niai ak­se­sua­rai. Be to, M.That­cher bu­vo prieš Vo­kie­ ti­jos su­si­vie­ni­ji­mą. Ji lai­kė­si se­nos ga­lių stra­te­gi­jos su griež­ta pa­si­da­ li­ji­mo li­ni­ja. Ji bu­vo rea­lis­tė, ji bi­jo­ jo Vo­kie­ti­jos re­van­šiz­mo ir pir­mo­ ji jos reak­ci­ja į su­si­vie­ni­ji­mą bu­vo prie­šiš­ka. At­ro­do, tai ob­jek­ty­viai pra­ver­tė toms Ta­ry­bų Są­jun­gos jė­ goms, ku­rios ir­gi prie­ši­no­si su­vie­ ni­ji­mui ar­ba jį įsi­vaiz­da­vo ki­to­kį, pa­vyz­džiui, kaip Vo­kie­ti­jos iš­sto­ji­ mą iš NA­TO ar jos pa­ver­ti­mą neut­ ra­lia vals­ty­be. Be abe­jo, M.That­cher su Vo­kie­ti­jos neut­ra­lu­mu ne­bū­tų su­ti­ku­si, bet po­zi­ci­jų su­ta­pi­mų bu­ vo“, – sa­kė Č.Lau­ri­na­vi­čius.

2013 04 04 2013 04 10

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Uk­rai­nos pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius su­tei­kė ma­lo­nę ar­ti­ mam ka­li­na­mos bu­vu­ sios prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko są­jun­gi­nin­kui, bu­vu­siam vi­ daus rei­ka­lų mi­nist­rui Ju­ri­jui Lu­cen­kai. Toks pre­zi­den­to įsa­ky­mas pa­si­ro­dė po to, kai Uk­rai­nos aukš­tes­ny­sis teis­mas anks­čiau šią sa­vai­tę at­me­tė J.Lu­cen­kos ape­lia­ci­ją dėl jam skir­tos ket­ve­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mės už pikt­nau­džia­vi­mą įga­lio­ji­mais ir grobs­ty­mą. J.Ty­mo­šen­ko bei J.Lu­cen­kos įka­li­ni­ mas nu­lė­mė Ki­je­vo ir ES san­ty­kių kri­zę. Briu­se­lis skun­dė­si, kad Uk­rai­nos val­džia per­se­kio­ja pre­zi­den­to opo­nen­tus. J.Ty­ mo­šen­ko, ku­ri 2010 m. pra­lai­mė­jo V.Ja­ nu­ko­vy­čiui pre­zi­den­to rin­ki­mus, 2011-ai­ siais bu­vo sep­ty­ne­riems me­tams įka­lin­ta už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą prem­je­ro po­ste.

Krū­ti­nes ap­nuo­gi­nu­ sios de­monst­ran­tės skan­da­vo šū­kius prieš Ru­s i­j os pre­z i­d en­t ą Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną, kai jis lan­kė­si pra­mo­nės mu­gė­je Ha­no­ve­ry­ je su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ge­la Mer­kel. Kai V.Pu­ti­nas ir A.Mer­kel ste­bė­jo nau­ jo au­to­mo­bi­lio „Volks­wa­gen“ pri­sta­ty­ mą, ke­tu­rios mo­te­rys ap­nuo­gi­no sa­vo krū­tis ir pra­dė­jo skan­duo­ti „Iš­dul­kin­kit dik­ta­to­rių!“. Pro­tes­tuo­to­jas ga­liau­siai su­tram­dė ap­sau­gos dar­buo­to­jai. Vė­liau vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ren­ ci­jo­je abu ly­de­riai, ku­rių san­ty­kiai ga­na įtemp­ti, su­kry­žia­vo ka­la­vi­jus dėl ne­se­ niai Ru­si­jo­je pra­dė­tų ty­ri­mų, ku­rių tai­ ki­niais ta­po tarp­tau­ti­nės ne­vy­riau­sy­bi­ nės or­ga­ni­za­ci­jos, įskai­tant kai ku­riuos Vo­kie­ti­jos ana­li­ti­nius cent­rus.


15

balandžio 11–17, 2013

pasaulis

u­rią ger­bė nin­kai? Is­to­ri­kas pri­dū­rė: „Ci­niš­kas, kar­tais bru­ta­lus, griež­tas real­ po­li­tik sti­lius Ta­ry­bų Są­jun­gos kon­ser­va­to­riams, ma­nau, ga­lė­jo im­po­nuo­ti. Ar­ba bent jau da­bar im­po­nuo­ja. Žiū­rė­da­mi į tą da­bar­ ti­nę, kaip jie sa­ky­tų, pa­lai­dą ba­ lą jie ma­to M.That­cher kaip tam tik­rą val­dy­mo al­ter­na­ty­vą. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, kad tai – dau­giau ma­no spė­ji­mai apie mo­ty­vus.“ Svar­biau­si in­te­re­sai

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to do­cen­tas Al­gis Po­vi­las Kas­pe­ra­vi­čius, kal­bė­da­mas apie M.That­cher val­dy­mo lai­ko­tar­pį, sa­kė, kad, ne­pai­sant tvir­tų nuo­ sta­tų, ku­rio­mis ši po­li­ti­kė va­do­ va­vo­si, jos val­dy­mo lai­ko­tar­pio re­zul­ta­tai bu­vo prieš­ta­rin­gi. „Te­če­riz­mo po­li­ti­ka da­vė la­ bai prieš­ta­rin­gų re­zul­ta­tų. Vie­ na ver­tus, jos po­li­ti­ka pa­di­di­no so­cia­li­nę at­skir­tį Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, pri­va­ti­za­vi­mas dau­ge­liu at­žvil­gių bu­vo ne vi­suo­met tiks­ lin­gas. Ki­ta ver­tus, eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė pa­dė­tis, bend­rai kal­ bant, pa­ge­rė­jo“, – sa­kė is­to­ri­kas. Kar­tu jis pri­dū­rė, kad te­če­riz­mo per­kė­li­mas į po­so­vie­ti­nes vals­ty­ bes da­vė nei­gia­mų re­zul­ta­tų. „M.That­cher, ži­no­ma, dėl to ne­kal­ta, ta­čiau bu­vu­sio­se Ta­ry­bų Są­jun­gos ša­ly­se te­če­riz­mo po­li­ti­ ka vir­to vo­gi­mo prie­dan­ga, tar­si ideo­lo­gi­ja“, – sa­kė do­cen­tas. Ko­m en­t uo­d a­m as tai, kad M.That­cher daug pri­si­dė­jo prie Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ne­prik­ lau­so­my­bės klau­si­mo spren­di­mo, A.P.Kas­pe­ra­vi­čius ne­bu­vo lin­ kęs su­reikš­min­ti bu­vu­sios bri­tų prem­je­rės vaid­mens. „Ne­ma­nau, kad ji bu­vo la­bai svar­bi. M.That­cher per­ne­lyg ak­ ty­viai ne­si­reiš­kė. Sa­ky­čiau, prie­ šin­gai, ji vi­suo­met pa­si­sa­ky­da­vo prieš ES, abe­jo­jo spar­taus Vo­kie­ ti­jos su­vie­ni­ji­mo bū­ti­nu­mu“, – dės­tė is­to­ri­kas.

Dėl Lie­tu­vos bu­vo at­sar­gi

Po­li­to­lo­gas Kęs­tu­tis Gir­nius ir is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­ vi­čius, kal­bė­da­mi apie ve­lio­ nę bu­vu­sią Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos prem­je­rę, taip pat sa­kė, kad M.That­c her pir­m iau­s ia bu­vo svar­būs Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės in­ te­re­sai ir ofi­cia­lu­sis Lon­do­nas at­ sar­giai ver­ti­no Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bės at­kū­ri­mo pla­nus. „Ji iš­si­sky­rė iš ki­tų Va­ka­rų Eu­ ro­pos ša­lių va­do­vų tuo, kad la­ bai prie­ši­no­si Vo­kie­ti­jos su­vie­ ni­ji­mui. Jei bū­tų tu­rė­ju­si va­lią, bū­tų už­kir­tu­si tam ke­lią. <...> Jei taip bū­tų at­si­ti­kę, Ry­tų Eu­ro­pos iš­lais­vi­ni­mas bū­tų vy­kęs šiek tiek il­giau“, – tei­gė K.Gir­nius. Pa­sak jo, M.That­cher vaid­muo Šal­to­jo ka­ro me­tais ne­bu­vo pa­ grin­di­nis. „M.That­cher tvir­tai pa­lai­kė NA­TO, tvir­tai pa­lai­kė an­ti­ko­mu­ nis­ti­nę po­li­ti­ką, bet kai Ta­ry­bų Są­jun­ga pra­dė­jo žlug­ti, ji tru­pu­tį at­si­to­li­no nuo tų pro­ce­sų, nes bi­ jo­jo, kad ga­li at­si­ras­ti per­ne­lyg ga­ lin­ga Vo­kie­ti­ja. <...> Ji pa­sa­kė, kad Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas yra žmo­ gus, su ku­riuo bū­tų ga­li­ma bend­ rau­ti. Ji ne­ken­tė ko­mu­niz­mo, bet su M.Gor­ba­čio­vu bu­vo pa­si­ry­žu­si kal­bė­tis“, – sa­kė K.Gir­nius. A.Kas­pa­ra­vi­čius pa­brė­žė, kad Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja at­sar­giau­siai iš vi­sų Eu­ro­pos ša­lių ver­ti­no Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės ga­li­my­bę. „Jos an­ti­so­vie­ti­nė po­li­ti­ka la­ bai sva­riai bei reikš­min­gai pa­pil­ dė Ro­nal­do Rea­ga­no an­ti­so­vie­ti­nę re­to­ri­ką ir smar­kiai pri­si­dė­jo prie pe­rest­roi­kos at­si­ra­di­mo bei jos lo­giš­kos pa­bai­gos, tu­riu gal­vo­je Ta­ry­bų Są­jun­gos su­by­rė­ji­mą. Bet jei žiū­rė­tu­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ir Lie­tu­vos po Ko­vo 11-osios as­pek­tu, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja la­bai at­sar­giai, tur­būt at­sar­giau­siai iš vi­sų Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių ste­bė­jo, ver­ti­no ir rea­ga­vo į įvy­ kius Lie­tu­vo­je“, – sa­kė is­to­ri­kas.

Lai­do­tu­vės

M.That­cher lai­do­tu­vės, ku­rios įvyks ba­lan­d žio 17 d., ne­bus vals­t y­bi­nės, nes to pra­šė pa­t i prem­je­rė. Pas­ta­rą­ jį kar­t ą vals­t y­bi­nės lai­do­t u­vės Di­ džio­jo­je Bri­ta­n i­jo­je bu­vo su­reng­tos 2002 m. mi­r us ka­ra­l ie­nei mo­t i­nai. Taip pat vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės su­ reng­tos 1997 m. žu­v us Vel­so prin­ ce­sei Dia­nai ir 1965 m. mi­rus bu­vu­ siam ša­l ies prem­j e­r ui Wins­to­nui Chur­chil­liui.

nai prieš­ta­r in­gai ver­t in­t ą jos va­do­ va­v i­mą ir va­d i­no ją „di­d žiau­s ia sa­ vo lai­ko do­m i­nuo­jan­č ia po­l i­t i­ne fi­ gū­ra“. „The Sun“ ve­l io­nei sky­rė net 24 pus­la­pius ir va­d i­no ją „uni­ka­l ia, la­b ai drą­s ia mi­n ist­re pir­m i­n in­ke“. „Fi­nan­cial Ti­mes“ ją va­d i­no „di­d žia re­for­m a­to­re, per­k ū­r u­s ia šiuo­l ai­k i­ nę Di­d žią­j ą Bri­t a­n i­j ą“, o kai­r io­s ios pa­k rai­p os „The Guar­d ian“ – „po­l i­t i­ kos ka­re“ ir „itin sva­r ia ly­de­re“. Tie­ sa, šis lei­d i­nys ne­g ai­lė­j o kri­t i­kos M.That­c her pa­l i­k i­mui: „Jos pa­l i­k i­ mas yra vi­suo­me­nės su­skal­dy­mas, pri­va­t us sa­va­nau­d iš­k u­mas ir go­du­ mo kul­tas, ku­r ie drau­ge daug la­biau kaus­tė žmo­gaus dva­sią, nei ją ka­da nors lais­v i­no.“ Kai­r io­s ios pa­k rai­ pos bul­va­r i­n is lei­d i­nys „Dai­ly Mir­ ror“ taip pat ra­š ė apie „skal­do­mą­ją“ M.That­cher įta­ką ir pir­ma­me pus­la­ py­je iš­spaus­d i­no ant­raš­tę „Mo­te­r is, ku­r i su­skal­dė ša­l į“. So­cia­l is­t ų lei­d i­ nys „Mor­n ing Star“ nuė­jo dar to­l iau ir pa­ra­šė: „Mo­te­r is, ku­r i su­d ras­kė Di­ džią­ją Bri­ta­n i­ją“.

Pi­ni­gai ne­kren­ta iš dan­gaus – juos rei­kia už­dirb­ti že­mė­je. Ma­no po­li­ti­ka nė­ra pa­rem­ta eko­ no­mi­kos teo­ri­ja. Aš va­do­vau­juo­si nuo­sta­to­mis, su ku­rio­mis užau­gau aš ir mi­li­jo­nai žmo­nių: są­ži­nin­gas die­nos dar­bas ir są­ži­nin­gas die­nos at­ly­gi­ni­mas. Gy­venk pa­gal ki­še­nę. At­si­dėk pi­ni­gų juo­dai die­nai. Lai­ku ap­mo­kėk są­skai­tas. Remk po­li­ci­ją. Pra­lai­mė­ji­mas? Ne­ži­nau to­kio žo­džio. Aš vi­suo­met bal­sa­vau už mir­ties baus­mę, nes ti­kiu, kad žmo­nės, ku­rie yra pa­si­ren­gę atim­ti ki­tiems gy­vy­bę, pa­tys ne­ten­ka tei­sės gy­ven­ti. Ti­kiu, kad mir­ties baus­mė tu­ri bū­ti ski­ria­ ma la­bai re­tai. Ti­kiu, kad nė vie­nas žu­di­kas ne­tu­ri ken­tė­ti per eg­ze­ku­ci­ ją, kad ir kaip žiau­riai ir bai­siai bū­tų nu­žu­dęs sa­vo au­ką. Nė­ra to­kio da­ly­ko kaip vi­suo­ me­nė. Kons­ti­tu­ci­ja tu­ri bū­ti įra­šy­ta į šir­ dį, o ne tik po­pie­riu­je. Jei­gu no­ri, kad kas nors bū­tų pa­ sa­ky­ta, pa­pra­šyk vy­ro. Jei­gu no­ri, kad kas nors bū­tų pa­da­ry­ta, pa­pra­ šyk mo­ters. Jei­gu no­ri per­si­pjau­ti gerk­lę, neik pas ma­ne tvars­čių. Ne­ga­li bū­ti jo­kios lais­vės, iš­sky­ rus eko­no­mi­kos.

Prie­ši­nin­kų kri­ti­ka

Ži­niask­lai­dos ver­ti­ni­mai

De­š i­nės pa­k rai­p os „The Dai­ly Te­ leg­raph“ M.That­cher pa­va­d i­no „ko­ vo­to­ja už lais­vę dar­buo­to­jams, ša­ lims ir pa­s au­l iui“. „Dai­ly Mail“ pir­ ma­me pus­l a­py­j e iš­s paus­d i­no ant­ raš­tę „Mo­te­r is, ku­r i iš­g el­b ė­j o Di­ džią­ją Bri­t a­n i­ją“ ir pa­va­d i­no bu­v u­ sią prem­je­rę „mo­t i­na, žmo­na, ly­de­ re, vals­ty­bės vei­kė­ja, le­gen­da“. Cent­ ro de­š i­nės „The Ti­mes“ tei­si­no daž­

Ant­ra­die­nis Vie­nas vy­ras nu­šo­vė 13 žmo­nių, dau­giau­sia sa­vo gi­mi­nai­čių ir kai­ my­nų, tarp jų – ma­ ža­me­tį, siau­tė­da­mas vie­na­me kai­me ne­to­li Ser­bi­jos sos­ti­nės Belg­ra­do. Vy­res­nis nei 60-ies vy­ras nu­žu­dė še­šis vy­rus, še­šias mo­te­ris ir ma­žą vai­ką Ve­li­ ka Ivan­čos kai­me. Vė­liau bu­vo pa­skelb­ta,

M.That­cher ci­ta­tos

Fak­tai trum­pai

Lon­do­no pie­t i­n io Briks­to­no ra­j o­ no pa­g rin­d i­nė­je aikš­tė­je su­si­r in­ko apie 200 žmo­n ių, be­si­d žiau­g ian­čių dėl M.That­cher mir­t ies. Ak­ci­jos da­ ly­v iai sa­kė tos­t us už po­l i­t i­kės mir­ tį, gė­rė ir šo­ko pa­gal hip­ho­po ir re­ gio mu­z i­ką. O Ško­t i­jos mies­te Glaz­ ge imp­ro­v i­z uo­ta­me „va­ka­rė­ly­je“ da­ ly­va­vo per 300 žmo­n ių. Ar­gen­t i­na taip pat su kar­tė­l iu pri­s i­m i­nė bu­ vu­sią Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos prem­je­ rę. Bri­tai kont­ro­l ia­vo Folk­lan­do sa­ las nuo 1833 m., ta­čiau Ar­gen­t i­na jas lai­ko oku­puo­ta te­ri­to­ri­ja, o ten gy­ve­ nan­čius Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos pi­l ie­ čius – ko­lo­n is­tais.

Atsisveikinimas M.That­cher lai­do­tu­vėse, nors tai ir neįp­ras­ta, da­ly­vaus ka­ra­lie­nė Elž­ bie­ta II ir jos vy­ras prin­cas Phi­li­pas. Ka­ra­l ie­nė pa­pras­tai ne­da­ly­vau­ja ne­ka­ra­l iš­ko krau­jo as­me­nų lai­do­ tu­vė­se ar lai­do­tu­vių pa­mal­do­se. At­s iž­vel­g iant į ve­l io­nės ir jos ar­ ti­mų­jų va­l ią, or­ga­n i­z uo­ja­mos ne vals­t y­bi­nės, o iš­k il­m in­gos lai­do­ tu­vės, į ku­r ias kvie­čia­m i tik as­me­ ni­n ius san­t y­k ius su M.That­c her pa­lai­kę žmo­nės. Bet vėliau gavus kvietimą pradėtas derinti ir gali­ mas Prezidentės Dalios Grybaus­ kaitės dalyvavimas laidotuvėse.

Tre­čia­die­nis kad dar vie­nas su­žeis­ta­sis mi­rė li­go­ni­nė­ je. Už­puo­li­kas bu­vo gink­luo­tas pis­to­le­tu ir siau­tė­jo pen­kiuo­se na­muo­se. Jis vė­liau mė­gi­no nu­žu­dy­ti sa­vo žmo­ną ir nu­si­žu­ dy­ti, ta­čiau abu li­ko gy­vi, nors ir sun­kiai su­žeis­ti. Jo­kie ga­li­mi tra­ge­di­jos mo­ty­vai kol kas ne­bu­vo įvar­dy­ti. Įta­ria­ma­sis per­nai ne­te­ko dar­bo. Jis yra ko­vę­sis ser­bų pu­ sė­je per ka­rą Kroa­ti­jo­je 1992 m.

Len­ki­ja mi­nė­ jo Ru­si­jo­je įvy­k u­s ios l ė k ­t u ­ vo ka­ tast­ro­fos, per ku­rią žu­ vo pre­zi­den­tas Le­chas Kac­zyńs­kis, tre­jų me­tų su­kak­tį at­ski­ro­se ce­re­ mo­ni­jo­se, at­spin­din­čio­se emo­cin­gą su­si­prie­ši­ni­mą ša­ly­je, smar­kiai pa­di­dė­ju­sį po tos ka­tast­ro­fos. Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas pa­reiš­kė pa­gar­bą L.Kac­zyńs­kiui ir ki­toms 95 ka­tast­ro­fos au­koms per ce­ re­mo­ni­ją Var­šu­vos ka­rių ka­pi­nė­se, sa­ky­ da­mas, jog ti­ki, kad „ateis die­na, kai šios liūd­nos, tra­giš­kos Smo­lens­ko tra­ge­di­jos me­ti­nės ne­bes­kirs len­kų“. Pre­zi­den­to lėk­tu­vas, ku­riuo skri­

do de­šim­tys iš­ki­ lių po­li­ti­kos, ka­ riuo­me­nės ir B a ž ­n y­č i o s vei­kė­jų, su­ du­žo 2010 m. ba­ l a n ­d ž i o 10-ąją ne­ to­li Ru­si­ jos va­ka­ri­ nio mies­to Smo­lens­ko. O opo­z i­c i­j os su­reng­tiems at­ski­ riems at­mi­ni­mo ren­gi­niams va­do­va­vo L.Kac­zyńs­kio bro­lis dvy­nys Ja­ros­ła­was. Jis pa­lai­ko teo­ri­ją, kad pre­ zi­den­tas bu­vo nu­žu­dy­tas per Ru­si­jos są­moks­lą, ir da­lį kal­tės pri­ski­ria D.Tus­ ko vy­riau­sy­bei.


16

balandžio 11–17, 2013

sveikata

Šva­rios min­tys – šva­rus kū­nas Bai­mė ga­li pri­šauk­ti bet ko­kią li­gą. Tad no­rin­tiems svei­kai gy­ven­ti gy­dy­to­ja na­tū­ro­pa­ tė fi­to­te­ra­peu­tė Zo­fi­ja Ti­kui­šie­nė pa­ta­ria po­zi­ty­viau žiū­rė­ti į gy­ve­ni­mą ir sa­vo svei­ka­ tą pa­ti­kė­ti ne tik me­di­kams.

Sie­kia­my­bė: Z.Ti­kui­šie­nė ak­cen­

tuo­ja, kad ge­ra žmo­gaus sa­vi­jau­ ta pir­miau­sia pri­klau­so nuo jo pa­ ties no­ro. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

60

pro­c.

svei­ka­tos pri­klau­so nuo žmo­gaus gy­ven­se­nos.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@diena.lt

„Nie­ko pa­na­šaus. Tie­siog mais­tas tu­ri bū­ti ir vais­tas“, – paaiš­ki­na ji.

Ap­sau­go ir ži­nios

Svar­bi vi­di­nė pu­siaus­vy­ra

„Aš ne­su žo­li­nin­kė“, – dau­ge­lio klai­din­gą įsi­ti­ki­ni­mą su­skum­ba pa­ neig­ti Z.Ti­kui­šie­nė. Dvi li­cen­ci­jas – pul­mo­no­lo­go ir ra­dio­lo­go – tu­ rin­ti gy­dy­to­ja ma­no, kad kiek­vie­ nas, bai­gęs me­di­ci­nos moks­lus, yra na­tū­ro­pa­tas. Su­si­pa­ži­nęs su žmo­ gaus ga­lio­mis gy­dy­to­jas ga­li pa­dė­ti ir na­tū­ra­lio­mis prie­mo­nė­mis. Mat Hi­pok­ra­tas taip pat ne­tu­rė­jo jo­kių gy­dy­mo prie­mo­nių. Ne tik tra­di­ci­ne me­di­ci­na be­si­ do­min­ti pa­šne­ko­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų 10 pro­c. ga­li ap­sau­go­ti ir ži­nios. Tad jei ser­gan­ tis žmo­gus ti­kė­sis, kad vis­kas tik gy­dy­to­jo ran­ko­se, jis grei­tai ne­pas­ veiks. Tai pa­tvir­tin­da­ma gy­dy­to­ja ran­ka mos­te­li į sche­mą, kur nu­ro­ dy­ta, jog 60 pro­c. svei­ka­tos pri­ klau­so nuo žmo­gaus gy­ven­se­nos ir tik ma­ža da­lis šios at­sa­ko­my­bės ten­ka me­di­kams. Na­tū­ro­pa­tė pri­mi­nė, kad ge­rai žmo­gaus sa­vi­jau­tai yra svar­bi mi­ ty­ba, ju­dė­ji­mas ir emo­ci­nė būk­lė. Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad pa­cien­tai pa­ta­ri­mą ko­re­guo­ti mi­ty­bą kar­ tais klai­din­gai su­vo­kia. Jų ma­ny­ mu, no­rint svei­kai mai­tin­tis bū­ti­ na lai­ky­tis die­tų.

Pa­sak Z.Ti­kui­šie­nės, imu­ni­te­tas su­si­de­da iš dvie­jų da­lių – or­ga­nų ir emo­ci­nio ge­bė­ji­mo pa­si­prie­šin­ti li­goms. Tad jei nors vie­na ku­ri sri­ tis nu­ken­čia, ki­ta tai iš­kart pa­jau­ čia. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties bū­ ti­na iš­lai­ky­ti vi­di­nę pu­siaus­vy­rą. Gy­dy­to­ja pa­tei­kė pa­vyz­dį, ko­dėl vi­ru­si­ne in­fek­ci­ja ar ko­kia ki­ta li­ ga daž­niau­siai su­ser­ga­me, kai bū­ na­me pa­var­gę. Ar­ba vie­nas žmo­gus to­kio­mis pat ap­lin­ky­bė­mis su­ser­ga, o ki­tas iš­lie­ka svei­kas. Paš­ne­ko­vė kaip pa­vyz­dį pa­mi­nė­ jo Vy­dū­ną, ku­ris bū­da­mas 19 me­tų su­si­rgo tu­ber­ku­lio­ze, ta­čiau iš­gy­ ve­no iki 80 me­tų. Nors tuo lai­ko­ tar­piu ap­lin­kui dau­ge­lis mir­da­vo nuo šios li­gos. Vy­dū­nas anks­ti kel­ da­vo­si, mels­da­vo­si, itin ma­žai val­ gė, skai­tė kny­gas, mu­zi­ka­vo. „Jei žmo­nės ma­žiau tuš­čiai leis­tų lai­ką, jie taip pat bū­tų ge­ro­kai svei­ kes­ni“, – ma­no gy­dy­to­ja. Na­tū­ro­pa­tės ma­ny­mu, bai­mė ga­ li pri­trauk­ti bet ko­kią li­gą. Tai vie­ na di­džiau­sių blo­gy­bių, nuo­di­jan­ti gy­ve­ni­mą. Tad no­rin­tis bū­ti svei­ kas žmo­gus tu­rė­tų at­si­kra­ty­ti bai­ mių, blo­gų min­čių ir į sa­vo gy­ve­ni­ mą įsi­leis­ti dau­giau po­zi­ty­vu­mo.

„Kaip tai pa­da­ry­ti? Tie­siog pa­ leis­ti blo­gas min­tis, pa­ti­kė­ti jas Die­vui ar ko­kiam sa­vo pa­ties ger­ bia­mam žmo­gui. Ne­rei­kia pa­skęs­ti smulk­me­no­se ar ne­ga­ty­vio­je in­for­ ma­ci­jo­je. Žmo­gus pa­ts tu­ri val­dy­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, o ne bū­ti ap­lin­ky­ bių au­ka“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.

Jei žmo­nės ma­žiau tuš­čiai leis­tų lai­ką, jie taip pat bū­tų ge­ ro­kai svei­kes­ni.

Gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad kar­tais žmo­nės kra­to­si at­sa­ko­my­bės už sa­ vo svei­ka­tą, ma­ny­da­mi, kad gy­dy­ to­jas iš­ra­šys vais­tų ir to pa­kaks ge­ rai sa­vi­jau­tai už­tik­rin­ti. Gy­dy­to­ja ne­re­tai sa­vo pa­cien­ tams siū­lo ap­si­lan­ky­ti baž­ny­čio­ je, ku­ri esan­ti pa­ti tik­riau­sia sa­ na­to­ri­ja. Net ne­bū­ti­na ten mels­tis, kar­tais pa­kan­ka tie­siog nuei­ti kaip į mu­zie­jų. Mat tei­gia­mai vei­kia net pa­čios baž­ny­čios sie­nos. Vie­toj an­ti­bio­ti­kų – šei­va­me­dis

Dau­ge­lio svei­ka­ti­ni­mo ren­gi­nių da­ ly­vė pa­sa­ko­ja, kad jos ge­ros sa­vi­jau­ tos pa­slap­tis – ne tik ak­ty­vus gy­ve­

ni­mas ir daž­nas bu­vi­mas gam­to­je. Vie­nas svar­biau­sių gy­dy­to­jos ener­ gi­jos šal­ti­nių – vais­ta­žo­lių ar­ba­tos. Dar ne­pa­si­bai­gus per­ša­li­mo li­ gų se­zo­nui, fi­to­te­ra­peu­tė siū­lė pri­ si­min­ti pui­kų au­ga­lą, vei­kian­tį kaip an­ti­bio­ti­kas. Šei­va­me­dis ypač re­ko­ men­duo­ja­mas su­si­rgus vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis. Jis taip pat pa­lan­kiai vei­kia virš­ki­ni­mą ir va­lo or­ga­niz­mą. Paš­ne­ko­vė pa­ta­rė ne­pa­mirš­ti pi­ pir­mė­tės, šil­dan­čios iš vi­daus ir ge­ ri­nan­čios krau­jo­ta­ką. O štai per­ša­ li­mo li­gų pro­fi­lak­ti­kai ar su­si­rgus var­to­ja­ma ežiuo­le il­ges­nį lai­ką pikt­ nau­džiau­ti ne­pa­ta­ria­ma. Ją ge­riau mai­šy­ti su ki­to­mis vais­ta­žo­lė­mis. Fi­to­te­ra­peu­tė pri­mi­nė ir daug nau­din­gų me­džia­gų tu­rin­čius prie­ sko­ni­nius au­ga­lus: pet­ra­žo­lę, ba­zi­ li­ką, rau­do­nė­lį, sa­lie­rą. Be­je, pa­sta­ra­sis ga­li bū­ti pui­kus kal­cio šal­ti­nis. Gy­dy­to­ja at­krei­ pė dė­me­sį, kad sa­lie­rai tu­ri kur kas dau­giau kal­cio nei pie­nas. Nors bū­ tent pa­sta­rą­jį siū­lo­ma var­to­ti žmo­ nėms dėl kal­cio trū­ku­mo. Nors da­bar daž­nai pa­si­girs­ta prieš­ta­rin­gų nuo­mo­nių dėl pie­ no pro­duk­tų var­to­ji­mo, Z.Ti­kui­ šie­nė jų ne­siū­lo at­si­sa­ky­ti. Ta­čiau vy­res­nio am­žiaus žmo­nės tu­rė­tų rink­tis lie­ses­nius pie­no pro­duk­tus, o štai pa­su­kos net ga­li bū­ti gy­do­ moji prie­mo­nė.

Kompresinė terapija – konservatyvus venų ligų gydymas

Med. m. dr. Rolandas Dagilaitis Kraujagyslių chirurgas

Lėtinis venų nepakankamumas, kitaip dar vadinama kojų venų varikozė, – tai liga, susijusi su neveikiančiais venų vožtuvėliais. Dėl venų vožtuvėlių disfunkcijos padidėja veninis spaudimas, venos pradeda plėstis, jaučiami šie simptomai: kojų sunkumas, tinimas, nuovargis ar mėšlungis. Sutrinka odos mityba

Nekreipiant į tai dėmesio, ilgainiui sutrinka odos mityba, ir išsivysto paskutinė ligos stadija - trofinė opa. Tai yra skausminga, ilgai negyjanti žaizda, sukelianti žmogui labai daug nepatogumų. Kodėl atsiranda veninis nepakankamumas, bendros nuomonės pasaulyje nėra, bet labiau linkstama prie genetinio paveldimumo teorijos. Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tikimybė paveldėti venų varikozę mergaitei yra apie 60 %, berniukui – apie 40 %. Liga, kaip jau minėta, yra susijusi su venų vožtuvėlių veiklos sutrikimu. Žmogus gimsta su sveikais ir normaliai funkcionuojančiais venų vožtuvėliais, bet genetiškai jie yra šiek tiek silpnesni. Bėgant gyvenimui dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo toks silpnesnis venų vožtuvėlis su-

yra ir nebeatlieka savo funkcijos. Liga prasideda nuo mažiausio kapiliaro, nuo mažiausios išsiplėtusios venutės. Vėliau atsiranda kojos tinimas, sunkumas, nuovargis, vėliau ar net tuo pat metu pastebimi išsiplėtusių venų mazgeliai, prisideda dar vienas labai būdingas simptomas – naktinis mėšlungis. Kuo toliau, tuo labiau šis susirgimas gadina žmogui gyvenimą. Nieko nesiimant ir nekreipiant į tokius nusiskundimus dėmesio, venų vožtuvėlis suyra, nebeatlieka savo funkcijos, ir pamažu pasimato išsiplėtusios paviršinės venos, veniniai mazgai. Tuose veniniuose mazguose užsistovi kraujas ir gali formuotis krešuliai. Žinoma, nebūtinai visiems, sergantiems venų varikoze, tai nutinka, tačiau ši rizika visuomet yra. Venų uždegimas ar krešulys, siekiant išvengti komplikacijų, šalinami operaciniu būdu.

nį dvigubo skenavimo tyrimą. Tai yra auksinis standartas visame pasaulyje. Šis tyrimas yra absoliučiai neskausmingas, greitas ir tikslus. Tuomet galima spręsti, kokio gydymo reikia vienu ar kitu atveju, ar būtinas radikalus operacinis gydymas, ar pakanka tik suleisti tam tikro preparato, o gal užteks ir kompresinės terapijos, t.y. kompresinių kojinių. Taigi, ne kiekvienas apsilankymas pas gydytoją reiškia neišvengiamą operaciją. Veną, kuri nebeatlieka savo funkcijos, gali tekti šalinti. Tą atlikti galima keliais būdais. Šiais laikais dalis operacijų atliekama klasikiniu būdu, tačiau vis dažniau taikomi nauji gydymo būdai, pasitelkiant į pagalbą modernias technologijas. Tai endovaskulinė chirurgija – radiochirurginis venų gydymas ir Lietuvoje populiariausias lazerinis venų gydymas. Gydymo metodai

Sutrinka medžiagų apykaita

Negydomos venos plečiasi toliau, liga progresuoja ir apatinėse kojų dalyse sutrinka medžiagų apykaita. Sutrikus venų vožtuvų darbui, susitvenkęs kraujas trikdo kraujotaką ir sudaro kliūtis naujai atitekančiam arteriniam kraujui aprūpinti audinius deguonimi bei maisto medžiagomis. Tuomet oda plonėja, keičiasi jos spalva, atsiranda rudų taškelių, dėmių. Ilgainiui oda tampa sausa, kieta lyg medinė ir kartu labai pažeidžiama. Pakanka menkiausio užgavimo, ir atsiveria negyjančios trofinės opos, kurias labai sudėtinga gydyti. Tiksliausiai veninių vožtuvų ir venų būklė įvertinama atliekant ultragarsi-

Labai smulkių venučių išsiplėtimą galima gydyti sklerozuojant, į veną suleidžiant skysčio arba naujoviškų putojančių preparatų. Tuomet vena tiesiog užklijuojama, ji užanka. Šis metodas, kai užtenka vos kelių adatos dūrių, mažiau traumuoja pacientą, tačiau jis gali būti taikomas tik esant pradinėms venų išsiplėtimo stadijoms, kai pažeistos tik smulkiosios paviršinės venutės. Kitas gydymo metodas yra konservatyvus, kai apsieinama be jokių radikalių intervencijų: neleidžiame putojančių preparatų, nenaikiname lazeriu, o imamės kompresinės terapijos. Pacientui skiriamos kompresinės kojinės, kurios, kol nešiojamos, atstoja

operaciją, bet pačios problemos neišsprendžia. Užsimovus kojines, pažeistoji vena užspaudžiama, kraujotaka suaktyvinama, tačiau, nusimovus kojines, liga toliau progresuoja. Kompresinė terapija taikoma, kai žmogus negali ar nenori operuotis dėl tam tikrų sveikatos ar asmeninių priežasčių. Kompresinės kojinės laikinai padeda išspręsti problemą, tačiau ligos neiš-

gydo. Noriu pabrėžti, kad kompresinę klasę, t.y. tinkamiausią laipsniškai kintantį kojinės apspaudimą, paskiria gydytojas kraujagyslių chirurgas. Toliau visi matmenys ir individualus kompresinės kojinės parinkimas turi būti atliekamas žmogui kreipiantis į specializuotą parduotuvę, kur dirba profesionaliai apmokyti kompresinės terapijos konsultantai.

Kompresinės kojinės Kompresinės kojinės – puiki profilaktinė priemonė, kovojant su paveldimumu, t.y. polinkiu sirgti venų nepakankamumu, kai šeimoje jau kas nors yra sirgęs šia liga. Profilaktines kompresines kojines žmogus gali kasdien mūvėti darbe, skrisdamas lėktuvu, per ilgas keliones automobiliu ar autobusu, kai tenka ilgai stovėti ar sėdėti. Taip pat kompresines profilaktines kojinės

rekomenduojama mūvėti ir tuomet, kai dėl nėštumo, antsvorio, intensyvaus sporto ar kitų priežasčių tenka papildomas krūvis kojų venoms. Kompresinės kojinės palengvina kojų venų darbą ir kartu saugo nuo venų varikozės, lėtinio veninio nepakankamumo. Tinkamiausią gydymą konkrečiam pacientui geriausiai patars gydytojas specialistas – kraujagyslių chirurgas. Užs. 1093769


17

balandžio 11–17, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Mo­te­riš­ku­mas: O.Bab­lua­ni sa­ko, kad va­ka­rie­tėms to­kios tik­ros, at­vi­ros, ko­vo­to­jos, be­bai­mės mo­te­rys kaip fil­mo „Ne­nus­tok šyp­so­tis“ he­ro­jės at­ro­do li­ku­sios to­li­mo­je praei­ty­je – mo­

čiu­čių lai­kuo­se – ir ne vie­na jų sa­ko su­vo­ku­si sa­vo silp­nu­mą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­bė­gi­mas iš pa­triar­cha­to ka­lė­ji­mo Į iš­vy­ku­sius gy­ven­ti ir dirb­ti sve­tur ver­tė­tų žvelg­ti ne su prie­kaiš­tais, nuo­skau­da, o su pa­si­di­džia­vi­mu, kad at­si­vė­rė pla­tes­ni ho­ri­zon­tai ir kaž­kur to­ly­bė­se gar­si­na­ma ta­vo ša­ lis. Tai tei­gia Pran­cū­zi­jo­je gy­ve­nan­ti gru­zi­nų ak­to­rė Ol­ga Bab­lua­ni. Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Ką tik pa­si­bai­gu­sia­me tarp­tau­ ti­nia­me Vil­niaus ki­no fes­ti­va­ly­je „Ki­no pa­va­sa­ris“ vie­šė­ju­si ak­to­rė pri­sta­tė vai­dy­bi­nį fil­mą „Ne­nus­ tok šyp­so­tis“, pa­sa­ko­jan­tį apie ka­ro žiau­ru­mus pa­ty­ru­sių mo­te­rų iš­nau­do­ji­mą pra­mo­gų pra­mo­nė­ je. Tra­gi­ko­miš­ka is­to­ri­ja apie dau­ gia­vai­kių mo­ti­nų gro­žio kon­kur­ są Pran­cū­zi­jos ki­no fes­ti­va­liuo­se jau įver­tin­ta ke­le­tu ap­do­va­no­ji­mų.

Fil­mas pa­ste­bė­tas ir „Ki­no pa­va­sa­ ry­je“ – O.Bab­lua­ni at­siė­mė pri­zą, ku­rį sky­rė tarp­tau­ti­nės ART ki­no teat­rų ir fes­ti­va­lių kon­fe­de­ra­ci­jos CI­CAE ko­mi­si­ja. Ak­to­rė „Vil­niaus die­nai“ su­ti­ ko pa­pa­sa­ko­ti ne tik apie Gru­zi­ jos ki­ną bei jos pub­li­ką, bet ir apie emig­ran­tų tau­ti­nės ta­pa­ty­bės iš­ sau­go­ji­mą. – Koks jū­sų ke­lias į ki­ną? – Jis pra­si­dė­jo nuo šei­mos. Ma­ no tė­vas Te­mu­ras Bab­lua­ni so­vie­

ti­niais lai­kais bu­vo la­bai ak­ty­vus Gru­zi­jos re­ži­sie­rius, ak­to­rius. Jis daug ke­lia­vo po įvai­rias ša­lis, su sa­vo fil­mais vie­šė­jo ir Vil­niu­je. Žlu­ gus So­vie­tų Są­jun­gai ir Gru­zi­jai pa­ skel­bus ne­prik­lau­so­my­bę, pra­si­dė­ jo pi­lie­ti­nis ka­ras, ku­riam iš­si­plė­tus tė­vas nu­spren­dė mus, ke­tu­ris vai­ kus, iš­siųs­ti gy­ven­ti ir stu­di­juo­ti į Pran­cū­zi­ją. Čia nuo ki­no ne­nu­to­lo­ me, grei­čiau at­virkš­čiai: Pa­ry­žiu­je gy­ve­nu jau pen­kio­li­ka me­tų, dir­ bu ir vai­di­nu fil­muo­se. Ki­no sri­ty­ je dir­ba ir ma­no bro­liai. 2005-ai­

siais su­kū­rė­me fil­mą „13 Tza­me­ti“, jis bu­vo pri­pa­žin­tas Eu­ro­pos ki­no ap­do­va­no­ji­muose me­tų at­ra­di­mu, San­dan­so ki­no fes­ti­va­ly­je lai­mė­ jo Di­džio­jo žiu­ri pri­zą, bu­vo ap­do­ va­no­tas Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­ly­je, ga­vo dvi „Ce­za­rio“ no­mi­na­ci­jas. 2006-ai­siais taip pat su­kū­rė­me fil­mą „Pa­li­ki­mas“, o ta­da pra­dė­jau dirb­ti su pran­cū­zų re­ži­sie­riais. – Ar gy­ve­nant, dir­bant tiek me­ tų sve­tur jums ak­tua­lus tau­ti­ nės ta­pa­ty­bės iš­sau­go­ji­mas?

– Ži­no­ma. Jis bū­ti­nas. Man juo­kin­ ga ste­bė­ti ang­lų kal­bos po­pu­lia­ru­mą iki to­kio ly­gio, kad žmo­nės tar­pu­ sa­vy­je ima ja kal­bė­ti užuo­t bend­ra­ vę sa­va kal­ba. Na, bent Pran­cū­zi­ jo­je tai ne­gre­sia. Ma­nau, kad Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių žmo­nės ne­pag­rįs­tai jau­čia­si ne­vi­sa­ver­čiai, ne­pa­kan­ ka­mai ge­ri, ne to­kie ge­ri kaip ki­ti, nors ne­re­tai yra kur kas pro­tin­ges­ni ir pra­na­šes­ni už Va­ka­rų ša­lių žmo­ nes. Tas už­da­ru­mas, ne­pa­si­ti­kė­ji­ mas sa­vi­mi le­mia, kad no­ri­si bū­ti ne sa­vi­mi, o kaip kas nors kitas– kaip eu­ro­pie­tis, ame­ri­kie­tis. Tai di­de­lė klai­da. Tie­sa, iš­sau­go­ti sa­vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę Ry­tų Eu­ro­pos ša­ lių žmo­nėms la­bai su­dė­tin­ga, bet bū­tent tai yra jė­ga, ve­dan­ti žmo­ gų į prie­kį, lei­džian­ti ge­riau sa­ve išreikšti.

18


18

balandžio 11–17, 2013

savaitgalis

Pa­bė­gi­mas iš pa­triar­cha­to ka­lė­ji­mo – Kaip į fil­mą „Ne­ 17 nus­tok šyp­so­tis“ rea­guo­ja Pran­cū­zi­jos pub­li­ka?

Ar jai su­pran­ta­mos kul­tū­ri­nės, so­cia­li­nės ak­tua­li­jos? – Džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vo­je žmo­ nės pui­kiai su­pra­to fil­mą, tai, ką no­rė­ta iš­reikš­ti per vi­sų tų mo­te­ rų pa­dė­tį. Pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­jo­je fil­mą pub­li­ka tie­siog die­vi­na, ma­ no, kad jis kal­ba apie neį­ti­ki­mus da­ly­kus, pran­cū­zams jie to­li­mi, o fil­mas at­ro­do gal kiek eg­zo­tiš­kas. Mo­te­rys, to­kios tik­ros, to­kios at­vi­ ros, be­bai­mės, at­ro­do li­ku­sios to­ li­mo­je praei­ty­je – bu­vu­sio­se kar­ to­se, gal tik da­bar­ti­nių pran­cū­zų mo­čiu­tės bu­vo to­kios, nes pa­ži­no ir ka­rą, gim­dė la­bai jau­nos, su­si­ dū­rė su tik­rais gy­ve­ni­mo iš­šū­kiais. Fil­mas „Ne­nus­tok šyp­so­tis“ kal­ba

apie mo­te­ris ko­vo­to­jas, pa­si­ry­žu­ sias vis­kam, kad iš­gy­ven­tų pa­čios ir jų šei­mos, ta­čiau mo­ra­liai ne­puo­ lu­sias, iš­sau­go­ju­sias sa­vo ver­ty­bes. Pran­cū­zės plo­ja to­kioms stip­rioms mo­te­rims, bet ne vie­na sa­ko su­vo­ ku­si sa­vo silp­nu­mą. – Kas pri­ver­tė taip pa­si­jaus­ti? – Pran­cū­zi­jo­je mo­te­rys yra la­bai ap­sau­go­tos. Čia ly­čių ly­gy­bės klau­ si­mas ak­tua­les­nis kal­bant apie at­ ly­gi­ni­mo dy­dį, o ne apie tai, kad jei no­ri ap­skri­tai jį gau­ti, tu­ri pa­lik­ti sa­vo ša­lį ir šei­mą. To­dėl žiū­rė­da­ mos fil­mą pran­cū­zės ir sa­ko – oho, mes ver­kia­me dėl smulk­me­nų, tu­ ri­me vis­ką, bet vis tiek jau­čia­mės ne­lai­min­gos, o Gru­zi­jo­je mo­te­ris kas­dien ko­vo­ja už bū­vį ir džiau­ gia­si kiek­vie­nu men­ku pa­sie­ki­mu,

Apie fil­mą „Nenustok šypsotis“ tra­g i­ko­m iš­ ka is­to­r i­ja apie nuo­ž mią de­š im­t ies mo­te­r ų kon­k u­ren­c i­j ą dau­g ia­v ai­ kių ma­mų gro­ž io kon­k ur­se. Jos pri­ va­lo var­ž y­t is ge­r iau­sios vi­rė­jos, su­ per­ma­mos ir dar tri­jo­se ka­te­go­ri­jo­se dėl so­l i­daus pri­zo – bu­to ir 25 tūkst. JAV do­le­r ių pre­m i­jos. Kiek­v ie­na da­ ly­vė pra­de­da ko­vą tu­rė­da­ma daug vil­čių ir di­de­l ių lū­kes­čių, bet jų gra­ žios sva­jo­nės greit dūž­ta į ši­pu­l ius.

Nai­v ios mo­te­r ys pa­ten­ka į ne­s ą­ž i­ nin­g ų kon­k ur­s o or­g a­n i­z a­to­r ių ir skan­d a­lų be­s i­vai­k an­č ios ži­n iask­ lai­dos pink­les. Nau­jie­nos apie jų as­ me­ni­nius var­gus gė­din­gai pa­nau­do­ ja­mos žiū­ro­vams links­min­t i. Gro­ž io kon­k ur­sas virs­ta far­su, o sa­v i­gar­bą bei oru­m ą sie­k ian­č ioms iš­s au­go­ ti mo­te­r ims ten­ka vie­noms spręs­t i iš­k i­lu­sius šei­my­n i­n ius konf­l ik­t us ir ko­vo­t i su ap­l in­k i­n ių dė­me­siu.

Įver­ti­ni­mas: tra­gi­ko­miš­ka is­to­ri­ja apie dau­gia­vai­kių mo­ti­nų gro­žio

kon­kur­są jau pel­nė ke­le­tą ap­do­va­no­ji­mų, „Ki­no pa­va­sa­ry­je“ O.Bab­ lua­ni taip pat at­siė­mė pri­zą, ku­rį sky­rė tarp­tau­ti­nės ART ki­no teat­rų ir fes­ti­va­lių kon­fe­de­ra­ci­jos CI­CAE ko­mi­si­ja. en.unif­ran­ce.org ir And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

šyp­so­si. Ne pa­slap­tis, kad pran­ cū­zai yra ab­so­liu­tūs pa­sau­lio čem­ pio­nai pa­gal su­var­to­ja­mą an­ti­dep­ re­san­tų kie­kį. Re­mian­tis vie­nais duo­me­ni­mis, kas ket­vir­tam pran­ cū­zui an­ti­dep­re­san­tai yra nuo­la­ti­ niai pa­ly­do­vai, re­mian­tis ki­tais, net 70 pro­c. pran­cū­zų yra var­to­ję an­ ti­dep­re­san­tus. Jų so­cia­li­nės ap­lin­ kos net ne­ga­li­ma ly­gin­ti su gru­zi­nų ar Ry­tų Eu­ro­pos tau­tų, ta­čiau ne­ ma­nau, kad mū­sų mo­te­rims rei­kia an­ti­dep­re­san­tų. Mū­sų ša­lių žmo­nės la­bai drą­sūs, tvir­ti, už­grū­din­ti ne­ gan­dų. Ir lai­min­ges­ni.

Vie­ni išė­ję iš ka­lė­ji­ mo ne­nut­rau­kia są­ sa­jų, ki­ti, to­kie kaip Lie­tu­va ir Gru­zi­ ja, džiau­gia­si bū­da­ mi lais­vi, dirb­da­mi, my­lė­da­mi, bend­ rau­da­mi, šyp­so­da­ mie­si. – O kaip Gru­zi­ja priė­mė to­kį sa­ vo ša­lies įvaiz­dį – pa­triar­cha­ tas, ap­link ne­tei­sy­bė, skan­da­lų be­si­vai­kan­ti ži­niask­lai­da, ka­ rin­gos mo­te­rys? – Fil­mas su­lau­kė la­bai daug prie­ kaiš­tų. Pir­miau­sia, bū­tent dėl va­ di­na­mo­jo fe­mi­niz­mo. Pra­de­du ne­ mėg­ti ši­to žo­džio, nes jis pra­ra­do sa­vo tik­rą­ją pra­smę. Da­bar fe­mi­ nis­te ga­li bū­ti ap­šauk­ta vien dėl to, kad gy­ve­ni taip, kaip pa­tin­ka. Tai, kas ne­pa­ten­kin­tų žiū­ro­vų bu­ vo trak­tuo­ja­ma kaip fe­mi­niz­mas, aš va­din­čiau tie­siog hu­ma­niz­mu. Vy­ rų juk ne­va­di­na­me ho­mi­nis­tais dėl to, kad jie gy­ve­na pa­gal pa­triar­cha­ to tai­syk­les, el­gia­si taip, kaip jiems at­ro­do tei­sin­ga. – Ar Gru­zi­jo­je te­bek­les­ti pa­ triar­cha­liz­mas? – Pat­riar­cha­tas ima nyk­ti ne tik Gru­zi­jo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Griu­vo sie­na, griu­vo ir pa­triar­ cha­li­nė sis­te­ma. Mo­te­rys pa­si­kei­tė. La­bai daug jų pa­li­ko Gru­zi­ją, iš­vy­ ko dirb­ti auk­lė­mis, na­mų tvar­ky­ to­jo­mis, kad iš­mai­tin­tų ša­ly­je li­ ku­sias šei­mas. Vy­rai pra­ra­do sa­vo, kaip šei­mų mai­tin­to­jų, vaid­me­nį, o ma­čo men­ta­li­te­tas pra­dė­jo po tru­ pu­tį nyk­ti. Va­ka­ruo­se vy­rų ir mo­ te­rų ly­gy­bė at­si­ra­do na­tū­ra­liai, o mū­sų kraš­te ėmė ras­tis pri­vers­ti­ nai – mo­te­rys tie­siog iš­va­žia­vo už­ dirb­ti šei­mai pi­ni­gų. Psi­cho­lo­gi­ne prie­var­ta ga­li­ma va­din­ti ir fak­tą, kad jos tu­rė­jo nu­leis­ti gal­vą, – pa­ vyz­džiui, mo­ky­to­ja tu­ri per­si­lauž­ti, kad už­si­mir­šu­si ga­lė­tų šveis­ti tua­ le­tus. Vy­rai li­ko na­mie, pri­žiū­rė­jo

Pa­na­šu­mai: O.Bab­lua­ni tvir­ti­na, kad Lie­tu­vą ir Gru­zi­ją sie­ja ne tik bend­ra

ti­miz­mas bei ži­no­ji­mas, ką da­ry­ti su sa­vo lais­ve.

vai­kus, mo­te­ris net ne­su­ka gal­vos, kad vy­ras ga­lė­tų pa­žer­ti prie­kaiš­ tų, – juk ji iš­lai­ko šei­mą. De­ja, iš to ky­la fak­tas, kad Gru­zi­jo­je at­si­ra­do va­di­na­mo­ji „Sky­pe“ vai­kų kar­ta, ma­mą ma­tan­ti tik per kom­piu­te­rį. Gru­zi­jo­je vi­suo­me­nė vis dar vy­riš­ ka, be to, Baž­ny­čia ten la­bai ak­ty­vi ir tu­ri sa­vo žo­dį. Jei mo­te­ris pa­da­ro ką nors, kas įpras­ta vy­rams, ją ver­ čia jaus­tis kal­ta. Pa­sip­rie­šin­ti la­bai sun­ku, nes vi­si ap­link sa­ko, kad ne taip rei­kia elg­tis. – Ar rea­liai esa­te su­si­dū­ru­si su tra­gi­ko­miš­ko­mis si­tua­ci­jo­mis, mo­ters va­di­na­mo­sios sa­vi­va­lės „nu­kenks­mi­ni­mu“ Gru­zi­jo­je? – Fil­muo­jant „Ne­nus­tok šyp­so­tis“ bu­vo to­kių ku­rio­zų. Pa­vyz­džiui, ke­le­to ak­to­rių su­tuok­ti­niai atei­

da­vo į fil­ma­vi­mo aikš­te­lę ir kel­da­ vo skan­da­lus dėl to, kad jų žmo­nos ren­gia­si mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­liais. Net pri­rei­kė prie pa­sta­to bu­din­čių po­li­ci­nin­kų, kad šie su­lai­ky­tų tuos vy­rus. Vie­na ak­to­rė dar mai­ti­no vai­ke­lį krū­ti­mi, tad kol ji nuei­da­vo, grįž­da­vo, at­lai­ky­da­vo vy­ro skan­ da­lą, mes vi­si jos lauk­da­vo­me. Ku­ rio­zu ga­li­ma lai­ky­ti ir tai, kad po­ra ak­to­rių pa­plū­do aša­ro­mis, nes ne­ be­no­rė­jo reng­tis mau­dy­mo­si kos­ tiu­mė­lių. Jau­di­no­si dėl vis­ko: dėl sa­vo iš­vaiz­dos, ku­ri ne­va ne­tin­ ka tam, dėl men­ta­li­te­to, dėl to, ką žmo­nės pa­sa­kys. Gal ir ne­bū­tų at­ro­dę keis­ta, jei jos bū­tų bu­vu­ sios tik­ros, kon­ser­va­ty­vios gru­zi­ nės, bet jos bu­vo ko­me­di­jų ak­to­rės, prieš tai skai­tė sce­na­ri­jų. Re­ži­sie­rė ėjo iš pro­to. Pran­cū­zėms, iš­gir­du­


19

balandŞio 11–17, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/kultura

prie­kaiť­tĹł, kad gy­ve­na­te, dir­ ba­te sve­tur, o ne tÄ—­vy­nÄ—­je? – Kai da­rai kÄ… nors Gru­zi­jos ar Lie­tu­vos var­du, lai­mi ta­vo gim­ to­ji ĹĄa­lis, tie­sa? Nei pri­si­sta­tau, nei esu pri­sta­to­ma kaip pran­cō­ zÄ—. AĹĄ – gru­zi­nÄ— ak­to­rÄ—, ku­ri gy­ ve­na Pran­cō­zi­jo­je ir ku­ri iť­ti­ki­mai at­sto­vau­ja Gru­zi­jai. Ma­nau, Gru­ zi­jai ma­no ar ki­to sve­tur dir­ban­Ä?io tau­tie­Ä?io dar­bas at­ne­ťa tarp­tau­ ti­nÄ—s nau­dos. Be to, da­bar sie­nos at­vi­ros, ga­liu dirb­ti kad ir Bur­ki­ na Fa­se. Svar­biau­sia – ko­ky­biť­kai at­lik­ti dar­bÄ…, kad ki­ti mus at­ras­tĹł ir per mus pa­Şin­tĹł ĹĄa­lÄŻ. Ta­Ä?iau ga­ li­ma su­pras­ti ir prie­kaiť­tus – Ĺžmo­ nÄ—s my­li vie­ni ki­tus, ver­ti­na, ger­ bia, dĹžiau­gia­si sa­vų­jĹł pa­sie­ki­mais, o kai vie­nas ku­ris iť­vyks­ta, api­ma liō­de­sys – jau­tie­si pra­ra­dÄ™s. – Gru­zi­jos ki­nas bu­vo tik­rai Ĺži­ no­mas ir ver­ti­na­mas Eu­ro­po­je, bet jos ki­no pra­mo­nÄ— su­sto­jo su So­vie­tĹł SÄ…­jun­gos Ĺžlu­gi­mu. Ko­kia si­tua­ci­ja ĹĄian­dien? – IĹĄ tie­sĹł Gru­zi­jos ki­nas pa­Şi­no ir vir­ťō­nÄ™, ir gi­liÄ… duo­bÄ™. Pir­mai­siais ne­prik­lau­so­my­bÄ—s me­tais daug ki­ no kō­rÄ—­jĹł, ak­to­riĹł pa­li­ko ĹĄa­lÄŻ. Fil­ mĹł bu­vo su­ku­ria­ma vos ke­le­tas ar iť­vis ne­be­ku­ria­ma. Tik per pa­ sta­ruo­sius 5–6 me­tus ki­no sri­ty­je pra­si­dÄ—­jo at­gi­mi­mas. Tai kÄ… anks­ Ä?iau rei­kÄ—­jo da­ry­ti? Su­si­tai­ky­ti ir lauk­ti dÄ—l to, kad esi gru­zi­nÄ—? Ar ÄŻro­dy­ti, kad esi gru­zi­nÄ—, gul­da­ ma po bom­ba? Ne, aĹĄ esu gru­zi­ nÄ—, ku­ri no­ri dirb­ti iť­sau­go­da­ma sa­vo iden­ti­te­tÄ…. DĹžiu­gi­na tai, kad pa­sta­ruo­ju me­tu gru­zi­niť­kas ki­ nas at­si­gau­na, kas­met su­ku­ria­ma vis dau­giau fil­mĹł, jie pa­ste­bi­mi ir ki­to­se ĹĄa­ly­se. Ĺ˝vel­giu ÄŻ ki­no atei­tÄŻ op­ti­mis­tiť­kai. – O ÄŻ ĹĄa­lies per­spek­ty­vas? – Taip pat. Ĺ˝iō­rÄ—­da­mi fil­mÄ… „Ne­ nus­tok ĹĄyp­so­tis“ gru­zi­nai sa­kÄ— – va­jÄ—, ko­kia bai­si mō­sĹł kas­die­ny­bÄ—. O kai vÄ—­liau pa­ma­tÄ— fil­mÄ… „Mei­lÄ— su ak­cen­tu“, kal­bÄ—­jo, kad net pa­ ju­to­me no­rÄ… gy­ven­ti Gru­zi­jo­je. Ĺ i ko­me­di­ja bu­vo ku­pi­na nuo­sta­ biĹł gam­tos vaiz­dĹł, ÄŻ kas­die­ny­bÄ™, sun­ku­mus Ĺžvel­gia­ma su hu­mo­ ru. Daug kas pri­klau­so nuo pa­ Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł po­Şiō­rio. No­rÄ—­si ma­ ty­ti juo­da, tai to ir te­su­lauk­si. Ir at­virkť­Ä?iai. Gy­ve­ni­mas Gru­zi­jo­ je tÄ™­sia­si, tu­riz­mas Ä?ia tik­rai ga­li kles­tÄ—­ti, po tru­pu­tÄŻ ĹĄak­nis ÄŻlei­dĹžia op­ti­miz­mas. Jau­Ä?iu tai ir ti­kiu, kad ry­to­jus bus ge­res­nis.

– Nie­ka­da ne­tu­rÄ—­jo­te min­Ä?iĹł per­si­kel­ti gy­ven­ti ÄŻ Gru­zi­jÄ…? a Ru­si­jos oku­pa­ci­jos praei­tis, bet ir op­ – Man pro­fe­si­ja lei­dĹžia ne­pri­si­riť­ti Asmeninio archyvo nuotr. prie vie­tos. Fil­mas ku­ria­mas Pran­ cō­zi­jo­je – aĹĄ ten ir grįŞ­tu ÄŻ Gru­ sioms tai, net nei­ťei­na pik­tin­tis, zi­jÄ…, kai jo­je at­si­ran­da ga­li­my­bÄ— – vie­nos juo­kia­si kaip iĹĄ anek­ kur­ti vaid­me­nÄŻ. Nie­kas ne­kliu­dy­ do­to, ki­tos tie­siog ne­ga­li pa­ti­kÄ—­ tĹł man at­vyk­ti dirb­ti ir ÄŻ Lie­tu­vÄ…. ti, kad taip ga­li bō­ti. Pri­dur­siu, Ak­to­rys­tÄ— yra pro­fe­si­ja, lei­dĹžian­ jog fil­ma­vi­mo dar­bai vy­ko nak­ ti gy­ven­ti skir­tin­go­se ĹĄa­ly­se, skir­ ti­mis – nuo 20 iki 5 val., nes iť­ tin­gais vaid­me­ni­mis. nuo­mo­ta pa­tal­pa bu­vo teat­ro sa­ lÄ—. Tai­gi tik­ri fes­ti­va­liai vyk­da­vo – KÄ… vis dÄ—l­to va­di­na­te na­mais – mo­te­rys na­mie ne­nak­vo­da­ – Pran­cō­zi­jÄ… ar Gru­zi­jÄ…? vo. Ĺ tai ir prie­Şas­tis dar vie­nam – Ir Pran­cō­zi­jÄ…, ir Gru­zi­jÄ…. Man ge­ skan­da­lui. Ga­li­ma tik ÄŻsi­vaiz­duo­ rai abie­jo­se ĹĄa­ly­se. Tai – kaip tÄ—­vas ti gru­zi­no vy­ro, ku­rio Ĺžmo­na, ko­ ir mo­ti­na. Ku­ris gi iĹĄ jĹł my­li­mes­ me­di­jĹł ak­to­rÄ—, grįŞ­ta po nak­ties, nis? My­liu abi ĹĄa­lis. My­liu Gru­zi­jÄ…, de­da pi­ni­gus ant sta­lo ir sa­ko – nes ten gi­miau, ten ma­no na­mas, va, kiek uŞ­dir­bau, vei­do iť­raiť­kÄ…. vai­kys­tÄ—, drau­gai. Ir my­liu Pran­cō­ Dir­bi nak­tÄŻ, vil­ki mau­dy­mo­si kos­ zi­jÄ…, nes ji man lei­do iť­reikť­ti sa­ve, tiu­mÄ—­lÄŻ ir ry­te par­ne­ťi pi­ni­gĹł – tai kas Gru­zi­jo­je bu­vo ne­beį­ma­no­ma ko­me­di­ja iĹĄ gy­ve­ni­mo. dÄ—l ka­ro. Kul­tō­rĹł mai­ťy­ma­sis man at­ro­do tei­gia­mas veiks­nys. AĹĄ nie­ – Esa­te emig­ran­tÄ—. Ar gru­zi­nai ka­da ne­bō­siu tik­ra pran­cō­zÄ—, net jus te­be­lai­ko sa­va? Ne­jau­Ä?ia­te ir pra­gy­ve­nu­si Pran­cō­zi­jo­je dau­

Teatro Teatroradijas radijas

gy­bÄ™ me­tĹł, ir ne­bō­siu tik­ra gru­zi­ nÄ—, gy­ve­nan­ti sa­vo ĹĄa­lies gy­ve­ni­mo rit­mu. Esu abie­jĹł kul­tō­rĹł mi­ťi­nys. Ma­no ať­tuon­me­tÄ— duk­ra sa­ve ir­gi lai­ko ir pran­cō­ze – pa­gal tÄ—­vÄ…, ir gru­zi­ne – pa­gal mo­ti­nÄ….

Ga­li­ma tik ÄŻsi­vaiz­ duo­ti gru­zi­no vy­ro vei­do iť­raiť­kÄ…, ku­ rio Ĺžmo­na, ko­me­di­ jĹł ak­to­rÄ—, grįŞ­ta po nak­ties fil­ma­vi­mĹł ir de­da pi­ni­gus ant sta­lo.

– Lie­tu­viai ir gru­zi­nai ne­sle­pia abi­pu­siĹł sim­pa­ti­jĹł, drau­gys­ tÄ— ypaÄ? su­stip­rÄ—­jo po Ru­si­jos ir Gru­zi­jos ka­ri­nio konf­lik­ to 2008-ai­siais. Mes gru­zi­nus juo­kais ti­tu­luo­ja­me ge­riau­ siais kai­my­nais, lie­tu­viť­kos te­ le­vi­zi­jos ren­gia pa­ra­mos ak­ci­ jas Gru­zi­jai ar Gru­zi­jo­je ku­ria se­ria­lus, gru­zi­nai lie­tu­viams jau­Ä?ia­si dÄ—­kin­gi uĹž pa­ra­mÄ… ir juos va­di­na bro­liais, net „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“ abi ĹĄa­lys ap­si­kei­Ä?ia aukť­Ä?iau­siais ba­lais. Kas, jō­sĹł nuo­mo­ne, sie­ja mō­sĹł ĹĄa­lis? – Ma­nau, kad drau­giť­ku­mas, su­ pra­tin­gu­mas, Ĺžmo­niť­ku­mas, tei­ sin­gu­mas lie­tu­viams yra ÄŻpras­tos ver­ty­bÄ—s, o ne tik skam­bĹŤs Ĺžo­ dĹžiai. Ne­pai­sy­da­mi sun­ku­mĹł ĹĄa­ ly­je, Ĺžmo­nÄ—s leng­vai ne­par­si­duo­ da ir sau­go sa­vo ne­prik­lau­so­my­bÄ™, ne taip kaip Bal­ta­ru­si­jo­je ar ki­to­ se ĹĄa­ly­se, kur ka­ra­liau­ja dik­ta­tō­ ra. Jei to­kios tran­zi­ti­nÄ—s ĹĄa­lys kaip mō­sĹł no­ri de­mok­ra­ti­jos, tu­ri jÄ… kur­ti Ä?ia ir da­bar, o ne lauk­ti kie­ no nors lei­di­mo 50 me­tĹł. Lie­tu­vo­je, kaip ir Gru­zi­jo­je, yra daug ne­tei­ sy­bÄ—s, bet iť­sau­go­tos ver­ty­bÄ—s, tiek kul­tō­ri­nÄ—s, tiek Ĺžmo­giť­ko­sios. Abi ĹĄa­lys – ne oku­pan­Ä?iĹł men­ta­li­te­ to, tai jos bu­vo oku­puo­tos. Mums kar­tu te­ko iť­kÄ™s­ti vie­na­me ka­lÄ—­ji­ me. Tik vie­ni iĹĄÄ—­jÄ™ iĹĄ jo ne­nut­rau­ kia sÄ…­sa­jĹł, ki­ti, to­kie kaip Lie­tu­va ir Gru­zi­ja, dĹžiau­gia­si bō­da­mi lais­ vi, dirb­da­mi, my­lÄ—­da­mi, da­ry­da­mi ge­ra kar­tu, bend­rau­da­mi, ĹĄyp­so­ da­mie­si. Tai mus sie­ja. LiĹŤd­niau­ sia yra tai, kad net XXI a. ga­li bō­ti uŞ­pul­tas. Tie­siog neį­si­vaiz­duo­ja­ mas da­ly­kas, ta­Ä?iau di­dĹžio­sios ĹĄa­ lys ne­no­ri kiť­tis dÄ—l sa­vĹł in­te­re­sĹł. To­dÄ—l ma­Şo­sioms gy­vy­biť­kai svar­ bu vie­nai ki­tÄ… pa­lai­ky­ti.

VizitinÄ— kortelÄ— „„Ol­ga Bab­lua­ni gi­mÄ— gar­saus gru­ zi­nĹł re­Şi­sie­riaus Te­mu­ro Bab­lua­ ni ĹĄei­mo­je. „„Bro­lis GĂŠla Bab­lua­ni – re­Şi­sie­

rius ir sce­na­ris­tas, fil­mĹł „13 Tza­ me­ti“ ir „Pa­li­ki­mas“ kō­rÄ—­jas, ki­tas bro­lis George’as (Gior­gi) Bab­lua­ni – ak­to­rius. „„Fil­ma­vi­mo aikť­te­lÄ—­je su­si­pa­Şi­no

su sa­vo vy­ru Au­gus­ti­nu Legrand’u, pran­cō­zĹł ak­to­riu­mi, re­Şi­sie­riu­mi, ku­ris gar­sÄ—­ja kaip ko­vo­to­jas uĹž be­ na­miĹł tei­ses. Teatro Teatroradijas radijas

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro radijas

„„2004-ai­siais su­si­lau­kÄ— duk­ters

Nas­tas­sios. fi­ja:radijas „L’Histoire de Pier­re „„Fil­mog­ra­Teatro

Teatro Teatroradijas radijas

et le fou“ (2001), „13 Tza­me­ti“ (2005), „L’entente cor­dia­le“ (2006), „Pa­li­ki­ Teatro radijas mas“ (2006), „L’armĂŠe du cri­me“ (2009), „Mei­lÄ— su ak­cen­tu“ (2012).

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹŽWDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas radijas Teatro

Teatro Teatroradijas radijas

Teatro radijas


20

balandžio 11–17, 2013

savaitgalis

Lie­tu­va tam­pa kos­mi­ne vals Ba­lan­džio 12-ąją pa­sau­lis mi­ni Tarp­tau­ti­nę avia­ci­jos ir kos­mo­nau­ti­kos die­ną. Šie­met ji kaip nie­kad pra­smin­ga ir Lie­tu­vai. Jau ne­tru­kus mū­sų ša­lis tik­riau­siai ga­lės va­ din­tis kos­mi­ne vals­ty­be – į kos­mo­są bus pa­leis­tas pir­ma­sis is­to­ri­jo­je lie­tu­vių su­ kur­tas pa­ly­do­vas.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Įk­vė­pė NA­SA ty­ri­mų cent­ras

Idė­ja, kad Lie­tu­vą jau pa­ts me­tas pa­vers­ti kos­mi­ne vals­ty­be, gi­mė dvie­jų jau­nų moks­li­nin­kų gal­vo­se. Pro­jek­to vyr. in­ži­nie­rius Lau­ry­ nas Ma­čiu­lis yra Vil­niaus Ge­di­mi­ no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to avia­ci­jos in­ži­ne­ri­jos ma­gist­ras, o jo ko­le­ ga Vy­te­nis Bu­zas dar krem­ta ma­ gist­ran­tū­ros moks­lus. Per­nai lie­pą su­gal­vo­tos idė­jos in­ži­nie­riai ėmė­ si ryž­tin­gai – iš­si­kė­lė tiks­lą žūt­būt pro­jek­tą baig­ti per me­tus. Pir­ma­ sis lie­tu­viš­kas kos­mi­nis pa­ly­do­vas va­din­sis „Li­tua­ni­ca SAT-1“.

Su­ta­rė­me, kad šią mi­si­ją skir­si­me Ste­ po­no Da­riaus ir Sta­ sio Gi­rė­no skry­džio per At­lan­tą 80-me­ čiui pa­mi­nė­ti. „Tur­būt ne at­si­tik­ti­nu­mas, kad ši idė­ja mums ki­lo bū­nant ne Lie­tu­ vo­je, bet sta­žuo­jan­tis JAV – NA­SA AMES ty­ri­mų cent­re, esan­čia­me gar­sia­ja­me Si­li­cio slė­ny­je, Ka­li­for­ ni­jo­je. Pri­si­pa­žin­siu, kad ta lais­ vės at­mos­fe­ra, ku­ri mus tuo me­ tu su­po, ir žmo­nių, su ku­riais mes dir­bo­me, pa­lai­ky­mas bu­vo ta jė­ga, ku­ri ma­ne ir Vy­te­nį pa­stū­mė­jo im­ tis šio pro­jek­to. Dar da­bar at­si­me­nu, kaip sė­dė­ jo­me su sa­vo sta­žuo­tės va­do­vu lau­ ke prie sta­lo ir pai­šė­me pir­muo­sius bū­si­mo pa­ly­do­vo es­ki­zus, kū­rė­me pla­nus, kaip tai įgy­ven­din­si­me. Ki­tą die­ną idė­ją pri­sta­tė­me cent­ro di­rek­to­riui ir kar­tu nu­spren­dė­me,

kad iki sa­vo sta­žuo­tės pa­bai­gos su­ kur­si­me pa­ly­do­vo kon­cep­ci­ją. Taip pat su­ta­rė­me, kad šią mi­si­ją skir­si­ me Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­ no skry­džio per At­lan­tą 80-me­čiui pa­mi­nė­ti. Taip gi­mė pa­ly­do­vo pa­ va­di­ni­mas ir pa­ts pro­jek­tas“, – pa­ sa­ko­jo L.Ma­čiu­lis. Is­to­ri­nės reikš­mės įvy­kis

Šiuo me­tu pa­ly­do­vo kū­ri­mo dar­ bai jau ge­ro­kai įsi­bė­gė­ję. „Li­tua­ ni­ca SAT-1“ konst­ruo­ja­ma Lie­ tu­vo­je, ta­čiau į kos­mo­są kils iš JAV J.F.Ken­ne­dy kos­mo­so cent­ro. L.Ma­čiu­lis sa­ko ran­kų pirš­tais jau ne­be­ga­lin­tis su­skai­čiuo­ti, kiek jau­ nų in­ži­nie­rių ir moks­li­nin­kų pri­si­ de­da prie pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo. Ko­man­da esą iš­si­bars­čiu­si ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų, ta­čiau vi­si kū­rė­jai – lie­tu­viai. „Mū­sų pa­ly­do­vą ku­ria tarp­dis­ cip­li­ni­nė ko­man­da, su­da­ry­ta iš įvai­rių sri­čių aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų. Su­bur­ti šią ko­man­dą vie­nam di­de­liam tiks­lui bu­vo vie­ nas di­džiau­sių mū­sų pa­sie­ki­mų ir yra nea­be­jo­ti­nas rak­tas į pro­jek­to sėk­mę“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Pro­jek­to tech­ni­nės da­lies va­do­vo tei­gi­mu, šia ini­cia­ty­va ko­man­da sie­ kia sau, Lie­tu­vai ir vi­sam pa­sau­liui įro­dy­ti, kad mū­sų ša­lis ga­li su­kur­ ti ir pa­leis­ti pir­mą­jį is­to­ri­jo­je pa­ly­ do­vą. Šio įvy­kio pra­smė ne tik sim­ bo­li­nė, pa­ly­do­vas tu­ri ir sa­vo mi­si­ją: „Li­tua­ni­ca SAT-1“ at­liks pir­muo­sius lie­tu­viš­kus kos­mo­so ty­ri­mus, bus iš­ban­dy­tos lie­tu­vių su­kur­tos tech­ no­lo­gi­jos, al­ter­na­ty­vūs ener­gi­jos šal­ti­niai. Vi­sa tai, pa­sak L.Ma­čiu­ lio, at­vers nau­jus ke­lius ir ga­li­my­ bes Lie­tu­vos vers­lui ir moks­lui. Pa­ly­do­vas kos­mo­se iš­bus bent pus­me­tį – tiek lai­ko esą vi­siš­kai pa­ kan­ka mi­si­jos tiks­lams įgy­ven­din­ti. „Pa­ly­do­vas tu­rė­tų bū­ti nu­ga­ben­

Tiks­las: pro­jek­to au­to­riai L.Ma­čiu­lis (kai­rė­je) ir V.Bu­zas įsi­ti­ki­nę, kad

pir­ma­sis lie­tu­viš­kas kos­mi­nis pa­ly­do­vas „Li­tua­ni­ca SAT-1“ pa­kils šį ru­ de­nį. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Misija: palydovas „Li­tua­ni­ca SAT-1“ at­liks pir­muo­sius lie­tu­viš­kus kos­mo­so ty­ri­mus, bus iš­ban­dy­tos lie­tu­vių su­

kur­tos tech­no­lo­gi­jos, al­ter­na­ty­vūs ener­gi­jos šal­ti­niai.

tas į Tarp­tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį ir iš ten pa­leis­tas į kos­mo­są dar šių me­tų pa­bai­go­je. Pa­lei­di­mas įvyks gar­sia­ ja­me J.F.Ken­ne­dy kos­mo­so cent­re, Flo­ri­dos vals­ti­jo­je, JAV. Iš to pa­ties kos­mo­so cent­ro pa­ki­lo pir­muo­sius žmo­nes į Mė­nu­lį nu­skrai­di­nu­si kos­ mi­nė ra­ke­ta. Pa­ly­do­vo gy­va­vi­mo lai­kas kos­mo­se tiks­liai ne­ži­no­mas, ta­čiau jis bus tik­rai il­ges­nis nei pu­ sė me­tų“, – sa­kė L.Ma­čiu­lis. Kaip daž­nai to­kiais at­ve­jais nu­tin­ka, pro­jek­to kū­rė­jams ten­ka su­kti gal­vas, iš kur gau­ti lė­šų. Pa­ly­do­vo pro­jek­ta­ vi­mo, ga­my­bos, pa­lei­di­mo į kos­mo­są ir mi­si­jos pa­lai­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ros Lie­tu­vo­je su­kū­ri­mo są­nau­dos įver­tin­ tos 1,3 mln. li­tų. L.Ma­čiu­lis tei­gė, kad pro­jek­tas ne­ko­mer­ci­nis, to­dėl di­de­ lę da­lį šių pi­ni­gų in­ves­ta­vo pa­tys pro­ jek­to da­ly­viai ir pri­va­tūs rė­mė­jai. Vis dėl­to be­veik pu­sės su­mos dar trūks­ta. Ta­čiau kū­rė­jai įsi­ti­ki­nę, kad tai ne­sut­ ruk­dys įgy­ven­din­ti tiks­lo ir pa­ly­do­vas į kos­mo­są tik­rai iš­skris. „Pro­jek­to tiks­lui pa­siek­ti šian­ dien dar trūks­ta apie 500 tūkst. li­ tų, to­dėl ieš­ko­me rė­mė­jų. Ti­kiu, kad šios in­ves­ti­ci­jos atei­ty­je at­si­ pirks su kau­pu, nes ži­nios ir tech­ no­lo­gi­jos, ku­rių mes įgy­si­me, ga­lės bū­ti pa­nau­do­tos aukš­tos pri­dė­ti­ nės ver­tės pro­duk­tams kur­ti Lie­ tu­vo­je“, – pri­dū­rė L.Ma­čiu­lis. Pak­laus­tas, ar pa­lei­dus šį pa­ly­ do­vą Lie­tu­vą bus ga­li­ma va­din­ti kos­mi­ne vals­ty­be, pa­šne­ko­vas lei­ do su­pras­ti, kad toks pa­va­di­ni­mas la­biau sim­bo­li­nis. Svar­biau­sia esą pa­siek­ti re­zul­ta­tą. „Tur­būt kiek­vie­nas tu­ri­me skir­

tin­gą api­brėž­tį, kas tai yra kos­mi­ nė vals­ty­bė. Kai kas juo­kau­ja, kad jau šian­dien Lie­tu­vo­je yra kos­mi­ nės są­skai­tos už šil­dy­mą ir kos­ miš­kai ma­žos al­gos, to­dėl pel­ny­tai ga­li­me va­din­tis kos­mi­ne vals­ty­be... Ta­čiau į Že­mės or­bi­tą pa­ki­lus pir­ ma­jam lie­tu­vių kur­tam pa­ly­do­vui nie­kas ne­ga­lės pa­neig­ti, kad Lie­ tu­va, kaip ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė, pir­mą kar­tą sa­vo is­to­ri­jo­je įžen­gė į kos­mo­są. To­dėl „Li­tua­ni­cos SAT-1“ pa­lei­di­mas mū­sų ša­liai yra is­to­ri­ nės reikš­mės įvy­kis“, – dėl mi­si­jos svar­bos nea­be­jo­jo L.Ma­čiu­lis. Nek­rei­pia dė­me­sio į skep­ti­kus

Ne pa­slap­tis, kad dau­ge­liui lie­tu­ vių kos­mo­so ty­ri­nė­ji­mų sri­tis at­ro­ do itin to­li­ma, o pa­ti mū­sų vals­ty­bė per­ne­lyg var­gin­ga, kad šio­je sfe­ro­ je pa­siek­tų sva­rių re­zul­ta­tų. Jau­nų­ jų en­tu­zias­tų ko­man­da sa­ko be­si­ sten­gian­ti su­griau­ti šį mi­tą. „Mes sa­vo dar­bu bei pa­stan­go­ mis bū­tent ir sie­kia­me pa­ro­dy­ti, kad kos­mo­sas ne taip to­li nuo Lie­ tu­vos, kaip ga­li at­ro­dy­ti. Pa­vyz­ džiui, va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu at­ stu­mas nuo Za­ra­sų iki Pa­lan­gos yra 399 km, o pa­leis­tas į Že­mės or­bi­ tą pir­ma­sis lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas skries 400 km aukš­ty­je“, – pa­ vyz­dį pa­tei­kė L.Ma­čiu­lis ir pri­dū­ rė, kad Lie­tu­va dar nie­ka­da ne­bu­vo taip ar­ti šio tiks­lo nuo ta­da, kai de­ vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je ša­lis sva­ jo­jo tu­rė­ti sa­vo pir­mą­jį kos­mo­nau­ tą Ri­man­tą Stan­ke­vi­čių. „Mes su­tel­kė­me pa­jė­gas į šį pro­ jek­tą ne tam, kad klau­sy­tu­me skep­

„Shutterstock“ nuotr.

ti­kų nuo­mo­nės, bet to­dėl, jog ti­ki­ me tuo, ką da­ro­me, ir ti­ki­me, kad mū­sų vals­ty­bė ir­gi yra pa­jė­gi kur­ ti aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę tu­rin­čias tech­no­lo­gi­jas bei pa­slau­gas“, – tvir­ti­no moks­li­nin­kas. L.Ma­čiu­lis ma­no, kad drą­siai siek­ti re­zul­ta­tų lie­tu­viams la­biau­ siai truk­do pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi sto­ka, nors po­ten­cia­lo mū­sų ša­lies moks­li­nin­kai tik­rai tu­ri. Šiuo klau­si­mu jam pri­ta­rė ir moks­li­nin­kas bei moks­lo po­pu­ lia­ri­ni­mo lai­dų ve­dė­jas Ro­lan­das Mas­ko­liū­nas. Jo tei­gi­mu, nuo pa­ žan­ges­nių šiuo klau­si­mu vals­ty­bių at­si­lie­ka­me dėl to, kad ga­na vė­lai pra­dė­jo­me sto­ji­mo į Eu­ro­pos kos­ mo­so agen­tū­rą pro­ce­dū­rą. Lie­tu­ va vis dar nė­ra jos na­rė, nors nea­ be­jo­ja­ma, kad anks­čiau ar vė­liau ja taps. Ta­da esą bus leng­viau da­ly­ vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se. R.Mas­ko­liū­nas taip pat pa­brė­žė, kad plė­to­tis šios sri­ties tech­no­lo­gi­ joms Lie­tu­vo­je truk­do ir vi­suo­me­ nės skep­ti­ciz­mas. „Vi­suo­me­nė ir po­li­ti­kai la­ bai skep­tiš­kai žiū­ri į tai, kas su­si­ ję su kos­mo­su. Žo­džiai „Lie­tu­va“ ir „kos­mo­sas“ jiems at­ro­do ne­de­ ran­tys, nors iš tik­rų­jų tai tech­no­ lo­gi­jos, ku­rias ku­ria pa­žan­giau­sios vals­ty­bės ir bend­ro­vės. Kos­mo­są kai kas įsi­vaiz­duo­ja la­bai pri­mi­ty­ viai. Kai žmo­gus ne­si­do­mi tuo, kas vyks­ta ap­lin­kui pa­sau­ly­je, moks­lo, eko­no­mi­kos ir kt. ten­den­ci­jo­mis, jis su­sto­ja, jo pa­žiū­ros yra maž­daug po­ka­rio lai­ko­tar­pio ar­ba sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio ly­gio. Rei­kia žmo­nes


21

balandžio 11–17, 2013

savaitgalis

s­ty­be švies­ti, aiš­kin­ti, kant­riai aiš­kin­ ti, ir, ma­nau, kas no­rės, tik­rai su­ pras“, – dės­tė R.Mas­ko­liū­nas. Svar­biau­sia – pra­neš­ti apie sa­ve

Pap­ra­šy­tas įvar­dy­ti, ko­kią ma­to Lie­tu­vą ki­tų vals­ty­bių, ku­rian­čių kos­mo­so tech­no­lo­gi­jas, kon­teks­te, moks­li­nin­kas tei­gė, kad smar­kiai nuo ki­tų vals­ty­bių tik­rai neat­si­ lie­ka­me. Svar­biau­sia esą da­ly­vau­ ti tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se, nes re­ta vals­ty­bė ga­li ką nors nu­veik­ti vien sa­vo jė­go­mis. „Tu­ri­me ge­rų ast­ro­no­mų, moks­ li­nin­kai dir­ba di­džiu­liuo­se ko­lek­ ty­vuo­se. Pa­vyz­džiui, kos­mo­lo­gi­ niai ty­ri­mai, ku­riam nau­do­ja­mas CERN grei­tin­tu­vas. Ten lie­tu­viai moks­li­nin­kai at­lie­ka la­bai svar­bius dar­bus, ku­ria kai ku­rias tech­no­lo­ gi­jas. Šiuo at­žvil­giu ir da­bar esa­me aukš­to ly­gio spe­cia­lis­tai. Vi­sa ki­ta yra tarp­tau­ti­niai pro­jek­tai. Na, gal ame­ri­kie­čiai ar ki­nai ga­li sau leis­ti apa­ra­tus, ku­rie kur nors skren­da, o ES ša­lys vyk­do bend­rus pro­jek­tus ir ku­ria zon­dus ar kos­mi­nes ob­ser­va­ to­ri­jas. Tie­siog tai per bran­gus ma­ lo­nu­mas, neį­ma­no­ma da­bar, ypač kos­mo­nau­ti­ko­je ar at­lie­kant kos­ mo­so ty­ri­mus, vie­nai ša­liai nu­veik­ ti ką nors la­bai reikš­min­ga“, – aiš­ ki­no R.Mas­ko­liū­nas. Paš­ne­ko­vas tei­gia­mai ver­ti­na ir 2010 m. Vil­niu­je įsteig­to Kos­mo­ so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to veik­lą bei Lie­tu­vo­je pra­dė­tas or­ga­ ni­zuo­ti tarp­tau­ti­nes kon­fe­ren­ci­jas, ku­rio­se pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis į mū­sų ša­lį at­vyks­ta moks­li­nin­kų iš įvai­ rių pa­sau­lio vals­ty­bių. Svar­biau­sia, R.Mas­ko­liū­no tei­gi­mu, ži­no­ti, kas vyks­ta pa­sau­ly­je ir tu­rė­ti ry­šių.

Pa­ki­lus šiam pa­ly­do­ vui nie­kas ne­ga­lės pa­neig­ti, kad Lie­tu­ va, kaip ne­prik­lau­ so­ma vals­ty­bė, pir­ mą kar­tą is­to­ri­jo­je įžen­gė į kos­mo­są. „La­bai svar­bu su­bur­ti žmo­nes, pa­si­da­ly­ti in­for­ma­ci­ja, gal­būt par­ duo­ti tech­no­lo­gi­jas ar net bend­ ra­dar­biau­ti. Pa­vyz­džiui, praei­tų me­tų pa­bai­go­je iš NA­SA bu­vo at­ va­žia­vęs Jo­nas Žmui­dzi­nas, lie­tu­ vių kil­mės moks­li­nin­kas. Jis sa­kė, kad jei­gu bū­tų ži­no­jęs, jog Lie­tu­ vo­je yra to­kia bend­ro­vė „Bro­lis Se­ mi­con­duc­tors“, bū­tų da­vęs už­sa­ ky­mų, kad ji šį tą su­kur­tų ro­bo­tui, ku­ris va­ži­nė­ja po Mar­są“, – pa­vyz­ dį pa­tei­kė R.Mas­ko­liū­nas. Tiek L.Ma­čiu­lis, tiek R.Mas­ko­ liū­nas at­sar­giai už­si­mi­nė, kad gal ka­da nors į kos­mo­są pa­kils ir pir­ ma­sis lie­tu­vis ast­ro­nau­tas. „Li­tua­ni­cos SAT-1“ pro­jek­to vyr. in­ži­nie­rius ti­ki­no, kad ši di­ džiu­lė mi­si­ja ne­bus pir­ma ir pa­ sku­ti­nė – ko­man­da jau mąs­to ir apie ki­tas idė­jas. O kol kas jau­nų­ jų moks­li­nin­kų ko­man­da vi­sus, be­si­do­min­čius kos­mo­so te­ma­ti­ka, kvie­čia sek­ti nau­jie­nų apie pir­mo­ jo lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo mi­si­ją ad­re­ su http://www.fa­ce­book.com /Lituanicasat1.

Tautiečių pėdsakai kosmoso istorijoje Vie­nas pir­mų­jų, XVII a., šio­je sri­ty­je pa­si­ž y­mė­jo Lie­tu­vos Di­d žio­sios Ku­ ni­gaikš­tys­tės ba­jo­ras Ka­zi­mie­ras Si­ mo­na­vi­čius (nuo­tr. kai­rė­je). Jis bu­vo vie­nas iš dau­gia­pa­ko­pės ra­ke­tos teo­ ri­jos pra­di­nin­kų. Iki šiol kos­mo­se yra pa­bu­vę kiek dau­giau kaip 500 žmo­ nių, iš jų du – lie­tu­vių kil­mės. 1969 m. pir­ma­sis lie­tu­vių kil­mės kos­ mo­nau­tas Alek­se­jus Je­l i­se­je­vas-Ku­

rai­tis pa­ki­lo į kos­mo­są kaip kos­mi­nio lai­vo „So­juz“ na­rys. Kos­mo­se pa­bu­vo ir lie­tu­viš­kų šak­nų tu­rin­tis NA­SA ast­ ro­nau­tas Ka­ro­lis Jo­sep­has Bob­ko. Pir­muo­ju lie­tu­vių kos­mo­nau­tu ga­lė­ jo tap­ti Ri­man­tas Stan­ke­vi­čius (nuo­tr. de­ši­nė­je), jis ren­gė­si kos­mi­niam skry­ džiui į or­bi­ti­nę sto­tį „Mir“. Ta­čiau 1990 m. R.Stan­ke­vi­čius žu­vo pi­lo­tuo­da­mas lėk­tu­vą avia­ci­jos šven­tė­je Ita­li­jo­je.


22

balandžio 11–17, 2013

savaitgalis

Įspūdis: iš požeminių perėjų plūsta minios, automobiliai zuja aštuonių eismo juostų prospektais – atvykėliams iš Vilniaus Minske atsiveria visiškai kitokie atstumai.

„Shutterstock“ nuotr.

Mins­kas – šal­tas ir pil­kas, bet sa­vaip mie­las Nors pa­va­sa­ris Mins­ke ir­gi vė­luo­ja, Bal­ta­ru­ si­jos sos­ti­nė šil­tai pa­si­tin­ka sve­čius iš Lie­tu­ vos ir ste­bi­na lie­tu­viš­kais ak­cen­tais.

Orai: minskiečiai šiemet taip pat niekaip nesulaukia pavasario.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Mins­kas (Bal­ta­ru­si­ja)

Tra­ge­di­jos šmėk­la

Iš­li­pus jud­riau­sio­je Mins­ko met­ro sto­te­lė­je „Ok­tiabrs­ka­ja“ api­ma ne­ jau­kus jaus­mas. Ly­giai prieš dve­jus me­tus, 2011 m. ba­lan­džio 11-ąją, čia nu­griau­dė­jo spro­gi­mas. Jis nu­ si­ne­šė 15 gy­vy­bių. Gal­vo­je at­gims­ ta ži­niask­lai­do­je mir­gu­lia­vę tra­ ge­di­jos vaiz­dai: „Čia po suo­liu­ku bu­vo pa­dė­tas sprog­muo, ten pa­ly­ pė­jus laip­tais, už ko­lo­nos, sto­vė­jo sprogdintojas…“ Akys ne­va­lin­gai ima bė­gio­ti, ieš­ ko­da­mos tra­ge­di­jos pėd­sa­kų. Bet jų – nė kva­po. Met­ro­po­li­te­ne, kaip įpras­ta, tvy­ro te­pa­lo kva­pas, sto­te­ lė se­niai at­sta­ty­ta, tik au­kų at­mi­ni­ mui prie įė­ji­mo sto­vi me­mo­ria­li­nis ženk­las „At­min­ties upė“. 2 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­ tas gy­ve­na sau įpras­tu rit­mu. Iš po­že­mi­nių pe­rė­jų plūs­ta mi­nios, au­to­mo­bi­liai zu­ja aš­tuo­nių eis­mo juos­tų pro­spek­tais – at­vy­kė­liams iš Vil­niaus at­si­ve­ria vi­siš­kai ki­to­ kie at­stu­mai. Ne vel­tui sve­čiai iš Mins­ko Vil­niu­je juo­kia­si, praei­vių pa­klau­sę kryp­ties ir iš­gir­dę: „Ži­ no­te, ge­riau va­žiuo­ki­te au­to­bu­su, nes pės­čio­mis rei­kės ei­ti vi­sas 10 mi­nu­čių.“

„Scanpix“ nuotr.

Šian­dien jis bū­tų ma­lo­niai nu­ste­ bęs. Tarp pie­tau­jan­čių po­pu­lia­rios sa­vi­tar­nos ka­vi­nės ir res­to­ra­nai, kar­tais, tie­sa, pa­sku­ban­tys skelb­tis pir­mos ant­kai­nių ka­te­go­ri­jos mai­ ti­ni­mo įstai­go­mis, ne­sut­var­kę tua­ le­te var­van­čio čiau­po ir už­si­kir­tu­ sio klo­ze­to ba­ke­lio. Na, o va­ka­re ga­li­ma įsi­tai­sy­ti jau­kio­je ka­vi­nė­je su mu­zi­kan­tais, gro­jan­čiais pa­gal už­sa­ky­mą tai prie vie­no, tai prie ki­to sta­lo, ir pa­ra­ gau­ti ko nors au­ten­tiš­ko – pa­vyz­ džiui, jau­čio sme­ge­nų su gri­kiais, o už nau­jas pa­žin­tis pa­kel­ti chre­no­ vu­chos – krie­nų trauk­ti­nės.

Pa­tys lie­tu­viai Mins­ ke ir­gi daž­ni sve­čiai. Kar­tais tie­siog ka­vi­ nė­je iš­gir­si pa­žįs­ta­ mą šne­ką. Mi­nė­tam bi­čiu­liui akis, taip pat ir no­sį, ba­dy­tų vie­nin­te­lis da­ly­ kas: dū­mų ka­muo­liai vie­šo­jo mai­ ti­ni­mo įstai­go­se. Jau sep­tin­tus me­ tus be to gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams lei­di­mas rū­ky­ti ka­vi­nė­se, ypač kai ap­link sta­lus laks­to vai­kai, ga­li pa­ si­ro­dy­ti bar­ba­riš­kas.

Le­dai grą­ži­na į vai­kys­tę

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas pės­čio­mis Mins­ ko Nep­rik­lau­so­my­bės pro­spek­tu ga­li užim­ti vi­są pus­die­nį. Ar­ba dar il­giau, jei su­gal­vo­si už­suk­ti į cir­ką, Di­džio­jo Tė­vy­nės ka­ro mu­zie­jų, bo­ta­ni­kos so­dą ar pa­ska­nau­ti le­dų cent­ri­nė­je uni­ver­sa­li­nė­je par­duo­ tu­vė­je. „Mins­ko es­ki­mo“ ledai gi­ mu­sius so­viet­me­čiu ga­li su­grą­žin­ ti min­ti­mis į vai­kys­tę – ar dėl to, kad vis dar ga­mi­na­mi iš na­tū­ra­lių pro­duk­tų, ar tai tie­siog ap­gau­lin­ gas po­jū­tis. Bet Mins­ke su­tik­ta mask­vie­ tė Tat­ja­na bu­vo tvir­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad bal­ta­ru­siš­ki pro­duk­tai yra na­ tū­ra­lūs ir ko­ky­biš­ki. Mo­te­ris ti­ki­no, kad iš Mins­ko na­mo bū­ti­nai rei­kia par­si­vež­ti ke­tu­ris da­ly­kus: bu­te­ liu­ką al­ko­ho­lio, pie­niš­kų deš­re­ lių, varš­kės sū­re­lių ir kon­den­suo­ to pie­no. Te­be­rū­ko ka­vi­nė­se Statybos: projekto vykdytojai žada dar šiemet užbaigti didžiulį „Kem-

pinski“ viešbutį Minsko centre.

Julijano Gališanskio nuotr.

2006-ai­siais Mins­ke lan­kę­sis bi­ čiu­lis skun­dė­si, kad die­ną su ži­ buriu te­ko ieš­ko­ti ka­vi­nės pri­sės­ti.

Praei­tis ir da­bar­tis

Mins­kas, kaip ir Var­šu­va, per Ant­ rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo su­ly­gin­ tas su že­me. Bet Var­šu­vos se­na­sis mies­tas bu­vo at­kur­tas, o Mins­ kas bu­vo sta­to­mas iš nau­jo. To­dėl iš Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nės se­na­mies­ čio te­li­ko ma­žas se­no­vi­nis kvar­ ta­lė­lis, esan­tis kiek nuo­ša­liau nuo mies­to cent­ro. O pa­čia­me cent­re vi­sur stūk­so di­din­gi sta­li­nis­ti­niai pa­sta­tai, drie­kia­si pla­tūs pro­spek­ tai. Žvel­giant į tai, be­lie­ka tik pa­si­ džiaug­ti, kad pla­nai tą pa­tį pa­da­ry­ ti Vil­niu­je li­ko neį­gy­ven­din­ti. Šia­me pil­ka­me ir šal­ta­me fo­ ne vie­to­mis įsi­ter­pia va­ka­rie­tiš­ki sim­bo­liai, to­kie kaip „McDonald’s“ res­to­ra­nas. O vos už ke­lių šim­tų met­rų nuo Vla­di­mi­ro Le­ni­no pa­ mink­lo įsi­kū­ru­si „Hu­go Boss“ par­ duo­tu­vė. Bet pra­ban­gūs va­ka­rie­tiš­ki pre­ kės ženk­lai Mins­ke – vis dar re­tas reiš­ki­nys. Tik­riau­siai to­dėl bal­ta­ ru­siai taip no­riai va­žiuo­ja ap­si­pirk­ ti į Lie­tu­vą.

Cent­re – lie­tu­viš­kas alus

Net­rūks­ta Mins­ke ir lie­tu­viš­kų ak­ cen­tų. Ka­vi­nės prie Ro­tu­šės val­ gia­raš­ty­je siū­lo­mas „Švy­tu­rio“ alus. Ne­to­li drie­kia­si Ma­ri­jos Mel­ ni­kai­tės gat­vė. Ant bal­ta­ru­siš­kų au­to­mo­bi­lių nu­me­rių daž­nai ga­li­ ma pa­ma­ty­ti Lie­tu­vos įmo­nių rė­ me­lius. Pa­tys lie­tu­viai Mins­ke ir­gi daž­ ni sve­čiai. Kar­tais tie­siog ka­vi­nė­ je iš­gir­si pa­žįs­ta­mą šne­ką. Pri­sė­di prie jų sta­liu­ko – pa­si­ro­do, dir­ ba Mins­ke. Ki­ti at­va­žiuo­ja į ren­ gi­nius, pa­vyz­džiui, mais­to pa­ro­dą. Net­gi po­pie­riaus ka­sos apa­ra­tams ga­min­to­jai ran­da sa­vo ni­šą Bal­ta­ ru­si­jo­je. Yra ir to­kių, ku­rie gi­mė Bal­ta­ru­ si­jo­je, so­viet­me­čiu gy­ve­no ir su­ kū­rė šei­mas Lie­tu­vo­je, o pa­skui vėl grį­žo į tė­vy­nę dirb­ti. Re­kor­diš­kai že­mas ne­dar­bas

Ofi­cia­lus ne­dar­bas Bal­ta­ru­si­jo­je šių me­tų pra­džio­je pa­sie­kė re­kor­di­nes že­mu­mas – 0,5 pro­c. Nors nepri­ klausomi eko­no­mis­tai tei­gia, kad ofi­cia­lūs skai­čiai neats­pin­di rea­ lios pa­dė­ties, pli­ka aki­mi ma­ty­ti, kad dar­bo vie­tų Mins­ke ne­trūks­ta. Ant par­duo­tu­vių du­rų daž­nai ka­ bo la­pe­lis „Rei­ka­lin­gi dar­buo­to­jai“, kiek­vie­na­me au­to­bu­se kon­duk­to­ rius par­da­vi­nė­ja po­pie­ri­nius bi­lie­ tus po 1700 rub­lių (0,5 li­to), kas­ tu­vais ap­si­gink­la­vę snie­go va­ly­to­jai dir­ba gru­pė­mis po pen­kis, aukš­ tai iš­ki­lę kra­nai sta­to gy­ve­na­muo­ sius na­mus, biu­rų pa­sta­tus, nau­ją šiuo­lai­kiš­ką Di­džio­jo Tė­vy­nės ka­ ro mu­zie­jų su stik­li­niu ku­po­lu ir milžinišką prabangų „Kempinski“ viešbutį. Bet įspū­dis, kad Mins­kas ple­ čia­si, yra kiek ap­gau­lin­gas. Vis­ką „ran­ki­niu bū­du“ re­gu­liuo­ti pra­ tęs pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ ka­šen­ka prieš ke­le­tą me­tų pa­reiš­ kė, kad sos­ti­nės gy­ven­to­jų skai­čių rei­kia ap­ri­bo­ti iki 1,8 mln. žmo­nių ir stip­riau plė­to­ti re­gio­nus. „Jau šian­dien Mins­ką nei perei­si, nei per­va­žiuo­si. Ry­toj – tar­ša, grūs­tys, – kal­bė­jo pa­sku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ ta­to­riu­mi va­di­na­mas Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas. – Jei­gu iš vi­sos Res­pub­ li­kos su­rink­si­me žmo­nes į Mins­ką, tuo­met jį per­pil­dy­si­me. Ir pa­ver­ si­me jau­kų bei tvar­kin­gą mies­ tą to­kiu mies­tu kaip Va­ka­ruo­se – bus tik ak­me­nys ir ply­tos, o tarp jų blaš­ky­sis žmo­nės.“


23

balandžio 11–17, 2013

atminimas

M.Mar­ti­nai­čio pa­li­ki­mas – poe­tų kal­vė vo įspū­din­ga, kai jis pa­si­sė­jo lau­ką ru­gių, gal ra­šo­mo­jo sta­lo dy­džio. Klau­siu – Mar­ce­li­jau, kam jums tiek ru­gių? O jis man – ne­sup­ran­ ti? Ko­kie na­mai ga­li va­din­tis na­ mais, koks gy­ve­ni­mas ga­li juo­se vyk­ti, jei ne­bus pa­sė­ta ru­gių ir ne­ bus ke­pa­ma duo­na? Ir jis ta­da iš­ si­ke­pė ke­pa­lą duo­nos, da­vė ir man pa­ra­gau­ti.“ Be­je, M.Mar­ti­nai­čiui dė­ko­ti ga­ li­ma ne tik už poe­tų kar­tas, atė­ju­ sias po jo. Dė­kin­gi tu­rė­tu­me bū­ti ir už so­viet­me­čiu iš li­te­ra­tū­ros aki­ra­ čio iš­trin­tą poe­tą Vy­tau­tą Ma­čer­ nį, už jo poe­zi­jos at­gai­vi­ni­mą. Anot R.Stan­ke­vi­čiaus, jau Są­jū­džio me­tais per mo­ky­to­jų ran­kas ėjo rank­raš­ti­nis V.Ma­čer­nio ei­lė­raš­čių nuo­ra­šas. „M.Mar­ti­nai­tis pa­sie­kė, kad V.Ma­čer­nis bū­tų įtrauk­tas į pro­gra­mas, bū­tų iš­sau­go­tas lie­tu­vių li­te­ra­tū­ro­je. Nes so­vie­tų re­ži­mo drau­di­mams pa­si­bai­gus pra­si­dė­ jo abe­jin­gu­mo lai­kas – su­prask, ai, ką jis čia ga­lė­jo pa­ra­šy­ti. Že­mai­čiai da­bar kas­met da­ro ei­ty­nes V.Ma­ čer­nio gim­ti­nė­je per jo gim­ta­die­ nį – dar per­nai mes kar­tu su Mar­ ce­li­ju­mi vy­ko­me ten. Jam sun­ku kop­ti, bet jis pa­sė­di šyp­so­da­ma­sis tarp čiob­re­lių pie­vo­je, ke­lia­si ir to­ liau ei­na“, – pri­si­mi­nė R.Stan­ke­ vi­čius.

Pa­ra­dok­sa­lią Mar­ ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio kū­ry­bos trau­ką ban­ dy­ta paaiš­kin­ti šim­ tus kar­tų – jis, ta­pęs vie­nu iš „tau­tos“ poe­ tų, per sa­vo kū­ry­bą, dar­bą ir drau­gys­tę bu­vo ke­lių skir­tin­ gų ra­šan­čių kar­tų jung­ti­mi. O vis­kas pra­si­dė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­te (VU), nuo jo įkur­tos li­te­ra­ tų kal­vės, kur, tie­są sa­kant, poe­zi­ja ka­la­ ma tik­rai ne­bu­vo.

Duok­lė jau­na­jai kar­tai

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Ant­ro­ji jau­nys­tė – su stu­den­tais

1980–1981 m., kai į VU įsto­jo da­ bar ži­no­mi li­te­ra­tū­ros žmo­nės – li­ te­ra­tū­ro­lo­gas Vir­gi­ni­jus Ga­si­liū­nas, poe­tas Liud­vi­kas Ja­ki­ma­vi­čius, ra­ šy­to­jas, re­ži­sie­rius, bar­das Vy­tau­ tas V.Lands­ber­gis, poe­tai Val­das Daš­ke­vi­čius, Ser­ge­jus Ka­no­vi­čius, Ele­na Kar­naus­kai­tė, Ju­lius Ke­le­ras ir dar daug ki­tų, uni­ver­si­te­te pra­ dė­jo dirb­ti ir M.Mar­ti­nai­tis. Pa­sak V.Ga­si­liū­no, šis kur­sas bu­vo pir­ ma­sis, pa­te­kęs į tuo me­tu jau vi­sų ži­no­mo M.Mar­ti­nai­čio ir švie­saus at­mi­ni­mo li­te­ra­tū­ro­lo­gės Ele­nos Bu­ke­lie­nės kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves. „Tuo me­tu tai bu­vo pa­pras­čiau­ sias uni­ver­si­te­to li­te­ra­tų bū­re­lis, tik vė­liau at­si­ra­do tas pa­va­di­ni­mas „li­te­ra­tų kal­vė“. Tie mū­sų įsto­ji­ mo me­tai ir M.Mar­ti­nai­čio dar­ bo pra­džia su­ta­po. Be­je, jo pir­mo­ji kny­ga „Ba­lan­džio snie­gas“ iš­leis­ta 1962-ai­siais, kai aš gi­miau. Tik­rai ne­ga­liu sa­ky­ti, kad jis bu­vo mo­ky­ to­jas. Tai bu­vo žmo­gus, su ku­riuo bend­ra­vo­me, jis sa­ky­da­vo: „Aš ne­ ga­liu iš­mo­ky­ti ra­šy­ti, ga­liu tik pa­ sa­ky­ti, kaip ne­rei­kia ra­šy­ti.“ Tad tie su­si­rin­ki­mai vyk­da­vo taip – vie­nas stu­den­tų pa­skai­to sa­vo kū­ry­bą, vi­si sa­ko sa­vo pa­sta­bas, kal­ba­si, o vie­ nas iš tų pa­sta­bų sa­ky­to­jų bū­da­vo M.Mar­ti­nai­tis. Jis su­kur­da­vo to­kią at­mos­fe­rą, tar­si tie­siog bū­tų vie­nas iš mū­sų, jaus­da­vai­si su juo ly­gus. Jis pa­ts yra sa­kęs, kad iš­gy­ve­no ant­rą jau­nys­tę bend­rau­da­mas su stu­den­ tais“, – pa­sa­ko­jo V.Ga­si­liū­nas. Be­je, ly­giai prieš mė­ne­sį vy­ kęs šios pir­mo­sios M.Mar­ti­nai­čio VU li­te­ra­tų bū­re­lio kar­tos poe­zi­jos an­to­lo­gi­jos „My­lė­jau“ pri­sta­ty­ mas, be Kny­gų mu­gės, bu­vo be­ne pa­sku­ti­nis vie­šas ren­gi­nys, ku­ria­ me poe­tas da­ly­va­vo ir pa­ger­bė sa­

vo tuo­me­čius mo­ki­nius, da­bar – bi­čiu­lius. Tie­sa, prieš tris de­šimt­me­čius alaus stu­den­tai su M.Mar­ti­nai­čiu ger­ti nei­da­vo – ne­bu­vo to­kios tra­ di­ci­jos. Liu­di­nin­kai sa­ko, kad fa­ vo­ri­tų, bent jau jun­ta­mų, tarp stu­ den­tų jis taip pat ne­tu­rė­jo. „Bū­tent dėl to Mar­ce­li­jus bu­ vo la­bai de­mok­ra­tiš­kas, nors mes vie­ni ki­tų at­žvil­giu reikš­da­mi pa­ sta­bas bū­da­vo­me drą­ses­ni. Jis nie­ ka­da nė­ra ly­gi­nęs, kad tu ra­šai ge­ riau ar blo­giau. Be­je, jei ku­rio nors mū­sų kū­ry­bo­je at­si­ras­da­vo kas nors mar­ti­nai­tiš­ko, jis kri­ti­kuo­da­ vo, sa­ky­da­vo, kad ši­to ge­riau ne­rei­ kia“, – sa­kė jis.

Klau­siu – Mar­ce­li­ jau, kam jums tiek ru­gių? O jis man – ko­ kie na­mai ga­li va­din­ tis na­mais, jei ne­bus pa­sė­ta ru­gių ir ne­ bus ke­pa­ma duo­na?

Po­kal­biai be sie­nų

Vie­nas pir­mų­jų li­te­ra­tų kal­vės lan­ ky­to­jų bu­vo ir poe­tas, teat­ro kri­ti­ kas Vla­das Ged­gau­das. De­ja, pa­ sta­ro­sios die­nos pa­ženk­lin­tos ir jo ne­tek­ti­mi: po sun­kios li­gos V.Ged­ gau­das mi­rė ko­vo 30-ąją, vos ke­ lio­mis die­no­mis anks­čiau, nei iš­ ke­lia­vo M.Mar­ti­nai­tis. Poe­tas Rim­vy­das Stan­ke­vi­čius tvir­ti­no, kad V.Ged­gau­das bu­vo vie­nas ką tik su­si­kū­ru­sio sam­bū­ rio ly­de­rių. Pats R.Stan­ke­vi­čius ja­ me at­si­ra­do 1991-ai­siais, tik įsto­jęs į uni­ver­si­te­tą. „Ra­dau M.Mar­ti­nai­tį pu­sam­žį, la­bai žvit­rų, ser­gan­tį už tuos jau­nus

poe­tus. Nors pa­va­di­ni­mas bu­vo gan šiurkš­tus – kal­vė, nie­kas ten mū­sų ne­kal­da­vo ir ra­šy­ti spe­cia­liai ne­mo­ kė. Tie­siog bū­da­vo ko­le­giš­kos pa­ skai­tos. Pa­vyz­džiui, vie­ną die­ną jis at­si­ne­ša Vy­tau­to Blo­žės ką tik išė­ ju­sią pub­li­ka­ci­ją ir pa­siū­lo vi­siems paa­na­li­zuo­ti. Ar­ba su­ren­ka mus vi­ sus ir nu­si­ve­da pas sa­vo drau­gą dai­ li­nin­ką Eu­ge­ni­jų Cu­ker­ma­ną į stu­ di­ją pa­žiū­rė­ti, kaip ta­py­to­jai dir­ba. Nag­ri­nė­jo­me vie­ni ki­tų ei­les. Bū­da­ vo, jau­ną poe­tą ir iki aša­rų pri­va­ry­ da­vo. Juk nuo ko pra­si­de­da poe­to ke­lias – nuo anks­tes­nių iliu­zi­jų pra­ ra­di­mo, o tie da­ly­kai jau­nam poe­tui bū­na ga­na skau­dūs“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si R.Stan­ke­vi­čius. Per­se­kio­jo ba­lan­džio snie­gas

2012-ųjų me­tų poe­zi­jos kny­gos lau­rea­tas taip pat pri­si­mi­nė vie­ ną gra­žų įvy­kį – M.Mar­ti­nai­čio 60-me­tį. Įdo­mu, kad prieš 17 me­ tų, bū­tent tą ba­lan­džio 1-ąją, kai vi­si po­kštau­ja, juo­ką poe­tui iš­krė­tė ir gam­ta – iš­kri­to snie­gas. „Ba­lan­ džio snie­gas“ – bū­tent taip va­di­ no­si pir­mo­ji M.Mar­ti­nai­čio kny­ga. Toks reiš­ki­nys, anot R.Stan­ke­vi­ čiaus, per vi­są M.Mar­ti­nai­čio kū­ ry­bą pa­si­kar­to­jo vei­kiau­siai vos du kar­tus. Pir­mą­kart be­ne išė­jus pir­ ma­jai kny­gai, ant­rą kar­tą – šie­met, per šv. Ve­ly­kas, kai poe­tą gim­ta­die­ nio iš­va­ka­rė­se pa­kir­to li­ga. Tą 1996-ųjų ba­lan­džio 1-ąją stu­ den­tai su­ma­nė į uni­ver­si­te­to Sar­ bie­vi­jaus kie­me­lį iš tie­sų pri­šauk­ti pa­va­sa­rį – iš kaž­kur at­si­ra­do sunk­ ve­ži­mis, dau­gy­bė kas­tu­vų ir snie­ gas ne­tru­kus din­go. Už­tat at­si­ra­do ar­ba­tos, dai­nų, o poe­tas iš­kil­min­ gai bu­vo pa­so­din­tas į sū­py­nes. „Iš tik­rų­jų tai da­rė ne ma­no kur­ sas – tai da­rė kur­su jau­nes­ni stu­ den­tai, – pri­si­mi­nė R.Stan­ke­vi­čius. – Ro­dos, Mar­ce­li­jaus gim­ta­die­ nis su­ta­po dar ir su jų me­diu­mu, o

M.Mar­ti­nai­tis dės­tė jiems tau­to­sa­ ką. Kur­su že­mes­ni stu­den­tai bu­vo mū­sų drau­gai, jie pa­kvie­tė ir mus to snie­go kas­ti. Ta­da bu­vo pa­ka­ bin­tos sū­py­nės ant Fi­lo­lo­gi­jos fa­ kul­te­to ber­že­lio – jis bu­vo iš­lin­kęs, tik­rai la­bai ti­ko sū­puok­lėms. Da­bar jo jau nė­ra.“ Iš­sau­go­ta da­le­lė praei­ties

Iki pat pa­sku­ti­nių dės­ty­to­ja­vi­mo VU me­tų M.Mar­ti­nai­tis tu­rė­jo tra­ di­ci­ją pa­si­kvies­ti sa­vo stu­den­tus į so­dy­bą Vil­niaus pa­kraš­ty­je, Va­na­ gi­nės kai­me. Čia yra lan­kę­si ir dau­ gy­bė poe­to bi­čiu­lių, stu­den­tų. „Bu­vau jau bai­gęs moks­lus, kai jis tą so­dy­bą sta­tė­si ir gy­rė­si, kad da­lį pa­ma­tų ir sie­no­jų par­si­ve­žė iš gim­to­sios so­dy­bos, sa­vo Pa­ser­ben­ čio, – pa­sa­ko­jo R.Stan­ke­vi­čius. – Kad bū­tų da­lis tė­vų pa­li­ki­mo. Bu­

Pas­ku­ti­nė M.Mar­ti­nai­čio kū­ry­bi­ nių už­siė­mi­mų kar­ta – 2002–2003 m. stu­di­jas bai­gę fi­lo­lo­gai. Tarp jų – poe­tas, ver­tė­jas Ma­rius Bu­ro­kas, li­te­ra­tū­ro­lo­gas Min­dau­gas Kviet­ kaus­kas, dar ke­li jau­no­sios kar­tos poe­tai. M.Bu­ro­kas pri­si­me­na atė­ jęs į pa­čią li­te­ra­tū­ri­nės kal­vės pa­ bai­gą, bū­da­mas pir­mo ar ant­ro kur­so stu­den­tas. „Jis pa­lan­kiai žiū­rė­jo į ma­ no to me­to raš­lia­vas, vė­liau ne­tgi brūkš­te­lė­jo ga­na są­mo­jin­gą re­ko­ men­da­ci­ją man sto­jant į Ra­šy­to­ jų są­jun­gą – iš­dės­tęs pa­punk­čiui ke­le­tą fak­tų, pri­dė­jo maž­daug to­ kius žo­džius: „Ma­nau, to vi­sai už­ ten­ka, kad vi­siems bū­tų aiš­ku, jog jį rei­kia priim­ti.“ Bet jį at­si­me­nu ir iš tau­to­sa­kos pa­skai­tų – jis su­ge­ bė­jo pa­pras­tai, neį­ky­riai paaiš­kin­ ti, kas blo­gai, kas ge­rai, tie su­si­ti­ ki­mai bū­da­vo la­bai pa­pras­ti. Vi­si ką nors iš jo pa­siė­mė, įskai­tant ir ma­ ne“, – pri­pa­ži­no M.Bu­ro­kas.

Svetingumas: M.Martinaitis buvo privalomas svečias ne tik poezijos

skaitymuose, knygų pristatymuose, tačiau ir minint kolegų – filologijos fakulteto dėstytojų – sukaktis. Regimanto Tamošaičio nuotr.


24

balandžio 11–17, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Nie­ka­da ne­pa­si­duo­dan­ti rau­donp­lau­kė

Go­da Rai­by­tė – am­ži­nai be­si­šyp­san­ti rau­donp­lau­kė iš Švėkš­ nos. Pak­laus­ta, kas jos ge­riau­sias drau­gas, ji ne­dve­jo­da­ma iš­ pyš­ki­na: „Ži­no­ma, ma­no bro­lis – Do­mas, aš juk net va­di­nuo­si Go­da Do­mo­se­sė, o jis vi­sur pri­si­sta­to Do­mu Go­dosb­ro­liu.“ Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Šal­čio ne­mėgs­tan­ti Go­da su­šy­ la šok­da­ma ug­nin­gą­ją sal­są, lais­ va­lai­kiu ra­šo do­ku­men­ti­nės fan­ tas­ti­kos sce­na­ri­jus, ža­vi­si vis­kuo, kas bent kiek pri­me­na pe­lė­das, o ant kak­lo ne­šio­ja tik­rų tik­riau­sią me­teo­ri­tą. – Kas tau yra to­bu­la lai­mė? – Pa­baig­ti tai, ką pra­dė­jau ir ma­ niau, kad tik­rai tik­rai ne­su­ge­bė­ siu baig­ti. – Ta­vo di­džiau­sia bai­mė? – Kai pa­žiū­riu siau­bo fil­mą, imu la­bai bi­jo­ti tam­sos. O jei­gu rim­ tai, bi­jau pra­ras­ti vil­tį ir tap­ti vie­na iš tų pik­tų, vi­du­je su­pu­vu­ sių kli­pa­tų. – Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – No­rė­čiau ne­bi­jo­ti kal­bė­ti te­le­ fo­nu.

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu? – Nie­ka­da apie tai ne­gal­vo­ju. Ne­ var­to­čiau žo­džio „di­džiau­sias“. Įdo­miau gy­ven­ti, kai kiek­vie­ną die­ną pa­da­rai po pa­sie­ki­mą, kad ir ne mil­ži­niš­ką, bet vis ką nors švie­ saus ry­to­jaus link. – Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? – Se­ne­lis. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta? – No­rė­čiau su­pras­ti fi­zi­ką ir bū­ ti su­per­kie­ta ast­ro­fi­zi­ke, dir­ban­čia NA­SA ir ga­lin­čia pri­kiš­ti na­gu­čius prie slap­tų do­ku­men­tų bei duo­me­nų.

15 %

nuolaida 2 bilietams

?

– Ryš­kiau­sia ta­vo sa­vy­bė, bū­ do bruo­žas? – Hi­pe­rak­ty­vu­mas.

Bi­jau pra­ras­ti vil­tį ir tap­ti vie­na iš tų pik­ tų, vi­du­je su­pu­vu­ sių kli­pa­tų.

– Jei­gu ne­bū­tum sa­vi­mi, kuo no­rė­tum bū­ti? – Ruo­žuo­tą­ja pe­lė­da.

– Ko­kia vy­ro sa­vy­be la­biau­siai ža­vie­si? – Vel­niu­kais aky­se ir tei­gia­mu keis­tu­mu.

– Žmo­giš­kas trū­ku­mas, ku­rio ne­ga­li pa­kęs­ti? – Ne­ga­liu pa­kęs­ti žmo­niš­ku­mo trū­ku­mo ir siau­ra­žiū­riš­ku­mo per­ tek­liaus.

– Ko­kią drau­gų sa­vy­bę la­biau­ siai ver­ti­ni?

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Nie­ka­da ne­pa­si­duo­ti.

Bruo­žas: hi­pe­rak­ty­vu­mas – G.Rai­by­tės es­mi­nė sa­vy­bė. Su „Laisvalaikio“ kortele

– Nuo­šir­du­mą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ar pa­žįsta­te žmogų, – draugą, kai­myną, ko­legą, – ku­ris tar­si ne­si­ski­ria nuo kitų pa­prastų mūsų mies­to gatvė­mis sku­ban­čių gy­ven­tojų, ta­čiau yra kuo nors ypa­tin­gas? Galbūt jis mąsto ki­taip ne­gu vi­si, iš­sis­ki­ria sa­vo sti­liu­mi, gy­ve­ni­mo būdu ar da­ro dar­bus, ku­rių nie­kas ne­pas­te­bi? „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Per­so­na­žas“ skir­ta būtent jiems – NE­pap­ras­tiems vil­nie­čiams. Ra­šy­ki­te redakcija@vilniausdiena.lt ir ne­leis­ki­te lik­ti ne­pas­tebė­tiems tiems, apie ku­riuos skai­ty­ti įdo­mu.


25

balandžio 11–17, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 12 d. KIEK? 11–23 li­tai.

Ką sle­pia še­šė­lis? Kri­mi­na­li­nė­je dra­mo­je „Niu­jor­ko še­šė­ly­je“ pa­sa­ko­ja­ma apie mo­to­cik­li­nin­ ką kas­ka­di­nin­ką Liu­ką (akt. Rya­nas Gos­lin­gas), ku­ris dėl ban­dy­mo api­plėš­ti ban­ką pa­ten­ka į am­bi­cin­go po­li­ci­nin­ko ne­ma­lo­nę. Liu­kas su­si­tai­ko su bu­vu­ sia mer­gi­na Ro­mi­na (akt. Eva Men­des) ir su­ži­no, kad ta­po tė­vu. No­rė­da­mas iš­lai­ky­ti šei­mą, vai­ki­nas bai­gia kas­ka­di­nin­ko kar­je­rą ir pra­de­da plėš­ti ban­ kus, ta­čiau ke­lią jam pa­sto­ja po­li­ci­nin­kas (akt. Brad­ley Coo­pe­ris).

Kadrai iš filmo

„Sup­ras­ti – va­di­na­si, at­leis­ti“ Me­tai dar neį­pu­sė­jo, o jau ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad ek­ra­nuo­se ryš­kią vie­tą uži­ma kla­si­ki­nės li­te­ra­tū­ros kū­ri­nių ek­ra­ni­za­ ci­jos. Jau ma­tė­me „Varg­die­nius“, „Di­džiuo­sius lū­kes­čius“ ir „Aną Ka­re­ni­ną“. Į šią gar­bin­gą ri­kiuo­tę da­bar sto­ja „Te­re­sės nuo­dė­mė“. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Pa­gal tik­rus įvy­kius

„Te­re­sės nuo­dė­mė“ – tai pa­sku­ti­nis prieš me­tus mi­ru­sio pran­cū­zų re­ži­ sie­riaus Claude’o Mil­le­rio dar­bas, su­kur­tas pa­gal Fran­çois Mau­ria­co kny­gą „Te­re­sė Des­kei­ru“. Rea­liais įvy­kiais pa­grįs­tas ro­ma­nas Pran­cū­ zi­jo­je sa­vo me­tu su­lau­kė pla­taus at­ gar­sio, o he­ro­jės var­das ta­po bend­ ri­nis, kaip ir Gustave’o Flaubert’o iš­gar­sin­ta po­nia Bo­va­ri.

Rea­liais įvy­kiais pa­grįs­tas ro­ma­nas Pran­cū­zi­jo­je sa­vo me­tu su­lau­kė pla­ taus at­gar­sio, o he­ ro­jės var­das ta­po bend­ri­nis. Sa­vo kny­gos epig­ra­fui F.Mau­ria­ cas pa­si­rin­ko „pra­keik­to­jo poe­to“ Charles’io Baudelaire’o žo­džius: „Vieš­pa­tie, pa­si­gai­lėk iš­pro­tė­ju­ sių vy­rų ir mo­te­rų! Ar­gi ga­li juos pa­bai­so­mis va­din­ti tas, ku­ris vie­ nin­te­lis ži­no, ko­dėl jie gy­ve­na pa­ sau­ly­je, ko­dėl jie to­kie ta­po ir ko­kiu bū­du ga­lė­tų ne­bū­ti pa­bai­so­mis.“ Teis­mas dėl vy­ro nuo­di­ji­mo

Ne ma­žiau įspū­din­gi ir pir­mie­ji pa­ ties ro­ma­no sa­ki­niai: „Te­re­se, dau­ ge­lis pa­sa­kys, kad ta­vęs nė­ra. Bet aš ži­nau – tu esi: juk aš jau ke­le­ tą me­tų ta­ve se­ku, kar­tais ta­ve su­ stab­dau, kai tu praei­ni pro ša­lį, ir

nu­plė­šiu kau­kę nuo ta­vo­jo vei­do.“ Kny­gos ir pa­gal ją su­kur­tų fil­mų (pir­mą­kart ro­ma­nas bu­vo ek­ra­ni­ zuo­tas 1962-ai­siais) pa­grin­dą su­da­ ro 1906 m. pran­cū­zų pla­čiai ap­ta­ ri­nė­tas Bor­do mies­te vy­kęs teis­mo pro­ce­sas, ku­ria­me po­nia Ca­na­by bu­vo tei­sia­ma už vy­ro nuo­di­ji­mą, bet dėl su­tuok­ti­nio pa­ro­dy­mų iš­ ven­gė rim­to nuo­spren­džio. F.Mau­ria­cui šis siu­že­tas ta­ po pui­kia dings­ti­mi pa­žvelg­ti į šią prieš­ta­rin­gas ref­lek­si­jas ke­lian­čią si­tua­ci­ją iš kal­ti­na­mo­sios (nu­si­ kal­tė­lės?) po­zi­ci­jų ir to­kiu neįp­ras­ tu bū­du pa­nag­ri­nė­ti jį pa­tį tuo­met la­bai jau­di­nu­sias eti­nes pro­ble­mas – vi­sų pir­ma, as­me­ny­bės lais­vės ir pa­si­rin­ki­mo tei­sę. Išt­rū­ku­si į džia­zuo­jan­tį Pa­ry­žių

Ka­ta­li­kų šei­mo­je užau­gu­si Te­re­sė iš­te­ka už kil­min­go žem­val­džio kai­ my­no Ber­nar­do (ak­to­rius Gilles’is Lellouche’as). Tai san­tuo­ka be mei­lės ir aist­ros. Vis­ką lė­mė tik iš­ skai­čia­vi­mas ir nau­da. Aro­gan­tiš­ kas tur­tuo­lis vy­ras la­biau do­mi­si sa­vo šu­ni­mis, me­džiok­lės rei­ka­ lais bei pa­vel­dė­tais miš­kais ir ne­ ski­ria lai­ko jau­nos žmo­nos no­rams bei už­gai­doms iš­pil­dy­ti. Jau­na ir am­bi­cin­ga mo­te­ris ima bran­din­ti pla­nus, kaip iš des­pe­ra­ tiš­kai nuo­bo­džios pro­vin­ci­jos Pie­ tų Pran­cū­zi­jo­je iš­trūk­ti į bo­he­miš­ kai džia­zuo­jan­tį Pa­ry­žių. Fil­mo au­to­riai ne­sku­ba smerk­ti Te­re­sės, jie tie­siog no­ri be išanks­ti­nio nu­si­sta­ty­mo ją su­pras­ti. O „su­pras­ti – va­di­na­si, at­leis­ti“, – kaž­ka­da mo­ kė dar vie­nas pran­cū­zų hu­ma­nis­tas Mi­che­lis de Montaigne’is.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 12 d. KIEK? 11–23 li­tai.

Nau­jo­ji Že­mės is­to­ri­ja 2073-ie­ji. Bu­vęs jū­rų pės­ti­nin­kas Dže­kas Har­pe­ris (akt. To­mas Cruise’as) fil­ me „Už­mirš­tie­ji“ yra vie­nas iš ne­dau­ge­lio žmo­nių, gy­ve­nan­čių ka­ro su­griau­ to­je Že­mė­je. Tiks­liau, ne pa­čio­je Že­mė­je, o kos­mi­nė­je sto­ty­je mū­sų pla­ne­tos or­bi­to­je. Neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tu­si Že­mė skai­čiuo­ja šeš­tą nau­jos sa­vo is­to­ ri­jos de­šimt­me­tį. Dže­ko ir dar ke­lių jo ko­le­gų dar­bas – su­rink­ti pa­sku­ti­nius nau­din­guo­sius Že­mės iš­tek­lius ir pa­lik­ti gim­tą­ją pla­ne­tą vi­siems lai­kams.

Ki­to­kia A.Tau­tou Aud­rey Tau­tou pa­var­dė fil­mo tit­ ruo­se ga­ran­t uo­ja ge­ras pa­ja­mas ir sta­bi­lų ger­bė­jų dė­me­sį, ku­rio ki­ no žvaigž­dė iki šiol vi­sai ne­no­rė­jo sklai­dy­ti ko­kiais nors eks­pe­ri­men­ tais. Nors, tie­są sa­kant, jau no­rė­tų­ si ją pa­ma­ty­ti vi­sai ki­to­kiu amp­lua. Perf­ra­z uo­jant vie­no A.Tau­tou fil­ mo pa­va­di­ni­mą, ak­to­rės „il­gos su­ ža­dė­t u­vės“ su vie­nu te­g u ir la­bai mie­lu per­so­na­ž u (Ame­li­ja iš Mon­ mart­ro) jau ne­be­siū­lo nie­ko nau­jo, to­dėl nuo­šir­džiai no­ri­si jai pa­lin­kė­ ti ra­di­ka­lių po­ky­čių. Tie po­k y­čiai jau pra­si­dė­jo ir yra su­si­ję su pran­cū­z ų li­te­ra­tū­ros kla­ si­ka. Va­s a­ros pra­d žio­je pa­s au­l io ek­ra­nuo­se tu­rė­t ų pa­si­ro­dy­t i Bo­r i­ so Via­no ro­ma­no „Die­nų pu­ta“ ek­ ra­n i­za­ci­ja. O jos be­lauk­da­m i ga­l i­ me pa­si­mė­gau­t i nau­jo­mis spal­vo­ mis A.Tau­tou iš­raiš­kos prie­mo­n ių pa­le­tė­je.

„Te­re­sės nuo­dė­mė“ („Thérèse Des­quey­roux“) Dra­ma. Pran­cū­zi­ja, 2012 m. Rež. C.Mil­le­ris. Vai­di­na A.Tau­tou, G.Lellouche’as, Anaïs De­mous­tier, Stan­ley We­be­ris.

Kaip pra­ras­ti mi­li­jar­dus? Jei iš­te­kė­ti, tai už mi­li­jar­die­riaus, jei vog­ti – tai bent jau mi­li­jo­ną! Ca­me­ron Diaz – ne iš kel­mo spir­ta blon­di­nė, to­dėl nau­jo­je bro­lių Coe­nų ko­me­di­jo­je „Mi­li­jar­die­rius ir blon­di­nė“ pa­ro­dys, kaip ap­vy­nio­ti ap­link pirš­tą tik­rą mi­ li­jar­die­rių ir... pa­vers­ti jį „tik“ mi­li­jo­nie­riu­mi. Jos afe­ros par­tne­riu taps mo­ te­rų nu­my­lė­ti­nis san­tū­ru­sis Co­li­nas Firt­has, pa­žįs­ta­mas iš fil­mų „Ma­ma Mia!“, „Bri­dži­tos Džouns die­no­raš­tis“ ir „Ka­ra­liaus kal­ba“.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-13 „Te­re­sės nuo­dė­mė“ Nuo 2013 04 05 Truk­mė 110 min.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 12 d. KIEK? 11–23 li­tai.

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“. KA­DA? Ba­lan­džio 14 d. 19 val. KIEK? 14 li­tų.

In­te­li­gen­tiš­ka konf­ron­ta­ci­ja Tai pra­ban­gių me­džia­gų fak­tū­ro­mis, bo­he­miš­kais in­ter­je­rais ir eksp­re­sy­vio­ mis mu­zi­kos gai­do­mis pa­sa­ko­ja­ma ki­to­kia is­to­ri­ja apie Co­co Cha­nel. Juos­to­ je „Co­co Cha­nel ir Igo­ris Stra­vins­kis“ dė­me­siu ji da­li­ja­si su dar vie­nu me­no ge­ ni­ju­mi – kom­po­zi­to­riu­mi Igo­riu Stra­vins­kiu. Jų pa­žin­tis pra­si­dė­jo dar 1913-ai­ siais, Eli­zie­jaus lau­kų teat­re, kur Co­co Cha­nel vie­nin­te­lė sa­lė­je bu­vo pa­ke­rė­ ta vi­sų nu­švilp­tos I.Stra­vins­kio ba­le­to „Šven­ta­sis pa­va­sa­ris“ prem­je­ros.


26

balandžio 11–17, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sos­ti­nė­je ža­vi ir par­kai, Gy­vą­ja en­cik­lo­pe­di­ja va­di­na­mas žur­na­lis­tas Al­gi­man­tas Če­ kuo­lis Vil­niu­je er­zi­nan­čių da­ly­kų ne­ran­da. Ne tik se­na­mies­ tis, ba­rų šur­mu­lys, bet ir dan­go­rai­žiai jam – sos­ti­nės puoš­me­na.

Li­be­ra­lu­mas: A.Če­kuo­liui mies­to gro­žis – tai ne tik se­no­ji, bet ir nau­

jo­ji, mo­der­ni, ar­chi­tek­tū­ra, par­kai, ne­tgi lan­ky­to­jų pil­ni ba­rai ir jų iš­ ka­bos. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pak­laus­tas, kas jam Vil­niu­je gra­ žiau­sia, A.Če­kuo­lis ne­bi­jo bū­ti neo­ri­gi­na­lus – gra­žiau­sia Ka­ted­ros aikš­tė. O Ka­ted­ros var­pi­nė – tur­ būt vie­nin­te­lė sos­ti­nė­je tūks­tan­čių įsi­my­lė­jė­lių pa­si­ma­ty­mų liu­di­nin­ kė – ir A.Če­kuo­liui ka­dai­se aso­cia­ vo­si su jau­nat­viš­ka ro­man­ti­ka. „Bu­vo to, bet ne dėl to Ka­ted­ros aikš­tė man bran­gi. Ji tie­siog gra­ ži, jo­je jau­tie­si kaip ant Vieš­pa­ties del­no“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Ant­ruo­ju Vil­niaus per­lu A.Če­ kuo­lis va­di­na Vin­gio par­ką, ne­to­li ku­rio jis ir gy­ve­na. Nes­var­bu – žie­ ma ar va­sa­ra, jis ten ap­si­lan­ko daž­ nai. „Ten ga­li bū­ti sa­vim. Ga­li ei­ ti vie­nas, su drau­gu, ga­li su pa­na, ga­li va­žiuo­ti dvi­ra­čiu, ves­tis šu­ nį. Tai – pu­siau ang­liš­kas, pu­siau pran­cū­ziš­kas par­kas“, – sa­kė jis.

Teatro mėgėjams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Balandžio 12 d. 18 val. KIEK? 30–50 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KA­DA? Balandžio 13 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

Maištas prieš sistemą

Pasiklydę jausmų ir realybės labirintuose

Dale’o Wassermano sceninė adaptacija pagal Keno Kesey knygą „Skrydis virš gegutės lizdo“ nė kiek nenusileidžia filmui su Jacku Nicholsonu. Makmerfis norėdamas išvengti kalėjimo darbų apsimeta nepakaltinamu ir atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Deja, čia tvarka pasirodo esanti griežtesnė negu kalėjime, o žmonės – protingesni už viso pasaulio išmintinguosius.

Rolando Schimmelpfennigo „Arabiška naktis“ – tai žiūrovus iki ašarų prajuokinanti komedija apie jaunus žmones, pasiklydusius savo sapnų, jausmų ir realybės labirinte. Ieškodami išėjimo iš jo, jie patiria netikėčiausių komiškų ir fantastiškų nutikimų, jie susitinka, vienas kitą praranda ir vėl susitinka. Tačiau greta humoro čia dera ir skaidrus lyrizmas.

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g.). KA­DA? Balandžio 13 d. 16 val. KIEK? 30, 35 litai.

KUR? Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. KA­DA? Balandžio 16 d. 18.30 val. KIEK? 27–62 litai.

Apnuoginta realybė

Spektaklis apie kelionę namo

„Spektaklis „Chaosas“ tiria ir scenoje projektuoja šiuolaikinį žmogų – siekiantį viską kontroliuoti, kita vertus, balansuojantį ties plonyte psichologinės krizės ir prievartos protrūkio riba“, – sako režisierė Yana Ross. „Chaosas“ apnuogina šiuolaikinio žmogaus realybę, kurią kasdien maskuojame socialiniais ritualais, kurioje kiekvienas atliekame virtines vaidmenų tol, kol pratrūkstame.

Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“ siūlo netradiciškai pažvelgti į istorines asmenybes, pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. Mistras – tai Lietuvos dvarininkas Andžejus Towianskis, skelbęsis Viešpaties vietininku žemėje. Jis savo mistinėmis idėjomis pavergia gyvenimo prasmės ir kūrybos atnaujinimo šaltinių ieškantį Adomą Mickevičių ir galutinai sužlugdo didįjį poetą.


27

balandžio 11–17, 2013

idėjos laisvalaikiui

ir dan­go­rai­žiai Pa­vel­do­sau­gi­nin­kams kar­tais kliū­van­tys dan­go­rai­žiai de­ši­nia­ja­ me Ne­ries kran­te A.Če­kuo­liui nė kiek ne­truk­do. Prie­šin­gai – se­na­ mies­čio ar­chi­tek­tū­rai, anot jo, tai pui­ki at­sva­ra.

Ne­ga­li­ma XXI a. mėg­džio­ti to, kas bu­ vo XIX a. Ne­vaikš­čio­ si­me juk su bat­for­ tais, skry­bė­lė­mis su po­vo plunks­no­mis ir špa­go­mis.

„Jie yra rei­ka­lin­gi, jie tau­po že­ mę, elekt­rą. Kas bū­tų, jei vi­si šių lai­kų gy­ven­to­jai gy­ven­tų vie­naukš­ čiuo­se na­mu­kuo­se? Be to, tai ge­ras fo­nas se­nie­siems Vil­niaus pa­sta­ tams. Ne­ga­li­ma XXI a. mėg­džio­ti to, kas bu­vo XIX a. Ne­vaikš­čio­si­ me juk su bat­for­tais, skry­bė­lė­mis

PRivalai dalyvauti!

su po­vo plunks­no­mis ir špa­go­mis. Ly­giai taip pat ir na­mai tu­ri bū­ti mo­der­nūs“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­ reiš­kė te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas. Ly­giai taip pat jis kal­ba ir apie Vil­niu­je įsi­ga­lė­ju­sią ba­rų kul­tū­ rą, ku­ri vie­niems kliū­va, ki­tiems tei­gia­mu as­pek­tu pri­me­na Va­ka­ rų Eu­ro­pą. Tie­sa, pa­ts žur­na­lis­tas sa­ko į ba­rus neuž­su­kan­tis – bo­ka­ lą mėgs­ta­mo alaus ar stik­lą vis­kio ga­li iš­lenk­ti ir na­mie. „Ba­rai dygs­ta na­tū­ra­liai – yra var­ to­to­jai, yra ba­rų sa­vi­nin­kai, žmo­nės, no­rin­tys in­ves­tuo­ti pi­ni­gus. Kai ba­rų bus per daug, kai bus ne­gra­žu – sta­ tys na­mus, biu­rus, kel­sis į už­mies­ tį. Pa­li­ki­me šiems da­ly­kams vys­ty­tis na­tū­ra­liai. Ba­rai tam tik­ru po­žiū­riu yra na­mų tę­si­nys į vi­suo­me­nę. Mie­ gi ir val­gai pa­pras­tai na­muo­se, dir­ bi dar­be, o čia – tar­si ket­vir­to­ji di­ men­si­ja. Ypač Pie­tų Eu­ro­po­je ei­ni į ta­ver­ną, ba­rą, pa­bą, su bi­čiu­liais pa­ kei­ti at­mos­fe­rą. O pra­vi­ros ba­ro du­ rys ir švy­tin­ti iš­ka­ba man yra sve­tin­ gu­mo iš­raiš­ka“, – sa­kė A.Če­kuo­lis. VD inf.

Šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos pliūps­nis Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jų ba­lan­džio 11, 12 ir 19 d. už­lies „Mu­ zi­kos ener­gi­ja“ – tri­jų kon­cer­tų cik­las, per ku­rį pa­si­ro­dy­mus su­ rengs vie­ni žy­miau­sių Lie­tu­vos ir pa­sau­lio at­li­kė­jų bei an­samb­lių.

Ba­lan­džio 11 d. kon­cer­tuos tarp­ tau­ti­nis lie­tu­vio sak­so­fo­ni­nin­ko bei kom­po­zi­to­riaus Liu­do Moc­ kū­no ir pran­cū­zų kil­mės gi­ta­ris­to Mar­co Duc­ret due­tas. Abu mu­zi­ kan­tai jau ke­le­tą me­tų kon­cer­tuo­ja kar­tu, yra da­ly­va­vę dau­gy­bė­je mu­ zi­ki­nių pro­jek­tų. Due­tas yra iš­lei­ dęs kom­pak­ti­nę plokš­te­lę „Si­lent Vo­ci­fe­ra­tion“ („Ty­lus klyks­mas“). Ant­ra­sis „Mu­zi­kos ener­gi­jos“ cik­lo kon­cer­tas vyks ba­lan­džio 12 d. Tai kom­po­zi­to­riaus Ge­di­mi­no Gel­go­to va­do­vau­ja­mo an­samb­lio „NI & Co“ pa­si­ro­dy­mas. Šio ko­lek­ty­vo bran­duo­lį su­ da­ro dau­ge­lio tarp­tau­ti­nių kon­

muzikos mėgėjams

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Balandžio 13 d. 18 val. KIEK? 58–108 litai.

kur­sų lau­rea­tai, jau­nie­ji Lie­tu­vos sty­gi­nin­kai. „NI & Co“ at­lie­ka šiuo­lai­ki­nę art kryp­ties mu­zi­ką, an­samb­lis gro­ja šiuo­lai­ki­nę ang­ loa­me­ri­kie­tiš­ko pa­sau­lio, mi­ni­ ma­lis­ti­nės, new simp­li­ci­ty sti­liaus mu­zi­ką, di­džią­ją jų re­per­tua­ro da­lį su­da­ro pa­ties G.Gel­go­to mu­zi­ka. Tre­čia­sis „Mu­zi­kos ener­gi­jos“ kon­cer­tas vyks ba­lan­džio 19 d. Kon­cer­te pa­si­ro­dy­sian­tys BSM trio na­riai – džia­zo smui­ki­nin­kas Vy­ tau­tas Mi­ke­liū­nas, vio­lon­če­li­nin­ kas Min­dau­gas Bač­kus ir akor­deo­ nis­tas Rai­mon­das Sviac­ke­vi­čius. Mu­zi­kan­tai ko­lek­ty­vo veik­lą api­ bū­di­na kaip ma­lo­nu­mą, sa­vo sti­lių pri­ski­ria ne džia­zo, o lais­vos imp­ ro­vi­za­ci­nės kū­ry­bos sfe­rai. Ge­bė­ da­mi rea­guo­ti į ma­žiau­sius ko­le­gų ener­gi­nius vir­pe­sius, BSM trio na­ riai mu­zi­ki­nes imp­ro­vi­za­ci­jas ku­ ria čia pat, šią aki­mir­ką.

Smalsiems

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Balandžio 12 d. 21.30 val. KIEK? 20 litų.

KA­DA? Balandžio 13 d. 10 val. KIEK? 25 litai. Dėl eksursijos kreiptis tel. (8 5) 272 4805.

VD inf.

Vir­t uo­z ai: L.Moc­kū­nas, nuo­

lat kon­cer­tuo­jan­tis su ki­tų ša­ lių mu­zi­kan­tais, pel­ny­tai va­di­ na­mas Lie­tu­vos džia­zo am­ba­ sa­do­riu­mi. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr. Kur? Ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­ju­je, Rink­ti­nės g. 2. Ka­da? Ba­lan­džio 11, 12, 19 d. 19 val. Kiek? 33 li­tai.

ne tik vaikams

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Balandžio 13 d. 12 val. KIEK? 17–42 litai.

Muzika, kaitinanti kraują

„Keymono“ stebins naujovėmis

Vienuolynų Vilnius

Vaikams ir ne vaikams

Duetas „Bajan Miks“ – tai pasaulio bajano muzikos čempionai su programa „Karnaval“ atvyksta į Vilnių. Grožis, nuoširdumas ir neįprastas grojimo dviem bajanais stilius sukrečia ir užburia, griauna visus stereotipus. Šokiruojanti išvaizda, pašėlusi ir uždeganti muzika bei rimtas lyrizmas, įgimtas artistiškumas, susipynęs su užburiančiu energijos pliūpsniu.

„Keymono“ ketvertukas grįžta į Lietuvą pasimatyti su ištikimiausiais jų kūrybos gerbėjais. Daiva Starinskaitė, Alvydas Mačiulskas, Aurimas Rimeikis ir Marijus Aleksa drebins klubą gyvais ir elektroniniais harmonijos pliūpsniais. Grupės dainos skambės naujai ir šviežiai.

Vienuoliai, atsiskyrėliai, asketai, pasirenkantys nuošalias ir atšiaurias vietas ar užsidarantys už storų mūrų, kitaip vilkintys ir kitaip atrodantys, nuo seno traukė dėmesį, jaudino vaizduotę. Per ekskursiją aplankysime vienuolių gyventas vietas ir pabandysime atverti duris į dvasinį Vilniaus peizažą.

Per visą savo veiklos istoriją „Tele bim-bam“ kolektyvas sukūrė daugiau nei 70 dainų, o populiariausios hitais tapusios dainos šį kartą suskambės šiek tiek kitaip ir leis kiekvienam tėveliui sugrįžti į vaikystę, o vaikučiams – mėgautis puikiai žinomais kūriniais.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KA­DA? Balandžio 13 d. 19 val. KIEK? 20–30 litų.

KUR? Restorane „Neringa“, Gedimino pr. 23. KA­DA? Balandžio 13 d. 19 val. KIEK? 29–55 litai.

KA­DA? Balandžio 14 d. 10 val. KIEK? 20 litų. Dėl eksursijos kreiptis tel. (8 5) 272 4805.

KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KA­DA? Balandžio 13 d. 15 val. KIEK? 6–8 litai.

Šiuolaikinė muzika chorui

Romantiškas vakaras su muzika

Garsūs Vilniaus vyrai

Mažylis Nikolia

Valstybinis choras „Vilnius“ su meno vadovu prof. Povilu Gyliu ir dirigentu Artūru Dambrausku kviečia į intriguojantį koncertą. Programoje pristatoma šiuolaikinė muzika chorui. Taip pat dalyvaus Pavelo Giunterio vadovaujamas mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“, klarnetininkas Karolis Kolakauskas ir Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras.

Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennings duetas „The Ball & Chain“ leidžiasi į turą „Dviejų Dviem“. Juodu pristatys savo naujas dainas, sukurtas Kolumbijoje, ir pažįstamą elegantišką retro muzikos programą. „Dviejų dviem“ koncertai nebus siautulingas vakarėlis, o romantiškas vakaras su taure.

Stiprios asmenybės kūrė istoriją, lėmė žmonių ir valstybių likimus. Čia gyveno nemažai garsių valdovų ir išdavikų, įtakingų valstybės pareigūnų, dailininkų ir labdarių. Vilnius mena poetą Adomą Mickevičių. Turi Lietuva ir savą šventąjį. Garsūs vyrai turėjo nemažai įtakos Vilniaus gyvenimui.

Nikolia – laimingas vaikas: jį supa mylintys tėvai ir būrys šaunių draugų. Vienintelis jo troškimas – kad niekas niekada nesikeistų. Tačiau vieną dieną berniukas nugirsta, kad jo gyvenimas gali pasikeisti negrįžtamai: jo mama laukiasi dar vieno vaikelio.


28

balandžio 11–17, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Informacija apie projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas nuo Ozo g. iki Ukmergės g.“ galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. „Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio – III etapo nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba“ 3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta. Justiniškių, Viršuliškių, Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybė 4. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departa-

mento 2013-01-09 priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-119 dėl Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo nuo Ozo g. iki Ukmergės g. – statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-01-23 raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad: – atrankos išvadoje nurodyta, kad teritorijose, kur vakarinis aplinkkelis projektuojamas šalia gyvenamųjų teritorijų, triukšmo lygiai viršys reglamentuotas ribines vertes. Tose teritorijose planuojama taikyti kompensacines priemones (pylimai, triukšmo sienelė, apželdinimas), tačiau nepateikta informacija, ar numatytos kompensacinės priemonės užtikrins, kad dėl

planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygiai neviršys reglamentuotų ribinių verčių gyvenamojoje teritorijoje; – galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai. 6. Pagrindiniai motyvai, kurias buvo remtasi priimant išvadą. – PAV subjektai – Vilniaus VSC, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba – pateikė išvadas dėl neprivalomo PAV. Vilniaus VSC išvadoje akcentuota, jog atsižvelgiant į triukšmo skaičiavimus, nustatyta, kad įdiegus kompensacines priemones (pylimai, triukšmo sienelė, apželdinimas, langai su 30 dBA garso slopinimu), perspektyviniai triukšmo lygiai dieną, vakare ir naktį gyvenamosiose teritorijose neviršys ribinių verčių.

– PŪV atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano sprendinius. – Esant pralaidiems gruntams bus numatytos taršos mažinimo priemonės, molingo sluoksnio formavimas. – Siekiant sumažinti kietųjų dalelių išsiskyrimą į aplinkos orą smulkių sausų inertinių medžiagų keliui tiesti naudojimo metu, formuojant pylimus, esant nepalankioms oro teršalams sklaidytis sąlygoms, šiltuoju metų laiku numatomas gatvės drėkinimas. – Pagal gautus aplinkos oro taršos modeliavimo rezultatus azoto dioksido, kietųjų dalelių, anglies monoksido, sieros dioksido tarša šalia gvenamųjų pastatų ribinių verčių neviršys.

– Paviršinės nuotekos iš projektuojamos PŪV šiaurinės dalies bei aplinkinių teritorijų bus surenkamos ir nuvedamos į esamą nuotekų valyklą. Paviršinės nuotekos, susidarančios pietinėje PŪV dalyje, nuvedamos į projektuojamus paviršinių nuotekų valymo įrenginius ir išvalytos išleidžiamos į Buivydiškių tvenkinius jungiantį kanalą. Įrengiant nuotekų valymo įrenginius kartu numatomas ir Buivydiškių tvenkinius jungiančio kanalo tvarkymas. – Vakarinio aplinkkelio poveikis aplinkai bus įtrauktas į Vilnaius miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą. 7. Priimta galutinė atrankos išvada. Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo nuo Ozo g. iki Ukmergės g. – statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pradedamas rengti apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-10 įsakymas Nr. 30-916 ir 2012-09-11 Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-256. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Informacija tel. (8 5) 211 2677, e. paštas gintaras.kuodis@vilnius.lt. Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Informacija tel. (8 5) 211 2193; e. paštas saulius. valeika@vplanas.lt. Planavimo tikslas: pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės tikslinės paskirties keitimas iš miškų ūkio į kitos pagrindinės žemės

naudojimo paskirties žemę –- inžinerinės infrastruktūros teritoriją (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), nustatant Nemenčinės plento parametrus. Planuojamos žemės sklypų būdai ir pobūdžiai: inžinerinės infrastruktūros teritorijos – susisiekimo ir inžinerinių tinklų statybos. Planavimo terminai: pradžia – 2013 m., pabaiga – 2015 m. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui. Informacija apie parengtą detaliojo plano projektą, susipažinimo ir svarstymo tvarką, vietą ir laiką bei viešos ekspozicijos vietą ir laiką bus pateikta kitu pranešimu. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą,

kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško gavimo dienos. Pradedamas rengti sklypo P.Žadeikos g. 2, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-10 įsakymas Nr. 30-1413 ir 2012-09-14 Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-258(2.15.1.21-MP2) . Planavimo tikslas: Vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais ir nekeičiant žemės naudojimo paskir-

ties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatyti sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą. Užstatymo reglamentai: pastatų aukštingumas iki 5 aukštų, užstatymo intensyvumas (UI) sklype negyvenamajai paskirčiai iki 2,5. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Informaciją teikia Teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Lina Adžgauskienė, tel. (8 5) 211 2752, lina.adzgauskiene@vilnius.lt; www.vilnius.lt. Plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius; projekto vad. Jonas Treinys, tel. (8 5) 211 2761, jonas.treinys@vplanas.lt. Viešas svarstymas: su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti nuo 2013-04-25 iki 2013-05-24, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. pas projekto rengėją. Parengto teritorijų planavimo dokumen-

to vieša ekspozicija vyks nuo 2013-05-10 iki 2013-05-24 Vilniaus miesto savivaldybėje, prie 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013-05-24 14 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami raštu detaliojo plano organizatoriui ir (ar) rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško gavimo dienos.

metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

dimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

Kitos

Meistras dengia stogus įvairia danga. Atlieka: skardinimo, lietaus sistemos, pakalimo darbus ir t.t. Tel. 8 647 33 060.

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt.

Paslaugos

Karjera

1093193

Statybos ir remonto

Siūlo darbą Anglija! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 1096155

Įmonė siūlo darbą fasadininkams Vilniaus mieste. Tel. 8 611 27 694.

1093757

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai). Tel. 8 601 01 400. 1091104

Meistras nebrangiai keičia vamzdyną, montuoja santechniką, kloja plyteles, glaisto, dažo, WC kambariai nuo A iki Z. Yra pavyzdžių. Tel. 8 602 40 808. 1096231

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt. 1092645

1096235

Paskolos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus

1071051

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt

Buitinės technikos remonto

UAB „Irdaiva“

1076324

Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žai-

1089105

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Vieno kambario butą Palangoje, Sodų g. (su holu, didele virtuve, vonia ir tualetas atskirai, yra balkonas, 38 kv. m). Kaina sutartinė, be tarpininkų. Tel. 8 684 72 529, e. paštas Agnytiskai@gmail.com. 1096837

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1095298

Veikiantį, paruoštą darbui naktinį džentelmenų klubą su visais įrenginiais Kaune. Patalpos nuomojamos, 250 kv. m, maži mokesčiai. Be skolų. Tel. 8 655 53 583. 1097725

Statybines medžiagas

ieško elektromontuotojų darbui statybose Vilniuje. Pageidautina – panašaus darbo patirtis. Tel. 8 615 38425 info@irdaiva.lt

UAB „Irdaiva“ ieško pagalbinių darbuotojų darbui statybose Vilniuje.

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1098213

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058702

Tel. 8 659 38429 info@irdaiva.lt

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 1090003


29

balandžio 11–17, 2013

skelbimai Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696. 1089998

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068515

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663. 1089284

vos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 6. Susipažinti su PŪV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 7. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti raštu adresu Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). 1097799

Įvairūs Kita AB „Problematika“ skelbia viešąjį aukcioną parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, pripažintą nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti. Aukcionas vyks 2013 m. balandžio 30 d. 10 val. Galvės g. 2, Vilniuje, III a., posėdžių salėje. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2013 m. gegužės 7 d. 10 val. ten pat. Aukcione bus parduodamas lengvasis automobilis „Mitsubishi Outlander“, pagaminimo metai 2004 m. Pradinė pardavimo kaina 11 500,00 Lt. Atsakingas asmuo už aukciono vykdymą – direktoriaus pavaduotojas Darjušas Mučinis, tel. (8 5) 264 4785, e. paštas problematika@problematika.lt. Parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis iki aukciono vedimo dienos nuo 9 iki 15 val. bendrovės adresu Galvės g. 2, Vilnius. Dėl apžiūros teirautis tel. (8 5) 264 4785. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 7 kalendorines dienas, aukcionui pasibaigus. Aukcionų dalyvių ir žiūrovų dalyvavimas yra nemokamas. 1097228

Įmonė Širvintų mieste, turinti 3000 kv. m ploto patalpas po stogu (693 kv. m administracinis pastatas; 1053 kv. m sandėliavimo pastatas; 1494 kv. m mechaninės dirbtuvės), ieško partnerių gamybinei veiklai vystyti. Tel. 8 699 35 578. 1097794

Informacija apie akumulatorių surinkimo ir laikymo veiklos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Autoparadas“, I.Kanto al. 7-1, Vilnius, tel. 8 686 80 160. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – akumuliatorių surinkimas ir laikymas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - J.Dobkevičiaus g. 10, Naujininkų sen., Vilnius. Atsakingos institucijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 2013 04 08 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1756 priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509. Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, A.Juozapavičiaus g. 9-305, Vilnius, tel. 8 670 78 509, ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 1097618

INFORMACIJA apie paslaugų paskirties pastato, sandėlio ir automobilių saugojimo aikštelės, esančių Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., sklypų (kad. Nr. 4150/0300:575 ir 4150/0300:577), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Durga“, įm. k. 149709346, Santaikos g. 26D, Alytus. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: paslaugų paskirties pastato, sandėlio ir automobilių saugojimo aikštelės statyba ir eksploatavimas. 3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta: Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. 4. Trumpas planuojamos veiklos aprašymas: planuojama ūkinė veikla – paslaugų paskirties pastato, sandėlio bei krovininių ir lengvųjų automobilių (270 vietų) saugojimo aikštelės statyba ir eksploatavimas. Teritorijos plotas – apie 3,5 ha. Paslaugų paskirties pastate numatoma įrengti parduotuvę, valgyklą, administracines patalpas, sandėlyje bus sandėliuojamos pramoninės prekės. Atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų – apie 450 metrų. 5. Lietu-

Informacija apie sklypo, kad. Nr. 4177/0300:525, Parapijoniškių k., Vilniaus rajonas, planavimą. Planavimo pagrindas: 2012 09 25 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 261-12. Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį, sudalyti į sklypus, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: įgaliotas Simonas Tamulionis, S.Nėries g. 51-32, Vilnius, tel. 8 620 10 171. Planavimo rengėjas: MB „21 architektai“, į. k. 302982906, A.P.Kavoliuko g. 24-148, Vilnius, tel. 8 683 22 273, e. paštas kisielis@gmail. com. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: su rengiamu detaliuoju planu susipažinti galima nuo 2013 04 17 iki 2013 05 21. Parengto detaliojo plano viešos ekspozicijos pradžia: nuo 2013 04 17 Rudaminos seniūnijos patalpose, Vilniaus g. 4, Rudamina. Detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimas 2013 05 21 11 val. Vilniaus g. 4, Rudamina. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, galima apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1095760

Informuojame, kad 2013 m. kovo 27 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2) - 611 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Basiukų vs., Nemėžio sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektas. Projekto organizatorė Janina Voitechovič. Projekto rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, tel. (8 5) 247 0382. 1098044

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 19 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 798-12 reg. Nr. AD-893-(3.31) rengiamas 9,5700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4152/0400:606, esančio Egliškių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė Jolanta Urbanavičienė, adresas Šilo g. 60-3, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@ vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą. Sudalyti sklypą, projektuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) ir komercinės paskirties objektų – prekybos, paslaugų, pramogų objektų statybos (K1) sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 16 iki 2013 05 30 Mickūnų seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 05 30 10 val. Mickūnų seniūnijos patalpose. 1095796

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 11 29 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 901-12 reg. Nr. AD-991-(3.31) rengiamas 0,2040 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0700:2139, esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Aneta Matulevič, Jurgita Matulevič, Zenon Skorupa, adresas Parko g. 69-533, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sklypą padalyti į du sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 02 iki 2013 05 16 Zujūnų seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 05 16 10 val. Zujūnų seniūnijos patalpose. 1096051

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 01 18 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 004-13 reg. Nr. AD-38-(3.31) rengiamas 0,1016 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4174/0200:2, esančio Lindinškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Antanas Vaičiulis, Alvyda Vaičiulienė, adresas

S.Nėries 11-57, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 04 23 iki 2013 05 23 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 05 23 9 val. Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1095797

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 01 30 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 002-13 reg. Nr. AD-45-(3.31) rengiamas 0,1092 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4174/0200:11, esančio Lindinškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Mindaugas Vaičiulis, adresas S.Nėries g. 11-57, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@ vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 04 23 iki 2013 05 23 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 05 23 9.30 val. Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1095798

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 01 30 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 003-13 reg. Nr. AD-44-(3.31) rengiamas 0,1000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4174/0200:12, esančio Lindinškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Nerijus Vaičiulis, adresas S.Nėries g. 11-57, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 04 23 iki 2013 05 23 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 05 23 10 val. Avižienių seniūnijos patalpose, Vilniaus rajone. 1095799

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 04 05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-676 patvirtintas Česlavo Liubartovič, Rimanto Pereverzevo, Jūratės Pereverzevienės žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0400:51, esančio Jadvygiškių k., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas. 1097516

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 23 d. 10 val. Kenos kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui kad. Nr. 4180/0600:0689 rengiami kadastriniai matavimai. Organizatorius Stanislavas Ulbinas. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0600:0062, savininkų Michailo Žukovskio ir Stanislavo Ustinovičiaus paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1098042

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 24 d. 10 val. Kramniškių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui kad. Nr. 4132/0300:0415 rengiami kadastriniai matavimai. Organizatorius Tadeušas Davliaševič. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0300:0130, savininko Stanislavo Savlevič paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1098045

PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2013 02 27 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.-467) patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4107/1404:0009, esančio Baronų g. 3, SB „Delfinas“, Baronų k., Bezdonių sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius – Edmundas Tautvydas; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“. 1097198

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Pasinaudokite proga ir šią vasarą aplankykite Vokietiją bei kitas Europos šalis. Maršruto Klaipėda–Kylis 20-mečio proga suteikiama 20% nuolaida „Commodore“ kajutėms. Jau dabar „Commodore“ dvivietė kajutė – 20% pigiau!

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Kelto bilietus įsigyti galite iki 2013 05 15. Keliauti galite 2013 06 10–08 31 Atstumas nuo Kylio iki Berlyno – 350 km, Frankfurto – 590 km, Duseldorfo – 490 km, Amsterdamo – 550 km, Briuselio – 680 km. Daugiau informacijos www.krantas.lt.


30

skelbimai

balandžio 11–17, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt UAB „Geo group“ kviečia 2013 04 22 10 val į ribų ženklinimą sklypo (kad. Nr. 0101/0101:0028) savininkę Agnę Aukštikalnienę ar įgaliotinius. Matavimai atliekami adresu Vilniaus m., M. Gulbinų k. Kreiptis Laisvės pr. 125. Tel. 8 677 03 016, e. paštas info@geogroup.lt. 1097876

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civ. bylos Nr. B2-3672-464/2013) UAB „CINS‘‘, juridinio asmens kodas 220301970, registracijos adresas Kareivių g. 19, Vilnius. Administratoriumi paskyrė UAB „ATENERGO“, įmonės kodas 179404329, buveinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. 8 689 73 256, tel./faks. (8 446) 71 192, e. paštas atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2013 m. gegužės 17 d. adresu Gedimino g. 31-1, LT-72282 Tauragė. UAB „CINS“ direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB „CINS“. Visi sandoriai, sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės direktorių per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. 1097446

Parengtas apie 9,6 ha teritorijos šalia Ateities g. 10 ir Ateities g. 4A, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.30-1218 2012-06-19. Projekto tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių (sklypų žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdų – komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir pobūdžių – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo), pakeisti sklypų ribas ir plotus, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr.3, LT-09601, tel. 211 2677. Projekto rengėjas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, Tel. 8 686 74 252, el.p. andzelika.studija@gmail. com. Rengimo terminai – 2012 –2015. Informacija apie strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atranką - priimtas sprendimas dėl apie 9,6 ha teritorijos šalia Ateities g. 10 ir Ateities g. 4A, Vilniuje, detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo privalomumo. Detaliojo plano įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, natūralioms buveinėms ar kitoms saugomoms gamtinėms vertybėms Saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektams ir žmonių sveikatai, todėl detaliojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas detaliojo plano sudėtyje nebus rengiamas. Informaciją apie motyvus, lėmusius tokio sprendimo priėmimą, teikia detaliojo plano organizatorius ir rengėjas. Informacijos apie detalųjį planą teikimo tvarka: Informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius ir rengėjas. Pakartotino supažindinimo su parengtu projektu pradžia nuo 2013 04 11. Detalusis planas viešai eksponuojamas Verkių seniūnijoje, Kalvarijų g. 156, Vilniuje, nuo 2013 04 15 iki 2013 05 08. Viešas aptarimas vyks rengėjo patalpose A.Goštauto g. 8-410B, 2013 05 10 12.00 val. Informaciją apie parengtą projektą teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: Planavimo pasiūlymai teikiami raštu projekto organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 1098164

Rengiamas Sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0059:36, Drujos g. Nr.2, Rasų sen., Vilniaus m. detalusis planas. Planavimo tikslai: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatoma komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorija. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentas, priimta išvada SPAV neatlikti. Sprendinių poveikio vertinimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 04 16 įsakymas Nr. A30-1212, 2012 05 10 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042092 reg. Nr. A615-52-(2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatorius: UAB „Audėjas“ ir UAB „Audėjo prekybos centras“. Informaciją teikia planavimo organizatoriaus atstovas Darius Liutkevičius tel. (8 5) 266 0100, el. paštas info@audejas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Urbanistika“, A.Goštauto g. 8, Vilnius, www.urbanistika.lt. Informaciją teikia projekto vadovė Alicija Grigūnienė, tel. (8 5) 231 2455, el. paštas adm@ urbanistika.lt. Planavimo terminai: 2012 m. – 2014 m. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas: Rasų seniūnijoje, Žemaitijos g. 9, Vilnius, bei plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8, 0226A kab., š. m. balandžio

26 – gegužės 13 dieną. Projekto viešas aptarimas vyks š. m. gegužės 13 dieną 11.00 val. plano rengėjo patalpose A.Goštauto g. 8, 319 kab., Vilnius. Pasiūlymų teikimo tvarka: Susipažinti su detaliuoju planu galima š. m. balandžio 11 – gegužės 13 dieną pas plano rengėją aukščiau nurodytu adresu bei teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/arba plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos. Gautų atsakymų apskundimo tvarka: Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1098118

Parengta teritorijos prie J.Tiškevičiaus gatvės ir Senojo Gardino plento, Vilniuje, detaliojo plano koncepcija. Projekto rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.30-2263 2007-11-23. Projekto tikslas – žemės naudojimo paskirties keitimas, teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausių krypčių ir tvarkymo prioritetų nustatymas, sklypų ribų tikslinimas ir dalinimas, žemės tvarkymo režimo ir statybos reglamentų nustatymas. Projekto organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr.3, LT-09601, tel. 211 2677. Projekto rengėjas – UAB ,,Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, Tel. 8 686 74 252, el.p. andzelika.studija@gmail.com. Rengimo terminai – 2010–2013. Informacijos apie detalųjį planą teikimo tvarka: Informaciją apie detalųjį planą teikia planavimo organizatorius ir rengėjas. Supažindinimo tvarka: Supažindinimo su detaliojo plano koncepcija pradžia nuo 2013 04 11. Koncepcija eksponuojama Panerių seniūnijoje, Vilniuje, nuo 2013 04 24 iki 2013 05 09. Viešas aptarimas vyks rengėjo patalpose A.Goštauto g. 8-410B, 2013 05 10 15.00 val. Informaciją apie parengtą projektą teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymai teikiami organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 1098179

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos – Gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 268 5989, faks (8 5) 268 5988. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ S.Žukausko 33-53, LT – 09129, Vilnius, Tel. (8 5)278 9595 Faks. (8 5)2778195. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. Atsakinga institucija priimanti sprendimą: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo atranka ir jos išvada, kad gamybinio pastato rekonstrukcijos įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu veiklai Geologų g. 12A, Vilnius poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius LT-09311, tel. (8 5) 2728536), PAV dokumentų rengėjo patalpose UAB “R.A.C.H.E.L Consulting” S. Žukausko 33-53, LT – 09129 Vilnius, bei pas Užsakovą – UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, darbo dienomis (8-17 val.) per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui) prašome teikti PAV dokumentų rengėjui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting” S. Žukausko 33-53, LT – 09129 Vilnius, arba Užsakovui – UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos. 1098426

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informuoja, kad balandžio 22 – gegužės 20 d. Vilniaus rajono skyriuje vyks Vilniaus rajono Paberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Projekto autorius antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 iki 10 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys iki gegužės 20 d. gali pateikti raštu savo pastabas ir pretenzijas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius).


Orai

Vėjas 3–8 m/s

penktadienį +6

Šiandien bus apsiniaukę, šils iki 6–10 laipsnių, daug kur šiek tiek palis. Penktadienio naktį temperatūra bus teigiama – prognozuojama 3–4 laipsniai šilumos, lietus. Dieną bus apsiniaukę ir lis, o oras sušils iki 12 laipsnių šilumos. Panašūs orai laikysis ir savaitgalį, bus debesuota su pragiedruliais, šiek tiek palis.

15-oji metų savaitė. Saulė Avino ženkle.

Savaitgalio orai

+10

+7

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+7

Klaipėda

+3

Panevėžys

+7

10

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +22 +12 +25 +12 +9 +25 +22 +6

+11

+6

+8

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+13 +15 +8 +9 +14 +3 +14 +13

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+6

+7

Vėjas (m/s)

+11

4

Vilnius

+8

+12 +6 +18 +26 +4 +22 +15 +12

Diena

Marijampolė

+8

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+6

Vėjas (m/s)

+10

6

Kalendorius Ketvirtadienis, balandžio 11 d.

penktadienis, balandžio 12 d.

šeštadienis, balandžio 13 d.

sekmadienis, balandžio 14 d.

Teka 6.26 Leidžiasi 20.15

Teka 6.24 Leidžiasi 20.17

Teka 6.21 Leidžiasi 20.19

Teka 6.19 Leidžiasi 20.21

Teka 6.16 Leidžiasi 20.22

Teka 6.14 Leidžiasi 20.24

Teka 6.12 Leidžiasi 20.26

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Eigmantas, Eigminas, Stanislovas, Vykintas

VARDAI: Galkantė, Galmantas, Julijus, Julius, Zenonas

VARDAI: Ida, Idalija, Liaugaudas, Martynas, Mingaudas

VARDAI: Justinas, Liudvika, Valerijonas, Valerijus, Visvaldas, Visvaldė

Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena 1755 m. gimė britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą, Jamesas Parkinsonas. 1879 m. gimė rašytojas, lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas. 1954 m. gimė teatro ir kino aktorius, režisierius Valentinas Masalskis. 1973 m. gimė dainininkas, Lietuvos estrados princas Rytis Cicinas. 1976 m. gimė dainininkė Violeta Jurkonienė-Sati. 1977 m. gimė krepšininkas Rimantas Kaukėnas. 2007 m. mirė amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas.

Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena 1933 m. gimė Ispanijos operos dainininkė Montserrat Caballé. 1938 m. mirė rusų operos solistas bosas Fiodoras Šaliapinas. 1940 m. gimė amerikiečių muzikantas, kompozitorius Herbie Hancockas. 1946 m. gimė amerikiečių aktorius Edas O’Neillas. 1956 m. gimė amerikiečių aktorius Andy García. 1959 m. gimė aktorė Nijolė Narmontaitė. 1961 m. Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą. 1979 m. gimė amerikiečių aktorė Claire Danes.

1743 m. gimė trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas. 1871 m. gimė arkivyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis. 1891 m. gimė dainininkas, lietuvių estrados pradininkas Danielius Dolskis. 1906 m. gimė airių dramaturgas, poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Samuelis Beckettas. 1926 m. gimė tapytoja Sofija Veiverytė-Lingailienė. 1954 m. gimė aktorius Rimantas Bagdzevičius. 1963 m. gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. 1963 m. mirė režisierius, aktorius Romualdas Juknevičius.

5

4

5

9

4

9

6

3

8

2

5

6

8 1

1

8

1 1

9

2

4

8

5

6

3

4

8

1

1

6 karštOJI linija: 212

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

VARDAI: Aniceta, Anicetas, Heraklis, Skaidrė, Skaidrys

Kultūros diena 1452 m. gimė italų menininkas Leonardo da Vinci. 1912 m. plaukdamas į Niujorką nugrimzdo prabangus britų keleivinis garlaivis „Titanikas“, nuskendo 1517 žmonių. 1939 m. gimė italų aktorė Claudia Cardinale. 1939 m. gimė dirigentas Stasys Domarkas. 1949 m. gimė rusų dainininkė Ala Pugačiova. 1959 m. gimė britų aktorė Emma Thompson. 1980 m. mirė prancūzų filosofas ir rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Jeanas Paulis Sartre’as. 1990 m. mirė švedų kilmės Holivudo aktorė Greta Garbo.

1828 m. mirė ispanų dalininkas Francisco Goya. 1850 m. mirė vaškinių figūrų muziejaus Londone įkūrėja šveicarė Marie Tussaud. 1879 m. Prancūzijoje mirė šv. Bernadeta. 1889 m. gimė anglų aktorius Charlie Chaplinas. 1927 m. gimė popiežius Benediktas XVI. 1940 m. gimė Danijos karalienė Margarita II. 1948 m. mirė kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. 1947 m. gimė legendinis amerikiečių krepšininkas Kareemas Abdul-Jabbaras, jis pelnė daugiausia taškų per visą NBA istoriją – 38 387.

Lietuvos energetikų diena Sekretorės diena 1885 m. gimė Karen Blixen, danų rašytoja, romano „Iš Afrikos“ autorė. 1892 m. kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare Rietave įžiebta pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. 1948 m. gimė politikas, europarlamentaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Algirdas Saudargas. 1972 m. gimė amerikiečių aktorė Jennifer Garner. 1974 m. gimė buvusios grupės „Spice Girls“ dainininkė, dizainerė, modelis Victoria Beckham.

3

9 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

4 3

8

9

4

4

3

3

7

5

6 7

reklamos skyrius: 261

8

7

4 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

5 1

1

9

trečiadienis, balandžio 17 d.

VARDAI: Algedė, Benediktas, Giedrius, Kalikstas

9 4

6 sunkus sudoku

lengvas sudoku

2

antradienis, balandžio 16 d.

VARDAI: Gema, Josmina, Josminas, Unė, Vilnius

6

7

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

1759 m. mirė baroko kompozitorius vokietis Georgas Friedrichas Händelis. 1912 m. Atlanto vandenyne britų laivas „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu. 1924 m. gimė rašytojas Eduardas Cinzas. 1930 m. gimė kino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius. 1930 m. mirė rusų poetas Vladimiras Majakovskis. 1945 m. Anglijoje gimė grupės „Deep Purple“ gitaristas Ritchie Blackmore’as. 1947 m. gimė operos dainininkė sopranas Irena Milkevičiūtė. 1986 m. mirė prancūzų rašytoja, filosofė, feministė Simone de Beauvoir.

1

7

pirmadienis, balandžio 15 d.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 5

7

6

8

1

2

4

9

3

1

2

3

4

5

6

7

9

8

8

9

1

5

4

3

2

7

6

4

5

7

2

9

8

6

1

3

4

3

2

9

6

7

1

5

8

6

8

9

3

1

7

4

2

5

2

5

9

4

8

1

3

6

7

2

7

8

5

6

1

9

3

4

3

6

4

7

5

9

8

1

2

9

6

5

7

3

4

1

8

2

7

1

8

3

2

6

9

4

5

3

4

1

9

8

2

5

7

6

9

4

7

6

3

8

5

2

1

7

1

6

8

2

5

3

4

9

6

2

3

1

9

5

7

8

4

8

9

4

6

7

3

2

5

1

1

8

5

2

7

4

6

3

9

5

3

2

1

4

9

8

6

7

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

2 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688



Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.