9
penktADIENIS, vasario 22, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,03 %
313 mln. litų
sausį siekė „Sodros“ deficitas.
–0,95 %
–0,12 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Kompensacijoms – daugiau lėšų
€
Šių metų pirmą ketvirtį būsto šildymo iš laidų ir vandens išlaidų kompensacijoms mokėti numatyta skirti 90,3 mln. litų iš valstybės biudžeto. Tai 11,5 proc. daugiau, negu šioms kompensacijoms mokėti iš leista tuo pačiu laikotarpiu pernai. Viduti niškai per vieną 2012 m. šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensa cijas gavo 198,8 tūkst. žmonių – 6,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Baltarusijos rublis 10000 3,0277 DB svaras sterlingų 1 3,9562 JAV doleris 1 2,6038 Kanados doleris 1 2,5599 Latvijos latas 1 4,9343 Lenkijos zlotas 10 8,2911 Norvegijos krona 10 4,6480 Rusijos rublis 100 8,6120 Šveicarijos frankas 1 2,8039
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+1,1323 % –0,3878 % +1,1302 % +0,5618 % –0,0284 % +0,0519 % –0,1482 % +0,5464 % +0,2933 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,64
2,50
„Apoil“
4,75
4,61
2,49
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,46 dol. už 1 brl. 113,85 dol. už 1 brl.
Investicijos į šalies ūkį auga lėčiau
Statistikai prognozuoja, kad vasarį, paly ginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,1 proc. suderinta mėnesinė infliacija, o Lie tuvos banko analitikai numato 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Pigo drabužiai ir avalynė
Statistikos departamento duome nimis, vasarį suderinta metinė inf liacija turėtų būti 2,4 proc., vidu tinė metinė infliacija – 3 proc. Tai pranešė Statistikos departamen tas. Pasak statistikų, tikėtina, kad didžiausią įtaką vasario mėne sio vartojimo kainoms turės dėl brangstančių degalų šiek tiek didė jančios transporto prekių grupės kainos. Augimą turėtų pristabdyti sezoninis žiemos drabužių ir ava lynės išpardavimas. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, anot statistikų, tikėtina, reikšmingai nekis ir turės nedaug įtakos bendrai kainų dinamikai. Sausį Lietuvoje užfiksuota 0,2 proc. suderinta mėnesinė infliaci ja, 2,7 proc. suderinta metinė inf liacija ir 3,1 proc. suderinta vidu tinė metinė infliacija. Lietuvos banko ekonomistai vi dutinės metinės 2013-ųjų inf liacijos prognozę sumažino 0,4 procentinio punkto, iki 2,4 proc. Praėjusių metų pabaigoje inflia cijos tendencijos vartotojams bu vo palankesnės, nei tikėtasi, – me tinė infliacija sumažėjo, pastebimai sulėtėjus šilumos energijos ir de galų kainų augimui. „Dar didesnę įtaką turėjo 2012 m. pabaigoje pratęstas PVM lengvatų
Lietuvos ban ko ekonomis tai vidutinės metinės 2013-ųjų infliacijos prognozę sumažino 0,4 procenti nio punkto, iki 2,4 proc.
šilumos energijai ir kompensuoja miesiems vaistams galiojimas“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko. Kainų kilimas panaikinus leng vatas, anksčiau įtrauktas į 2013 m. infliacijos prognozes, dabar per keliamas į 2014-ųjų prognozę, kai numatomas 3 proc. vidutinis kai nų padidėjimas. Tačiau, anot Lie tuvos banko analitikų, jei lengvatų galiojimas būtų pratęstas, atitin kamai būtų mažinama ir kitų me tų infliacijos prognozė. Pasigenda investicijų
Taip pat Lietuvos banko analitikai prognozuoja, kad šalies BVP augi mas šiemet sieks 3,1 proc. Didėjant pramonės poreikiui investuoti ir ne slopstant eksporto plėtrai, 2014 m. jis turėtų siekti 3,8 proc. „Užsienio prekybos raida rea lųjį BVP šiemet veiks palankiau, nei prognozuota, tačiau šių me tų jo prognozė nekeičiama dėl šiek tiek prastesnės kitų BVP su dedamųjų dalių, visų pirma – in vesticijų, perspektyvos“, – prane šime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pasak R.Kuodžio, investicijos ša lies ūkyje nebedidėja jau kurį laiką – pastebimiau ūgtelėjo tik inves
Perspektyvos: nors šalies ūkis augs ir toliau, ekspertai nerimauja dėl jau kurį laiką nedidėjančių investicijų.
ticijos į transporto priemones. Ta čiau tikimasi, kad šis rodiklis vis dėlto ims kilti, nors ir mažesniu tempu, nei prognozuota anksčiau. Lietuvos banko vertinimu, šie met investicijos turėtų padidėti 4,6 proc. (pernai lapkritį progno zuotas 6,2 proc. augimas), o 2014 m. investicijų augimas turėtų siek ti 7,4 proc. Po itin gausaus praėjusių me tų derliaus maisto ir žemės ūkio produktų eksportas dar kurį lai ką gali didėti. Taigi, anot Lietu vos banko analitikų, eksporto plė tra artimiausiu metu dar turėtų būti nemenka – prognozuojama,
„Shutterstock“ nuotr.
kad šiemet eksportas padidės 5,8 proc., o 2014 m. – 6 proc. Importo augimas, centrinio banko analitikų vertinimu, šiemet turėtų siekti 6,1 proc., o 2014-aisiais – 6,5 proc. Nedarbas kasmet mažės
Lietuvos banko ekspertai progno zuoja, kad sustabdyta Ūkio ban ko veikla reikšmingos įtakos eko nomikos raidai neturės, nes šiame banke laikytų neapdraustų lėšų su ma palyginti maža. Nedarbo lygis, pernai siekęs 13,2 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,6 proc., o 2014 m. – iki 10 proc. Darbo užmokesčio augimas šiemet
turėtų siekti 4,4 proc., o 2014 m. sulėtėti iki 3,7 proc. Anot Lietuvos banko analitikų, privataus vartojimo išlaidos 2013 ir 2014 m. augs atitinkamai 2,5 ir 3,3 proc., o valdžios sektoriaus vartoji mo išlaidos padidės atitinkamai 1,3 ir 2,4 proc. Numatoma, kad privatus vartojimas daugiau kils vėlesniais metais, kai labiau suaktyvės išorės ir vidaus paklausa, taigi, sparčiau didės namų ūkių pajamos. Taip pat prognozuojama, kad Lietuvos einamosios sąskaitos de ficitas šiemet sudarys 2 proc. BVP, o 2014 m. ūgtelės iki 2,6 proc. „Klaipėdos“, BNS inf.
Užsieniečiai pagyrė Baltijos šalis Tarpt aut inė kred it o reit ingų agentūra „Fitch Ratings“ Baltijos šalių atsigavimą po krizės įvardi jo kaip įspūdingą Europos sėkmės istoriją. Taupymas padėjo
Lyderės: užsienio ekspertai ne
gailėjo gerų žodžių Lietuvai, Lat vijai ir Estijai, kurių ekonomika su laukė spartaus atlydžio po krizės.
Kęstučio Vanago nuotr.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsiga vimas po 2008–2009 m. krizės ir išsiveržimas į ES lyderes pagal eko nomikos augimą 2011–2012 m. yra įspūdinga Europos sėkmės istorija. Tai teigia tarptautinė kredito rei tingų agentūra „Fitch Ratings“. Tačiau praeityje pastebėti mak roekonomikos svyravimai įrodo, kad vis dėlto šių šalių ūkiui svyra vimai būdingi. O juos, pasak tarp tautinių ekspertų, lemia ekono mikos atvirumas, didelis banko
paskolų ir indėlių santykis bei už sienio skolos lygis. Teigiama, kad Baltijos šalims at kurti savo ekonomikos pusiaus vyrą, padidinti konkurencingumą ir vėl imti augti padėjo griežtos tau pymo priemonės, kurių imtasi vos kilus krizei, ekonomikos lankstu mas, skausmingas vidaus deval vacijos procesas ir didelė socialinė sanglauda.
ro įvedimą. Remiantis jomis, Lie tuva eurą įsives 2015 m. sausį, o Latvija – metais anksčiau.
Baltijos šalims at kurti ekonomikos pusiausvyrą padėjo griežtos taupymo priemonės, kurių im tasi vos kilus krizei.
Prognozės dėl euro palankios
Specialistai teigė, kad praėjusiais metais Baltijos šalių ūkio prieau gis siekė vidutiniškai 4 proc., o tai rodo įspūdingą šių šalių ūkio at sparumą euro zonos ekonomikos nuosmukiui. „Fitch Ratings“ pasi dalijo ir savo prognozėmis apie eu
„Manome, kad, nepaisant galimų būsimų euro zonos gelbėjimo pro gramų finansavimo sąnaudų, euro įvedimas šiems nedideliems, atvi riems, lankstiems ir su euru labai
glaudžiai susijusiems ūkiams bus naudingas“, – rašoma agentūros ataskaitoje apie Baltijos šalis. Tyko ir pavojai
Agentūra mano, kad Baltijos vals tybės dėl savo prekybos, darbo ir kapitalo srautų atvirumo gali nu kentėti dėl pasaulinių sukrėtimų. „Nustatėme, kad BVP ir inflia cijos svyravimai per pastaruosius dešimt metų buvo vieni didžiausių Europoje. Nesant nominalaus va liutos kurso lankstumo, sumažinti padėties blogėjimo riziką ir skatin ti tvarų augimą padėtų anticiklinės fiskalinės politikos priemonės bei aktyvi bankų priežiūra“, – teigia ma ataskaitoje. „Klaipėdos“, BNS inf.