Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, VASARIO 22, 2013

www.kl.lt

=2;8A.162;6@C.@ .?6<

pramogĹł

Estrados grandas

KlaipÄ&#x2014;dos menininkai apskundÄ&#x2014; miestÄ&#x2026; Prezidentei.

PAR sporto didvyrio O.Pistoriaus byloje dÄ&#x2014;l ĹĄirdies draugÄ&#x2014;s nuĹžudymo â&#x20AC;&#x201C; netikÄ&#x2014;tas posĹŤkis.

Miestas 2p.

Pasaulis 10p.

JubiliejinÄŻ turÄ&#x2026; po LietuvÄ&#x2026; S.Povilaitis pradÄ&#x2014;s nuo KlaipÄ&#x2014;dos.

43 (19 646)

11 ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?VaN /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A;

Tikra ir negÄ&#x2122;stan ti Lietuvos estrados ĹžvaigĹždÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; taip drÄ&#x2026;siai galima pasakyti apie 50-metÄŻ scenoje ĹĄiemet ĹĄvenÄ?ian tÄŻ StasÄŻ PovilaitÄŻ. GerbÄ&#x2014;jai jÄŻ galÄ&#x2014;s vÄ&#x2014;l iĹĄgirsti jau netrukus . Mat maestro ruoĹĄiasi ÄŻ grandiozinÄŻ turÄ&#x2026;, kurio koncertai vyks didĹžiaus iose ĹĄalies arenose.

gidas

turi progÄ&#x2026; ĹĄvÄ&#x2122;sti Stulbinanti karjera

Lietuvos popscenos legenda pirmÄ&#x2026;kart ÄŻ ĹžymiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; Palangos vasaros estradÄ&#x2026; uĹžkopÄ&#x2014; dar besimokydamas mokykloje. Kiek vÄ&#x2014;liau buvo pastebÄ&#x2014;tas talentĹł ieĹĄkanÄ?io kompozitoriaus Miko VaitkeviÄ?iaus ir pakviestas dainuoti grupÄ&#x2014;je â&#x20AC;&#x17E;Ritmasâ&#x20AC;?. Paskui S.Povilaitis pradÄ&#x2014;jo koncertuoti Lietuvos nacionalinÄ&#x2014;je ďŹ lharmonijoje su â&#x20AC;&#x17E;Nemuno ĹžiburiĹłâ&#x20AC;? ansambliu, o vÄ&#x2014;liau â&#x20AC;&#x201C; ir bei Miko SurauÄ?iaus su â&#x20AC;&#x17E;Nerijosâ&#x20AC;? ansambliais. Netrukus tapo Ĺžinomas visoje ĹĄalyje. Per 50 metĹł S.Povilaitis surengÄ&#x2014; keliolika tĹŤkstanÄ?iĹł koncertĹł ir iĹĄleido net 22 albumus. S.PovilaitÄŻ galima drÄ&#x2026;siai ne tik ĹĄlageriĹł karaliumi, vadinti lietuviĹĄkos popmuzikos bet ir tikra genda, kuri tapo muzikosscenos letu keliĹł kartĹł Lietuvos autoriteĹžmonÄ&#x2014;ms. Jis 1991 m. gavo Antano Ĺ abaniausko premijÄ&#x2026;, 1997 m. nus muzikai pagerbtas uĹž nuopelâ&#x20AC;&#x17E;Bravoâ&#x20AC;? premija, apdovanotas Lietuvos didĹžiojo kunigaikĹĄÄ?io Gedimino V laipsnio

Muzika â&#x20AC;&#x201C; kaip vaistas

Visiems puikiai Ĺžinomas ĹĄlageriĹł karalius S.Povilaitis scenoje â&#x20AC;&#x201C; jau pusÄ&#x2014; amĹžiaus. KeliĹł kartĹł niĹŤniuojami nesenstantys â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vieski man vÄ&#x2014;lâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x17E;Dar ĹĄirdyje nesutemaâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x17E;Sudeginti tiltaiâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x17E;LaimÄ&#x2014;s vainikasâ&#x20AC;? ir daugelis kitĹł jo ĹĄlageriĹł skambÄ&#x2014;s ĹĄventiniuose koncertuose kovo mÄ&#x2014;nesÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Jeigu paklaustumÄ&#x2014;te , kas pasikeitÄ&#x2014; per tuos 50 metĹł, atsakyÄ?iau, kad niekas. Ĺ˝monÄ&#x2014;s ÄŻ koncertus susirenka tokie pat laimingi juk muzika â&#x20AC;&#x201C; tai vaistas, ir graŞōs, kuris veikia geriau nei bet kuris preparatas. O dabar, medicininis kai Lietuvoje tiek daug problemĹł, nai siĹŤlyÄ?iau visiems primygtipasinaudoti muzikos terapijaâ&#x20AC;? , â&#x20AC;&#x201C; juokavo visada besiĹĄypsantis, ĹĄiemet 66 metĹł gimtadienÄŻ atĹĄventÄ&#x2122;s S.Povilaitis. JÄŻ drÄ&#x2026;siai galima vadinti gyva lietuviĹĄkos popmuzikos legenda, kuri tapo muzikos autoritetu keliĹł kartĹł Lietuvos ĹžmonÄ&#x2014;ms. Tiesa, gerbÄ&#x2014;jĹł ĹĄis dainininkas turi paÄ?iĹł ÄŻvairiausiĹł: ir iĹĄtikimĹł bendraamĹžiĹł, kuriems â&#x20AC;&#x17E;Sudeginti tiltaiâ&#x20AC;&#x153; primena jaunystÄ&#x2014;s ĹĄÄ&#x2014;liones, ir jaunimo, kuris â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vieski man vÄ&#x2014;lâ&#x20AC;&#x153; rÄ&#x2014;liuose traukia taip savo vakapat entuziastingai, kaip kaĹžkada jĹł tÄ&#x2014;vai ar net seneliai.

Ĺ iandien priedas Atviras scenos Ĺžmogus

Stasys Povilaitis:

BĹŤsiu scenoje ir dainuosiu tol, kol manÄ&#x2122;s reikÄ&#x2014;s bent vienam mano gerbÄ&#x2014;jui. ordinu. Ĺ iemet M.A.M.A. apdovanojimuose S.Povilaitis ÄŻvertintas uĹž nuopelnus Lietuvos muzikai. Bet labiau uĹž bet kokius apdovanojimus jis vertina publikos meilÄ&#x2122;. GerbÄ&#x2014;jĹł ĹĄis dainininkas ÄŻvairiausiĹł â&#x20AC;&#x201C; ir iĹĄtikimĹł turi paÄ?iĹł ĹžiĹł, kuriems â&#x20AC;&#x17E;Sudeginti bendraammena jaunystÄ&#x2014;s ĹĄÄ&#x2014;liones, tiltaiâ&#x20AC;&#x153; priIr jaunimo, kuris â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vieski man vÄ&#x2014;lâ&#x20AC;&#x153; savo vakarÄ&#x2014;liuose traukia taip pat audringai kaip kaĹžkada jĹł tÄ&#x2014;vai ar net seneliai. TurÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;s KlaipÄ&#x2014;doje

ď ŽĹ˝vaigĹždÄ&#x2014;: ]R_"ZRaĂş@

=\cVYNVaV``b_R[TĂ&#x203A;XRYV\YVXNaĂ­ [V[V[XN`Xb_VNZ`PR[V[Ă&#x203A;`Y\

X`aN[Ă&#x2DC;VĂşX\[PR

cĂ&#x203A;`TNYV]NcfQĂ&#x203A;aVXVRXcVR[N` _aĂşV_VYRVQ\[R â&#x20AC;&#x17E;BĹŤsiu scenoje ir dainuosiu tol, [R`WĂ&#x;]N Ă&#x;`aNcV`N9VRabcN aNYObZb`ANVQNV tad galiu sakyti, kol manÄ&#x2122;s reikÄ&#x2014;s kad kiekviename bent vienam makias deĹĄimtis metĹł Ĺžingsnyje buvau no gerbÄ&#x2014;jui. Esu neprarado potiesiog atviras scenos scenoje dvi valandas puliarumo, rodo man kaip oras reikalinga Ĺžmogus, Ĺžmogusâ&#x20AC;?, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo ne skambÄ&#x2014;s vidainininkas. apdovanojimai, bet tik laimÄ&#x2014;ti si jau mintinai gerbÄ&#x2014;jĹł o didĹžiausias ÄŻvertinimas muzika, Puikiai visai Lietuvai ir pilnos salÄ&#x2014;s Ĺžinomas publikos. â&#x20AC;&#x201C; pilnos vyras tami maestro kĹŤriniai. itin mÄ&#x2014;gskoncertĹł salÄ&#x2014;s. sakÄ&#x2014; neĹžinantis savo Kiekviena mano Su Lietuvos sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s popscenos recepto, taÄ?iau neabejoja, YpatingÄ&#x2026; daina gimÄ&#x2014; ÄŻkvÄ&#x2014;pta gyvenimiĹĄkos jos kad prie S.PovilaiÄ?iuisukaktÄŻ minÄ&#x2014;sianÄ?iam pasirodys legenda koncertuose situacijos, iĹĄgyvenimĹł prisidÄ&#x2014;jo pakeliui ir Mantas JankaviÄ?ius jubiliejiniame tusutikti Ĺžmo- re ir atradimĹł, nÄ&#x2014;s. bei Karina Krysko-Skamb akompanuos Kauno Tai, kad dainininkas inÄ&#x2014;, bigbendas nius per pen- bei Ĺ iauliĹł ves aktorius Vytautas o rengikamerinis orkestras, RumĹĄas o jaunesnysis.

Padainuoti vienoje scenoje estro yra kone kiekvieno su maatlikÄ&#x2014;jo garbÄ&#x2014;s reikalas. Visai galÄ&#x2014;jo pasimÄ&#x2014;gauti neseniai tuo M.JankaviÄ?ius â&#x20AC;&#x201C; su S.PovilaiÄ?iu jÄŻ suvedÄ&#x2014; muzikiniai apdovanojima i M.A.M.A. Pasirodymas tapo tokiu sÄ&#x2014;kmingu, kad dainininkai jÄŻ Ĺžada jubiliejiniĹł koncertĹł pakartoti ir metu. IĹĄtikimiausius gerbÄ&#x2014;jus legendinÄ&#x2014; estrados ĹžvaigĹždÄ&#x2014; nÄŻ kĹŤrybos jubiliejĹł savo auksikvieÄ?ia ĹĄvÄ&#x2122;sti kartu grandioziniuos e koncertuose KlaipÄ&#x2014;doje, Ĺ iauliuose, je, Kaune ir PanevÄ&#x2014;Ĺžyje. VilniuTurÄ&#x2026; po LietuvÄ&#x2026; S.Povilaitis pradÄ&#x2014;s kovo 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; pajĹŤryje â&#x20AC;&#x201C; uostamiesÄ?io â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyturioâ&#x20AC;&#x153; arenoje.

Kaina 1,30 Lt

ParengÄ&#x2014; Rita BoÄ?iulytÄ&#x2014;

Kai­my­nĹł by­la â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l vai­kĹł

â&#x20AC;&#x17E;UtÄ&#x2014;­les gau­do­me, o dramb­ liai va­Şiuo­ja pro ĹĄa­lÄŻ.â&#x20AC;&#x153; Klai­pÄ&#x2014;­dos sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ta­ry­bos na­rei Li­li­jai Pet­rai­tie­nei ne­pa­ti­ko kai ku­rie mies­to biu­dĹže­to for­ma­vi­mo prin­ci­pai.

2p.

Ĺ a­li­gat­viai pavir­to Ä?iuo­Şyk­la Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Ar­tÄ&#x2014;­jant pa­va­sa­riui kiem­sar­giai at­si­pa­lai­da­vo. Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai skun­ dĹžia­si, kad ato­kiau nuo mies­to cent­ro esan­tys ĹĄa­li­gat­viai ta­po Ä?iuo­Şyk­la. Ant jĹł su­si­da­rÄ&#x2122;s sto­ras le­do sluoks­nis, o Ĺžvy­ro â&#x20AC;&#x201C; nÄ&#x2014; su Ĺži­ bu­riu ne­ra­si.

Â&#x201E;Â&#x201E;Pa­vo­jus: drausmindamas sa­vo vai­ko skriaudikÄ&#x2026; tÄ&#x2014;­vas ne­re­tai ri­zi­kuo­ja likti kalÄ?iausias. 

Mur­dĹžiu­si pen­kia­me­tÄ&#x2014;s vei­dÄ&#x2026; ÄŻ pur­vi­nas ko­ji­nes bei lie­pu­si uos­ty­ti dvo­kian­Ä?ias kel­nai­tes paaug­lÄ&#x2014; ta­po nu­ken­tÄ&#x2014;­ju­siÄ&#x2026;­ja, kai sa­vo duk­ros gin­ti at­sku­bÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s tÄ&#x2014;­vas pa­no­ro skriau­di­kÄ&#x2122; su­draus­min­ti. Vy­ras bu­vo nu­teis­tas ir kal­tÄ&#x2014;s at­si­kra­tÄ&#x2014; tik su­mo­kÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s pi­ni­gĹł.

Pristato:

â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt

Mur­dÄ&#x2014; no­si­mi ÄŻ kel­nai­tes

Nuo­sa­vĹł na­mĹł kvar­ta­le gy­ve­nan­tys kai­my­nai dÄ&#x2014;l duk­rĹł pasidarÄ&#x2014; prie­ ĹĄai. Pen­kia­me­tÄ&#x2014; mer­gai­tÄ&#x2014; bu­vo ta­ pu­si vy­res­nÄ&#x2014;s kai­my­nĹł duk­ros pa­ty­Ä?iĹł ob­jek­tu.

4

Var­pĹł gat­vÄ&#x2014;­je gy­ve­nan­ti klai­pÄ&#x2014;­die­ tÄ&#x2014; pik­ti­no­si jau ke­lin­tÄ&#x2026; ry­tÄ&#x2026; vos per plau­kÄ&#x2026; iť­ven­gian­ti trau­mos. â&#x20AC;&#x17E;Ant ĹĄa­l i­gat­v io vie­n as le­d as. Ne­gi taip sun­ku pa­ber­ti Ĺžvy­ro? Ga­l i griō­t i, su­s i­l au­Ş y­t i ko­j Ä&#x2026; ar ran­k Ä&#x2026;. Vi­s iť­kai ki­to­k ia si­t ua­c i­ ja mies­to cent­re. Ä&#x152;ia ir Ĺžvy­ro so­ Ä?iai pa­ber­ta, ir le­do ant ĹĄa­li­gat­viĹł nÄ&#x2014;­ra. Ta­Ä?iau Ĺžmo­nÄ&#x2014;s juk vaikť­to ne tik cent­ri­nÄ&#x2014;­mis gat­vÄ&#x2014;­misâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;­me­sÄŻ ÄŻ pro­ble­mÄ&#x2026; at­ kreip­ti ban­dÄ&#x2014; mo­te­ris.

3

METŲ KLAIPÄ&#x2013;DIETÄ&#x2013;S RINKIMUS JAU PRASIDÄ&#x2013;JO FINALINIS BALSAVIMO ETAPAS! SuĹžinokite daugiau 5 p.


2

PENKTADIENIS, VASARIO 22, 2013

miestas

Dėl sto­go virš gal­vos – raš­tas Pre­zi­den­tei Uos­ta­mies­čio me­ni­nin­kai, siek­da­mi iš­sau­ go­ti sa­vi­val­dy­bės jų veik­lai su­teik­tas pa­tal­pas, krei­pė­si net į ša­lies Pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jai, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai, Klai­pė­ dos me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui iš­siųs­ta­me raš­te tei­gia­ma, kad ta­ len­tin­gi žmo­nės žie­mą bus iš­va­ry­ti į gat­vę, ne­ga­lės dirb­ti, tęs­ti kū­ry­bi­ nės veik­los, o tai reiš­kia, jog neuž­ si­dirbs pra­gy­ve­ni­mui ir sa­vęs ne­ rea­li­zuos. To­kiais skam­biais žo­džiais jie api­bū­di­no rei­ka­la­vi­mą iki ko­vo 2 d. iš­si­kraus­ty­ti iš bu­vu­sios Vy­dū­no mo­kyk­los, esan­čios Dar­žų gat­vė­je, nes ją Klai­pė­dos val­džia su­ti­ko iš­ nuo­mo­ti Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ jai. Jos stu­den­tai iki šiol glau­dė­si Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­ kul­te­te, ta­čiau ėmė stig­ti pa­tal­pų. Kai iš Vy­dū­no mo­kyk­los bu­vo iš­ kraus­ty­ti moks­lei­viai, po­li­ti­kai il­ gai dis­ku­ta­vo, kaip pa­sielg­ti su pa­ sta­tu. Maž­daug prieš de­šimt­me­tį pa­ tvir­tin­ta­me te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je sto­ vi mo­kyk­la, de­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ ma­ty­ta pa­sta­tą nu­griau­ti. Ta­čiau po­li­ti­kai ne­si­ry­žo pa­lai­min­ti to­kio spren­di­mo, nes esą grio­vi­mo dar­ bams rei­kia daug pi­ni­gų. To­dėl ga­ liau­siai bu­vo nu­spręs­ta bu­vu­sia­me mo­kyk­los pa­sta­te, ku­ris yra pri­pa­ žin­tas ava­ri­nės būk­lės, leis­ti įsi­ kur­ti me­ni­nin­kams. „Nie­kas nie­ko ne­si­ruo­šia iš­mes­ ti į gat­vę, bet ir ne­ke­ti­na­me su­teik­ ti am­ži­no prie­globs­čio. Vi­si me­ni­ nin­kai, ku­rie yra įsi­kū­rę bu­vu­sio­je Vy­dū­no mo­kyk­lo­je, tu­rė­tų pa­si­ skai­ty­ti su­tar­tis ir pa­ma­ty­ti, kad jo­se pa­ra­šy­ta, jog pa­si­kei­tus ap­ lin­ky­bėms, ga­li tek­ti iš­si­kraus­ty­ ti“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. To­dėl kū­rė­jų raš­tą ša­lies Pre­zi­ den­tei, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ir jo to­ną uos­ta­mies­čio va­do­vas va­di­no itin ne­ko­rek­tiš­ku. Me­ni­nin­kai pra­šo sku­bos tvar­ka iš­nag­ri­nė­ti ir at­sa­ky­ti, ar nė­ra ga­

li­my­bių jiems bend­ra­dar­biau­ti su Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja ir lik­ ti su stu­den­tais po vie­nu sto­gu. Jei tai neį­ma­no­ma, jie pra­šo, kad sa­vi­ val­dy­bė se­na­mies­ty­je esan­tį pa­sta­ tą me­ni­nin­kams iš­nuo­mo­tų. „Vi­są lai­ką jiems sa­kė­me, kad jie ne­da­ry­tų di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, bu­vu­ sios mo­kyk­los pa­tal­po­se ne­kur­tų jau­kaus liz­de­lio, nes vis­kas yra lai­

„„Pro­jek­tas: at­kur­to­je Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės kur­ti­no­je tu­rė­tų bū­ti įreng­tos kon­fe­ren­ci­jų ir pa­ro­dų sa­lės. 

Pi­lia­vie­tė­je už­virs dar­bai Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Nie­kas nie­ko ne­si­ ruo­šia iš­mes­ti į gat­ vę, bet ir ne­ke­ti­na­ me su­teik­ti am­ži­no prie­globs­čio.

ki­na. Tuo­met vi­si su­ti­ko ir link­sė­jo gal­vo­mis, o kaž­ko­dėl da­bar vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis“, – pik­ ti­no­si V.Grub­liaus­kas. Jis pa­brė­žė, jog me­ni­nin­kai dar tik­rai nė­ra kraus­to­mi į gat­vę. Esą Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos at­sto­ vai tu­ri ap­žiū­rė­ti pa­tal­pas, įver­tin­ ti, ko­kio re­mon­to joms rei­kia, kiek pi­ni­gų tu­ri. „Ga­li bū­ti taip, kad aka­de­mi­ ja ne­tu­rės pi­ni­gų vi­sų pa­tal­pų re­ mon­tui ar­ba da­lies jų jai ne­rei­kės, tuo­met bus ga­li­ma vėl kal­bė­ti apie ga­li­my­bę čia pa­si­lik­ti ir me­ni­nin­ kams“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

„„Padėtis: dėl Vy­dū­no mo­kyk­los pa­tal­pų už­vi­rė ko­va tarp stu­den­tų ir jau­

nų­jų me­ni­nin­kų. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Kal­bos apie Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės at­kū­ri­mą jau šiais me­tais virs rea­ liais dar­bais – bus pra­dė­ta už dau­ giau nei 12 mln. li­tų ry­ti­nės kur­ti­ nos at­sta­ty­mo dar­bai.

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė iki ko­ vo 1-osios Lie­tu­vos vers­lo ir pa­ ra­m os agen­t ū­rai tu­r i pa­teik­ ti pa­raiš­ką gau­ti ES fi­nan­sa­vi­mą Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės su­tvar­ky­ mo pro­jek­t ui. Ūkio mi­n is­te­r i­ja jau esą yra pa­ža­dė­ju­si, jog Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bei bus skir­ta 6,5 mln. li­tų. Ta­čiau vi­so pro­jek­to ver­tė – 12,8 mln. li­tų, to­dėl 6,3 mln. li­tų uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė tu­rės ras­

ti sa­vo biu­dže­te ar­ba im­ti dar vie­ ną pa­sko­lą. „6,5 mln. li­tų ES pa­ra­ma nė­ra ga­lu­ti­nė su­ma. Tu­ri­me in­for­ma­ ci­jos, jog Ūkio mi­nis­te­ri­ja ver­ti­ na vi­so­je Lie­t u­vo­je įgy­ven­d i­n a­ mus eu­ro­p i­n ius pro­jek­t us. Ga­l i bū­t i, jog dar liks ES lė­š ų ir dė­ si­me vi­sas pa­stan­gas, kad tie li­ ku­čiai bū­ti skir­ti mū­sų pro­jek­tui, tuo­met rei­kė­tų ma­žiau pi­ni­gų iš sa­vi­val­dy­bės“, – aiš­ki­no Pro­jek­ tų sky­r iaus ve­d ė­ja Elo­n a Jur­ke­ vi­čie­nė. Už 12,8 mln. li­tų per tre­jus me­tus pla­nuo­ja­ma at­kur­ti ry­ti­nės kur­ti­ nos trūks­ta­mą da­lį – ją pra­tęs­ti iki bu­vu­sio piet­ry­ti­nio bas­tio­no, po­ že­mi­nę erd­vę pri­tai­ky­ti edu­ka­ci­nei sa­lei, res­tau­ruo­ti po ry­ti­ne kur­ti­na

esan­tį da­žų ir ku­ro san­dė­lį ir jį pri­ tai­ky­ti Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus reik­mėms. Da­lis šios su­mos bus skir­ta įreng­ ti ob­jek­to funk­cio­na­vi­mui rei­ka­lin­ gus lau­ko in­ži­ne­ri­nius tink­lus bei at­lik­ti bū­ti­nus ar­cheo­lo­gi­nius ty­ ri­nė­ji­mus. Kai sta­ty­bi­nin­kai at­kurs ry­ti­ nę kur­ti­ną, im­sis pi­lia­vie­tės kie­mo su­tvar­ky­mo dar­bų, ku­riems bus skir­ta apie 3 mln. li­tų iš ES ir Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės. Pro­jek­tuo­to­jai yra pa­ren­gę vi­są Klai­pė­dos pi­lies ir bas­tio­nų at­kū­ ri­mo tech­ni­nį pro­jek­tą. Nu­ma­ty­ta, kad sta­ty­bos dar­bai ga­li kai­nuo­ti apie 40 mln. li­tų, to­ dėl pro­jek­tas ir bus įgy­ven­di­na­mas eta­pais.

Ro­ži­nės sva­jo­nės – už brūkš­nio Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai ne tik iš­sa­ miai iša­na­li­za­vo šių me­tų mies­to biu­dže­to pro­jek­tą, bet jau nu­ma­tė ir tai, kur pa­nau­dos pi­ni­gus, jei jų pa­vyks su­rink­ti dau­giau, nei pla­ nuo­ja­ma.

Ro­ži­nių sva­jo­nių są­ra­šas – taip Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to po­sė­dy­je jo pir­mi­nin­kas Ri­man­ tas Ta­raš­ke­vi­čius va­kar įvar­di­jo vi­sus pa­siū­ly­mus, ku­riuos pa­tei­ kė mies­to ta­ry­bos na­riai, ta­čiau jų įgy­ven­di­ni­mui biu­dže­te pi­ni­ gų nė­ra. Pla­nuo­ja­ma, kad šie­met į mies­ to biu­dže­tą bus su­rink­ta be­veik 370 mln. li­tų, o iš­leis­ta – apie 381 mln. li­tų. Po­li­ti­kai ne­tu­rė­jo prie­kaiš­tų biu­ dže­to pi­ni­gus skirs­čiu­siems val­di­ nin­kams, ta­čiau įvar­di­jo ne­ma­ žai dar­bų, ku­riems lė­šų dar rei­kia. „Vi­sus pa­siū­ly­mus su­ra­šy­si­me, bet jie bus už brūkš­nio. Tai reiš­kia, kad pa­siū­ly­mus vėl bus ga­li­ma pri­si­ min­ti po pus­me­čio, jei mies­to biu­ dže­te at­si­ras viršp­la­ni­nių pa­ja­mų ir

jas bus ga­li­ma per­skirs­ty­ti“, – tei­ gė R.Ta­raš­ke­vi­čius. Ne­ma­žai mies­to ta­ry­bos na­rių pa­gei­da­vo, kad viršp­la­ni­nės biu­ dže­to pa­ja­mos pir­miau­sia bū­tų skir­tos pa­keis­ti dar­že­lių lan­gus. Iki šiol aš­tuo­nio­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se lan­gai dar nė­ra pa­keis­ti, pro juos ko­šia vė­jas. Biu­dže­to pro­jek­te nu­ma­ty­ta lė­ šų pa­keis­ti dvie­jų dar­že­lių lan­gus, o ki­toms įstai­goms ei­lė ateis ta­da, jei mies­to iž­do pa­ja­mos vir­šys pro­ gno­zes. Dar vie­nas siū­ly­mas – su­tvar­ky­ ti švie­ti­mo įstai­gų, kur pa­dė­tis blo­ giau­sia, ap­lin­kos ap­švie­ti­mą. Ta­ čiau, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės, pir­miau­sia rei­ kia pa­tik­rin­ti vi­sų švie­ti­mo įstai­gų ap­lin­kos ap­švie­ti­mą, įver­tin­ti, kur jis blo­giau­sias, pa­reng­ti pro­gra­mą, ku­rio­je ir bū­tų nu­ma­ty­ta, ka­da ir kur ga­li pra­si­dė­ti dar­bai. Tarp ro­ži­nių pa­gei­da­vi­mų yra ir Stra­te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­to pa­ siū­ly­mas mies­to biu­dže­te nu­ma­ ty­ti 10 tūkst. li­tų. Jie esą tu­rė­tų bū­ti skir­ti Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­

to­ri­jos mu­zie­jui, o ši įstai­ga pri­ va­lė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad bū­tų pa­ ga­min­ta ir pa­ka­bin­ta Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-osioms me­ti­nėms skir­ta at­ mi­ni­mo len­ta. Po­li­ti­kai taip pat pa­siū­lė nu­ma­ ty­ti, kad jei mies­to biu­dže­te bus viršp­la­ni­nių lė­šų, vi­so­se val­diš­ko­ se įstai­go­se, ku­rių dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mai mo­ka­mi iš sa­vi­val­dy­ bės iž­do, at­kur­ti dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą, ku­ris da­bar yra 5 pro­c. su­ ma­žin­tas. Mies­to ta­ry­bo­je šių­me­tis biu­dže­tas tu­rė­tų bū­ti pa­tvir­tin­tas ki­tą sa­vai­tę – va­sa­rio 28 d.

370 – be­veik tiek mln. li­tų šie­met pla­nuo­ja­ma su­rink­ti į mies­to biu­dže­tą.


3

PENKTADIENIS, VASARIO 22, 2013

miestas Ta­po vi­ce­mi­nist­ru

Plės ter­mi­na­lą

Kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas va­kar pra­dė­jo ei­ti Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to vy­res­ny­ sis moks­lo dar­buo­to­jas, ar­cheo­ lo­gas dr. Ro­mas Ja­roc­kis. Jis ins­ ti­tu­te dir­bo nuo 2004 m., taip pat skai­tė pa­skai­tas Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­to Is­to­ri­jos ka­ted­ ros stu­den­tams.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos Smel­tė“ plės kon­tei­ne­rių ter­mi­na­lą. Už 116 mln. li­tų bus sta­to­mos kon­ tei­ne­rių san­dė­lia­vi­mo aikš­te­lės ir nau­jos re­mon­to dirb­tu­vės, įreng­ ta 970 šaldymo konteinerių, nau­ jų trans­for­ma­to­ri­nių pa­sto­čių ir vi­daus elekt­ros tink­lų. Pro­jek­tą pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti iki 2014ųjų rugp­jū­čio.

Se­na­mies­čiui – re­zer­va­to dalia

Dienos telegrafas Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien 10.30 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­t iks su biu­d že­t i­n ių įstai­g ų va­do­ vais. Bus kal­ba­ma apie pla­nuo­ja­mą biu­d že­t i­n ių įstai­g ų bu­hal­te­r i­jų cent­ ra­li­za­ci­ją. Dis­ku­si­ja. Šian­dien 13 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­r ų uos­to di­rek­ci­jos ant­ ro aukš­to kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks ne­ for­ma­lus pa­si­ta­ri­mas-dis­ku­si­ja „LR jū­ ri­nio pla­no kon­cep­ci­jos spren­di­niai ir siū­lo­mas lai­vy­bos op­ti­mi­za­vi­mas“. Stu­den­t ai. Į Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­ tą at­v y­ko 25 nau­ji stu­den­tai iš už­sie­ nio. Uni­ver­si­te­te šį se­mest­rą su­k io­sis stu­den­tai iš Bel­g i­jos, Tur­k i­jos, Is­pa­ni­ jos, Bul­ga­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Ny­der­lan­dų, Ru­mu­ni­jos ir Ita­li­jos. Jie stu­di­juos šei­ mos edu­ko­lo­g i­ją ir vai­ko tei­sių ap­sau­ gą, bio­lo­g i­ją, re­ž i­sū­rą, cho­reog­ra­fi­ją, me­cha­ni­kos in­ž i­ne­ri­ją.

„„Pers­pek­ty­va: Klai­pė­dos cent­ri­nė­je da­ly­je siū­lo­ma ne­leis­ti už­sta­ty­ti tuš­čių erd­vių, jei ten kaž­ka­da sto­vė­jo ver­tin­gi pa­sta­tai.

Klai­pė­do­je tu­ri bū­ti sau­go­mos tuš­čios, neužs­ta­ty­tos se­na­mies­čio vie­tos. Taip siū­lo­ma Kul­tū­ros pa­vel­do cent­ro pa­reng­tuo­se uos­ta­ mies­čio is­to­ri­nės da­lies ver­ti­ni­mo ak­tų pro­jek­tuo­se, ku­rių tu­ri­nys mies­to bend­ruo­me­nę nu­ste­bi­no ra­di­ka­liais pa­siū­ly­mais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pla­nas atei­čiai

Per­nai kul­tū­ros mi­nist­ro įsa­ky­mu bu­vo pa­tvir­tin­tas Klai­pė­dos se­na­ mies­čio vi­zua­li­nės ap­sau­gos pla­ nas. Bu­vo api­brėž­ta di­džiu­lė te­ri­ to­ri­ja Klai­pė­dos cent­ri­nė­je da­ly­je, ku­rią nu­spręs­ta sau­go­ti. „Il­gai mies­to ta­ry­ba su­si­ra­ši­nė­jo su mi­nis­te­ri­ja, kas konk­re­čiai tu­ri bū­ti sau­go­ma. Tai jie da­bar pri­kū­rė kri­te­ri­jų, kas tu­ri bū­ti sau­go­ja­ma, bet iš es­mės klai­pė­die­čiai ar­chi­tek­ tai ma­no, kad ge­ro­kai per­si­steng­ ta“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­ta­ rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las. Pa­reng­ta­me do­ku­men­te nu­sta­ty­ tos ir pa­tiks­lin­tos vals­ty­bės sau­go­

mų vie­to­vių ver­tin­go­sios sa­vy­bės. Toks reg­la­men­tas esą rei­ka­lin­gas tam, kad atei­ty­je ži­no­tu­me, kaip elg­tis su ver­tin­gais pa­sta­tais, jei kas su­gal­vo­tų juos re­konst­ruo­ti, re­mon­tuo­ti ar pa­na­šiai. Nu­ma­rins se­ną­jį mies­tą

Pa­gal nau­ją­jį pro­jek­tą, vi­si is­to­ri­ niai skly­pai tu­ri bū­ti sau­go­mi. Sau­ go­mos net tos vie­tos, ku­rio­se neiš­ li­kę ver­tin­gų pa­sta­tų. Esą tu­ri bū­ti nu­ma­to­ma ga­li­my­bė at­kū­ri­mui. Tai­gi, pa­gal nau­jai pa­reng­tą do­ku­ men­tą teks sau­go­ti tuš­čias vie­tas. „Per daug pri­ra­šy­ta vie­tų, ku­rias rei­kia sau­go­ti, nors jos nė­ra reikš­ min­gos nei mies­tui, nei se­na­mies­ čiui“, – įsi­ti­ki­nu­si klai­pė­die­tė ar­chi­ tek­tė Mar­ga­ri­ta Ra­ma­naus­kie­nė.

„Se­na­mies­tis ir taip dūs­ta, mirš­ ta, o to­kie vi­so­kie ap­ri­bo­ji­mai jį dar la­biau nai­kins. Mies­tui rei­kia gy­

Ed­mun­das And­ri­jaus­kas:

Se­na­mies­tis ir taip dūs­ta, mirš­ta, o to­kie vi­so­kie ap­ri­bo­ji­mai jį dar la­biau nai­kins. ven­ti ir gy­ve­ni­mas tu­ri vir­ti cent­ re. Sau­go­mų lo­pų tu­ri bū­ti ma­žiau ir tik reikš­min­go­se vie­to­se“, – pla­ no ren­gė­jams prie­kaiš­ta­vo dar vie­ nas uos­ta­mies­čio ar­chi­tek­tas Ed­ mun­das And­ri­jaus­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kliū­tis re­no­va­ci­jai?

Klai­pė­do­je yra 440 įre­gist­ruo­ tų kul­tū­ros pa­vel­do pa­sta­tų. Pa­gal nau­ją­jį pla­ną nu­ma­ty­ta sau­go­ti dar ir tuos, ku­riuo­se gy­ve­no is­to­ri­nės as­me­ny­bės. „Vi­si tie nau­ji su­kur­ti kri­te­ri­jai, ko­dėl rei­kia sau­go­ti se­na­mies­tį, tik ap­sun­kins bet ko­kias in­ves­ti­ci­jas“, – įsi­ti­ki­nęs S.Gent­vi­las. Pa­vyz­džiui, Lie­pų gat­vė­je yra ei­lė dau­gia­bu­čių, sta­ty­tų J.Sta­li­no lai­ kais. Jie ir­gi yra kan­di­da­tai į pa­vel­ do są­ra­šą. O tai reiš­kia, kad dėl re­no­va­ci­ jos kils pro­ble­mų. Pa­vel­do­sau­gi­niai reg­la­men­tai iš išo­rės vaiz­do ga­din­ti ne­lei­džia. Pats efek­ty­viau­sias bū­das pa­sta­tą šil­tin­ti iš išo­rės, o pa­vel­do „ver­ty­bę“ teks šil­tin­ti iš vi­daus, ta­ da iš­kils ir bu­tų sa­vi­nin­kų pro­ble­ ma, gal­būt jie jau pa­si­da­rę re­mon­tą ir ne­su­tiks šil­tin­ti bu­to sie­nų. Klai­pė­dos se­na­mies­čio ir mies­ to is­to­ri­nės da­lies ver­ti­ni­mo ak­tų pro­jek­tų ren­gė­jams va­kar pa­teik­ tos pa­sta­bos, jie įpa­rei­go­ti švel­ nin­ti ap­ri­bo­ji­mus.

Gri­pas. Uos­ta­mies­čio mo­kyk­los spar­ čiai pil­nė­ja. Klai­pė­dos mies­to vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ro duo­me­n i­m is, dėl gri­po ir per­ša­l i­mo li­g ų švie­t i­mo įstai­go­se, ket­vir­ta­die­nio duo­me­ni­mis, ne­bu­vo 9,8 pro­c. mo­k i­nių. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Da­nie­lius Gruz­ dys (g. 1924 m.), Mal­vi­na Timb­rie­nė (g. 1925 m.), Kons­tan­ti­nas Gai­žaus­kas (g. 1925 m.), Ele­na Kai­rie­nė (g. 1931 m.), Ele­ na Pau­lie­nė (g. 1935 m.), Re­gi­na Lau­ga­ ly­tė (g. 1946 m.), Je­le­na Alek­se­je­va (g. 1964 m.), Adol­fas Dė­rin­gis (g. 1951 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ju­ze­fa Ma­čiu­k ie­nė, Liud­m i­la Pet­r u­ chi­na, Gri­go­rij Bo­ri­sov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Jo­sif Nei­fach. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir ber­niu­kas. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 42 iš­k vie­ ti­mų.

Ša­li­gat­viai pavir­to čiuo­žyk­la Pa­na­ši si­tua­ci­ja už­va­kar 1 va­ka­re bu­vo ir Lie­po­jos gat­vė­je. Čia ša­li­gat­vį taip pat den­

gė sto­ras le­do sluoks­nis. Vie­šų­jų erd­vių prie­žiū­rą vyk­ dan­čios įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­ niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ ši­nas tvir­ti­no, jog pri­žiū­ri­mi ne tik mies­to cent­re, bet ir to­liau nuo jo esan­tys ša­li­gat­viai. Ski­ria­si tik jų va­ly­mo daž­nu­mas. Pag­r in­d i­n ė­se mies­to gat­v ė­se esan­tys ša­li­gat­viai va­lo­mi še­šis,

o nuo­ša­les­ni – ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tę. „Sten­gia­mės vi­sur pa­ber­ti, kad žmo­nėms bū­tų sau­gu vaikš­čio­ti. Ta­čiau gal ir li­ko ko­kių ne­pa­ber­ tų kam­pų. Pa­ber­si­me. Vis dėl­to yra ir to­kių vie­tų, kur mes ne­tu­ri­ me pri­žiū­rė­ti. Gal jo­mis ir skun­ džia­ma­si. Bū­na net to­kių at­ve­jų, kai žmo­nės pik­ti­na­si ei­da­mi ko­ kiu pra­min­tu sli­džiu ta­ku, nors jo va­ly­ti nie­kas ne­tu­ri“, – ko­men­ta­ vo di­rek­to­rius.

G.Va­la­ši­nas pa­ža­dė­jo dar kar­ tą pa­tik­rin­ti, kaip pa­bars­ty­ti ša­li­ gat­viai. Pa­sak va­do­vo, da­bar dar­bas yra įtemp­tes­nis. Die­ną, švie­čiant sau­ lei, su­vei­kia drus­ka. Snie­gas iš­ tirps­ta, o nak­tį pa­šą­la ir su­si­da­ ro le­das. „Ry­tą sten­gia­mės kuo grei­čiau pa­ber­ti žvy­ro ant ša­li­gat­vių, sto­ te­lė­se. Ta­čiau vi­so mies­to iš kar­to nea­pei­si ir neap­va­žiuo­si. Vis dėl­to yra žie­ma“, – tei­gė di­rek­to­rius.

„„Pa­vo­jus: nuo­ša­ly­je esan­čius ša­li­gat­vius ir ta­kus den­gia le­do sluoks­nis. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


4

PENKtadienis, vasario 22, 2013

miestas

Kai­my­nų by­la – dėl vai­kų 1

Vie­nuo­lik­me­tė su­gal­vo­ jo pa­si­sma­gin­ti ma­ža­jai kai­my­nei liep­da­ma uos­ty­ti dvo­ kian­čias ko­ji­nes, ki­šo prie vei­do pur­vi­nas kel­nai­tes. Kai apie tai su­ži­no­jo pen­kia­me­ tės tė­tis, su­grie­bė vie­nuo­lik­me­ tę už ran­kos ir pa­si­ry­žo ją nu­ves­ti pas vai­kų tei­sė­mis be­si­rū­pi­nan­čius tar­nau­to­jus. Vy­ras bu­vo ge­ro­kai įšir­dęs, tad ne­nuos­ta­bu, kad kai­my­nų duk­ra iš­si­gan­do. Ji įsi­tvė­rė stul­po ir rė­kė kiek ga­lė­da­ma, o iš iš­gąs­čio ap­si­šla­ pi­no. Vy­ras sve­ti­mą vai­ką pa­lei­do tuo­met, kai jį ėmė bar­ti ki­ti kai­my­ nai, pa­gra­si­nę iš­kvies­ti po­li­ci­ją. Pa­rei­ka­la­vo tūks­tan­čių li­tų

Ši si­tua­ci­ja vien kai­my­nų bar­niu ne­si­bai­gė. Ma­žo­sios duk­ros gy­nė­ jas ta­po tei­sia­muo­ju. Jis bu­vo kal­ ti­na­mas ir nu­teis­tas už chu­li­ga­niš­ kus veiks­mus bei fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mą ma­ža­me­tei. Vie­nuo­lik­me­tės tė­vai pa­reiš­ kė, kad jis taip smar­kiai su­grie­bė mer­gai­tę už ran­kos, jog li­ko mė­ly­ nės. O tai, kad ji ap­si­šla­pi­no, by­lo­ja apie pa­tir­tą di­džiu­lį iš­gąs­tį. Tai esą lė­mė pa­blo­gė­ju­sį vai­ko mie­gą ir net mo­ky­mą­si.

Gra­ži­na Au­ry­lie­nė:

Jei­gu suau­gu­sie­ji yra nor­ma­lūs ir pro­ tin­gi, tu­rė­tų su­pras­ ti, kad sa­vo vai­kų poel­gius rei­kia ver­ tin­ti kri­tiš­kai. Vie­nuo­lik­me­tės tė­vai pra­šė pri­ teis­ti jų duk­ros nau­dai 30 tūkst. li­ tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Nors kal­ti­na­mas vy­ras tei­si­no­si la­bai įšir­dęs dėl sa­vo vai­ko skriau­ dos ir įvy­kio me­tu bu­vęs la­bai su­ si­jau­di­nęs, tai įver­tin­ta kaip ma­ža­ reikš­mė prie­žas­tis. Po kal­ti­ni­mų – pra­šy­mas ne­teis­ti

Vy­ras bu­vo nu­teis­tas. Jam skir­tos lais­vės atė­mi­mo baus­mės vyk­dy­ mas ati­dė­tas, pri­teis­ta 2 tūkst. li­ tų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti bei 900 li­tų bau­da. Ta­čiau toks spren­di­mas ne­ten­ ki­no vie­nuo­lik­me­tės tė­vų, jie rei­ ka­la­vo dau­giau pi­ni­gų ir ti­ki­no, kad mer­gai­tė dėl pa­tir­to stre­so bu­vo gy­do­ma li­go­ni­nė­je. Kai by­la pa­sie­kė aukš­tes­nio­sios ins­tan­ci­jos teis­mą, rei­ka­lai pa­ kry­po ki­ta link­me. Nu­ken­tė­ju­sią­ja va­di­na­mos mer­gai­tės tė­vai pa­no­ ro su­si­tai­ky­ti su kai­my­nu ir at­si­sa­ kė bet ko­kių pre­ten­zi­jų. Apie to­kio ra­di­ka­laus nuo­mo­nės pa­kei­ti­mo prie­žas­tis ga­li­ma tik spė­lio­ti. Teis­mui be­li­ko at­leis­ti žmo­ gų nuo at­sa­ko­my­bės, o anks­tes­nį nuo­spren­dį pa­nai­kin­ti. Tė­vas pra­šė pa­ta­ri­mo

Klai­pė­dos vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­bos va­do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė nė kiek ne­nus­te­bo iš­gir­du­si šią is­to­ri­ją. Nors ir nedaž­nai, ta­čiau pa­na­šių at­ ve­jų uos­ta­mies­ty­je nu­tin­ka kas­met. Vi­siš­kai ne­se­niai į tar­ny­bą skam­ bi­no su­si­jau­di­nęs ket­vir­to­kės tė­vas pra­šy­da­mas pa­ta­ri­mo.

„„Me­to­dai: psi­cho­lo­gas V.Kar­ve­lis įsi­ti­ki­nęs, kad, sie­kiant iš­veng­ti vai­kų

pa­ty­čių, pa­de­da­mi psi­cho­lo­gų tu­ri dirb­ti ir vai­kai, ir jų tė­vai.

Su­ži­no­jęs, kad mo­kyk­lo­je iš jo duk­ros nuo­lat ty­čio­ja­si bei že­mi­na bend­ra­moks­lė, jis nu­spren­dė su­ si­tik­ti su šios mer­gai­tės ma­ma ir rim­tai ap­tar­ti pro­ble­mą. Nuė­jęs į mo­kyk­lą vy­ras su­si­ti­ko su duk­ros skriau­di­ke ir pa­rei­ka­la­ vo ma­mos te­le­fo­no. Ši la­bai iš­si­ gan­do, at­si­pra­šė bend­ra­moks­lės ir mal­da­vo ma­mai nie­ko ne­sa­ky­ti, nes ši esan­ti la­bai griež­ta, tad mer­ gai­tė bai­mi­no­si baus­mės. Vy­ras pik­tai ją iš­ba­rė, bet pa­ža­ dė­jo ma­mai apie duk­ros pik­ta­da­ry­ bes ne­pra­neš­ti.

sū­nus nuo­lat skriau­džia ki­tą vai­ką ir už tai bu­vo nu­baus­tas. Pra­džio­ je įnir­tin­gai gy­nu­si sū­nų mo­te­ris ga­liau­siai pri­pa­ži­no ir sa­vo pa­čios klai­das auk­lė­jant at­ža­lą. „Jei­gu suau­gu­sie­ji yra nor­ma­ lūs ir pro­tin­gi, tu­rė­tų su­pras­ti, kad sa­vo vai­kų poel­gius rei­kia ver­tin­ti kri­tiš­kai“, – tei­gė G.Au­ry­lie­nė. Mo­ko at­pa­žin­ti pa­ty­čias

Klai­pė­dos pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­ gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gas Vi­das Kar­ve­lis pa­sa­ko­jo, jog Vo­kie­ti­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do – vai­kai, ku­rių

tė­vai jų el­ge­sį ver­ti­na ne­kri­tiš­kai ir net nu­si­kal­tu­sius už­sto­ja, suau­gę sta­tis­tiš­kai daž­niau tu­ri rei­ka­lų su tei­sė­sau­ga. Vai­kys­tė­je pa­tir­tos pa­ty­čios vė­ liau pa­vei­kia gy­ve­ni­mus. „Ab­so­liu­taus pa­ta­ri­mo to­kiu at­ ve­ju, kai tė­vai su­ži­no, jog jų vai­ ką skriau­džia bend­raam­žiai, duo­ti ne­ga­liu. Vie­na nea­be­jo­da­mas ga­ liu pa­sa­ky­ti – pa­tiems jo­kiu bū­du ne­smur­tau­ti, nes tai yra nu­si­kal­ ti­mas. Spren­džiant, ką da­ry­ti, yra rim­tas dar­bas su psi­cho­lo­gu. Tė­ vams teks keis­ti san­ty­kį su sa­vo vai­kais“, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi psi­ cho­lo­gas. Nor­ve­go Ol­weu­so su­kur­ta pa­ ty­čių ir smur­to pre­ven­ci­jos pro­ gra­ma vyk­do­ma ir kai ku­rio­se mū­ sų bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se, sie­kiant ma­žin­ti pa­ty­čių ir ki­to­ kio aso­cia­laus el­ge­sio ap­raiš­kas. Šios pro­gra­mos tiks­las – mo­ky­ti vi­są mo­kyk­los per­so­na­lą at­pa­žin­ ti, pa­ste­bė­ti pa­ty­čias ir tin­ka­mai į jas rea­guo­ti. To­kio­se mo­kyk­lo­se vi­si vai­kai bei jų tė­vai mo­ko­mi ne­skirs­ty­ti vie­ni ki­tų į blo­gus ar ge­rus. Bend­ rą smur­to pro­ble­mą spren­džia vi­si drau­ge įsi­ves­da­mi tam tik­ras bend­ ra­vi­mo tai­syk­les bei jų lai­ky­da­ mie­si. Tai ne­trum­pas pro­ce­sas, ir jo­kios prie­var­tos lai­kan­tis šių tai­ syk­lių nė­ra.

Komentaras

Sau­lius Gal­mi­nas

Klai­pė­dos mies­to apy­l in­kės pro­k u­ra­t ū­ros pro­k u­ro­ras

G

a­na daž­nai ten­ka su­si­dur­ ti su si­tua­ci­ja, kai tė­vai, ku­ rių vai­kai nu­ken­tė­jo nuo sve­t i­mų suau­g u­sių­jų, ne­ no­ri vie­šu­mo bei tu­rė­ti rei­ka­lų su pa­ rei­g ū­nais. Ma­no įsi­t i­k i­ni­mu, nu­ty­lė­t i to­kių da­ly­kų ne­ver­ta ir net nu­si­kals­ta­ ma. Rea­guo­da­mi ir vie­šin­da­mi smur­ to prieš vai­kus ap­raiš­kas suau­gu­sie­ji už­bėgs už akių dar di­des­niam smur­ tui. Įs­ta­t y­mas yra ga­na griež­tas. Už skaus­mo su­kė­l i­mą ma­ža­me­čiam as­ me­n iui Bau­d žia­ma­sis ko­dek­sas nu­ ma­to iki dve­jų me­tų lais­vės atė­mi­mą. To­dėl tė­vai tu­rė­tų pa­mirš­ti se­no­vi­n į bū­dą bė­doms spręs­ti ir ne­siim­ti auk­ lė­ti sve­ti­mų vai­kų fi­zi­nė­mis baus­mė­ mis. Pa­tar­čiau pir­miau­sia pa­si­kal­bė­ti su to vai­ko tė­vais, gal­būt jie net ne­ži­no, kad jis lin­kęs skriaus­ti ki­tus. Suau­gu­ sie­ji tu­ri bend­rau­ti su suau­gu­siai­siais. Sve­ti­mo vai­ko baus­ti ar jį kur nors jė­ ga ves­t i ne­va­l ia. Ki­tas da­ly­kas, kad skriau­dos pa­ma­tuo­ti pi­ni­gais neį­ma­ no­ma. To­dėl neat­me­ta­ma ga­l i­my­bė, kad kar­tais sa­tis­fak­ci­jos sie­kia­ma rei­ ka­lau­jant pi­ni­gų. Ta­da išei­na, kad pra­ tur­tė­ti sie­kia­ma iš vai­ko skriau­dos, o tai yra ne­są­ži­nin­ga ir ne­gra­žu.

Pa­ba­ręs su­lau­kė šan­ta­žo

Po kiek lai­ko tas pa­ts žmo­gus su­ lau­kė te­le­fo­no skam­bu­čio. Skam­ bi­no iš­bar­to­sios ma­ma. Ji pa­reiš­kė pre­ten­zi­jas dėl to, kad vy­ras su jos vai­ku kal­bė­jo ne­da­ly­ vau­jant ma­mai, šau­kė, gąs­di­no teis­mais ir šan­ta­ža­vo. „Ban­džiau ra­min­ti tą vy­rą. Ma­ nau, jis ne­pa­da­rė nie­ko blo­go, nes fi­zi­nio smur­to ne­bu­vo. Ta­čiau bet ku­riam žmo­gui, pa­te­ku­siam į pa­ na­šią si­tua­ci­ją, pa­tar­čiau kal­bė­ti ne su sve­ti­mu vai­ku, o su jo tė­vais“, – tei­gė G.Au­ry­lie­nė. Vai­kų tei­ses gi­na ne tik tam įsteig­ta tar­ny­ba, bet ir ne­pil­na­me­ čių rei­ka­lų ins­pek­to­rės po­li­ci­jo­je, mo­kyk­lo­se – psi­cho­lo­gai bei so­ cia­li­niai pe­da­go­gai. „Jei­gu to­kie da­ly­kai vyks­ta tarp vai­kų, suau­gu­sie­ji tu­rė­tų pir­miau­ sia su­sės­ti, iš­siaiš­kin­ti ir ra­miai pa­si­kal­bė­ti, o ne bėg­ti vie­ni ki­tus skųs­ti ar dras­ky­ti vai­kus. Tai bū­tų nor­ma­liau­sias bū­das bet ku­rioms pro­ble­moms spręs­ti, o ne tam­py­ tis po teis­mus. Pa­ty­čios tarp vai­kų bu­vo, yra ir bus, bet tai ne­reiš­kia, kad nie­ko ne­tu­ri­me da­ry­ti. Suau­ gu­sie­ji yra ne­tei­sūs mo­ky­da­mi vai­ kus vos iš­gir­dus ne­tin­ka­mą žo­dį duo­ti į snu­kį ar spir­ti į už­pa­ka­lį“, – aiš­ki­no G.Au­ry­lie­nė. Tar­pi­nin­kai pa­de­da su­si­tai­ky­ti

Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­joms ne nau­jie­na tai­ky­ti šei­mas, su­si­py­ku­sias dėl vai­kų el­ ge­sio. Pas­te­bė­ta, kad to­kie po­kal­ biai, kai da­ly­vau­ja tar­ny­bos spe­ cia­lis­tai, draus­mi­na abi pu­ses, o ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas ten­ki­na vi­sus. Bū­ta si­tua­ci­jos, kai vie­no vai­ko ma­ma ap­skun­dė jos sū­nų bau­du­ sį ki­to vai­ko tė­vą. Spe­cia­lis­tai įsi­ ki­šo ir su­ren­gė abie­jų suau­gu­sių­jų su­si­ti­ki­mą. Po­kal­bio me­tu įšir­du­siai mo­te­ riai te­ko iš­girs­ti kar­čią tie­są, jog jos

80 70 60

64,4 59,3

50 40 30

34,5

40,3 34,1

20

30 16,6

14,5

10

20,1

16,4

12,6 6,2

0 „Vakarų ekspresas“

„15min“

„Lietuvos rytas“

„Respublika“

„Vakaro žinios“

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2012 ruduo


5

PENKTADIENIS, VASARIO 22, 2013

miestas

Snie­go aikš­te­lės – pus­tuš­tės

„„Su­ma­žė­jo: san­dė­lia­vi­mo aikš­te­lė­je Pie­vų gat­vė­je šie­met snie­go pri­kaup­ta ma­žiau nei per­nai. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Snie­go san­dė­lia­vi­mo aikš­te­lės šie­met vi­są žie­mą pra­bu­vo pus­tuš­tės. Į jas ne­di­de­lis snie­go kie­kis bu­vo at­vež­tas tik iš vie­šų­jų mies­to vie­tų ir gat­vių. Pri­va­čios įmo­nės to­kios pa­slau­gos neuž­sa­ki­nė­jo. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra nu­ma­ čiu­si tris vie­tas, kur žie­mą ga­li bū­ti san­dė­liuo­ja­mas snie­gas. Tam skir­ tos aikš­te­lės yra Žar­du­pės, Me­de­ ly­no ir Pie­vų gat­vė­se. Pir­mo­sio­se snie­gas ga­li bū­ ti san­dė­liuo­ja­mas ne tik iš vie­šų­ jų erd­vių, bet ir pri­va­čių te­ri­to­ri­jų. Tre­čio­ji da­bar skir­ta tik mies­to po­ rei­kiams. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, ne­leis­ti

čia vež­ti snie­go iš pri­va­čių te­ri­to­ri­ jų ap­si­spręs­ta, kai prieš po­rą me­tų trans­por­to prie­mo­nės ten su­nio­ko­ jo me­džius. Ka­dan­gi šių­me­tė žie­ma, prie­ šin­gai nei praė­ju­sio­ji, ne­bu­vo la­bai snie­gin­ga, tad ir aikš­te­lės pus­tuš­ tės. Iš se­na­mies­čio snie­gas bu­ vo ve­ža­mas tik vie­ną kar­tą. Ši pa­ slau­ga at­siė­jo apie 10 tūkst. li­tų. Daž­niau snie­gas bu­vo ve­ža­mas iš mies­to aikš­čių prieš mi­nė­ji­mus ir šven­tes. Skai­čiuo­ja­ma, kad šie­ met į aikš­te­les bu­vo iš­vež­ta apie 2 tūkst. kub. met­rų snie­go. Spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, anks­tes­niais me­tais

jo bu­vo iš­ve­ža­ma ir ke­lio­li­ka tūks­ tan­čių ku­bi­nių met­rų. „Su­gal­vo­da­vo­me iš­vež­ti, o snie­ gas im­da­vo ir iš­tirp­da­vo. Orai pa­ dė­jo su­tau­py­ti. Vež­ti snie­go ne­ bu­vo di­de­lio po­rei­kio“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Pa­sak di­rek­to­riaus, šie­met ga­li­ my­be san­dė­liuo­ti snie­gą sa­vi­val­ dy­bės aikš­te­lė­se do­mė­jo­si ir ke­lios pri­va­čios įmo­nės, ta­čiau pa­slau­ga ne­pa­si­nau­do­jo. Lei­di­mų to­kiems dar­bams ne­bu­vo iš­duo­ta. Už snie­go iš pri­va­čių te­ri­to­ri­jų san­dė­lia­vi­mą mo­kes­tis nei­ma­mas. Ta­čiau tam rei­kia gau­ti sa­vi­val­dy­ bės lei­di­mą. „Svar­biau­sia, kad, iš­tir­pus snie­ gui, bū­tų su­tvar­ky­ta aikš­te­lė, nes su snie­gu at­ve­ža­ma ir šiukš­lių. Jei vie­nas ve­žė­jas nau­do­ja­si aikš­te­le, tai ga­li pa­sa­ky­ti, kad su­si­tvar­ky­tų, bet jei ke­li, ta­da su­dė­tin­ga įro­dy­ ti, kie­no tos šiukš­lės. Ten­ka tvar­ ky­ti pa­čiai sa­vi­val­dy­bei“, – pa­sa­ ko­jo di­rek­to­rius.

Metų klaipėdietės rinkimuose BALSUOJU UŽ:

Bend­ri­jų kont­ro­lei trūks­ta eta­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų gy­ven­ to­jų skun­dais ir pra­šy­mais už­vers­ ti uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai ne­bes­ pė­ja at­sa­ki­nė­ti į raš­tus, to­dėl pra­šo pa­pil­do­mai skir­ti ke­tu­ris eta­tus, ku­ riems iš­lai­ky­ti per me­tus rei­kė­tų ne ma­žiau nei 50 tūkst. li­tų.

Iki šiol sa­vi­val­dy­bė bend­ri­joms tu­rė­jo tik teik­ti ne­mo­ka­mą tei­si­ nę pa­gal­bą dėl jų stei­gi­mo. Ta­čiau kiek dau­giau nei prieš pus­me­tį pa­ si­kei­tė Bend­ri­jų įsta­ty­mas ir da­bar sa­vi­val­dy­bės jau tu­ri kont­ro­liuo­ti bend­ri­jas, jų val­džios prii­ma­mus spren­di­mus. „Šiai funk­ci­jai at­lik­ti žmo­nių tik­rai ne­tu­ri­me, to­dėl ga­liu tik pri­ pa­žin­ti, jog esa­me ne­pa­jė­gūs vyk­ dy­ti įsta­ty­mu pri­skir­tų prie­vo­lių“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė. Kai tik bend­ri­jų na­ riai su­ži­no­jo, kad Sei­mas įsta­ty­mu

įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dy­bes gin­ti dau­ gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­ jų na­rių tei­ses, uos­ta­mies­čio val­ džiai ėmė plūs­te plūs­ti pra­šy­mai ir skun­dai. „Skun­dų gau­na­me įvai­rių – ir dėl ren­ka­mų mo­kes­čių tei­sė­tu­ mo, ir dėl bend­ri­jų pir­mi­nin­kų veik­los. Su­lau­kia­me ir pra­šy­mų da­ly­vau­ti bend­ri­jų vi­suo­ti­niuo­ se su­si­rin­ki­muo­se“, – pasakojo V.Gem­bu­tie­nė. Ji skai­čia­vo, kad tam, jog bū­tų ga­li­ma nor­ma­liai dirb­ti su bend­ri­ jo­mis, sky­riu­je pa­pil­do­mai rei­kė­tų įsteig­ti iki ke­tu­rių eta­tų. „Proš­vais­čių, kad nau­jų eta­tų gau­si­me, kol kas ne­nu­ma­to­ma, bet svei­kas pro­tas tu­ri nu­ga­lė­ti. Juk jei ne­bus dar­buo­to­jų, ne­bus ir dar­bo“, – kons­ta­ta­vo So­cia­li­nės inf­rast­ruk­ tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja. Šio sky­riaus Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­ry­je, ku­ris ir tu­ri kont­ro­liuo­ ti na­mų val­das bei bend­ri­jas, šiuo me­tu dir­ba ke­tu­ri dar­buo­to­jai. Klai­pė­do­je yra apie 400 dau­gia­ bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų.

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė:

Proš­vais­čių, kad nau­ jų eta­tų gau­si­me, kol kas ne­nu­ma­to­ma, bet svei­kas pro­tas tu­ ri nu­ga­lė­ti. Juk jei ne­ bus dar­buo­to­jų, ne­ bus ir dar­bo.

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAS

PARTNERIAI


6

PENKtadienis, vasario 22, 2013

nuomonės

Ak­to­rius pri­ly­gi­no va­ly­to­joms

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P Prieš dvivamzdį

Ma­rius Bag­do­nas

D

ar nenurimus aistroms dėl atominės elektrinės statybų, tauta ir vėl rikiuojasi į dvi stovyklas. Skalūnų dujos – revoliuciją JAV padovanoję angliavandeniliai – ne tik iš esmės kėsinasi perbraižyti energetinį Senojo žemyno žemėlapį, tačiau ir į skirtingas barikadų puses bloškia visus europiečius. Kaip į diskusijas apie žvalgybą reaguoja lietuviai? Nors Europos skalūnų uolienų sluoksniai vargu ar bus tokie dosnūs kaip anapus Atlanto, jau dabar aišku, kad mūsiškiai susiviliojo galimybe vaikytis amerikietiškos svajonės. Vos keli bandomieji gręžiniai didžiosiose Europos valstybėse sukėlė ypač stiprų visuomenės pasipriešinimą. Nepaliaujama kritikuoti skaldymo technologija, tačiau net tai nesutrukdė mūsiškiams būti pionieriais. Mes įsitikinę: atsilieka tas, kuris nedrįsta aplenkti. Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos ir Liuksemburgo konservaty-

Mes įsitikinę: atsilieka tas, kuris nedrįsta aplenkti. vumas šiuo klausimu mums nė motais. Šįsyk demonstruojame principingumą, spjauname į rizikos tyrimus, stojame į mažumos pusę ir kartu su lenkais bei ukrainiečiais svaičiojame apie atsiveriantį pigių dujų gausybės ragą. Su „Shell“ pasiutpolkę nusprendusiems sutrypti ukrainiečiams rusai jau pagrūmojo ir papildomai už nesuvartotas dujas atsiuntė 7 mlrd. dolerių sąskaitą. Didžiausiai pasaulyje energetikos kompanijai „Exxon“ pakapsčius Lenkijos paviršių, rezultatai buvo per prasti ir amerikiečiai susivyniojo meškeres. Atrodo, kad lietuviai patys savo noru stoja prieš Ivano ir aplinkosaugos dvivamzdį. O jeigu kuris ims ir pykštelės? Tikimybė minimali, bet ji yra. Sakoma, kad jei problema verta diskusijos, geriau pabandyti išvengti jų abiejų. Vis dėlto svajonė, kad tapsime antrąja Norvegija, kuri iki aštuntojo dešimtmečio, kol neatrado naftos, buvo skurdi Europos provincija, stipresnė už šaltą protą ir didžiųjų valstybių patirtį. O jeigu šėtonas veja jus prieš save, jūs jau negalite sustoti...

ra­si­dė­ju­si dis­ku­si­ja, kad Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ar­ tis­tai ne­su­lauks at­nau­jin­to teat­ro, man ke­lia liū­de­sį. Vi­si ži­no­me, ko­dėl ak­to­riai bė­ ga iš teat­ro. To­dėl, kad jų al­gos pri­ lygs­ta pa­tal­pų va­ly­to­jos dar­bo už­ mo­kes­čiui. Ar­tis­to al­ga te­sie­kia 960 li­tų, o va­ly­to­ja už­dir­ba 850 li­tų. Ak­to­rius to­kios al­gos ga­li ti­kė­tis teat­re iš­dir­bęs 4 ar 5 me­tus. Prie al­ gos ak­to­rius pri­si­du­ria už vai­dy­bą vie­na­me spek­tak­ly­je gau­da­mas 50 li­ tų. Daž­niau­siai per mė­ne­sį bū­na trys spek­tak­liai. O kar­tais ne­bū­na nė vie­ no, ku­ria­me ak­to­rius vai­din­tų. Ta­čiau ir ne­tu­rė­da­mas spek­tak­ lių ak­to­rius vis tiek vi­są mė­ne­sį vaikš­to į re­pe­ti­ci­jas, žmo­gus tu­ri vi­są die­ną pra­leis­ti teat­re. Va to­dėl ne­tru­kus ne­be­tu­rė­si­me ak­to­rių, nes jų at­ly­gi­ni­mas pri­ly­ gin­tas šla­vė­jo ar va­ly­to­jo. Teat­re lie­ka tik sep­ty­nias­de­šimt­me­čiai ir aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiai. Dau­gy­bė tris­de­šimt­me­čių ak­to­ rių yra pa­si­ry­žę su­si­dė­ti la­ga­mi­nus ir dum­ti į už­sie­nį. Teat­ro va­do­vai kaž­ko­dėl tik gūž­ čio­ja pe­čiais ir ne­va ne­sup­ran­ta, kas de­da­si. Kas ga­lė­tų at­sa­ky­ti, kaip pra­ gy­ven­ti jau­nam ak­to­riui iš 960 li­tų ar, ge­riau­siu at­ve­ju, iš 1100 li­tų? Ar kiek­vie­nas iš to­kios al­gos ga­ lė­tų iš­si­nuo­mo­ti bu­tą, iš­lai­ky­ti šei­ mą? O jei tai jau­ni žmo­nės, ku­rie tu­ri vai­kų. Ką jiems da­ry­ti? Dau­gy­bė sce­nos meist­rų po­ strin­gau­ja, kad ne­va nė­ra kam vai­ din­ti, nė­ra ak­to­rių ir rei­kia rink­ti nau­ją kur­są. Ir nau­jas kur­sas ne­ dirbs už 960 li­tų. Net so­viet­me­čiu ak­to­riaus at­ly­ gi­ni­mas ne­bu­vo ly­gus va­ly­to­jo at­ ly­gi­ni­mui. Nė vie­nam kul­tū­ros mi­nist­rui tai ne­rū­pė­jo. To­kius at­ly­gi­ni­mus ak­to­riai gau­na jau se­no­kai. Ta­čiau ku­rį lai­ką vis dar ru­se­no vil­tis, kad kaž­kas pa­si­keis. O ir kai­nos ne­bu­

P

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Į Rim­kus – pės­čio­mis

Vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos per­ tvar­ka jau bai­gia iš­va­ry­ti iš pro­to, nes ne­be­tu­ri­me kaip par­va­žiuo­ ti na­mo. 11-o marš­ru­to au­to­bu­ sai, ke­lei­vius ve­žan­tys į Rim­kus, anks­čiau kur­suo­da­vo iki 22 va­lan­ dos, o da­bar pa­sku­ti­nis per gy­ven­ vie­tę va­žiuo­ja 19 va­lan­dą. Dau­ge­lis žmo­nių dir­ba ge­ro­kai il­giau nei iki 19 val., tad kaip jiems grįž­ti na­mo? Taip išei­na, kad gy­ve­na­me kai­me, nors Rim­kai ir pri­klau­so mies­tui. Išei­tis yra tik vie­na – po 19 val. na­mo žings­niuo­ti pės­čio­mis. Bet tai juk ab­sur­das. Jei mies­to val­džia neišsp­ręs ši­tos pro­ble­mos, mes, Rim­kų gy­ven­to­jai, tik­rai rink­si­me pa­ra­šus ir ra­šy­si­me raš­tus ati­tin­ka­ moms ins­ti­tu­ci­joms Vil­niu­je. Sta­sys

Pri­vers­ti­nė mei­lė tė­vy­nei

„„Si­tua­ci­ja: pa­sta­ruo­ju me­tu ak­to­riai ne­ga­li pa­si­gir­ti nei daž­no­mis prem­

je­ro­mis, nei ge­ru už­dar­biu. 

Dau­gy­bė sce­nos meist­rų po­strin­ gau­ja, kad ne­va nė­ ra kam vai­din­ti, nė­ ra ak­to­rių ir rei­kia rink­ti nau­ją kur­są. Ir nau­jas kur­sas ne­ dirbs už 960 li­tų. vo to­kios di­de­lės. Net bu­to nuo­ ma dar bu­vo įkan­da­ma. Bet da­bar šiur­pas ima pra­dė­jus skai­čiuo­ ti pi­ni­gus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kul­tū­ros mi­nist­ras net bib­ lio­te­ki­nin­kams pa­ža­dė­jo pa­kel­ ti at­ly­gi­ni­mus. Kal­ba­ma, kad jau lie­pą jiems al­ga pa­di­dės. Tai pa­vyks pa­da­ry­ti pa­kė­lus koe­fi­ cien­tus. O ak­to­riams koe­fi­cien­tai bu­ vo su­ma­žin­ti prieš ke­le­rius me­tus, taip ir pa­lik­ta. Tad kaip ak­to­riui lauk­ti nau­jo­jo teat­ro su tūks­tan­čiu li­tų al­gos? Nie­kas pa­pras­tiems žmo­nėms neaiš­ki­na, ko ti­kė­tis ir ko­kia bus atei­tis. Gal tik ži­no­mes­ni vei­dai ir tie, ku­rie tu­ri il­ges­nį dar­bo sta­ žą, su­ge­ba pu­sant­ro tūks­tan­čio li­ tų už­si­dirb­ti. Teat­ro ger­bė­ja

re­tų mo­kes­čio mo­kė­to­ją nuo šio mo­kes­čio. Kol že­mės mo­kes­tis bu­vo skai­čiuo­ja­mas nuo in­dek­ suo­ja­mų ver­čių, ši yda ne­bu­vo to­kia ryš­ki, ta­čiau pe­rė­jus prie vi­du­ti­nių rin­kos ver­čių ir mo­kes­ čiui šok­te­lė­jus de­šim­čia ar dau­ giau kar­tų, dau­gės at­ve­jų, kai žmo­nės ne­tu­rės lė­šų šiam mo­ kes­čiui su­mo­kė­ti. Nau­ja­ja­me įsta­ty­me ma­to­me ir dau­giau ydų, pa­vyz­džiui, kad lei­ džia­ma tai­ky­ti skir­tin­gus ta­ri­fus pri­klau­so­mai nuo že­mės pa­skir­ ties ar nau­do­ji­mo. Juk žmo­gus ga­li ne­nau­do­ti že­ mės dėl už­si­tę­su­sių te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo pro­ce­dū­rų ar­ba tu­ rė­ti pa­vel­dė­jęs že­mę ir ne­ga­lė­ ti jos par­duo­ti, tad ne­tei­sin­ga šių

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

žmo­nių že­mei tai­ky­ti pa­kel­tą ta­ ri­fą. Šie veiks­niai da­ro šį mo­kes­tį ma­žiau skaid­rų, di­di­na ko­rup­ci­ jos ti­ki­my­bę, dar la­biau su­pai­nio­ ja ir taip pai­nią Lie­tu­vos mo­kes­ čių sis­te­mą. To­dėl siū­lo­me šio mo­kes­čio ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti. Tu­rint ome­ ny­je, kad že­mės mo­kes­čio pa­ja­ mos 2013 m. su­da­rys vos 0,25 pro­c., t.y. ket­vir­ta­da­lį pro­cen­to na­cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­mų, nuo­sto­liai biu­dže­tui bū­tų ne­ reikš­min­gi, tuo tar­pu mo­kes­čių mo­kė­to­jų biu­dže­tams tai tu­rė­tų tei­gia­mą po­vei­kį, nes jų ne­skur­ din­tų šis mo­kes­tis. Kae­ta­na Leont­je­va Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­res­nio­ji eks­per­tė

Man la­bai ne­pa­tin­ka tas pri­vers­ti­ nis ša­lies vė­lia­vos iš­kė­li­mas šven­čių pro­ga. To­kia tvar­ka ga­lio­ja ne­dau­ ge­ly­je už­sie­nio ša­lių. Bau­do­mis už vė­lia­vos neiš­kė­li­mą žmo­nės ten ne­ bau­gi­na­mi. Ma­no drau­gai Vo­kie­ti­ jo­je iš šio da­ly­ko šai­po­si ir sa­ko, kad tai pa­na­šu į na­cių lai­kus. Olan­di­jo­je bi­čiu­liai pa­sa­ko­jo, kad pri­vers­ti­nai nie­kas ne­lie­pia kel­ti vals­ty­bi­nių vė­ lia­vų. Ma­no nuo­mo­ne, per prie­var­ tą mie­las ne­bū­si. Juk už­mies­ty­je gy­ ve­na dau­gy­bė pen­si­nin­kų. Žmo­nės yra ne­tur­tin­gi ir jie bū­ti­nai pri­va­lo nu­si­pirk­ti vė­lia­vą. Jei vals­ty­bė da­ ly­tų vė­lia­vas, aš su­tik­čiau ją iš­kel­ti. Mes my­li­me sa­vo ša­lį, bet ka­da ban­ do­ma prie­var­ta įdieg­ti pa­trio­tiz­mą, ma­no po­žiū­riu, tai – amo­ra­lu. Žy­gi­man­tė

Pie­nas su­rū­go per die­ną

Ma­ne nu­ste­bi­no vie­nos pie­no pro­ duk­tų bend­ro­vės pro­duk­ci­ja. Nu­ si­pir­kau 3,5 pro­c. rie­bu­mo pie­no. Ant na­tū­ra­laus pie­no pa­ke­lio bu­ vo už­ra­šy­ta, kad pro­duk­to ga­lio­ji­ mo lai­kas baig­sis va­sa­rio 19 d. Aš jį pir­kau va­sa­rio 16-ąją. Ta­čiau pie­ nas jau bu­vo su­gi­žęs, nes be­ver­dant su­si­da­rė iš­rū­gos. Ko­dėl ga­min­to­jai ap­gau­di­nė­ja pir­kė­jus? Ga­lio­ji­mo lai­kas tam ir nu­ro­do­mas, kad pir­ kė­jas ži­no­tų, ką per­ka. Juo­zas

Ne­rū­pi vals­ty­bi­nės šven­tės

Klai­pė­dos mik­roau­to­bu­sų vai­ruo­to­ jai ne­ži­no, ka­da šven­čia­ma Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­na. Va­sa­rio 16-ąją va­žia­vau vie­nu iš marš­ru­tų. Bu­vau pri­blokš­ta vai­ruo­to­jo reak­ ci­jos, kai jis iš­vy­do, kad cent­ri­nė mies­to da­lis dėl mi­nė­ji­mo už­da­ry­ta. Jis lie­pė lip­ti ke­lei­viams lauk ir pa­ reiš­kė, kad to­liau ne­va­žiuos. Bet juk iš anks­to bu­vo pra­neš­ta, kaip mies­ te vyks eis­mas mi­nė­ji­mo me­tu. Il­gai bur­no­jęs dėl už­da­ry­to trans­por­to eis­mo, vai­ruo­to­jas pa­ga­liau pa­su­ko į Lie­pų gat­vę. Ra­mu­nė Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Že­mės mo­kes­čio rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti

as­ta­ruo­ju me­tu daug aist­ rų vi­suo­me­nė­je ke­lia že­ mės mo­kes­tis. Žmo­nės kol kas te­be­siaiš­ki­na ir te­bes­ kai­čiuo­ja, kiek kar­tų šis mo­kes­ tis pa­ki­lo, kiek dau­giau jiems teks mo­kė­ti (A.Dy­ko­vie­nė. „Mo­kes­ tis su­dre­bins pa­jū­rį“, „Klai­pė­da“, 2013 02 20). Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to eks­per­tų nuo­mo­ne, šio mo­kes­čio iš vi­so rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti. Di­džiau­sia že­mės mo­kes­čio yda ta, kad ap­mo­kes­ti­na­mas tur­ tas, ku­ris pa­ts sa­vai­me nė­ra pa­ja­ mų šal­ti­nis. Tai reiš­kia, kad žmo­ gus ga­li tu­rė­ti že­mės, bet ne­tu­rė­ti pa­ja­mų že­mės mo­kes­čiui su­mo­ kė­ti. To­dėl sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos nuo­lat svars­to, ar at­leis­ti konk­

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

penktADIENIS, vasario 22, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Leng­vatų tau­ti­nių ma­žumų mo­kyklų abi­tu­rien­tams lai­ kant lie­tu­vių kal­bos eg­za­miną bus. Ta­ čiau po metų ši tvar­ ka ga­li būti per­ žiūrė­ta. Opo­zi­ci­ja aiš­ki­na, kad val­dan­ tie­ji taip pa­tai­kau­ ja koa­li­ci­jos par­tne­ riams.

Nei už, nei prie­š Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė tei­gia, kad dis­ku­si­jos dėl ho­ mo­sek­sualų par­tne­rystės Lie­ tu­vo­je la­bai anks­ty­vos, ir aiš­ kios po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu kol kas neiš­sa­ko.

„„Nuspręs­ta: tau­ti­nių ma­žumų abi­tu­rien­tai šie­met lai­kys pa­leng­vintą lie­tu­vių kal­bos eg­za­miną. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tau­tinėms ma­žu­moms – vald­žios re­ve­ran­sas Leng­va­tas tau­ti­nių ma­žumų mo­ kyklų abi­tu­rien­tams lai­kant lie­ tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros bran­dos eg­za­miną įtei­si­nantį įsa­kymą pa­ si­rašęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ ras Dar­bo par­ti­jos (DP) at­sto­vas Dai­nius Pa­val­kis va­kar ti­ki­no, kad po metų bus grįžta prie šio klau­si­ mo ir eg­za­mi­no tvar­ka galbūt bus griež­ti­na­ma. Nors mi­nist­ras anks­čiau ne kartą yra minėjęs, jog leng­va­tos nu­ma­ to­mos lai­ki­nai – vie­niems me­tams, mi­nist­ro pa­si­ra­šy­ta­me įsa­ky­me konk­re­tus vienų metų lai­ko­tar­pis ne­nu­ro­do­mas. D.Pa­val­kis BNS va­ kar pa­tvir­ti­no, kad įsa­ky­me konk­

re­tus ter­mi­nas ne­nu­ma­ty­tas, ta­ čiau ti­ki­no, jog prie šio klau­si­mo bus grįžta po metų. „Ten pa­pras­čiau­siai pa­kei­čia (eg­ za­mi­no rei­ka­la­vi­mus – red. pa­st.), bet pa­gal ga­lio­jan­čią tvarką mes kas­met turė­si­me per­žiūrė­ti. Mes turė­sim per­žiūrė­ti re­zul­ta­tus. Ma­ nau, kad mes prie šio klau­si­mo vis grįšim ir grįšim, ir galbūt ki­tais me­tais bus ta tvar­ka šiek tiek su­ griež­tin­ta, ma­ty­si­me, kaip mūsų jau­ni­mas lai­ko vals­ty­binį lie­tu­vių kal­bos eg­za­miną“, – sakė D.Pa­ val­kis. „Ką būti­nai rei­kia pa­brėžti, mes įsta­ty­mo nuo­statų ne­kei­čia­ me, ir vals­ty­bi­nio lie­tu­vių kal­bos

eg­za­mi­no, ku­ris to­kia for­ma bus lai­ko­mas pirmą kartą, neat­si­sa­ ko­me“, – pri­dūrė mi­nist­ras. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras DP at­sto­vas D.Pa­val­kis va­kar pa­si­ rašė įsa­kymą, ku­riuo įtei­si­no nau­jas leng­va­tas tau­ti­nių ma­žumų mo­kyklų abi­tu­rien­tams lai­kant lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ratū­ros bran­dos eg­za­miną. Da­lis po­li­tikų, aukštųjų mo­kyklų at­stovų ti­ki­na, jog pa­da­ry­tos nuo­ lai­dos tau­ti­nių ma­žumų at­sto­vams yra reikš­min­gos ir jau ne­ga­li­ma teig­ti, kad lie­tu­viškų ir ne­lie­tu­viškų mo­kyklų at­sto­vai lai­ko vie­nodą eg­ za­miną. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Komentaras Auš­rinė Bur­nei­kienė

Ly­g ių ga­l i­my­bių kont­ro­l ierė

F

or­ma­liai kol kas ne­nag­rinė­ jant prie­žas­čių, kodėl priim­ tas toks spren­d i­mas – ar tie­siog da­rant re­ve­ransą tau­ tinėms ma­žu­moms, ar le­miant kitoms nors ob­jek­ty­vioms ap­lin­kybėms, jei­gu ko­kios nors ap­lin­kybės iš tiesų yra pa­ tei­si­na­mos, adek­va­čios ir pro­por­cin­ gos tam skir­tin­gu­mui, ta­da to­kia nuo­ sta­ta lyg ir galėtų būti, bet for­ma­liai šiuo mo­men­tu, ži­no­ma, ga­li­ma įžvelg­ ti ne­vie­nodą trak­ta­vimą. Ne­v ie­n o­d as trak­t a­v i­m as va­d i­n a­ mas disk­r i­m i­n a­c i­j os ap­r aiš­k a. Kol kas ne­bu­vo skundų dėl pa­leng­v in­to lie­t u­v ių kal­b os eg­z a­m i­no, bet jei to­ kių su­l auk­t u­me, kont­ro­l ie­r iaus tar­ ny­b a aiš­k intų­s i, kodėl toks spren­d i­ mas priim­t as.

„Ma­nau, kad tai yra la­bai anks­ ty­vos dis­ku­si­jos Lie­tu­vo­je, jos tik už­si­mez­ga. Ma­nau, bet ko­kiu klau­si­mu Lie­tu­vo­je ver­ta dis­ku­ tuo­ti. O kai pri­bręs rei­ka­las, ta­ da ir spręsim. Ma­nau, kol kas tai la­bai anks­ty­va dis­ku­si­ja“, – žur­ na­lis­tams va­kar sakė Pre­zi­dentė, pa­klaus­ta apie ho­mo­sek­sualų par­tne­rystę. Iš did­žiųjų Lie­tu­vos po­li­ti­nių par­tijų už tos pa­čios ly­ ties as­menų par­tne­rystę pa­si­sa­ ko tik Li­be­ralų sąjūdis, ki­tos yra prie­š. „Mes ne­tu­ri­me nei mo­ ra­linės, nei po­li­tinės teisės ig­ no­ruo­ti šių žmo­nių pro­blemų ir vaiz­duo­ti, kad jų neiš­ky­la“, – yra pa­reiškęs Li­be­ralų sąjūdžio pir­ mi­nin­kas Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je nėra įtei­ sin­ta par­tne­rystė ir tarp skir­tin­ gos ly­ties as­menų. Eu­ro­po­je ho­ mo­sek­sua­lių as­menų san­tuo­kos įtei­sin­tos aš­tuo­nio­se vals­tybė­ se – Bel­gi­jo­je, Da­ni­jo­je, Is­lan­di­ jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Nor­ve­gi­ jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ir Šve­di­jo­je, po pir­mo­jo svars­ty­ mo tam pri­tarė ir Did­žio­ji Bri­ta­ ni­ja. Dar 13-oje Eu­ro­pos ša­lių tos pa­čios ly­ties as­me­nys ga­li įtei­sin­ ti par­tne­rystę. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

PENKtadienis, vasario 22, 2013

užribis

Pa­lan­gos vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas ne­vai­ruos Me­tų pra­džio­je Pa­lan­gos vy­riau­ sią­jį ar­chi­tek­tą už­klu­pę ne­ma­ lo­nu­mai ne­si­bai­gia – Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas už vai­ ra­vi­mą bū­nant ne­blai­viam 43 me­tų Sva­jū­nui Bra­dū­nui sky­rė 1 tūkst. li­tų bau­dą ir me­tams atė­mė tei­sę vai­ruo­ti.

„„Ne­ma­lo­nu­mai: STT agen­tų su­lai­

ky­tas vy­riau­sia­sis Pa­lan­gos ar­chi­ tek­tas S.Bra­dū­nas ne­te­ko tei­sės vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lio.

Šių me­tų va­sa­rio 6 d. va­ka­rą Klai­ pė­do­je po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­ stab­dė S.Bra­dū­no vai­ruo­ja­mą au­ to­mo­bi­lį. Alko­ho­lio ma­tuok­liu pa­tik­ri­ nus jo blai­vu­mą, vy­rui nu­sta­ty­ tas leng­vas gir­tu­mo laips­nis (1,15 pro­mi­lės). Teis­mo po­sė­džio me­tu S.Bra­dū­ nas pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę ir pra­šė nea­tim­ti tei­sės vai­ruo­ti. Ta­čiau teis­mas, sky­ręs mi­ni­ ma­lią šio nu­si­žen­gi­mo san­kci­jo­ je nu­ma­ty­tą bau­dą, nu­ro­dė, jog S.Bra­dū­nas pa­da­rė vie­ną iš pa­vo­ jin­giau­sių ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų, to­dėl vien tik sim­bo­ li­nė, jo pa­gei­da­vi­mus ten­ki­nan­ti bau­da aki­vaiz­džiai nea­ti­tik­tų ad­ mi­nist­ra­ci­nei nuo­bau­dai ke­lia­mų tiks­lų. Nu­ta­ri­mas per 20 die­nų nuo jo priė­mi­mo die­nos ga­li bū­ ti skun­džia­mas Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mui tie­sio­giai ar­ba per Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą. Pri­min­si­me, kad sau­sio 30 d. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Klai­pė­dos val­dy­bos tei­ki­mu Klai­ pė­dos apy­lin­kės teis­mas nu­ša­li­no vy­riau­sią­jį ar­chi­tek­tą S.Bra­dū­ ną trims mė­ne­siams nuo pa­rei­gų ir pa­sky­rė kar­do­mą­ją prie­mo­nę – ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą neiš­vyk­ti iš na­mų. Vy­riau­sia­sis Pa­lan­gos ar­chi­tek­ tas sau­sio 29 d. STT bu­vo su­lai­ ky­tas sa­vo dar­bo vie­to­je, jam pa­ reikš­ti įta­ri­mai pikt­nau­džia­vus tar­ny­ba, sie­kiant sau as­me­ni­nės nau­dos. „Klai­pė­dos“ inf.

Ieš­ko nu­ken­tė­ju­sių­jų

„„By­la: uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai pra­šo at­si­liep­ti žmo­nes, ga­li­mai nu­ken­

tė­ju­sius nuo 30-me­čio Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jo.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai su­lai­kė tris­ de­šimt­me­tį anks­čiau teis­tą Klai­ pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­ją, ku­ris, įta­ ria­ma, su bend­ri­nin­kais pa­si­kė­si­ no iš­vi­lio­ti iš vie­nos klai­pė­die­tės pi­ni­gus – 15 tūkst. li­tų.

Mo­te­riš­kei pa­skam­bi­nęs vy­ras pri­si­sta­tė sū­nu­mi ir pra­ne­šė, kad eis­mo įvy­kio me­tu su­ža­lo­jo žmo­ gų. Vė­liau te­le­fo­nu su nu­ken­tė­ ju­sią­ja kal­bė­jęs ne­va po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas paaiš­ki­no, kad bū­ti­ na su­mo­kė­ti už su­ža­lo­to as­mens gy­dy­mą. Ta­čiau pen­si­nin­kė su­pra­to, kad jai skam­bi­na nu­si­kal­tė­liai, ir apie

„„Atgrasu: gyventojų išmestos šiukšlės neretai „papuošia“ greta augančių medžių šakas.

Šiukš­les – pro langą Vie­no bend­ra­bu­čio nuo­mi­nin­kai ap­kar­to Rum­piš­kės ir Til­žės gat­vė­se įsi­kū­ru­sių gre­ti­mų na­mų gy­ven­to­jams. Aist­rų įkarš­ty­ je šei­my­ni­nius bar­nius jie už­bai­gia mė­ty­da­mi daik­tus pro lan­ gus, o šiukš­ly­ną už­vei­sė net gre­ta au­gan­čiuo­se me­džiuo­se. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ant ša­kos – rau­do­nos kel­nai­tės

Rum­piš­kės gat­vės 5 na­me įsi­kū­rę žmo­nės ne­si­gė­di­ja pro lan­gus mė­ ty­ti net apa­ti­nio tri­ko­ta­žo, ku­rį jau ke­lias die­nas vė­jas su­pa ant me­ džio ša­kų. „Vis­ko bū­na, ge­rai, kad da­bar mė­ to­si dra­bu­žiai. Bū­na, kad pro lan­gą skren­da bal­dai, bui­ti­nė tech­ni­ka, te­le­vi­zo­riai“, – pa­sa­ko­jo na­mą ad­ mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Klai­pė­ dos bend­ra­bu­tis“ di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja Dai­va Gel­ži­nie­nė. Gre­t i­m ame na­m e gy­ve­n an­ tis klai­pė­die­tis ti­ki­no jau ku­rį lai­ ką ste­bin­tis pa­si­bai­sė­ti­ną kai­my­ nų el­ge­sį. „Ma­no na­mas sto­vi už 20 met­ rų nuo šio bend­ra­bu­čio. Jo gy­ven­to­ jai ne­si­var­gi­na sa­vo šiukš­lių iš­neš­ti į at­lie­kų kon­tei­ne­rį, o vis­ką me­ta pro lan­gą. Vi­si me­džiai at­ro­do lyg ka­lė­di­ nės eg­lu­tės, tik nu­kars­ty­tos šiukš­lė­ mis, – pik­ti­no­si kai­my­nas. Su siau­bu lau­kiu pa­va­sa­rio, nes, snie­gui nu­tir­ pus, že­mė mar­guos šiukš­lė­mis.“

Klai­pė­dos po­li­ci­jos nuo­tr.

su­kčia­vi­mą pra­ne­šė bend­ruo­ju pa­ gal­bos te­le­fo­nu 112. Po pus­va­lan­džio pi­ni­gų pas klai­ pė­die­tę pa­siim­ti at­vy­kęs vy­riš­kis bu­vo su­lai­ky­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nų. Ti­kė­ti­na, kad su­lai­ky­ta­sis da­ ly­va­vo įvyk­dant ir dau­giau nu­ si­kal­ti­mų, dėl ku­rių jau pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai ar­ba nu­ken­tė­ ju­sie­ji iki šiol ne­si­krei­pė į po­li­ci­ją. Gy­ven­to­jai, nu­ken­tė­ję nuo mi­ nė­to įta­ria­mo­jo ir jį at­pa­ži­nu­sie­ji bei tu­rin­tys ki­to­kios in­for­ma­ci­jos, pra­šo­mi kreip­tis į Klai­pė­dos mies­ to 1-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą tel. (8 46) 354 349 ar­ba 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą tel. (8 46) 354 402 ar (8 46) 354 432. „Klai­pė­dos“ inf.

Ieš­kos chu­li­ga­no

Gre­ta šio bend­ra­bu­čio pa­sta­ty­ti du at­lie­kų kon­tei­ne­riai, o kie­mus va­lo įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ kiem­ sar­giai. Ta­čiau ir jie ne­pa­jė­gūs vis­ ko iš­kuop­ti. Gau­siau­siai kie­mą šiukš­lės nu­ klo­ja po sa­vait­ga­lio ar šven­čių. „Tai pri­klau­so nuo pa­šal­pų mo­ kė­ji­mo die­nos, nuo se­zo­no, nuo­tai­ kos, net ir nuo mė­nu­lio fa­zės. Per pil­na­tį vis­ko čia nu­tin­ka, suak­ty­ vė­ja vi­si pro­ce­sai“, – aiš­ki­no įmo­ nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ dar­ buo­to­ja D.Gel­ži­nie­nė. Dau­gu­ma šio bend­ra­bu­čio bu­tų yra pri­va­ti­zuo­ti, tik ke­li pri­klau­so mies­to sa­vi­val­dy­bei. „Tai yra sun­kus mies­to ra­jo­nas. Su­dė­tin­ga čia ki­tiems žmo­nėms.

Kai­my­nams dėl konf­lik­tų ten­ka kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus“, – pa­sa­ko­jo D.Gel­ži­nie­nė. Įmo­nė „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ nė­ra ga­vu­si gy­ven­to­jų skun­dų dėl vie­no ar ki­to kai­my­no el­ge­sio. „Juk sun­ku nu­sta­ty­ti, kas tai pa­ da­rė. Rei­kia už­fik­suo­ti ir tik tuo­ met mes ga­lė­tu­me su­draus­min­ ti šiukš­lin­to­jus“, – aiš­ki­no na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius.

Vi­da Kis­te­nie­nė:

Šio bend­ra­bu­čio kiem­sar­giai kra­to­si lyg vel­nias kry­žiaus. Ant gal­vų – iš­ma­tų mai­še­liai

Jei an­ti­sa­ni­ta­ri­nė­mis są­ly­go­mis bū­tų gy­ve­na­ma bu­te ir kai­my­nai im­tų skųs­tis sklin­dan­čia smar­ve, bū­tų ga­li­ma iš­si­kvies­ti sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jus ir už hi­gie­nos nor­ mų ne­si­lai­ky­mą skir­ti bau­dą ar su­ ra­šy­ti įspė­ji­mą. „O kas pro lan­gą ką iš­me­tė, nu­sta­ty­ti sun­ku. Te­liks su­rink­ti šiukš­les. Į me­dį gal ne­teks lip­ti, gal su šluo­ta įma­no­ma ką nors nu­veik­ti“, – svars­tė dar­buo­to­ja.

Kie­mus Til­žės gat­vė­je pri­žiū­ rin­čios įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vi­da Kis­ te­nie­nė ti­ki­no, kad šio bend­ra­bu­ čio kiem­sar­giai kra­to­si lyg vel­nias kry­žiaus. „Iš šio na­mo pro lan­gus skrie­ja net fe­ka­li­jos mai­še­liuo­se, šla­pi­mo pil­ni plas­ti­ki­niai bu­te­liai. O pra­dė­ jus tvar­ky­ti kie­mą, gy­ven­to­jai ap­ mė­to kiem­sar­gius stik­li­niais bu­te­ liais“, – pa­sa­ko­jo V.Kis­te­nie­nė. Gre­sia bau­da iki 2 tūkst. li­tų

Šiuo me­tu kie­mai yra va­lo­mi du kar­tus per sa­vai­tę, ta­čiau tvar­kos ap­link šį na­mą neį­ma­no­ma įves­ti. Įmo­nių „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ ir „Pas­lau­gos būs­tui“ dar­buo­to­jai ža­da su­rem­ti pe­čius ir kar­tus išaiš­ kin­ti akip­lė­šiš­ką ne­va­lą. Mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­ syk­lė­se nu­ma­ty­tos san­kci­jos už ap­ lin­kos ter­ši­mą. „Už to­kį pa­žei­di­mą nu­ma­ty­ta įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų. Ta­čiau rei­kė­tų įro­dy­ti, kas tai pa­da­rė. Ma­nau, kad kai­my­nas ar na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ga­li už­fik­ suo­ti pa­žei­dė­ją ir kreip­tis į sa­vi­ val­dy­bę“, – pa­ta­rė sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Poi­mans­kis.

„„Neš­va­ra: Til­žės gat­vės gy­ven­to­jus šiur­pi­na pro lan­gus iš­mes­tų šiukš­

lių vaiz­das. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


9

penktADIENIS, vasario 22, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX RigaOMX Tallinn

+0,03 %

313 mln. litų

sausį siekė „Sod­ros“ de­fi­ci­tas.

–0,95 %

–0,12 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Kom­pen­sa­ci­joms – dau­giau lėšų

Šių metų pirmą ket­virtį būsto šil­dy­mo iš­ laidų ir van­dens iš­laidų kom­pen­sa­ci­joms mokė­ti nu­ma­ty­ta skir­ti 90,3 mln. litų iš vals­tybės biud­že­to. Tai 11,5 pro­c. dau­giau, ne­gu šioms kom­pen­sa­ci­joms mokė­ti iš­ leis­ta tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai. Vi­du­ti­ niš­kai per vieną 2012 m. šil­dy­mo se­zo­no mėnesį būsto šil­dy­mo iš­laidų kom­pen­sa­ ci­jas ga­vo 198,8 tūkst. žmo­nių – 6,6 pro­c. visų Lie­tu­vos gy­ven­tojų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0277 DB sva­ras ster­lingų 1 3,9562 JAV do­le­ris 1 2,6038 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5599 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9343 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2911 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6480 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6120 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8039

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+1,1323 % –0,3878 % +1,1302 % +0,5618 % –0,0284 % +0,0519 % –0,1482 % +0,5464 % +0,2933 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,64

2,50

„Apoil“

4,75

4,61

2,49

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta



„Brent“ naf­ta

94,46 dol. už 1 brl. 113,85 dol. už 1 brl.



In­ves­ti­ci­jos į ša­lies ūkį au­ga lėčiau

Sta­tis­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad va­sarį, pa­ly­ gin­ti su sau­siu, Lie­tu­vo­je bus už­fik­suo­ta 0,1 pro­c. su­de­rin­ta mėne­sinė inf­lia­ci­ja, o Lie­ tu­vos ban­ko ana­li­ti­kai nu­ma­to 3,1 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gimą.

Pi­go dra­bu­žiai ir ava­lynė

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, va­sarį su­de­rin­ta me­tinė inf­ lia­ci­ja turėtų būti 2,4 pro­c., vi­du­ tinė me­tinė inf­lia­ci­ja – 3 pro­c. Tai pra­nešė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas. Pa­sak sta­tis­tikų, tikė­ti­na, kad did­žiau­sią įtaką va­sa­rio mėne­ sio var­to­ji­mo kai­noms turės dėl brangs­tan­čių de­galų šiek tiek didė­ jan­čios trans­por­to pre­kių grupės kai­nos. Au­gimą turėtų pri­stab­dy­ti se­zo­ni­nis žie­mos dra­bu­žių ir ava­ lynės iš­par­da­vi­mas. Kitų pre­kių ir pa­slaugų gru­pių kai­nos, anot sta­tis­tikų, tikė­ti­na, reikš­min­gai ne­kis ir turės ne­daug įta­kos bend­rai kainų di­na­mi­kai. Sausį Lie­tu­vo­je už­fik­suo­ta 0,2 pro­c. su­de­rin­ta mėne­sinė inf­lia­ci­ ja, 2,7 pro­c. su­de­rin­ta me­tinė inf­ lia­ci­ja ir 3,1 pro­c. su­de­rin­ta vi­du­ tinė me­tinė inf­lia­ci­ja. Lie­tu­vos ban­ko eko­no­mis­tai vi­ du­tinės me­tinės 2013-ųjų inf­ lia­ci­jos pro­gnozę su­ma­ži­no 0,4 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 2,4 pro­c. Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je inf­lia­ ci­jos ten­den­ci­jos var­to­to­jams bu­ vo pa­lan­kesnės, nei tikė­ta­si, – me­ tinė inf­lia­ci­ja su­mažė­jo, pa­ste­bi­mai sulėtė­jus ši­lu­mos ener­gi­jos ir de­ galų kainų au­gi­mui. „Dar di­desnę įtaką turė­jo 2012 m. pa­bai­go­je pra­tęstas PVM leng­vatų

Lie­tu­vos ban­ ko eko­no­mis­ tai vi­du­tinės me­tinės 2013-ųjų inf­lia­ci­jos pro­gnozę su­ma­ži­no 0,4 pro­cen­ti­ nio punk­to, iki 2,4 pro­c.

ši­lu­mos ener­gi­jai ir kom­pen­suo­ja­ mie­siems vais­tams ga­lio­ji­mas“, – teigė Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­rek­torė Rūta Rodz­ko. Kainų ki­li­mas pa­nai­ki­nus leng­ va­tas, anks­čiau įtrauk­tas į 2013 m. inf­lia­ci­jos pro­gno­zes, da­bar per­ ke­lia­mas į 2014-ųjų pro­gnozę, kai nu­ma­to­mas 3 pro­c. vi­du­ti­nis kai­ nų pa­didė­ji­mas. Ta­čiau, anot Lie­ tu­vos ban­ko ana­li­tikų, jei leng­vatų ga­lio­ji­mas būtų pra­tęstas, ati­tin­ ka­mai būtų ma­ži­na­ma ir kitų me­ tų inf­lia­ci­jos pro­gnozė. Pa­si­gen­da in­ves­ti­cijų

Taip pat Lie­tu­vos ban­ko ana­li­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad ša­lies BVP au­gi­ mas šie­met sieks 3,1 pro­c. Didė­jant pra­monės po­rei­kiui in­ves­tuo­ti ir ne­ slops­tant eks­por­to plėtrai, 2014 m. jis turėtų siek­ti 3,8 pro­c. „Už­sie­nio pre­ky­bos rai­da rea­ lųjį BVP šie­met veiks pa­lan­kiau, nei pro­gno­zuo­ta, ta­čiau šių me­ tų jo pro­gnozė ne­kei­čia­ma dėl šiek tiek pra­stesnės kitų BVP su­ de­damųjų da­lių, visų pir­ma – in­ ves­ti­cijų, per­spek­ty­vos“, – pra­ne­ ši­me spau­dai sakė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Rai­mon­das Kuo­dis. Pa­sak R.Kuod­žio, in­ves­ti­ci­jos ša­ lies ūky­je ne­be­didė­ja jau kurį laiką – pa­ste­bi­miau ūgtelė­jo tik in­ves­

„„Pers­pek­ty­vos: nors ša­lies ūkis augs ir to­liau, eks­per­tai ne­ri­mau­ja dėl jau kurį laiką ne­didė­jan­čių in­ves­ti­cijų. 

ti­ci­jos į trans­por­to prie­mo­nes. Ta­ čiau ti­ki­ma­si, kad šis ro­dik­lis vis dėlto ims kil­ti, nors ir ma­žes­niu tem­pu, nei pro­gno­zuo­ta anks­čiau. Lie­tu­vos ban­ko ver­ti­ni­mu, šie­ met in­ves­ti­ci­jos turėtų pa­didė­ti 4,6 pro­c. (per­nai lapk­ritį pro­gno­ zuo­tas 6,2 pro­c. au­gi­mas), o 2014 m. in­ves­ti­cijų au­gi­mas turėtų siek­ ti 7,4 pro­c. Po itin gau­saus pra­ėju­sių me­ tų der­liaus mais­to ir žemės ūkio pro­duktų eks­por­tas dar kurį lai­ ką ga­li didė­ti. Tai­gi, anot Lie­tu­ vos ban­ko ana­li­tikų, eks­por­to plė­ tra ar­ti­miau­siu me­tu dar turėtų būti ne­men­ka – pro­gno­zuo­ja­ma,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kad šie­met eks­por­tas pa­didės 5,8 pro­c., o 2014 m. – 6 pro­c. Im­por­to au­gi­mas, cent­ri­nio ban­ko ana­li­tikų ver­ti­ni­mu, šie­met turėtų siek­ti 6,1 pro­c., o 2014-ai­siais – 6,5 pro­c. Ne­dar­bas kas­met mažės

Lie­tu­vos ban­ko eks­per­tai pro­gno­ zuo­ja, kad su­stab­dy­ta Ūkio ban­ ko veik­la reikš­min­gos įta­kos eko­ no­mi­kos rai­dai ne­turės, nes šia­me ban­ke lai­kytų neapd­raustų lėšų su­ ma palyginti ma­ža. Ne­dar­bo ly­gis, per­nai siekęs 13,2 pro­c., šie­met turėtų su­mažė­ti iki 11,6 pro­c., o 2014 m. – iki 10 pro­c. Dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas šie­met

turėtų siek­ti 4,4 pro­c., o 2014 m. sulėtė­ti iki 3,7 pro­c. Anot Lie­tu­vos ban­ko ana­li­tikų, pri­va­taus var­to­ji­mo iš­lai­dos 2013 ir 2014 m. augs ati­tin­ka­mai 2,5 ir 3,3 pro­c., o vald­žios sek­to­riaus var­to­ji­ mo iš­lai­dos pa­didės ati­tin­ka­mai 1,3 ir 2,4 pro­c. Nu­ma­to­ma, kad pri­va­tus var­to­ji­mas dau­giau kils vėles­niais me­tais, kai la­biau suak­tyvės išorės ir vi­daus pa­klau­sa, tai­gi, spar­čiau didės namų ūkių pa­ja­mos. Taip pat pro­gno­zuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos ei­na­mo­sios sąskai­tos de­ fi­ci­tas šie­met su­da­rys 2 pro­c. BVP, o 2014 m. ūgtelės iki 2,6 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

Už­sie­nie­čiai pa­gyrė Bal­ti­jos ša­lis Tarp­t au­t inė kre­d i­t o rei­t ingų agentū­ra „Fitch Ra­tings“ Bal­ti­jos ša­lių at­si­ga­vimą po krizės įvar­di­ jo kaip įspūdingą Eu­ro­pos sėkmės is­to­riją. Tau­py­mas pa­dėjo

„„Ly­derės: už­sie­nio eks­per­tai ne­

gailė­jo gerų žod­žių Lie­tu­vai, Lat­ vi­jai ir Es­ti­jai, ku­rių eko­no­mi­ka su­ laukė spar­taus at­lyd­žio po krizės. 

Kęstu­čio Va­na­go nuo­tr.

Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos at­si­ga­ vi­mas po 2008–2009 m. krizės ir iš­si­ver­ži­mas į ES ly­de­res pa­gal eko­ no­mi­kos au­gimą 2011–2012 m. yra įspūdin­ga Eu­ro­pos sėkmės is­to­ri­ja. Tai tei­gia tarp­tau­tinė kre­di­to rei­ tingų agentū­ra „Fitch Ra­tings“. Ta­čiau praei­ty­je pa­stebė­ti mak­ roe­ko­no­mi­kos svy­ra­vi­mai įro­do, kad vis dėlto šių ša­lių ūkiui svy­ra­ vi­mai būdin­gi. O juos, pa­sak tarp­ tau­ti­nių eks­pertų, le­mia eko­no­ mi­kos at­vi­ru­mas, di­de­lis ban­ko

pa­skolų ir indė­lių san­ty­kis bei už­ sie­nio sko­los ly­gis. Tei­gia­ma, kad Bal­ti­jos ša­lims at­ kur­ti sa­vo eko­no­mi­kos pu­siaus­ vyrą, pa­di­din­ti kon­ku­ren­cin­gumą ir vėl im­ti aug­ti pa­dėjo griež­tos tau­ py­mo prie­monės, ku­rių im­ta­si vos ki­lus kri­zei, eko­no­mi­kos lanks­tu­ mas, skaus­min­gas vi­daus de­val­ va­ci­jos pro­ce­sas ir di­delė so­cia­linė san­glau­da.

ro įve­dimą. Re­mian­tis jo­mis, Lie­ tu­va eurą įsi­ves 2015 m. sausį, o Lat­vi­ja – me­tais anks­čiau.

Bal­ti­jos ša­lims at­ kur­ti eko­no­mi­kos pu­siaus­vyrą pa­dėjo griež­tos tau­py­mo prie­monės, ku­rių im­ ta­si vos ki­lus kri­zei.

Prog­nozės dėl eu­ro pa­lan­kios

Spe­cia­lis­tai teigė, kad pra­ėju­siais me­tais Bal­ti­jos ša­lių ūkio prieau­ gis siekė vi­du­ti­niš­kai 4 pro­c., o tai ro­do įspūdingą šių ša­lių ūkio at­ spa­rumą eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos nuo­smu­kiui. „Fitch Ra­tings“ pa­si­ da­li­jo ir sa­vo pro­gnozė­mis apie eu­

„Ma­no­me, kad, ne­pai­sant ga­limų būsimų eu­ro zo­nos gelbė­ji­mo pro­ gramų fi­nan­sa­vi­mo sąnaudų, eu­ro įve­di­mas šiems ne­di­de­liems, at­vi­ riems, lanks­tiems ir su eu­ru la­bai

glaud­žiai su­si­ju­siems ūkiams bus nau­din­gas“, – ra­šo­ma agentū­ros ata­skai­to­je apie Bal­ti­jos ša­lis. Ty­ko ir pa­vo­jai

Agentū­ra ma­no, kad Bal­ti­jos vals­ tybės dėl sa­vo pre­ky­bos, dar­bo ir ka­pi­ta­lo srautų at­vi­ru­mo ga­li nu­ kentė­ti dėl pa­sau­li­nių su­krėtimų. „Nus­tatė­me, kad BVP ir inf­lia­ ci­jos svy­ra­vi­mai per pa­sta­ruo­sius de­šimt metų bu­vo vie­ni did­žiau­sių Eu­ro­po­je. Ne­sant no­mi­na­laus va­ liu­tos kur­so lanks­tu­mo, su­ma­žin­ti pa­dėties blogė­ji­mo ri­ziką ir ska­tin­ ti tvarų au­gimą pa­dėtų an­ti­cik­linės fis­ka­linės po­li­ti­kos prie­monės bei ak­ty­vi bankų prie­žiū­ra“, – tei­gia­ ma ata­skai­to­je. „Klaipėdos“, BNS inf.


10

PenktADIENIS, vasario 22, 2013

pasaulis

4700 žmo­nių,

ku­rių dalį su­da­ro ci­vi­liai, žu­vo per slaptą JAV be­pi­lo­čių lėktuvų karą Pa­kis­ta­ne ir ki­to­se ša­ly­se.

Ga­lin­gas ­ spro­gi­mas

At­si­sakė ­ aiš­kin­tis

Ma­žiau­siai 53 žmonės, dau­giau­sia ci­vi­liai, va­kar žu­vo Da­mas­ko cent­re spro­gus au­ to­mo­bi­ly­je pa­slėptam ga­lin­gam už­tai­sui. Iš­puo­lio tai­ki­nys bu­vo Si­ri­jos val­dan­čio­ sios par­ti­jos „Baath“ būstinė. Spro­gi­mo ban­ga iš­daužė Ru­si­jos am­ba­sa­dos lan­ gus, ta­čiau jos dar­buo­to­jai ne­nu­kentė­jo. Jung­ti­nių Tautų duo­me­ni­mis, per jau be­ veik dve­jus me­tus vyks­tantį konf­liktą Si­ri­ jo­je žu­vo ma­žiau­siai 70 tūkst. žmo­nių.

JAV am­ba­sa­do­rius Mask­vo­je Mi­chae­las McFau­las (nuotr.) ir Ru­si­jos par­la­men­to Tarp­tau­ti­nių rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Alek­se­jus Puš­ko­vas va­kar su­si­kir­to dėl Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se įvai­kin­to rusų ber­ niu­ko Mak­si­mo Kuz­mi­no mir­ties. Am­ba­ sa­do­rius at­si­sakė at­vyk­ti į Ru­si­jos par­la­ men­to Že­muo­sius rūmus at­sa­ky­ti į klau­si­ mus dėl šios tra­ge­di­jos. Pa­sak rusų tyrėjų, ber­niuką nu­žudė jo įmotė ame­ri­kietė.

Kal­tin­to­jas vir­to įta­ria­muo­ju Pietų Af­ri­kos Res­pub­li­kos spor­to did­vy­ rio Os­ca­ro Pis­to­riaus by­lo­je dėl šir­dies draugės nu­žu­dy­mo Šv. Va­len­ti­no dieną – ne­tikė­tas po­sūkis.

Šaudė į mik­roau­to­busą

Paaiškė­jo, kad ty­ri­mui dėl O.Pis­to­ riaus draugės nu­žu­dy­mo va­do­vau­ jan­čiam pa­reigū­nui pa­čiam gre­sia sep­ty­ni kal­ti­ni­mai ban­dy­mu nu­ žu­dy­ti už šau­dymą į žmo­nių pilną mik­roau­to­busą, kurį 2009 m. jis su dviem po­li­ci­nin­kais norė­jo su­ stab­dy­ti. „Mes tik va­kar bu­vo­me in­for­ muo­ti, kad kal­ti­ni­mai Hil­to­nui Bot­hai ban­dy­mu nu­žu­dy­ti bu­vo grąžin­ti“, – va­kar sakė po­li­ci­jos at­sto­vas Ne­vil­le Ma­li­la. Pa­sak jo, tie kal­ti­ni­mai tyrė­jui iš pra­džių pa­teik­ti 2009 m., bet pa­skui bu­vo at­šauk­ti. Pats tyrė­jas tvir­ti­na, kad jam te­ ko pa­leis­ti ugnį į mik­roau­to­busą, nes šis norė­jo išs­tum­ti iš ke­lio po­ li­ci­ninkų au­to­mo­bilį. Pa­reigū­nas už­tik­ri­no, kad šau­do­ma bu­vo tik į ra­tus, o žmonės ne­nu­kentė­jo. Jis taip pat neigė pra­ne­ši­mus, kad šaudė būda­mas ne­blai­vus, nors pri­pa­ži­no, kad jo krau­jo po in­ci­ den­to nie­kas ne­tyrė. Kol kas neaiš­ku, ar H.Bot­ha to­ liau dirbs O.Pis­to­riaus by­lo­je. Ty­ri­me – daug klaidų

Tre­čia­dienį H.Bot­hos pa­teik­tus įro­dy­mus teis­me kruopš­čiai nag­ rinė­jo O.Pis­to­riaus ad­vo­ka­tai. Jie pri­vertė tyrėją pri­pa­žin­ti daug šio­ je by­lo­je pa­da­rytų klaidų, tarp jų – tai, kad spor­ti­nin­ko na­muo­se, kur bu­vo nu­šau­ta jo draugė, H.Bot­ ha ne­vilkė­jo ap­sau­gi­nių dra­bu­žių, ku­rie pa­de­da ne­pa­lik­ti pa­ša­li­nių pėdsakų. Per kryž­minę ap­klausą H.Bot­ha taip pat bu­vo pri­vers­tas pri­pa­žin­ ti, kad O.Pis­to­riaus pa­teik­ta ver­ si­ja apie pra­ėju­sio ket­vir­ta­die­nio pa­ry­čiais įvy­kusį šau­dymą ati­ti­ ko sąly­gas nu­si­kal­ti­mo vie­to­je. Tai su­si­lpni­no kal­tin­tojų tei­gi­nius, kad žmog­žu­dystė bu­vo ap­gal­vo­ta iš anks­to. H.Bot­hos tei­gi­niams taip pat trū­ ko nuo­sek­lu­mo. Jis aiš­ki­no, kad nak­ tį prie­š pat tra­ge­diją vie­nas liu­di­nin­ kas girdė­jo šauks­mus O.Pis­to­riaus na­muo­se. Iš pra­džių tyrė­jas teigė, kad liu­di­nin­kas juos girdė­jo iš 600 m at­stu­mo, o vėliau – iš 300 m. Pa­laikė įsib­rovė­liu

Tra­ge­di­ja spor­ti­nin­ko na­muo­se įvy­ko va­sa­rio 14-osios pa­ry­čiais.

Pa­sak pa­ties O.Pis­to­riaus, jo mer­ gi­na – 29 metų Ree­va Steen­kamp – nu­sprendė iš anks­ty­vo ry­to pa­si­ ruoš­ti įsi­mylėjė­lių die­nai, o jis, iš­ girdęs bu­te kaž­kokį triukšmą, pa­ laikė ją įsib­rovė­liu. Spor­ti­nin­kas čiu­po pis­to­letą ir ėmė šau­dy­ti į vo­nios du­ris. Dvi kul­ kos pa­taikė mo­te­riai į ranką, vie­na – į šlaunį, ir dar vie­na į galvą. O.Pis­to­rius ti­ki­na tik vėliau su­ pratęs, kas bu­vo vo­nio­je, nors kal­ tin­to­jai ban­do įro­dy­ti, jog tai bu­vo ty­činė žmog­žu­dystė. Ra­š y­t i­n iuo­s e pa­ro­d y­m uo­s e O.Pis­to­rius pri­si­pa­ži­no, kad vi­suo­ met mie­go­jo po lo­va lai­ky­da­mas pis­to­letą. Teisė­sau­ga tei­gia, kad jis ne­turė­jo teisės lai­ky­ti ginklą. Salė juokė­si

26 metų spor­ti­nin­kui gre­sia kalė­ ji­mas iki gy­vos gal­vos. Šią sa­vaitę teis­mas svars­to jo pra­šymą būti pa­ leis­tam už užs­tatą. Ir čia H.Bot­ha su­gebė­jo „pa­si­žymė­ti“. „Kal­ti­na­ma­sis yra spor­ti­nin­kas pa­ro­lim­pie­tis, tu­ri abiejų kojų pro­ te­zus. Ma­nau, abu ga­li­me su­tik­ti, kad jo vei­das ži­no­mas vi­sa­me pa­ sau­ly­je. Ar tik­rai ti­ki­te, kad jis pa­ si­nau­dos ga­li­my­be iš­vyk­ti iš PAR, būda­mas tuo, kas jis yra, ir nau­do­ da­ma­sis pro­te­zais?“ – tyrė­jo klau­ sė teisė­jas. „Taip“, – at­sakė H.Bot­ha. Ap­ sau­gos dar­buo­to­jams te­ko tram­ dy­ti juoką teis­mo salė­je, o teisė­jo vei­de žur­na­lis­tai pa­matė nuo­šird­žią nuo­stabą. Mie­ga ant grindų

Jei­gu teis­mas ne­pa­leis O.Pis­to­riaus už užs­tatą, jam ke­lis mėne­sius teks pra­leis­ti kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo įstai­ go­je, kol by­la bus pra­dėta nag­rinė­ ti iš esmės. Da­bar spor­ti­nin­kas lai­ko­mas Pre­to­ri­jos po­li­ci­jos sky­riaus ka­ me­ro­je, skir­to­je as­me­nims, įta­ ria­miems žmog­žu­dys­te. To­kio­ se ka­me­ro­se ne­būna lo­vos, todėl O.Pis­to­rius, PAR lai­ko­mas na­cio­ na­li­niu did­vy­riu, pri­vers­tas mie­go­ ti ant grindų. Kal­ti­na­mo­jo dėdė Ar­nol­das Pis­ to­rius pa­sa­ko­jo, kad spor­ti­nin­kas, nu­žudęs draugę, iš­tik­tas šo­ko, ka­ me­ro­je ne­valgė pen­kias die­nas ir skai­to Bib­liją. BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

„„Pai­nia­va: H.Bot­ha (nuo­tr. viršuje) tir­da­mas O.Pis­to­riaus draugės nu­žu­dymą pri­darė klaidų, pai­nio­jo pa­ro­

dy­mus, o ga­liau­siai pa­ts ta­po įta­ria­muo­ju dėl ban­dy­mo nu­žu­dy­ti. 

„Scan­pix“ nuo­tr.

Trum­pos biog­ra­fi­jos „„R.Steen­kamp

„„O.Pis­to­rius

Žur­na­las vy­rams FHM du kar­t us iš eilės bu­vo pri­pa­ž inęs PAR mo­delį R.Steen­kamp vie­na iš 100 sek­sua­liau­ sių pa­sau­l io mo­terų. 29 metų Nel­so­ no Man­de­los uni­ver­si­te­to Teisės fa­ kul­te­to ab­sol­ventės nuo­t rau­ka pui­ ka­vo­si šio žur­na­lo 2011 m. gruod­ž io nu­me­ry­je.

O.Pis­to­riui bu­vo 17 metų, kai 2004-ai­ siais Atėnų pa­ro­lim­pinė­se žai­dynė­se nu­bėgęs 200 m jis laimė­jo auk­so me­ dalį. Vėliau jis ta­po vie­nu žy­miau­sių pa­ro­lim­pie­čių.

Iš gim­to­jo Port Eli­za­be­to ji at­v y­ko į Jo­han­se­burgą, kai laimė­jo kos­me­t i­ kos bend­rovės „Avon“ rek­la­mos kon­ kursą. Ji daž­nai pa­si­ro­dy­da­vo vie­šu­ mo­je, fil­ma­vo­si rek­la­mo­je, vedė ke­ lias te­le­vi­zi­jos lai­das. „Sėkmė bu­vo jos lem­tis, – sakė R.Steen­ kamp va­dy­bi­n inkė Sa­r it Tom­l in­son. – Ji bu­vo nuo­sta­bi, pro­tin­ga mer­g i­na, turė­jo ne­pap­rastą vers­lu­mo dva­sią.“ Pirmą kartą su O.Pis­to­riu­mi ji vie­šai pa­si­rodė per­nai lapk­ritį per spor­ti­nių ap­do­va­no­jimų tei­k i­mo ce­re­mo­n iją. Nors tuo­met mo­te­ris pa­reiškė, kad juo­ du yra tie­siog drau­gai, grei­tai paaiškė­ jo, jog juos sie­ja kai kas dau­giau. Praė­jusį šeš­ta­d ienį turė­jo būti pra­ dėtas trans­l iuo­t i rea­lybės šou „Tro­ pinė lo­bių sa­la“, ku­r ia­me prie­š mirtį spėjo nu­si­fi l­muo­ti R.Steen­kamp, kar­ tu su 13 kitų da­ly­vių var­žy­da­ma­si dėl mi­li­jo­no randų pri­zo. Rea­lybės šou tink­la­la­py­je ra­šo­ma, kad R.Steen­kamp turė­jo aistrą au­to­ mo­bi­l iams, bu­vo pui­k i virė­ja, lais­va­ lai­k iu mėgo skai­t y­t i ir leis­t i laiką su drau­gais bei ar­ti­mai­siais.

Jo­ha­nes­bur­ge gi­mu­siam bėgi­kui ko­ jos bu­vo am­pu­tuo­tos, kai jam bu­vo 11 mėne­sių, nes O.Pis­to­riaus pėdų kau­ lai bu­vo ne­su­si­for­mavę. Vis­g i nau­do­ da­mas šiuo­lai­k i­n ius spy­r uok­l i­n ius ang­l ies pluoš­to pro­te­z us O.Pis­to­r ius ga­li ne tik vaikš­čio­ti, bet ir var­žy­tis su pa­jėgiau­siais pa­sau­lio spor­ti­nin­kais. Mo­k yk­lo­je jis pra­dėjo žais­t i regbį, bet 2004 m. pa­tyrė traumą ir per­ėjo į lengvąją at­le­tiką. Po aš­tuo­nių mėne­ sių jis de­biu­ta­vo pa­ro­lim­pinė­se žai­ dynė­se ir, įveikęs la­biau pa­ty­ru­sius var­žo­vus, laimė­jo 200 m bėgi­mo auk­ so me­dalį ir 100 m dis­tan­ci­jos bronzą. Pe­k i­no ir Lon­do­no pa­ro­l im­pinė­se žai­dynė­se jis ir­g i iš­ko­vo­jo auk­so me­ da­lių, be to, pa­ge­ri­no ke­letą re­kordų. Per­nai Lon­do­ne jis įėjo į is­to­r iją kaip pir­ma­sis žmo­g us su abiejų kojų pro­ te­zais, olim­pia­do­je da­ly­vavęs bėgi­ mo rung­ty­je. Jis pa­te­ko į 400 m bėgi­ mo pus­fi ­nalį. O.Pis­to­r ius yra tik­ras ad­re­na­l i­no fa­ na­t i­kas: jo žavė­jimą­si grei­čiu at­spin­ di aist­ra mo­to­cik­lams. Jis anks­čiau taip pat au­g i­no du bal­tuo­sius tig­r us, ta­čiau vėliau par­davė juos vie­nam Ka­na­dos zoo­lo­g i­jos so­dui, kai jie ta­ po per di­de­li.


11

penktadienis, vasario 22, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Estrados grandas turi progą švęsti Tikra ir negęstanti Lietuvos estrados žvaigždė – taip drąsiai galima pasakyti apie 50-metį scenoje šiemet švenčiantį Stasį Povilaitį. Gerbėjai jį galės vėl išgirsti jau netrukus. Mat maestro ruošiasi į grandiozinį turą, kurio koncertai vyks didžiausiose šalies arenose.

Stulbinama karjera

Lietuvos popscenos legenda pirmąkart į žymiąją Palangos vasaros estradą užkopė dar besimokydamas mokykloje. Kiek vėliau buvo pastebėtas talentų ieškančio kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus ir pakviestas dainuoti grupėje „Ritmas“. Paskui S.Povilaitis pradėjo koncertuoti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje su „Nemuno žiburių“ ansambliu, o vėliau – ir su „Nerijos“ bei Miko Suraučiaus ansambliais. Netrukus tapo žinomas visoje šalyje. Per 50 metų S.Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir išleido net 22 albumus. S.Povilaitį galima drąsiai vadinti ne tik šlagerių karaliumi, bet ir tikra lietuviškos popmuzikos scenos legenda, kuri tapo muzikos autoritetu kelių kartų Lietuvos žmonėms. Jis 1991 m. gavo Antano Šabaniausko premiją, 1997 m. už nuopelnus muzikai pagerbtas „Bravo“ premija, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio

Stasys Povilaitis:

Būsiu scenoje ir dainuosiu tol, kol manęs reikės bent vienam mano gerbėjui.

Muzika – kaip vaistas

Visiems puikiai žinomas šlagerių karalius S.Povilaitis scenoje – jau pusė amžiaus. Kelių kartų niūniuojami nesenstantys „Švieski man vėl“, „Dar širdyje ne sutema“, „Sudeginti tiltai“, „Laimės vainikas“ ir daugelis kitų jo šlagerių skambės šventiniuose koncertuose kovo mėnesį. „Jeigu paklaustumėte, kas pasikeitė per tuos 50 metų, atsakyčiau, kad niekas. Žmonės į koncertus susirenka tokie pat laimingi ir gražūs, juk muzika – tai vaistas, kuris veikia geriau nei bet kuris medicininis preparatas. O dabar, kai Lietuvoje tiek daug problemų, primygtinai siūlyčiau visiems pasinaudoti muzikos terapija“, – juokavo visada besišypsantis, šiemet 66 metų gimtadienį atšventęs S.Povilaitis.

ordinu. Šiemet M.A.M.A. apdovanojimuose S.Povilaitis įvertintas už nuopelnus Lietuvos muzikai. Bet labiau už bet kokius apdovanojimus jis vertina publikos meilę. Gerbėjų šis dainininkas turi pačių įvairiausių – ir ištikimų bendraamžių, kuriems „Sudeginti tiltai“ primena jaunystės šėliones, ir jaunimo, kuris „Švieski man vėl“ savo vakarėliuose traukia taip pat audringai kaip kažkada jų tėvai ar net seneliai. Turą pradės Klaipėdoje

Atviras scenos žmogus

„Būsiu scenoje ir dainuosiu tol, kol manęs reikės bent vienam mano gerbėjui. Esu scenos žmogus, man kaip oras reikalinga muzika, o didžiausias įvertinimas – pilnos koncertų salės. Kiekviena mano daina gimė įkvėpta gyvenimiškos situacijos, išgyvenimų ir atradimų, tad galiu sakyti, kad kiekviename žingsnyje buvau tiesiog atviras žmogus“, – kalbėjo dainininkas.

„„Žvaigždė: per 50 metų S.Povilaitis surengė keliolika tūkstančių koncertų ir išleido net 22 albumus. Tai dai-

nininkas, kuriam sceninės šlovės gali pavydėti kiekvienas, nes jį pažįsta visa Lietuva.

Puikiai visai Lietuvai žinomas vyras sakė nežinantis savo sėkmės recepto, tačiau neabejoja, kad prie jos prisidėjo pakeliui sutikti žmonės. Tai, kad dainininkas per penkias dešimtis metų neprarado populiarumo, rodo ne tik laimėti

apdovanojimai, bet ir pilnos salės publikos. Ypatingą sukaktį minėsiančiam S.Povilaičiui jubiliejiniame ture akompanuos Kauno bigbendas bei Šiaulių kamerinis orkestras, o scenoje dvi valandas skambės vi-

si gerbėjų itin mėgstami maestro kūriniai. Su Lietuvos popscenos legenda koncertuose pasirodys ir Mantas Jankavičius bei Karina Krysko-Skambinė, o renginius ves aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Padainuoti vienoje scenoje su maestro yra kone kiekvieno atlikėjo garbės reikalas. Visai neseniai tuo galėjo pasimėgauti M.Jankavičius – su S.Povilaičiu jį suvedė muzikiniai apdovanojimai M.A.M.A. Pasirodymas tapo toks sėkmingas, kad dainininkai jį žada pakartoti ir jubiliejinių koncertų metu. Ištikimiausius gerbėjus legendinė estrados žvaigždė savo auksinį kūrybos jubiliejų kviečia švęsti kartu grandioziniuose koncertuose Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Turą po Lietuvą S.Povilaitis pradės kovo 1-ąją pajūryje – uostamiesčio „Švyturio“ arenoje. Parengė Rita Bočiulytė


12

penktadienis, vasario 22, 2013

pramogų gidas Paskelbs Klaipėdos metų knygas

Antradienį baigsis gražiausios ir populiariausios Klaipėdos 2012 metų knygos konkursas, vykstantis jau antrą mėnesį. Jame dalyvauja 9 uostamiesčio leidėjai su 12 knygų. Skaitytojai balsuoja už populiariausią knygą, o pačią gražiausią išrinks speciali vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus dailės akademijos lektoriaus, šiuo metu einančio Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjo pareigas Aurimo Švedo. Baigiamajame renginyje trečiadienį bus paskelbtos knygos nugalėtojos ir apdovanoti jų leidėjai, visiems muzikuos medinių pučiamųjų kvintetas. KUR? Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9). KADA? Vasario 27 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

R.Požerskio fotoparoda – Gargžduose

Gargžduose atidarytoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kauniečio fotomenininko Romualdo Požerskio fotodarbų parodoje „Lietuva 1988–1993“ atsispindi ryžtinga mūsų šalies kova už nepriklausomybę nuo pirmųjų žingsnių iki pergalingo išsivadavimo. Lietuvoje tai vienintelis toks fotometraštis. Ekspozicijai Klaipėdos rajono centre autorius atrinko 30 nuotraukų iš 18 tūkst. kadrų archyvo. Jose užfiksuoti svarbiausi įvykiai nuo pirmųjų mitingų Kaune iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Paroda skirta Sąjūdžio 25-mečiui. KUR? Gargždų kultūros centre (Klaipėdos g. 15). KADA? Iki kovo 22 d. KAINA? Nemokamai.

Fotografijose – krašto tautodailininkai Kitą savaitę Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme įsikurs uostamiesčio fotomėgėjų klubo „Fotoburė“ paroda „Klaipėdos krašto tautodailininkai“.

Klubas gyvuoja jau ketverius metus, jame susibūrė skirtingų specialybių, pomėgių bei amžiaus žmonės, kuriuos vienija bendra aistra fotografijai. Klubas aktyviai rengia parodas, dalyvauja fotoklubų suvažiavimuose, fotobienalėse. Kiekvienais metais klubo nariai organizuoja įvairius projektus, paliesdami istorines, paveldo, socialines bei kitas temas. Šių metų projekto tema – tautodailė, kuri glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, buitimi, papročiais, įvairiausiomis apeigomis. Parodos dalyviai sako norėję pažinti tuos žmones, kurie tęsia, saugo, puoselėja mūsų tautos tradicijas. Savo nuotraukose jie stengiasi platesnei auditorijai parodyti ir per meninę prizmę atskleisti tautodailininkų darbus kuriant, saugant bei perduodant tautines vertybes. Projekto metu jo dalyviai susipažino su Žemaitijos tautodailės skyriaus Klaipėdos krašto tautodailininkais, savo fotografijose už-

„„Rygiečiai: Latvijos sostinės saksofonų kvartetas garsėja išradingomis programomis ir meistrišku atlikimu.

„„Karpiniai: tautodailininkė Eglė

Vilkaitė-Novogrodskienė kuria iš popieriaus. 

Viktorijos Radavičienės nuotr.

fiksavo net 17 jų. Vyriausias iš jų šįmet švęs savo 90-metį. Klubo „Fotoburė“ paroda „Klaipėdos krašto tautodailininkai“ uostamiesčio Meno kieme vyks nuo vasario 25 d. iki kovo 22 d. „Klaipėdos“ inf.

Talentų konkursas vilioja į Plungę Esi talentingas? Įdomus? Mėgsti publikos dėmesį? Nori būti pastebėtas? Dainuoji, šoki, vaidini, muzikuoji, pieši, kuri? Nori išreikšti save ir būti matomas? Tuomet ateik ir parodyk savo talentą konkurse „Būk faktorius“ – vilioja jo rengėjai Plungėje.

Rytoj 14 val. pirmą kartą Plungės kultūros centre įvyks talentų konkurso „Būk faktorius“ atranka, o kovo 2-ąją – finalas. Talentų konkursas „Būk faktorius“ organizuojamas siekiant visų amžiaus grupių asmenims suteikti galimybę atskleisti savo talentus, skatinti jų meninę saviraišką, puoselėti sceninę kultūrą, kūrybiškumą, lavinti išradingumą, originalių sprendimų ieškojimą. Šiame konkurse gali pasirodyti ne tik vokaliniai, instrumentiniai, choreografijos ar kiti kolektyvai, bet ir pavieniai gabūs asmenys, norintys atskleisti savo talentą.

Konkurse dalyvaus talentai iš Palangos, Vydmantų, Šilalės, Rietavo, Klaipėdos ir Plungės. Žiūrovams bus suteikta balsavimo teisė ir jie galės išrinkti savo mylimiausią talentą. Organizatoriai publiką kviečia ateiti su šypsena, geros nuotaikos ir žada, kad konkurso scenoje bus galima pamatyti originalią rūbų kolekciją, breiko, modernaus, šiuolaikinio šokio grupes, dainininkus, artistus, skaitovus bei kitus talentus ir kartu nuspręsti, kas gali vadintis tikruoju „Faktoriumi“. „Klaipėdos“ inf.

Muzikinė kelionė – su atlikėjais iš Latvijos Rygos saksofonų kvarteto kasmečiai pasirodymai Klaipėdos koncertų salėje jau tampa gražia tradicija. Išradingomis programomis ir meistrišku atlikimu garsėjantys rygiečiai paskutinį vasario vakarą žada nustebinti klaipėdiečius nauja koncertine programa „Kelionės“. Ją atliks kvarteto nariai Arvydas Kazlauskas (sopraninis saksofonas), Artis Sīmanis (altinis saksofonas), Ainaras Šablovskis (tenorinis saksofonas), Gintis Pabērzis (baritoninis saksofonas), taip pat solistė Ieva Parša (mecosopranas) ir multiinstrumentalistas Valdis Muktupāvelis (vokalas, kanklės, dūdmaišis). Pernai kūrybinės veiklos 20-metį paminėjęs rygiečių kvartetas už aktyvią koncertinę veiklą ir profesionalumą buvo įvertintas Latvijos didžiuoju muzikiniu apdovanojimu (Lielā Mūzikas Balva). Ansamblis yra koncertavęs Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Rusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Kanadoje, Kinijoje ir JAV. Kolektyvo repertuare rasime tiek klasikos transkripcijų, tiek originalios šiandienos autorių kūrybos. La-

Pasaulio muzikos pavyzdžius keis latvių autorių kūriniai, glaudžiai susiję su liaudies kūryba. „„Baltistas: V.Muktupāvelsas yra vienas ryškiausių

Baltijos šalių muzikos kultūros žinovų, išmanantis ir lietuvių tautos muziką bei instrumentus.

tvijos kompozitoriai parašė nemažai kūrinių specialiai šiam ansambliui. Rygiečių kvartetas taip pat yra pagrindinis šiuo metu Rygoje vykstančio tarptautinio saksofono muzikos festivalio „Saxophonia“ dalyvis. Solistė I.Parša taip pat pelnė Latvijos didįjį muzikinį apdovanojimą. Ji dainuoja Latvijos nacionalinės operos spektakliuose, dalyvauja eksperimentiniuose projektuose, atlieka naujus kūrinius, kuriuos jai dedikavo daug latvių kompozitorių. Koncerte dalyvaus žymus baltistas, etnokultūros istorikas, etnomuzikologas, menotyros mokslų daktaras, kompozitorius ir atlikėjas V.Muktupāvelis. Jis yra vienas ryškiausių Baltijos šalių muzikos kultūros žinovų, išmanantis ir lietuvių tautos muziką, instrumentus. V. Muktupāvels taip pat rašo chori-

nę, instrumentinę bei kino muziką. Jis yra dalyvavęs tarptautinėse konferencijose, skaitęs paskaitas arba koncertavęs Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Indijoje, Japonijoje ir kitur. Pasak Rygos saksofonų kvartete grojančio lietuvaičio A.Kazlausko, koncerto pavadinimas – „Kelionės“, nes programos pagrindą sudarys įvairių kraštų muzikinės iliustracijos. Tarp skambėsiančių autorių – Līga Celma, Guillermo Lago, Jēkabas Nīmanis, V.Muktupāvelis ir kiti. Aidės ne tik saksofonų ir mecosoprano, bet ir virštoninio dainavimo, kanklių, dūdmaišio garsai. Pasaulio muzikos pavyzdžius keis latvių autorių kūriniai, glaudžiai susiję su liaudies kūryba. Koncerto pradžia – 18 val. „Klaipėdos“ inf.


13

penktadienis, vasario 22, 2013

pramogų gidas Apie dviračiais įveikusius Altajų

Į pilną iššūkių kelionę dviračiais jau ne pirmi metai išsiruošia „Špikio“ komanda. Ir ne tik išsiruošia, su savimi pasiima vaizdo kamerą ir viską nufilmuoja, o vėliau visus įspūdžius pateikia žiūrovams. Jau trečiasis „Špikio“ komandos susuktas filmas vėl bus rodomas Klaipėdoje. „Dviračiais per Altajų“ – tai filmas apie mėnesį trukusią kelionę dviračiais per Altajaus Respubliką – vieną iš mažiausiai apgyvendintų Rusijos regionų. Filme atskleidžiama, ką reiškia keliauti tolimame krašte, o fantastinius gamtos vaizdus paįvairina pasakojimai apie altajiečių kultūrą. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Vasario 23 d. 17 ir 19 val. KAINA? 6 Lt.

Trys Vokiško kino dienos

Antradienį Vilniuje startuosiančios Vokiško kino dienos vėliau keliaus po Lietuvą, taip pat aplankydamos ir Klaipėdą su penkiais vokiškais filmais, sukurtais pastaraisiais metais. Vokiško kino dienos uostamiestį pasieks kovo pradžioje. Klaipėdiečiams per tris vakarus bus parodyta Jano Ole Gersterio komedija „Oh Boy” (2012), Markuso Imbodeno drama „Parduotas vaikis” (2011), Hubertuso Siegerto dokumentinis filmas „Berlynas Babilonas” (1996–2001), Axelio Ranischo komedija „Storulės” (2011) ir Michaelio Glawoggerio drama „Sunaikink tėvą“ (2009). KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Kovo 7–9 d. KAINA? 6 Lt.

Uostamiestyje sklis „Inertiškos dujos“ Šiaulių dramos teatro sezono vinis – spektaklis „Inertiškos dujos“ atkeliaus į Klaipėdą, ir Žvejų rūmuose uostamiesčio publika kovo pradžioje galės įvertinti klaipėdiečio Tomo Jašinsko režisuotą Adamo Rappo pjesę. Vienos dalies komitragedija

Spektaklis „Inertiškos dujos“ – šiuolaikinė vienos dalies komitragedija pagal populiaraus amerikiečių dramaturgo A.Rappo pjesę „Finer Noble Gases“ (premjera įvyko 2012 m. kovo 25 d.). Spektaklyje kalbama apie jaunų žmonių dvasinę būseną, socialinius ir moralinius prieštaravimus, egzistuojančius nūdienos vartotojiškoje visuomenėje. Todėl, anot režisieriaus, šis pastatymas skirtas visiems, besidomintiems šiuolaikinio žmogaus egzistencija. „Inertiškos dujos“- drąsus ir atviras pasakojimas apie keturis iširusios roko grupės narius, ieškančius užsimiršimo „spalvotose piliulėse“, sapnų ir haliucinacijų pasaulyje. Pjesės personažai nuobodžiai stumia dienas prišnerkštame bute, postringaudami keisčiausiomis temomis ir spoksodami į televizorių. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienas jų pasąmoningai ieško išeities iš juos įtraukusios inercijos beprasmybės. Lietuvoje pastatė pirmąsyk

Pjesė „Inertiškos dujos“ pirmą kartą publikai pristatyta 2000-aisiais Judžino O’Nilo teatre Niujor-

ke. Vėliau sekė ne vienas pastatymas Amerikoje ir Europoje. A.Rappas (g. 1968 m.) yra parašęs maždaug tris dešimtis pjesių, devynis romanus jaunimui, dešimtį scenarijų televizijai, režisavo tris kino filmus pagal savo kūrinius. A.Rappo dramos yra pelniusios ne

Šiaulių dramos teatro pasirodymas Klaipėdoje bus išskirtinis, mat į spektaklio vyksmą įsitrauks, o galiausiai trankiu koncertu vakarą užbaigs populiari roko grupė.

vieną apdovanojimą, o pjesė „Raudona žiema“ 2004 m. nominuota prestižinei Pulicerio premijai. Lietuvos teatro publikai dramaturgo kūryba pristatoma pirmą kartą. Didžioji dalis A.Rappo pjesių yra skirtos kamerinėms teatro er-

„„Akompanimentas: Šiaulių dramos teatro spektaklyje „Inertiškos dujos“ šiuolaikinio jauno žmogaus egzis-

tencijos tema gvildenama skambant gyvai roko muzikai. 

J.Bindoko / Šiaulių dramos teatro archyvo nuotr.

kad pjesės autorius A.Rappas „Inertiškas dujas“ laiko pačia muzikaliausia savo pjese, kurios kompozicija artima muzikinei struktūrai. Pastatymo dailininkas – Artūras Šimonis. 1.40 val. trunkančiame spektaklyje vaidina aktoriai Aurimas Pintulis (Steiplyz), Aidas Matutis (Čeisas), Rolandas Dovydaitis (Linčas), Mindaugas Jurevičius (Spydas) ir Dalius Jančiauskas (Grėjus). „Nesitikėkite tamsaus ir niūraus reginio. Priešingai, pjesė kupina subtilaus juodojo humoro, šmaikščių, nenuspėjamų dialogų bei Mejerholdiško teatrališkumo. Pastatymą pavadinčiau vienos dalies

egzistencine rokenroline komitragedija. Šįkart man svarbiausia – atsirandanti viltis tada, kai peržengiamos visos ribos ir pasiekiamas dugnas“, – sakė spektaklio režisierius T.Jašinskas. Pasirodymas uostamiesčio gyventojams kovo 9 d. 18 val. Žvejų rūmuose bus išskirtinis, mat į spektaklio vyksmą įsitrauks, o galiausiai trankiu koncertu vakarą užbaigs populiari roko grupė „Colours of Bubbles“. Spektaklio gastroles Klaipėdoje organizuoja jo režisieriaus T.Jašinsko įkurtas „Teoremos“ teatras.

dvėms, jose vaizduojami visuomenėje nepritampantys marginalai, desperatiškai ieškantys išsigelbėjimo savo „svajonių Niujorke“. Tačiau tamsiąją A.Rappo dramaturgijos pusę visada atsveria juodojo humoro, lyrikos ir ironijos dozė. Nuo pirmųjų frazių žiūrovus patraukia šiurkšti, juokinga, kartu ir labai subtili, jausminga bei poetiška dramos kalba. Muzikuos roko grupė

Vienas iš svarbiausių šio spektaklio akcentų – specialiai šiam pastatymui šiauliečių roko grupės „Colours of Bubbles“ sukurta muzika. Juolab

„Klaipėdos“ inf.

Festivalio spektaklyje – ką reiškia peržengti ribas Uostamiesčio Žvejų rūmuose besibaigiančiame 6-ajame teatrų festivalyje „Ledinė zylutė“ rytoj Vilniaus menų spaustuvė pristatys spektaklį jaunimui „Ribos“ (N16).

Režisieriaus Jono Vaitkaus mokinys Tadas Montrimas nepabijojo atsakomybės ir, laimėjęs Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ projektų konkurse, 2011 m. žiūrovų teismui pateikė savo debiutinį režisūrinį darbą – spektaklį „Ribos“, sukurta pagal aktoriaus Juliaus Paškevičiaus debiutinę pjesę. Jauniems, išgyvenantiems nuolatinį konfliktą su visu pasauliu, skausmingai suvokiantiems daugybę ribų ir apribojimų, ir skirtos šios „Ribos“, drąsiai neriančios į nelengvą problematiką ir kviečiančios pamatyti scenoje tai, ko galbūt paskui nebesinorės karto-

„„Jaunimui: „Ribos“ – tai spektaklis apie augantį žmogų, bandantį keisti nusistovėjusias, pasenusias gyve-

nimo taisykles. 

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje? Kodėl vieni yra viršesni ir jiems leidžiama daugiau nei kitiems? Kodėl reikia ko nors bijoti? Kodėl reikalaujama tylėti? Susitaikyti? Prisitaikyti? Galiausiai,

kas yra didesnis nusikaltimas – išduoti ar nužudyti? Juk ir viena, ir kita naikina žmogų. Ilgai spektaklio herojaus galvoje virę klausimai vieną dieną išsiveržė it lava iš snūduriavusio ugnikalnio...

ti gyvenime. Anot kūrėjų, spektaklis – tiems, kurie klausimų ir abejonių turi daugiau nei atsakymų. Kas yra teisinga, o kas smerktina? Kas nustatinėja taisyklės,

Spektaklio autorių nuomone, „Ribos“ skirtos pirmiausia jauniems žiūrovams, kurių emocinė „temperatūra“ atitinka pagrindinio spektaklio herojaus įkarštį. „Manome, kad mūsų žiūrovų, kurie išgyvena augimą ir santykių su pasauliu aiškinimosi kančias, nereikia vien raminti, glostyti jiems galvučių... Galbūt svarbiau pamatyti, kaip kitas nusvyla, kaip jam skauda ir kokios gali būti ribų peržengimo pasekmės“, – svarstė T.Montrimas. Jo spektakliui talkino dailininkė Laura Luišaitytė, videomenininkas Andrius Paškevičius, vaidina Valerijus Jevsejevas, J.Paškevičius ir Dainius Jankauskas. Spektaklis „Ribos“ bus rodomas vasario 23 d. 17 val. Žvejų rūmų didžiojoje salėje. Bilietai – po 20 Lt. „Klaipėdos“ inf.


14

PENKtadienis, vasario 22, 2013

sportas

Sporto telegrafas Pritarė. Vakar Klaipėdos tarybos kolegijos nariams buvo pristatytas Klaipėdos sporto sistemos reformos (ji jau buvo pristatyta anksčiau) veiksmų planas. Apie laukiančius pokyčius papasakojo Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Mantas Bagočius. Pagrindiniai reformos veiksmai – Klaipėdos ir „Viesulo“ sporto centrų sujungimas ir iš miesto biudžeto finansuojamų sporto šakų mažinimas. Kolegijos nariai pritarė M.Bagočiaus darbų tąsai. Krepšinis. Savaitgalį Vilniuje, „Lietuvos ryto“ arenoje vyks Lietuvos krepšinio federacijos moterų taurės turnyro lemiamos kovos. Šiandien pusfinalyje 16.30 val. kovos Klaipėdos „Fortūnos“ ir Kauno r. „Hoptrans-Sirenų“ ekipos, 19 val. dvi Vilniaus komandos – „KibirkštisViči-Iki“ ir „Jaunieji talentai“. Rytoj 15 val. pralaimėjusios komandos varžysis dėl 3-iosios vietos, 17.15 val. dėl taurės susirems pusfinalio porų laimėtojos. Trečius metus paeiliui į finalinį ketvertą patekusių klaipėdiečių vyriausiasis treneris Dalius Ubartas tikisi, kad šiemet pagaliau pavyks pasirodyti geriau. Prieš tai „Fortūna“ du kartus buvo ketvirta. Futbolas. Trečiadienį sužaistos dar dvejos pirmosios Čempionų lygos futbolo turnyro aštuntfinalio rungtynės. Ypatingo dėmesio susilaukusioje dvikovoje Italijoje „Milan“ klubas 2:0 (0:0) nugalėjo Ispanijos čempionato lyderę „Barcelona“ vienuolikę. Kitas susitikimas tarp Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) ir Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) komandų baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1). Sutikimas. Donatas Motiejūnas vasarą atvyks į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Pernai nedalyvavęs treniruočių stovykloje, šiemet žaidėjas ketina kovoti dėl vietos dvyliktuke, praneša portalas „BasketNews.lt“. Tokį pažadą krepšininkas davė Lietuvos krepšinio federacijos vykdančiajam direktoriui Pauliui Motiejūnui, praėjusį savaitgalį viešėjusiam Hjustone. NBA. Po kelių dienų Toronto „Raptors“ klube gretose gali likti tik vienas lietuvis – Jonas Valančiūnas. JAV žiniasklaida skelbia, kad Kanados klubas nesieja savo ateities su kol kas traumuotu Linu Kleiza ir norėtų jį išmainyti. „Raptors“ ekipa norėtų šį sezoną kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose, todėl 28-erių L.Kleiza ir italų puolėjas Andrea Bargnani – pagrindiniai kandidatai išvykti, rašo portalas Tritaskis. lt. Pastarąjį kartą L.Kleiza aikštėje pasirodė beveik prieš du mėnesius – gruodžio 28-ąją. Šį sezoną lietuvis uždirbs 4,6 milijono JAV dolerių. Tokia pati suma jo laukia ir dar kitą sezoną, jeigu jis vasarą pasinaudos kontrakte esančia sąlyga jį pratęsti metams. Treneris. Arsene’as Wengeras nebus atleistas iš Londono „Arsenal“ trenerio pareigų, net jei ekipa nepateks į kito sezono Čempionų lygos turnyrą. Sostinės klubas nacionaliniame čempionate šiuo metu užima tik penktą vietą. Be to, pasitraukė iš FA ir Anglijos lygos taurių turnyrų, o pirmąjį Čempionų lygos aštuntfinalio mačą namie Miuncheno „Bayern“ komandai pralaimėjo 1:3. Dėl tokių rezultatų sirgaliai neslepia nepasitenkinimo. Nepaisant to, prancūzui, kurio kontraktas baigs galioti kitais metais, negresia atleidimas iš pareigų, skelbia BBC. Jis pats turės pasirinkti, ar nori likti komandoje, ar ieškos naujo iššūkio.

Sėkmė neišsklaidė niūrių minčių „Dragūno“ rankininkai, Kaune 32:30 įveikę „LSU-Lūšies“ ekipą, iškovojo 14-ąją pergalę Lietuvos rankinio lygos čempionate ir išsaugojo lyderių poziciją.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmąjį kėlinį vyko apylygė kova. Prieš pertrauką uostamiesčio vyrams pavyko atitrūkti 16:13. „LSU-Lūšies“ žaidėjams 50-ąją min. pavyko išlyginti rezultatą – 26:26, tačiau netrukus čempionai, pelnę keturis iš eilės įvarčius, užslopino intrigą. Varžybos buvo tarsi generalinė repeticija prieš savaitgalį Klaipėdoje vyksiančias dvejas Europos Iššūkio taurės turnyro aštuntfinalio rungtynes su Serbijos Kragujevaco „Radnički“ ekipa. Uostamiesčio ekipos strategas Artūras Juškėnas į laikinąją sostinę vyko su tais vyrais, su kuriais sieks nugalėti serbus. O jų, palyginti su sezono pradžia, gerokai mažiau. Anksčiau traumuotų vartininko Aisčio Pažemecko (sveiksta po Achilo sausgyslės plyšio operacijos), Karolio Stropaus (gydo lūžusią kojos pėdą) ir Jono Truchanovičiaus (laukia peties sąnario

„„Bėdos: A.Juškėno auklėtinius kas„„Atsakomybė: labiau šešėlyje buvę „Dragūno“ rankininkai priversti ves-

ti komandą į priekį. 

Vytauto Petriko nuotr.

operacijos) būrelį prieš kelionę į Kauną papildė dar ir Benas Petreikis bei Mindaugas Dumčius. Apmaudu, jog pastarieji rankininkai traumas patyrė ne varžybų metu. Rezultatyviausiam ekipos žaidėjui B.Petreikiui treniruotėje žaidžiant futbolą plyšo čiurnos raištis, M.Dumčius treniruoklių salėje ant kojos piršto užsimetė svarmenį. A.Juškėnui pikta, kad negandos užklupo bene svarbiausiu sezono metu. „Komanda prieš svarbias rungtynes su serbais atsidūrė aklavietėje. Situacija – tragiška, – tvirtino komandos vairininkas. – Tokios sudėties ekipa, kokia yra šiandien,

Lietuvos čempionate tikrai neiškovotų medalių.“ Treneriui apmaudu, jog su serbais, kad abejos rungtynės būtų žaidžiamos Klaipėdoje, vyko ilgos derybos. Varžovai kvietė klaipėdiečius abu kartus kautis jų arenoje. A.Juškėnas, tikėdamasis įveikti serbus, atsisakė klubui finansiškai pelningo, tačiau sportiškai pragaištingo pasiūlymo. O šiandien pakeisti rungtynių vietą – per vėlu. „Iš anksto atsiprašau sirgalių, kad negalėsime pademonstruoti tokio žaidimo, kokį galėtume, jei žaistų visi pajėgiausi vyrai. Stengsimės, atiduosime visas jėgas, kad nenuviltume žiūrovų“, – užbėg-

met užklupdavo traumos, tačiau šįmet jos įsisuko į žaidėjų būrį nebūta gausa.

damas įvykiams už akių kalbėjo A.Juškėnas. „Dragūno“ ir „Radnički“ susitikimai vyks šeštadienį ir sekmadienį sporto arenoje (Taikos pr. 61A). Šeštadienį komandos žais 18.30 val., sekmadienį – 17 val.

Rungtynių statistika „LSU-Lūšis“ – „Dragūnas“ 30:32 (13:16). P.Orlovskis 10, R.Vaičikauskas, A.Strupas, P.Očikas po 5, A.Urbonas 4, S.Katkevičius – 1/G.Juška 7, D.Jasinskas, E.Vorobjovas po 6, T.Stankevičius 5, E.Griežė 3, G.Vaitkus, J.Truchanovičius po 2, R.Dulinskas 1.

Istorinė knyga apie Klaipėdos irklavimą Česlovas Kavarza Sportininkų namuose vakar buvo vartoma nauja Romualdo Lanko knyga „Klaipėdos irklavimo istorija 125“. Ją miesto visuomenei pristatė žinomas uostamiesčio irklavimo specialistas Liudvikas Mileška, rūpinęsis metraščio išspausdinimu.

„Gaila, kad dėl netikėtos autoriaus mirties knyga neišvydo pasaulio anksčiau, – kai šalies irklavimo sportas šventė 125 metų jubiliejų, – apgailestavo L.Mileška. – Mirus R.Lankui, leidinį baigė ir jį redagavo žurnalistė Sigita Nemeikaitė.“ Anot L.Mileškos, knyga – pirmasis išsamus, žvelgiantis įvairių laikotarpių pjūviais leidinys, kuriame aprašoma irklavimo istorija nuo ištakų, siekiančių 1885 metus, iki šių dienų. 200 puslapių knygoje sukaupta daug unikalių dokumentų, istorinių fotografijų, duomenų, kurie atspindi ne tik irklavimo, bet ir Klaipėdos miesto bei krašto istoriją. Pasak S.Nemeikaitės, leidinys neapsiriboja vien sporto visuomene – jis skirtas plačiam žmonių ratui, besidominčiam istorijos palikimu.

„„Istorija: L.Mileška (dešinėje) knygomis apdovanojo visus į pristatymą atvykusius irklavimo senjorus. Vytauto Petriko nuotr.


19

penktadienis, vasario 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.

Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite patenkintas savo karjera ir praktiniais gebėjimais, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Jautis (04 21–05 20). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių elgesio jausitės prislėgtas. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Dvyniai (05 21–06 21). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vėžys (06 22–07 22). Pasitelkęs vaizduotę rasite puikią galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet jums visiškai pritars. Liūtas (07 23–08 23). Pernelyg laki vaizduotė ir klaidingas idealų suvokimas gali išmušti iš vėžių. Vėliau galbūt gailėsitės dėl priimto sprendimo. Nieko naujo nesiimkite, tvarkykite įprastus reikalus. Mergelė (08 24–09 23). Kils sunkumų kuriant naujus planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu ir šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl skirtingų vertybių nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Perdėtas spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Vandenis (01 21–02 19). Esate komunikabilus ir sumanus. Bendrausite su autoritetingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Žuvys (02 20–03 20). Greitai suvoksite, kurie dalykai svarbiausi. Tinkamas laikas rinktis naujus baldus, drabužius, įvertinti savo turtą. Materialiniai dalykai taps svarbiausi, todėl naudinga tvarkyti turto reikalus.


Orai

Šiandien bus debesuota su pragie­ druliais, sniego nenumatoma. Tem­ peratūra bus 2–8 laipsniai šalčio. Šeštadienį kritulių neprognozuojama. Šaltis sušvelnės: naktį bus 12–16, die­ ną 0–4 laipsniai šalčio.

Šiandien, vasario 22 d.

–7

–5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

–5

Šiauliai

Klaipėda

–5

Panevėžys

–8

Utena

–6

7.43 17.55 10.12

53-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 312 dienų. Saulė Žuvų ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  +17 Berlynas  –1 Brazilija +28 Briuselis  0 Dublinas  +3 Kairas +25 Keiptaunas +25 Kopenhaga  –1

kokteilis Ne­no­ri tuš­čios kran­ti­nės Po mies­tą šmi­ri­nė­jan­tis Vy­tau­tas no­ ri, kad iš­temp­to „Me­r i­d ia­no“ vie­to­je, kol bur­lai­vis bus re­mon­tuo­ja­mas do­ ke, sto­vė­t ų ki­tas lai­vas, trauk­sian­t is Da­nės kran­ti­ne vaikš­ti­nė­jan­čių žmo­ nių dė­me­sį. „Pri­pa­žin­ki­me: kran­ti­nė­je, ku­rio­je sto­ vė­jo „Me­ri­dia­nas“, jun­ta­ma, jog kaž­ko trūks­ta, – da­li­jo­si sa­vo nuo­mo­ne klai­ pė­d ie­t is. – Net­r u­k us baig­sis žie­ma, mies­tie­čiai ir į Klai­pė­dą pa­si­sve­čiuo­ ti at­vyk­sian­tys sve­čiai ar tu­ris­tai už­ plūs se­na­m ies­t į. Mies­to val­d žia, kol grįš bar­ken­t i­na, ga­lė­t ų pa­si­r ū­pin­t i, kad jos vie­to­je bū­tų ki­tas lai­vas, už­pil­ dy­sian­tis tuš­tu­mą.“ Anot Vy­tau­to, prie kran­t i­nės ga­lė­t ų sto­vė­t i ne­bū­t i­nai bur­lai­v is, akį džiu­ gin­t ų gra­ž i jach­ta, eks­k ur­si­n is, o gal net ka­ri­nis lai­vas. „Jei ka­ro jū­rei­viai su­tik­tų, kad jų lai­vas puoš­tų kran­ti­nę, tai bū­tų di­džiu­lė ne­ mo­ka­ma rek­la­ma Lie­tu­vos ka­ri­nėms jū­r ų pa­jė­goms, – įsi­ti­ki­nęs „Kok­tei­lio“ ger­bė­jas. – Ir klai­pė­die­čiai bei sve­čiai ga­lė­t ų iš ar­čiau su­si­pa­ž in­t i su jū­rei­ viais ir jų van­dens tech­ni­ka.“

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+3 +11 –7 –2 +4 +1 +2 +9

Praha  –3 Ryga  –6 Roma  +11 Sidnėjus +25 Talinas  –2 Tel Avivas +24 Tokijas  +9 Varšuva  –2

Vėjas

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–8

Marijampolė

Vilnius

–7

Alytus

Vardai Almis, Aristas, Dangira, Darvydas, Elvinas, Gintautė, Margarita .

vasario 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-9

-5

-7

-10

2

-9

-1

-2

-5

7

-5

-1

-2

-4

6

rytoj

sekmadienį

1732 m. gi­mė pir­ma­sis JAV pre­z i­den­tas (1789– 1797 m.) Geor­ge’as Was­ hing­to­nas. Mi­rė 1799 m. 1945 m. mi­rė pro­fe­so­ rius, uni­ver­si­te­to rek­to­ rius, Lie­tu­vos kons­t i­tu­ ci­nės tei­sės moks­lo kū­ rė­jas My­ko­las Ro­me­r is. Gi­mė 1880 m. 1962 m. gi­mė gar­s us Aust­r a­l i­j os gam­t i­n in­ kas, lau­ki­nės gam­tos ži­ no­vas Ste­ve’as Ir­wi­nas. Mi­rė 2006 m.

1974 m. gi­mė bri­tų dai­ ni­n in­kas bei dai­nų au­ to­rius Ja­me­sas Blun­tas.

1975 m. Los An­dže­le, Ka­li­ for­ni­jo­je, gi­mė ame­ri­kie­čių ak­to­rė Drew Bar­ry­mo­re. 1980 m. Iz­rae­ly­je įves­ tas nau­jas pi­ni­g i­nis vie­ ne­tas – še­ke­lis vie­toj iki tol bu­vu­sio sva­ro. 1999 m. Lat­vi­jos Gul­be­ nės mies­to vai­kų dar­že­ ly­je 19-me­t is Alek­sand­ ras Ko­r ia­ko­vas ma­ž a­ me­čių aki­vaiz­do­je šal­ tak­rau­jiš­kai nu­žu­dė tris vai­kus ir auk­lė­to­ją. 1997 m. Ang­l i­jo­je gi­mė pir­ma­sis klo­nuo­tas žin­ duo­lis – avy­tė Do­li.

Laivas vaiduoklis Rusijoje pastatytas kruizinis laivas „Lyubov Orlova“, po nesėkmingų pa­ stangų atiduoti jį į metalo laužą drei­ fuojantis Atlanto vandenyne, kelia neišvengiamą pavojų aplinkai, tre­ čiadienį pranešė Prancūzijos žalieji. Ketvirtojo dešimtmečio Rusijos kino legendos vardu pavadintas 100 m il­ gio laivas dreifuoja tarptautiniuose vandenyse prie Kanados krantų. Lai­ vą du kartus buvo nesėkmingai mė­ ginta vilkti. Dabar jame nėra nei įgu­ los, nei įspėjamųjų šviesų. „Susidū­ rus, nuskendus ar bet kokio kito in­ cidento atveju „Lyubov Orlova“ neiš­ vengiamai į aplinką paleis degalų, po­ lichlorintų difenilų ar kito nuodingo skysčio, asbesto (...), gyvsidabrio ir vi­ sokių neirių atliekų“, – sakoma aplin­ kosaugos grupės „Robin des Bois“ pa­ reiškime.

„„Pasisekimas: ne tik laivas Danė-

je, bet ir jūreiviai sulauktų didelio merginų dėmesio.

„Kok­tei­lio“ klau­si­mas Ar ryž­tu­mė­tės da­ry­ti plas­ti­nę ope­ra­ci­ ją pas chi­rur­gą, ku­rio lau­kia­ma­sis iš­ka­ bi­nė­tas Pi­ka­so rep­ro­duk­ci­jo­mis?

BNS inf., AFP nuotr.

Tai bent ka­ri­nė struk­tū­ra Lie­t u­vos ka­r i­nes jū­r ų pa­jė­gas su­da­ ro Ka­ro lai­v ų flo­t i­lė, Jū­ros ir pa­k ran­ čių ste­bė­ji­mo tar­ny­ba, Po­van­de­ni­nių veiks­mų ko­man­da, Lo­g is­t i­kos tar­ny­ ba, Mo­ky­mo cent­ras bei Jū­rų gel­bė­ji­ mo ir koor­di­na­vi­mo cent­ras. Flo­ti­lė yra pa­grin­di­nis Ka­ri­nių jū­rų pa­ jė­g ų ele­men­tas, ku­r į su­da­ro Prieš­mi­ ni­nių lai­vų di­vi­zio­nas, Pat­ru­li­nių lai­ vų di­vi­zio­nas ir Pa­gal­bi­nių lai­vų di­vi­ zio­nas. Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų per­so­na­lą šiuo me­tu su­da­ro per 600 ka­ri­nin­kų, pus­ka­ri­nin­kių, že­mes­nių gran­džių ka­ rių ir ci­vi­lių dar­buo­to­jų.

Sun­ku pa­ti­kė­ti Lon­do­ne te­be­ga­lio­ja įsta­ty­mas, drau­ džian­t is muš­t i žmo­ną po 21 val. Mat jos riks­mai ga­li truk­dy­ti mies­tie­čiams mie­go­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Džiaus­to skruz­dė­lė skal­bi­nius. Tuo lai­ ku pro ša­lį ėjo dramb­lys. Skruz­dė­lė: – Vaikš­to čia vi­so­kie, po to kel­nės dings­ta. Čes­ka (397 719; kai tu­ri­me to­kį tvir­tą ka­ri­nį lai­vy­ną, mums jo­kie pi­ra­tai ne­bai­sūs)

„„Plėšrūnas: vil­kai per die­ną ga­li nuei­ti dau­giau nei 50 km, o į pa­jū­rio re­gio­ną at­klys­ta iš Lat­vi­jos miš­kų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­jū­ry­je – vil­kų iršt­vos Gi­ru­lių miš­ke pa­ma­tę vil­ką žmo­nės ne­tu­ rė­tų nu­steb­ti. Pa­sak gi­ri­nin­kų, šie plėš­rū­ nai pa­jū­rio re­gio­ne nė­ra iš­ny­kę. Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jos va­do­vo An­ta­no Ba­ra­naus­ko tei­gi­mu, pa­ sa­ky­ti, kiek pa­jū­rio miš­kuo­se yra šios rū­šies plėš­rū­nų, bus ga­li­ma po kas­me­ti­nės vil­kų ir lū­šių ap­ skai­tos. Pa­sak A.Ba­ra­naus­ko, vil­kai per die­ną ga­li įveik­ti dau­giau nei 50 ki­lo­met­rų. To­dėl di­džio­ji da­lis jų į

pa­jū­rio miš­kus at­klys­ta iš kai­my­ nės Lat­vi­jos, kur są­ly­gos vil­kų po­ pu­lia­ci­jai yra ypač pa­lan­kios. Urė­das taip pat ma­no, jog tam tik­ro­se pa­jū­rio miš­kų zo­no­se šie plėš­rū­nai ga­li bū­ti pra­dė­ję ves­ ti va­das. „Jei miš­ke yra stir­nų ar brie­džių, ja­me ga­li bū­ti ir vil­kų. Vil­kas dėl mais­to ga­li nuei­ti la­bai di­de­lį at­ stu­mą, o su­ra­dęs pa­lan­kią ter­pę, trum­pam to­je te­ri­to­ri­jo­je ap­si­sto­ti

bei ves­ti va­das“, – pa­sa­ko­jo A.Ba­ ra­naus­kas. Urė­di­jos va­do­vas taip pat tei­gė, jog vi­siš­kai iš­nai­kin­ti vil­kų po­pu­ lia­ci­jos tam tik­ro­se Lie­tu­vos re­gio­ nuo­se yra be­veik neį­ma­no­ma. Mat dėl šių gy­vū­nų iš­skir­ti­nio mo­bi­ lu­mo bei mū­sų ša­lies geog­ra­fi­nės pa­dė­ties vil­kai į Lie­tu­vos miš­kus mig­ruos nuo­la­tos. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir gam­tos ap­sau­gos aso­cia­ci­ja „Bal­ti­jos vil­ kas“ iki va­sa­rio 26 d. vyk­dys vil­ kų ap­skai­tą, ku­rios me­tu miš­kuo­ se ieš­kos žvė­rių pėd­sa­kų bei juos re­gist­ruos. Kar­tu su miš­ki­nin­kais bei Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja ap­skai­tos pro­ce­se kvie­ čia­mi da­ly­vau­ti ir sa­va­no­riai.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1041

2013 02 20 AUKSO PUODAS – 29 713 977 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 307 333 Lt 7 08 09 13 31 38 Auksinis skaičius 18 Papildomi skaičiai 16 43 Lietuvoje laimėti prizai: 5 skaičiai 6 216 Lt (6 priz.) 4 skaičiai 141 Lt (362 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (6121 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (7868 priz.) Džokeris - bil. nr. 070 089 821 (171 859 Lt) PROGNOZĖ: Aukso puode – 29 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 180 000 Lt


2013-02-22 Klaipeda  
Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you