8
KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013
lietuva
Parlamentinė patirtis įspūdžio nedaro Surasti gerą darbą – nelengva užduotis, nes darbdaviams parlamentinė patirtis įspūdžio nedaro. Tai suprato kai kurie į naująjį Seimą neišrinkti parlamenta- rai. Vieni darbus rado, kiti tebeieško.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kur dėtis, jei tauta atstūmė? Tokį klausimą sau kelia kelios dešim tys buvusių parlamentarų, ligi šiol ieškančių darbo. Tarp jų – ir parti jos pirmininkas, ir buvęs ministras. Net pusšimtis praėjusios kadenci jos Seimo narių per rinkimus pa tyrė fiasko – į naująjį Seimą išrink ti nebuvo. A.Čaplikas pratrūko
Kai kurie buvę parlamentarai dar bus rado, kai kurie lig šiol tebeieš ko, o kai kurie, apie tai paklausti, suirzta. Antai skaudžiausią pra laimėjimą Seimo rinkimuose paty rusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas bendraudamas su savaitraščiu pra trūko. „Ne jūsų reikalas, ką aš dabar darau. Kai nuspręsiu pranešti, tai ir pranešiu. Radau darbą. Iki“, – tiek teištarė liberalcentristų vedlys, bu vęs sveikatos apsaugos ministras. A.Čaplikas Seime dirbo kelias ka dencijas. Pagal išsilavinimą jis – inžinierius geodezininkas. Be darbo sėdi ir A.Čapliko par tijos kolegos – eksparlamentaras, disidentas Vytautas Bogušis, taip pat buvęs vidaus reikalų minist ras Artūras Melianas. „Na, ieškotis darbo neskubu. Neradau. Bet jūsų klausimas nekorektiškas. Darbų yra pakankamai. Ar sunku jį ras ti, priklauso nuo konkretaus žmo gaus“, – aiškino A.Melianas. Gyvens iš rentos
Be darbo vis dar sėdi ir beveik 18 metų Seime su pertraukomis pra leidęs konservatorius Saulius Pe
vavau prieš pasukdamas į politiką. Žinoma, dabar man reikia pasi mokyti, įgyti kvalifikacinių žinių, bet yra kitų dalykų, kurių įgavau dirbdamas parlamente“, – aiškino A.Endzinas. Buvęs politikas kupinas optimiz mo: „Dirbu nuo tos dienos, kai pri siekė naujasis Seimas. Aš neturėjau atostogų, nors labai noriu. Gyveni mas yra gražus visur. Ir man seka si, ir kas dieną vis geriau: ar poli tikoje, ar versle.“
čeliūnas. Jis prisipažino darbo nė neieškojęs. S.Pečeliūnas yra įgijęs inžinieriaus kelininko specialybę. „Niekam neįdomu, kad tu turi par lamentinio darbo patirties“, – aiš kino S.Pečeliūnas ir pripažino, kad darbą susirasti sunku.
Grįžo į advokatūrą
Prie senos veiklos grįžo ir kitas buvęs parlamentaras, Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žie melis. Parlamente ne vieną kaden ciją praleidęs politikas dabar dirba advokatu. „Kai neišrinko į Seimą, iš karto po rinkimų dirbti pradėjau. Atkūriau advokatų kontorą, ir vis kas. Dirbu. Aišku, tam tikro laiko reikia, kol susiformuos klientūra, bet jau pradeda atsirasti“, – apie savo darbą pasakojo V.Žiemelis. Jo teig im u, eksparl am enta rui rasti darbą neturėtų būti sun ku, bet tai priklauso nuo profe sijos. „Aš, pavyzdžiui, nuo teisės nebuvau nutolęs, dirbau Teisės ir teisėtvarkos komitete, gal man ir lengviau. Be to, advokato profesi ja laisva, nesi niekam atskaitingas, nereikia prašyti, kad priimtų į dar bą“, – dėstė V.Žiemelis.
Saulius Pečliūnas:
Niekam neįdomu, kad tu turi parla mentinio darbo pa tirties.
S.Pečeliūnas aiškino greičiausiai prašysiąs signataro rentos. Dar vienas į parlamentą nepa tekęs konservatorius Evaldas Jur kevičius taip pat pripažino darbo dar neradęs. „Darbo skelbimų pil na: žiūriu, skaitau. Nesunku ras ti – sunku išsirinkti. Kai neturiu ką veikti, tai ir ieškau. Kai turiu ką veikti – neieškau. Darbo aš visada turiu. Kada pradėsiu dirbti? Kaip Dievas duos, tada ir pradėsiu“, – pinkliai kalbėjo E.Jurkevičius.
Vėl į televiziją
Ieškant darbo kiek lengviau pra mogų pasaulio atstovams, buvu sios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) nariams. Tarkime, kurį laiką net Seimo pirmininku buvęs Arū nas Valinskas, pralaimėjęs mūšį dėl parlamentaro mandato, sėkmingai sugrįžo į televiziją. Kalbama, kad A.Valinskas artimiausiu metu ga lėtų imti vadovauti BTV, kurią nu sipirko LNK. Beje, jo žmona eksparlamen tarė Ingrida Valinskienė sugrįžo prie savo mėgstamos veiklos – fil mų garsinimo LNK. Dirbti į tele viziją sugrįžo ir buvusi Seimo na rė aktorė Asta Baukutė. Į pramogų pasaulio verslą vėl patraukė ir bu vę Seimo nariai Ligitas Kernagis, Donalda Meiželytė.
Atgal priėmė išskėstomis rankomis
Ne visiems buvusiems Seimo na riams darbo paieškos – bergždžias reikalas. Yra nemažai sėkmingų pavyzdžių. Antai Liberalų sąjūdžio atstovas Audrius Endzinas tuoj po Seimo rinkimų grįžo tvarkyti savo verslo reikalų. „Man darbo nereikėjo ieško ti. Išėjau iš ten, kur manęs laukė. Priėmė atgalios išskėstomis ran komis. Turėjau savo įmonę, šeima – akcininkai. Aš tai įmonei vado
lietuva per savaitę Penktadienis Generalinės prokuratūros prokurorai dėl nusikalstamų veiksmų per Sausio įvy kius Lietuvoje rengiasi pateikti įtarimus 81 asmeniui. Tarp šių asmenų – 1991 m. ėję vadovaujamas pareigas SSRS Gyny bos ministerijoje, Vidaus reikalų minis terijoje, Valstybės saugumo komitete, dalyvavę 1991 m. sausį jėga šturmuojant bei užimant strategiškai svarbius objek tus ir kiti jiems talkinę žmonės.
Duobė: kai kurie politikai, neišrinkti į Seimą, jau kelis mėnesius sėdi
be darbo. Tarp jų – liberalcentristai A.Čaplikas (iš viršaus), V.Bogušis, A.Melianas. Gedimino Bartuškos, Tomo Raginos, Vytauto Petriko nuotr.
2013 01 10 2013 01 16
Pirmadienis Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos. Ikiteisminis tyrimas atlieka mas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis ir karo nusikaltimų. 1991 m. sausį Sovietų Sąjungos kari niams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, 31 bu vo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne suteikusi Lietuvos pilietybės Dei vido Stagniūno porininkei, čiuo žėjai JAV pilietei Isabellai Tobias (nuotr.), kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų pi lietybės teikimo plėtros gali mybes. Specialią darbo grupę dėl galimybių amerikietei suteikti pilietybę vakar sudarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komi sija. Šalies vadovės tei gimu, šiuo metu pi liet yb ės teik im o tvarka griežta, o visuomenėje vyks tanč ios perm ai nos keičia žmonių
Antradienis lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes, pa kanka Pilietybės įsta tymo pataisų, ar tam būtina keisti Konsti tuciją. Pagal šį teisės aktą dvigubos pilietybės at vejai gali būti tik retos išim tys, o suteik ti Lietuvos pilie tybę galima tik už esamus, o ne spėjamus nuopelnus.
Paskutiniu Europos diktatoriumi vadina mas Baltarusijos prezidentas Aliaksand ras Lukašenka (nuotr.) vėl mums pažėrė pipirų: jis pareiškė, kad jo šalis derasi su Rusijos ir Ukrainos uostais dėl krovinių ga benimo, tad turės alternatyvą Lietuvai. „Mes sąžiningai pasakėme, kad mūsų partneriai Lietuvoje suprastų, jog svars tome alternatyvius variantus. Kai tik su sitarsime dėl uostų Kaliningrado srity je ir Ukrainoje, dėl tarifų, mes, žinoma, nebedėsime visų kiaušinių į vieną pin tinę. Lietuva turi tai suprasti“, – antra dienį spaudos konferencijoje sakė A. Lukašenka. Kartkartėmis nusidriekiančių eilių Balta rusijos ir Lenkijos bei Lietuvos pasienyje priežastimi jis įvardijo „politines kliūtis“. „Visi sprendimai turi būti subalansuo ti ir priimti vienu kartu. Mes turime daug