Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

Ketvirtadienis, sausio 17 d., 2013 m. Nr. 3 (1504)



diena.lt

Karščiausias Vilniaus taškas – Agrastų g. 8 miestas

5p.

Tvarkyti miesto – ir už bausmę

Lietuva

8p.

Parlamentinė patirtis – bevertė Su­ras­t i gerą darbą – ne­leng­va už­ duo­t is, net jei tu – buvęs par­la­men­ ta­r as. Nes darb­d a­v iams tai jo­k io įspūdžio ne­d a­ro. Tai su­p ra­to kai ku­r ie į naująjį Seimą neiš­r ink­t i po­l i­t i­k ai. Vie­n i darbą ra­do, ki­t i ne­ sėkmin­g ai jo te­b eieš­ko.

Gyvenimas

15p.

A.Pog­reb­no­jaus žmo­nos pa­slap­tys

2 Tomo Avižinio montažas

Pasirinkimas: sumokėjus už šildymą pinigų poilsiui šiltuose kraštuose nelieka. Bet ar to reikia, jei ir namie – Afrika?

Mu­zi­kan­tas Ro­kas ­ Ra­dze­vi­čius

23p.

Alternatyva:­ darbas padangėse Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga – dar­bo Lie­tu­vo­je ne­tu­ri ket­vir­ta­da­lis jau­ni­mo. Turtas 12p.

TV heroj us

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas ­ „TV diena“ su ­ visos savaitės televizijos ­ programa

BTV pramo suViliojo ginė laida a.jagela VičiūTę

2 Lt

Tele PRoGRvizijos

sausio AMos 19–25 d.

2013 m. Nr.3

Bent jau po­grin­dy­je ro­ko tik­rai visą laiką bus.

SUGRĮŽIMA S

iš­Sei­mo­–A.Bau­kutė­ ­į­te­le­vi­ziją

Taikikly je

DE

Gra­žus­I.KaBIUTAS z­laus­kaitė gy­ve­ni­mass­

LNK ŽVAI G mokyklŽdŽIų A TV LA

IM ra pasire dži išrinktoĖ ngusi ta ji rti „taip“ Tiražas 34 200


2

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

tema diena.lt/naujienos/miestas

Karš­čiau­sias Vil

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žie­mos (ne)ma­lo­nu­mai

Margarita Narvydaitė

Ž

mo­nių elg­se­nos su­tri­ki­ mus ty­ri­nė­jan­tys moks­ li­nin­kai kal­ba apie va­di­ na­mą­ją se­zo­n i­nę dep­ re­si­ją, ki­taip – se­zo­n i­n į afek­t i­n į su­t ri­k i­mą. Šis su­t ri­k i­mas, sa­ko­ ma, bū­d in­g iau­s ias sausį–vasa­ rį, kai šven­čių šur­mu­lys nu­t y­la ir žmo­nės lie­ka su sa­vo kas­d ie­ niais rū­pes­čiais. At­ro­do, kad at­vė­sus orams ir gau­ siai iš­kri­tus snie­gui nuo­tai­ka ne­ sub­jū­ra tik vai­kams – di­džiau­sias jų rū­pes­tis tu­rė­ti ke­le­tą po­rų šil­ tų pirš­ti­nių, ro­gu­tes ir kal­niu­ką ne­to­li. Ma­no de­vyn­me­tė duk­ra, pa­klaus­ta, kas jai la­biau pa­tin­ka – žie­ma ar va­sa­ra, – nu­ste­bi­no at­ sa­kiu­si, kad jai prie šir­dies ar­čiau žie­ma. „Te­rei­k ia pro­t in­gai ap­si­ reng­ti“, – pri­dū­rė.

At­ro­do, ge­ro ūpo pra­ ras­ti ne­no­rin­tiems mies­to gy­ven­to­jams be­lie­ka su­si­tai­ky­ti su lie­tu­viš­kos žie­mos rea­ li­jo­mis kaip su duo­ty­be. O suau­g u­s ių­jų „džiaugs­mai“ ki­ to­k ie – „pro­t in­gai“ ap­reng­t i rei­ kia ne tik tuos ma­ž uo­sius iš­m in­ čius, bet ir pa­t iems ap­s i­reng­t i, šei­mą pa­mai­t in­t i, žie­mos ma­lo­ nu­mams sa­vait­ga­l iais ar per ato­ sto­gas pa­tau­py­t i. Ir čia jau tik­rai kaip rakš­t is – tos są­skai­tos už šil­ dy­mą. Šis opus klau­si­mas vi­sa­da tu­r i vie­ną at­sa­ky­mą – re­no­va­ci­ja. Pu­ sę vi­du­t i­n io at­ly­g i­n i­mo sie­k ian­ čias su­mas mo­kan­tiems se­nų na­ mų gy­ven­to­jams ro­do­mos per­ pus ma­žes­nės są­skai­tos, kren­ tan­čios į nau­jes­nės sta­t y­bos ar re­no­vuo­tų na­mų gy­ven­to­jų pa­što dė­ž u­tes. Ir tai – fak­tas, tei­sy­bė. Pri­dė­k i­me dar mo­ra­l i­n į pa­si­ten­ ki­ni­mą gy­ve­nant šva­ria­me, tvar­ kin­ga­me na­me – sun­ku už­g in­čy­ ti bū­t i­ny­b ę at­si­nau­jin­t i. Ta­čiau

vis­kas kai­nuo­ja ir, to ne­nei­g ia ir nau­ja­sis prem­je­ras, vie­toj vie­nos są­skai­tos gau­tu­me dvi: už šil­dy­ mą ir iš­lai­das (ar­ba, kaip sa­ko po­ li­ti­kai, – in­ves­ti­ci­jas), skir­tas re­no­ va­ci­jai. Pa­na­ši ma­te­ma­t i­ka ga­l io­ja ir bu­ tų nau­jos sta­t y­bos na­muo­se sa­ vi­nin­kams. Sąs­kai­tos ma­žes­nės, ta­čiau vis re­čiau pri­si­me­na­ma, kad ir kai­na už 1 kv. m nau­jos sta­ ty­bos na­me Vil­niu­je yra ma­ž iau­ siai du, o kai kur ir ke­tu­ris kar­tus aukš­tes­nė nei se­nuo­se dau­gia­bu­ čiuo­se. Įver­ti­nus šį skir­tu­mą, pri­ dė­jus pa­lū­ka­nas už pa­sko­lą (kuo ji di­des­nė – tuo dau­g iau pa­lū­ka­ nų bus iš­mo­kė­ta pe­r io­do pa­bai­ go­je), teks il­gai lauk­ti, kol in­ves­ti­ ci­jos at­si­pirks. At­ro­do, ge­ro ūpo pra­ras­t i ne­no­ rin­t iems mies­to gy­ven­to­j ams be­l ie­ka su­s i­t ai­k y­t i su lie­t u­v iš­ kos žie­mos rea­l i­jo­m is kaip su duo­ty­be. O štai Ag­ras­t ų g. 8-ojo na­mo gy­ ven­to­jams, apie ku­riuos ra­šo­me šio nu­me­r io te­mo­je, tik­rai yra kuo skųs­t is. Sąs­kai­tos už šil­dy­ mą čia – di­d žiau­sios Vil­n iu­je, ir jo­k ia re­no­va­ci­ja ne­pa­dės. Šio na­ mo gy­ven­to­jai sa­vo nau­jus ir san­ da­rius lan­gus lai­ko pla­čiai at­ver­ tus – ant­raip už­t rokš­t ų. Bu­t uo­ se taip už­kai­t i­na­ma, kad tik vi­ są pa­rą vė­d i­na­mo­se pa­tal­po­se karš­tis nu­kren­ta iki pa­ken­čia­mų +25 laips­nių. Jų lau­k ia il­ga ir var­ gi­nan­ti ko­va už au­to­no­mi­ją ir te­ lie­ka pa­lin­kė­ti stip­ry­bės. No­rė­t ų­si žie­mą pa­t ir­t i dau­g iau ma­lo­nu­mų – daž­n iau pa­si­vaikš­ čio­t i ap­snig­tais par­k ų ta­kais, sli­ di­nė­ti, čiuo­ž i­nė­ti ir mė­ty­tis snie­ go gniūž­tė­m is – ir ki­t ų vai­k iš­ką ge­b ė­ji­m ą džiaug­t is gy­ve­n i­mu grą­ž i­nan­čių žie­m iš­k ų iš­dy­ka­v i­ mų. Tad jei jus apims dep­re­si­ja – ne­be­purkš­tau­k i­te ant val­d žios, ši­lu­m i­n in­k ų ar ke­l i­n in­k ų, kiek­ vie­ną žie­mą nu­stem­ban­čių, kad pa­ša­lo ar pri­sni­go. Gal bus leng­ viau ži­nant, kad žie­mos liū­de­ sys – tai tik me­la­to­n i­no me­ta­bo­ liz­mo su­tri­k i­mas, bū­din­gas ir gy­ vū­nams, ku­rie žie­mą da­ro­si apa­ tiš­ki ir ap­snūs­ta. O jį iš­vai­ky­ti ga­li se­ra­to­ni­nas, lai­mės hor­mo­nas. Kaip kla­si­ka ta­pu­sio­je ame­ri­kie­ čių mei­lės dra­mo­je „An Af­fair to Re­mem­ber“ (1957 m.) pa­sa­kė ak­ to­rius Ca­ry Gran­tas: „Žie­ma šal­ ta tik tiems, kas ne­tu­ri šil­tų pri­si­ mi­ni­mų.“

Lau­ke – mi­nus 20, ta­čiau Ag­ras­tų gat­ vės gy­ven­to­jams tai nė mo­tais. Sau­sį na­ mas at­la­po­tais lan­ gais ste­bi­na praei­ vius. Vi­du­je – karš­ ta kaip Af­ri­ko­je. Kai­ nuo­ja šis ma­lo­nu­ mas ne­pi­giai, ta­čiau at­si­sa­ky­ti jo ne taip jau pa­pras­ta.

„„Iš­va­da: pa­sak K.Pap­šio, na­mas Ag­ras­tų gat­vė­je ne­to­bu­las, ta­čiau dėl to k

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

250 litų

kainuoja viena namie praleista diena Agrastų g. gyventojui Nerijui.

Dir­ba net sek­ma­die­nį

Var­vek­liais ap­ki­bęs sto­gas, suai­ žė­ju­sios sie­nos, pa­kry­pę sto­ge­liai, nu­ka­rę elekt­ros lai­dai – ne­tvar­kin­ ga elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja bet ka­da ga­li virs­ti gais­ro prie­žas­ti­mi. Iš skir­tin­gų na­mo pu­sių ket­ve­rios du­rys – at­ski­ri įė­ji­mai į bu­tus. Ne­pai­sant šių trū­ku­ mų, na­mas ga­na pa­do­rus gy­ven­ti. Sek­ma­die­nio po­pie­tę čia nė gy­vos dva­sios. Į bel­di­mą at­si­lie­pia tik vie­ nas žmo­gus – ant­ra­me bu­te gy­ve­ nan­tis vy­riš­kis. „Vi­si išė­jo į fron­tą?“

– nu­ste­bę pa­si­tei­ra­vo­me vy­riš­kio. Vy­ras var­du Ne­ri­jus pa­si­rą­žo, pra­ tri­na akis, nu­si­žio­vau­ja ir pri­si­de­ga ci­ga­re­tę. „Vi­si dir­ba. Pa­žiū­rė­kit, ko­ kios kai­nos už šil­dy­mą. Kaip ki­taip ap­mo­kė­si są­skai­tas, jei ne­dirb­si sep­ ty­nias die­nas per sa­vai­tę?“ – re­to­ riš­kai klau­sė pa­šne­ko­vas. Lan­gai žie­mą – pra­ver­ti

To­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jas na­mie neuž­si­bū­na. „Va­kar grį­žau, iš­si­ mie­go­siu ir ry­toj vėl į rei­są. Dau­ giau­sia per mė­ne­sį su­si­da­ro ko­ kios ke­tu­rios die­nos, kai aš na­mie. O są­skai­tos už šį mė­ne­sį dar ne­ga­

Ūkis tvar­ko­mas ne­lo­giš­kai And­re­jus Žu­kovs­kis Orą šil­dan­čios dau­gia­bu­čių sie­ nos, pa­lei ši­lu­mos tra­sas vi­dur­žie­ mį že­lian­ti žo­lė ir sa­vo pa­rei­gų ne­ vyk­dy­mas. Taip ne­ty­lant kal­boms apie re­no­va­ci­ją at­ro­do Vil­niaus ši­ lu­mos ūkis. Di­de­lių in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kia

Var­to­to­jų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­ den­tas, so­viet­me­čiu dau­gia­bu­čius pro­jek­ta­vęs in­ži­nie­rius-sta­ty­bi­ nin­kas Kor­ne­li­jus Pap­šys įsi­ti­ki­ nęs, kad tvar­ky­ti ši­lu­mos ūkį rei­ kė­tų pra­dė­ti ne nuo mi­li­jo­ni­nių in­ves­ti­ci­jų ir gar­sių kal­bų apie gy­ven­to­jų ne­no­rą re­no­vuo­ti sa­ vo na­mus, o nuo pa­pras­tos kont­ ro­lės. Re­no­va­ci­ja – bran­giau­sia ir ne vi­sa­da efek­ty­viau­sia prie­mo­nė. Pasak pašnekovo, yra ge­rai re­no­ vuo­tų na­mų, bet kol gy­ven­to­jai iš­ si­mo­kės pa­sko­las, tie na­mai vėl bus to­kie pat. „Gy­ve­nu tra­di­ci­nia­me dau­gia­ bu­ty­je, ap­lin­kui to­kie pat dau­ gia­b u­č iai. Mū­s ų dau­g ia­b u­č io gy­ven­to­jai kont­ro­liuo­ja sa­vo ad­ mi­nist­ra­to­rių, žiū­ri, ką jis ten su­ ki­nė­ja, ir re­zul­ta­tas yra – mū­sų są­ skai­tos už šil­dy­mą yra 50–60 li­tų ma­žes­nės nei gre­ti­mo na­mo, nors sta­ty­ti jie vie­nu me­tu“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Tu­rė­tų tvar­ky­tis ši­lu­mi­nin­kai

At­ve­jus, kai ap­šil­ti­na­mos met­ro sto­rio na­mo sie­nos, K.Pap­šys pa­ va­di­no ne­są­mo­ne. Anot pa­šne­ko­ vo, pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti pa­si­ rū­pin­ta tin­ka­ma na­mų ir ši­lu­mos tra­sų prie­žiū­ra. Ne vie­nus me­tus fik­suo­jan­tis, kaip žie­mą at­ro­do ši­ lu­mos tra­sos, vy­ras nuo­lat ke­lia klau­si­mą, kas mo­ka už vi­dur­žie­mį ža­liuo­jan­čią žo­lę. „Ža­liuo­jan­ti žo­lė – tai ši­lu­mos nuo­sto­liai. O kas už juos mo­ka? Ži­ no­ma, var­to­to­jai. Ir tai, ką jie šne­ka apie su­tvar­ky­tas ši­lu­mos tra­sas, yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Šiek tiek pa­tvar­ kė, bet ne tiek, kiek rei­kė­tų. Ir keis­ tai at­ro­do jų kal­bos, kad vi­si nuo­ sto­liai dėl kiau­rų dau­gia­bu­čių“, – dės­tė eks­per­tas. Di­de­lė klai­da bu­vo pa­da­ry­ta tuo­met, kai Vil­niu­ je bu­vo pa­nai­kin­tos se­niū­ni­jos. Tai, pa­sak K.Pap­šio, tik­sin­ti bom­ba, ga­ lin­ti at­ves­ti prie ne­lai­mės. „Anks­čiau se­niū­nai bent šiek tiek rū­pin­da­vo­si dau­gia­bu­čiais, apei­ da­vo, pa­žiū­rė­da­vo. Da­bar jie sė­di cent­re, ne­ži­no, o ne­re­tai ir ne­no­ri ži­no­ti, kas de­da­si ra­jo­nuo­se. Jei tai tę­sis, pra­si­dės ne­lai­mės. Pri­si­min­ ki­me 1996 m., kai nu­kri­tęs sto­ge­ lis mir­ti­nai su­ža­lo­jo vai­ką, pa­žiū­rė­ ki­me į laip­tuo­tus mo­no­li­tus Tai­kos gat­vė­je, jie juk sky­la per pu­sę. Tai rim­tes­nės pro­ble­mos nei šil­dy­mo klau­si­mas“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Pa­ko­men­ta­vo na­mo būk­lę

K.Pap­šys su žur­na­lis­tais ap­si­lan­kė ir Ag­ras­tų gat­vė­je bei pa­ko­men­ta­vo di­džiau­sią šil­dy­mo są­skai­tą gau­ nan­čio dau­gia­bu­čio būk­lę. Jo aki­ mis, na­mas ne­to­bu­las, ta­čiau pa­ teik­ta są­skai­ta vi­siš­kai nea­dek­va­ti esa­mai pa­dė­čiai. „Taip, ma­ty­ti, kad ge­ro šei­mi­ nin­ko na­mas ne­tu­ri. Lai­dai ne­tvar­ kin­gi, sie­nos su­ski­lu­sios, ti­kė­ti­na, kad da­lis ši­lu­mos pro sto­gą iš­ga­ ruo­ja, nes yra var­vek­lių. Vis dėl­to sie­nų pa­pil­do­mai šil­tin­ti ne­rei­kia, nes jos 75 cen­ti­met­rų sto­rio, mū­ ri­nės. Lan­gai su­dė­ti plas­ti­ki­niai, jie tau­po ši­lu­mą“, – na­mo pra­na­ šu­mus ir trū­ku­mus var­di­jo pa­šne­ ko­vas. Ap­žiū­rė­jęs ap­lin­ką, K.Pap­šys nu­sta­tė, kad pra­stai izo­liuo­tas na­ mo ši­lu­mos įva­das, be to, pa­žei­ džia­mos tai­syk­lės, nes gy­ven­to­jai ne­ga­li kont­ro­liuo­ti į na­mą tie­kia­ mos ši­lu­mos kie­kio. „Na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius „Nau­ ji­nin­kų ūkis“ tu­ri kar­tą per sa­vai­ tę čia ap­si­lan­ky­ti, bet iš vis­ko ma­ ty­ti, kad jie čia nė vel­nio ne­si­lan­ko. O, be to, ir gy­ven­to­jų ne­pri­lei­džia. Ši­lu­mos įva­das izo­liuo­tas pra­stai, nes ša­li­gat­viai ati­tir­pę. Gre­ti­ma­ me na­me jis iš­vis lau­ke. Pa­žei­di­ mų dau­gy­bė, o už juos vi­sus ver­čia mo­kė­ti gy­ven­to­jus“, – api­bend­ri­ no pa­šne­ko­vas.


3

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

tema

l­niaus taš­kas – Ag­ras­tų g. 8

„„Ma­lo­nu­mas: to­li­mų­jų rei­sų vai­

kal­ti ne vien gy­ven­to­jai. 

vau, bet ji aiš­kiai pro­gno­zuo­ja­ma. Jau tre­jus ar ket­ve­rius me­tus iš ei­ lės žie­mą bū­na ma­žiau­siai 1000 li­ tų“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad vie­na šil­ta die­ na na­mie Ne­ri­jui kai­nuo­ja 250 li­tų. Jis ne tur­tuo­lis ir gy­ve­na ne vieš­ bu­ty­je. Ir ne Tur­niš­kė­se. Ne­ri­jus – ei­li­nis vai­ruo­to­jas, gy­ve­nan­tis vie­ na­me la­biau­siai ap­leis­tų Vil­niaus ra­jo­nų – Pa­ne­riuo­se, 1961 m. sta­ ty­bos na­me, 37 kv. met­rų bu­te­ly­je. Su pra­ban­giau­sių Vil­niaus kvar­ta­lų gy­ven­to­jais, įsi­kū­ru­siais erd­viuo­se na­muo­se, jį sie­ja tik vie­nas da­ly­kas – są­skai­ta už šil­dy­mą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kiek kar­tų krei­pė­ mės, pra­šė­me su­ma­ žin­ti šil­dy­mą, pri­ suk­ti, bet jie sa­ko, kad tai mi­ni­mu­mas. Rū­ky­da­mas Ne­ri­jus bu­to du­ris lai­ko at­vi­ras, kaip ir lan­gus. Ki­taip gy­ven­ti Ag­ras­tų gat­vė­je, anot vai­ ruo­to­jo, neį­ma­no­ma – karš­tis ne­ pa­ken­čia­mas. „Lau­ke – mi­nus 20, ati­da­rau lan­gus ir bu­te tem­pe­ra­tū­ra

ruo­to­jas Ne­ri­jus na­mie ne­šą­la, ta­čiau pik­ti­na­si, kai už šį ma­lo­ nu­mą rei­kia mo­kė­ti per tūks­tan­ tį li­tų.

nu­kren­ta iki plius 25, ki­taip už­trokš­ tu­me. Taip ir gy­ve­na­me – vė­di­na­ mės vi­są pa­rą“, – pa­sa­ko­jo Ne­ri­jus. Pa­va­di­no kiau­riau­siu na­mu

Bend­ra vi­so 150 kv. met­rų plo­to na­mo „duok­lė“ „Vil­niaus ener­gi­ jai“ per mė­ne­sį sie­kia dau­giau nei 4 tūkst. li­tų. „Vil­niaus ener­gi­jos“ sa­vait­raš­čiui raš­tu pa­teik­ta­me at­ sa­ky­me šis na­mas įvar­di­ja­mas kaip kiau­riau­sias sos­ti­nė­je. Įmo­nės at­sto­vas spau­dai Ne­ri­ jus Mi­ka­la­jū­nas tvir­ti­no, kad 2012 m. gruo­dį 60 kv. met­rų būs­tui Ag­ ras­tų g. 8 šil­dy­ti su­var­to­ta 3411,21

kWh ener­gi­jos. „60 kv. met­rų bu­ to są­skai­ta sie­kia 1016 li­tų“, – in­ for­ma­vo N.Mi­ka­la­jū­nas. N.Mi­ka­la­jū­no bend­ra­var­dis mū­sų pa­šne­ko­vas Ne­ri­jus su to­kiu „Vil­ niaus ener­gi­jos“ at­sto­vo epi­te­tu, skir­tu jo būs­tui, ka­te­go­riš­kai ne­su­ ti­ko. Jo nuo­mo­ne, kiau­ras ne na­mas, o ši­lu­mi­nin­kų są­ži­nė. Be to, mi­nė­ to­ji są­skai­ta iš­ra­šy­ta to­li gra­žu ne už 60 kv. met­rų, o už 37 kv. met­rų būs­ to, ku­ria­me jis gy­ve­na, šil­dy­mą. „Jie sa­ko, kad, no­rint ma­žes­nių są­skai­tų, rei­kia re­no­vuo­ti na­mą. O kam jį re­no­vuo­ti? Pas mus įsta­ty­ ti plas­ti­ki­niai lan­gai, ir tu­rim lai­ky­ ti juos ati­da­ry­tus, nes ki­taip karš­tis neį­ma­no­mas. Kiek kar­tų krei­pė­ mės, pra­šė­me su­ma­žin­ti šil­dy­mą, pri­suk­ti, bet jie sa­ko, kad tai mi­ni­ mu­mas. Ir tas 1000 li­tų yra už 37 kv. met­rus, ga­li at­va­žiuo­ti ir pa­ma­tuo­ ti, jei jiems at­ro­do, kad čia – 60“, – skės­čio­jo ran­ko­mis pa­šne­ko­vas.

Mū­rys sa­vo kros­nį

Ke­tu­ri na­mo gy­ven­to­jai re­tai ka­da su­si­tin­ka, dar ma­žiau lai­ko jie tu­ri šil­dy­mo rū­pes­čiams ap­tar­ti. Ke­lio­ li­ka tūks­tan­čių li­tų per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus „Vil­niaus ener­ gi­jai“ su­mo­kė­jęs vil­nie­tis Ne­ri­jus tvir­ti­no, kad fi­nan­si­nę naš­tą ken­ čia pa­sku­ti­nius me­tus. „Kaip bū­da­vo vi­sus tuos me­tus? Šil­dė­si tik šuo ir ma­no drau­gė, nes aš pa­ts – nuo­lat rei­suo­se. Va­sa­rą bus tru­pu­tį lais­viau, ei­siu, ra­šy­siu pra­šy­mą, kad at­jung­tų ma­ne nuo to cent­ri­nio šil­dy­mo. Sta­ty­siu ka­ ti­lą, kū­ren­siuos pa­ts ir tur­būt są­skai­ta bus 10 kar­tų ma­žes­nė“, – ti­ ki­no pa­šne­ko­vas. Pa­sak Ne­ri­jaus, jei­gu ne no­ras tu­ rė­ti sa­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, kur ta­vęs kas nors lau­kia, se­niai bū­tų bu­vę ga­li­ma „Vil­niaus ener­gi­jai“ do­ va­no­ja­mus pi­ni­gus iš­keis­ti į ge­res­ nes gy­ve­ni­mo są­ly­gas. „Tė­vų būs­ tas, ne­gi da­bar im­siu ir par­duo­siu. Tik­rai ko­vo­siu už jį“, – kaip kir­viu nu­kir­to to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jas.

Ne­su­lau­kia ad­mi­nist­ra­to­riaus

Ši­lu­mos įva­das, ku­ris pa­gal ga­lio­ jan­čius įsta­ty­mus yra gy­ven­to­jų nuo­sa­vy­bė, Ag­ras­tų gat­vė­je aky­lai sau­go­mas na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus „Nau­ji­nin­kų ūkio“. Ge­le­ži­nės du­ rys už­da­ry­tos, o gy­ven­to­jai jau ne pir­mus me­tus ne­ga­li iš­si­ko­vo­ti tei­ sės bent akies kraš­te­liu žvilg­te­lė­ti, kas už jų de­da­si. „Jie čia atei­na ta­da, kai nie­kas ne­ma­to, re­gu­liuo­ja ką no­ri. Kai mes no­ri­me – pri­si­kvies­ti jų neį­ma­no­ ma“, – dės­tė Ne­ri­jus. Keis­čiau­sia, kad gre­ti­mo 6-u nu­me­riu pa­žy­mė­to na­mo gy­ven­ to­jų są­skai­tos ko­ne per­pus ma­žes­ nės. „Man aiš­ki­no taip: mū­sų na­ mas pa­sku­ti­nis, to­dėl ši­lu­ma ne­tu­ri kur grįž­ti“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

„Vil­niaus ener­gi­jos“ sta­tis­ti­ka Su­var­to­tos ši­lu­mos kie­kis ir są­skai­ tos tau­piau­siems ir iš­lai­džiau­siems na­mams Vil­niu­je (60 kv. met­rų plo­ to būs­tui) „„Ag­ras­tų g. 8 – 3411,21 kWh, są­skai­

ta – 1016 li­tų. „„Svi­liš­kių g. 4 – 552 kWh, są­skai­ta

– 164 li­tai. „„Re­no­vuo­tas Žir­mū­nų g. 3 na­mas

(1964 m. sta­ty­bos) – 609,5 kWh, są­skai­ta – 182 li­tai.

Ag­ras­tų g. 8 išlaidų šildymui 2010–2013 m. statistika 21,01

Se­zo­nas

11,81

Vi­du­ti­nė šil­dy­ mo kai­na (li­tais/kv. m)

2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.

8,28 5,01

13,78

12,89

11,58

11,73

11,18

9,96

3,71 2,4

67,8

16,93

15,48

11,02

79,54

6,81 3,05

294,8

70,87

67,32 56,85 Vi­du­ti­nis su­var­to­ja­mos ši­lu­mos ener­gi­jos kie­k is (kWh/kv. m)

2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.

21,77

6,88 3,19

Mė­nuo

44,09

32,98

1,9

2010–2011 m. 2011–2012 m. 2012–2013 m.

39,28

271,12

13,25

23,04

4,0 3,0 4,1

–7,6 11

1,2

12

1,3 –0,2

–5

10

47,93

59,91

40,33

4,0 4,6 Vi­du­ti­nė mė­ne­sio tem­pe­r a­tū­r a

48,60

40,32 36,02

5,7 2,2

–3,7 –3,3 01

–7,5 –10,0 02

03

04

Iš vi­so


4

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

miesto aktualijos

VIL­NIUS per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, pa­ga­ liau su­rea­ga­vę į vil­nie­čių skun­ dus dėl strin­gan­čios vai­kų priė­mi­mo į dar­že­lius sis­ te­mos, pa­reiš­kė, kad tė­vai, po 2012-ųjų gruo­džio 14-­ osios ne­ma­tę ei­lė­je sa­vo vai­kų, bet vis tiek pa­tei­kę pra­šy­mą, ga­li jį at­šauk­ti. Pa­tei­kus nau­ją pra­šy­ mą, vai­kas vėl grįž­ ta į ei­lės ga­lą.

2013 01 10 2013 01 16

Šeš­ta­die­nis „At­sip­ra­šo­me tė­vų, jei­gu jiems te­ko su­si­dur­ti su ne­tiks­lu­mais per­ke­ liant duo­me­nis. Su­da­ro­me ga­li­ my­bę at­kur­ti se­ną­jį pra­šy­mą, jei­gu nau­ja­sis bu­vo pa­teik­ tas per klai­dą. Tam ne­bū­ti­na vyk­ti į sa­vi­val­dy­bę – pa­kan­ka už­pil­dy­ti pa­raiš­ką in­ter­ne­tu“, – sa­kė Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bės Švie­ti­mo de­par­ta­ men­t o di­rek­t o­r ius Gin­ta­ras Pet­ro­nis.

Be­maž 3 tūkst. da­ly­vių šie­ met su­si­rin­ko į tra­di­ci­nį „Gy­vy­ bės ir mir­ties ke­lio“ ma­ra­to­ną. 22-ą kar­tą nuo 1992 m. or­ga­ ni­zuo­ja­mas bė­gi­mas pra­si­dė­jo An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se. Vi­suo­me­ ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai ir ka­ riš­kiai pir­miau­sia pa­ger­bė žu­vu­sių 1991 m. sau­sio 13-ąją at­mi­ni­mą ir pa­dė­jo gė­lių ant jų ka­pų. Šį kar­tą ma­ra­to­ne kaip nie­kad gau­siai da­ly­ va­vo ir ei­li­niai vil­nie­čiai.

Pir­ma­die­nis Bė­gi­mo da­ly­viai ka­pi­nė­se rink­tis pra­dė­jo nuo anks­ty­vo ry­to, o pa­ts bė­gi­mas pra­si­dė­jo ly­ giai vi­dur­die­nį. Iš vi­so da­ly­viams te­ko įveik­ti 9 km il­gio tra­są, ku­ rios fi­ni­šas bu­vo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Bė­gi­me da­ly­va­vo 3280 žmo­nių – daug jau­ni­mo, moks­lei­vių, taip pat ka­rių. Vy­riau­siam da­ly­viui – 81 me­ tai. Gau­siau­siai da­ly­va­vo Vil­niaus ap­skri­ties šau­lių rink­ti­nė.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai įspė­jo, kad pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­to­riams, ku­rie lai­ku ne­pa­ša­li­no nuo na­mų sto­gų var­ vek­lių ir su­si­kau­pu­sio snie­go, bus ski­ ria­mos bau­dos. Pa­gal ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­ mų ko­dek­są už tai­syk­lių ne­si­lai­ky­mą ga­ li bū­ti skir­tas įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2000 li­tų. Jei­gu pa­sta­to nau­do­to­jas ne­ sii­ma veiks­mų, nors ky­la pa­sta­to griū­ ties grės­mė, jis ga­li bū­ti bau­džia­mas nuo 1000 iki 5000 li­tų.

PRANEŠIMAS VISUOMENEI APIE PRADEDAMĄ RENGTI PLĖTROS PLANĄ IR STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ Informuojame, kad pradedamas rengti Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planas ir šio plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Planavimo organizatorius – UAB „Fortum Heat Lietuva“, J.Jasinskio g. 16B, 01112 - Vilnius, tel. (8 5) 243 0043, faks. (8 5) 278 8221, el. paštas fiodor.kozliuk@fortum.lt, www.fortum.lt Plėtros plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 - Vilnius, tel. (8 5) 261 9651, faks. (8 5) 261 7507, el. paštas tomas.varneckas@sweco.lt, www.sweco.lt SPAV dokumentų rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“, V. Gerulaičio g. 1, 08200 - Vilnius, tel. (8 5) 219 6574, faks. (8 5) 261 7507, el. paštas antanas.jurkonis@sweco.lt, www.sweco.lt Plėtros plano pavadinimas – Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planas. Planavimo objektas – Siekdama įgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtintus tikslus modernizuoti centralizuotos šilumos ūkį, šilumos ir elektros energijos gamybai maksimaliai panaudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, UAB „Fortum Heat Lietuva“ nagrinėja naujos kogeneracinės jėgainės statybos galimybes Vilniaus mieste. Bendras planuojamos jėgainės našumas – nuo 80 iki 200 MW, iš jų 50–150 MW sudarytų šiluminė energija ir iki 50 MW – elektros energija. Pagaminta elektros energija būtų parduodama elektros energijos perdavimo arba skirstymo tinklo operatoriui, o šiluma tiekiama Vilniaus miesto vartotojams. Vilniaus kogeneracinės jėgainės plėtros planavimo tikslai: užtikrinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje, parengiant Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projekto plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus bei techninius projektus;  pagrįsti planuojamo objekto atitiktį nacionalinės energetikos strateginiams tikslams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje;  įvertinti ir pagrįsti, kaip planuojamas objektas prisideda prie Lietuvos Respublikos subalansuotos energetikos raidos, t.y. kaip prisideda užtikrinant efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir šilumos ūkių, dujų ir naftos sektorių plėtrą; informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, šio objekto tikslingumą ir pagrindinius rodiklius bei svarstomas alternatyvas. 

Plėtros plano pagrindas – UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. IV-60. Plėtros plano rengimo ir SPAV procedūros pradžia – 2013 m. sausio 17 d. Pasiūlymų teikimas – visuomenė gali raštu teikti pastabas ir pasiūlymus rengiamam planui, SPAV apimties nustatymo dokumentui ir ataskaitai. Pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui, plano ir SPAV dokumentų rengėjams nurodytais adresais iki plano koncepcinių sprendinių ir SPAV ataskaitos baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu. Susipažinti su rengiamu planu, SPAV apimties nustatymo dokumentu ir ataskaita galima plano organizatoriaus, plano ir SPAV dokumentų rengėjų būstinėse. Apie viešojo svarstymo su visuomene procedūras bus pranešta atskiru pranešimu.

„Fortum” – Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse pirmaujanti energetikos kompanija. „Fortum“ gamina, tiekia ir parduoda elektros bei šiluminę energiją, valdo bei prižiūri elektrines ir kitus pramoninius energijos gamybos įrenginius, tiekia su energetika susijusias paslaugas. UAB „Fortum Heat Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1999 metų. Įmonės akcininkas – Suomijos korporacija „Fortum“, turinti 100 proc. akcijų. „Fortum“ kompanijos atėjimas į Lietuvos šilumos rinką leidžia mums pasiūlyti savivaldybių ir pramonės klientams konkurencingus apsirūpinimo šilumine energija sprendimus, pagrįstus biokuro, durpių ir kito vietinio kuro panaudojimu.

„Sweco“ – Šiaurės Europoje pirmaujanti tarptautinė įmonių grupė, teikianti kompleksiškas konsultacines paslaugas inžinerijos, energetikos, aplinkosaugos technologijų ir architektūros srityse. Grupės įmonės veikia 12-oje Europos šalių, jose dirba daugiau kaip 7 700 patyrusių inžinerijos specialistų, 270 iš jų – Lietuvos įmonėse UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Sweco hidroprojektas“ ir UAB „Energetikos linijos“.

„„Nu­si­lei­do: anks­čiau tro­lei­bu­sų vai­ruo­to­jai rei­ka­la­vo grą­žin­ti nuo

2009-ųjų ne­su­mo­kė­tas prie­mo­kas, da­bar su val­džia su­tar­ta, kad pi­ni­gus jie gaus tik už 2010 ir 2011 m.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vai­ruo­to­jams – 13-ie­ji at­ly­gi­ni­mai And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pro­fe­si­nių są­jun­gų ir „Vil­niaus vie­ šo­jo trans­por­to“ gin­čas bai­gė­si pir­ mų­jų per­ga­le. Iki bir­že­lio pra­džios au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų vai­ruo­to­ jams be­veik 8 mln. li­tų bus iš­mo­ kė­ta kaip 13-asis at­ly­gi­ni­mas. At­si­sa­kė pra­di­nio rei­ka­la­vi­mo

Pir­mo­sios iš­mo­kos dar­buo­to­jus pa­sie­kė dar gruo­dį. Ši­taip „Vil­ niaus vie­šo­jo trans­por­to“ va­do­ vy­bė įvyk­dė ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ ty­je su dar­buo­to­jais nu­ma­ty­tas są­ly­gas – me­tų pa­bai­go­je, at­si­ žvel­giant į dar­bo re­zul­ta­tus, iš­ mo­kė­ti vie­no vi­du­ti­nio at­ly­gi­ ni­mo dy­džio prie­mo­ką, įpras­tai va­di­na­mą 13-uo­ju at­ly­gi­ni­mu. 2012 m. pa­bai­go­je įmo­nė sa­ vo dar­buo­to­jams bu­vo sko­lin­ ga prie­mo­kas už vi­sus 2009 m., bu­vu­sio tro­lei­bu­sų par­ko dar­ buo­to­jams – už 2010 m., ir au­to­ bu­sų bei tro­lei­bu­sų dar­buo­to­jams – už 2011 m. Gruo­dį bu­vo iš­mo­ kė­ta 4 mln. li­tų, dar 2 mln. tu­rė­tų bū­ti iš­mo­kė­ta šį mė­ne­sį, o li­kę 1,6 mln. – iki bir­že­lio pa­bai­gos. „Praei­tais me­tais pro­fe­si­nės są­jun­gos iš­kė­lė ko­lek­ty­vi­nį gin­ čą dėl me­ti­nės prie­mo­kos, ku­ ri nu­ma­ty­ta ko­lek­ty­vi­nė­je su­ tar­ty­je. Pro­fe­s i­n ės są­j un­gos rei­ka­la­vo iš­mo­kė­ti sko­lą už prie­ mo­ką už 2009-uo­sius, taip pat da­lį už 2010 ir už 2011 m. De­rė­ jo­mės ir ga­lu­ti­nis su­si­ta­ri­mas at­ ro­do ši­taip: už 2009 m. iš­mo­kos at­si­sa­ky­ta, už 2010 ir 2011 m. – prie­mo­kas grą­žin­si­me“, – dės­tė „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ va­ do­vas Gin­ta­ras Na­ku­tis. Ruo­šė­si rim­tam strei­kui

„Vil­niaus die­nos“ šal­ti­nių duo­ me­ni­mis, dar gruo­džio 10 d. Vil­

niaus sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sia­me pa­si­ta­ri­me sos­ti­nės me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas nei­gia­mai ver­ti­no idė­ją iš­mo­kė­ti 13-uo­sius at­ly­gi­ ni­mus, at­si­žvelgdamas į sun­kią fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją. Pa­sak G.Na­ ku­čio, pi­ni­gus nu­spręs­ta iš­mo­ kė­ti, nors sos­ti­nės val­džia ir ne­ pri­ta­rė. „Tai vi­daus rei­ka­las. Jei­gu žiū­ rė­tu­me į įmo­nės fi­nan­si­nę pa­dė­tį, tuos pi­ni­gus gal ga­lė­jo­me ir ki­tur pa­nau­do­ti, bet su dar­buo­to­jais rei­kia at­si­skai­ty­ti. Tai bū­ti­na“, – kal­bė­jo G.Na­ku­tis. Tie­sa, „Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to“ va­do­vy­bės ir pa­val­di­nių su­si­ta­ri­mas bu­vo pa­siek­tas ne iš­kart. Iš pra­džių ad­mi­nist­ra­ci­ja ka­te­go­riš­kai prie­ši­no­si rei­ka­la­ vi­mui su­mo­kė­ti sko­lą. Konf­lik­ tas ta­po toks ašt­rus, kad dar­ buo­to­jų at­sto­vai praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 14 d. pla­na­vo su­reng­ ti strei­ką. Ta­čiau pro­fe­si­nių są­ jun­gų pla­nams su­truk­dė teis­mo nuo­spren­dis, kad strei­kas ne­tei­ sė­tas. Sko­las par­da­vė ban­kui

Pi­ni­gų sko­loms grą­žin­ti „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ pra­si­ma­ nė vie­nam Lie­tu­vos ban­kų par­ da­vęs da­lį sa­vi­val­dy­bės sko­lų. Iš vi­so taip bu­vo at­si­kra­ty­ta be­veik penk­ta­da­lio vi­sų sko­lų. „Me­tų pa­bai­go­je pa­skel­bė­me kon­kur­są ir par­da­vė­me 20 mln. li­tų skolų. Da­bar dėl ši­tos sko­ los tar­pu­sa­vy­je aiš­kin­sis ban­kas ir sa­vi­val­dy­bė. Aiš­ku, li­ku­si sa­ vi­val­dy­bės sko­la mums taip pat la­bai di­de­lė, dar apie 80 mln. li­ tų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Pa­sak G.Na­ku­čio, sko­las ban­ dy­ta par­duo­ti ir anks­čiau. Ke­li kon­kur­sai bu­vo įvy­kę dar 2010 m., skelb­tas kon­kur­sas ir 2012 m. pra­ džio­je, ta­čiau ne­sėk­min­gai.


5

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

miesto aktualijos

foto diena

Ant­ra­die­nis Sos­ti­nė­je įdieg­to elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­ te­ma, ne­pai­sant ga­lin­gos rek­la­mos ak­ci­ jos, vil­nie­čių prie­lan­ku­mo ne­pel­nė. Pa­ly­gi­nti se­nų­jų mė­ne­sių bi­lie­tų ir da­bar­ti­nių 30 die­nų bi­lie­tų par­da­vi­mą 2011 ir 2012 m. rugp­jū­čio–gruo­džio mė­ne­siais, jis smu­ko apie 3,5 pro­c. S a ­v i ­v a l ­ dy­bės įmo­

Lais­vės var­pas

nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ di­rek­to­rius Gin­tas Bliu­vas tei­gė, kad 3,5 pro­c. nuo­ smu­kis – ne­smar­kus. Pak­laus­tas, ko­dėl nuo Nau­jųjų me­tų su­ma­žė­jus PVM ta­ri­ fui au­to­ma­tiš­kai neat­pi­go mė­ne­si­niai bi­ lie­tai, jis sa­kė, kad jų, kaip ir 3, 6 bei 12 mė­ne­sių bi­lie­tų, kai­nos esą bu­ vo su­ma­žin­tos dar nuo rugp­jū­čio 15 d.

Šeš­ta­die­nį, sau­sio 12 d., prie Sei­mo rū­mų pri­si­me­nat žu­vu­sius už Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bę, kas­kart gar­siai ta­riant kiek­vie­no jų pa­var­des skam­bė­jo ir per­šau­tas Lais­vės var­ pas. Ant var­po ra­šo­ma: „Am­ži­nas skam­be­sys, skir­tas at­min­ti tiems, ku­rie ati­da­vė sa­vo gy­vy­ bes už Lie­tu­vą, gin­da­mi ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją, – te­bū­nie tai jų sim­bo­lis. Pa­ža­din­ki­te vi­sų lie­tu­ vių šir­dis – te­gu jie su­si­vie­ni­ja vie­nam tiks­lui: at­kur­ti ne­prik­lau­so­my­bę ir ją ap­gin­ti.“

Tvar­ky­ti mies­to – ir už pi­ni­gus, ir už baus­mę Snie­go kas­tu­vais ap­si­gink­la­vę ir ryš­kias­ pal­vė­mis lie­me­nė­mis pa­si­da­bi­nę vil­nie­ čiai mies­to gat­ves iš snie­go gniauž­tų lais­ vi­na ir už mi­ni­mu­mą, ir už pa­da­ry­tus nu­ si­kal­ti­mus. Tie­sa, kai ku­rie mie­liau nei dar­ bą ren­ka­si ka­me­ros gul­tus. Jo­nas Var­nas

j.varnas@diena.lt

No­rin­čių ne­trūks­ta

Per­nai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­ti­no 236 dar­bo vie­tas, ku­rio­se iš dar­bo bir­žos bu­vo įdar­bin­ti 1143 be­dar­biai mies­tie­čiai. Iš vi­so mies­tą tvar­kan­tys gy­ven­to­jai su­si­žė­rė kiek dau­giau nei pust­re­čio mi­li­jo­no li­tų. „Per­nai pa­nau­do­ta 97 pro­c. lė­šų, skir­tų vie­šie­siems dar­bams, taigi no­rin­čių ne­trūks­ta ir dar­bai at­lie­ ka­mi“, – tei­gė Vil­niaus te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Vil­niaus mies­to sky­ riaus ve­dė­jas Eu­ge­ni­jus Va­lei­ka. Už vie­šuo­sius dar­bus vi­sa­da bu­vo mo­ka­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, o nuo šių me­tų jam išau­gus ti­ki­ma­ si, kad dar­bo vie­tos bus vi­siš­kai už­ pil­dy­tos. Daž­niau­siai vie­šie­ji dar­bai siū­lo­mi ne­mo­ty­vuo­tiems vil­nie­ čiams ir tiems, kam sun­ku su­si­ras­

220 vie­šo­jo dar­bo vie­tų tu­rė­tų bū­ti įsteig­ta šie­met Vil­niu­je.

ti nuo­la­ti­nį dar­bą, nes lai­ki­nas dar­ bas trun­ka iki pus­me­čio. „Su šiais dar­buo­to­jais pa­si­tai­ ko vis­ko – ne­ma­žai jų at­lei­džia­ma. Ne­re­tai to­kie dar­buo­to­jai žiū­ri į sa­ vo dar­bą at­sai­niai, tad pa­si­tai­ko ir pra­vaikš­tų“, – apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus pa­sa­ko­jo E.Va­lei­ka. Dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai taip pat ren­gia ne­men­ką šių dar­buo­to­ jų at­ran­ką, nes jau­čia at­sa­ko­my­bę darb­da­viui. Eko­no­mi­niu sunk­me­ čiu to­kį ne­kva­li­fik ­ uo­tą dar­bą ren­ ka­si ir dip­lo­muo­ti spe­cia­lis­tai, nors dar­bo bir­žos dar­buo­to­jai at­vi­rau­ja, kad to­kių dar­bų spe­cia­lis­tams ne­ la­bai drįs­ta ir siū­ly­ti. Va­lo snie­gą

Šią sa­vai­tę Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bė pa­tvir­ti­no pla­ną 2013-ai­siais iš vi­so įsteig­ti per 220 vie­šų­jų dar­bų vie­tų. Tie­sa, mi­ni­ma­liam at­ly­gi­ni­ mui paau­gus iki 1000 li­tų, nea­be­ jo­ja­ma, kad ir kon­ku­ren­ci­ja gau­ ti to­kį dar­bą išaugs. At­ly­gi­ni­mams skir­ta be­veik 3 mln. li­tų. Dau­giau­ sia dar­bo nu­ma­ty­ta Ver­kių ir An­ta­ kal­nio mik­ro­ra­jo­nuo­se, nes čia va­ sa­rą par­kuo­se dar­bo ap­stu. Anot Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vers­ lo li­cen­ci­ja­vi­mo ir lei­di­mų sky­riaus ve­dė­jos Vir­gi­nos Ski­rie­nės, šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bė įdar­ bin­ti pa­šal­pas gau­nan­čius vil­nie­ čius. To­kia pra­kti­ka tai­ko­ma da­ly­ je Lie­tu­vos ra­jo­nų, kur vie­šuo­sius

„„Po­žiū­ris: ne vi­si per prie­var­tą vie­šuo­sius dar­bus at­lie­kan­tys kiem­sar­giai pa­si­žy­mi darbš­tu­mu, o dir­ban­tys

už pi­ni­gus ne­re­tai mė­gau­ja­si tik trum­po­mis poil­sio va­lan­dė­lė­mis. 

dar­bus pri­va­lo dirb­ti so­cia­li­nę pa­ šal­pą gau­nan­tys be­dar­biai ar kom­ pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą gau­nan­tys gy­ven­to­jai. Vil­niaus mies­te yra la­bai daug kiem­sar­giams ne­pris­kir­tų te­ri­to­ ri­jų, tad žie­mą pa­grin­di­nė vie­šų­ jų dar­bi­nin­kų veik­la – va­ly­ti snie­ gą nuo ša­li­gat­vių. O va­sa­rą ten­ka pri­žiū­rė­ti mies­to ap­lin­ką – tūks­ tan­čiuo­se hek­ta­rų ten­ka iš­ran­kio­ ti šiukš­les, šie­nau­ti žo­lę, taip pat va­ly­ti van­dens tel­ki­nius, pri­žiū­rė­ti gė­ly­nus, ge­nė­ti me­džius ir kt. Na­ gin­ges­niems ten­ka pa­dir­bė­ti pa­ gal­bi­niais sta­ty­bo­se ar vyk­dant re­mon­to dar­bus, o žie­mą tie, ku­rie

ne­va­lo snie­go, pa­de­da se­ne­lių na­ mų pri­žiū­rė­to­jams. Pri­žiū­ri ir se­nu­kus

Be dau­giau nei 1000 vie­šų­jų dar­ bi­nin­kų, ku­riems už dar­bą su­mo­ ka­ma, mies­te bu­vo be­veik 200 vil­ nie­čių, ku­riems už dar­bus nie­kas ne­mo­ka, – jie ne­mo­ka­mai dir­ba už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Tie­sa, dar­bai pra­si­kal­tu­siems nie­kuo ne­si­ski­ria – va­sa­rą jie taip pat tvar­ko ap­lin­ką, žie­mą va­lo snie­gą. Be ki­ta ko, už baus­mę ten­ka at­lik­ti ir va­di­na­muo­sius ne­mo­ka­ mus dar­bus. „Ne­mo­ka­mus dar­bus teis­mas įpa­rei­go­ja at­lik­ti svei­ka­tos

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

prie­žiū­ros, glo­bos ir rū­py­bos ar­ ba ki­to­se vals­ty­bi­nė­se ar ne­vals­ty­ bi­nė­se įtai­go­se, besirū­pi­nančiose neį­ga­liai­siais, nu­se­nu­siais ar ki­ tais žmo­nė­mis, ku­riems rei­kia pa­ gal­bos, to­dėl as­me­nys šiuos ne­mo­ ka­mus dar­bus daž­niau­siai at­lie­ka Fa­bi­jo­niš­kių so­cia­li­nių pa­slau­gų na­muo­se“, – apie pri­va­lo­mą se­ ne­lių prie­žiū­rą nu­teis­tie­siems pa­ sa­ko­jo Vil­niaus pro­ba­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė Eva De­vei­ky­tė. Per­nai dar trims de­šim­tims vie­ šai­siais dar­bais nu­teis­tų as­me­ nų baus­mė at­si­rū­go su kau­pu – už ven­gi­mą dirb­ti mies­to la­bui jie at­ si­dū­rė ant areš­ti­nės gul­tų.

Pro­ku­ro­rų smū­gis V.Na­vic­kui – 20 tūkst. li­tų bau­da Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra bu­ vu­sį sos­ti­nės me­rą Vi­lių Na­vic­ką teis­mo pra­šo pri­pa­žin­ti kal­tu dėl pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir ki­ši­ mo­si į vals­ty­bės tar­nau­to­jo veik­lą.

Va­kar vals­ty­bės kal­tin­to­ja pa­siū­lė teis­mui buvusiam ­me­rui skir­ti 160 mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gių dy­džio bau­dą, tai su­da­ro 20,8 tūkst. li­tų. Teis­mas nuo­spren­dį skelbs va­sa­ rio 26 d. Slap­ta da­ry­tuo­se įra­šuo­se už­fik­ suo­ta, kaip bu­vęs Vil­niaus mies­

to me­ras tuo­me­tį sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rių Ša­rū­ną Sku­čą ra­gi­no priim­ti Tė­vy­nės są­jun­gai-Lie­tu­vos krikš­čio­nims de­mok­ra­tams pa­lan­ kius spren­di­mus. Šiuo­se įra­šuo­se V.Na­vic­kas tei­gė, kad val­dan­čia­jai par­ti­jai nau­din­gas pa­tik­ras rei­kia at­lik­ti per tris die­nas, o ne­nau­din­ gas – per tre­jus me­tus. Nag­ri­nė­jant by­lą šie įra­šai bu­vo iš­klau­sy­ti. „Tu vis­ką da­rai, kad Tė­vy­nės są­ jun­ga pra­loš­tų rin­ki­mus, ar tu su­ pran­ti?“ – įra­še gir­dė­ti V.Na­vic­ko prie­kaiš­tai Š.Sku­čui.

V.Na­vic­kas tei­gė, kad jie tie­siog kal­bė­jo­si apie po­li­ti­ką. „Taip, aš emo­cin­gas, toks ma­ no cha­rak­te­ris, tas po­kal­bis neo­ri­ gi­na­lus. Aš po­kal­bį trak­tuo­ju kaip par­ti­jos ko­le­gų. Po­kal­bis su­mon­ tuo­tas, iš­kar­py­tas“, – gy­nė­si bu­ vęs me­ras. V.Na­vic­kas tvir­ti­no ta­pęs bu­vu­sio sa­vo pa­ta­rė­jo Arū­no To­to­rai­čio au­ka. Bū­tent A.To­to­rai­tis Š.Sku­čui da­vė dik­to­fo­ną įra­šams me­ro ka­bi­ne­te. A.To­to­rai­tis – bu­vęs Tė­vy­nės są­j un­gos-Lie­t u­vos krikš­č io­n ių

de­mok­ra­tų Se­na­mies­čio sky­riaus va­do­vas, bu­vęs Vil­niaus mies­to me­ro pa­dė­jė­jas, mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius ir bu­vęs sa­vi­val­dy­bės Kont­ro­lie­riaus tar­ny­bos dar­buo­ to­jas. Š.Sku­čas iš sa­vi­val­dy­bės kont­ ro­l ie­r iaus pa­rei­g ų at­l eis­tas du kar­tus ir abu kar­tus teis­mai pri­ pa­ži­no, kad sos­ti­nės sa­vi­val­dy­ bė jį iš dar­bo at­lei­do ne­pag­rįs­tai. Per­nai rug­sė­jo 6 d. teis­mas pa­ skel­bė, kad jam Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dy­bė tu­rės su­mo­kė­ti 31

426 li­tus už pri­vers­ti­nę pra­vaikš­tą bei po 201 li­tą už kiek­vie­ną dar­bo die­ną nuo teis­mo spren­di­mo pa­ skel­bi­mo iki jo įsi­tei­sė­ji­mo die­ nos. V.Na­vic­kas jau ant­ras sos­ti­ nės va­do­vas, ku­riam te­ko klau­sy­ti pro­ku­ra­tū­ros kal­ti­ni­mus ir bū­ti tei­sia­mam. Da­bar­ti­nį Vil­niaus me­rą Ar­tū­ rą Zuo­ką Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mas pri­pa­ži­no kal­tu dėl pa­si­kė­si­ni­ mo pa­pirk­ti bu­vu­sį sos­ti­nės ta­ry­bos na­rį Vil­man­tą Drė­mą. VD, BNS inf.


6

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

Sprogdintojai terorizuoja oro uostą Anks­tų ketvirtadienio ry­tą, apie 5.40 val., Vil­niaus oro uos­to dar­bą su­jau­kė Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ ro (BPC) te­le­fo­nu gau­tas pra­ne­ši­ mas apie sprog­me­nis.

Vi­si skry­džiai iš Vil­niaus oro uos­ to bu­vo lai­ki­nai ati­dė­ti, įstri­go apie 700 ke­lei­vių. Mask­vos oro uos­te pa­tik­rin­ti ke­tu­ri lėk­tu­vai ir vie­nas lai­ne­ris Ki­je­ve. Po pa­tik­ ros Vil­niu­je, praė­jus dau­giau nei 2 va­lan­doms, skry­džiai at­nau­jin­ ti. Vil­niaus po­li­ci­ja ne­tru­kus su­ lai­kė ne­blai­vų 42-ejų vy­rą, ku­ riam nu­sta­ty­tas sun­kus gir­tu­mo

laips­nis – 2,78 pro­mi­lės. „Sprog­ din­to­jui“ gre­sia lais­vės atė­mi­mas iki dve­jų me­tų, jam teks at­ly­gin­ti ir skry­džių bend­ro­vių pa­tir­tą ža­lą. Tą pa­čią die­ną prieš­piet dar vie­nas vyras, 30-me­tis keleivis, pa­juo­ka­ vo tu­rįs ke­lias bom­bas, bet pa­tik­ri­ nus jo ba­ga­žą sprog­me­nų ne­ras­ta. Be­je, vė­lų sek­ma­die­nio ry­tą BPC vėl su­lau­kė „sprog­din­to­jų“ skam­ bu­čio, tik šį­kart jie gra­si­no su­ sprog­din­ti ato­mi­nę bom­bą. Nep­ raė­jus nė va­lan­dai, su­lai­ky­ti trys įta­ria­mie­ji. Du jų bu­vo ne­blai­vūs, o vie­nas pri­si­pa­ži­no dėl me­la­gin­ go skam­bu­čio.

Plėšikų grobis – 10 kompiuterių Penktadienį prieš­piet Ka­ro­li­niš­ kė­se api­plėš­tas ne­šio­ja­mų­jų kom­ piu­te­rių cent­ras „Lap­top king“.

Du kau­kė­ti vy­rai į nau­do­tų ne­šio­ ja­mų­jų kom­piu­te­rių cent­rą, įsi­ kū­ru­sį pre­ky­bos cent­ro „Nor­fa“ pa­sta­te L.Asa­na­vi­čiū­tės gat­vė­je, įsi­ver­žė apie 10.30 val. Įžū­lūs plė­ ši­kai dar­buo­to­jams pa­purš­kė du­ jų ir me­ta­li­niu plak­tu­ku iš­dau­žė vit­ri­nas. Į at­si­neš­tą di­de­lį spor­ti­

nį krep­šį įsi­bro­vė­liai su­si­kro­vė iki 10 kom­piu­te­rių ir spru­ko pa­li­kę me­ta­li­nį įna­gį. Vie­nas dar­buo­to­jas per api­plė­ ši­mą ne­sun­kiai nu­ken­tė­jo – jam du­jos nu­de­gi­no vei­dą. Nuos­to­ liai tiks­li­na­mi, ta­čiau skai­čiuo­ja­ ma, kad vie­nas kom­piu­te­ris vi­ du­ti­niš­kai kai­na­vęs apie 500 li­tų. Vil­niaus po­li­ci­ja tę­sia ty­ri­mą ir ieš­ko dvie­jų apie 170 cm ūgio įta­ ria­mų­jų.

Eišiškių plento užkeikimas Anks­ty­vą sekmadienio ry­tą, apie 6.30 val., Vil­niaus pa­kraš­ty­je, Ei­ šiš­kių plen­te, 26-erių vil­nie­čio T.G. vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis „Mer­ce­ des-Benz C220“ par­tren­kė vi­du­riu ke­lio ei­nan­tį 25-erių V.G., ku­ris nuo pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų žu­vo iš­kart.

Be­veik to­je pa­čio­je Ei­šiš­kių plen­ to vie­to­je praė­ju­sį ket­vir­ta­die­ nį, esant su­dė­tin­goms va­žia­vi­mo są­ly­goms, su­si­dū­rė „Peu­geot“ ir

sunk­ve­ži­mis. Per ava­ri­ją nu­ken­ tė­jo 20-me­tė leng­vo­jo au­to­mo­ bi­lio vai­ruo­to­ja, ją iš­lais­vin­ti te­ko ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams. Įta­ria­ ma, kad ava­ri­ja įvy­ko mer­gi­nai ke­ lio vin­gy­je iš­va­žia­vus į prie­šin­gą eis­mo juos­tą. Pa­na­šiu me­tu Ei­šiš­kių plen­te kak­to­mu­ša su­si­dū­rė du vil­ki­kai. Abi sun­kias­vo­rės trans­por­to prie­ mo­nės smar­kiai ap­ga­din­tos, ta­čiau jų vai­ruo­to­jai ne­nu­ken­tė­jo.

Autobusas užtvėrė Nemenčinės plentą Antradienį po­piet, apie 15.10 val., Vil­niaus pa­kraš­ty­je, Ne­men­či­nės plen­te, įvy­ko di­de­lė ava­ri­ja.

Ne­to­li par­duo­tu­vės „Nor­fa“ su­ siau­r ė­j u­s ia­m e ke­ly­je su­s i­d ū­ rė pen­ki leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai, me­die­nos sunk­ve­ži­mis ir ke­lei­ vi­nis au­to­bu­sas. Per ava­ri­ją ne­ sun­kiai nu­ken­tė­jo au­to­mo­bi­liu

„Su­ba­ru“ va­žia­vu­si mo­te­ris. Po ava­ri­jos au­to­bu­sas už­tvė­rė ke­lią, dėl to bu­vo pa­ra­ly­žiuo­tas eis­mas abiem kryp­ti­mis. Su­si­da­rė ki­lo­met­ri­nės spūs­ tys, au­to­mo­bi­lius po­li­ci­ja nu­krei­ pė dvi­ra­čių ta­ku, ta­čiau tai grūs­čių neišsk­lai­dė. Tik po dvie­jų va­lan­dų pa­vy­ko nu­temp­ti au­to­bu­są ir at­ lais­vin­ti ke­lią.

Seimo vagišius atsidūrė už grotų KAI !MON!S VAIDINO DIEV"...! TRAGIKOMEDIJA. Vienos mergait!s istorija pagal F. Goodrich, A. Hacketto ir V. Kesselman pjes! „Anos Frank dienora"tis“. Istorija #mogi"kumui ir meilei atminti. Re!isieriai: Alicia Gian (JAV), Marius Ma"iulis

Sausio 26 d. 18:30 val. Daugiau Informacijos: www.vkamerinisteatras.lt || tel. +370 650 54300 BILIETUS PLATINA

Įta­ria­ma­sis va­gys­tė­mis iš Sei­mo vieš­bu­čio vil­nie­tis Va­le­ri­jus Ca­ pu­kas trečiadienį nu­teis­tas dar už vie­ną va­gys­tę ir ne­tei­sė­tą nar­ ko­ti­kų lai­ky­mą.

Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­ mas 32 me­tų kal­ti­na­ma­jam sky­ rė dve­jus me­tus lais­vės atė­mi­mo, tre­čia­die­nį jis iš­gir­do 13-ąjį nuo­ spren­dį.

Nu­ken­t ė­j u­s ia­jam nu­teis­ta­ sis tu­rės grą­žin­ti 1,6 tūkst. li­tų. V.Ca­pu­kas yra suim­tas, nes įta­ ria­mas įvyk­dęs dau­giau nu­si­kal­ ti­mų – Sei­mo vieš­bu­ty­je ap­šva­ri­ no Ju­liaus Sa­ba­taus­ko ir dar ke­lių Sei­mo na­rių bu­tus. Už 2010 m. va­gys­tę iš Al­gi­man­to Sa­la­ma­ki­no bu­to jis jau at­sė­dė­jo ir bu­vo pa­ leis­tas per­nai ko­vą. Parengė Jonas Varnas


7

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

žalias miestas Kol po­li­ti­kai sva­jo­ja apie tūkstan­čius ša­ly­je re­no­vuotų dau­gia­bu­ čių, gy­ven­to­jai to­liau skai­čiuo­ja vos pa­ke­ lia­mas iš­lai­das už šil­ dymą. Naują re­no­va­ ci­jos mo­delį siū­lan­čių val­di­ninkų sėkmė taip pat abe­jo­ti­na, o spe­cia­ lis­tams ne­rimą ke­lia tai, kad pra­dėjus jį įgy­ ven­din­ti nu­kentės tie, ku­rie ši­lumą tau­py­ti jau pra­dėjo.

479

daugiabučiai

Lietuvoje atnaujinti pagal programą „Jessica“.

„„Apsisprendimas: gyventojai baiminasi paskolų, todėl nesiryžta renovuoti daugiabučių. Nuo šiol už juos su bankais tarsis savivaldybių įmonės.„ 

Artūro Morozovo nuotr.

Kam pa­vyks pa­leis­ti re­no­va­ci­jos va­riklį? Renovacijos mastas nuo 2005 m.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

Iš­ju­din­ti dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos kol kas ne­pa­vy­ko nie­kam. 2009 m. žadė­ta re­no­vuo­ti 500 namų, 2010 m. – 1 tūkst., o iki 2013 m. – net 4,9 tūkst. Tie­sa ta, kad iki pra­ėju­ sių metų Lie­tu­vo­je re­no­vuo­ta vos dau­giau nei 470 dau­gia­bu­čių. Se­no­sios vald­žios pla­nai re­no­ vuo­ti tūkstan­čius dau­gia­bu­čių žlu­ go, todėl įpūsti gy­vybės į dau­gia­ bu­čių re­no­va­ci­jos pro­cesą ban­dys nau­jo­ji. Tam ji su­darė naują re­no­ va­ci­jos mo­delį. Sąskai­tos ma­žesnės, bet dvi­gu­bos

„„Vilniaus regione

atnaujinti 97 daugiabučiai, iš jų 92 – pačiame Vilniaus mieste.

„„Kauno regione

atnaujinti 64 daugiabučiai, iš jų 36 – pačiame Kaune.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius pro­gno­zuo­ja, kad namų re­no­va­ ci­jos pi­kas turėtų būti atei­nan­čių metų ant­rą pus­metį, o jau šie­met liepą jis ti­ki­si pa­ma­ty­ti pirmą pa­ gal naują mo­delį pra­dėtą re­no­vuo­ti gy­ve­namąjį namą. At­nau­ji­nus na­ mą, gy­ven­to­jo sąskai­ta už šil­dymą ir re­no­va­ciją turės būti 10–20 pro­c. ma­žesnė, ne­gu žmo­gus iki tol iš­ leis­da­vo vien šil­dy­mui. „Žmo­gus po gy­ve­na­mo­jo na­mo re­no­va­ci­jos gaus sąskaitą, ku­rio­ je bus pa­ra­šy­ta, kiek jis tu­ri su­si­ mokė­ti už su­var­totą ši­lu­mos ener­ giją ir taip pat ko­kią dalį pi­nigų ski­ria in­ves­ti­ci­joms pa­deng­ti. Bet ši­tos abi su­mos, t. y. už ši­lumą ir in­ves­ti­ciją, turės būti ma­žesnės nuo 10 iki 20 pro­c., pa­ly­gin­ti su anks­tes­ne mokė­ta kai­na už ši­lumą prie­š na­mo re­no­va­ciją“, – skai­čia­ vo A.But­ke­vi­čius. Pas­ko­las ims sa­vi­val­dy­bių įmonės

„„Klaipėdos regione

atnaujinti 48 daugiabučiai, iš jų 37 – Klaipėdoje.

A.But­ke­vi­čius anks­čiau pro­gno­za­ vo, kad jo va­do­vau­ja­mos Vy­riau­ sybės pa­reng­tas nau­jas dau­gia­bu­ čių re­no­va­vi­mo pro­gra­mos mo­de­lis jau šie­met leis re­no­vuo­ti 600–700 namų. Pa­gal naują mo­delį pa­sko­las iš bankų ims ne gy­ven­to­jai, o sa­vi­ val­dy­bių įmonės. Nau­ja­sis dau­gia­bu­čių namų at­ nau­ji­ni­mo mo­de­lis pir­miau­sia skir­tas ener­gi­niam efek­ty­vu­mui di­din­ti dau­giau­sia ener­gi­jos su­var­ to­jan­čiuo­se dau­gia­bu­čiuo­se. Be to, pa­gal naująjį Vy­riau­sybės pa­rengtą pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo mo­delį

siū­lo­ma smar­kiai pa­di­din­ti sa­vi­ val­dy­bių vaid­menį. Tei­gia­ma, kad Vy­riau­sybė ar­ ti­miau­siu me­tu pa­kvies sa­vi­val­ dy­bes im­tis ini­cia­ty­vos ir at­rink­ti nee­fek­ty­viau­siai ener­giją var­to­jan­ čius dau­gia­bu­čius pa­sta­tus. „Jau tu­ri­me in­for­ma­ciją iš tri­ jų sa­vi­val­dy­bių, tu­rinčių at­rink­ ti gy­ve­na­muo­sius na­mus, ku­rie pir­miau­sia tu­ri būti re­no­vuo­ja­mi. Pir­mu­mo teisė su­tei­kia­ma tiems, ku­rie ener­gi­niu po­žiū­riu ne­tau­ piau­si“, – teigė A.But­ke­vi­čius.

ener­giją var­to­jan­čių dau­gia­bu­čių sąra­šus bei re­no­va­ciją vyk­dy­ti at­ si­žvel­giant į juos. „To­kiu at­ve­ju be­veik be išim­ ties į to­kius sąra­šus pa­klius Vil­ niaus se­na­mies­čio, cent­ro ma­ži pa­vel­do­sau­gi­ninkų sau­go­mi na­ mai. Ta­čiau sa­ko­ma, kad jie pa­ gal pro­gramą ne­bus re­no­vuo­ja­mi. Ky­la klau­si­mas, kaip bus at­ren­ka­ mi tie na­mai, ku­rie galės da­ly­vau­ ti pro­gra­mo­je, jei­gu cent­re ir se­ na­mies­ty­je ne­bus re­no­vuo­ja­mi?“ – kalbė­jo V.Tu­ro­nis.

Nau­jovės ver­čia abe­jo­ti

Kol nau­ja­sis mo­de­lis nėra ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­tas, vals­tybė gy­ven­to­jams ski­ria 15 pro­c. dyd­žio kom­pen­sa­ciją už in­ves­ti­ci­jas į ener­giją tau­pan­čias prie­mo­nes; jei­gu na­mas tam­pa 40 pro­c. tau­pes­nis, pa­ra­ma ga­li siek­ ti ir 30 pro­c. Gy­ven­to­jai, ne­tu­rin­ tys sa­vo lėšų, re­no­va­ci­jai rei­ka­lingą sumą ga­li pa­si­sko­lin­ti leng­va­tinė­ mis sąly­go­mis – su 3 pro­c. fik­suo­ to­mis me­tinė­mis palū­ka­no­mis. Dar anks­čiau dau­gia­bu­čių gy­ ven­to­jai galė­jo pre­ten­duo­ti į 50 pro­c. kom­pen­sa­ciją, ta­čiau li­ku­ sias lėšas pro­jek­tui turė­jo sko­lin­ tis sa­va­ran­kiš­kai. Pa­sak Na­cio­na­linės dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­to­rių aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Tu­ro­nio, did­žiau­sia se­no­sios Vy­riau­sybės klai­da bu­vo ta, kad ji ne­su­gebė­jo įžvelg­ti ir pa­nai­kin­ti kliū­čių biu­ rok­ra­tinė­je sis­te­mo­je, ku­ri pri­valė­ jo or­ga­ni­zuo­ti re­no­va­ci­jos pro­cesą. Nau­jo­sios vald­žios už­mo­jus V.Tu­ ro­nis pa­gyrė, ta­čiau ga­limą sėkmę įver­ti­no kri­tiš­kai. „Ge­rai, kad at­si­ ran­da naujų prie­mo­nių re­no­va­ci­jai ska­tin­ti. Ta­čiau mes iki šiol ne­ži­ no­me, kas konk­re­čiai yra tas nau­ja­ sis mo­de­lis ir kaip jis veiks. Kal­bos la­bai prie­šta­rin­gos. Tiek prem­je­ras, tiek ap­lin­kos mi­nist­ras apie mo­ delį pa­sa­ko­ja ga­na skir­tin­gai. Vie­ na ver­tus, at­ro­do, kad gy­ven­to­jams nie­ko ne­reikės da­ry­ti, bet, ki­ta ver­ tus, gy­ven­to­jams reikės daug kam pri­tar­ti“, – sakė V.Tu­ro­nis. Sąra­šai išk­reips si­tua­ciją

V.Tu­ro­nis kri­tiš­kai at­si­lie­pia ir apie pla­nus su­da­ry­ti nee­fek­ty­viau­siai

„Gy­ven­to­jai, ku­rie jau šį tą pa­ darė ši­lu­mai tau­py­ti – pa­si­keitė du­r is, laip­t inės lan­g us, ši­l u­m os punk­tus, ap­šil­ti­no ga­li­nes sie­nas už sa­vo pi­n i­g us, bus baud­ž ia­ mi, kad tau­po pi­ni­gus ir kad jau tau­p o ši­l umą. Jie ne­b us įtrauk­ ti į nee­fek­ty­viau­siai ši­lumą var­ to­jan­čių namų sąrašą ir bus nu­ grūsti į re­no­va­ci­jos eilės pa­baigą. To­k iu at­ve­j u re­n o­v uo­ja­m i ir fi­ nan­suo­ja­mi bus na­mai tin­gi­nių, ku­r ie iki šiol nie­ko ne­d arė“, – pik­ti­no­si V.Tu­ro­nis. Padėtų ir mėne­sinės rink­lia­vos

Algirdas Butkevičius:

Pir­mu­mo teisė su­tei­ kia­ma tiems, ku­rie ener­gi­niu po­žiū­riu ne­tau­piau­si. Spe­cia­lis­tui ky­la klau­si­mas, koks li­ki­mas lau­kia tų gy­ven­tojų, ku­rie ro­dys ini­cia­tyvą, kad jų nuo­sa­vybė būtų re­no­vuo­ja­ma, ta­čiau jie ne­ pak­lius į dau­giau­sia ener­gi­jos su­ var­to­jan­čių sąra­šus. Grei­čiau­siai į pro­gramą bus įtrauk­ti tie na­mai, ku­rių gy­ven­to­jai re­no­va­ci­jai prie­ šin­sis la­biau­siai. „Mūsų pa­tir­tis ro­do, kad tų dau­ gia­bu­čių, ku­rie ši­lumą var­to­ja nee­ fek­ty­viau­siai, gy­ven­to­jai yra abe­ jin­gi ir ne­si­rūpi­na sa­vo na­mais. Juos pa­ska­tin­ti ką nors da­ry­ti la­bai sun­ku. Jei­gu jie turės duo­ti su­ti­ki­ mus su re­no­va­ci­ja, abe­jo­ju pro­jek­to sėkme“, – ma­no V.Tu­ro­nis. Dar vie­nas ne­rimą ke­lian­tis da­ ly­kas – įve­dus naująją re­no­va­ci­jos tvarką nu­kentė­ti ga­li tie gy­ven­to­ jai, ku­rie ši­lumą taupė pi­ges­niais būdais ir mo­der­ni­zuo­ti dau­gia­bu­ čius ruošė­si žings­nis po žings­nio.

V.Tu­ro­nis įsi­ti­kinęs, kad anks­tes­ nis dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos mo­ de­lis galė­jo įsi­siū­buo­ti, ta­čiau ko­ ją tam pa­ki­šo iki ga­lo ne­su­de­rin­tas pa­skolų me­cha­niz­mas. Se­na­sis mo­de­lis, kai gy­ven­to­jai pa­reiš­kia norą re­no­vuo­ti sa­vo na­mus, sko­li­ na­si ir gauna pa­ramą, galė­jo veik­ ti ir to­liau – te­reikė­jo su­pap­ras­tin­ ti pa­skolų ga­vi­mo tvarką. „Be to, tie dar­bai, ku­rie bu­vo at­lik­ti anks­ čiau, taip pat turėtų būti įtrauk­ ti į pro­gramą ir už juos turėtų būti kom­pen­suo­ja­ma. Lie­tu­vo­je yra la­ bai daug namų, ku­riuo­se pa­keis­ti laip­ti­nių lan­gai, du­rys, o tai ne­ma­ žai kai­nuo­ja. Jei­gu jie šiais me­tais ap­si­spręstų dėl re­no­va­ci­jos, jiems galėtų būtų kom­pen­suo­ja­mi tie pa­ tys 15 pro­c., kaip kom­pen­suo­ja­ma tiems, kad tik da­bar tuos lan­gus pa­si­keistų. Tai būtų di­delė pa­ska­ta ir žmonės su­si­domėtų re­no­va­ci­ja“, – kalbė­jo V.Tu­ro­nis. Ma­si­nei re­no­va­ci­jai įsibėgė­ti pa­ dėtų ir mėne­sinės rink­lia­vos, kai lėšų atei­ties dar­bams skirtų vi­si be išim­ties dau­gia­bu­čių gy­ven­to­ jai. „Kai žmonės kau­pia, jie pra­de­ da su­pras­ti, kad yra tam tik­ra pi­ nigų su­ma, ku­ri ga­li būti pra­di­nis įna­šas ko­kiems nors dar­bams at­ lik­ti ar­ba, pa­vyzd­žiui, re­no­va­ci­ jai“, – teigė V.Tu­ro­nis. Kaip pa­vyzd­žius jis įvar­di­jo Slo­ va­kiją ir Len­kiją, kur pra­gy­ve­ni­ mo ly­gis pa­na­šus kaip Lie­tu­vo­je, o mėne­sinės rink­lia­vos iš dau­gia­ bu­čių gy­ven­tojų yra pri­va­lo­mos. Slo­va­ki­jo­je gy­ven­to­jai kas mėnesį į kau­piamąjį fondą mo­ka po 1–2,5 li­to, Len­ki­jo­je – ma­žiau nei litą.


8

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

lietuva

Par­la­men­tinė pa­tir­tis įspūdžio ne­da­ro Su­ras­ti gerą darbą – neleng­va už­duo­tis, nes darb­da­viams par­la­men­tinė pa­tir­tis įspūdžio ne­da­ro. Tai su­pra­to kai ku­rie į naująjį Seimą neiš­rink­ti par­la­men­ta-­ rai. Vie­ni dar­bus ra­do, ki­ti te­beieš­ko.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kur dėtis, jei tau­ta at­stūmė? Tokį klau­simą sau ke­lia ke­lios de­šim­ tys bu­vu­sių par­la­men­tarų, li­gi šiol ieš­kan­čių dar­bo. Tarp jų – ir par­ti­ jos pir­mi­nin­kas, ir buvęs mi­nist­ras. Net pus­šim­tis pra­ėju­sios ka­den­ci­ jos Sei­mo na­rių per rin­ki­mus pa­ tyrė fias­ko – į naująjį Seimą iš­rink­ ti ne­bu­vo. A.Čap­li­kas pra­trūko

Kai ku­rie buvę par­la­men­ta­rai dar­ bus ra­do, kai ku­rie lig šiol te­beieš­ ko, o kai ku­rie, apie tai pa­klaus­ti, suirz­ta. An­tai skaud­žiau­sią pra­ laimė­jimą Sei­mo rin­ki­muo­se pa­ty­ ru­sios Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos (LiCS) pir­mi­nin­kas Al­gis Čap­li­kas bend­rau­da­mas su sa­vait­raš­čiu pra­ trūko. „Ne jūsų rei­ka­las, ką aš da­bar da­rau. Kai nu­spręsiu pra­neš­ti, tai ir pra­ne­šiu. Ra­dau darbą. Iki“, – tiek teiš­tarė li­be­ral­cent­ristų ved­lys, bu­ vęs svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras. A.Čap­li­kas Sei­me dir­bo ke­lias ka­ den­ci­jas. Pa­gal iš­si­la­vi­nimą jis – in­ži­nie­rius geo­de­zi­nin­kas. Be dar­bo sėdi ir A.Čap­li­ko par­ ti­jos ko­le­gos – eks­par­la­men­ta­ras, di­si­den­tas Vy­tau­tas Bo­gu­šis, taip pat buvęs vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Artū­ras Me­lia­nas. „Na, ieš­ko­tis dar­bo ne­sku­bu. Ne­ra­dau. Bet jūsų klau­si­mas ne­ko­rek­tiš­kas. Darbų yra pa­kan­ka­mai. Ar sun­ku jį ras­ ti, pri­klau­so nuo konk­re­taus žmo­ gaus“, – aiš­ki­no A.Me­lia­nas. Gy­vens iš ren­tos

Be dar­bo vis dar sėdi ir be­veik 18 metų Sei­me su per­trau­ko­mis pra­ leidęs kon­ser­va­to­rius Sau­lius Pe­

va­vau prie­š pa­suk­da­mas į po­li­tiką. Ži­no­ma, da­bar man rei­kia pa­si­ mo­ky­ti, įgy­ti kva­li­fi­ka­ci­nių ži­nių, bet yra kitų da­lykų, ku­rių įga­vau dirb­da­mas par­la­men­te“, – aiš­ki­no A.En­dzi­nas. Buvęs po­li­ti­kas ku­pi­nas op­ti­miz­ mo: „Dir­bu nuo tos die­nos, kai pri­ siekė nau­ja­sis Sei­mas. Aš ne­turė­jau ato­stogų, nors la­bai no­riu. Gy­ve­ni­ mas yra gra­žus vi­sur. Ir man se­ka­ si, ir kas dieną vis ge­riau: ar po­li­ ti­ko­je, ar vers­le.“

če­liū­nas. Jis pri­si­pa­ži­no dar­bo nė neieš­kojęs. S.Pe­če­liū­nas yra įgijęs in­ži­nie­riaus ke­li­nin­ko spe­cia­lybę. „Nie­kam ne­įdo­mu, kad tu tu­ri par­ la­men­ti­nio dar­bo pa­tir­ties“, – aiš­ ki­no S.Pe­če­liū­nas ir pri­pa­ži­no, kad darbą su­si­ras­ti sun­ku.

Grįžo į ad­vo­katūrą

Prie se­nos veik­los grįžo ir ki­tas buvęs par­la­men­ta­ras, Krikš­čio­nių par­ti­jos at­sto­vas Vid­man­tas Žie­ me­lis. Par­la­men­te ne vieną ka­den­ ciją pra­leidęs po­li­ti­kas da­bar dir­ba ad­vo­ka­tu. „Kai neiš­rin­ko į Seimą, iš kar­to po rin­kimų dirb­ti pra­dėjau. Atkū­riau ad­vo­katų kon­torą, ir vis­ kas. Dir­bu. Aiš­ku, tam tik­ro lai­ko rei­kia, kol su­si­for­muos klientū­ra, bet jau pra­de­da at­si­ras­ti“, – apie sa­vo darbą pa­sa­ko­jo V.Žie­me­lis. Jo tei­g i­m u, eks­par­l a­m en­ta­ rui ras­ti darbą ne­turėtų būti sun­ ku, bet tai pri­klau­so nuo pro­fe­ si­jos. „Aš, pa­vyzd­žiui, nuo teisės ne­bu­vau nu­tolęs, dir­bau Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­te, gal man ir leng­viau. Be to, ad­vo­ka­to pro­fe­si­ ja lais­va, ne­si nie­kam at­skai­tin­gas, ne­rei­kia pra­šy­ti, kad priimtų į dar­ bą“, – dėstė V.Žie­me­lis.

Saulius Pečliūnas:

Nie­kam ne­įdo­mu, kad tu tu­ri par­la­ men­ti­nio dar­bo pa­ tir­ties.

S.Pe­če­liū­nas aiš­ki­no grei­čiau­siai prašysiąs signataro rentos. Dar vie­nas į par­la­mentą ne­pa­ tekęs kon­ser­va­to­rius Eval­das Jur­ ke­vi­čius taip pat pri­pa­ži­no dar­bo dar ne­radęs. „Dar­bo skel­bimų pil­ na: žiū­riu, skai­tau. Ne­sun­ku ras­ ti – sun­ku iš­si­rink­ti. Kai ne­tu­riu ką veik­ti, tai ir ieš­kau. Kai tu­riu ką veik­ti – neieš­kau. Dar­bo aš vi­sa­da tu­riu. Ka­da pra­dėsiu dirb­ti? Kaip Die­vas duos, ta­da ir pra­dėsiu“, – pink­liai kalbė­jo E.Jur­ke­vi­čius.

Vėl į te­le­vi­ziją

Ieš­kant dar­bo kiek leng­viau pra­ mogų pa­sau­lio at­sto­vams, bu­vu­ sios Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­jos (TPP) nariams. Tar­ki­me, kurį laiką net Sei­mo pir­mi­nin­ku buvęs Arū­ nas Va­lins­kas, pra­laimėjęs mūšį dėl par­la­men­ta­ro man­da­to, sėkmin­gai su­grįžo į te­le­vi­ziją. Kal­ba­ma, kad A.Va­lins­kas ar­ti­miau­siu me­tu ga­ lėtų im­ti va­do­vau­ti BTV, ku­rią nu­ si­pir­ko LNK. Be­je, jo žmo­na eks­par­la­men­ tarė Ing­ri­da Va­lins­kienė su­grįžo prie sa­vo mėgsta­mos veik­los – fil­ mų gar­si­ni­mo LNK. Dirb­ti į te­le­ vi­ziją su­grįžo ir bu­vu­si Sei­mo na­ rė ak­torė As­ta Bau­kutė. Į pra­mogų pa­sau­lio verslą vėl pa­traukė ir bu­ vę Sei­mo na­riai Li­gi­tas Ker­na­gis, Do­nal­da Mei­že­lytė.

At­gal pri­ėmė išskės­to­mis ran­ko­mis

Ne vi­siems bu­vu­siems Sei­mo na­ riams dar­bo paieš­kos – bergžd­žias rei­ka­las. Yra ne­ma­žai sėkmingų pa­vyzd­žių. An­tai Li­be­ralų sąjūdžio at­sto­vas Aud­rius En­dzi­nas tuoj po Sei­mo rin­kimų grįžo tvar­ky­ti sa­vo vers­lo rei­kalų. „Man dar­bo ne­reikė­jo ieš­ko­ ti. Išė­jau iš ten, kur manęs laukė. Priėmė at­ga­lios išskės­to­mis ran­ ko­mis. Turė­jau sa­vo įmonę, šei­ma – ak­ci­nin­kai. Aš tai įmo­nei va­do­

lietuva per savaitę Penk­ta­die­nis Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rai dėl nu­si­kals­ta­mų veiks­mų per Sau­sio įvy­ kius Lie­tu­vo­je ren­gia­si pa­teik­ti įta­ri­mus 81 as­me­niui. Tarp šių as­me­nų – 1991 m. ėję va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas SSRS Gy­ny­ bos mi­nis­te­ri­jo­je, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jo­je, Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­te, da­ly­va­vę 1991 m. sau­sį jė­ga štur­muo­jant bei uži­mant stra­te­giš­kai svar­bius ob­jek­ tus ir ki­ti jiems tal­ki­nę žmo­nės.

„„Duobė: kai ku­rie po­li­ti­kai, neiš­rink­ti į Seimą, jau ke­lis mėne­sius sėdi

be dar­bo. Tarp jų – li­be­ral­cent­ris­tai A.Čap­li­kas (iš viršaus), V.Bo­gu­šis, A.Me­lia­nas.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, To­mo Ra­gi­nos, Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2013 01 10 2013 01 16

Pir­ma­die­nis Šiuo me­tu by­lą su­da­ro apie 700 to­mų me­džia­gos. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas at­lie­ka­ mas dėl tarp­tau­ti­nės tei­sės drau­džia­mo el­ge­sio su žmo­nė­mis ir ka­ro nu­si­kal­ti­mų. 1991 m. sau­sį So­vie­tų Są­jun­gos ka­ri­ niams da­li­niams štur­muo­jant Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­tą bei Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tą žu­vo 14 žmo­nių, 31 bu­ vo sun­kiai su­trik­dy­ta svei­ka­ta, dau­giau nei 1000 bu­vo ki­taip su­ža­lo­ti.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ne­ su­tei­ku­si Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės Dei­ vi­do Stag­niū­no po­ri­nin­kei, čiuo­ žė­jai JAV pi­lie­tei Isa­bel­lai To­bias (nuotr.), krei­pė­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą, kad šis išaiš­kin­tų pi­ lie­ty­bės tei­ki­mo plėt­ros ga­li­ my­bes. Spe­cia­lią dar­bo gru­pę dėl ga­li­my­bių ame­ri­kie­tei su­teik­ti pi­lie­ty­bę va­kar su­da­rė Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­ si­ja. Ša­lies va­do­vės tei­ gi­mu, šiuo me­tu pi­ lie­t y­b ės tei­k i­m o tvar­ka griež­ta, o vi­suo­me­nė­je vyks­ tan­č ios per­m ai­ nos kei­čia žmo­nių

Ant­ra­die­nis lū­kes­čius. To­dėl bū­ti­nas aiš­kus at­sa­ky­mas, ar no­rint iš­plės­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės tei­ki­mo ga­li­my­bes, pa­ kan­ka Pi­lie­ty­bės įsta­ ty­mo pa­tai­sų, ar tam bū­ti­na keis­ti Kons­ti­ tu­ci­ją. Pa­gal šį tei­sės ak­tą dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės at­ ve­jai ga­li bū­ti tik re­tos išim­ tys, o su­teik­ ti Lie­tu­vos pi­lie­ ty­bę ga­li­ma tik už esa­mus, o ne spė­ja­mus nuo­pel­nus.

Pas­ku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ta­to­riu­mi va­di­na­ mas Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­sand­ ras Lu­ka­šen­ka (nuotr.) vėl mums pa­žė­rė pi­pi­rų: jis pa­reiš­kė, kad jo ša­lis de­ra­si su Ru­si­jos ir Uk­rai­nos uos­tais dėl kro­vi­nių ga­ be­ni­mo, tad tu­rės al­ter­na­ty­vą Lie­tu­vai. „Mes są­ži­nin­gai pa­sa­kė­me, kad mū­sų par­tne­riai Lie­tu­vo­je su­pras­tų, jog svars­ to­me al­ter­na­ty­vius va­rian­tus. Kai tik su­ si­tar­si­me dėl uos­tų Ka­li­ning­ra­do sri­ty­ je ir Uk­rai­no­je, dėl ta­ri­fų, mes, ži­no­ma, ne­be­dė­si­me vi­sų kiau­ši­nių į vie­ną pin­ ti­nę. Lie­tu­va tu­ri tai su­pras­ti“, – ant­ra­ die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė A. Lu­ka­šen­ka. Kart­kar­tė­mis nu­si­drie­kian­čių ei­lių Bal­ta­ ru­si­jos ir Len­ki­jos bei Lie­tu­vos pa­sie­ny­je prie­žas­ti­mi jis įvar­di­jo „po­li­ti­nes kliū­tis“. „Vi­si spren­di­mai tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­ ti ir priim­ti vie­nu kar­tu. Mes tu­ri­me daug


9

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

lietuva Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­tas (VSD) tu­rė­tų tap­ti at­vi­res­nis vi­suo­me­ nei, nes ji stip­ri tuo­ met, kai yra ge­rai in­ for­muo­ta. Taip tvir­ ti­na Sei­mo Na­cio­ na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­ kas Ar­tū­ras Pau­ laus­kas.

„„Po­ky­čiai: A.Pau­laus­kas ža­da, kad jo va­do­vau­ja­mam Sei­mo NSGK bus svar­bus ir kuo di­des­nis vals­ty­bės rei­ka­lų vie­šu­mas, ir ener­ge­ti­nės ne­prik­

lau­so­my­bės sie­kis. 

„Fo­to­die­nos“ / Ie­vos Bu­dzei­kai­tės nuo­tr.

Dau­giau vie­šu­mo ne­pa­kenks Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Kas kei­sis jums ta­pus NSGK pir­mi­nin­ku? Gal ga­lė­tu­mė­ te įvar­dy­ti tris dar­bus, ku­riuos ren­gia­tės nu­veik­ti stip­rin­da­mas ša­lies na­cio­na­li­nį sau­gu­mą? – Prio­ri­te­tus ra­šo­me kiek­vie­ną die­ ną. Ku­rių nors tri­jų dar­bų neišs­ kir­čiau. Yra vi­sų tų ins­ti­tu­ci­jų par­ la­men­ti­nė kont­ro­lė, tei­sė­kū­ra. Tai dar­bai, ne­lei­džian­tys kur nors nu­ kryp­ti. Įs­ta­ty­mai svars­to­mi vie­nas po ki­to. Kal­bant apie šiuos me­tus, svar­biau­sia – da­ly­va­vi­mas ir pir­ mi­nin­ka­vi­mas ES. Tai mums di­de­lis iš­šū­kis, juo­lab kad tu­ri­me su­reng­ti kon­fe­ren­ci­ją, ku­ri to­kia bus tik ant­rą kar­tą ES. Vi­sų Eu­ro­pos ša­lių par­la­ men­tų at­sto­vai bus. Mū­sų ko­mi­te­tui ir Už­sie­nio rei­ka­lų pa­ves­ta pa­rink­ti kon­fe­ren­ci­jai te­mas, su­kvies­ti kal­bė­ to­jus ir pan. Sa­ky­čiau, kad tai vie­nas prio­ri­te­ti­nių dar­bų šiais me­tais. – Jū­sų pirm­ta­kas šia­me po­ste Ar­vy­das Anu­šaus­kas la­bai daug

kal­bė­jo apie ener­ge­ti­nę ne­prik­ lau­so­my­bę. Esą di­džiau­sia šiuo me­tu grės­mė na­cio­na­li­niam sau­gu­mui – ša­lies ener­ge­ti­kos pri­klau­so­my­bė nuo vie­no tie­ kė­jo. – „Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo“ są­vo­ka la­bai pla­ti. Jos ne­ga­li vien į ener­ ge­ti­nį sau­gu­mą su­ves­ti. Įs­ta­ty­me grės­mės yra la­bai aiš­kiai api­brėž­ tos. Mums la­bai svar­bu už­tik­rin­ ti vi­suo­me­nės so­li­da­ru­mą, kon­ so­li­da­ci­ją. Svar­biau­sia, kad tie vi­di­niai re­sur­sai bū­tų stip­rūs ir mes kiek įma­no­ma ma­žiau skal­dy­tu­mės, pyk­tu­mės, kad so­cia­li­niai klau­si­mai bū­tų spren­džia­mi. No­ri­si, kad bū­tų taip, jog tie, ku­rie dir­ba, ku­rie yra kū­ry­biš­ki, ga­lė­tų gy­ven­ti iš dar­bo, iš sa­vo veik­los. Ma­nau, to­kią dva­ sią la­bai svar­bu iš­lai­ky­ti. Vi­sa ki­ta, kas išo­rė­je, taip pat svar­bu. Taip pat ir ener­ge­ti­kos da­ly­kai. Ma­nau, da­bar sta­to­mas su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las, tie­sia­mi elekt­ros tink­lai liu­di­ja, kad dau­giau ma­žiau į ener­ ge­ti­nį sau­gu­mą ar ne­prik­lau­so­my­bę mes ei­na­me. Ko­kių nors iš­skir­ti­nių

da­ly­kų mes čia var­gu ar pa­da­ry­si­ me. Taip, šian­dien tu­ri­me „Gazp­ rom“, ku­ris yra vie­nin­te­lis tie­kė­jas, 90 pro­c. elekt­ros taip pat per­ka­me iš Ru­si­jos. Ener­ge­ti­nė ne­prik­lau­so­ my­bė vi­sų pir­ma ly­gu eko­no­mi­nė ne­prik­lau­so­my­bė.

Vi­suo­me­nė stip­ ri, kai ji in­for­muo­ ta, kai ji ne­mai­ti­ na­ma ko­kiais nors gan­dais ar są­moks­lo teo­ri­jo­mis.

– Ki­tas da­ly­kas – spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ir jų par­la­men­ti­nė kont­ro­lė. Atė­jusiems į val­džią de­ši­nie­siems pra­džio­je at­ro­ dė, kad spe­cia­lio­sios tar­ny­bos kont­ro­liuo­ja po­li­ti­kus. – Kol kas ne­tu­riu to­kių duo­me­nų, kad šios tar­ny­bos veik­tų ne pa­gal

Ant­ra­die­nis klau­si­mų Len­ki­jai ir Lie­tu­vai. Jos taip pat ga­li tu­rė­ti klau­si­mų, dau­giau­sia po­ li­ti­nių“, – tei­gė A.Lu­ka­šen­ka.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys krei­pė­si į Sei­mą su pra­ šy­mu pa­nai­kin­ti par­la­men­ ta­rės Ne­rin­gos Venc­kie­nės (nuotr.) tei­si­nę ne­lie­čia­my­ bę. Ji iš vi­so įta­ria­ma dėl še­ šių nu­si­kals­ta­mų vei­kų. Lai­ki­no­ji Sei­mo ty­ri­mo ko­mi­si­ ja pra­šys pro­ku­ro­rų pa­teik­ti neiš­ kar­py­tą vaiz­do įra­šą, ku­ria­me už­ fik­suo­tas mer­gai­tės per­da­vi­mas mo­ti­nai, kaip tei­gia šios ko­mi­si­jos va­do­vas so­cial­de­mok­ra­tas Vy­tau­ tas Sau­lis. Pa­ti N.Venc­kie­nė ne kar­tą yra mi­nė­ju­si, kad vaiz­do įra­šas, ku­ ria­me už­fik­suo­ta, kaip per­nai ge­gu­žės 17 d. Gar­lia­vo­je, jos na­muo­se, mer­gai­tė per­duo­da­ ma mo­ti­nai, įro­dy­tų, jog ma­ža­me­tė bu­

įsta­ty­mus, ten­kin­tų sa­vo in­te­re­ sus. Tu­ri­me to­kių įta­ri­mų dėl po­ kal­bių klau­sy­mo­si, dėl pa­reiš­ki­mų apie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus. Aiš­kin­si­mės, dirb­si­me. Kaip ir kiek­ vie­ną kar­tą, yra pro­ble­mų, jas rei­ kia spręs­ti. Bet dra­ma­ti­zuo­ti, kad vals­ty­bė pa­vo­ju­je, aš ne­lin­kęs. Yra priim­ti du nau­ji la­bai svar­būs įsta­ ty­mai: Žval­gy­bos įsta­ty­mas – sa­ ky­čiau, yra daug po­ky­čių ši­tų žval­ gų vei­ko­je, rei­kia pa­žiū­rė­ti, kaip jis vei­kia. Praė­jus ko­kiam pus­me­čiui tu­rė­tu­me la­bai ati­džiai pa­žiū­rė­ti, ar vis­kas pa­da­ry­ta, ar jis įgy­ven­ di­na­mas. Yra tų dar­bų, bet na­cio­ na­li­nį sau­gu­mą vi­sų pir­ma ma­tau kaip tą vi­di­nį su­si­kau­pi­mą ir vi­di­ nį stip­ru­mą, o iš jo ky­la ir ki­ti da­ly­ kai – ir ener­ge­ti­ka, ir ap­lin­ko­sau­ga, de­mok­ra­ti­niai rei­ka­lai. Vis­kas tu­ ri veik­ti. – Praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­ me ne kar­tą links­niuo­tas VSD. De­ši­nie­ji atė­ję į val­džią skel­bė, kad tai ko­ne vals­ty­bė vals­ty­bė­ je, pa­skui skel­bė, kad si­tua­ci­ja

ge­res­nė. Ga­liau­siai, bai­gian­ tis ka­den­ci­jai, VSD pir­mą kar­ tą vie­šai pa­skel­bė me­ti­nę ata­ skai­tą. Vie­šą ata­skai­tą. Ar jūs siek­si­te, kad VSD bū­tų at­vi­res­ nė, vie­šes­nė ins­ti­tu­ci­ja? – Ši­ta ži­ny­ba ne­tu­rė­tų bū­ti la­bai jau vie­ša. Bet, ži­no­ma, ne­ga­li­ma vi­siš­kai tų da­ly­kų įslap­tin­ti. Taip gims­ta įvai­riau­sios są­moks­lo teo­ ri­jos. Taip, vie­nas bū­dų, kaip ir da­ ro­ma, – vie­ša veik­los ata­skai­ta. Ji vi­suo­me­nei priei­na­ma ir ži­no­ma. VSD dar­bas su­si­jęs su ri­zi­ka, su vals­ty­bės pa­slap­ti­mis, tad ne­ga­li­ ma vis­ko vie­šin­ti ir skelb­ti. Ta­čiau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai, ką mes nu­ tar­si­me ko­mi­te­te, vi­suo­me­nei bus ga­li­ma teik­ti. VSD pri­va­lės tai da­ ry­ti. Ku­ri nors da­lis VSD ata­skai­ tos vi­suo­me­nei tu­ri bū­ti ži­no­ma ir skel­bia­ma. Vi­suo­me­nė stip­ri, kai ji in­for­muo­ta, kai ji ne­mai­ti­na­ma ko­ kiais nors gan­dais ar są­moks­lo teo­ ri­jo­mis. Ne vi­sa­da to­kia in­for­ma­ci­ ja pa­to­gi, ta­čiau ge­riau, kai žmo­gus ži­no ją iš tų, ku­rie ga­li tie­sio­giai ją teik­ti.

Tre­čia­die­nis vo paim­ta prie­var­ta, o N.Venc­kie­nei me­ta­ mi kal­ti­ni­mai ne­pag­ rįs­ti. „Ge­ne­ra­li­nis pro­ ku­ro­ras vi­siems me­ luo­ja. Jei­gu jūs ati­džiai se­kė­te, at­si­ran­da nau­ jų ap­lin­ky­bių – kad, pa­ si­ro­do, aš dar ir Laimutę Stan­kū­nai­tę spar­džiau. Vi­so to nė­ra“, – ste­bė­ jo­si N.Venc­kie­nė. O Al­gir­das But­ke­vi­ čius sa­ko, kad jo va­do­ vau­ja­ma par­ti­ja pa­si­sa­kys už ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­ mą, nes N.Venc­kie­nės veiks­ mus tu­ri ver­tin­ti teis­mai, o ne po­li­ti­kai.

Ką dar veik­ti Sei­me, jei dar­bo ko­mi­te­tuo­ se ir ko­mi­si­jo­se per ma­žai? Ži­no­ma, rei­ kia bur­ti par­la­men­ti­nę gru­pę. Jų ir nau­jo­ sios ka­den­ci­jos Sei­me – net try­li­ka.

Pa­vyz­džiui, ti­kin­čius par­la­men­ta­rus vie­ ni­jan­čio­je Mal­dos par­la­men­ti­nė­je gru­pė­je, kaip ir vai­sin­gu­mu be­si­rū­pi­nan­čio­je Vys­ to­mo­jo bend­ra­dar­bia­vi­mo, rep­ro­duk­ci­nės svei­ka­tos ir tei­sių par­la­men­ti­nė­je gru­pė­ je, – 17 na­rių. Mal­dos gru­pės pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis aiš­ki­no, kad par­la­men­ta­rai kar­tą per sa­vai­tę ren­ ka­si Sei­mo kop­ly­tė­lė­je ir mel­džia­si. Gau­siau­sia Sei­me – Mo­te­rų par­la­ men­ti­nė gru­pė. Ji jun­gia net 28 Sei­ mo mo­te­ris par­la­men­ta­res. Šios gru­ pės ini­cia­to­rė so­cial­de­mok­ra­tė Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė (nuotr.) aiš­ki­no, kad gru­pė pir­mi­nin­kės kol kas neiš­ si­rin­ko, tad ji dar tik ku­ria­ma. „Prie šios gru­pės li­ko ne­pri­si­jun­gu­sios tik Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos mo­te­ rys“, – „Vil­niaus die­nai“ tei­gė M.A.Pa­vi­lio­nie­nė.


10

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

pasaulis

Ku­ba

ne­drą­siai

pra­ve­ria du­ris Šeš­tą re­vo­liu­ci­jos gy­va­vi­mo de­šimt­me­tį Ku­ba kiek at­lei­džia va­de­les, bet skep­ti­kai tai va­di­na pseu­do­re­for­mo­mis, o gy­ven­to­ jai ne­drą­siai tel­kia vil­tis į už­sie­nio ke­lio­nes pa­leng­vi­nan­tį įsta­ty­mą.

„„Pro­me­na­da: tu­ris­tų pa­mėg­tas Ma­le­ko­nas yra vie­nin­te­lė vie­ta, kur ku­bie­čiai ga­li bend­rau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu

dar­be. 

Pra­džia ir pa­bai­ga

8 km nu­si­drie­ku­si Ma­le­ko­no kran­ti­ nė lai­ko­ma Ha­va­nos vi­zi­ti­ne kor­te­le. Anot vie­no ži­no­miau­sių šiuo­lai­ki­nių Ku­bos ra­šy­to­jų Leo­nar­do Pa­du­ros, ji at­spin­di ša­lies gy­ve­ni­mą. „Ma­le­ko­nas yra sa­los ir jos vi­ suo­me­nės sin­te­zė, jau­nų ir se­nų, emo ir keis­tuo­lių, kek­šių ir mo­čiu­ čių. Vie­niems tai yra sa­los pa­bai­ga, ki­tiems – pra­džia. Kai kam tai yra vil­ties pa­bai­ga, kai kam – pra­džia“, – Vo­kie­ti­jos žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė L.Pa­du­ra. Ku­bos re­vo­liu­cio­nie­riams Ma­ le­ko­nas bu­vo pa­grin­di­nė sce­na. Sau­sio 8 d. su­ka­ko 54 me­tai per­ ga­lin­gam Fi­de­lio Cast­ro ir jo gink­ lo drau­gų mar­šui, pa­bė­gus dik­ta­ to­riui Ful­gen­cio Ba­tis­tai. Ma­le­ko­ne nu­ga­lė­to­jus svei­ki­no šim­tai tūks­ tan­čių žmo­nių. Nei se­na­jam ka­ro vil­kui, tuo­ me­čiam JAV pre­zi­den­tui Dwigh­ tui D.Ei­sen­ho­we­riui, nei jo įpė­di­ niams ne­pa­vy­ko nu­vers­ti F.Cast­ro

re­ži­mo. Tik 2008-ai­siais jis pa­si­ trau­kė iš Ku­bos ly­de­rio po­sto dėl svei­ka­tos pro­ble­mų. Ša­lies vai­rą pe­rė­mė pen­ke­riais me­tais jau­nes­ nis bro­lis Raú­lis.

Žmo­gus, kaž­ka­da vi­ ręs pu­pe­les Che Gue­ va­rai, pri­pa­žįs­ta, kad tai nė­ra tin­ka­ mas ke­lias į atei­tį.

So­cia­liz­mas – kaip greit­puo­dis

Bro­liai, ku­riems – 86 ir 81 me­ tai, dar kar­tą kan­di­da­tuos į Na­ cio­na­li­nę asamb­lė­ją per va­sa­rio 3 d. nu­ma­ty­tus rin­ki­mus. Jie ke­ti­ na to­liau va­do­vau­ti ša­liai jau šeš­ tą re­vo­liu­ci­jos de­šimt­me­tį ir tęs­ti ly­gių ne­tu­rin­tį il­ga­lai­kį so­cia­liz­mo eks­pe­ri­men­tą, kar­tu ryž­da­mie­si ne­drą­sioms re­for­moms.

Sau­sio 14 d. Ku­bo­je įsi­ga­lio­jo nau­jas įsta­ty­mas, lei­džian­tis ša­ lies gy­ven­to­jams iš­vyk­ti į už­sie­nį be ofi­cia­laus lei­di­mo ir už ge­ro­kai ma­žes­nę rink­lia­vą. Bet žmo­nės lie­ ka skep­tiš­ki ir abe­jo­ja, ku­rios vals­ ty­bės su­teiks jiems vi­zą ir ko­kio­mis są­ly­go­mis. Be to, val­džia pa­si­lie­ka tei­sę ne­leis­ti as­me­niui iš­vyk­ti, jei­ gu tai ke­lia pa­vo­jų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Opo­zi­ci­ja tai va­di­na pseu­do­re­ for­ma. Ji tei­gia, kad so­cia­liz­mas Ku­bo­je vei­kia kaip greit­puo­dis: bro­liai Cast­ro tvir­tai lai­ko vož­tu­vą ir šiek tiek jį at­lei­džia, kai spau­di­ mas tam­pa per di­de­lis. Įs­ta­ty­mas nie­ko ne­pa­keis

Mar­ce­li­no gy­ve­na Ma­le­ko­ne, pir­ mu nu­me­riu pa­žy­mė­ta­me na­me. Jam bu­vo dve­ji, kai F.Cast­ro atė­jo į val­džią, ir jis vi­są gy­ve­ni­mą mė­ga­ vo­si re­vo­liu­ci­jos vai­siais – ne­mo­ ka­mu iš­si­la­vi­ni­mu, svei­ka­tos ap­ sau­ga ir ap­gy­ven­di­ni­mu.

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma (de­ šinėje), penk­ta­die­nį Va­šing­to­ne su­si­ti­kęs su Af­ga­nis­ta­no va­do­ vu Ha­mi­du Kar­zai, pa­ža­dė­jo atei­nan­ tį pa­va­sa­rį pa­spar­tin­ti NA­TO va­do­vau­ ja­mų pa­jė­gų at­sa­ko­my­bės už sau­gu­mą per­da­vi­mą af­ga­nis­ta­nie­čių pa­jė­goms. Jis sa­kė, kad NA­TO pa­jė­gos to­je ša­ ly­je at­liks la­bai ri­bo­tą vaid­me­nį po 2014 m., ir tvir­ti­no,

Ne­pai­sy­da­mas to, vy­ras sa­ko: „Jei­gu ga­lė­tu­me ke­liau­ti, mū­sų čia ne­be­bū­tų.“ Tik nau­jas įsta­ty­mas, lei­džian­tis ke­liau­ti, ne­daug ką pa­keis vy­ro gy­ ve­ni­me, nes už Ku­bos ri­bų jo nie­kam ne­rei­kia. Prieš dau­ge­lį me­tų jis pra­ra­ do au­to­bu­so vai­ruo­to­jo dar­bą, už ku­rį gau­da­vo maž­daug 12 do­le­rių (30 li­tų) per mė­ne­sį. Jo žmo­na pa­bė­go su ke­ liau­to­ju is­pa­nu, kar­tu pa­siė­mė ir jųd­vie­jų duk­rą. Da­bar ji gy­ve­na Mad­ri­ de ir ret­sy­kiais atsiun­čia tu­ris­tų, ku­ riuos Mar­ce­li­no ve­žio­ja po Ku­bą. Jis dar gy­ve­na prie pat pa­kran­tės, bet neil­gam. Net­ru­kus vy­ras tu­rės iš­ si­kraus­ty­ti į mies­to pa­kraš­tį, nes pa­ sta­tas bran­giau­sia­me Ha­va­nos ra­jo­ne grei­tai virs nau­ju 14 aukš­tų vieš­bu­čiu su ba­sei­nu ir vaiz­du į jū­rą. Vi­lio­ja kok­tei­liais ir šo­kiais

Ma­le­ko­nas yra vie­ta, kur Ku­ ba bend­rau­ja su išo­ri­niu pa­sau­liu. Gar­sio­ji Ha­va­nos kran­ti­nė vi­lio­ja tu­ris­tus svai­giais kok­tei­liais ir ku­

2013 01 10 2013 01 16

Sek­ma­die­nis kad Va­šing­to­nas sa­vo pa­grin­di­nį tiks­lą – nu­kirs­ti gal­vą tarp­tau­ti­niam te­ro­ris­tų tink­lui „Al Qae­da“ – pa­sie­kė. Abu ly­de­riai su­si­ti­ko svar­biu mo­men­ tu, bai­gian­tis il­gam ir kru­vi­nam ka­rui, kai B.Oba­ma mė­gi­na su­de­rin­ti sau­gią Af­ga­ nis­ta­no atei­tį su JAV nu­si­vy­li­mu ka­rais ir troš­ki­mu skir­ti ma­žė­jan­čius Ame­ri­kos iš­ tek­lius vi­daus rei­ka­lams. H.Kar­zai pa­ža­ dė­jo pa­si­trauk­ti iš po­sto 2014 m., pa­ si­bai­gus jo ant­ra­jai ka­den­ci­jai. Ta­čiau vis dar esa­ma ne­ri­mo, jog jis ga­li lai­ ky­tis įsi­ki­bęs pre­zi­den­to po­sto. „Di­džiau­sias iš ma­no nuo­pel­nų, ku­rį pa­ma­tys Af­ga­nis­ta­no žmo­ nės, ga­liau­siai bus de­ra­mai, ge­ rai or­ga­ni­zuo­ti ir ki­ši­mo­si ne­ trik­do­mi rin­ki­mai, ku­riuo­se Af­ga­nis­ta­no žmo­nės ga­lės iš­ si­rink­ti nau­ją pre­zi­den­tą“, – sa­kė jis.

bie­tiš­ką tem­pe­ra­men­tą, is­pa­niš­ką karš­tį bei af­ri­kie­tiš­ką lais­vės po­jū­ tį su­jun­gian­čia sal­sa. Į res­to­ra­ną „1830“, tu­rin­tį lau­ko šo­kių aikš­te­lę, bū­riais plūs­ta tu­ris­ tai iš JAV ir Eu­ro­pos. Čia pro­fe­sio­ na­lai mo­ko šo­kių ju­de­sių už 10 do­ le­rių (26 li­tus) per va­lan­dą. Ne­re­tai šo­kiai pe­rau­ga į ro­man­tiš­kus san­ ty­kius tarp Ku­bą pa­mi­lu­sių už­sie­ nie­čių ir ku­bie­čių, sva­jo­jan­čių apie to­li­mas ša­lis. Ir nors Ku­ba dėl sa­vo eko­no­mi­ nių pro­ble­mų kal­ti­na JAV tai­ko­mą pre­ky­bos em­bar­gą, bū­tent tu­ris­tai, tarp jų ir ame­ri­kie­čiai, yra ne­men­ kas pa­ja­mų šal­ti­nis. Sta­tis­ti­niai duo­me­nys ro­do, kad Ku­ba kas­met su­lau­kia 2,5 mln. lan­ky­to­jų, ku­rie sa­lo­je pa­lie­ka 2 mlrd. do­le­rių. Ba­re „La Bo­de­gui­ta del Me­dio“, kur pa­grin­di­nis pa­tie­ka­las kai­nuo­ja 15 do­le­rių (40 li­tų), nie­kuo­met ne­ trūks­ta už­sie­nio lan­ky­to­jų. Bet gi­ dai kar­tais nu­ve­da sve­čius ir ke­lias­ de­šimt met­rų to­liau – žvilg­te­lė­ti į

Ita­li­jos Džil­jo sa­lo­je iš­ gy­ve­nę ne­lai­mę žmo­ nės ir au­kų ar­ti­mie­ji sek­ma­die­nį su­si­rin­ko pa­mi­nė­ti krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fos me­ti­nių. 2012 m. sau­sio 13 d. va­ka­re lai­ne­ris su 4229 ke­lei­viais ir įgu­los na­riais, plauk­da­ mas la­bai ar­ti Džil­jo sa­los, už­plau­kė ant uo­los ir iki šiol te­be­riog­so nu­vir­tęs ant šo­ no, iki pu­sės pa­ni­ręs į van­de­nį. Tra­ge­di­jos au­ko­mis ta­po 32 žmo­nės, du iš jų din­go

Pir­ma­die­nis be ži­nios. Po to, kai buvo atidengta at­mi­ ni­mo len­ta, ir mi­šių vie­tos baž­ny­čio­je į ka­ te­rius su­sė­dę au­kų ar­ti­mie­ji nu­lei­do į van­ de­nį gė­lių ir de­gan­čių žva­kių, pa­gerb­da­mi ne­grį­žu­sius iš tra­giš­kos ke­lio­nės. Dėl ka­tast­ro­fos į tei­sia­mų­jų suo­lą sė­do 10 žmo­nių. Pag­rin­di­nis kal­ti­na­ma­sis – lai­ vo ka­pi­to­nas Fran­ces­co Schet­ti­no. „Cos­ta Con­cor­dios“ iš­kė­li­mo dar­bai už­ tru­ko il­giau, nei bu­vo pla­nuo­ta. Be to, nuo 300 mln. iki 400 mln. eu­rų šok­te­lė­jo ope­ ra­ci­jos kai­na.

In­di­jo­je dau­giau kaip mi­l i­j o­n as pa­k i­l ios nuo­tai­kos apim­tų in­ duis­tų ir pa­sau­lie­čių mal­di­nin­kų pir­ma­die­ nį ry­te pa­si­nė­rė į šven­to­sios upės Gan­ go van­de­nis, kad nu­plau­tų sa­vo gy­ve­ ni­mo nuo­dė­mes. To­kiu ri­tua­li­niu ap­si­plo­vi­mu Ala­ha­ ba­de triukš­min­gai pra­si­dė­jo bė­gant me­tams vis di­dė­jan­tis „Kumbh Me­los“ re­li­gi­nis sam­bū­ris, ku­ ris ir šiaip jau yra di­džiau­sias pa­sau­ly­je. Kas 12 me­tų de­šim­tys mi­ li­jo­nų mal­di­nin­kų iš vi­sos In­di­jos su­plūs­ta į šį ne­di­de­ lį ša­lies šiau­rė­je esan­tį mies­tą į „Ma­ha Kumbh Me­lą“ – „Di­džią­ ją Kumbh Me­lą“ (va­di­na­mą­jį Puo­ dy­nės sam­bū­rį). Ji vyks­ta to­je vie­to­je,


11

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Kles­ti čes­na­kų kont­ra­ban­da Šve­di­ja iš­da­vė tarp­tau­ti­nį areš­to or­de­rį suim­ti du bri­tus, įta­ria­mus per Nor­ve­gi­ją į ES ne­le­ga­liai im­ por­ta­vus 10 mln. eu­rų ver­tės čes­ na­kų. Skir­tin­gi mo­kes­čiai

Šve­di­jos tei­sė­sau­ga tei­gia išaiš­ki­ nu­si pel­nin­gą kont­ra­ban­dos tink­ lą. Du Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ čiai įta­ria­mi pa­si­pel­nę mi­li­jo­nais eu­rų iš ki­niš­kų čes­na­kų kont­ra­ ban­dos iš Nor­ve­gi­jos į Šve­di­ją.

lia­vos ne­tai­ko­mos, jis ne­su­mo­kė­jo 2,5 mln. eu­rų mo­kes­čių. Per­nai ko­vą už pa­na­šią kont­ ra­ban­dos sche­mą nu­teis­tas vie­no stam­biau­sių Ai­ri­jos vai­sių ir dar­ žo­vių im­por­tuo­to­jo va­do­vas Pau­ las Beg­ley, įvežamus čes­na­kus ženk­lin­da­vęs kaip obuo­lius. 2010 m. Len­ki­jos pa­rei­gū­nai su­ lai­kė še­šis kon­tei­ne­rius su 144 to­ no­mis čes­na­kų, kont­ra­ban­da įvež­ tų per Ny­der­lan­dus. Ki­ni­ja – stam­biau­sia au­gin­to­ja

54 me­tai

šie­met su­ka­ko per­ga­lin­gam F.Cast­ro ir jo gink­lo drau­gų mar­šui per Ma­le­ko­no kran­ti­nę.

u, nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma sa­los gy­ven­to­jų ne­tu­ri in­ter­ne­to nei na­muo­se, nei „Reu­ters“ nuo­tr.

par­duo­tu­vę, kur ku­bie­čiai po bro­lių Cast­ro ir Che Gue­va­ros po­rtre­tais per­ka pu­pe­les pa­gal ta­lo­nus. „Vals­ty­bė tu­ri at­si­ver­ti“

2012 m. spa­lį žy­miau­sia­me Ha­va­ nos vieš­bu­ty­je „Ho­tel Na­cio­nal de Cu­ba“ ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dė žmo­gus su šiau­di­ne skry­bė­le, ku­rį kai kas ne­tgi lai­kė mi­ru­siu, – į še­šė­lį pa­si­ trau­kęs F.Cast­ro. Vieš­bu­čio di­rek­ to­riui An­to­nio Martí­ne­zui tai bu­ vo įro­dy­mas, kad re­vo­liu­ci­jos šir­dis vis dar pla­ka. Bet ar il­gai? Ir kas bus po Fi­de­lio ir Raú­lio? So­vie­tų Są­jun­ga dau­ge­lį me­tų fi­ nan­sa­vo Ku­bą, da­bar tai da­ro naf­ tos tur­tin­ga Ve­ne­sue­la. Bet ei­li­nių ku­bie­čių pa­ja­mos šian­dien yra že­ mes­nės nei 1989-ai­siais. Spręs­da­ ma šią pro­ble­mą, val­džia paau­ko­ jo kai ku­rias so­cia­lis­ti­nes dog­mas ir pra­dė­jo da­ly­ti li­cen­ci­jas smul­kie­ siems vers­li­nin­kams. Nors vals­ty­bė vis dar kont­ro­liuo­ja ke­tu­ris penk­ ta­da­lius eko­no­mi­kos, jau 395 tūkst.

kur su­si­lie­ja Gan­gas, Ja­mu­ na ir tre­čia upė – mi­ti­nė Sa­ ras­va­tė. Pa­rei­gū­nai pro­gno­zuo­ja, kad per atei­nan­čias 55 die­ nas lai­ki­na­me mies­te­ly­je, ku­ris smė­lė­to­je upės pa­ kran­tė­je uži­ma te­ri­to­ri­ ją, di­des­nę nei Atė­ nai, ap­si­lan­kys iki 100 mln. žmo­nių. Mi­ni­mo fes­ti­ va­lio iš­ta­kos glū­di in­duis­tų t r a ­d i ­c i ­j o ­ je, ku­ri sa­ ko, kad die­vas Viš­nus at­ko­vo­jo iš de­mo­nų auk­so puo­dy­nę su am­ri­ta – ne­mir­tin­gu­mo gė­ri­mu.

ku­bie­čių šian­dien dir­ba pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je. Vie­nas jų yra vi­rė­ jas Tomá­sas Eras­mo Hernán­de­zas, tu­rin­tis res­to­ra­ną Ha­va­nos se­na­ mies­ty­je. „Kai Che Gue­va­ra slaps­tė­si Sie­ ra Maest­ros kal­nuo­se, aš vi­riau jam pu­pe­les ir mo­kiau­si iš jo“, – pri­si­ mi­nė vy­ras. Vė­liau jis ta­po as­me­ni­ niu F.Cast­ro vi­rė­ju, o šian­dien tu­ ri sa­vo vers­lą. „Nie­ka­da ne­bu­vau par­ti­jos na­rys, bet iki šiol esu F.Cast­ro ša­li­nin­kas“, – sa­kė T.E.Hernán­de­zas, bet pri­pa­ ži­no, kad Ku­bos sa­vii­zo­lia­ci­ja ge­ro­ kai ap­sun­ki­na gy­ve­ni­mą. „Ma­no res­to­ra­nas ne­tu­ri in­ ter­ne­to ad­re­so, aš ne­ga­liu priim­ti mo­kė­ji­mų kre­di­to kor­te­lė­mis, bet man lei­džia­ma mo­kė­ti mo­kes­čius“, – pa­sa­ko­jo vi­rė­jas. Žmo­gus, kaž­ka­da vi­ręs pu­pe­les Che Gue­va­rai, pri­pa­žįs­ta, kad tai nė­ra tin­ka­mas ke­lias į atei­tį: „Vals­ ty­bė tu­ri at­si­ver­ti.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Kont­ra­ban­di­nin­kai įsi­gud­ri­no iš­vis ne­ pil­dy­ti dek­la­ra­ci­jų ar­ba for­min­ti kro­vi­ nį kaip tran­zi­ti­nį, o pa­ke­liui iš­krau­ti jį ES te­ri­to­ri­jo­je. Kro­vi­niai bu­vo iš pra­džių ga­be­ na­mi lai­vais į Nor­ve­gi­ją, ku­ri ne­ prik­lau­so ES ir ne­tai­ko im­por­to mo­kes­čių čes­na­kams, o ta­da – sunk­ve­ži­miais į kai­my­nę Šve­di­ją ir ki­tas ES ša­lis, iš­ven­giant mui­to mo­kes­čių. Bend­ri­ja iš tre­čių­jų ša­ lių im­por­tuo­ja­miems čes­na­kams tai­ko 9,6 pro­c. mo­kes­tį. Ana­lo­giš­kų kont­ra­ban­dos at­ve­ jų bū­ta ir anks­čiau. 2012 m. gruo­ dį Lon­do­no gy­ven­to­jas bu­vo nu­ teis­tas ka­lė­ti še­še­rius me­tus už čes­na­kų kont­ra­ban­dą iš Ki­ni­jos į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Dek­la­ra­ci­jo­ se nu­ro­dy­da­mas, kad im­por­tuo­ ja im­bie­rus, ku­riems mui­to rink­

Eu­ro­pos ko­vos su su­kčia­vi­mu tar­ ny­bos (OLAF) at­sto­vas Pa­ve­las Boř­ko­ve­cas pa­sa­ko­jo, kad čes­na­kų kont­ra­ban­da iš Ki­ni­jos bu­vo vyk­ do­ma dar praė­ju­sio am­žiaus pa­ sku­ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je. Bet tik­rie­ji ES fi­nan­si­niai nuo­ sto­liai ėmė kaup­tis nuo 2001-ųjų, kai čes­na­kams iš už­sie­nio pra­dė­tas tai­ky­ti 9,6 pro­c. mui­to mo­kes­tis ir pa­pil­do­ma 1200 eu­rų rink­lia­va už to­ną. Ši­taip bu­vo ban­do­ma ap­sau­ go­ti ES au­gin­to­jus nuo pi­gios ki­ niš­kos pro­duk­ci­jos. Jung­ti­nių Tau­tų Mais­to ir že­ mės ūkio or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­ mis, Ki­ni­ja 2010 m. užau­gi­no 18,5 mln. to­nų, ar­ba 80 pro­c., vi­so čes­ na­kų derliaus pa­sau­ly­je. ES čes­na­ kai dau­giau­sia au­gi­na­mi Is­pa­ni­jo­ je, taip pat Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Len­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je ir Bul­ga­ri­jo­je. Anot P.Boř­ko­ve­co, čes­na­kų kont­ra­ban­da Bend­ri­jai at­ne­ša di­ de­lių nuo­sto­lių. „Vie­nas švie­žių čes­na­kų kon­tei­ ne­ris – tai maž­daug 30 tūkst. eu­ rų mui­to mo­kes­čių“, – sa­kė OLAF pa­rei­gū­nas.

Kont­ra­ban­di­nin­kų gud­ry­bės

Kont­ra­ban­dos sche­ma bė­gant me­ tams keitėsi. Iš pra­džių nu­si­kal­tė­ liai su­kčiau­da­vo nu­ro­dy­da­mi, kad čes­na­kas užau­gin­tas ne Ki­ni­jo­je, o ša­ly­se, su ku­rio­mis ES tu­ri leng­ va­ti­nių su­si­ta­ri­mų. „Pa­vyz­džiui, pro­duk­tams iš Tur­ki­jos, Vi­dur­že­mio jū­ros vals­ ty­bių, to­kių kaip Egip­tas, Jor­da­ni­ja ir Ma­ro­kas, taip pat kai ku­rių Pie­ tų ir Vi­du­rio Ame­ri­kos ša­lių mui­to mo­kes­čiai ne­tai­ko­mi ar­ba tai­ko­mi ma­žes­ni“, – paaiš­ki­no P.Boř­ko­ve­ cas. Kont­ra­ban­di­nin­kai taip pat klai­ din­gai pil­dy­da­vo dek­la­ra­ci­jas, vie­ toj švie­žių čes­na­kų nu­ro­dy­da­vo šal­dy­tus ar džio­vin­tus ar­ba iš­vis ki­tus pro­duk­tus – obuo­lius, svo­ gū­nus, im­bie­rus. Pas­ta­ruo­ju me­tu kont­ra­ban­di­ nin­kai, kirs­da­mi vals­ty­bių sie­nas, įsi­gud­ri­no iš­vis ne­pil­dy­ti dek­la­ ra­ci­jų ar­ba for­min­ti kro­vi­nį kaip tran­zi­ti­nį, o pa­ke­liui iš­krau­ti jį ES te­ri­to­ri­jo­je. Ne­tie­sio­gi­niai nuo­sto­liai

OLAF skai­čia­vi­mais, dėl čes­na­ kų kont­ra­ban­dos ES ne­gau­na mi­ li­jo­nų eu­rų mo­kes­čių. Be to, anot tar­ny­bos, dėl ne­są­ži­nin­gos kon­ ku­ren­ci­jos ir pra­ran­da­mos rin­kos da­lies ne­tie­sio­gi­nių nuo­sto­lių pa­ ti­ria ir ES au­gin­to­jai. „Vie­naip ar ki­taip dėl čes­na­kų kont­ra­ban­dos nuo­sto­lių pa­ti­ria dau­ge­lis ES na­rių“, – sa­kė P.Boř­ ko­ve­cas. Bet, anot pa­rei­gū­no, la­biau­siai dėl to ken­čia Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Len­ki­ja ir Ita­li­ja. BBC inf.

„„Sche­ma: čes­na­kai iš Ki­ni­jos ga­be­na­mi lai­vais į Nor­ve­gi­ją, ku­ri ne­prik­lau­so ES ir ne­tai­ko im­por­to mo­kes­

čių šioms dar­žo­vėms, o ta­da – sunk­ve­ži­miais į kai­my­nę Šve­di­ją ir ki­tas ES ša­lis. 

Antra­die­nis

Tre­čia­die­nis

Pran­cū­zi­ja ga­vo Jung­ ti­nių Tau­tų pri­ta­ri­mą sa­vo ka­ri­niams veiks­ mams Ma­ly­je ir, ant­ skry­džiais iš­va­riu­si is­la­mis­tus iš jų ba­zių Ma­lio šiau­rė­je, pa­ stip­ri­no sa­vo sau­su­mos pa­jė­gas šar­vuo­ ta ko­lo­na. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­ çois Hol­lan­de’as tre­čia­die­nį nu­ro­dė, kad jo ša­lis Ma­ly­je dis­lo­ka­vo 750 ka­rių ir kad šis kon­tin­gen­tas bus di­di­na­mas. Šal­ti­nis, ar­ti­mas gy­ny­bos mi­nist­rui Jea­nui Yves’ui Le Dria­nui, pra­ne­šė, kad Pa­ry­žius sa­vo kon­tin­gen­tą Ma­ly­je di­dins tri­gu­bai – iki 2500 ka­rių. Pran­cū­zi­ja pa­si­ry­žu­si nu­trauk­ti is­la­ mis­tų do­mi­na­vi­mą Šiau­rės Ma­ly­je, nes bai­mi­na­ma­si, kad tas re­gio­nas ga­li tap­ ti iš­puo­lių prieš Va­ka­rų ša­lis ži­di­niu ir ba­ze, iš ku­rios bū­tų koor­di­nuo­ja­ma „Al Qae­dos“ veik­la.

Lon­do­no cent­re per ry­t i­n į eis­m o pi­k ą sraig­tas­par­nis kliu­dė kra­ną ant vie­no pa­ sta­to, esan­čio ne­to­ li ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ir rė­žę­sis į že­mę už­si­lieps­no­jo, per šį in­ci­den­tą žu­vo du žmo­nės. Sraig­tas­par­nis su­du­žo į pie­tus nuo Tem­zės upės, ne­to­li met­ro­po­li­te­no bei

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vok­so­lo ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos slap­to­sios tar­ny­bos MI6 būs­ ti­nės. Ug­nia­ge­sių ir po­li­ci­jos au­to­mo­bi­ liai at­vy­ko į ne­lai­mės vie­tą, kur į dan­gų ki­lo di­de­lis dū­mų stul­pas. Šia­me ra­jo­ne, esan­čia­me už maž­daug de­šim­ties kvar­ta­lų nuo di­de­lės Va­ter­lo met­ro­po­li­te­no ir ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ry­ tais per eis­mo pi­ką su­si­da­ro di­džiu­lės au­to­mo­bi­lių grūs­tys.


12

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas

25,4 tūkst. be­dar­bių

iki 25 me­tų bu­vo re­gist­ruo­ta me­tų pra­džio­je.

Pa­ly­do­vai – ­ ir vy­res­ni

Ne­rin­go­je ne­dar­bas ma­žiau­sias

Yra oro li­ni­jų bend­ro­vių, kaip SAS ar „Luft­ han­sa“, kur or­lai­vių pa­ly­do­vų me­tų vi­dur­ kis ga­li siek­ti 40 me­tų ir dau­giau. Svar­bu, ko­kia žmo­gaus svei­ka­ta, iš­vaiz­da, kiek jis tu­ri pa­tir­ties. „Small Pla­net Air­li­nes“ ko­ lek­ty­ve taip pat yra or­lai­vio pa­ly­do­vių, ku­ rioms apie 50 me­tų. Jei­gu žmo­gus pa­ty­ ręs, tu­ri ge­rų re­ko­men­da­ci­jų, ke­lei­viams ne­tgi ra­miau, kad bū­tent jis va­do­vau­ja jau­nai stiuar­dų ko­man­dai.

Dau­giau nei pu­sė jau­nų be­dar­bių ne­tu­ri pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos, to­dėl ne­ga­li kon­ ku­ruo­ti rin­ko­je ir dirb­ti pra­de­da ge­ro­kai vė­liau. Ma­žiau­sias jau­ni­mo ne­dar­bas me­ tų pra­džio­je fik­suo­tas Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­ bė­je (4,3 pro­c.), Kai­šia­do­ry­se (4,4 pro­c.), Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je (4,5 pro­c.), Klai­pė­do­je (4,7 pro­c.) ir Kau­no ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bė­je (4,9 pro­c.). Di­džiau­sias – Aly­ taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je (12 pro­c.).

Darb­da­viui su­ža­vė­ti – dvi mi­nu Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga – dar­bo Lie­tu­vo­je ne­tu­ri ket­vir­ta­da­ lis jau­ni­mo. Ta­čiau kai ku­rie eks­per­tai sa­ko, kad į skai­čius rei­ kia pa­žiū­rė­ti ki­taip, ir pro­ble­ma pa­kryps ki­ta link­me – jau­niems žmo­nėms trūks­ta ne dar­bo, o iš­si­la­vi­ni­mo ir są­mo­nin­gu­mo. Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Kol vie­ni ska­lam­bi­ja, kad žmo­nės ne­tu­ri dar­bo ir vi­sa jau­na Lie­tu­va tuoj iš­va­žiuos į už­sie­nį, ki­ti ra­mi­na, kad bė­da nė­ra to­kia di­de­lė. O pa­tys jau­ni žmo­nės dirb­ti bet ko ne­no­ri. Jų akys kryps­ta į dar­bus, už ku­riuos mo­ka­ma ge­riau.

kar­to­jo­si atmin­ti­nai iš­mok­tus ir ant la­pų su­ra­šy­tus pri­si­sta­ty­mus. It mu­sę kan­dę ki­to dar­bo ieš­ko­ti ke­lia­vo net kai ku­rie dar­bo ne­gau­ nan­tys jau­ni pi­lo­tai, be­si­ti­kin­tys bent taip priar­tė­ti prie dar­bo pa­ dan­gė­je.

At­ran­ka – tar­si mo­de­lių

Vie­na jau­ni­mo gei­džia­mų po­zi­ci­jų – stiuar­das. Nors dar­bas ne­leng­ vas, jau­nuo­lių, no­rin­čių skrai­dy­ti ir ap­tar­nau­ti ke­liau­to­jus, per dar­bo kon­kur­sus bū­na ir po šim­tą į vie­ną vie­tą. Be to, at­ran­kos vyks­ta re­tai ir ne­tra­di­ciš­kai – bū­si­mi dar­buo­to­jai kvie­čia­mi ne į in­di­vi­dua­lius po­kal­ bius, o į ma­si­nes vi­są die­ną trun­ kan­čias ir iš ke­lių eta­pų su­si­de­dan­ čias, pa­na­šias į mo­de­lių, at­ran­kas. „Vil­niaus die­na“ į jau­ni­mo taip gei­džia­mą, ta­čiau pa­slap­tin­gą ir ro­ man­ti­zuo­ja­mą stiuar­dų bei stiuar­ de­sių dar­bą pa­žvel­gė iš ar­čiau. Šią sa­vai­tę bū­si­mus skry­džio pa­ly­do­vus Vil­niu­je at­si­rin­ko vie­ na pi­gių skry­džių bend­ro­vių. At­ ran­ka pra­si­dė­jo nu­sta­ty­tą va­lan­ dą, o pa­vė­la­vu­siems nors mi­nu­tę du­rys bu­vo griež­tai už­tren­kia­mos prieš no­sį. Stiuar­dais ir stiuar­de­ sė­mis pa­no­ro tap­ti apie 70 žmo­ nių. Tarp jų – to­kį dar­bą kon­ku­ ren­tų bend­ro­vė­se jau dir­ban­tys jau­nuo­liai, mo­de­liai, bū­si­mi pi­lo­ tai, tei­si­nin­kai, bar­me­nai ir įvai­rius ki­tus dar­bus dir­ban­tys bei skir­tin­ gus moks­lus krem­tan­tys vai­ki­nai bei mer­gi­nos. Da­lis kan­di­da­tų at­kri­to iš kar­to – nea­ti­ti­ko ūgio rei­ka­la­vi­mų ar­ba tu­rė­jo ta­tui­ruo­čių, ku­rių po dra­ bu­žiais ne­pas­lėp­si. Li­ku­sie­ji įti­ kin­ti darb­da­vį, kad yra ver­ti tap­ ti skry­džių pa­ly­do­vais, tu­rė­jo vos po ke­lias mi­nu­tes. Per jas trum­pai pa­pa­sa­ko­ję apie sa­ve jau­nuo­liai li­ ko lauk­ti spren­di­mo – į ki­tą eta­pą pa­teks tik ne­dau­ge­lis. Po pir­mo eta­po at­kri­to dau­gu­ma

No­rint tap­ti stiuar­du ar stiuar­de­ se ne­pa­kan­ka tu­rė­ti to­kio dar­bo pa­tir­ties – net po ke­le­rius me­tus skrai­dan­tys ir ke­lei­vius ap­tar­nau­ jan­tys jau­nuo­liai po pir­mo­jo eta­po sa­lę, ku­rio­je ir vy­ko at­ran­ka, pa­li­ ko nu­ka­bi­nę no­sį. Ne­pa­si­se­kė ir tiems, ku­rie prieš iš­nau­do­da­mi sa­vas dvi mi­nu­tes

Jur­gi­ta Ba­le­vi­čie­nė:

Pat­rauk­lus skry­džių pa­ly­do­vo įvaiz­dis ir ga­ li­my­bė pus­ry­čiau­ti Pa­ ry­žiu­je, o va­ka­rie­niau­ti Kat­man­du pri­trau­kia nuo 5 iki 100 kan­di­da­ tų į vie­ną vie­tą. Į ki­tą eta­pą pa­te­ko tie, ku­rie bu­ vo la­biau­siai mo­ty­vuo­ti, ma­lo­nūs ir pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi, – ki­tu at­ve­ ju per ke­lias mi­nu­tes ga­li tik taukš­ti nie­kus, o ne „par­duo­ti“ sa­ve darb­ da­viui. Po li­ku­sių at­ran­kos eta­pų dvi­de­šim­ties at­rink­tų­jų gre­ta dar la­biau pra­re­tė­jo. Išg­vil­de­nę lėk­tu­ vuo­se ky­lan­čias konf­lik­ti­nes si­tua­ ci­jas ir pa­ro­dę sa­vo kū­ry­biš­ku­mą, pa­sku­ti­nia­me eta­pe li­ko tik ke­li la­biau­siai no­rin­tys tap­ti skry­džių pa­ly­do­vais. Vė­liau jų lau­kia be­maž mė­ne­sį trun­kan­tys mo­ky­mai ir tik po jų – iš­sva­jo­tie­ji skry­džiai. Kei­tė­si duo­me­ni­mis

Pir­ma­sis skry­džių pa­ly­do­vų at­ ran­kos eta­pas, po ku­rio bu­vo at­si­ jo­ta di­džio­ji da­lis kan­di­da­tų, tru­ko ke­lias va­lan­das, tad jau­nuo­liai per jas tu­rė­jo lai­ko ne tik čiauš­kė­ti apie kas­die­nius da­ly­kus, bet ir megz­ti nau­din­gas pa­žin­tis. Vie­ni su ki­tais jie da­li­jo­si ne tik sa­va dar­bo pa­tir­ti­mi, bet ir darb­da­ vių, dau­giau­sia res­to­ra­nų ar vieš­ bu­čių va­do­vų, ku­riems šiuo me­tu

rei­ka­lin­gas pa­stip­ri­ni­mas, kon­ tak­ti­niais duo­me­ni­mis. Tam at­ ve­jui, jei skry­džių pa­ly­do­vais tap­ti ne­pa­vyk­tų. Ta­čiau ko­dėl jau­ni­mas taip ver­žia­si skris­ti? Vie­ni at­ran­ ko­je su­tik­ti jau­nuo­liai stiuar­dus įsi­vaiz­duo­ja kaip ge­rą al­gą gau­ nan­čius, ta­čiau ma­žai dir­ban­čius žmo­nes. Iš tie­sų skry­džių pa­ly­do­vai dir­ba ne nuo 8 val. ry­to iki 5-os va­ka­ro kas­dien, o pa­gal su­da­ry­tą gra­fi­ką, at­ly­gi­ni­mą gau­na ne ma­žes­nį nei 2 tūkst. li­tų. Bū­tent tai ir vi­lio­ja jau­ ni­mą – su moks­lais su­de­ri­na­mos pa­rei­gos ir ga­li­my­bė tap­ti fi­nan­ siš­kai ne­prik­lau­so­miems nuo tė­ vų. Tie­sa, ki­ti į to­kį dar­bą žiū­ri ne kaip į lai­ki­ną, o kaip į per­spek­ty­vų, už­tik­ri­nan­tį kar­je­ros ga­li­my­bes. At­ran­ko­je da­ly­va­vę jau­nuo­liai bu­ vo ne­pės­ti – in­ter­ne­te ir iš pa­žįs­ta­ mų jie pri­si­rin­kę in­for­ma­ci­jos, kad iš pa­pras­to stiuar­do pa­skui ga­li tap­ti vi­sos ko­man­dos va­du, o dar vė­liau – ir at­ran­kas or­ga­ni­zuo­jan­čiu spe­cia­ lis­tu. Taip pat ga­li mig­ruo­ti iš vie­ nų oro li­ni­jų bend­ro­vių į ki­tas ir so­tų gy­ve­ni­mą už­si­tik­rin­ti ne vie­niems, o de­šim­čiai ar dau­giau me­tų. Pro­fe­si­ja pa­trauk­liau­sia jau­ni­mui

Kad skry­džio pa­ly­do­vo dar­bas lyg mag­ne­tas trau­kia jau­ni­mą, pa­tvir­ ti­no ir stiuar­dų mo­ky­mus bei at­ ran­kas įvai­rioms oro li­ni­jų bend­ ro­vėms or­ga­ni­zuo­jan­čios Bal­ti­jos avia­ci­jos aka­de­mi­jos ko­ky­bės va­ dy­bi­nin­kė ir or­lai­vių pa­ly­do­vų mo­ky­mų inst­ruk­to­rė Jur­gi­ta Ba­le­ vi­čie­nė. „Stiuar­do dar­bas pa­trauk­lus vi­ siems tiems, ku­rie ne­no­ri „nuo 8-ių iki 5-ių“ trun­kan­čios ru­ti­nos biu­ re. Pas­te­bė­jo­me, kad apie 80 pro­c. kan­di­da­tų – mer­gi­nos nuo 18 iki 28 me­tų. Ga­li­ma teig­ti, jog oro li­ni­jų bendrovės la­biau ren­ka­si mer­gi­nos. Grei­čiau­siai taip yra dėl es­te­ti­kos, gla­mū­ri­nio pro­fe­si­jos įvaiz­džio, pa­ vyz­džiui, uni­for­mas pres­ti­ži­nėms oro li­ni­jų bend­ro­vėms ku­ria ži­no­ mi ma­dos na­mai, kaip „Pier­re Car­ din“, „Dior“, „Ni­na Ric­ci“, taip pat dėl glo­bė­jiš­ku­mo ir mo­ti­niš­kų ins­ tink­tų, taip rei­ka­lin­gų ap­tar­nau­jant ke­lei­vius“, – tei­gė J.Ba­le­vi­čie­nė. Skry­džio pa­ly­do­vo dar­bas pa­ trauk­liau­sias bū­tent jau­ni­mui, nes šei­mą su­kū­rę žmo­nės ne­no­ri nuo­ lat ke­liau­ti ir dirb­ti pa­gal to­kį gra­ fi­ką, kai kar­tais net Kū­čias ar Ka­lė­ das ten­ka su­tik­ti ne su ar­ti­mai­siais,

„„ Sie­kia­my­bė: jau­ni­mas dirb­ti bet ko ne­no­ri, vie­nas iš jo sva­jo­nių už­siė­mi 

o vieš­bu­čių res­to­ra­nuo­se su ko­le­ go­mis. Tie­sa, kar­tais at­si­ran­da ir vy­res­nių žmo­nių, sie­kian­čių pa­ keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. „Nau­jau­sia „Qa­tar“ oro li­ni­jų bend­ro­vei vyk­dy­ta at­ran­ka pa­ro­dė, jog tai ga­li bū­ti ir pen­kias­de­šimt­ me­tis, no­rin­tis keis­ti gy­ve­ni­mo bū­ dą ir pra­dė­ti nuo nu­lio. Pag­rin­di­nis klau­si­mas yra pa­tir­tis ir mo­ty­va­ci­ ja – ar žmo­gus su­vo­kia, kad rei­kės pra­dė­ti nuo pat pra­džių, ne va­do­ vau­ti biu­rui, o ir pa­duo­ti ka­vą ke­ lei­viams?“ – sa­kė J.Ba­le­vi­čie­nė. Pa­sak mo­ters, pa­trauk­lus stiuar­ do, stiuar­de­sės įvaiz­dis ir ga­li­my­ bė pus­ry­čiau­ti Pa­ry­žiu­je, o va­ ka­rie­niau­ti Kat­man­du pri­trau­kia ge­ro­kai dau­giau kan­di­da­tų, ne­gu

ap­skri­tai yra dar­bo vie­tų. Pap­ras­ tai jų skai­čius kon­kur­se svy­ruo­ ja nuo 5 iki 100 kan­di­da­tų į vie­ną vie­tą. Ta­čiau at­ran­kos į to­kią po­ zi­ci­ją vyks­ta ga­na re­tai. „Vie­nam or­lai­viui ap­tar­nau­ ti pa­pras­tai rei­kia ke­tu­rių pen­kių įgu­lų, vie­ną vi­du­ti­nio dy­džio or­ lai­vio įgu­lą su­da­ro ke­tu­ri pen­ki žmo­nės. Tai­gi pa­grin­di­nės at­ran­ kos pa­pras­tai skel­bia­mos oro li­ni­jų bend­ro­vei ple­čiant or­lai­vių par­ką. Dar­bą Lie­tu­vo­je ras­ti iš tie­sų sun­ ku – avia­ci­jos rin­ka ma­ža, to­dėl ne­tu­ri­me di­de­lės or­lai­vių stiuar­ dų pa­klau­sos. Sva­jo­jan­tiems dirb­ ti stiuar­du ar stiuar­de­se pa­tar­čiau ban­dy­ti įsi­dar­bin­ti už­sie­nio bend­ ro­vė­se. Ne­ma­žai lie­tu­vių jau šian­


13

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas Siun­Ä?ia ­ ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ

Dalyvauja projekte

Te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­Şo­se nuo 2004 m. dir­ba ir EU­RES – Eu­ro­pos uŞim­tu­mo tar­ ny­bų tink­lo – kon­sul­tan­tai. Jie jau­ni­mui pra­ne­ťa apie lais­vas vie­tas ES, Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ťa­ly­se bei Švei­ca­ri­jo­je ir per­duo­da skel­bi­mus, ku­riuo­se daŞ­niau­ siai yra tie­sio­gi­niai darb­da­vių duo­me­nys su­si­siek­ti. Kon­sul­tan­tai ga­li pa­tar­ti, kaip le­ga­liai įsi­dar­bin­ti uŞ­sie­nyje, in­for­muo­ja, ko­kios ku­r yra gy­ve­ni­mo ir dar­bo są­ly­gos.

Lie­tu­vos dar­bo bir­Şos pro­jek­te, per ku­rį jau­ ni­mui pa­de­da­ma įgy­ti pir­mų­jų dar­bo įgō­ dŞių, per­nai iť vi­so da­ly­va­vo per 1,4 tōkst. jau­nų be­dar­bių, iť jų apie 1,3 tōkst. su­da­ rė ab­sol­ven­tai. Pak­lau­siau­si – va­dy­bi­nin­kai, ad­mi­nist­ra­to­riai ir ap­skai­ti­nin­kai. Pro­jek­te, per ku­rį uŞ pir­mą kar­tą įdar­bin­tus jau­nuo­ lius leng­va­tų gau­na darb­da­viai, per­nai da­ly­ va­vo 2,4 tōkst. Şmo­nių. Dau­giau­sia įdar­bin­ ta par­da­vė­jų, vai­ruo­to­jų ir ap­dai­li­nin­kų.

nu­tės

24,2 proc.

lapk­ri­tÄŻ sie­kÄ— „Eu­ros­tat“ skelb­tas Lie­tu­vos jau­ni­mo ne­dar­bo ro­dik­lis.

Vanduo mums – gyvybiťkai svarbus. Gausybė jame iťtirpusių naudingų mikroelementų akimirksniu pasiekia tolimiausius organizmo kampelius.

ď ŽTyras: TR_VNZ\W\cN[QR[`VĂ˜VNb]\X\XfOĂ?CVY[VbWRTN_N[ab\WNNaYVRXNZVaf_VZNV

 @UbaaR_`a\PX•[b\a_



Ĺ varus ir sveikas geriamasis vanduo Rytas Stalnionis

TaÄ?iau vanduo taip pat sparÄ?iai gali perneĹĄti ir Ĺžmogui pavojingas medĹžiagas, kuriĹł nesulaiko kepenĹł barjeras. Kad nuodingĹł medĹžiagĹł nepakliĹŤtĹł ÄŻ geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ ir bĹŤtĹł apsaugota visuomenÄ—s sveikata, atliekama nuolatinÄ— vandens tiekimo sistemos, prasidedanÄ?ios gręŞiniu, kontrolÄ—. UĹž kokybÄ™ atsako tiekÄ—jai

i­mĹł – bō­ti skry­dĹžio palydovais. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

dien dir­ba bend­ro­vÄ—ms „Rya­ nair“, „Emi­ra­tes“, „Qa­tar“, „Eti­had“, „Luft­han­sa“, „Air­ bal­tic“, „Wiz­zair“, „Ibe­ria“, – kal­bė­jo J.Ba­le­vi­Ä?ie­nÄ—. Spe­cia­laus iť­si­la­vi­ni­mo ne­rei­kia

Ta­Ä?iau ÄŻsi­su­kÄ™ ÄŻ skry­dĹžio pa­ly­ do­vĹł ko­man­dÄ… ir pra­dir­bÄ™ jo­je il­giau jau­nuo­liai to­kÄŻ dar­bÄ… ima ver­tin­ti ne tik kaip trum­pa­lai­kÄ™ ga­li­my­bÄ™ uŞ­si­dirb­ti ir tai de­rin­ ti su moks­lais, bet ir kaip kar­je­ ros ga­li­my­biĹł su­tei­kian­tÄŻ uŞ­siė­ mi­mÄ…. „Skai­Ä?iuo­ja­me taip – jei­gu stiuar­du pra­dir­bai me­tus, grei­Ä?iau­ siai dirb­si ir dar pen­ ke­rius. Apie 70 pro­c.

14

Vanduo yra sveikas ir ĹĄvarus tuomet, kai jame nÄ—ra mikroorganizmĹł, parazitĹł ir medĹžiagĹł, savo koncentracija galinÄ?iĹł sukelti pavojĹł ĹžmoniĹł sveikatai. Gamtoje idealiai ĹĄvaraus vandens nÄ—ra ir negali bĹŤti, nes vanduo – vienas iĹĄ geriausiĹł tirpikliĹł. VieĹĄai tiekiamas vanduo iĹĄ Ä?iaupo privalo bĹŤti saugus, nes vanduo – ne tik labai svarbus, bet ir rizikingas. Geriamojo vandens kokybe privalo pasirĹŤpinti jÄŻ tiekianÄ?ios ÄŻmonÄ—s – tam reikia nuolat atlikti ďŹ zikinius, cheminius, radiologinius bei mikrobiologinius tyrimus. Artezinis vandens gręŞinys ar kitas ĹĄaltinis tikrinamas dar prieĹĄ pradedamas eksploatuoti – jÄŻ vertina hidrogeologai bei gydytojai higienistai ir nustato, ar jis tinkamas vandeniui tiekti, kokia vandens kokybÄ—, ar vandens pakaks, ar tinkamai ir ilgai gręŞinys bus apsaugotas nuo iĹĄorÄ—s tarĹĄos. Vanduo tikrinamas ne vien dÄ—l grÄ—smÄ—s Ĺžmogaus sveikatai. Kai kurios jame esanÄ?ios medĹžiagos

nekenkia Ĺžmogui, bet blogina juslines vandens ypatybes, jis maĹžiau tinka naudoti tiek technologiniuose procesuose, tiek buityje. Tokiu atveju statomi vandens kokybÄ™ gerinantys ďŹ ltrai – iĹĄvalytas vanduo kaupiamas vandens rezervuaruose, o jeigu ÄŻtariama mikrobinÄ— tarĹĄa – ir dezinfekuojamas. Galime pasidĹžiaugti, kad Lietuvos poĹžeminis vanduo yra apsaugotas nuo iĹĄorinÄ—s mikrobinÄ—s tarĹĄos, todÄ—l daugelyje miestĹł gyventojams tiekiamo vandens papildomai dezinfekuoti nereikia.

Lietuvos poĹžeminis vanduo yra apsaugotas nuo iĹĄorinÄ—s mikrobinÄ—s tarĹĄos.

Pirmoji analizė – 1880 m.

Vandens kokybe Lietuvoje rĹŤpinamasi nuo seno. Dar XVI a. karaliaus Ĺ˝ygimanto Augusto Lietuvoje ÄŻsteigta medicinos policija, kuri rĹŤpinosi ne tik prieglaudĹł gyventojĹł ĹĄvara bei gatviĹł valymu, bet ir vandens telkiniĹł prieĹžiĹŤra. Pirmoji vandens analizÄ— Vilniuje uĹžďŹ ksuota 1880 m., jÄ… atliko gubernijos vaistininkas. Nuo tada pradÄ—ta kurti vandens apsauga, kuria rĹŤpinosi miesto sanitarinÄ— komisija. 1883 m. prie GydytojĹł draugijos ÄŻkurta laboratorija, kuri atliko

mikrobiologinius vandens, dirvoĹžemio, oro ir maisto produktĹł tyrimus, siekiant sustabdyti miestieÄ?iĹł sergamumÄ… ÄŻvairiomis ligomis. LaboratorijÄ… nusprÄ™sta perorganizuoti ÄŻ Sanitarijos ir epidemiologijos stotÄŻ po 1941 m. pavasarÄŻ Vilniuje kilusios viduriĹł ĹĄiltinÄ—s epidemijos: per potvynÄŻ VilnelÄ—s upei uĹžliejus artezinius ĹĄulinius ir per vandenÄŻ iĹĄplitus ĹĄiltinei, liga uĹžsikrÄ—tÄ— daugiau nei 5 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, apie 200 ligoniĹł mirÄ—. Po ĹĄios epidemijos vandenÄŻ pradÄ—ta chloruoti. Ĺ iandien geriamajam vandeniui dezinfekuoti chloras beveik nebenaudojamas. DaugybÄ— vandens tyrimĹł kasmet

Siekiant tobulinti vandens tiekimÄ… ir nuolat stebÄ—ti vandens ypatybes, kad bĹŤtĹł galima laiku susekti neigiamus pokyÄ?ius, galinÄ?ius turÄ—ti ÄŻtakos vandens saugumui ir vartotojĹł sveikatai, 1955 m. ÄŻkurta UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens cheminÄ— ir mikrobiologinÄ— laboratorija, dabar veikianti kaip UAB „Vilniaus vandenys“ padalinys. Joje vanduo tikrinamas pagal pusĹĄimtÄŻ skirtingĹł rodikliĹł visose tiekimo grandyse – gręŞiniuose, vandens rezervuaruose, siurblinÄ—se, apskaitos punktuose, vandens kolonÄ—lÄ—se, namĹł ÄŻvaduose. TokiĹł nuolatiniĹł patikros taĹĄkĹł Vilniuje yra daugiau kaip 150. Atliekami tyrimai garantuoja, kad galutiniam vartotojui vanduo tiekiamas pagal visus tarptautinius geriamojo vandens kokybÄ—s rei-

kalavimus ir patvirtintas higienos normas. Be to, atliekant ÄŻvairius tyrimus galima ÄŻvertinti vandens kokybÄ™ bei jo ypatybes ir esant nukrypimĹł tobulinti vandens tiekimo technologijÄ…. UAB „Vilniaus vandenys“ laboratorija tiria Vilniaus, GrigiĹĄkiĹł, SalininkĹł, NemenÄ?inÄ—s, Ĺ alÄ?ininkĹł, EiĹĄiĹĄkiĹł, Ĺ venÄ?ioniĹł ir Ĺ venÄ?ionÄ—liĹł rajonĹł vieĹĄai tiekiamÄ… Vilniaus miesto ir rajono, Ĺ alÄ?ininkĹł ir Ĺ venÄ?ioniĹł geriamÄ…jÄŻ vandenÄŻ. IĹĄ viso Vilniaus laboratorija kasmet atlieka daugiau kaip 10 tĹŤkst. cheminiĹł, ďŹ zikiniĹł bei mikrobiologiniĹł geriamojo vandens tyrimĹł, iĹĄ jĹł daugiausia tyrimĹł uĹžsako pati UAB „Vilniaus vandenys“. Ji taip pat teikia vandens tyrimĹł paslaugas maĹžesnÄ—ms vandens tiekimo ÄŻmonÄ—ms, kurioms per brangu turÄ—ti savo vandens tyrimĹł laboraUĹžs. 1065419 torijas.

10

tĹŤkst.

geriamojo vandens tyrimĹł atliekama UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijoje.


14

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

turtas

Darb­da­viui su­ža­vė­ti – dvi mi­nu­tės ko­lek­ty­vo na­rių oro li­ni­ 13 jų bend­ro­vė­se lie­ka dirb­ ti 5 me­tus ir il­giau. 7–10 me­tų ga­lė­

tų bū­ti ta ri­ba, kai dau­giau dė­me­sio ima­ma skir­ti šei­mai ir sta­bi­lu­mui“, – sa­kė J.Ba­le­vi­čie­nė. Ji įvar­di­jo ir ko­kie rei­ka­la­vi­ mai ke­lia­mi žmo­nėms, no­rin­ tiems tap­ti skry­džių pa­ly­do­vais. „Pa­gal ES ša­ly­se ga­lio­jan­čius rei­ ka­la­vi­mus stiuar­das ir stiuar­de­

Pak­lau­siau­sios 2012-ųjų pro­fe­si­jos „„Par­da­vė­jas „„Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo

trans­por­to prie­mo­nės vai­ruo­to­jas „„Vi­rė­jas „„Par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kas „„Siu­vė­jas „„Par­da­vė­jas ka­si­nin­kas „„Ap­dai­li­nin­kas „„Par­da­vė­jas kon­sul­tan­tas „„Pla­taus pro­fi­lio sta­ty­bi­nin­kas „„Ad­mi­nist­ra­to­rius Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža

sė tu­ri bū­ti bent 18 me­tų, bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, tu­rė­ti ant­ ros kla­sės svei­ka­tos pa­žy­mė­ji­mą, mo­kė­ti plauk­ti, skai­ty­ti, ra­šy­ti ir su­pran­ta­mai bend­rau­ti „pa­sau­li­ ne avia­ci­jos kal­ba“ – ang­lų kal­ba. Ži­no­ma, pa­pil­do­mų kal­bų mo­kė­ji­ mas su­tei­kia pra­na­šu­mą. Mo­kant bent ke­lias iš jų, bus kur kas leng­ viau įsi­dar­bin­ti už­sie­nio oro li­ni­ jų bend­ro­vė­se. Di­de­lį pra­na­šu­mą tu­ri ir tie kan­di­da­tai, ku­rie jau yra dir­bę klien­tų ap­tar­na­vi­mo sri­ty­ je, pa­vyz­džiui, bar­me­nu ar ad­mi­ nist­ra­to­re. Iš es­mės kan­di­da­tai tu­ ri bū­ti svei­ki ir stip­rūs“, – var­di­jo J.Ba­le­vi­čie­nė. As­me­ni­nės sa­vy­bės – la­bai svar­bu

La­bai svar­bus ir žmo­gaus cha­rak­ te­ris, jo bū­do sa­vy­bės. Tai tu­ri bū­ ti tas, ku­ris my­li žmo­nes, mo­ka pri­si­tai­ky­ti, yra grei­tas, ope­ra­ty­ vus ir ko­mu­ni­ka­bi­lus, su­ge­ba val­ dy­ti stre­si­nes si­tua­ci­jas. Ap­ran­ga, šu­kuo­se­na, ma­kia­žas, su­tvar­ky­ti na­gai, ma­nie­ros, kal­bė­ji­mo to­nas, šyp­se­na taip pat svar­bu. Skry­džių pa­ly­do­vai vi­suo­met pri­va­lo bū­ti

pa­si­tem­pę, ele­gan­tiš­ki, tvar­kin­gi, ra­mūs ir orūs. To­kie or­lai­vio pa­ly­ do­vai ke­lei­viams su­tei­kia pa­si­ti­kė­ ji­mo jaus­mą, ke­lia ma­žiau stre­so ir for­muo­ja ge­rą bend­ro­vės įvaiz­dį. „Or­lai­vy­je ga­li sė­dė­ti ke­li šim­tai žmo­nių – vie­nas gal­būt sun­kiai at­ si­kė­lė į anks­ty­vą skry­dį, ki­tas jau­ di­na­si dėl ar­tė­jan­čio vers­lo su­si­ti­ ki­mo, tre­čias ap­skri­tai bi­jo skris­ti lėk­tu­vu. Stiuar­do dar­bas – ne tik gra­žiai šyp­so­tis ir pils­ty­ti ka­vą, bet ir už­tik­rin­ti jų sau­gu­mą ir, kiek įma­no­ma, ge­rą nuo­tai­ką. Svar­bu, kad stiuar­das ar stiuar­de­sė mėg­tų bend­rau­ti su žmo­nė­mis, bū­tų em­ pa­tiš­kas ir kiek­vie­no­je si­tua­ci­jo­je ieš­ko­tų po­zi­ty­vių spren­di­mų. Juk kar­tais lai­ku iš­tar­tas žo­dis ar šyp­ se­na ga­li „iš­gel­bė­ti“ kam nors die­ ną“, – pri­dū­rė J.Ba­le­vi­čie­nė. Be skry­džių pa­ly­do­vo, jau­ni­mas Lie­tu­vo­je vai­ko­si ir ki­tų pel­nin­ges­ nių dar­bų. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, jau­nuo­liai daž­niau­ siai ven­gia ne­kva­li­fi­kuo­to dar­bo, vie­šų­jų dar­bų, o no­ri to­kio, už ku­ rį at­ly­gi­ni­mas siek­tų bent 1,5–2 tūkst. li­tų.

„„Pasirinkimas: nekvalifikuotas darbas sandėlyje jaunimui tik laikina

stotelė kol baigs studijas. 

„Shutterstock“ nuotr.

Komentarai

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

„Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

T

ei­gi­nys, kad jau­ni­mo ne­dar­ bas yra di­de­lis, at­si­ran­da, nes skir­tin­gai žiū­ri­ma į skai­čiuo­ ja­mus ro­dik­lius. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas žiū­ri, kiek jau­nuo­lių ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, ir ima san­ty­kį su ak­ty­vių dar­bo rin­ko­je jau­nuo­lių skai­ čiu­mi. Apie 100 tūkst. jau­nuo­lių dir­ba, o apie 30 tūkst. ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo. Taip pri­sta­to­ma, kad kas tre­čias jau­nuo­ lis Lie­tu­vo­je ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo. Bet iš tie­sų jau­nų gy­ven­to­jų yra 440 tūkst. ir 70 pro­c. jų mo­ko­si mo­kyk­lo­je, ko­le­gi­ jo­se ar­ba uni­ver­si­te­tuo­se. Vi­sa tai dė­me­sį nu­krei­pia ne ta link­me, nes ne­dar­bo ro­dik­lis neat­sig­rę­žia į dar­ bo rin­kos ak­ty­vu­mą. Jis Lie­tu­vo­je la­ bai ma­žas – 70 pro­c. ne­dir­ba ir neieš­ko dar­bo, nes tuo me­tu mo­ko­si. Iš dar­bo bir­žos duo­me­nų ma­to­ma, kad jau­nų be­dar­bių ne­dar­bo ly­gis yra 6,7 pro­c. ir jis be­veik dvi­gu­bai ma­žes­nis ne­gu ki­ tų am­žiaus gru­pių. Ta­čiau tai po­pu­lia­ rus klau­si­mas, nes ši pro­ble­ma ak­tua­li Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je, bet Is­pa­ni­jo­je ne­ dar­bo ly­gis di­des­nis nei 50 pro­c. – yra skir­tu­mas nuo Lie­tu­vos. Prob­le­ma ne­tei­sin­gai in­terp­re­tuo­ja­ma. Lie­tu­vo­je jau­ni žmo­nės vie­ni iš tų, ku­ rie vė­liau­siai ES bai­gia mo­kyk­lą, bū­da­ mi 19-os. Be­je, Lie­tu­va vie­na iš ne­dau­ge­ lio li­ku­sių ES vals­ty­bių, kur ba­ka­lau­ro stu­di­jos trun­ka ket­ve­rius, o ne tre­jus me­tus. Be to, la­bai di­de­lė da­lis bai­gu­sių uni­ver­si­te­tus iš kar­to no­ri stu­di­juo­ti ma­ gist­ran­tū­ro­je. Jau­nas žmo­gus nuo 15 iki 24 me­tų di­de­lę da­lį lai­ko pra­lei­džia uni­ ver­si­te­te, mo­kyk­lo­je, o tai iš­krei­pia ne­ dar­bo ro­dik­lius. Jei­gu žiū­ri­me į tik­rą­jį ne­dar­bą, ma­to­me, kad pro­ble­ma ne to­ kia di­de­lė. Yra 26 tūkst. jau­nuo­lių, ku­rie ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, pu­sė jų ne­tu­ri jo­ kio pro­fe­si­nio pa­si­ren­gi­mo. 15 tūkst. yra to­kių, ku­rie bai­gė de­vy­nias kla­ses, me­ tė moks­lus ir ėjo dirb­ti į sta­ty­bas – 2005–

2007 m., kai sta­ty­bi­nin­kas ne­tu­rė­da­ mas jo­kio iš­si­la­vi­ni­mo ir ne­šio­da­mas ki­bi­rus ga­lė­jo 5 tūkst. li­tų už­si­dirb­ti. Tai yra pro­ble­ma – kaip at­si­t i­ko, kad to­kia di­de­lė da­lis jau­nuo­lių nu­spren­ dė ne mo­ky­tis, o dirb­ti sta­ty­bo­se? Ki­ta pu­sė tų be­veik 30 tūkst. be­dar­bių yra dip­lo­muo­ti spe­cia­lis­tai, ku­rių kom­pe­ ten­ci­jų vi­siš­kai ne­rei­kia dar­bo rin­ko­ je. Rei­kė­tų kal­bė­ti, ko­dėl uni­ver­si­te­tai vis dar ren­gia to­kias pro­gra­mas? Su­tei­ kia­mas dip­lo­mas, bet ne­pai­so­ma, ko­ kia iš jo bus nau­da. Yra dvi pro­ble­mos – kaip pri­vers­ti, kad jau­nuo­liai ne­mes­ tų moks­lų, ir kaip pa­ska­tin­ti rink­tis pa­ klau­sias pro­fe­si­jas? Ne­dar­bo ly­gis tik­ rai neaukš­tas – iš 440 tūkst. jau­nuo­lių dar­bo ne­tu­ri 30 tūkst. Tai nė­ra dra­ma­ tiš­ki skai­čiai.

Be to, jau­ni­mas jau­ni­mui ne­ly­gu. Vie­ nas dar bū­da­mas pir­ma­me kur­se ga­ li eiti va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas, o ki­tas ir po dvie­jų ma­g ist­r ų ne­su­ge­ba dar­ bo su­si­ras­t i. Daug kas pri­k lau­so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių, su­ge­bė­ji­mo sa­ve pa­teik­ti, pri­sta­ty­ti darb­da­viui, no­ro ir dar­bo rin­kos su­vo­ki­mo. Kar­tais jau­ni­ mas už­si­brė­žia ri­bą, kad be 2 tūkst. li­ tų ne­dirbs, ieš­ko bū­tent to­kio dar­bo ir pra­ran­da daug ga­li­my­bių.

Val­das Maks­vy­tis

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­l ių sky­r iaus vy­r iau­sia­sis spe­cia­l is­tas

Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė

Per­so­na­lo at­ran­kos įmo­nės „CV-On­l i­ne“ rin­ko­da­ros va­do­vė

J

au­n i­mo, pa­l ie­kan­čio gy­ve­n i­ mo ap­ra­šy­mus mū­sų po­rta­le, nei pa­dau­gė­jo, nei su­ma­žė­jo. Tech­no­lo­g i­jos jau­niems žmo­ nėms su­pran­ta­mes­nės, to­dėl duo­me­ nų ba­zė­je di­džio­ji da­lis gy­ve­ni­mo ap­ ra­šy­mų ir yra jau­ni­mo. Yra ir dar­bo skel­bi­mų, tin­ka­mų jau­ni­ mui, ne­ga­li­ma teig­ti, kad jau­ni­mas Lie­ tu­vo­je ne­t u­r i dar­bo. Ta­čiau stu­den­ tams siū­lo­mos že­mes­nės pa­rei­gos, kur rei­k ia ma­ž iau at­sa­ko­my­bės, pa­ vyz­džiui, pre­ky­bo­je – par­da­vė­jas, ka­ si­nin­kas, kon­sul­tan­tas, san­dė­l io dar­ buo­to­jas. Stu­den­tai su­vo­kia, kad to­k į dar­bą ga­l i­ma de­r in­t i su stu­d i­jo­m is, šiek tiek už­si­d irb­t i, ta­čiau su to­k iais dar­bais sa­vo kar­je­ros ne­sie­ja. Jei­g u dar­bas biu­re, stu­den­tui pa­pras­tai siū­ lo­ma pu­sė eta­to, ma­žes­n is at­ly­g i­n i­ mas, bū­ti­nai bū­na ban­do­ma­sis lai­ko­ tar­pis, kad žmo­gus įro­dy­tų, jog tik­rai tin­ka tam dar­bui ir jam ga­li­ma pa­ti­kė­ ti svar­bes­nes už­duo­tis.

J

au­ni­mo įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės ne­ma­žai pri­klau­so nuo bend­ ros si­tua­ci­jos dar­bo rin­ko­je, ku­ riai ge­rė­jant di­dė­ja ir jau­ni­mo in­teg­ra­ci­jos į dar­bo rin­ką ga­li­my­bės. Su di­džiau­sio­mis įsi­dar­bi­ni­mo pro­ble­ mo­mis su­si­du­ria ne­kva­li­fi­kuo­tas ir ne­ mo­ty­vuo­tas jau­ni­mas. Jų įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės pa­čios men­kiau­sios. No­rint iš­veng­ti ne­dar­bo svar­bu įgy­ti dar­bo rin­ko­je pa­klau­sią pro­fe­si­ją. Svar­biau­sios jau­n i­mo ne­dar­bo prie­ žas­t ys: pro­fe­si­n io pa­si­ren­g i­mo, dar­ bo pa­tir­ties trū­ku­mas ar­ba įgy­tų pro­ fe­si­nių ži­nių ir dar­bo rin­kos reik­mių nea­t i­t i­k i­mas. Dar­bo ieš­kan­t iems jau­ nuo­liams daž­nai įsi­dar­bin­ti su­kliu­do ne­su­ge­bė­ji­mas sa­vęs pri­sta­ty­t i ar­ba at­kak­lu­mo trū­ku­mas. Įdar­bin­t i jau­n i­mą yra vie­nas svar­ biau­sių Lie­tu­vos dar­bo bir­žos už­da­vi­ nių ir prio­ri­te­tų. 2012 m. rugp­jū­čio 1 d. Lie­tu­vos dar­bo bir­ža ir jos 10 te­ri­to­ri­ nių dar­bo bir­ž ų pra­dė­jo įgy­ven­d in­t i Eu­ro­pos so­cia­l i­n io fon­do fi­nan­suo­ ja­mą pro­jek­tą „Jau­n i­mo užim­t u­mo di­d i­n i­mas“, ku­r iuo sie­k ia­ma ska­t in­t i jau­ni­mo užim­tu­mą, su­da­rant ga­li­my­ bes įgy­ti pra­kti­nių įgū­džių ir įsi­tvir­tin­ ti dar­bo rin­ko­je. Į pro­jek­to veik­las pla­ nuo­ja­ma įtrauk­ti ne ma­žiau kaip 1000 jau­nuo­lių iki 29 me­tų.


15

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

24p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

A.Pog­reb­no­jaus žmo­nos paslaptys Vie­no ži­no­miau­sių Lie­tu­vos di­zai­ne­rių Alek­sand­ro Pog­reb­ no­jaus žmo­na ir jų be­veik pen­kių mė­ ne­sių sū­naus My­ ko­lo ma­ma Mo­ni­ka Ra­čiū­nai­tė ne­krei­ pia dė­me­sio į ste­ reo­ti­pus ir švy­tė­da­ ma pri­pa­žįs­ta iš­gy­ ve­nan­ti nuo­sta­biau­ sią lai­ko­tar­pį.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Mo­ni­ka, ko­kiu žo­džiu api­bū­ din­tu­mė­te da­bar­ti­nę sa­vo bū­ se­ną? – Iš­gy­ve­nu pa­tį nuo­sta­biau­sią pe­ rio­dą sa­vo gy­ve­ni­me, – per po­kal­bį švy­tin­ti M.Ra­čiū­nai­tė spin­du­lia­vo ge­rą ener­gi­ją ir kar­tais pri­mi­nė lai­ min­gą vai­ką. – Nie­ko nė­ra nuo­sta­ bes­nio už mo­ti­nys­tę. Tie­sa, ta lai­ mė su­si­ju­si ne tik su vai­ku, bet ir su vy­ru. Vai­ke­lis mie­ga ra­miai. Nors jis – la­bai ma­lo­nus rū­pes­tis. Svar­biau­ sia, kad jis pa­pil­dė mū­sų šei­mą. – Ko­dėl My­ko­las? – Var­dą at­si­tik­ti­nai su­gal­vo­jo­me ma­no nėš­tu­mo pa­bai­go­je. Sa­ko, gi­męs vai­ke­lis pa­ts at­si­ne­ša var­dą. Ta­čiau My­ko­las gi­mė ir nea­be­jo­jo­ me – var­das jam tin­ka. Be­je, su­ta­ po, kad mes su­si­tuo­kė­me Šv.Ar­kan­ ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je. – Jums ne­ke­lia am­bi­ci­jų, kai jus pri­sta­to kaip A.Pog­reb­no­jaus žmo­ną, o ne jį kaip jū­sų vy­rą? – Aš ir esu jo žmo­na, o jis – ma­ no vy­ras, – juo­kia­si. – Ko­dėl tai tu­ri žeis­ti? Ne­si­jau­čiu, kad bū­čiau jo še­šė­ly­je.

16

„„Vertybės: už įnoringo dizainerio ištekėjusiai gražuolei M.Račiūnaitei svarbiausia gyvenime – šeima. 

Mo­ni­kos Ra­čiū­nai­tės ir Alek­sand­ro Pog­reb­no­jaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


16

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

gyvenimas

A.Pog­reb­no­jaus žmo­nos 15

Svar­bu, kad jis man yra ir ge­ras drau­gas.

tad jei gin­či­ja­mės – karš­tai. Tai yra di­džiau­sias mi­nu­sas.

– Ką reiškia bū­ti jo žmo­na? – Nuo bui­ties ne­pa­bėg­si, – iš Mo­ ni­kos vei­do ne­dings­ta šyp­se­na. – Bū­ti žmo­na – tai ne tik sto­vė­ti prie in­dų. Vai­ke­lis au­ga, yra ru­ti­nos, bet šiam ma­žu­čiui rei­kia ma­mos ši­lu­ mos. Bet ši ru­ti­na ne­sle­gia, ši au­ ka – dėl vai­ke­lio. O vis­kas kei­čia­si, tad po me­tų bus leng­viau.

– Jums – 23, jam – 44. Nea­be­jo­ ju, kad ir drau­gės klau­sė, ir ki­ti lie­žu­viais pla­kė kal­bė­da­mi apie am­žiaus skir­tu­mą. – Taip, taip. Gal­būt ma­ne trau­ kė vy­res­ni? Kai su­si­pa­ži­no­me, ne­ gal­vo­jau apie am­žiaus skir­tu­mą. Jis – įdo­mus žmo­gus, la­bai pa­ti­ ko bend­rau­ti. Kar­tais pa­gal­vo­ju: na, taip, jis už ma­ne dvi­gu­bai vy­ res­nis. Bet kai esa­me dvie­se, jau­ čiuo­si pui­kiai, tar­si bū­tu­me bend­ raam­žiai, ir to skir­tu­mo ne­jau­čiu. Pa­na­šus mū­sų po­žiū­ris, bend­ros te­mos.

– Šal­tas, griež­tas ir ka­te­go­ riš­kas. Dau­ge­liui toks at­ro­do Alek­sand­ras. Kuo jis su­ža­vė­jo? – (Juo­kia­si.) Gal tuo griež­tu­mu ir su­ža­vė­jo? Kai pir­mą kar­tą pa­ma­ čiau, iš­ties at­ro­dė la­bai ka­te­go­riš­ kas, bet kar­tu int­ri­ga­vo. Ne­bu­vo jo­kių sal­dy­bių, bet jis tu­rė­jo kaž­ką pa­slap­tin­go. Jau per pir­mą su­si­žiū­ rė­ji­mą per at­stu­mą at­si­ra­do kab­ liu­kas, kad tarp mū­sų ga­li ­kas nors už­si­megz­ti. Nors iš pra­džių pro­tas to ne­su­vo­kė.

Šei­ma – gy­ve­ni­mo pa­ma­tas. Tai, ant ko tvir­tai sto­vi žmo­gus. Nuo to ir pra­si­de­da.

– Kar­di­na­liai skir­tin­gi žmo­nės trau­kia tik iš pra­džių. Sa­ko­ma, no­rint gy­ven­ti kar­tu il­gai, rei­ kia bend­rų ver­ty­bių, su­pra­ti­ mo, po­žiū­rio. – Tie­sa, su­tin­ku. Vėliau, su juo daug ke­lia­vo­me, o tuo me­tu vie­nas ki­tą ge­rai ga­li pa­žin­ti. Ke­liau­da­mi pra­lei­do­me nuo­sta­bų lai­ką. Esa­me ir skir­tin­gi, ir la­bai pa­na­šūs. Ir yra tar­pu­sa­vio trau­ka, cin­ke­lis. Smul­kių bar­nių bū­na, kaip ir vi­ soms po­roms, bet tai – nor­ma­lu. – Ko­kie di­džiau­si jū­sų pa­na­šu­ mai ir skir­tu­mai? – Su­tam­pa mū­sų po­žiū­ris į gy­ve­ni­ mą, lais­va­lai­kį, pui­kiai su­ta­ria­me bui­ty­je. Jis ne­var­žo ma­nęs, aš jo. Be to, abu esa­me prie me­no. Tie­sa, abu už­si­spy­rę: jis – Ožia­ ra­gis, aš – Jau­tis. Abu – deg­tu­kai,

– Pri­si­pa­žin­ki­te, pa­žiū­rė­ju­si į jį, pa­gal­vo­ja­te, kas bus po 20 me­tų? – Oi, kaip jis sa­ko, bus se­nu­kas, aš – gra­žuo­lė žmo­na, o mū­sų sū­nus žais fut­bo­lą. Kaip įsi­vaiz­duo­ju aš? Ma­tau sa­vo sū­nų, ku­ris bus pa­na­šaus am­žiaus, kaip da­bar aš. Jis žais fut­bo­lą. Alek­sand­ras bus su skry­ bė­liu­ku, pyp­ke ran­ko­je, ma­žiau ka­te­go­riš­kas, minkš­tes­nis, nes sa­ ko, kad da­rau jam įta­ką. Gy­ven­da­ mi kar­tu žmo­nės vie­nas ki­tam da­ ro įta­ką. Aš bū­siu ak­to­rė su di­de­le šu­kuo­ se­na, ka­ro­liais. Ti­kiuo­si, tu­rė­si­me ant­rą vai­ke­lį ir tai bus duk­ry­tė. – Gra­žuo­lė žmo­na tu­rės slap­ tą drau­gą? – Neeee, – juo­kia­si ir ne­tru­kus rim­tai. – Šei­ma – gy­ve­ni­mo pa­ma­ tas. Tai, ant ko tvir­tai sto­vi žmo­ gus. Nuo to ir pra­si­de­da. Jei šei­mo­ je yra ne­su­ta­ri­mų, galima pajusti, kad blo­gai. Vien dėl vai­kų rei­kia ge­ rų tar­pu­sa­vio san­ty­kių. Ne­ga­li bū­ti egois­tas, gal­vo­ti tik apie sa­ve. Pyk­ čiai, ne­su­ta­ri­mai tu­ri bū­ti lai­ki­ni. – Ko­dėl po ves­tu­vių pa­si­li­ko­te sa­vo pa­var­dę? Ne­jau­gi griež­ta­ jam Alek­sand­rui ne­su­ki­lo vy­ riš­kos am­bi­ci­jos, kad jo pa­var­ dė bū­tų ra­šo­ma prie žmo­nos bent su brūkš­ne­liu? – Jis pa­siū­lė pa­si­rink­ti. Aš pa­mąs­ čiau ir pa­si­li­kau sa­vą­ją.

„„Po­ra: Alek­sand­ras ir Mo­ni­ka ne­jau­čia am­žiaus skir­tu­mo. 

– Vie­na­me po­rta­le skai­ty­to­jai pla­čiai ko­men­ta­vo, kad iš ke­ lias­de­šim­ties jū­sų ir vy­ro nuo­ trau­kų ves­tu­vių die­ną nė vie­ no­je ne­bu­vo­te su­si­ka­bi­nę už ran­kų ir at­ro­dė­te ga­na šal­tai. – Ai, tuo­met bu­vo ne­ma­lo­nu, kai mus už­klu­po ne­kvies­tas fo­tog­ra­fas. Sut­ri­ko­me, kai jis įky­riai fo­tog­ra­fa­ vo. To­dėl iš tų aki­mir­kų, – fo­tog­ra­

fas bu­vo ke­lias mi­nu­tes, – žmo­nės su­si­da­rė klai­din­gą nuo­mo­nę. – Jūs kal­bė­jo­te apie vie­nas ki­to praei­tį? Apie Alek­sand­ro sky­ ry­bas su me­ni­nin­ke Sa­lo­mė­ja Mar­cin­ke­vi­čiū­te? – (Be­ne vie­nin­te­lį kar­tą per po­kal­bį dings­ta šyp­se­na.) Kal­bė­jo­me. Ži­nau tą is­to­ri­ją, bet Alek­sand­ras ne­no­ri apie tai vie­šai kal­bė­ti, to­dėl ger­biu sa­vo vy­ro spren­di­mą. – Ką pa­pa­sa­ko­tu­mė­te apie sa­ ve – kas yra Mo­ni­ka Ra­čiū­nai­ tė? Mo­te­ris, dir­ban­ti mo­de­liu, dau­ge­liui at­ro­dys pa­vir­šu­ti­niš­ ka, tuš­čia, ku­riai svar­bu išo­rė, bliz­gu­čiai. – Kiek­vie­nam rei­kė­tų su­si­mąs­ty­ti, kas aš esu. Kiek­vie­nas esa­me uni­ ka­lus, as­me­ny­bė. Da­bar esu ma­ma, gy­ve­nan­ti nuo­sta­biu pe­rio­du. Mo­ ni­ka yra pil­na sva­jo­nių ir idė­jų, ge­ rų min­čių. Esu la­bai ge­ra ma­ma: tai sa­kė ne vie­nas žmo­gus, gy­dy­to­jai. Esu už­si­spy­ru­si. Jei tu­riu tiks­lą – sie­kiu. Blo­gai, kad už­si­spi­riu ir bū­da­ma ne­tei­si. Rei­kia dar mo­ky­ tis to­le­ran­ci­jos.

„„Pa­žin­tis: krep­ši­nį žai­du­si Mo­ni­ka pa­žįs­ta­ma su A.Sa­bo­niu ir L.Klei­za.

– Mi­nė­jo­te fut­bo­lą. Tai mėgs­ta­ ma spor­to ša­ka? – Man – ne. Anks­čiau dve­jus me­tus lan­kiau krep­ši­nį. Bet vi­są gy­ve­ni­mą fut­bo­las gre­ta ma­nęs: la­bai pa­ti­ko se­ne­liui, bu­vu­siam drau­gui, da­bar – Alek­sand­rui.

– Pa­si­li­ko­te sa­vo pa­var­dę, esa­te dvi­gu­bai jau­nes­nė ir aukš­tes­nė už vy­rą. – Esu 183 cm ūgio. Bet mes be­ veik vie­no­di, gal esu vos aukš­tes­ nė. Man svar­biau, kad su­tap­tų vi­ di­nis pa­sau­lis. Ir jis bei jo ūgis man to­bu­las. – O ko­kios di­džiau­sios jū­sų ver­ty­bės? – Šei­ma. O po jos – gy­ve­ni­mas, ki­ ti da­ly­kai. – Ne­se­niai Alek­sand­ras pa­sa­ kė, kad Mo­ni­ka ga­li bū­ti ki­no žvaigž­dė. Jis tai sa­kė rim­tai? Ar pa­tai­ka­vo sa­vo vai­ko ma­mai? – Rim­tai. Ma­ne vi­są gy­ve­ni­mą trau­kia ki­nas, ak­to­rys­tė. Fil­ma­ vau­si ne vie­no­je rek­la­mo­je, bet vie­ na iš di­džiau­sių sva­jo­nių – tap­ ti ak­to­re, nu­si­fil­muo­ti ki­ne. Ti­kiu, kad tu­riu ak­to­ri­nių su­ge­bė­ji­mų. Mo­kė­čiau su­si­kon­cent­ruo­ti, keis­ ti nuo­tai­kas. Paau­gus vai­ke­liui, ke­ti­nu mo­ky­tis ak­to­rys­tės. Sva­ jo­nių vaid­mens ne­tu­riu, no­rė­čiau pa­ban­dy­ti įvai­rius. Taip, ga­lė­čiau bū­ti ir mo­te­ris žu­di­kė, ir ma­nia­kė, ir mo­ky­to­ja. – Ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­ka­te me­luo­ti ir tu­rite daug kau­kių? – Ne, rea­lia­me gy­ve­ni­me esu at­vi­ra ir ne­tu­riu daug vei­dų. Tik no­rė­čiau ki­ne į tai įsi­jaus­ti. Tos ki­no kau­kės ma­ne ža­vi.


17

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

paslaptys Jau per pir­mą su­si­ žiū­rė­ji­mą per at­stu­ mą at­si­ra­do kab­liu­ kas, kad tarp mū­sų ga­li ­kas nors už­si­megz­ti.

Ke­liau­nin­kė la­biau­siai pa­siilgs­ta Vil­niaus Go­da Rai­by­tė Lie­tu­vei Bi­ru­tei Žem­gu­ly­tei tik­ rai yra ko pa­vy­dė­ti. Šiuo me­tu ji lai­ką lei­džia Ka­na­do­je – iš ma­žo mies­te­lio (Švėkš­nos, Ši­lu­tės r.) ki­ lu­si mer­gi­na ten dir­ba Tarp­tau­ti­ nė­je oro trans­por­to aso­cia­ci­jo­je (IA­TA) ir jau yra iš­mai­šiu­si tiek pa­sau­lio ša­lių, kad net pa­ti ne­be­ ga­li su­skai­čiuo­ti.

– Gy­ve­ni ant la­ga­mi­nų. Kiek pa­sau­lio ša­lių jau ap­lan­kei? – Nie­ka­da ne­va­žiuo­ju į tas pa­čias vie­tas, nors kar­tais ir pa­siilgs­tu kai ku­rių, bet pa­sau­lis toks di­de­ lis. Ka­žin ar vis­ką su­spė­siu ap­ke­ liau­ti. Remiantys že­mė­la­piu vie­na­me so­cia­li­nia­me tink­le, aš ap­ke­lia­ vau 42 ša­lis. At­si­me­nu, sep­tin­to­je kla­sė­je jau ži­no­jau, kad stu­di­juo­ siu tu­riz­mą ir daug ke­liau­siu. Taip ir nu­ti­ko!

Mo­ni­kos Ra­čiū­nai­tės ir Alek­sand­ro Pog­reb­no­jaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Ko­kia jūsų gy­ve­ni­mo pra­ smė? – Oho, jūs čia kaip klau­si­nė­ja­te... Ver­ty­bės, pra­smė... – No­rė­tu­mė­te, kad kal­bė­tu­me apie ba­tus žu­di­kus ar apa­ti­nį tri­ko­ta­žą? – Nee, – kva­to­ja­si. – Pras­mė – su­ teik­ti gy­vy­bę nau­jam žmo­gui. Ir no­ rė­čiau pa­da­ry­ti ką nors la­bai la­bai ge­ro vai­kams. Aš juos la­bai my­liu. La­bai gai­la, kad Lie­tu­vo­je daug žmonių pa­lie­ka, at­stu­mia, ne­ver­ ti­na vai­kų. No­rė­čiau ką nors pa­ keis­ti. – Jūs spin­du­liuo­ja­te ge­ra ener­ gi­ja, ypač kai kal­ba­te apie vai­ kus. Jei vis­kas sėk­min­gai, bus

ga­li­ma ti­kė­tis ir antrojo vai­ke­ lio? – Nes­ku­bė­kim, kol kas už­teks vie­ no. Esu la­bai lai­min­ga. Kaip duos Die­vas, bet ant­ro no­rė­čiau. Tam na­tū­ra­liai ateis lai­kas. Kai pa­sto­ jau, pra­dė­jau sap­nuo­ti nuo­sta­bius sap­nus. Jau­čiau be­ga­li­nę, ty­rą mei­ lę, ku­rios gy­ve­ni­me ne­pa­jau­si. Pra­ bus­da­vau su nuo­sta­biu jaus­mu, švie­sa ir vi­di­nis bal­sas sa­kė, kad tu­rė­siu sū­nų. Tuo­met net ne­ži­no­ jau, kad pa­sto­jau. – Ką sap­nuo­ja­te da­bar? – Oi, vis­ką. Bet la­bai daž­nai – skry­ džius aukš­tai aukš­tai. Nors da­bar­ ti­nė ma­no bū­se­na – tar­si skrai­dy­ čiau. Esu kaž­kur tarp dan­gaus ir že­mės.

– Ka­da su­pra­tai, kad sa­vo kar­ je­rą no­ri sie­ti bū­tent su avia­ ci­ja? – Po tu­riz­mo stu­di­jų. La­bai su­si­ do­mė­jau šia sri­ti­mi ir iki šiol tai yra ma­no aist­ra bei gy­ve­ni­mo sko­ nis. Skris­ti – taip neap­sa­ko­ma, tai lei­džia man jaus­tis lai­min­gai. Kar­tais at­ro­do, kad vi­sos sva­ jo­nės ir tiks­lai pil­do­si sa­vai­me, tik rei­kia la­bai to no­rė­ti ir siek­ti. Nusp­ren­džiau, kad vi­sas pa­sau­lis – man po ko­jo­mis ir pa­žiū­rė­siu, kur li­ki­mas ma­ne nu­ves. Siun­čiau sa­vo mo­ty­va­ci­nius laiš­kus į oro li­ni­jų bend­ro­ves, ne­ svar­bu, kad ir kur jos bū­tų – Aust­ ra­li­jo­je ar Eu­ro­po­je. Pra­si­dė­jo įdo­ miau­sias lai­kas ma­no gy­ve­ni­me. Ne­si­bai­gian­tys dar­bo po­kal­biai, skry­džiai ir ke­lio­nės. Dar stu­di­juo­ da­ma tu­riz­mą Lie­tu­vo­je jau dir­bau vie­no­je tarp­tau­ti­nė­je elekt­ro­ni­nė­je skry­džių paieš­kos sis­te­mo­je. Bu­vo la­bai įdo­mu ir įga­vau neį­kai­no­ja­ mos pa­tir­ties. Tuo­met ga­lė­jau ke­ liau­ti ir dirb­ti vie­nu me­tu. Vis­kas, ko rei­kė­jo, – tik kom­piu­te­ris ir in­ ter­ne­tas.

my­bių pa­ke­liau­ti per ato­sto­gas ir lais­va­lai­kiu. Vi­si dir­ban­tys įmo­ nė­je tu­ri ga­li­my­bę la­bai ne­bran­ giai skris­ti lais­va­lai­kiu su spe­cia­ liais bi­lie­tais. Sten­giuo­si nau­do­tis šia ga­li­my­be kuo daž­niau. Net per Ka­lė­dų ato­sto­gas pa­ban­džiau ir pa­vy­ko gau­ti vie­tą skris­ti į Mek­si­ ką. Jau net tris kar­tus bu­vau par­ skri­du­si at­gal į Eu­ro­pą ap­lan­ky­ti drau­gų ir šei­mos Lie­tu­vo­je.

Mėgs­tu ke­liau­ti sa­ va­ran­kiš­kai ir pa­ ti pla­nuo­ju ke­lio­nes sau, drau­gams ir pa­ žįs­ta­miems.

– Esi la­bai to­li nuo Lie­tu­vos. Ar pa­siilgs­ti gim­to­sios ša­lies? – La­bai pa­siilgs­tu Lie­tu­vos, ypač Vil­niaus. Sub­jek­ty­vi nuo­mo­nė, bet man Vil­nius pa­ts mie­liau­sias mies­tas pa­sau­ly­je. To­kio jau­ku­ mo nie­kur ki­tur ne­ran­du. Ame­ri­ kos že­my­no mies­tai vis dar sve­ti­mi man. Nors Mon­rea­lis lai­ko­mas eu­ ro­pie­tiš­kiau­siu. La­bai įdo­mu gy­ ven­ti to­kio­je kul­tū­rų, ra­sių, kal­bų mir­ga­ly­nė­je, bet man nie­kas ne­pri­ lygs­ta Vil­niaus jau­ku­mui ir ža­vu­ mui. Nors ir ma­žy­tis, bet la­bai la­ bai jau­kus. Di­de­li mies­tai nie­kad ma­nęs ne­trau­kia. Įdo­mu pa­ma­ty­ ti, pa­tir­ti, bet ne­no­rė­čiau gy­ven­ ti to­kia­me di­džiu­lia­me mies­te kaip Mek­si­kas, Los An­dže­las ar Niu­ jor­kas. Vil­nius yra idea­lus mies­

tas gy­ven­ti ir, ma­nau, ka­da nors su­grį­šiu... – Kur dar sva­jo­ji nu­ke­liau­ti? – Ja­po­ni­ja, Kos­ta Ri­ka, Pa­na­ma, Ar­gen­ti­na, Fi­li­pi­nai vis dar lau­kia ma­nęs atei­ty­je. Kar­tais, tie­siog sen­ti­men­tų ir il­ge­sio ve­da­ma, ke­ liau­ju na­mo į Lie­tu­vą ir tai neap­ sa­ko­mai sma­gu... – Ko­kį pa­ta­ri­mą duo­tum žmo­ nėms, ku­rie vyks­ta į nau­ją ša­lį, kaip ją ge­riau­sia pa­žin­ti? – Mėgs­tu ke­liau­ti sa­va­ran­kiš­kai ir pa­ti pla­nuo­ju ke­lio­nes sau, drau­ gams ir pa­žįs­ta­miems. Rei­kia ke­ liau­ti sa­va­ran­kiš­kai ir su­si­tik­ti su vie­ti­niais. Esu ak­ty­vi ke­liau­to­jų ir sve­tin­gu­mo klu­bo „Couch­sur­fing“ (CS) na­rė. Pa­ti daž­nai Mon­rea­ly­ je prii­mu ke­liau­to­jus sa­vo na­muo­ se, net tu­riu at­ski­rą kam­ba­rį sve­ čiams. O kai pa­ti ke­liau­ju, ap­si­sto­ju pas CS na­rius, ku­rie daž­nai bū­ na ki­tų ke­liau­to­jų re­ko­men­duo­ ti. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai grį­žau iš Niu­jor­ko, kur su­ti­kau Nau­juo­sius me­tus. Niu­jor­kas yra be­ne po­pu­ lia­riau­sia Nau­jų­jų me­tų su­ti­ki­mo vie­ta. Vieš­bu­čių kai­nos tuo me­tu la­bai la­bai di­de­lės. Man pa­si­se­ kė, kad pa­ži­no­jau tik­rą niu­jor­ kie­tį var­du Chris­tia­nas. Jį su­ti­ kau prieš ke­le­rius me­tus bū­tent CS na­rių or­ga­ni­zuo­ta­me dvi­ra­ čių žy­gy­je Ni­do­je. Nors jo tuo me­ tu ne­bu­vo na­mie, jis re­ko­men­da­vo ap­si­sto­ti pas jo drau­gę, ku­ri ma­ ne mie­lai priė­mė ir pa­dė­jo pa­žin­ ti mies­tą.

– Sa­kai, kad Lie­tu­vo­je la­bai ri­bo­tos avia­ci­jos ga­li­my­bės. Kaip ma­nai, ką Lie­tu­vos avia­ ci­jos sek­to­riu­je dar rei­kė­tų to­ bu­lin­ti? – Tu­riu ome­ny­je, kad čia avia­ci­ jos rin­ka la­bai ma­ža. O di­džiau­sia pro­ble­ma ta, kad pas mus ma­žai gy­ven­to­jų, to jau ne­pa­kei­si. Mums rei­kia orien­tuo­tis į at­vyks­ta­mą­jį tu­riz­mą ir kvies­ti už­sie­nie­čius ke­ liau­ti po Bal­ti­jos ša­lis. Kar­tais su­ tin­ku žmo­nių, no­rin­čių ap­lan­ky­ti to­kias ma­žai ži­no­mas ša­lis kaip Lie­tu­va, net Ka­na­do­je. – Ar Mon­rea­lis ta­ve pa­si­ti­ko sve­tin­gai? – Taip, la­bai. Dar­bas įdo­mus. Ko­ le­gos – iš skir­tin­gų ša­lių. Pa­ma­ čiau, kad ne vien aš esu to­kia, ku­ riai lėk­tu­vai ir ke­lio­nės su­ke­lia tiek en­tu­ziaz­mo.

„„Ji: M.Ra­čiū­nai­tė iš­gy­ve­na lai­min­giau­sią gy­ve­ni­mo pe­rio­dą.

– Ar dar­bas IA­TA su­tei­kia ko­ kių pri­vi­le­gi­jų ke­liau­jant? – 240 pa­sau­lio oro li­ni­jų bend­ro­vių yra IA­TA na­rės. Tai su­tei­kia ga­li­

„„Sėkmė: B.Žemgulytės aistra – aviacija ir kelionės po pasaulį tapo re-

alybe. 

Asmeninio archyvo nuotr.


18

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

miesto legendos

Sie­kiant įam­žin­ti lie­ tu­viš­kos me­džiok­ lės sim­bo­lį, Pi­lies kal­no pa­pė­dė­je su­ ma­ny­ta pa­sta­ty­ti na­tū­ra­laus dy­džio šuns skulp­tū­rą lie­ tu­vių ska­li­kui. To­ kie reiš­ki­niai po­ pu­lia­rūs Eu­ro­pos ša­ly­se, bet ar pa­ trauk­li ši idė­ja vil­ nie­čiams, dar ne­ nusp­ręs­ta.

500

lietuvių skalikų re­gist­ruo­ta ša­ly­je šiuo me­tu.

„„Is­to­ri­ja: vi­du­ram­žiais kiek­vie­nas kil­min­ga­sis lai­kė gar­be au­gin­ti sa­vo dva­re gau­ją ska­li­kų – Lie­tu­vo­je ši ma­da taip pat įsi­šak­ni­jo. 

Jo­nais­tės Ju­sio­ny­tės nuo­tr.

Duok­lė lie­tu­viš­kos me­džiok­lės is­to­ri­jai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Lie­tu­vių ska­li­kas yra vie­nin­te­lė na­cio­na­li­nė šu­nų veis­lė ir teo­riš­ kai su­si­ju­si su anks­tes­niais mū­sų vals­ty­bės lai­kais. Pa­sak Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Eu­ge­ni­jaus Ti­ju­šo, daug kur Eu­ro­po­je po­ pu­lia­ru pri­si­min­ti is­to­ri­nių lai­kų me­džiok­lę, daug kur yra pa­mink­ lų, pa­vyz­džiui, to­kių, kur ko­kios nors įžy­my­bės po­zuo­ja su žir­gu ar šu­ni­mi. Veis­lė at­gai­vin­ta prieš 50 me­tų

„Lie­tu­vo­je nie­ko pa­na­šaus iki šiol ne­tu­rė­jo­me. Ši veis­lė at­gai­vin­ta po Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro, maž­daug prieš 50 me­tų, ėmu­sis ini­cia­ ty­vos iš­sau­go­ ti tuos li­ku­čius ska­li­kų, ku­ riuos ka­dai­se į me­džiok­ lę im­da­vo Lie­t u­v os

„„Įam­ži­no: Vi­du­rio Ru­si­jos mies­te

Vo­ro­ne­že prieš ke­le­tą me­tų bu­vo pa­sta­ty­tas mo­nu­men­tas Gav­ri­ lo Tro­je­pols­kio kny­ge­lės vai­kams „Bal­ta­sis Bi­mas Juo­do­ji Au­sis“ pa­grin­di­niam he­ro­jui – šu­ne­liui Bi­mui.  „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

di­di­kai. Tai­gi to­kios is­to­ri­nės są­ sa­jos bei pa­na­šaus ak­cen­to trū­ku­ mas mū­sų vie­šo­jo­je erd­vė­je ir pa­ stū­mė­jo to­kio su­ma­ny­mo link“, – apie ska­li­ko skulp­tū­rą pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Šią Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos idė­ją pa­lai­ko ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. Tik jos kanc­le­ris Ro­ ber­tas Klo­vas už­si­mi­nė, kad to­kie pro­jek­tai, net ir ne­prieš­ta­rau­jan­ tys ke­lia­miems tiks­lams, leng­vai neį­gy­ven­di­na­mi, nes yra dau­gy­ bė biu­rok­ra­ti­nių kliū­čių. „Pa­raiš­ka pa­teik­ta, pro­jek­tui bū­tų nau­do­ja­mi Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo pro­gra­mos me­džio­to­jų pi­ni­gai. Re­zer­ vuo­ta su­ma yra per 100 tūkst. li­ tų. Ta­čiau bū­ti­na są­ly­ga, kad prie pro­jek­to pri­si­dė­tų pa­ti sa­vi­ val­dy­bė. Ji svars­to, bet ga­ lu­ti­nio spren­di­mo dar nė­ ra“, – sa­kė R.Klo­vas. Vie­ta – gre­ta is­to­ri­nių pa­mink­lų

Mies­to val­džia šiuo klau­si­mu at­sa­ ky­mo dar ne­tu­ri. Kaip tei­gė sa­vi­ val­dy­bės Eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vy­tau­ tas Gri­nius, dėl šios skulp­tū­ros vis dar svars­to­ma. Sa­vi­val­dy­bės tink­ la­la­py­je bu­vo su­reng­ta ir gy­ven­to­jų ap­klau­sa dėl vie­tos, tin­ka­mos to­ kiam me­no kū­ri­niui. Ta­čiau vil­nie­ čiai bal­sa­vo itin van­giai ir vei­kiau­ siai įta­kos ga­lu­ti­niam spren­di­mui ap­klau­sa ne­tu­rės. O sta­ty­ti skulp­tū­rą siū­lo­ma Pi­ lies par­ke, esan­čia­me Ge­di­mi­no kal­no pa­pė­dė­je. Rink­da­ma­si vie­tą, Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­ gi­ja no­rė­jo, kad ji bū­tų lan­ko­ma tu­ ris­tų, kad gal­būt tik­tų ir me­džio­ to­jų ren­gi­niams, no­ri­si skulp­tū­rą pa­sta­ty­ti ša­lia is­to­ri­nių vie­tų. „Me­džiok­lė, bu­vu­si to­kia svar­bi, mū­sų is­to­ri­jo­je pra­ra­do sa­vo vie­tą. Daž­nai klau­siu au­di­to­ri­jos: kaip kas įsi­vaiz­duo­ja, kuo mai­ti­no­si į Žal­gi­rio mū­šį ei­da­ma mū­sų ar­mi­ ja? Žvė­rie­na. Tais lai­kais mak­si­mų ne­bu­vo, na­mi­nių gy­vu­lių Lie­tu­vo­

je bu­vo ne­daug, au­ga­li­nin­kys­tė ir­ gi ne­kles­tė­jo. Bu­vo miš­kai, o ten – žvė­rys. Tai­gi me­džiok­lė su mū­ sų kraš­to is­to­ri­ja yra la­bai glau­džiai su­si­ju­si. Tai nė­ra kas nors iš­skir­ti­ nai lie­tu­viš­ka, vi­so­je Eu­ro­po­je taip bu­vo. Bet mes tru­pu­tį pri­mir­šę tas is­to­ri­nes me­džiok­lės są­sa­jas“, – kal­bė­jo E.Ti­ju­šas.

Ro­ber­tas Klo­vas:

Man te­ko gir­dė­ti mies­to val­džios at­si­ lie­pi­mų, kad pa­sta­ty­ ti ko­kį nors šu­nį prie upės yra ne­są­mo­nė.

Me­džiok­lė ver­ti­na­ma skir­tin­gai

R.Klo­vo tei­gi­mu, po­žiū­ris į me­ džiok­lę, kad tai yra kul­tū­ros da­lis, Eu­ro­pos ša­ly­se ski­ria­si nuo vy­rau­ jan­čio pas mus. O šis pro­jek­tas bū­ tų ir švie­čia­mo­jo po­bū­džio. „Man te­ko gir­dė­ti mies­to val­džios at­si­lie­ pi­mų, kad pa­sta­ty­ti ko­kį nors šu­ nį prie upės yra ne­są­mo­nė. Ta­čiau už­sie­ny­je me­džiok­lės sce­nų ga­li­ma ap­tik­ti net baž­ny­čio­se“, – re­to­riš­ kai kalbėjo mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris. Se­nais lai­kais tu­rė­ti kuo dau­giau įspū­din­ges­nių, ge­riau dre­suo­tų ska­li­kų, E.Ti­ju­šo tvir­ti­ni­mu, bu­vo kiek­vie­no di­di­ko garbės reikalas. Jo ma­ny­mu, šie šu­nys į me­džiok­lę su mū­sų vy­rais trauk­da­vo jau ge­ro­kai anks­čiau nei XVI a. vidurys. „Šuo ap­skri­tai yra pir­mas žmo­ gaus pri­si­jau­kin­tas gy­vū­nas. Tai įvy­ ko prieš 20, 25, gal net 30 tūkst. me­ tų. Ne­ma­nau, kad mū­sų pro­tė­viai ir iki at­si­ran­dant vals­ty­bei ne­pa­si­telk­ da­vo šu­nų. Ži­no­ma, tai tik ma­no kaip mė­gė­jo pa­samp­ro­ta­vi­mas apie pa­čią me­džiok­lę“, – tei­gė E.Ti­ju­šas. Pa­sak jo, yra duo­me­nų, kad Vy­ tau­tas ir Jo­gai­la reng­da­mie­si Žal­ gi­rio mū­šiui me­džio­da­vo Be­lo­ve­

žo gi­rio­je, ku­ri ta­da bu­vo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės te­ri­to­ ri­jo­je, ir ruo­šė at­sar­gas ka­riuo­me­ nei me­džio­da­mi stumb­rus. „Ta­da me­džiok­lė be šu­nų ne­bu­vo įma­ no­ma. Ko­kių šu­nų jie tu­rė­jo, ma­

Vie­nin­te­lė lie­tu­viš­ka šu­nų veis­lė Šie ska­li­kai bu­vo iš­ves­ti iš įvai­rių gru­ pių vie­tos šu­nų, nuo se­nų lai­kų mū­ sų ša­ly­je padedančių me­džiok­lė­je. Vie­tos ska­li­kai taip pat bu­vo kryž­ mi­na­mi su at­vež­ti­niais ki­tų veis­lių šu­ni­mis: big­liais, len­kų ir ru­sų ska­li­ kais. Šių šu­nų pa­skir­tis yra ras­ti švie­ žius žvė­ries pėd­sa­kus ar pa­tį žvė­rį, pa­kel­ti jį iš guo­lio ir ska­li­jant sek­ti jo pė­do­mis. Vi­du­ram­žiais kiek­vie­nas kil­min­ga­sis lai­kė gar­be au­gin­ti sa­ vo dva­re gau­ją ska­li­kų, o dva­rų Lie­ tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je ir Len­ki­jos ka­ra­lys­tė­je bu­vo gau­sy­bė. Po­mė­gį me­džio­ti su ska­li­kais di­di­kai pe­rė­mė iš Pran­cū­zi­jos, su ku­ria jie glau­džiai bend­ra­vo nuo XVI a. Ska­ li­kų at­si­vež­da­vo ir iš Vo­kie­ti­jos. Iki­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je lie­tu­vių ska­ li­kai bu­vo la­bai pa­pli­tę, bet po­ka­ rio me­tais ši veis­lė la­bai iš­re­tė­jo, bu­ vo miš­ri­na­ma su įvai­riais šu­ni­mis. Tuo me­tu jie jau bu­vo va­di­na­mi vie­ tos ska­li­kais. 1974 m., pra­dė­jus tvar­ ky­ti me­džiok­li­nę šu­ni­nin­kys­tę, bu­ vo li­kę tik 78 į lie­tu­vių ska­li­kus pa­ na­šūs šu­nys, dau­gu­ma jų ne­tu­rė­jo kil­mės do­ku­men­tų. Maž­daug apie 1957–1958 m. lie­tu­vis ki­no­lo­gas Zig­mas Goš­tau­tas ėmė­si at­ kur­ti veis­lę, nes šių šu­nų dar bu­vo li­ kę Že­mai­ti­jo­je. Ska­li­kai kaip sar­gi­niai šu­nys ne­bu­vo la­bai tin­ka­mi, to­dėl juos au­gi­no me­džio­to­jai ir taip iš­sau­ go­jo veis­lės gry­nu­mą. Iš veis­lės li­ku­ čių ir bu­vo ku­ria­mas da­bar­ti­nis lie­tu­ vių ska­li­kas. Vie­na to­kio lie­tu­vių ska­ li­kų skai­čiaus su­ma­žė­ji­mo prie­žas­čių – pa­si­kei­tęs me­džiok­lės bū­das.

tyt, is­to­ri­nių šal­ti­nių ir trūks­ta, ar mū­sų is­to­ri­kai šia smulkmena ne­si­do­mi. Tais lai­kais ap­skri­tai ska­li­kas bu­vo vy­rau­jan­ti veis­lė“, – pa­sa­ko­jo drau­gi­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Komentaras Ramunė Kazlauskaitė

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė

M

es pri­ta­r ia­me kiek­v ie­ nai gra­ž iai ini­cia­t y­vai, ku­ri ro­do žmo­nių mei­lę ir pa­gar­bą šu­nims bei ki­ tiems gy­vū­nams. O ini­cia­ty­va stip­rin­ ti na­cio­na­li­nę lie­tu­vių šu­nų veis­lę yra tik­rai pra­smin­ga. Ki­ta ver­tus, ka­dan­ gi Tel­šiuo­se, kur ši veis­lė vie­nu me­tu bu­vo la­bai puo­se­lė­ja­ma, jau sto­vi toks pa­mink­las, vil­niš­kis pa­mink­las tu­rė­tų kuo nors skir­tis. Gal­būt tai ga­lė­tų bū­ti pa­gar­bos ženk­las vi­siems me­džiok­li­ niams šu­nims. Juk jie nuo se­niau­sių lai­k ų tal­k i­no mū­sų kraš­to žmo­nėms me­d žiok­lė­je, dir­bo ne­leng­vą, daž­nai ri­zi­kin­gą dar­bą. Gal­būt nau­jo­ji skulp­tū­ ra liu­dy­tų ir is­to­riš­kai pa­grįs­tą pa­gar­bą mū­sų kraš­to šu­nims, lai­ky­tiems ku­ni­ gaikš­čių šu­ni­dė­se, pi­ly­se, dva­ruo­se.

Jau yra Telšiuose 2011 m. va­sa­rą Tel­šių Tur­gaus aikš­ tė­je vy­ko iš­kil­mės ir bu­vo ati­deng­ tas pa­m ink­las lie­t u­v ių ska­l i­k ui. Skulp­tū­ros ar­chi­tek­tas – Al­gir­das Žeb­raus­kas, skulp­to­rius – Os­val­das Ne­niš­kis. Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je Tel­šiuo­se pa­ mink­las pa­sta­ty­tas to­dėl, kad 1957– 1958 m. ki­no­lo­gas iš Tel­šių Z.Goš­ tau­tas ėmė­si at­kur­ti lie­tu­vių ska­li­ kų veis­lę, nes tuo lai­ku tik Že­mai­ti­ jo­je te­bu­vo li­kę šių ska­li­kų. Z.Goš­ tau­tas ta­rė­si su Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­to dės­ty­to­ ju Vik­to­ru Ber­gu, ži­no­mu ki­no­lo­gu. Juo­du pra­dė­jo sun­kų dar­bą siek­da­ mi at­kur­ti šią veis­lę.


19

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

kinas Nuo­šir­di, leng­va, stip­ri, ap­gau­lin­ ga, nai­vi, be­pro­ tiš­ka, ne­sup­ran­ ta­ma, aist­rin­ga – to­kia prancū­ziš­ ka mei­le lie­tu­vių žiū­rovų šir­dis steng­sis su­šil­dy­ti aš­tun­ta­sis pran­ cūzų ki­no fes­ti­ va­lis „Žie­mos ek­ra­nai“.

„Ma­no nak­tis su Mod“ (1968 m., rež. E.Roh­me­ras) Prieš pat Kalė­das baž­ny­čio­je re­li­gin­gas in­ži­nie­rius Lu­ji ste­bi gra­žuolę švie­siap­laukę. Vėliau at­si­tik­ti­nai su­tik­tas se­nas bi­čiu­lis pa­si­kvie­čia Lu­ji va­ka­rie­niau­ti pas gerą draugę Mod. Dis­ku­si­jos apie san­tuoką, mo­ ralę, re­li­giją užt­run­ka iki ry­to. Ką pa­si­rink­ti: iš­min­tingąją Mod ar jauną švie­siap­laukę Fran­suazą?

„Su­die, Ber­ta“ (2012 m., rež. D.Po­da­lydè­sas) „„Įspūdis: anot K.Kagh­do, prancū­ziš­ka meilė, ku­rią pa­žin­ti kvie­čia „Žie­

mos ek­ra­nai“, ga­li at­ro­dy­ti pa­vir­šu­ti­niš­ka, o iš tiesų iš­sis­ki­ria jausmų gi­lu­mu ir kar­tu san­ty­kių leng­vu­mu, yra aist­rin­ga, bet be di­de­lių dramų.„



Ele­nos Ku­kol­vos nuo­tr.

Lie­tu­viš­ka žie­ma su prancū­ziš­ka mei­le Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

2006-ai­siais bu­vu­sio Prancūzų kultū­ros cent­ro (da­bar­ti­nio Prancūzų ins­ti­tu­to) ini­ci­juo­tas ke­tu­ rių dienų ren­gi­nys sos­tinės ki­no teat­re „Skal­vi­ja“ vir­to po­rą sa­vai­ čių trun­kan­čiu fes­ti­va­liu, ku­ris su­ lau­kia per 10 tūkst. lan­ky­tojų. Šie­ met prancū­ziš­kais fil­mais, ku­riuos sieja meilės te­ma, mėgau­sis sep­ty­ nių Lie­tu­vos miestų gy­ven­to­jai. Be sep­ty­nių pa­grin­dinės pro­gra­mos filmų, jie galės iš­vys­ti re­ži­sie­riaus Eri­co Roh­me­ro (1920–2010 m.) kūry­bos ret­ros­pek­tyvą, ku­rio­je – de­šimt vai­dy­bi­nių filmų, su­kurtų 1970–1998 m. Ko iš prancū­ziškų filmų, pa­pras­tai re­tai užk­lys­tan­čių į mūsų ki­no teat­rus, tikė­tis žiū­ro­ vams, „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­ko­ jo „Žie­mos ek­ranų“ viešųjų ry­šių koor­di­na­torė Kris­ti­na Kagh­do. – Kuo ypa­tin­ga šių­metė „Žie­ mos ek­ranų“ pro­gra­ma? – Jos cent­re – meilės te­ma. Ji pa­si­ rink­ta tik­rai ne todėl, kad lie­tu­viams meilės trūksta, – ją pa­dik­ta­vo E.Roh­ me­ro ret­ros­pek­ty­va. Jis bu­vo vy­riau­ sias, san­tūriau­sias prancūzų ki­no „Nau­jo­sios ban­gos“ re­ži­sie­rius, gal ne toks po­pu­lia­rus kaip ki­ti, bet la­ bai sa­vi­tas. E.Roh­me­ras sa­vo fil­muo­ se kal­ba apie meilę, ir jo ypa­tybė – la­ bai prancū­ziš­ka meilė. Jo per­so­na­žai la­bai il­gai kal­ba apie jaus­mus, dis­ ku­tuo­ja, at­vi­rau­ja. Tie dia­lo­gai la­bai tur­tin­gi, nuo­širdūs, o pa­tys per­so­na­ žai itin realūs, ne ki­ne­ma­tog­ra­fiš­ki, o tik­ri. E.Roh­me­ro mo­te­rys at­ro­do nai­ vios, bet ne kvai­los, lau­kian­čios pa­ si­ro­dan­čio prin­co meilės, dėl ku­rios su­degtų, ir su­lau­kian­čios. Tai­gi pa­ grin­dinę pro­gramą taip pat su­dėlio­ jo­me iš filmų apie meilę.

– Ko­kia ta prancū­ziš­ka meilė? – Ji ga­li pa­si­ro­dy­ti pa­vir­šu­ti­niš­ ka, bet tai – ap­gau­lin­gas įspūdis. Jos ypa­tybė – san­ty­kių leng­vu­mas, kai, ro­dos, iš­sis­kir­ti leng­va, iš­kart su­si­ras­ti kitą žmogų – nie­ko blo­ go, la­bai mylė­ti, norė­ti būti kar­tu, bet iš­duo­ti, dėl to kan­kin­tis, bet di­ delės dra­mos ne­da­ry­ti – tie­siog tai vyks­ta. Tokį po­žiūrį le­mia skir­tin­ gas men­ta­li­te­tas – vie­niems va­di­ na­mo­ji prancū­ziš­ka meilė at­ro­do pui­kiai su­pran­ta­ma, natū­ra­li, ki­ tiems – pa­vir­šu­ti­niš­ka. – Ar tai ge­ras pa­vyz­dys ša­ly­ je, ku­rio­je sky­rybų sta­tis­ti­ka ir taip gąsdi­nan­ti? – Mūsų tiks­las – su­šil­dy­ti žmo­nes žiemą, pri­sta­ty­ti gerą kiną ir pa­sa­ ky­ti, kad meilė ga­li būti vi­so­kia. Te­ gu ji tik būna. Juk tai jaus­mas, ku­ ris ne­ga­li būti lo­giš­kas, įspraus­tas į rėmus. – Ku­ria­me nors fil­me bus kal­ ba­ma apie ho­mo­sek­sua­lių žmo­ nių meilę? – „Žie­mos ek­ra­nuo­se“ mėgsta­me pa­ro­dy­ti filmų, pa­sa­ko­jan­čių apie tos pa­čios ly­ties žmo­nių meilę. Ne tam, kad pro­vo­kuo­tu­me, o todėl, kad tai at­ro­do svar­bu, – juk tai ir­gi meilė. Ta­čiau šįkart to­kios meilės is­to­ri­jos ne­bus – ne todėl, kad to­kios prancū­ ziš­kos meilės ne­ga­li būti, o todėl, kad pro­gra­ma ki­taip su­si­dėlio­jo. – Ku­riuos fes­ti­va­lio fil­mus išs­ kir­tumė­te ar re­ko­men­duo­tumė­

te žiū­ro­vui, no­rin­čiam pa­žin­ti prancūzų ki­no ypa­tu­mus? – Siū­lau būti­nai at­ras­ti E.Roh­ merą – ka­žin ar dar to­kia pro­ga bus. Ypač todėl, kad į fes­ti­valį at­ ve­ža­me juos­ti­nių filmų, – vien tai jau koks gro­žis ek­ra­ne. Siū­ly­čiau filmą su ži­no­mu ko­me­dijų ak­to­ riu­mi De­ni­su Po­da­lydè­su „Su­die, Ber­ta“, ku­ris šie­met bu­vo pri­sta­ ty­tas Ka­nuo­se. Siū­ly­čiau at­ras­ti ir au­to­ri­nio ki­no meistrą Da­mieną Odoulį. Fes­ti­va­ly­je bus ro­do­mi net du jo fil­mai: „Vil­ko tur­tai“, ku­ rį re­ži­sie­rius va­di­na la­bai as­me­ niš­ku, ir „Likęs pa­sau­lis“. Ver­tas dėme­sio ka­na­dietės An­ne Émond fil­mas „Nak­tis Nr. 1“. Taip pat kvies­čiau į Stépha­ne’o Ca­zes’o de­ biu­tinį filmą „Omb­li­na“, pa­sa­ko­ jantį apie mo­ti­nos meilę kūdi­kiui, ku­ris gimė kalė­ji­me. – Ko­kių sve­čių lau­kia­ma „Žie­ mos ek­ra­nuo­se“? – Dar 2007-ai­siais fes­ti­va­ly­je su fil­mu „Dvelks­mas“ pri­sta­ty­to re­ ži­sie­riaus D.Odou­lio ir jo mūzos ak­torės Ma­rie Eve Na­deau. Re­ži­ sie­rius sa­ko, kad jam la­bai ar­ti­ ma Rytų Eu­ro­pa, ir ti­ki­si, jog Vil­ nius jį įkvėps. Džiau­giamės, kad at­vyks ir S.Ca­zes’as, jis pri­sta­ tys sa­vo filmą, kurtą net sep­ty­ne­ rius me­tus.

Se­nelė mirė. Ar­ma­nas dir­ba su žmo­na He­le­na vais­tinė­je ir jau bu­vo kiek pa­miršęs apie se­nelę. Vie­na­me vaistų stal­čių jis lai­ko bur­ti­nin­ko dar­ bo at­ri­bu­tiką, nes slap­ta ruo­šia pa­si­ro­dymą sa­vo mei­lužės Aliks duk­ relės gim­ta­die­niui. O ką da­ry­ti su se­ne­le? Kaip ją iš­lydė­ti į pa­sku­tinę ke­lionę – pa­lai­do­ti ar su­de­gin­ti?

„Vil­ko tur­tai“ (2012 m., rež. D.Odou­lis). Ola­fas dings­ta. My­li­ma­jai Ma­ri jis pa­lie­ka frag­men­tišką iš­pa­žintį, ku­rią įam­ži­no se­no­se ka­setė­se, sau­go­mo­se dėžutė­je su pa­mirš­tais už­ra­šais. Ma­ri ste­bi Olafą: ma­to suaugėlį, vaiką, kaimą, miestą, Prancū­ziją, Ja­ po­niją, dieną, naktį. Ji iš ga­ba­liukų dėlio­ja gy­ve­nimą ir no­ri su­pras­ti, kur išė­jo vil­kas, pa­likęs sa­vo tur­tus.

„Nak­tis Nr. 1“ (2011 m., rež. A.Émond) Jis ir Ji su­si­ti­ko. Geidė vie­nas ki­to, pa­si­mylė­jo. Eu­fo­ri­ja baigė­si, du nu­ ščiuvę kūnai turė­jo su­grįžti į rea­lybę. Vien­kar­tinė pa­žin­tis tuo galė­ jo ir baig­tis, bet Ni­ko­la­jus ir Kla­ra per tą vieną naktį iš­gy­ve­no tai, kas būtų galėję truk­ti sa­vaitę, mėnesį ar visą gy­ve­nimą.

– Ar žiū­ro­vai turės ga­li­mybę iš­ rink­ti mėgsta­miau­sią filmą? – Šie­met nu­tarė­me rin­kimų ne­da­ ry­ti. Nes už meilę ne­nu­bal­suo­si.

„Žie­mos ek­ra­nai 2013“ „„Vil­niu­je – sau­sio 24–31 d. ki­no teat­ruo­se „Pa­sa­ka“ ir „Skal­vi­ja“; „„Kau­ne – va­sa­rio 1–5 d. ki­no teat­re „Ro­mu­va“; „„Klaipė­do­je – va­sa­rio 1–3 d. Klaipė­dos kultūrų ir ko­mu­ni­ka­cijų cent­re.

„Omb­li­na“ (2012 m., rež. S.Ca­zes’as). 20-metė Omb­li­na įka­li­na­ma tre­jiems me­tams. Mer­gi­na su­ži­no, kad lau­kia­si. Nau­ja­gimį Luką jai leid­žia­ma au­gin­ti kalė­ji­me iki pu­santrų metų. Nors au­gin­ti kūdikį už grotų yra sun­kiai įvyk­do­ma už­duo­tis, mo­te­ris už­sibrė­žia iš­lai­ky­ti Luką ša­lia kuo il­giau ir iš­si­ko­vo­ti teisę jį auklė­ti pa­si­bai­gus kalė­ji­mo lai­ko­tar­piui.


20

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

Kinas

Dokumentinio kino juostoje – XX a. ÄŻvykiai Kinotyrininkas Vytautas Mikalauskas savo knygoje „Kinas Lietuvoje. Nuo atrakciono iki nacionalinio meno“ raĹĄo, kad kai 1897 m. Lietuvos ĹžiĹŤrovai pirmÄ…kart iĹĄvydo „gyvuosius paveikslÄ—lius“ – kinÄ…, nuostaba nebuvo vienintelÄ— jĹł reakcija. EglÄ— StasiulytÄ—

Kai kuriĹł ĹžiĹŤrovĹł manymu, vaizdo atkĹŤrimo aparato viduje tĹŤno velnias. TaÄ?iau ĹĄiandien „judantys paveikslÄ—liai“ mĹŤsĹł visuomenÄ—je yra ne tik ÄŻprasta meno, kultĹŤros iĹĄraiĹĄka, bet ir vienas svarbiausiĹł bĹŤdĹł pateikti informacijÄ…. Pastaroji funkcija dabar suvokiama kiek kitaip nei praÄ—jusio amĹžiaus pirmoje pusÄ—je. Pamatyti realybÄ™ tokiÄ…, kokiÄ… kine ĹžiĹŤrovai matÄ— tuomet, galima internete atvertuose Lietuvos dokumentinio kino archyvuose. Nuo 2010 m. geguŞės Lietuvos centrinis valstybÄ—s archyvas Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir bendrojo ďŹ nansavimo lÄ—ĹĄomis vykdo projektÄ… „Lietuvos dokumentinis kinas internete (e. kinas)“. ÄŽgyvendinant projektÄ… skaitmeninamos dokumentinio kino juostos, siekiant jas iĹĄsaugoti ir suteikti galimybÄ™ perĹžiĹŤrÄ—ti kiekvienam Ĺžmogui, turinÄ?iam prieigÄ… prie interneto. Pasak projekto vykdytojos Valerijos JuseviÄ?iĹŤtÄ—s, jau veikianÄ?ioje interneto svetainÄ—je www.ekinas.lt lankytojai gali perĹžiĹŤrÄ—ti 1918–1961 m. dokumentinÄ™ medĹžiagÄ…, filmus, atskleidĹžianÄ?ius Lietuvai svarbius ÄŻvykius, ĹžmoniĹł kasdienybÄ—s detales. „Tikime, kad projektas sudomins ne tik mokslininkus, kino kĹŤrÄ—jus, ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł tyrinÄ—tojus, bet bus naudingas ir plaÄ?iajai visuomenei“, – sakÄ— V.JuseviÄ?iĹŤtÄ—. SvetainÄ—je lankytojai gali ieĹĄkoti juos dominanÄ?iĹł skaitmeniniĹł vaizdĹł, perĹžiĹŤrÄ—ti archyvinÄ™ medĹžiagÄ… ir uĹžsisakyti dokumentiniĹł ďŹ lmĹł kopijas. Interneto svetainÄ—je www.e-kinas.lt ĹĄiuo metu galima pamatyti pirmÄ…sias 1919–1940 m. sukurtas lietuviĹĄkas kino kronikas, 1944– 1961 m. sukurtus kino Ĺžurnalus ar net paĹžvelgti, kaip gyveno ÄŻ JAV ÄŒikagos miestÄ… emigravÄ™ lietuviai. BĹŤdas iĹĄsaugoti

Garsus Lietuvos dokumentininkas Algirdas Tarvydas, sukĹŤrÄ™s beveik 500 kino ĹžurnalĹł siuĹžetĹł, per keturias deĹĄimtis autoriniĹł ďŹ lmĹł apie Ĺžymius Lietuvos kultĹŤros veikÄ—jus (poetus BernardÄ… BrazdĹžionÄŻ ir MarcelijĹł MartinaitÄŻ, aktoriĹł LaimonÄ… NoreikÄ…, archeologÄ™ MarijÄ… GimbutienÄ™ ir kt.), sako, kad dokumentikos reikĹĄmÄ— didÄ—ja, taÄ?iau vis svarbesnis tampa ir jos iĹĄsaugojimo klausimas. „Dokumentinio kino esmÄ— – ÄŻvykio istorijos iĹĄsaugojimas. ReĹžisieriaus tikslas – sustabdyti ir uĹžďŹ ksuoti realybÄ™, kad istorija bĹŤtĹł iĹĄsaugota ateities kartoms, – sakÄ— A.Tarvydas. – Kiek ďŹ lmĹł yra sukurta... TaÄ?iau jie nepasiekiami ne tik visuomenei, bet ir specialistams. Juose

– mĹŤsĹł istorija, ÄŻ kuriÄ… Ĺžvelgdami dabar, Ĺžinodami istorinÄŻ kontekstÄ…, galime prisiliesti prie savo ĹĄalies istorijos, lengviau suprasti tam tikro laikotarpio ĹžmoniĹł mÄ…stysenÄ….“ Ĺ iuo metu archyve saugomas Lietuvos dokumentinis kinas visuomenei sunkiai prieinamas dÄ—l ďŹ ziniĹł laikmenĹł – kino juostĹł – bĹŤklÄ—s. SenĹłjĹł Lietuvos kino ďŹ lmĹł juostos nyksta dÄ—l natĹŤralaus nesustabdomo senÄ—jimo proceso, todÄ—l tampa vis sudÄ—tingiau jas parodyti.

Algirdas Tarvydas:

Tarpukariu tai buvo tarsi televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istorijÄ….

Kino juostoms reikia atidĹžios prieĹžiĹŤros. JĹł ďŹ zinÄ— bĹŤklÄ— nuolat proďŹ laktiĹĄkai tikrinama, atliekami bĹŤtini originalios laikmenos valymo, restauravimo darbai. Juostos saugomos specialiose kontroliuojamos bei reguliuojamos temperatĹŤros ir drÄ—gmÄ—s patalpose. TodÄ—l naujĹłjĹł technologijĹł suteikiama iĹĄeitis – skaitmeninimas – laikomas vienu tinkamiausiĹł technologiniĹł bĹŤdĹł siekiant iĹĄsaugoti kultĹŤros paveldÄ… ir pateikti jÄŻ visuomenei. Juostas saugojo nuo valdĹžios

SovietinÄ—s okupacijos metais daug tarpukario lietuviĹł dokumentikos dingo. Iki tol sukurtĹł mĹŤsĹł ĹĄalies kinematograďŹ ninkĹł darbĹł nebuvo leidĹžiama ĹžiĹŤrÄ—ti, siekta sudaryti ÄŻspĹŤdÄŻ, kad lietuviĹĄko kino apskritai nebuvo. Kadangi sovietai kinÄ… laikÄ— galinga propagandos priemone, jis turÄ—jo rodyti realybÄ™ tokiÄ…, kokia ji „turÄ—jo bĹŤti“ valdĹžios uĹžsakymu. UĹž netinkamai pasirinktas temas, vaizdavimo bĹŤdÄ… kinematograďŹ ninkams grÄ—sÄ— ÄŻkalinimas ir tremtis ÄŻ SibirÄ…. Tiesa, pokariu ďŹ lmus apie LietuvÄ… daugiausia kĹŤrÄ— tuometÄ—s valdĹžios iĹĄ Rusijos, Baltarusijos atsiĹłsti reĹžisieriai ir operatoriai. A.Tarvydas pasakoja, kad siekdami iĹĄsaugoti lietuviĹĄko kino juostas archyve dirbÄ™ lietuviai ant jĹł vyniodavo sovietinÄ™ kronikÄ…. „Tikrindamas juostĹł rites inspektorius iĹĄvynioja „teisingÄ…ją“ dalÄŻ, apĹžiĹŤri, ar viskas tvarkinga, ir padeda. Taip buvo iĹĄsaugota nemaĹža dalis vertingos archyvinÄ—s medĹžiagos“, – sakÄ— A. Tarvydas. Vis dÄ—lto dalies juostĹł baigtis – tragikomiĹĄka. Pasak reĹžisieriaus, nitroacetate iĹĄtirp-

dyta juosta virsdavo gerais ir tuomet brangiai kainavusiais klijais, tinkamais kalioĹĄams klijuoti. TodÄ—l gindamiesi nuo skurdo juostĹł savininkai kai kurias iĹĄ jĹł pavertÄ—... kalioĹĄais. Dalis iĹĄsaugotĹł kino juostĹł laikoma JAV gyvenanÄ?iĹł iĹĄeiviĹł kolekciniuose archyvuose ir net Brazilijos nacionaliniame muziejuje. Nykstantis kino Ĺžanras – kronika

1931–1932 m., pasak A.Tarvydo, buvo Lietuvos kino suĹžydÄ—jimo laikotarpis. Vienas po kito ĹžiĹŤrovams buvo pristatomi lietuviĹł autoriĹł darbai. 1931-aisiais buvo iĹĄleistas ÄŻstatymas, kad uĹžsienio ĹĄaliĹł (JAV (Holivudo), PrancĹŤzijos, Vokietijos) ďŹ lmai Lietuvos kino teatruose turi bĹŤti rodomi su lietuviĹĄkais subtitrais ir prieĹĄ juos turi bĹŤti rodoma lietuviĹĄka kino kronika. Valdininkai suprato, kad tai puikus bĹŤdas ÄŻsiamĹžinti ir praneĹĄti apie savo darbÄ…, todÄ—l kronikas darÄ— daugelis ĹĄalies organizacijĹł. 1931–1932 m. buvo sukurta keli ĹĄimtai ÄŻvairiausiĹł ďŹ lmĹł, deja, iki ĹĄiĹł dienĹł iĹĄliko tik nedidelÄ— jĹł dalis. Anot A.Tarvydo, kronika ĹĄiuo metu beveik iĹĄnykÄ™s dokumentikos Ĺžanras, reikalaujantis speciďŹ nio darbo stiliaus. „Tarpukariu tai buvo tarsi ĹĄiuolaikinÄ— televizija. Kino operatoriai kĹŤrÄ— ÄŻvykÄŻ, iĹĄ detaliĹł lipdÄ— istoriją“, – pasakojo A.Tarvydas. 1930–1940 m. aktyviai kĹŤrÄ™ legendiniai kino operatoriai – Stepas Uzdonas, Stasys VainalaviÄ?ius – sugebÄ—davo ryte nuďŹ lmavÄ™ siuĹžetÄ… per dienÄ… jÄŻ iĹĄryĹĄkinti, sumontuoti ir nugabenti ÄŻ kino teatrÄ…, kad vakare ÄŻ jÄŻ susirinkÄ™ ĹžiĹŤrovai galÄ—tĹł pamatyti naujausiÄ… lietuviĹĄkÄ… kronikÄ…. Projekto „E. kinas“ svetainÄ—je lankytojai gali rasti ÄŻvairiausios archyvinÄ—s medĹžiagos – siuĹžetĹł, kuriuose – prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, legendiniĹł visuomenÄ—s veikÄ—jĹł (Jono BasanaviÄ?iaus, Juozo Tumo-VaiĹžganto ir kt.) laidotuviĹł kronikĹł kadrĹł, KlaipÄ—dos iĹĄvadavimo nuo vokieÄ?iĹł 1923 m., Vilniaus grÄ…Ĺžinimo Lietuvai 1939 m. kronikas, pamatyti, kaip tarpukariu atrodÄ— Ĺ iauliai, Palanga ir kiti ĹĄalies miestai, vadinamÄ…jÄ… smetoninÄ™ LietuvÄ… ar net legendinio boksininko Algirdo Ĺ ociko kovas. ÄŽ interneto svetainÄ™ www.e-kinas. lt taip pat ÄŻkelti Lietuvos centriniam valstybÄ—s archyvui padovanoti garsaus iĹĄeivio kinematograďŹ ninko Pauliaus Jasukonio kurti dokumentiniai ďŹ lmai. Projektas finansuojamas ES struktĹŤriniĹł fondĹł lÄ—ĹĄomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos veiksmĹł programos 3 prioriteto „InformacinÄ— visuomenÄ— visiems“ priemonÄ™ „Lietuvos kultĹŤra informacinÄ—je visuomenÄ—je“.

ď ŽSvarbu: XV[\Wb\`aN`]_VcNY\ZN`NbT\aV`]RPVNYV\`R]NaNY]\`RXb_V\`R

[b`aNa\ZN_RVXNYV[TNaRZ]R_Naí_NV_Q_ÛTZÛ

ď ŽModernu: `XNVaZR[V[VZN`YNVX\ZN`cVR[baV[XNZVNb`VĂşaRPU[\Y\TV[VĂş

OĂ­QĂşV`NbT\aVXbYaĂ­_\`]NcRYQĂ–V_]NaRVXaVWĂ&#x;cV`b\ZR[RV

ď ŽNepasiekiama: Vb\ZRabN_PUfcR`NbT\ZN`9VRabc\`Q\XbZR[aV[V`

XV[N``b[XVNV]_VRV[NZN`cV`b\ZR[RVQĂ›YSVgV[VĂşYNVXZR[Ăş“XV[\Wb\` aĂş“OĂ­XYĂ›`  9VRabc\`PR[a_V[V\cNY`afOĂ›`N_PUfc\[b\a_

UĹžs. 1065419


21

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Me­tai dar tik pra­si­de­da, bet jau da­bar ga­li­ me teig­ti, kad esa­me be­ne gar­siau­sio šį se­zoną su­grįži­ mo liu­di­nin­kai. Tas, ku­ris ne kartą žadė­jo su­ grįžti, sa­vo pa­ žadą įvykdė. Žiū­rovų teis­ mui – nau­jau­ sias fil­mas su Ar­nol­du Schwar­ze­neg­ ge­riu – „Pas­ku­ tinė tvir­tovė“.

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–24 d. 16.30, 19.10, 21.40 val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val. „Ištrūkęs Džango“ – LNK kino startas. 24 d. 19 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 18–24 d. 12.30, 14.45, 19.30, 21.50 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 11.15 (seansas vyks 18, 19, 20 d.), 13.45, 16.15, 18.45 (seansas nevyks 23 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 10.30, 13.15, 15.45 val.

„„Ginklai: ge­ra fi­zinė for­ma ir hu­mo­ras A.Schwar­ze­neg­gerį gelbs­ti ir

nau­jau­sia­me veiks­mo fil­me „Pas­ku­tinė tvir­tovė“. Čia jis vai­di­na ne­di­ de­lio mies­te­lio Mek­si­kos pa­sie­ny­je še­rifą Rėjų Ovensą. Kadras iš filmo

Kar­tais jie su­grįžta Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas

Du kar­tus pre­zi­den­tas

Vis dėlto du kar­tus gar­siai veiks­mo ki­no žvaigž­dei pa­vy­ko pa­būti Ame­ri­ kos pre­zi­den­tu – fan­tas­ti­nia­me tri­le­ry­ je „Vi­sa griau­nan­tis“ (1995 m.) ir ani­ma­ ci­nia­me TV se­ria­le apie Simp­so­nus.

Nu­rašė ekst­re­ma­lius vaid­me­nis

Kad ne­būtų ap­kal­tin­tas su­pai­niojęs vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­sius in­te­re­ N-13 „Pas­ku­tinė tvir­tovė“ Nuo 2013 01 18 Trukmė 110 min.

Nep­ra­ra­do ge­ros for­mos

Laimė, kol kas šio pa­ža­do ak­to­rius ne­vyk­do. Jo bravū­riš­ku su­grįži­mu į ge­rai ži­nomą veiks­mo ki­no pa­saulį ga­li­ma lai­ky­ti trumpą pa­si­ro­dymą

„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–23 d. 15 (seansas nevyks 23 d.), 17, 19.30, 21.45 val., 24 d. 14.45, 16.45, 19.15, 22 val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas nevyks 24 d.), 14, 16.30, 19, 21.30, 23.45 (seansas vyks 18 d.) val. „Ištrūkęs Džango“ – Išankstinė prem­ jera. 24 d. 21 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11, 14.45, 13.15, 17.15 (seansas nevyks 24 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 10.30, 12, 15.45, 18.15 val. „Kietašikniai“ – 18–21, 23, 24 d. 17.30, 19.45, 22 val., 22 d. 16.30, 21.45 val. „Gangsterių medžiotojai“ – 18–23 d. 16, 18.45, 20.30 val., 24 d. 14.30, 20.30 val. „Aurora“ – 18–24 d. 15.30 (seansas vyks 19, 20 d.), 18.30, 21 (seansas vyks 18 d.) val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 15.30 (seansas nevyks 19, 20 d.), 21 (seansas nevyks 18 d.) val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D) – 18–22, 24 d. 10.45, 12.45 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–23 d. 10.15, 13, 21.30 val., 24 d. 11.45 val. „Zambezija“ (3D) – 18–24 d. 11, 13.15 val. „Zambezija“ – 18–24 d. 10, 13, 14.30 (seansas nevyks 22 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 18–24 d. 11.30, 17.30 (seansas vyks 24 d.), 20 (seansas nevyks 24 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – Sean­ sas mamoms su mažyliais. 23 d. 12 val.

Savanorių pr. 7

Visą A.Schwar­ze­neg­ge­r io po­l i­t i­n io ak­ty­vu­mo lai­ko­tarpį ame­ri­kie­čiai ap­ ta­rinė­jo ak­to­riaus ga­li­mybę tap­ti pre­ zi­den­tu, bet JAV kons­ti­tu­ci­ja griež­tai tai draud­žia žmonėms, gi­mu­siems ne šio­je ša­ly­je.

sus, gu­ber­na­to­rius A.Schwar­ze­ neg­ge­ris tik kartą trum­pai pa­si­rodė ek­ra­nuo­se: nuo­ty­kių fil­me „Ap­link pa­saulį per 80 dienų“ (2004 m.) su­vai­di­no Tur­ki­jos princą Hapį. At­sis­ta­ty­dinęs iš Ka­li­for­ni­jos gu­ ber­na­to­riaus po­sto 2011-ųjų sau­ sį jis ofi­cia­liai pra­nešė grįžtąs į kiną, bet pa­tiks­li­no: „Ekst­re­malūs vaid­ me­nys fil­muo­se su šau­dynė­mis ir muš­tynė­mis – jau ne man. Atei­ty­ je pla­nuo­ju rink­tis vaid­me­nis, ku­rie ati­tiktų ma­no am­žių. Taip pa­sielgė ma­no ko­le­ga Clin­tas East­woo­das.“

MULTIKINO Ozo g. 18

FORUM CINEMAS VINGIS

Aš­tuo­ne­ri me­tai po­li­ti­ko­je

Ati­davęs aš­tuo­ne­rius me­tus po­li­ti­ kai (2003–2011 m.) A.Schwar­ze­neg­ ge­ris vėl da­ro tai, ką ge­riau­siai mo­ka. Jis grąži­no skolą jį sve­tin­gai pri­glau­ du­siai Ame­ri­kai, dvi ka­den­ci­jas iš­ buvęs Ka­li­for­ni­jos gu­ber­na­to­riu­mi. Būda­mas šia­me po­ste Ar­nis ko­vo­ jo su miškų gais­rais, at­vi­rai konf­ ron­ta­vo su JAV pre­zi­den­tu George’u W.Bus­hu jau­nes­niuo­ju dėl Ira­ko ka­ ro, prie­ši­no­si, kad būtų įtei­sin­tos tos pa­čios ly­ties as­menų san­tuo­kos, pa­ si­sakė už ma­ri­hua­nos le­ga­li­za­vimą me­di­ci­no­je, nu­si­pelnė Ža­lio­jo gu­ ber­na­to­riaus ti­tu­lo už eko­lo­gi­nes ini­cia­ty­vas, pri­pa­ži­no armėnų ge­no­ ci­do faktą ir ba­land­žio 24-ąją įtei­si­no kaip šios tra­ge­di­jos minė­ji­mo dieną. Be to, per abi ka­den­ci­jas jis ne tik ra­gi­no tau­py­ti ki­tus, bet ir pa­ts at­ si­sakė 175 tūkst. do­le­rių me­tinės al­gos. Jis taip pat bu­vo pa­skelbęs ori­gi­nalų pa­si­ūlymą pa­pil­dy­ti Ka­ li­for­ni­jos vals­ti­jos biud­žetą kiek­ vie­nam, ku­ris už 100 tūkst. do­le­ rių norėtų pa­pie­tau­ti su gar­siau­siu pa­sau­ly­je gu­ber­na­to­riu­mi.

„Kietašikniai“ – 18–24 d. 15.30, 18, 20.30 val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 14.15, 17.30, 20.45 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11.30, 13 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–23 d. 18.15, 21.15 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 18–24 d. 12, 17.45 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 18–24 d. 14.30, 20.15 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 10.15, 12.15 val. „Džekas Ryčeris“ – 18–21, 24 d. 21.30 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 18–24 d. 17.15 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 10.45 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 14 val.

SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 18–24 d. 11.20 (seansas vyks 18–20 d.), 17.40 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 18–24 d. 12.30 (seansas vyks 18–20 d.), 16.45 val. „Provokuojantys užrašai“ – 18–24 d. 14.30, 18.45 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 18–24 d. 21.15, 23.30 (seansas vyks 18 d.) val. „Džekas Ryčeris“ – 18–24 d. 14.45, 21 val.

abie­jo­se „Ne­su­nai­ki­namų“ da­ly­se. Tai įrodė, kad Ar­nis ne­pra­ra­do nei ge­ros fi­zinės for­mos, nei hu­mo­ro. Ge­ra fi­zinė for­ma ir hu­mo­ras A.Schwar­ze­neg­gerį gelbs­ti ir nau­ jau­sia­me veiks­mo fil­me „Pas­ku­tinė tvir­tovė“. Čia jis vai­di­na ne­di­de­lio mies­te­lio Mek­si­kos pa­sie­ny­je še­rifą Rėjų Ovensą. Anks­čiau Los And­že­ lo po­li­ci­nin­ku dirbęs vy­ras ne kartą bu­vo su­si­dūręs su mir­ti­nais pa­vo­ jais. Ta­čiau da­bar jo lau­kia ypa­tin­ gas išmė­gi­ni­mas: nuo FTB kon­vo­ jaus pa­sprukęs stam­baus nar­ko­tikų kar­te­lio va­dei­va Gab­rie­lis Kor­te­sas su sa­vo sėbrais šar­vuo­tu au­to­mo­ bi­liu sku­ba kirs­ti Mek­si­kos sieną. Pas­ku­ti­nis eta­pas bėglių ke­ly­je – So­mer­tau­no mies­te­lis. O ši tvir­ tovė leng­vai ne­pa­si­duos. „Pas­ku­tinė tvir­tovė“ („The Last Stand“) Veiks­mo tri­le­ris. JAV, 2013 m. Rež. Kim Jee-woonas. Vai­di­na A.Schwar­ze­neg­ge­ris, Eduar­do No­rie­ga, Pe­te­ris Stormare’as, Fo­res­tas Whi­ta­ke­ris.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

„Tyli naktis“ – Nacionalinė premjera. 18–24 d. 13.30, 16, 18.20, 20.45, 23 (seansas vyks 18 d.) val. „Paskutinė tvirtovė“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas nevyks 24 d.), 14, 16.30, 19, 21.30, 23.45 (seansas vyks 18 d.) val. G.Donizetti opera „Marija Stiuart“ – Tiesioginė premjeros transliacija iš Niujorko Metropolitano operos teatro. 19 d. 19.55 val. „Ištrūkęs Džango“ – LNK kino startas. 24 d. 19 val. „Gangsterių medžiotojai“ – Premjera. 18–24 d. 11.40 (seansas vyks 19, 20 d.), 14.05, 16.30, 19, 21.30 val. „Vargdieniai“ – 18–24 d. 11.20 (sean­ sas vyks 18–20 d.), 14.40, 18, 21.10 val. „Kietašikniai“ – 18–24 d. 14.20, 16.45, 19.15, 21.45, 23.59 (seansas vyks 18 d.) val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11.20, 15.40, 18 (seansas nevyks 24 d.), 23.59 (seansas vyks 18 d.) val.

SKALVJA A.Goštauto g. 2 / 15

„Angelų dalis“ – 17 d. 17 val. „Aurora“ – 17 d. 20.50 val., 18 d. 21 val., 20 d. 20.30 val., 21 d. 18.50 val., 22 d. 17 val., 23 d. 18.50 val. „Pabandom iš naujo“ – 18 d. 17 val., 19 d. 20.50 val., 20 d. 16.40 val., 21 d. 15, 21.10 val., 22 d. 21.10 val., 23 d. 21.10 val. „Meilė kaip nuodai“ – 18 d. 19 val., 19 d. 19 val., 20 d. 18.40 val., 21 d. 17 val., 22 d. 19.20 val., 23 d. 17 val. „Skalvijos“ kino akademijos I kurso moksleivių darbų peržiūra – 19 d. 16.30 val. CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kuosvarnis“ – 19 d. 15 val., 20 d. 15 val.

PASAKA Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – 18–24 d. 12, 14.20, 19.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 11, 17.40 (seansas nevyks 19 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ – 18–24 d. 16.45 val. „Pi gyvenimas“ – 18–24 d. 12.15, 15.20, 18.20 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 18–24 d. 20.15 (seansas nevyks 24 d.), 23.15 (seansas vyks 18 d.) val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 18–24 d. 13.40, 20.45 (seansas nevyks 19 d.) val. „Optimisto istorija“ – 18–24 d. 21.45 val. „Debesų žemėlapis“ – 18–24 d. 21 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 18–24 d. 11 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 18–24 d. 13.20 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 18–20 d. 12 val.

„Apgaulinga aistra“ – 17 d. 15 (senjorų arbatėlė) val. „Angelų dalis“ – 17 d. 15.15 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 17 d. 15.30 (bei­ bikinas), 17.15 val., 18 d. 19.15 val., 19 d. 15, 19.30 val., 20 d. 19.15 val., 23 d. 20.45 val. „Virš įstatymo“ – 17 d. 17 val., 19 d. 15.15 val. „Aurora“ – 17 d. 19, 21.15 val., 18 d. 19 val., 19 d. 19.15, 21.30 val., 20 d. 20.15 val., 21 d. 20.30 val., 22 d. 20.30 val., 23 d. 20.30 val. „Didieji lūkesčiai“ – 17 d. 20 val., 18 d. 17 val., 19 d. 17.30 val., 20 d. 17 val., 21 d. 18 val., 23 d. 18.15 val. „Optimisto istorija“ – 17 d. 21 val., 18 d. 21 val., 19 d. 17 val., 20 d. 18 val., 22 d. 18 val., 23 d. 18 val. „Kolka cool“ – 18 d. 17.15 val., 19 d. 17.45 val., 23 d. 18.30 val. „30 širdies dūžių“ – 18 d. 19.30 val., 19 d. 20 val., 20 d. 19.30 val. „Paslėptas veidas“ – 18 d. 21.15 val., 19 d. 21.15 val., 20 d. 17.15 val. „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę“ – 19 d. 15.30 val., 20 d. 16 (šeimos seansas) val. Savaitgalis su „Pasaka“ – 20 d. 14 val. „Ledynmetis 4. Žemynų atsiradimas“ – 20 d. 15 val. „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ – 20 d. 15.30 val.


22

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Ką šie­met lan­ky­to­jams pa­ro­dys Vil­ niaus mu­zie­ jai? Ko­kios pa­ro­dos bus išs­kir­tinės? Lie­tu­vos dai­ lės mu­zie­ju­ je pri­sta­ty­tos svar­biau­sios 2013 m. pa­ro­dos ir pro­jek­tai.

„„Įkur­tuvės: V.Ka­siu­lio žmo­nos Bronės iš­sau­go­ti pa­veiks­lai („Mou­lin Rou­ge“,

„Gat­velė Mon­mart­re Pa­ry­žiu­je“) iš dai­li­nin­ko bu­to Prancū­zi­jos sos­tinė­je jau ne­ tru­kus per­si­kels į Vil­nių.  Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

Prieš pir­mi­nin­kau­jant ES pa­si­temps ir mu­zie­jai Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Šie­me­tis Lie­tu­vos mu­ziejų ke­lias bus pra­dėtas pa­ro­da, skir­ta 1863 m. su­ki­li­mo 150-me­čiui pa­minė­ ti. Tarp­tau­tinė kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da „1863 m. su­ki­li­mo ženk­lai Ar­tu­ro Grott­ge­rio kūry­bos cik­luo­se „Li­ tua­nia“ ir „Po­lo­nia“ sau­sio 24 d. bus ati­da­ry­ta Tai­ko­mo­sios dailės ir re­gio­ni­niuo­se mu­zie­juo­se. Va­sa­rio 14 d. į Rad­vilų rūmų mu­ ziejų lan­ky­to­jus pa­kvies pa­ro­da „Si­ dab­ro am­žius ir jo am­ži­nin­kai. 1890– 1930 m. rusų dailė Bal­ti­jos ša­lių mu­ziejų ko­lek­ci­jo­se“. Tai – tęsti­nis pro­jek­tas, ši pa­ro­da bus ro­do­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­jo­je bei Es­ ti­jo­je. Vie­na pa­ro­dos da­lis va­din­sis „Am­ži­nybės šauks­mas“ – jo­je bus ro­do­mi to­kių ži­nomų sim­bo­listų kaip Mi­chai­las Vru­be­lis, Ni­ko­la­jus Re­ri­ chas pa­veiks­lai. Ki­ta da­lis – „Švie­ sa ir oras“. Lan­ky­to­jai galės pa­si­ gėrėti imp­re­sio­nistų Isaa­ko Le­vi­ta­no, Kons­tan­ti­no Ko­ro­vi­no drobė­mis. Į ga­le­riją – ne­mo­ka­mai

Nuo va­sa­rio 15 d. nuo­la­tinę XX a. Lie­tu­vos dailės eks­po­zi­ciją Na­cio­ na­linė­je dailės ga­le­ri­jo­je bus ga­li­ma ap­žiūrė­ti ne­mo­ka­mai. Ko­vo 22 d. ga­le­ri­jo­je bus ati­da­ry­tos dvi jau mi­ ru­sių me­ni­ninkų pa­ro­dos: „Ma­ri­ja Te­resė Ro­žans­kaitė. Ki­tos erdvės“ ir „Sta­nis­lo­vas Kuz­ma (1947– 2012). 5426 die­nos prie skulptūrų“. Pir­mo­jo­je bus eks­po­nuo­ja­ma dai­li­ninkės ta­py­ba, asamb­lia­žai, ant­ro­ji – ret­ros­pek­ty­vinė ži­no­mo skulp­to­riaus darbų pa­ro­da. Lapk­ri­čio 29 d. ga­le­ri­jo­je du­ris at­vers pa­ro­da „Vi­tas Luc­kus (1943– 1987). Ret­ros­pek­ty­va“. Tai – uni­ ka­li prem­je­rinė le­gen­di­nio Lie­tu­vos fo­tog­ra­fo darbų pa­ro­da, ku­rio­je jis už­fik­sa­vo savą lai­ko­tarpį. Du­ris at­vers V.Ka­siu­lio mu­zie­jus

Bir­že­lio 27 d. Vil­niu­je nu­ma­ty­ tas re­tas kultū­ros įvy­kis – du­ ris at­vers nau­jas – Vy­tau­to Ka­

siu­lio dailės mu­zie­jus. Mu­zie­ju­je bus eks­po­nuo­ja­ma 950 Pa­ry­žiu­ je gy­ve­nu­sio ir pri­pa­ži­nimą ten pel­n iu­s io dai­l i­n in­ko V.Ka­s iu­ lio (1918–1995 m.) darbų ir di­de­ lis me­mo­ria­li­nis jo ar­chy­vas. Be nuo­la­tinės V.Ka­siu­lio eks­po­zi­ci­ jos, mu­zie­ju­je veiks Pa­rodų cent­ ras, Na­cio­na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių kultū­ri­nių su­si­ti­kimų bei edu­ka­ ci­nių ren­gi­nių cent­ras. „V.Ka­siu­lio žmo­na Bronė Ka­siu­ lienė bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad jos vy­ro darbų Lie­tu­vo­je nėra kur sau­go­ti. Po to, kai pa­vy­ko Vil­niu­je su­reng­ ti V.Ka­siu­lio darbų pa­rodą ir iš­leis­ ti al­bumą, B.Ka­siu­lienė ap­si­verkė ir pa­sakė, kad V.Ka­siu­lio darbų vie­ta – Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­ mual­das Bud­rys. Sa­vo vy­ro dar­bus našlė pa­do­va­no­jo Lie­tu­vai.

Ži­nia pa­jūry­je mėgstan­tiems poil­ siau­ti vil­nie­čiams – Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jus pra­de­da­ mas re­no­vuo­ti. Ka­dan­gi šie­met Lie­tu­va pir­mi­ nin­kaus Eu­ro­pos Ta­ry­bai ir nuo bir­že­lio Vil­niu­je vyks pir­mi­nin­ ka­vi­mo ren­gi­niai, V.Ka­siu­lio dailės mu­zie­ju­je bus su­reng­tos ke­lios šiam ren­gi­niui skir­tos pa­ro­dos. Tai – „Vy­tau­to Ka­siu­lio Pa­ry­žius“, „My­ko­lo Rau­bos Vil­nius“, „Ar­bit Bla­to Pa­ry­žius ir Ve­ne­ci­ja“. „Mūsų sve­čiai šio­je pa­ro­do­je pa­ ma­tys gra­žiau­sius pa­sau­lio mies­ tus. Bus tikrų še­devrų“, – už­tik­ri­ no R.Bud­rys. Bus eks­po­nuo­ja­mi M.Rau­bos dar­bai iš Lie­tu­vos ir Len­ki­jos rin­ ki­nių. Neil­gai tru­kus į Lie­tuvą at­ ke­liaus Niu­jor­ke mi­ru­sio lit­vakų kilmės dai­li­nin­ko Ar­bit Bla­to nau­ ja, ant­ro­ji, kūri­nių siun­ta. Kau­ne

gimęs dai­li­nin­kas šiuo­se pa­veiks­ luo­se įam­ži­no Pa­ry­žiaus ir Ve­ne­ci­ jos gat­ves, aikš­tes, pa­sta­tus. Vil­niu­je – Luv­ro rin­ki­niai

To­kių pa­rodų, nors ir ne­di­de­lių, būna ne­daž­nai. Vil­niaus pa­veikslų ga­le­ri­jo­je bir­že­lio 5 d. bus pri­sta­to­ ma Re­ne­san­so ge­ni­jaus Lu­ko Kra­ na­cho vy­res­nio­jo še­dev­ro „Ma­do­na su kūdi­kiu po obe­li­mi. 1525–1530“ pa­ro­da iš Vals­ty­bi­nio er­mi­ta­žo mu­ zie­jaus. Anot mu­zie­ji­ninkų, ne­svar­ bu, kad tai – vie­no pa­veiks­lo pa­ro­ da. Vil­niu­je tai bus įvy­kis. Ki­ta pa­ro­da, „Antoine’as Wat­teau ir es­tam­po me­nas“, – iš Luv­ro mu­ zie­jaus rin­ki­nių. Vil­niaus pa­veikslų ga­le­ri­jo­je ji veiks rugsėjį–lapkritį. Ži­nia pa­jūry­je mėgstan­tiems poil­siau­ti vil­nie­čiams – Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jus pra­de­da­mas re­ no­vuo­ti. „Re­mon­to dar­bai bus at­ lie­ka­mi eta­pais – lan­ky­to­jai pa­ro­ das ap­žiūrė­ti galės. Mu­ziejų rei­kia pri­tai­ky­ti šiuo­lai­ki­niams kultū­ri­ nio tu­riz­mo po­rei­kiams. Kai pri­va­ žiuo­ja daug tu­ristų, pri­trūksta tua­ letų. Neį­ga­lie­siems bus pri­tai­ky­ti lif­tai, tua­le­tai. Bus grąžin­tas prie­š karą mu­zie­ju­je buvęs me­ni­nis par­ ke­tas“, – pa­sa­ko­jo R.Bud­rys. O lan­ky­to­jams Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jus sa­vo 50-me­čio pro­ ga pa­rengė šias pa­ro­das: „Bal­ti­jos jūros le­gen­dinės pi­lys mi­to­lo­gi­jo­ je, dailė­je, li­te­ratū­ro­je“ (ati­da­ro­ma ge­gužės 17 d.) ir „Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jaus pen­ki de­šimt­me­čiai“ (ati­da­ro­ma rugpjū­čio 2 d.). Vil­nie­čiams bus įdo­mu su­ži­no­ ti, kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Ta­ry­bai pro­ga Lie­tu­vos kultū­ra pri­sta­to­ma ir už­sie­ny­je. Pa­ ro­da „Poe­ti­niai do­ku­men­tai“, t. y. fo­tog­rafų, poetų, ki­no kūrėjų dar­ bai, bus eks­po­nuo­ja­ma Ško­ti­jo­je (Glaz­ge), Da­ni­jo­je, Len­ki­jo­je. Jo­ no Me­ko – ame­ri­kie­tiš­ko­jo avan­ gar­do tėvo – fil­mai, fo­tog­ra­fij­ os, „Flu­xus“ dar­bai ru­denį bus ro­do­ mi Briu­se­ly­je. Šiuos pro­jek­tus ren­ gia Na­cio­na­linė dailės ga­le­ri­ja.


23

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

kultūra

Laisvę at­ne­šu­si mu­zi­kos re­vo­liu­ci­ja Ro­kas – tai mu­zi­ka, gy­ve­ni­mo būdas, fi­ lo­so­fi­ja ar net prie­monė sie­kiant as­me­ ninės, o Lie­tu­vos at­ve­ju – ir vals­tybės lais­ vės. Nau­jo­je gar­saus lie­tu­vių mu­zi­kan­ to Ro­ko Ra­dze­vi­čiaus kny­go­je „Lie­tu­ vos ro­ko pio­nie­riai 1965–1984“ šie ro­ko kultū­ros as­pek­tai nu­švie­čia­mi jos kūrėjų pri­si­mi­ni­mais. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Šiuo­lai­kinė ro­ko mu­zi­kos sam­pra­ ta lais­vesnė už pa­tį roką – ji api­ma ko­ne viską, kas gro­ja­ma gi­ta­ro­mis, būgnais. Tai ga­li būti ir džia­zas, fan­kas, ly­rinės ba­ladės, dai­nuo­ja­ mo­ji poe­zi­ja bei dau­ge­lis kitų žan­ rų. Dar di­desnė mig­la ap­gau­bu­si šios mu­zi­kos at­si­ra­dimą Lie­tu­vo­je. Ją pra­sklai­dy­ti nu­sprendęs grupės „Skylė“ ly­de­ris, kom­po­zi­to­rius, mu­zi­kan­tas ir poe­tas R.Ra­dze­vi­ čius ne­se­niai iš­lei­do naują knygą „Lie­tu­vos ro­ko pio­nie­riai 1965– 1984“ (Vil­nius, „Va­ga“, 2012 m.). Pats Ro­kas pri­pažįs­ta, kad žmo­gaus var­das tu­ri ma­gišką ga­lią nu­lem­ti net žmo­gaus pa­si­rin­kimą. Ta­čiau la­biau­siai dėl su­si­domė­ji­mo ro­ko mu­zi­ka ga­li­ma kal­tin­ti dar mo­kyk­ lo­je į ran­kas pa­te­ku­sią gi­tarą, jau­ nat­višką maištą ir pirmą­sias va­ka­ rie­čių bei rusų ro­ko gru­pes. Apie ro­ko kultūrą, jos at­si­ra­dimą Lie­tu­ vo­je, seną­sias le­gen­das ir sa­vo mu­ zi­kinę pa­tirtį „Vil­niaus die­nai“ pa­ sa­ko­jo pa­ts R.Ra­dze­vi­čius. – Prieš gerą de­šimt­metį esi iš­ leidęs elekt­ro­ninę en­cik­lo­pe­diją to­kiu pat pa­va­di­ni­mu, kaip ir nau­jo­ji kny­ga. Kodėl nu­spren­ dei, kad rei­kia ir po­pie­ri­nio va­ rian­to? Kas kny­go­je bus ki­taip nei elekt­ro­ninė­je ver­si­jo­je? – En­c ik­l o­p e­d i­ ja – gan skam­ bus pa­va­di­ni­ mas. Tai bu­vo ban­d y­m as s u ­k u r ­ ti elekt­ro­ ninę kny­ gą, tie­siog tęsiau tai, ką bu­vau pra­d ėjęs

„„ Le­gen­dos: į knygą įtrauk­ta ir

neat­sie­ja­ma ro­ko kon­certų bei fes­ti­va­lių puoš­me­na – šviesų spe­cia­lis­tas Nor­vy­das Bi­ru­lis, ku­ris nuo jau­nystės ne­si­ski­ria su sa­vo gel­to­nuo­ju la­ga­mi­nu. 

Pet­ro Malū­ko nuo­tr.

– Kas ta­ve ska­ti­na skleis­ti ro­ko kultūrą, ja domė­tis? Gal dėl to šiek tiek kal­tas ir ta­vo var­das? – At­ro­do, var­das tik­rai tu­ri ma­ gišką ga­lią. Ne žmo­gus vardą ne­šio­ ja, o var­das žmogų. Kar­tais tik­rai taip yra. Ne­ži­nau, ar sau ga­liu tai pri­tai­ky­ti... Ne­su tra­di­ci­nis ro­ke­ris, ne­bu­vau toks ir jau­nystė­je, ne­pa­sa­ ky­čiau net, kad la­bai domė­jau­si ro­ ko mu­zi­ka iki tol, kol mo­kyk­lo­je ne­ paė­miau į ran­kas gi­ta­ros. – Ar anks­čiau turė­jai ko­kių nors mu­zi­kos gu­ru, ku­rie pa­veikė ir ta­vo pa­ties kūrybą? – Ne pa­slap­tis, kad tuo me­tu bu­vo daug ru­siš­kos mu­zi­kos – ir Bo­ri­sas Gre­benš­či­ko­vas, ir vi­so­kie vik­to­rai co­jai. Reiktų pri­dėti mūsų mo­kyk­lo­je (Vil­niaus 22-ojo­je vi­du­rinė­je – red. pa­st.) gro­ju­sią pank­ro­ko grupę „Er­ kė mai­še“. Taip pat anks­ty­vuo­ju lai­ko­tar­piu smar­kiai pa­ti­ko ir gru­ pės „Ac­cept“, „Scor­pions“. Vėliau bu­vau smar­kiai pa­veik­tas to­kių gru­pių kaip „The Doors“, „Strang­ lers“, „Pink Floyd“ ir t. t.

ra­šy­da­mas dip­lo­minį darbą uni­ ver­si­te­te. Ten bu­vo ne tik in­ter­viu, nuo­traukų, bet ir ne­ma­žai mu­zi­kos, gar­so įrašų. Tai bu­vo tar­si di­de­lis ar­chy­vas, da­ry­tas vien sa­vo jėgo­mis. Šįkart, kai vis­kas taip mo­dernė­ ja, ki­lo idė­ja iš­leis­ti tik po­pie­rinį va­riantą. Kny­go­je – ne tik 1998– 2000 m. da­ry­ti in­ter­viu, bet ir apie 15 naujų per­nai vy­ku­sių po­kal­bių. – Kny­go­je pa­minė­ti, ap­tar­ti ko­ lek­ty­vai, at­likė­jai la­bai skir­tin­ gi – ro­ken­ro­lo at­sto­vai „Ker­tu­ kai“, Kęstu­tis An­tanė­lis su ro­ko ope­ro­mis, Vy­tau­tas Ker­na­gis bei jo ly­rinės dai­nos ir t. t. Aiš­ ku, toks pat mar­gas ir pa­sau­ li­nis ro­kas. Kaip at­si­rin­kai, ką būti­na pa­minė­ti, ko ne? – Ne­siė­miau spręsti iš mu­zi­ki­nio taš­ko, kas ro­kas yra ir kas jis nėra. Yra ir to­kių gru­pių, ku­rių la­bai ma­ žai įrašų iš­likę, yra ir to­kių, ku­rios bu­vo iš­ki­lu­sios. Ver­ti­nau tai kaip tam tikrą jau­ni­mo kultūrą. Spe­cia­ liai ne­si­rin­kau nie­ko, tie­siog at­li­kau sa­vo­tišką žur­na­lis­tinį ty­rimą. Už­ ka­bi­nau ne tik Vil­nių, bet ir Šiau­ lius, Drus­ki­nin­kus, Plungę, Tel­šius. – Pirmą­sias lie­tu­vių ro­ko gru­ pes var­giai pa­va­din­tum ori­gi­ na­lio­mis – jų kūri­niuo­se daž­ nai skambė­da­vo „The Beat­les“, „Rol­ling Sto­nes“, kitų jau iš­ki­ lu­sių Va­karų mu­zi­kos žvaigžd­žių mo­ty­vai. Tai turbūt paaiš­ki­na­ma pa­pras­tai – įrašų būda­vo sun­ku gau­ti, vos ke­le­tas plokš­te­lių ke­ liau­da­vo iš rankų į ran­kas... – Tai natū­ra­lu, nes vi­sa­me pa­sau­ ly­je tai vy­ko. Be to, ne­bu­vo nei iš ko mo­ky­tis, nei kuo gro­ti – vi­si turė­ jo tas še­šias­ty­ges gi­ta­ras, o čia at­ ėjo kai kas vi­siš­kai nau­ja. Bet tai ne­bu­vo tie­sio­gi­nis pla­gi­ja­vi­mas, vei­kiau bu­vo ku­ria­ma aikš­telė be­ si­mo­kan­tiems gro­ti. Anks­ty­vuo­ ju ro­ko at­si­ra­di­mo lai­ko­tar­piu ne­ ma­žai gru­pių ne tik kar­to­jo bit­lus, bet ne­tgi per­da­ry­da­vo, aran­žuo­da­ vo liau­dies dai­nas. – Ar Lie­tu­vo­je at­si­radęs ro­kas ne­ta­po mo­der­nia par­ti­za­na­vi­ mo for­ma? Juk ši mu­zi­ka reiš­ kė ir jau­nat­višką maištą, kar­ tais net prie­š pa­čią sis­temą. – In­tui­ty­viai, nors ir la­bai sąly­giš­ kai, tai ga­li­ma pa­ly­gin­ti. Juk jau­ niems maiš­tau­ti vi­suo­met ge­ra – tuo­metė sis­te­ma tam itin ti­ko. Bet gal tas maiš­tas dau­giau vy­ko ne­ sąmo­nin­gai. Vėles­niais lai­kais, Lie­ tu­vai at­gau­nant ne­prik­lau­so­mybę, ro­kas bu­vo po­li­ti­zuo­tas, pa­nau­do­ tas kaip po­li­ti­nis įran­kis, ta­čiau vė­ liau tai sėkmin­gai pa­mirš­ta, nie­kas ne­be­no­ri pri­pa­žin­ti jo reikšmės, ap­ skri­tai šios mu­zi­kos ne­lai­ko me­nu. Apie tai ir ra­šau kny­go­je.

Ne­bu­vo nei iš ko mo­ ky­tis, nei kuo gro­ti – vi­si turė­jo tik tas še­ šias­ty­ges gi­ta­ras.

– Kai ku­rie ro­ke­riai dau­giau­sia dėme­sio ski­ria mu­zi­kai, skam­ be­siui, įvaizd­žiui. O kiek tau pa­ čiam mu­zi­ko­je svar­bus teks­tas? – Teks­tas – vie­nas svar­biau­sių da­lykų ro­ko mu­zi­ko­je, teks­tas čia ir yra pa­grin­di­nis gink­las. Pa­vyzd­žiui, džia­zas kur kas la­biau, pla­ čiau to­le­ruo­ja­mas vien dėl to, kad jam ne­būti­nas teks­tas. Ro­ko už­tai­ sas vi­sai ki­toks – čia teks­tas tu­ri būti įtai­gus, o kai kam ga­li net kel­ ti gal­vos skausmą. Kny­go­je taip pat už­si­me­nu apie žmo­nes, ku­riems tai bu­vo svar­bu. Pa­vyzd­žiui, Šna­ras, Vy­tau­to Ker­na­gio bend­ra­žy­gis, – iš jo ėmiau in­ter­viu. Jis kur kas ge­ riau su­pra­to roką nei tie, ku­rie gro­ jo idea­liai, bet tik ko­pi­ja­vo. Aiš­ku, to­kių as­me­ny­bių bu­vo ir dau­giau, ta­čiau kny­ga api­ma lai­ko­tarpį tik iki 1984-ųjų, tad čia nėra, pa­vyzd­žiui, vėliau su­si­kūru­sios grupės I.V.K.G.Y.G. Tie­sa, yra įtrauk­ta vie­ no jų na­rio Ar­vy­do Ma­kaus­ko-Ma­ kio jau­nystė­je įkur­ta dar avan­gar­ diš­kesnė grupė „Minds di­sor­der“.

– Be­je, pa­ts taip pat or­ga­ni­za­ vai fes­ti­valį „Gėlių nak­tis“. Ko­ dėl jis nu­trūko? – Jo idė­ja būtent ir at­si­ra­do ruo­ šiant en­cik­lo­pe­diją – tuo me­tu bu­ vau pil­nas en­tu­ziaz­mo. Man tie­siog norė­jo­si jį su­reng­ti, bet ti­ra­žuo­ti vėliau man ne­bu­vo įdo­mu.

– Ar ver­ta pra­na­šau­ti ro­kui mir­ tį, įsi­ga­lint elekt­ro­ni­nei, po­pmu­zi­kai ar dar ko­kiai nors? – Bent jau po­grin­dy­je ro­ko tik­rai visą laiką bus. O kad mažė­ja tos jo dva­sios – vi­sa­da būna taip, kad, ro­dos, kas nors jau už­ge­so, o pa­ skui stai­ga vėl at­si­gau­na. Kar­tais tai vi­sai į ge­ra.

„„Pa­tir­tis: R.Ra­dze­vi­čius ak­ty­viai pri­si­dėjo prie ro­ko kultū­ros iš­sau­go­

ji­mo ne tik iš­leidęs anks­ty­vo­jo lie­tu­vių ro­ko an­to­lo­giją, bet ir pa­ts su gru­pe ak­ty­viai kon­cer­tuo­da­mas.  Vytauto Petriko nuotr.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu ro­ko kultū­ ra lyg ir at­gims­ta fes­ti­va­liuo­se „Mėnuo Juo­da­ra­gis“, iš da­lies – „Ro­ko nak­ty­se“, „Tams­to­je“ ir pan. Aiš­ku, tos vuds­to­kiš­kos dva­sios jau ge­ro­kai ma­žiau. Ar yra kuo džiaug­tis? – Api­bend­rin­tai šnekė­ti sun­ku – juk Vuds­to­kas bu­vo tik vieną kartą, to­ kie da­ly­kai ne­pa­kar­to­ja­mi. Bet ap­ skri­tai Lie­tu­vo­je fes­ti­va­lių kultū­ra yra, ypač kai žmonės ren­gia juos iš en­tu­ziaz­mo, ne dėl pi­nigų, – juk tas pa­ts „Mėnuo Juo­da­ra­gis“ ne­gau­na jo­kio fi­nan­sa­vi­mo, ta­čiau žmo­nių į jį kas­met at­vyks­ta vis dau­giau. Va­di­ na­si, idė­ja, kai ne­sie­kia­ma pa­si­pel­ ny­ti, žmonėms pa­tin­ka. Prie­šin­gai nei koks, pa­vyzd­žiui, „Be2gether“,

ku­ris gau­na did­žiu­lius pi­ni­gus, ta­ čiau ten nėra dva­sios.

„„Pas­to­vu­mas: cha­rak­te­rin­ga And­riaus Ku­li­kaus­ko mu­zi­ka ir šu­kuo­se­na nea­be­jo­ti­nai yra Lie­tu­vos ro­ko is­to­

ri­jos ver­tybė. 

„Va­gos“ nuo­tr.


24

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

kas? kur? kada? diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Svar­bu tu­rė­ti sa­vo Dai­ni­nin­kÄ— Jus­tÄ— Ar­laus­kai­tÄ—-Jaz­zu pripaŞįsta, kad Vilnius kultĹŤriniu gyvenimu jau beveik prilygsta Europos didmiesÄ?iams. Ig­nas Ja­Ä?aus­kas i.jacauskas@diena.lt

Jaz­zu pa­sta­ruo­ju me­tu ap­si­sto­jo Vil­niu­je, nors dar pa­ly­gin­ti ne­se­ niai di­dĹžią­jÄ… lai­ko da­lÄŻ pra­leis­da­ vo Briu­se­ly­je. Bō­tent ĹĄi pa­tir­tis jai lei­dĹžia tvir­tin­ti, kad at­vy­kus sve­ Ä?iui iĹĄ uŞ­sie­nio ir nu­spren­dÄ™ su juo pa­si­vaikť­Ä?io­ti po nak­ti­nÄŻ Vil­ niĹł gė­dos tik­rai ne­pa­tir­si­te. – Gal­bĹŤt tu­ri mÄ—gs­ta­mÄ… Vil­ niaus vie­tÄ…, klu­bÄ…, ren­gi­niĹł cik­lÄ…, kur vi­suo­met sten­gie­si ap­si­lan­ky­ti? – Taip, mÄ—gs­ta­mĹł vie­tĹł tu­riu, nors sa­vait­ga­liai daŞ­niau­siai bō­ na uĹžim­ti, nes kon­cer­tuo­ju pa­ ti. Jei apie pa­ro­das – daŞ­niau­siai

ke­liau­ju ÄŻ ren­gia­mas drau­gĹł, bet, aiť­ku, ma­no dė­me­sio cent­re – mu­ zi­ka. YpaÄ? mÄ—gs­tu kla­si­ki­nÄ™ mu­zi­ kÄ… – pa­sta­ruo­ju me­tu daŞ­nai jos klau­sau ir net pa­ti dai­nuo­ju. Tad vie­tos, ku­rio­se jos ga­li ras­ti, – Ope­ros ir ba­le­to teat­ras, Vil­niaus fil­har­mo­ni­ja; Kot­ry­nos baŞ­ny­Ä?ios kon­cer­tai man la­bai pa­tin­ka, Ä?ia at­vyks­ta ÄŻdo­miĹł at­li­kė­jĹł. Yra ne­ ma­Şai ge­rĹł ren­gi­niĹł se­ri­jĹł jau­ni­ mo mÄ—gs­ta­mo­se vie­to­se: „Brius­ly“ / „Opium“ pa­si­ro­do ĹĄiuo­lai­ki­niai DJ, „Soul­box“ pir­ma­die­niais or­ga­ ni­zuo­ja dĹžia­zo va­ka­rus. – Kaip Vil­niaus kul­tō­ri­nis, nak­ti­nis gy­ve­ni­mas at­ro­do, pa­ly­gin­ti su ki­tais Eu­ro­pos did­mies­Ä?iais?

– At­ro­do vi­sai ne­blo­gai. Tie­siog mō­sĹł pa­Ä?iĹł ma­Şiau, tad ir vis­ko yra ma­Şiau. Bet kal­bant apie Ĺžmo­ nes, jĹł klau­so­mÄ… mu­zi­kÄ…, ­ren­gi­mo si sti­liĹł, mes nie­kuo ne­si­ski­ria­me. Aiť­ku, yra vie­tĹł, kur, sa­ky­ki­me, leis­ti lai­kÄ… la­biau pa­tin­ka Briu­ se­ly­je. Bet gal dÄ—l to, kad ten tu­riu ga­ly­bÄ™ drau­gĹł, ten dar daug kas ir ne­ma­ty­ta... Bet ten Ĺžmo­nÄ—s ly­giai taip pat kaip vil­nie­Ä?iai ne­mie­ga iki pa­ry­Ä?iĹł, iť­si­kvies­ti tak­si 6 val. ry­ to tam­pa pro­ble­ma. – Koks ren­gi­nys pa­sta­ruo­ju me­tu ÄŻsi­mi­nÄ— la­biau­siai? – Aiť­ku, man ge­riau­si ma­no pa­Ä?ios kon­cer­tai (juo­kia­si). Be­je, iĹĄ tie­sĹł Kong­re­sĹł rō­muo­se su Leo­nu ne­se­ niai vi­sai ge­ras mō­sĹł pa­si­ro­dy­mas ÄŻvy­ko. Be­je, iĹĄ tĹł mÄ—gs­ta­mĹł vie­tĹł yra dar ir Vie­nuo­ly­no kie­me­lis, ir pa­ti „Pia­no.lt“ sa­lÄ—, Va­sa­ros te­ra­sa. Ten vy­kÄ™ kon­cer­tai ir bu­vo ÄŻspō­din­ giau­si. Ge­rai tai, kad ten at­si­ran­da ÄŻvai­rios mu­zi­kos, tad ir Ĺžmo­nÄ—s ga­li leng­viau rink­tis tai, kÄ… mÄ—gs­ta.

„Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Auťros Vartų g. 5. KA­DA? Sausio 19 d. 19 val. KIEK? 20, 30 litų.

Simfoninis Orkestras iĹĄ arti

Muzikavimas balsu

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra subĹŤrÄ™s puikius muzikantus, kurie ĹĄÄŻ kartÄ… scenoje pasirodys kaip solistai. Tai styginiĹł ir mediniĹł puÄ?iamĹłjĹł grupiĹł nariai – Ilona GirdĹžiĹŤnaitÄ—, RamunÄ— GrakauskaitÄ— (smuikai), DovilÄ— JuozapaitienÄ— (altas), Viktoras Palejus (obojus) ir Vytautas Giedraitis (klarnetas). Dirigentas Modestas PitrÄ—nas.

Popietė su vokalo pedagogu Artōru Noviku ir jo dŞiazo mokyklos auklėtiniais – puiki proga praskaidrinti niōroką Şiemos nuotaiką. Koncerte skambės meistriťkai balsu atliekamos dŞiazo ir populiariosios muzikos kompozicijos, aranŞuotos lietuvių liaudies dainos bei sutartinės, vokaliniams ansambliams pritaikyti klasikos perlai. Ir visa tai – a cappella.

KUR? Menų spaustuvėje, ŠiltadarŞio g. 6. KA­DA? Sausio 19 d. 12, 14 val. KIEK? 13 litų.

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

-%DVDQDYLĂžLDXVJ/79LOQLXV(OSDĹŽWDVOUGW#UXVXGUDPDOW,QIRUPDFLMD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas WHOIDNVDV.DVRVGDUERODLNDVLUVHNPDGLHQÄ&#x; ²SLUPDGLHQLV²SRLOVLRGLHQD7HOZZZUXVXGUDPDOW ZZZIDFHERRNFRPUXVXGUDPD Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

KUR? Vilniaus rotuťėje, DidŞioji g. 31. KA­DA? Sausio 20 d. 16 val. KIEK? 20 litų.

KUR? Vilniaus „LÄ—lÄ—s“ teatre, ArkliĹł g. 5. KA­DA? Sausio 19, 20 d. 12 val. KIEK? 10 litĹł.

Teatro festivalis patiems maĹžiausiems

Baisiai graĹžios Pasakos premjera

Iki sausio 20 d. MenĹł spaustuvÄ—s sienos turÄ—s iĹĄlaikyti iĹĄbandymÄ… – energingiausiĹł, smalsiausiĹł, drÄ…siausiĹł, triukĹĄmingiausiĹł ir paÄ?iĹł ĹĄauniausiĹł ĹžiĹŤrovĹł bĹŤrÄŻ, kurÄŻ Ä?ia atves renginys „Kitoks teatras vaikams“. Spektaklyje „VÄ—l ir vÄ—l“, skirtame vaikams nuo 0,5 iki 4 metĹł, trupÄ— iĹĄ Danijos „AabenDans“ kvieÄ?ia atrasti judÄ—jimo, muzikos, ĹĄviesos ir buvimo kartu dĹžiaugsmÄ….

Spektaklis „Baisiai graĹži pasaka“ pastatytas pagal lietuviĹł liaudies pasakÄ… „Apie tai, kaip ragana mergaitei galvÄ… nukando“. Spektaklio autorÄ— ir reĹžisierÄ— AuĹĄra BagoÄ?iĹŤnaitÄ—-PaukĹĄtienÄ— mano, kad ĹĄvelniĹł, romantiĹĄkĹł pasakĹł pastatymĹł fone reikia ir aĹĄtresnio, ryĹĄkesnio reginio. Baugus ir kartu Ĺžaismingas spektaklis skirtas vaikams nuo 4 iki 12 metĹł.


25

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

Kas? kur? kada?

27p.

Dakaro ralis jau nusinešė tris gyvybes, o lietuvių ekipažas tik per plauką išvengė tragedijos.

o kam­pe­lį

PRivalai dalyvauti!

Bitės sugrįžta su šlageriais Klu­bo „Tams­ta“ ren­gi­nių krai­te­ lę penk­ta­die­nį pa­pil­dys dau­giau kaip dve­jus me­tus ne­gir­dė­ta, ta­ čiau ko­ky­biš­kos mu­zi­kos mė­gė­ jų la­bai my­li­ma gru­pė „Bi­tės“.

„„Šyp­se­na: „Ge­riau­si Vil­niu­je – ma­no pa­čios pa­si­ro­dy­mai“, – juo­kau­ja

dai­ni­nin­kė Jaz­zu ir tuoj pa­si­tai­so, kad lan­ko tiek kla­si­ki­nės, tiek šiuo­ lai­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tus. Asmeninio archyvo nuo­tr.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Sausio 20 d. 18 val. KIEK? 20 litų.

Iš už­jū­rio, t. y. Lon­do­no, grį­žus gru­pės vo­ka­lis­tui ir sak­so­fo­ni­ nin­kui Al­vy­dui Ma­čiuls­kui, ji vėl dūz­gia ir re­pe­tuo­ja vi­su gar­su. Šį­kart ant sce­nos lip­sian­čių „bi­ ti­nų“ bus net de­vy­ni ir jie ža­da pri­sta­ty­ti puokš­tę se­nų šla­ge­rių fan­ko rit­mais. „Pas­ta­rą­jį kar­tą kon­cer­ta­vo­ me „Tams­ta mu­zi­kos“ fes­ti­va­ly­je 2010-ai­siais... Ko­dėl? Gru­pės vo­ ka­lis­tas ir sak­so­fo­ni­nin­kas A.Ma­ čiuls­kas lai­mės ieš­ko­ti iš­vy­ko sve­ tur, į Lon­do­ną, to­dėl nu­ta­rė­me pa­da­ry­ti pau­zę. Su­lau­kė­me ne­ma­ žai pa­siū­ly­mų kon­cer­tuo­ti, ta­čiau tik da­bar nu­ta­rė­me pa­pur­ty­ti se­ nie­ną drau­ge su Al­vy­du. Šį­syk su­ grįž­ta­me sa­vo šla­ge­rių kon­cer­to į gim­tą­ją „Tams­tą“, – džiaugs­min­gai kal­bė­jo ko­lek­ty­vo „Bi­tės“ vy­rai.

KUR? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. KA­DA? Sausio 17 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.

Gru­pės mu­zi­kan­tai net tuo­met, kai ne­kon­cer­ta­vo su „Bi­tė­mis“, ak­ ty­viai mu­zi­ka­vo ki­tuo­se ko­lek­ty­ vuo­se. Kas, jei ne mu­zi­kos il­ge­sys pa­ska­ti­no vi­sus juos vėl su­si­jung­ ti? Pa­sak gru­pės na­rių, sma­giau­sia jiems vi­siems bū­ti kar­tu. Sau­sio 18-ąją klu­be „Tams­ta“ „Bi­t ės“ pa­s i­ro­dys vi­s u gra­ž u­ mu. A.Ma­čiuls­kas įpras­tus inst­ ru­men­tus ža­da pa­keis­ti flei­ta ir si­ta­ra. Bo­si­ne gi­ta­ra pri­tars Ge­ di­mi­nas And­riuš­ke­vi­čius, gi­ta­ra – Dei­vis Nu­tau­tas, o mu­ša­mai­ siais – Lau­ry­nas Šar­ki­nas. Taip pat sve­č iai iš­g irs Ša­r ū­n o Ki­zo vo­ka­l ą, ta­l en­t in­g us mul­t iinst­ ru­m en­ta­l is­t us Liu­tau­r ą Ja­n u­ šai­tį ir Alek­sand­rą Rai­če­nok­są bei tri­mi­tu gro­sian­tį Min­dau­gą Va­dok­lį. VD inf. „„At­g i­m i­m as: gru­p ės

Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Ka­da? Sausio 18 d. 21.30 val. Kiek? 20 li­tų.

KUR? Profsąjungų rūmuose. KA­DA? Ketvirtadieniais 19 val. KIEK? 5 litai.

ly­d e­r is A.Ma­čiuls­kas, ne­se­niai grį­žęs iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, ger­bė­jų džiaugs­mui vėl su­bū­rė „Bi­čių“ bi­čiu­lius. „Tams­tos“ nuo­tr.

KUR? „Brodvėjuje“, Mėsinių g. 4. KA­DA? Sausio 18 d. 21 val. KIEK? 24 litai.

Apie Libaną prancūziškai

Tradicinių šokių vakaronė

Sentimentų vakaras

Spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jaunatviška energija ir ironija atskleidžia tarpukario Lietuvos neramų ir įvairialypį gyvenimą ir pasakoja apie poetą Kazį Binkį bei jo draugus keturvėjininkus. Pasak režisieriaus Tomo Jašinsko, „tai buvo paprasti vaikinai, sugebėję patikėti idėja apie perversmą. Bet ne bet kokį, ne su ginklu rankoje, o kultūrinį perversmą“.

Prancūzų institutas pradeda susitikimų ciklą su svečiu prancūzakalbiu. Pirmame susitikime dalyvaus iš Libano kilusi prancūzų kalbos dėstytoja Christine Khoury. Vakaro programoje – pasakojimas apie šalį, vaidybinio filmo fragmentai, libaniečio rašytojo Amino Maaloufo kūrinių ištraukos.

Atėję į šią vakaronę galėsite išmokti tradicinių įvairių Lietuvos etnografinių regionų, o kartais ir kitų šalių šokių. Šokiuose gyvai skamba tradicinė muzika (armonika, bandonija, smuikas ir kt.). Nemokantys šokti neišsigąskite – pradėsite nuo lengvesnių šokių, primenančių žaidimus.

Neseniai pilną „Žalgirio“ areną 40-mečio proga surinkusi legendinė grupė „Rondo“ žada šventinę atmosferą ir vilniečiams. Grupė atliks visiems puikiai žinomus savo kūrinius. „Rondo“ koncertuoja tik gyvai, dėl to visada gali prisiderinti prie žiūrovų nuotaikų, improvizuoti.

KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KA­DA? Iki spalio 31 d. KIEK? 6 litai.

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KA­DA? Iki sausio 31 d. KIEK? Nemokamai.

Gintarė Radvilavičiūtė „Judančios lėlės / Spektaklis Šalia“

Apie poezijos perversmininkus

KUR? „Studio 9“, Gedimino pr. 9. KA­DA? Sausio 18 d. 21 val.

KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. KA­DA? Iki sausio 26 d. KIEK? Nemokamai.

„Studio 9“ gimtadienis

Kokia gali būti grafika?

Mados grakštumas

Ruduo Karibuose

Pirmą savo gimtadienį klubas švęs su 15 metų jubiliejų mininčia „Disco Mafia“. Vakaro akcentas – jau 36 metus plokšteles sukantis britas Rhythm Doctor, jam kompaniją prie pulto palaikys Zhill ir Fast Edie iš „Disco Mafijos“, minskietis Stepan Bitus. Į sceną lips brassbandas, prie didžėjų prisijungs šėlstanti perkusija ir spalvingos šokėjos iš studijos „Rokada“.

Estampo parodos „Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013“ tikslas buvo sukviesti menininkus į diskusiją, kas yra grafika ir gali būti šiandien naudojamų meno raiškos formų ir galimybių kontekste. Parodoje eksponuojamos daugiausia komisijos balų surinkusios grafikos darbų kolekcijos.

Parodoje „Secesijos mada“ eksponuojama per šimtas unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos šios dienos žmogui rodo patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimą, aplikacijas ir daugybę nuostabių moterų bei vyrų mados priedų – aksesuarų.

Ado Vasiliausko fotografijų paroda „Karibų pakrantėmis ateina ruduo“ tarsi sujungia karštą Meksikos vasarą su šaltu Lietuvos rudeniu. Parodos darbai atlikti dvigubos ekspozicijos technika, kurią naudojant ant juostos su neryškintais Meksikos kadrais „užfotografuotas“ lietuviškas ruduo.


27

KetvirtADIENIS, sausio 17, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Va­lin­ga­sis lie­tu­vių eki­pa­žas Da­ka­ro ra­ly­je ko­pia aukš­tyn to Re­co­ve­ry“ ir ko­man­dos pa­gal­bi­ niam au­to­mo­bi­liui, žu­vo du tak­si va­ žiavę žmonės. Sau­sio 11-ąją prancūzų mo­to­cik­li­nin­kas Tho­mas Bour­gi­nas kak­to­mu­ša su­si­dūrė su Čilės po­li­ci­ jos au­to­mo­bi­liu ir žu­vo vie­to­je. Lie­ tu­vių eki­pa­žas šį ne­lai­mingą at­si­ti­ kimą matė sa­vo aki­mis ir jau pa­reiškė užuo­jautą prancū­zo ar­ti­mie­siems. „Os­Car 03“ vai­ruo­jan­tis Be­ne­ dik­tas Va­na­gas ir to­liau da­li­ja­si min­ti­mis su Lie­tu­vo­je li­ku­siais au­ tomobilių spor­to gerbė­jais. „Lenk­ tynės vi­siš­kai at­skyrė nuo rea­laus pa­sau­lio bei įpras­tos ru­ti­nos. Poil­ sio dieną su­tvar­kiau ke­letą dar­bi­ nių klau­simų, at­sa­kiau į sku­bius elekt­ro­ni­nius laiš­kus. Or­ga­niz­mas

ga­vo ma­sažą, ku­rio jam la­bai reikė­ jo. Kar­tu su ko­man­da ska­niai pa­ pie­ta­vo­me ar­gen­ti­nie­tiš­ka­me res­ Da­ka­ro ra­liui per­si­ri­tus į ant­rą pu­ to­ra­ne“, – poil­sio aki­mir­ko­mis sę, vie­nin­te­lis lie­tu­vių eki­pa­žas au­ mėga­vo­si B.Va­na­gas. to­mo­bi­lių klasė­je uži­ma 76-ąją vie­ Lenk­ty­ni­nin­kas teigė, kad pir­ tą. Tu­rint ome­ny­je tai, kad ne­ma­ža ma­die­nis kol kas bu­vo sun­kiau­ da­lis lenk­ty­ni­ninkų anks­čiau lai­ko sia die­na Da­ka­ro ra­ly­je: „Pir­ma­ bu­vo pri­vers­ti baig­ti pa­si­ro­dymą dienį laukė il­giau­sia ir karš­čiau­sia dėl tech­ni­nių ge­dimų, šis re­zul­ta­ Da­ka­ro die­na. Anks­ti ry­te lenk­ty­ tas yra pui­kus. Dy­kumų ra­lio pra­ nių ka­ra­va­nas pa­judė­jo į Kor­dobą. džio­je lie­tu­viai pa­tyrė dvi ava­ri­jas Dau­giau nei 40 laips­nių karš­čio ir bu­vo to­li už šim­tu­ko ri­bos. šešė­ly­je turė­jo­me įveik­ti per 900 km bend­ros dis­tan­ci­jos, iš ku­rios Šio­se lenk­tynė­se, kaip ir kas­met, be­veik 600 km bu­vo grei­čio ruo­ neiš­veng­ta žu­vu­siųjų. Ra­lis jau nu­ žas. Tai kol kas il­giau­sias eta­pas.“ si­nešė tris gy­vy­bes. Sau­sio 10-ąją Ra­lis­tas sa­vo die­no­raš­ty­je at­vi­ra­vo, su­si­dūrus tak­si au­to­mo­bi­liui „Ra­ce kad lie­tu­vių eki­pa­žas tik per plauką iš­vengė tra­ge­di­jos: „Mūsų au­to­mo­ bi­liui trūksta ap­žval­gos lau­ko. Kai va­žiuo­ji erdvė­je, tai ne taip jun­ta­ ma. Ma­nau, po šio ruo­žo ma­no kak­ las pailgė­jo po­ra cen­ti­metrų. Turė­ jo­me rimtą in­ci­dentą, ku­ris baigė­si lai­min­gai. Vos ne­nuk­ri­to­me nuo skard­žio. Ap­ga­di­no­me au­to­mo­bilį, ta­čiau su­gebė­jo­me fi­ni­šuo­ti. Ant­ra­ dienį jau­čiau­si la­bai pra­stai. Galbūt tai nuo­var­gis, o gal kal­tas per­kai­ty­ mas saulė­je. Bai­siau­sias fak­tas tas, kad ne­pa­me­nu mus iš­ti­ku­sio in­ci­ dento de­ta­lių. Įspūdis toks, kad ma­ ne ­kas nors būtų tie­siog „iš­jungęs“. So­cia­li­nia­me tink­lala­py­je „Fa­ce­ book“ pla­ti­na­mi as­me­ni­niai spor­ ti­nin­ko įra­šai pa­kerė­jo dau­gybę ra­ lio gerbėjų – as­me­ni­niai įspūdžiai ir gan fi­lo­so­fiš­kos įžval­gos dau­ge­ liui su­kėlė min­čių, ar pa­si­bai­gus „„Įkvėpimas: B.Vanagą ralis, jo paties žodžiais tariant, perkėlė į kitą realybę.„ ra­liui ne­vertėtų B.Va­na­gui iš­leis­  „Scanpix“ nuotr. ti kny­gos. Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

„„Populiarumas: žinomi sportininkai mokyklose sieks formuoti svei-

ko gyvenimo įpročius. 

Organizatorių nuotr.

Ge­ru pa­vyzd­žiu ban­dys užkrės­ti vai­kus Visą sausį Lie­tu­vos mo­ki­niai kvie­čia­mi da­ly­vau­ti jau tra­di­ cinė­je na­cio­na­li­nio svei­kos gy­ ven­se­nos pro­jek­to „Svei­ka­tia­da“ or­ga­ni­zuo­ja­mo­je „Mankš­tia­do­ je“. Vai­kus gy­ven­ti svei­kai ska­ tins Vil­niaus „Žal­gi­rio“ vy­rai ir „Ki­birkš­ties“ mer­gi­nos.

Pa­sak šio pro­jek­to koor­di­na­to­riaus Ta­do Ber­žons­ko, kas­met or­ga­ni­ zuo­ja­mos mankš­tos tiks­las – at­ kreip­ti vaikų dėmesį į fi­zi­nio ak­ty­ vu­mo svarbą ir jiems pa­ro­dy­ti, kad spor­tuo­ti ga­li būti ne tik svei­ka bei nau­din­ga, bet ir links­ma. „Šiais me­tais mo­ki­niams tu­ri­ me staig­meną – nuo šiol svei­kos gy­ven­se­nos idė­jas kar­tu su mu­mis skleis ir Vil­niaus mies­to fut­bo­lo drau­gi­jos (VMFD) „Žal­gi­ris“ ko­ man­da. Fut­bo­li­nin­kai vi­sus me­ tus da­ly­vaus „Svei­ka­tia­dos“ siū­ lo­mo­se veik­lo­se ir ak­ty­viai ra­gins jau­nimą ženg­ti svei­kos gy­ven­se­ nos ke­liu“, – sakė pro­jek­to koor­ di­na­to­rius T.Ber­žons­kas. Fut­bo­li­nin­kai džiau­gia­si pri­ si­jungę prie il­ga­lai­kių tikslų sie­

kian­čio pro­jek­to am­ba­sa­do­rių būrio. VMFD „Žal­gi­ris“ bend­ ruo­me­nei vi­suo­met no­ri pa­si­ ūly­ti dau­giau nei tik fut­bolą. „Mums tai la­bai svar­bu, nes nuo šiol galė­si­me ak­ty­viai da­ly­vau­ ti jau ne vie­nus me­tus sėkmin­ gai or­ga­ni­zuo­ja­mo­je so­cia­linė­je veik­lo­je. Vai­kai daug ko iš­moks­ta stebė­da­mi ap­linką, ko­pi­juo­da­mi juos su­pan­čių žmo­nių veiks­mus. No­ri­me, kad mūsų fut­bo­li­nin­ kai jau­na­jai kar­tai būtų tin­ka­mas pa­vyz­dys“, – teigė VMFD „Žal­gi­ ris“ at­sto­vas spau­dai Vi­lius Alek­ sand­ra­vi­čius. Sa­vo uni­ka­lius spor­ti­nius pra­ ti­mus kar­tu su „Žal­gi­rio“ ko­ man­dos fut­bo­li­nin­kais ro­dys ir Vil­niaus „Ki­birkš­ties-Vi­či-Iki“ krep­ši­ninkės. Praė­ju­siais me­tais „Svei­ka­tia­ dos“ pro­jek­to už­siė­mi­muo­se da­ ly­va­vo dau­giau nei 8300 mo­ki­nių iš be­veik 100 mo­kyklų. Or­ga­ni­ za­to­riai ti­ki­si, kad šiais me­tais su „Svei­ka­tia­da“ spor­tuo­jan­čių mo­ ki­nių gre­tos bus dar gau­sesnės. VD inf.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Pristatė planus Nepriklausomi gamintojai pristatė savo planus dėl šilumos ir elektros gamybos Vilniuje.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su bend­ rovių „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie prista­ tė savo planus dėl investicijų į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros ga­ mybos jėgainę, kuri šilumą ir elek­ trą gamintų naudodama biokurą ir atliekas. Šiuo metu bendrovės svarsto įvairias alternatyvas ir ieško ge­ riausios vietos projektui įgyven­ dinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt. „Kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų, tuo geriau vilniečiams –

INFORMACIJA

atsiras didesnė konkurencija. Šiuo metu nepriklausomiems šilumos gamintojams sostinėje jau yra iš­ duota leidimų bendrai 120 MW ši­ lumos gamybos galiai. Tikiuosi, jog įgyvendinus nepriklausomų tiekė­ jų ir planuojamus bendrovės Vil­ niaus šilumos tinklų projektus ar­ timiausiu metu pasieksime, kad Vilniuje šilumos kaina būtų viena mažiausiųa Lietuvoje“, – sakė Vil­ niaus meras A.Zuokas. Nepriklausomi šilumos gamin­ tojai, kuriems išduotos prisijun­ gimo sąlygos: AB „Grigiškės“ (15 MW), UAB „SSPC­Vilnius“ (20 MW), UAB „Re­energy“ (35–60 MW), UAB „Invento“ (3 MW), UAB „Eurovistos servisas“ (2 MW), UAB „Aliejaus investicijos“ (23,8 MW).

SkelbIMAS Skelbiamas pakartotinis apie 12,1 ha T9 kvartalo Gineitiškių ir Pavilionių teritorijojos detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 30-1379. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaujamas Miesto plėtros departamento, kodas 188701240, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, www.vilnius.lt. Informaciją teikia Karolis Buivydas, tel. (8 5)

211 2753, el. paštas karolis.buivydas@vilnius.lt. Projekto rengėjas: UAB „Vilniaus architektūros studija“, Lukšio g. 32, Vilnius. Informaciją teikia projekto vadovė Daiva Pauliukonienė, tel. (8 5) 261 4469, el. paštas dp@vas.lt. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, pakeisti sklypų ribas (numatoma gyvenamųjų objektų statyba, želdynų, visuomeninės paskirties teritorijos)

Planuojamos teritorijos adresas: Gineitiškės, Vilniaus m. sav. Su projektu galima susipažinti ir planavimo pasiūlymus dėl projekto sprendinių pateikti UAB „Vilniaus architektūros studija“ adresu Lukšio g. 32, Vilnius (4 aukštas), nuo 2013 sausio 21 d. Projekto vieša ekspozicija vyks Pašilaičių seniūnijos patalpose, Žemynos g. 1, Vilnius, nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. vasario 19 d. Viešas projekto svarstymas vyks 2013 m. vasario 20 d. 17 val. UAB „Vilniaus architektūros studija“ patalpose, Lukšio g. 32, Vilnius (4 aukštas).

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jam vykstant. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

apie objekto „Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba“ – atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas. Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2000, 211 2480. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas. Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta. Justiniškių, Viršuliškių, Pašilaičių seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybė. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-01-09 Nr. (384)-VR-1.7-119 priimta atrankos išvada Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio III etapo – nuo Ozo g. iki Ukmergės g. statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą. SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2497, 211 2491, faks. (8 5) 2112 445 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Vilniaus regiono aplinkos departamentui A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais. Vilniaus regiono aplinkos departamente A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo. SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, LT09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2497, 211 2491, faks. (8 5) 211 2445 per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo.


INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 4573plano 000. taliojo organizatorius UAB rasti „4Real“, 689 256. Šią informaciją – galima tin976056 klapyje http://www.atenergo.lt. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 201067380 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuBankrutavusi UAB „Transdema“, į. k. dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius.įsiskoliniPareng123182029, parduoda debitorinius

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 28 virykles, kompiuterinę techskalbykles, niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

skelbimai 951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Siūlo darbą

933624

Kelionių

paslaugos

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Kelionių

mus 225 807,73 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius 05227. Administratorius, tel. 8 601 38 067. Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. 1065422 Tel. 8

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, Vokietijoje, e. paštas pervezimai. Darbas Anglijoje, Olandijoje: sandėliuose, fabrikuose, ūkiuose. Tel. 8 675 info@gmail.com. 86 523; www.ppv.lt.

Kitos

952525

1065314

bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. 1065997 Tel. 8 656 69 099. 760904

Kitas prekes parduoda Bankroto administratorius UAB „ATENER-

GO“ parduoda bankrutavusios nekilnojamąjį turtąUAB „Baltic

Express transportas“ turtą – priekabą SCH-

Parduodamas kambarių butas PalanMITZ KO18,dviejų 1996 m., kaina 12 tūkst. Lt. Ingosformacija centre, užteikiama bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel.apir parduodamo turto 8 603 62vykdoma 096. iš anksto susitarus telefonu 8 žiūra 955765

BUAB „Aframeta“, į. k. 302316509, parduoda debitorinį įsiskolinimą 507 694,40 Lt. Pasiūlymai priimami 14 dienų nuo paskelbimo Taikos g. 142-19, Vilnius. Administratorius, tel. 8 601 38 067.

Kelionių organizatorius Parduodu naują pirties krosnelę su vandens pašildymo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

1067242

Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Perka šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiPamatykite nuostabiąją Šiaurės Amerikąiš už kirsti.laikas Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome karAtėjo TIKROMS ATOSTOGOMS! to. Tel. 8kainą. 676 41 155. ypatingą 1058690 Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110Paslaugos Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios Visų kompiuterių ir televizoriųnakties taisymas Kviečiame va- Vilniuje, Žalgirio g. 131, Niujorkas nuo 2226 Lt tel. (8 5) 275 4665; karėlį! www.pc-help.lt. Vašingtonas Lt ir linksmybės1067295 Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, iki Bostonas ryto! nuo 2588 Lt

Kelionių Kelioniųorganizatorius organizatorius

AVIABILIETAI KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS SAS akcijaAUTOBUSU į JAV ir Aziją: Alyvų žydėjimo šventė2054 Duobelėje, Latvijoje Čikaga,pilys–Čekijos Vašingtonas Lt; Niujorkas Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt 2124 Lt; San Franciskas 2731 Lt; Šanchajus, Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio –Lt1747 Lt– 175 Lt 953105 Pekinasnaktis 2007 Lt; Tokijas sala 2290 Muziejų (05.19/20) www.lek.lt – 377 Lt Pirkti internetu:sala–Talinas Ryga–Saremos Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (yra ir pilys–Čekijos pigios aviakompanijos) Šiaurės su poilsiu prie –Adrijos KELTAI Italija Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt TaliRyga–Saremos Kita nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas. Kelionių organizatorius Šiaurės Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Italija (poilsinė Spec. pasiūlymai: 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Klaipėda–Karlshamnas; Klaipėda–Kylis; Kroatija nuo 990 Lt timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto Klaipėda–Zasnicas. LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt rengibyla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoKonferencijos ir kiti Jūsų kompanijos Ispanija, Kostajūroje! Brava nuo 822 Lt niai Baltijos jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoKRUIZAI – 904 Lt(poilsinės) riumiA.Vienuolio paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RES- IŠMalta VARŠUVOS g. 6, LT-01104 Vilnius Viduržemio jūroje 10 d. nuo 1800 Lt/asm. TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt jūroje 7 d. Egiptas, Hurgada nuo 935Karibų Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 (su skrydžiu iš Vilniaus); – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt nuo 3860 Lt/asm. (su skrydžiu Ispanija, Kosta Dorada – 999 Ltiš Vilniaus) nuo 850 Lt m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kredito- Bulgarija VIZOS Ispanija, Alikantė – 1108 Lankanuo nuo260 3500Lt,LtBaltarusiją nuo 85 Lt; išpardavimas Baltijos jūroje! riniusDidysis reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai ŠriĮ Rusiją Graikija, sala 1128 Lt leidimai į JAV, Tailandą, Kiniją... 3 DIENŲ KRUIZAS RYGA-STOKHOLMAS-RYGA nuoKos 1170 Lt –Įvažiavimo (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pri- Kreta Australiją. Turkija, Antalija – 1185 Lt dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan- Tunisas nuo 770 Lt autobusu: PAŽINTINĖS kelionės Laivų parduotuvėse, restoranuose ir baruose čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Juodkalnija–Bosnija ir Hercegovina–Kroati– akcijos ir nuolaidos iki 70%! Taip Visose pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų ja–Serbija–Albanija 1215 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Stokholmo parduotuvėse – didieji žie- IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Šiaurės Italija (pažintinė poilsinė) – 1265 Lt įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu mos išpardavimai! Turkija, Marmaris 1289 Lt Nilu nuosala 2038 Italija–Kaprio (10Ltd.) – 1890 Lt tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateik- Kruizas Kroatija –Burgas 972 Lt – 1199 Ltnuo 2423 Lt Bulgarija, KRUIZO KAINA NUO 95LT-50204 Lt ti Savanorių pr. 262-105, Kaunas. In- Izraelis–Jordanija–Egiptas Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – KRUIZO IR MAITINIMO KAINA NUO 345 Lt Portugalija, Marokas 2634 Lt– 1899 Lt formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 1234 Lt nuoAlgarvė Pramoginė ir poilsinė programa laive:961016 gyva Kuba 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Gėliųnuo paradas Olandijoje (7 d.) – 1395 Lt šokių muzika, diskoteka, žaidimai,PLANAVIviktorinos, Gėlių paradas Olandijoje INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ Egiptas, Hurgada nuo 995(6Ltd.) – 1251 Lt daug prizų ir naktinė šou programa! Praha–Viena–Budapeštas – 636 Lt MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo IŠBulgarija RYGOS:2013 – 995m.Ltlėktuvu iš Vilniaus POILSIS g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyPasiūlymas galioja iki 2013 02 17 Ispanija, KostaLtBrava, Kosta Dorada nuo Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Turkija – 1078 po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Daugiau informacijos www.krantas.lt 1279 Lt Šri Lanka – 3500 Lt 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paVILNIAUS: grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admi- IŠKreta – 1170 Lt nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poildetaliojo teritorijų planavimo organizato- Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Įvairūs

NUO 300 IKI 20 000 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Statybos ir remonto Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Technikos remonto Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Pamirškite ir atsipaSKUBIAI IR kasdieninius NEMOKAMAIrūpesčius IŠVEŽA nenauKaina pateikta pusesjūroje! su–oro uostų modojamą buitinę techniką šaldytuvus, laiduokite laiveį abi Baltijos skalbykles, virykles, kompiuterinę techkesčiais. Mėgaukitės vėju ir gera niką ir kitus saule, el. prietaisus. Tel.nuotaika. 8 641 99 Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pa000; www.kaunakiemis.lt. 1060357 pildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas. Daugiau informacijos Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme.com.

1063975

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius

Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 7777, mob. mob. 88 616 616 16 16777 777 Tel. 8-5 262 262 7777, info@svite.lt, info@svite.lt,www.svite.lt, www.svite.lt,www.lek.lt www.lek.lt

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Karščiausi kelionių pasiūlymai perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

Kelionių organizatorius

1065427

Vilniuje valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiNestandartinių baldų gamyba. kokyku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659Aukšta 37 460.

Parduoda

pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

Graikija, Kreta –– 959 99 LtLt Mažieji Laukystos piratai Ispanija, Kosta – 1279 Lt Lt Bulgarija, VarnaBrava – 1099 Lt 370 Graikija, Kos sala – 1069 Lt Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė 2239 Lt Turkija, Antalija – 969– Lt Mes jėgaVarna 450 Lt– 929 Lt Bulgarija, Kroatija, – 1189 ŽaidimųRijeka galaktika 450Lt Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Turkija, Marmaris 1029 Lt Apači indėnai atkeliauja 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt – 1899į Lietuvą Portugalija, Algarvė Lt Egiptas – 1299 Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt POISIS lėktuvu iš Varšuvos Mes šampinjonai 450 Ltaš!Lt600 Lt Laimingas žmogusnuo – tai Egiptas, Hurgada 1237 Aplink 7 dienas 499 Lt Šarm El pasaulį Šeichas – 1314 Lt Top Fun 640 Lt per Portugalija – 1633 Lt Lt Mano pasaulis 595 Ispanija – 1719 Lt Kitas variantas 359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Šri Lanka – 5072 Lt Lt PAŽINTINĖS Varšuvos Dodi kalbos 550 Ltlėktuvu Anglų stovyklaiš Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Izraelis – 2252 Lt; Marokas – 2235 Lt; Ispanija 2235 Lt „Pribrežnyj“ Stovykla– Ukrainoje Kroatijoje 2149 SLIDINĖJIMAS lėktuvu 60 Lt dienai Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Kryme –„Saliut“ AVIABILIETAI* Andora 1290 Lt1699 Lt Italija, Šveicarija (Aostos Baku nuo 1050 Lt;ir LtPrancūzija Maljorka nuo 500slėLt Bulgarijoje 1699 nis) – 1490 Lt *kainos į abi puses Kroatijoje 2149 Lt Italija (Vialattea) – 1650 Lt autobusu: Juodkalnijoje 1899 Lt Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt KELTŲ BILIETAI Anglų(Livinjo) kalbos stovykla Italija – 1490 LtEstijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas Austrija, Šveicarija – 1890 Lt AVIABILIETAI* Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt 7 d. – 850 Lt Ukraina (Bukovelis) Talinas–Stokholmas Tokijas lėktuvu – 2229 išLtVilniaus POILSIS Egiptas 1499LtLt Ventspilis–Nyneshamnas Seulasnuo – 2308 Tenerifė – 1719 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras 2310LtLt (spec. pasiūlymas) Indija (Goa) ––3419 Klaipėda–Kylis (spec. JAE (Dubajus) – 3729 Bankokas – 2409 Lt Ltpasiūlymas) Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

nemokamas

skelbimas savaitraštyje

1065802

NEMOKAMAI ATLIEKU PLYTELIŲ KLIJAVIMO, GLAISTYMO IR KITUS VIDAUS APDAILOS DARBUS. Vilnius. Tel. 8 607 80 079. 1065094

Įvairūs Kita

F

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

1067446

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas sklypo Miglos g. 2A, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0029:0344), detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-647, 2012 02 28. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties, nustatyti (pakeisti) planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą pagal bendrojo plano sprendinius. Planuojamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Planavimo organizatorius – E.Navickas, Ž.Navickienė, adresas Paribio g. 23-8, Vilnius, tel. (8 5) 268 3099. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius. Informaciją dėl sklypo planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tumas Mazūras, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas tumas@unitectus. lt. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2013 m. vasario 4 d. iki vasario 15 d. Naujamiesčio seniūnijoje, Gedimino pr. 15, ir Architektų biure, Lukiškių g. 3, darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2013 m. vasario 15 d. 17 val. UAB „Unitectus” patalpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

e j V lni u Vi

2011 m. gruodžio 29 d. nuo 10 val. buvo ženklinamos žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Nemenčinėlės k., Riešės sen. (sklypo kad. Nr. 4170/0500:0035), ribos, ir parengtas žemės sklypo planas. Susipažinti ir pareikšti pastabas galite raštu adresu Lakūnų g. 24, Vilnius, tel. 8 650 51 377. Darbus atliko R.Minevičius (pagal individualios veiklos pažymą). Tel. 8 650 51 377, e. paštas ricardas.minevicius@gmail.com.

OT

O OK

AS

S UR

AS

A R A

NK

1067149

2013 m. vasario 10 d. (sekmadienį) 14 val. Vilniaus Karininkų Ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, kviečiamas LPKTS Vilniaus skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. 1065206

INFORMACIJA APIE RENGIAMĄ SKLYPO LENTVARIO G. 15 IR GRETA ESANČIOS TERITORIJOS PANERIŲ SEN., VILNIAUS M. SAV. DETALŲJĮ PLANĄ IR APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL DETALIOJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV). Informuojame apie pradėtą rengti sklypo Lentvario g. 15 ir greta esančios teritorijos Panerių sen., Vilniaus m. sav. detalųjį planą. Detaliojo plano rengimas ir svarstymas vykdomas bendra tvarka. Detaliojo plano rengimo pagrindas (pradžia) – 2012 03 15 ir 2012 10 31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr. 30-547 ir Nr. 30-2177. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel. (8 5) 211 2616, www.vilnius.lt. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika”, A.Goštauto g. 8, Vilnius. Projekto vadovė Daiva Rokienė, tel. (8 5) 231 2455, daivar@urbanistika.lt, www. urbanistika.lt. Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių ir žemės naudojimo paskirties, nustatyti pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos žemės naudojimo būdą (P), esamų ir numatomų statyti pramonės, gamybos, įmonių ir sandėlių pastatų, įskaitant atliekų apdorojimo, naudojimo, laikymo ir surinkimo objektus, įrenginius ir statinius, žemės naudojimo pobūdį (tp8), padidinti sklypo ribas ir plotą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Rengiamo detaliojo plano SPAV atrankos procedūra atlikta vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 08 18 nutarimu Nr. 967 patvirtintu Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu ir jį papildančiais teisės aktais. Išnagrinėjęs vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento ir vadovaudamasis nacionalinių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti rengiamo sklypo Lentvario g. 15 ir greta esančios teritorijos Panerių sen., Vilniaus m. sav. detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Pasiūlymų dėl SPAV teikimo tvarka: susipažinti su SPAV atrankos dokumentu ir motyvais, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus raštu dėl priimto sprendimo per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo dienos galima planavimo organizatoriui arba plano rengėjui darbo dienomis 9–17 val. Parengtas detalusis planas viešai

Su šiuo kuponu

Gaminu nestandartinius baldus pagal kliento pageidavimus. Išklausau, paruošiu projektą, suderinu, pagaminu, atvežu ir surenku pageidaujamoje vietoje. Tel. 8 685 74 135; baldai@birmanas.lt.

eksponuojamas. Panerių seniūnijoje, Žalioji a. 3, Vilnius, š. m. vasario 28–kovo 15 d. Projekto viešas susirinkimas vyks 2013 03 15 14.00 val. plano rengėjo patalpose Goštauto g. 8, 226A kab. Susipažinti su parengto detaliojo plano sprendiniais galima nuo š.m. vasario 14 d. iki š.m. kovo 15 d. pas plano rengėją aukščiau nurodytais adresais. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui ar plano rengėjui raštu aukščiau nurodytais adresais iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo planavimo organizatoriaus atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos.

1066843

Informuojame, kad 2013 m. sausio 28 d. nuo 9 val. bus atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypui, kad. Nr. 4124/0300:0201, Genių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. Kviečiame dalyvauti matavimuose pasirašyti paženklinimo-parodymo suinteresuotus greFotografuokaktą vasarėjantį Vilnių timų sklypų savininkus. Matavimus atlieka ir laimėk g.ekskursiją UAB „GeoMind“, Vilkpėdės 22, Vilnius, tel. 8 670 12 093; info@geomind.lt.

Bestogiu autoBusu 1066709

Informuojame, kad UAB „Mobilios invesdraugų kompanijai! ticijos“ priklausančių žemės sklypų, esančių Gudaičio g. 29A, 29, E.Andriolio g. 32A, 32, 31, 31A, Vilniaus m. sav., ribos bus ženklinamos vietovėje š. m. sausio 22 d. 13-14 val. Gretimų sklypų, kad. Nr. 0101/0165:847, 0101/0165:799, 0101/0165:785, 0101/ 0165:784, 0101/0165:748, 01010165:750, 0101/0165:779, savininkus kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB ”Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_ matavimai@yahoo.com. Tel. (8 5) 285 1183, 8 671 96 775.

Konkursas vyksta portale

1065165

Maloniai kviečiame ateiti ir susipažinti su kompanijos „Norwex“ teikiamomis galimybėmis ir ekoproduktais, kuriuos naudosi kasdien! Sausio 23 d. 15-20 val. Konstitucijos pr. 6, 201 kab., Vilniuje. Tel. 8 683 10 036. 1067203

Pranešame, kad 2013 m. sausio 29 d. 10.30 val. SB „Mokslas“, Kalvarijų sodų 2-oji g., Nr. 25C, Verkių seniūnijoje, Vilniaus mieste, žemės sklypui, kad. Nr. 0101/0010:0112, atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, sk. Nr. 167, savininką atvykti aukščiau nurodytu laiku į savo sodo sklypą dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo. Rengėjas individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1065866

Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą. Informuojame, kad vadovaujantis VMSA 2012 10 01 išduotais reikalavimais Nr. AR 1089, parengtas transporto paskirties pastato adresu Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, rekonstrukcijos projektas. Planuojama statinio statybos pradžia 2013 m. 1–3 ketvirčiai. Su projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje, iki 2013 01 24 darbo dienomis 9–12 val., tel. 8 686 25 447. 1067248

Sklypo, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Pašilių k., skl. kad. Nr. 4117/0300:0340, savi-


29

ketvirtadienis, sausio 17, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt ninkams Edvardui Rynkevičiui ir Birutei Rynkevičienei! Š.m. sausio 30 d. 9 val. vyks sklypo, kad. Nr. 4117/0300:0310, kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „BMO Projektai”, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784.

1067330

Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 1032805

Vadovaujantis 2012 05 17 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 352-12, reg. Nr. AD466-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0400:1257, plotas -0,2000 ha, Talkotiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Laima Grigaliūnaitė. Plano rengėja: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo dalies pagrindi-

skelbimai

nę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios paskirties teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 02 01 iki 2013 03 05 Nemėžio seniūnijos patalpose (V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 03 05 13 val. Nemėžio seniūnijos patalpose. 1067261

Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu 2012 m. gruodžio 6 d. Nr. 9VĮ-(14.49.2.)1969 patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Vilniaus m. SB „Pramonės darbuotojai“, Eišiškių Sodų 12oji g. 5 (0101/0079:596) ir Eišiškių Sodų 12oji g. 7 (0101/0079:595). Sklypo savininkai – Juzė Vitienė, Juozas Vitas. Projekto rengėjas UAB „Geo group“, Laisvės pr. 125-502, Vilnius. Tel. 8 677 03 016, e. paštas info@ geogroup.lt. 1065175

Įgyvendino projektą VšĮ „Andriaus Žebrausko improvizacijos teatras ir mokykla“ 2011–2013 m. įgyvendino projektą „Improvizacijos modelis: mokyklos bendruomenės narių komunikacinių, saviraiškos ir kūrybinių gebėjimų ugdymas“. Projektas buvo vykdomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Tauragės, Šakių, Merkinės ir Visagino mokyklose. Pasitelkus improvizacijos metodus, buvo apmokyta 120 mokytojų ir mokyklos administracijos darbuotojų, 60 tėvelių ir 304 9–12 klasių mokiniai. Taip pat paruošta 20 mokytojų mentorių bei išleista improvizacijos metodų praktinio taikymo metodika „Teatrinė improvizacija: priemonė kurti saugią ir kūrybišką bendruomenę mokykloje“. Po 2 metus trukusių improvizacijos pamokų aktorius ir lektorius A.Žebrauskas

gali drąsiai pasakyti, kad jo tikslas pasiektas, – projekte dalyvavę mokytojai, mokiniai ir tėveliai tęsia pradėtą darbą ir buriasi į improvizacijos bendruomenę. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“. Užs. 1065463

PREKYBOS PASKIRTIES PASTATAS UKMERGĖS IR BIELIŪNŲ G. SANKIRTOJE

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO PRADŽIĄ SCHEMA. M 1:2000

Bieliūnų g.

Informuojame, kad pradedamas rengti prekybos paskirties pastato (8.3) Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirtoje, Vilniuje statybos projektas. Projektuojamo statinio statybvietės adresas – Bieliūnų ir Ukmergės g. sankirta, Vilnius; Teritorijų planavimo dokumentai – sklypo Pavilionių kaime detalusis planas patvirtintas 2006-11-15 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.1-1399. Ukmergės g. Žemės sklypo schema – pridedama žemės sklypo schema su projektuojamais statiniais, M 1:2000; Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga – statinio projektavimo darbų pradžia ir pabaiga 2013 m. I ketvirtis. Planuojama statinio statybos darbų pradžia – 2013 m. I ketvirtis, pabaiga – 2013 m. IV ketvirtis. Projektuotojo pavadinimas ir jo buveinės vieta – UAB „Unitectus“, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius. Projekto vadovas galintis teikti informaciją apie projektą – projekto vadovas Tauras Paulauskas, tel. 8-5 261 0147, tauras@unitectus.lt. Statytojas – UAB „Profista“, Gynėjų g. 16, Vilnius, tel. 8 618 12066, rla@ tk.dk; Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka planuojamos ūkinės veiklos vertinimas neprivalomas. Pasiūlymų pateikimo tvarka – pasiūlymus dėl projekto iki viešo viešo susi- Projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė rinkimo, apie kurį bus informuojama papildomai, galima pateikti raštu ir el. Projektuojamas prekybos paskirties pastatas paštu projekto vadovui.


30

ketvirtADIENIS, sausio 17, 2013

personažas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 19–25 d. Avinas (03 21–04 20). Sa­vait­ga­

lį jau­si­te di­de­lį po­trau­kį ma­lo­ nu­mams, pra­mo­goms, gar­du­my­ nams. Iš­ties ver­ta pa­do­va­no­ti sau ir ki­tiems džiaugs­mo, ro­man­tiš­kų aki­mir­kų. Tik ne­pra­ras­ki­te sai­ko ir kant­ry­bės. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mas vil­ čių tei­kian­tis po­kal­bis dėl dar­bo, už­mo­kes­čio ar kom­pen­sa­ci­jos. Nuo ket­vir­ta­die­nio – dirg­les­nės die­nos. Ne­si­py­ki­te su šei­mos na­riais. At­sar­ giai el­ki­tės su elekt­ra, tech­ni­ka.

įspū­dį pa­tin­kan­čiam prie­šin­gos ly­ ties at­sto­vui, jį vi­lio­jant. Ki­ta ver­ tus, ne itin pai­sy­da­mi ki­tų žmo­nių jaus­mų, ri­zi­kuo­ja­te pa­tir­ti ne­su­sip­ ra­ti­mų ir ža­los. Su­si­lai­ky­ki­te nuo be­rei­ka­lin­gų iš­lai­dų. Re­gis, kur­si­te atei­ties pla­nus, gal­būt su­si­ju­sius su emig­ra­ci­ja ar tarp­tau­ti­niais pro­jek­ tais. Nuo ket­vir­ta­die­nio ga­li bū­ti dau­giau konf­lik­tų ir įtam­pos. Vie­ naip ar ki­taip ga­li bū­ti pa­lies­tas jū­ sų pro­fe­si­nis ar po­li­ti­nis sta­tu­sas.

Jautis (04 21–05 20). Sa­vait­ga­lį

Skorpionas (10 24–11 22). Sa­

su­si­ras­ki­te ko­kį mie­lą po­mė­gį, ga­lin­tį ati­trauk­ti nuo sun­kių min­čių, ir pa­si­ner­ki­te į jį. Tik ven­ki­te svai­ga­ lų ir ne­kreip­ki­te dė­me­sio į ašt­rią kri­ ti­ką. Ki­ta sa­vai­tė tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ ga, tik į jos pa­bai­gą pa­dau­gės klas­tų, int­ri­gų. Iki ket­vir­ta­die­nio pa­lan­ku tvar­ky­ti tur­ti­nius bei su nuo­ma, kre­ di­tais, bu­hal­te­ri­ja su­si­ju­sius rei­ka­ lus. Vaid­muo ko­lek­ty­vi­nia­me pro­ jek­te tu­rė­tų su­teik­ti di­des­nį pra­smės po­jū­tį ir dau­giau įta­kos. Dvyniai (05 21–06 21). Sa­vait­ga­

lį jus ga­li lyg į sū­ku­rį įtrauk­ti keis­ti, ne­kas­die­niš­ki už­siė­mi­mai. Yra vil­ties, kad rea­li­zuo­si­te kai ku­ rias sa­vo fan­ta­zi­jas. Bū­tų ge­riau, kad nie­kur to­li ne­vyk­tu­mė­te ir nie­ko sun­kaus ne­dirb­tu­mė­te. Ne­žiop­so­ki­ te ke­ly­je. Į svei­ka­tos su­tri­ki­mo sig­ na­lus rea­guo­ki­te rim­tai. Nuo pir­ma­ die­nio ne­bea­ti­dė­lio­ki­te rei­ka­lų, ku­ riuos jau se­niai rei­kė­jo at­lik­ti. Vėžys (06 22–07 22). Sa­vait­ga­lis

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuotr.

Nuo­lat jaus­ti įkvė­pi­mą

Šios sa­vai­tės rub­ri­kos „Per­so­na­žas“ he­ro­jus – Mar­ty­nas Va­lius, daž­niau pri­si­sta­tan­tis sla­py­var­džiu Mar­tin Wall, – me­niš­kos sie­ los jau­nuo­lis, ku­riam pa­tin­ka mu­zi­ka ir ne­pa­tin­ka stre­suo­ti. Ap­do­va­no­tas dau­gy­be ta­len­tų, jis džiau­gia­si kiek­vie­na die­na ir su ge­riau­siu drau­gu kar­tais nu­ke­liau­ja pa­gro­ti... Al­pių kal­nams. – Kas tau yra to­bu­la lai­mė? – Man tai yra grei­čiau ne pa­ti lai­ mė o jos sie­kia­my­bė, toks nuo­sta­ bus jaus­mas, kai su­pran­ti, kad vis­kas klos­to­si tei­gia­ma link­me. – Ko­kia ta­vo di­džiau­sia bai­ mė? – La­biau­siai bi­jau vie­ną die­ną at­ si­kel­ti ir su­pras­ti, kad man vis­kas at­si­bo­do, ne­beį­do­mu. – Ko­kią vie­ną sa­vo sa­vy­bę la­ biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – Tin­gi­nys­tę, ją nu­ga­lė­jęs tap­čiau toks la­bai di­na­miš­kas. (Šyp­so­si.) – Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu? – Tai, kad pa­vy­ko nu­ga­lė­ti bai­mę su­klys­ti ir ap­si­kvai­lin­ti.

– Kas yra ta­vo he­ro­jus kas­die­ nia­me gy­ve­ni­me? – Aš dau­ge­liu žmo­nių ža­viuo­si. Tai ir ma­no ge­riau­sias drau­gas, ku­ris yra to­bu­las drau­gas ir la­bai ge­ ras tran­zuo­to­jas. Žmo­gaus idea­lo pla­čią­ja pra­sme aš ne­tu­riu iki ga­lo su­si­kū­ręs. Na, ne­bent ma­no tė­vas, ku­ris man di­de­lis au­to­ri­te­tas ir su ku­riuo jau­čiu stip­rų ry­šį. – Ko­kius drau­gų bruo­žus la­ biau­siai ver­ti­ni? – Tai, kad ga­liu jais pa­si­ti­kė­ti. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­tas? – Nuo­lat jaus­ti įkvė­pi­mą. – Ko­kia mo­te­riš­ka sa­vy­be la­ biau­siai ža­vie­si?

– Mo­te­riš­kas rū­pes­tin­gu­mas, ku­ ris pa­si­reiš­kia, kai mo­te­ris ku­ria šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą ar pa­pras­ čiau­siai rū­pi­na­si sa­vi­mi. Na, tai to­kia sa­vy­bė, ku­ri ver­čia vis­ką ap­ lin­kui gra­žė­ti. – Ko­kia yra ryš­kiau­sia ta­vo sa­ vy­bė, bū­do bruo­žas? – Jei žmo­gų įsi­vaiz­duo­tu­me kaip me­dį, aš tu­rė­čiau la­bai daug ša­ kų ir man jos vi­sos bū­tų kaip ka­ mie­nai. Aš toks, ka­mie­ni­nis me­dis, pla­čiai iš­si­ša­ko­jęs, ir man kiek­vie­ na ša­ka yra tiek pat svar­bi, kiek ir pa­ts pa­grin­das. – Koks ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Ne­nus­tok barš­kė­jęs (angl. – keep on bum­pin). Kalbėjosi Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė

sti­mu­liuos megz­ti ry­šius, pa­ žin­tis, leis­tis į nuo­ty­kius. Ga­li­mas drau­gys­tės ar mei­lės iš­ban­dy­mas, pa­vo­jin­gas nuo­ty­kis. Ri­zi­kuo­ti bus lin­kę ir jū­sų vai­kai, tad kont­ro­liuo­ ki­te juos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je ne­pa­tar­ti­na daug bend­rau­ti ir im­tis svar­bių rei­ka­lų, jei­gu jie ne­su­si­ję su me­di­ci­na, me­nu, so­cia­li­ne sfe­ra, nes tik šios sri­tys ža­da sėk­mę. Kon­ fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja ir ge­ra in­tui­ ci­ja pa­dik­tuos tin­ka­mą spren­di­mą. Ki­ta ver­tus, nuo ket­vir­ta­die­nio ga­ li­mi ne­ti­kė­ti trik­džiai dar­be. Liūtas (07 23–08 23). Sa­vait­ga­

lį pa­si­žy­mė­si­te emo­ci­niu dirg­ lu­mu ir ga­li­te iš­pro­vo­kuo­ti ag­re­si­ją, šei­my­ni­nes sce­nas ar­ba in­ci­den­tus vie­šu­mo­je. Ki­tos sa­vai­tės pra­džia tu­rė­tų bū­ti šau­ni. Jau­si­tės ap­sup­ti drau­giš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių, gal­būt gau­si­te pa­ja­mų iš ne­pla­nuo­ to dar­be­lio ar su­teik­tos pa­slau­gos. Tik ven­ki­te ap­lai­du­mo dar­be, ne­pa­ sik­liau­ki­te gan­dais, ypač nuo ket­ vir­ta­die­nio. Pa­si­sau­go­ki­te to, kas ga­li pa­kenk­ti svei­ka­tai. Mergelė (08 24–09 23). At­ro­do,

kad per šias išei­gi­nes bū­si­te lin­ kę fi­lo­so­fuo­ti, ieš­ko­ti gy­ve­ni­mo pra­ smės. Pa­sis­ten­ki­te pir­miau­sia iš­ spręs­ti tuos že­miš­kus klau­si­mus, ku­ rie jau tam­pa pro­ble­ma. Ki­ta sa­vai­tė bus ga­na pa­lan­ki da­ly­ki­niams po­kal­ biams, ry­šiams su ofi­cia­liais vei­kė­ jais. Ti­kė­ti­na, kad už­meg­si­te nau­jus bend­ra­dar­bia­vi­mo ar­ba drau­gys­tės ry­šius. Tik­tų mė­gin­ti įsi­dar­bin­ti ar keis­ti dar­bą. Leng­vai pa­trauk­si­te į sa­ vo pu­sę ap­lin­ki­nius, ko­lek­ty­vą.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sa­vait­ga­lį iš da­lies pa­si­tei­sins jū­sų ini­cia­ty­va sie­kiant pa­da­ry­ti

vait­ga­lį ti­kė­ti­ni per­mai­nin­gi jaus­mai ir ne­pro­duk­ty­vus ak­ty­vu­ mas. Ge­riau­siai jau­si­tės prie jau­kaus na­mų ži­di­nio su ar­ti­mais žmo­nė­mis, par­tne­riu. O jei vis dėl­to įsi­trauk­si­ te į ar­šias dis­ku­si­jas, jo­se pa­si­ro­dy­ si­te ag­re­sy­vūs, ka­te­go­riš­ki. Kad ne­ su­ga­din­tu­mė­te san­ty­kių, ven­ki­te gin­čų, skan­da­lų. Ki­tą sa­vai­tę la­biau­ siai tik­tų už­siim­ti fi­nan­si­niais rei­ka­ lais, mo­kes­čiais, drau­di­mu, dek­la­ra­ ci­jo­mis, ki­tais do­ku­men­tais. Bū­si­te įžval­gūs ir nuo­vo­kūs. Šaulys (11 23–12 21). Pe­rio­do

pra­džio­je pri­reiks rim­tų pa­ stan­gų no­rint nu­veik­ti tai, ko pri­si­ pla­na­vo­te sa­vo vers­le ar ūky­je. Jei ge­rai su­ta­ria­te su drau­gais, gi­mi­nė­ mis, ga­li­te ti­kė­tis jų pa­gal­bos. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je jū­sų ini­cia­ty­vą, veik­lu­mą itin sti­mu­liuos kon­ku­ren­ ci­ja. Iš jū­sų bus ti­ki­ma­si bend­ra­dar­ bia­vi­mo. Nuo ket­vir­ta­die­nio ak­tua­ lūs bus fi­nan­si­niai klau­si­mai. Ne­ti­ kė­tos vai­kų iš­dai­gos ga­li jums kai­ nuo­ti ne tik ner­vų, bet ir pi­ni­gų. Ožiaragis (12 22–01 20). Išt­

rū­kę iš jū­sų glo­bos vai­kai ar­ba my­li­mas žmo­gus ga­li pa­kliū­ti į ri­zi­ kin­gas si­tua­ci­jas. Jūs ir pa­tys dėl avan­tiū­rų, azar­ti­nių žai­di­mų ga­li­te pa­tir­ti nuo­sto­lių. Ki­tą sa­vai­tę kils ver­tin­gų min­čių, kaip pa­ge­rin­ti pro­fe­si­nius ar vers­lo rei­ka­lus. Jo­mis tik­tų pa­si­da­ly­ti su ko­le­go­mis, darb­ da­viu. Ga­li bū­ti, kad nu­tar­si­te keis­ ti įvaiz­dį, gy­ve­ni­mo bū­dą. Ga­li­te įsi­gy­ti vers­lui ar bui­čiai rei­ka­lin­gą įran­gą. Nuo ket­vir­ta­die­nio grės as­ me­ni­nių san­ty­kių ne­sklan­du­mai. Vandenis (01 21–02 19). Sa­

vait­ga­lį mie­lai ten­kin­si­tės na­ mų jau­ku­mu, ma­lo­niais vir­tu­vės kva­pais ir nie­kur ne­si­ver­ši­te be ypa­tin­go bū­ti­nu­mo. Ki­ta ver­tus, bū­si­te leng­vai su­dir­gi­na­mi ir net ga­li­te tap­ti ag­re­sy­vūs, jei kas nors kė­sin­sis į jū­sų as­me­ni­nę erd­vę ar ge­ro­vę. Ki­tą sa­vai­tę pa­ju­si­te kū­ry­ bi­nį, ro­man­ti­nį po­lė­kį. Ga­li nu­džiu­ gin­ti flir­tas, vi­lio­ja­mas pa­siū­ly­mas, lai­mė­tas pri­zas ar­ba vai­kų pa­sie­ki­ mai. Tik la­bai sau­go­ki­te svei­ka­tą, ypač nuo ket­vir­ta­die­nio. Žuvys (02 20–03 20). Tik­riau­

siai su­si­tik­si­te su gi­mi­nai­ čiais, drau­gais ar­ba daug bend­rau­ si­te su kai­my­nais, lie­žu­vau­si­te. Sau­go­ki­te svei­ka­tą, ven­ki­te svai­ga­ lų. At­sar­giai ke­ly­je. Ki­tą sa­vai­tę min­tys nuo­lat su­ksis apie tai, kaip pa­ge­rin­ti ma­te­ria­li­nę sa­vo gy­ve­ni­ mo ko­ky­bę, kaip iš­spręs­ti šei­my­ni­ nes pro­ble­mas. Nuo­šir­džiai pa­ bend­rau­ki­te su ap­lin­ki­niais. Re­gis, su­pra­si­te, kad ki­ti nė­ra jums to­kie prie­šiš­ki, kaip įsi­vaiz­da­vo­te. Si­do­ni­ja


Orai

Vėjas 4–12 m/s

penktadienį –9

Lietuvoje artimiausiomis dienomis šals ir pasnigs, rytiniuose rajonuose – gausiau. Šiandien bus 7–9 laipsniai šalčio, kai kur pasnigs. Penktadienį sniego tikimybė nedidelė, bet temperatūra kris dar žemiau: naktį numatoma 12–15, dieną 9–12 laipsnių šalčio. Šeštadienį bus debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Temperatūra naktį vietomis kris iki 18 laipsnių šalčio, dieną bus 11–12 laipsnių šalčio. Sekmadienį vėl numatomas sniegas, bus šiek tiek šilčiau, naktį bus 12–14, dieną 7–9 laipsniai šalčio.

3-ioji metų savaitė. Saulė Ožiaragio ženkle.



Savaitgalio orai

–7

–9

Telšiai

–8

Klaipėda

+17 –1 +26 –6 +9 +21 +28 –5

Diena

–14

Panevėžys

Vėjas (m/s)

–11

8

–9

Utena

–9

Šeštadienį

Tauragė

–8

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Naktis

Šiauliai

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+1 +12 –8 –4 +4 –7 –3 +2

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

–17

–7

Vėjas (m/s)

–12

2

Vilnius

–8

–3 –7 +9 +37 –6 +21 +6 –4

Diena

Marijampolė

–8

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

–13

–8

Vėjas (m/s)

2

Kalendorius Ketvirtadienis, sausio 17 d.

penktadienis, sausio 18 d.

šeštadienis, sausio 19 d.

sekmadienis, sausio 20 d.

pirmadienis, sausio 21 d.

antradienis, sausio 22 d.

trečiadienis, sausio 23 d.

Teka 8.33 Leidžiasi 16.25

Teka 8.31 Leidžiasi 16.27

Teka 8.30 Leidžiasi 16.29

Teka 8.29 Leidžiasi 16.31

Teka 8.28 Leidžiasi 16.33

Teka 8.27 Leidžiasi 16.35

Teka 8.25 Leidžiasi 16.37

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Dovainas, Dovainis, Leonilė, Vilda

VARDAI: Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Liberta

VARDAI: Gedvilė, Kanutas, Marijus, Marius, Morta, Raivedys

VARDAI: Daugvydas, Fabijonas, Nomeda, Sebastijonas

VARDAI: Agnietė, Galiginas, Garsė, Inesa, Ineta, Ina

VARDAI: Aušrius, Džiugas, Gaudentas, Skaistė, Vincentas

VARDAI: Gailigedas, Gunda, Raimundas

1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas, JAV politikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas, Seinų vyskupas, poetas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius. 1863 m. gimė rusų teatro reformatorius, režisierius ir aktorius Konstantinas Stanislavskis. 1899 m. Italijoje gimė Čikagos gangsteris Al Capone. 1933 m. gimė Prancūzijos dainininkė Dalida. 1942 m. gimė triskart pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempionas, JAV boksininkas Muhammadas Ali. 1962 m. gimė kanadiečių aktorius Jimas Carrey.

1778 m. pirmasis europietis Jamesas Cookas atrado Havajų salas. 1882 m. gimė anglų rašytojas A.A.Milne’as, istorijų apie meškiuką Mikę Pūkuotuką autorius. 1936 m. mirė britų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Rudyardas Kiplingas. 1944 m. Niujorko Metropolitano operos rūmuose įvyko pirmasis džiazo koncertas, kuriame dalyvavo Louisas Armstrongas, Benny Goodmanas, Lionelis Hamptonas ir kt. 1947 m. gimė japonų režisierius ir aktorius Takeshi Kitano. 1955 m. gimė amerikiečių aktorius Kevinas Costneris.

1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Jamesas Wattas. 1809 m. gimė amerikiečių rašytojas ir poetas Edgaras Allanas Poe. 1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cézanne’as. 1943 m. gimė roko karaliene tituluojama amerikietė Janis Joplin. 1944 m. gimė teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis. 1949 m. gimė anglų dainininkas Robertas Palmeris. 1980 m. gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas. 1980 m. gimė Jensonas Buttonas, britų „Formulės-1“ lenktynininkas.

1775 m. gimė André-Marie Ampère‘as, prancūzų fizikas ir matematikas. 1885 m. L.A.Thompsonas užpatentavo linksmuosius kalnelius. 1920 m. gimė italų režisierius Federico Fellini. 1946 m. gimė amerikiečių režisierius Davidas Lynchas. 1952 m. gimė teatro režisierius Rimas Tuminas. 1963 m. gimė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. 1971 m. gimė britų dainininkas Gary Barlow. 1993 m. mirė aktorė, „Oskaro“ laureatė ir UNICEF geros valios ambasadorė Audrey Hepburn. 1996 m. mirė rašytojas Eduardas Cinzas.

1905 m. gimė madų dizaineris prancūzas Christianas Dioras. 1925 m. gimė anglų komikas Benny Hillas. 1938 m. gimė kino ir teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. 1941 m. gimė ispanų operos tenoras Plácido Domingo. 1950 m. mirė anglų rašytojas, romano „Gyvulių ūkis“ autorius George’as Orwellas. 1956 m. gimė amerikiečių aktorė Geena Davis. 1962 m. gimė prancūzų aktorė Marie Trintignant. 1973 m. gimė Edvinas Krungolcas, Lietuvos penkiakovininkas. 1975 m. gimė aktorė Rasa Samuolytė.

1561 m. gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Baconas. 1788 m. gimė anglų poetas lordas George’as Gordonas Byronas. 1869 m. gimė rusų valstietis, caro Nikolajaus II favoritas Grigorijus Rasputinas. 1901 m. mirė Anglijos karalienė Viktorija. 1951 m. gimė poetas Kornelijus Platelis. 1953 m. gimė JAV režisierius Jimas Jarmuschas. 1955 m. gimė aktorius, dainininkas Saulius Bareikis. 1960 m. gimė Australijos dainininkas, grupės INXS lyderis Michaelas Hutchence‘as. 2008 m. mirė JAV aktorius Heath’as Ledgeris.

1556 m. Kinijoje, Šansi provincijoje, įvyko daugiausia aukų nusinešęs žemės drebėjimas. Žuvo daugiau nei 830 tūkst. žmonių. 1783 m. gimė prancūzų rašytojas Stendahlis. 1832 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Édouard’as Manet. 1897 m. gimė rašytoja Ieva Simonaitytė. 1921 m. gimė JAV lietuvių archeologė Marija Gimbutienė. 1944 m. mirė norvegų dailininkas Edvardas Munchas. 1984 m. gimė Nyderlandų futbolininkas Arjenas Robbenas. 1989 m. mirė ispanų dailininkas siurrealistas Salvadoras Dalí.

3

7 4

7 lengvas sudoku

3 9

5 5

7

8

5

1

2

7

5

4

7

3

1

6

4

3

5 6

2 8

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

4

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386

2 6

5

1

4

7

7 4

Šios savaitės sudoku atsakymus paskelbsime sausio 24 d.

8

9

6 2

8

6

7

1 3

9

9

3 9 2022

sunkus sudoku

8

3

6

3

2 6

reklamos skyrius: 261

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391

8

3 2 3654

7

8

3

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

1688

Prenumeratos skyrius: 261

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688


2013-01-17 Vilniaus diena