Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Savaitraštis miestui

Ketvirtadienis, sausio 10 d., 2013 m. Nr. 2 (1503)



Sun­kus ir il­gas ke­lias į dar­želį

diena.lt Lenk­tynės man no­ri kažką pa­sa­ky­ti, turė­siu la­bai ge­rai per­gal­vo­ti sa­vo gy­ve­nimą. Ra­listą Be­ne­diktą ­ Va­nagą Da­ka­ras pri­vertė fi­lo­so­fuo­ti.

26p.

Miestas

5p.

Mies­to slėptu­vių auk­cio­nai tęsia­si Bun­ke­r ių, ku­r iuo­s e mies­t ie­č iai ga­ lėtų pa­s i­s lėpti ypa­t in­go pa­vo­j aus at­ve­ju, Vil­n iu­j e ne­m a­ž ai, ta­č iau jų būklė pra­s ta. Siek­d a­m a, kad slėp­ tuvės būtų su­t var­k y­tos, sa­v i­v al­ dybė lau­k ia no­r in­č ių in­ves­t uo­t i ir tei­k ia jas pri­va­t i­z uo­t i.

Gyvenimas 16p.

A.Šle­pi­kui įteikta premija

4 Tomo Raginos nuo­tr.

taikiklyje

„Bjaurių Triumfasjų ančiukų“ TV3 projek Te

Televi zijos PRoGRA

Įsigyti dvarą Lietuvoje – juokų darbas, daugiau pastangų reikalauja jo priežiūra. Turtas 12p.

Fik­ty­vių san­tuokų pinklė­se – maž­daug tūkstan­tis Lat­vi­jos mo­terų. Pasaulis 14p.

2013­m. ­­Nr.­2

sausio Mos 12–18 d.

TV heroja i

STEbuKL IN vai­kys­tė ga LNK s­pa­sa­ka +

SavaiTė S­ horosk o ir­Kryžia pas žodiS KIN

Te­le­por­O FOTE LI ta­ci­ja­į­ slo­pi­n S geis­mų­p a­sau­lį a­mų­

Žu­vu­sių sausio 13-ąją ar­ti­mie­ji

Tiražas 34 080

„Artė­jant Sau­sio 13-ajai vis la­biau jau­di­nuo­si, vis daž­ niau pla­ka šir­dis, – kalbė­ jo Vil­niu­je gy­ve­nan­ti Ona Po­v i­l ai­t ienė, tą Lie­t u­ vai tra­gišką 1991-ųjų dieną žu­vu­sio Apo­li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio žmo­na. – At­ro­ do, be­prasmė jų žūtis. Jei­ gu vis­kas būtų, kaip turėtų būti, vi­sai ki­to­kią Lie­tuvą šian­dien turė­tu­me. Juk tiek lai­ko pra­ėjo!“ Plačiau skaitykite

Numerio tema

6

Kartu su „Vilniaus diena“ priedas „TV diena“ su visos savaitės televizijos programa

2 Lt


2

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

vilnius per savaitę diena.lt/naujienos/miestas

Nostalgija Šeš­ta­die­nį, sausio 5 d., bu­ vęs so­c ial­d e­m ok­ra­tas Al­ gir­das Pa­lec­kis su sa­vo par­ tijos kolegomis An­ta­kal­n io ka­pi­nė­se šven­tė so­vie­ti­nės Lie­tu­ vos va­do­vo An­ta­no Snieč­kaus 110ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se sa­vo idė­ ji­nio va­do gim­ta­die­nio pa­mi­nė­ ti su­si­rin­kę so­cia­liz­mo ger­bė­ jai su­lau­kė jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių staig­me­nos. Nors ne­bu­vo nei iš­ki­lių so­vie­ti­ nės Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos vei­kė­jų, nei pa­ties A.Snieč­kaus ar­ ti­mų­jų, ren­gi­nys at­ro­dė ga­na iš­kil­ min­gai. Prie pa­mink­lo bu­vo pa­dė­ta rau­do­nų gvaz­di­kų, kal­bą rė­žian­tis A.Pa­lec­kis vi­sus po A.Snieč­kaus bu­vu­sius po­li­ti­kus iš­va­di­no „po­ li­ti­niais pig­mė­jais“. Ta­čiau šven­tę su­trik­dė ka­pi­nė­ se pa­si­ro­dęs jau­ni­mas, dau­giau­ sia iš jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių gre­ tų. Jau­ni­mas at­si­ne­šė su sa­vi­mi tor­tą, pa­puoš­tą skai­čiaus 110 for­ mos žva­ku­te, gim­ta­die­nio bir­by­ nių ir šven­ti­nio šam­pa­no. Tink­ la­raš­ti­nin­kas My­ko­las Klec­kas į at­la­pą bu­vo įsi­se­gęs rau­do­ną nu­ gei­bu­sią le­li­ją. Ko­mu­nis­tų ly­de­rio ger­bė­jai pik­ti­no­si, kad ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­ me ap­si­lan­kęs jau­ni­mas ty­čio­ja­ si iš mi­ru­sio žmo­gaus, ir iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Nors jie ir rei­ka­la­vo, kad pa­rei­gū­nai nu­baus­tų jau­ni­mą už pro­vo­ka­ci­jas, pa­rei­gū­nai ne­puo­lė su­da­ry­ti pro­to­ko­lų – te­bu­vo už­ si­ra­šy­ti kai ku­rių da­ly­vių as­mens duo­me­nys.

Šiukšlės Vil­niu­je sausio 6 d. pra­dė­jo veik­ ti ke­tu­rios nau­jos stam­bių­jų at­lie­ kų su­rin­ki­mo aikš­te­lės. Nau­jo­jo­je Vil­nio­je, Liep­kal­ny­ je, Pi­lai­tės pro­spek­te ir Grai­čiū­ no gat­vė­je at­si­ra­du­sio­se aikš­te­ lė­se iš gy­ven­to­jų bus ne­mo­ka­mai prii­ma­ma bui­ti­nė tech­ni­ka, elekt­ ro­ni­niai prie­tai­sai, bal­dai ir ki­tos stam­bio­sios at­lie­kos. 2013 m. Vil­niu­je pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti dar vie­ną stam­bių­jų at­ lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę Pa­ši­lai­ čiuo­se. Nau­jo­sios aikš­te­lės ku­ ria­mos pa­gal pro­jek­tą „Vil­niaus ap­skri­ties se­nų są­var­ty­nų už­da­ ry­mas, kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lių įren­gi­mas, di­de­lių ga­ba­ri­tų at­ lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lių įren­

gi­mas“. Iki šio pro­jek­to pra­džios Vil­niu­je bu­vo tik vie­na to­kia aikš­ te­lė – ne­to­li Ga­riū­nų tur­ga­vie­tės.

Jubiliejus Re­ži­sie­rius, ak­to­rius ir il­ga­me­tis Vals­ty­bi­nio jau­ni­mo teat­ro va­do­ vas Al­gir­das La­tė­nas sau­sio 7 d. mi­nė­jo sa­vo 60-me­tį. Jau­ni­mo teat­re su­si­rin­ku­siems drau­gams, ko­le­goms, šei­mai ak­ to­rius do­va­no­jo poe­zi­jos skai­ty­ mus, ku­riuos re­tai iš­gir­si, – An­ ta­no Straz­do ei­lė­raš­čius. „Kol bu­vau jau­nas, vi­siš­kai ne­sup­ra­ tau, kaip šias gies­mes ir ei­lė­raš­ čius dek­la­muo­ti. Ta­čiau įme­tė­jau ir su­pra­tau. Da­bar šią pro­gra­mą steng­siuo­si ir per Lie­tu­vą vež­ti. Vis dėl­to šie me­tai pa­skelb­ti Tar­ mių me­tais“, – sa­kė A.La­tė­nas.

„„Ištikimybė: pašto darbuotojai nesiskundžia – dėl jų gerovės labiau iš-

gyvena lankytojai. 

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Vil­nie­tei pa­rū­po pa­šti­nin­kų ge­ro­vė Šventė Šią sa­vai­tę Vil­nius šven­tė sta­čia­ ti­kių Ka­lė­das, o sausio 8 d. at­ si­svei­ki­no su Katedros aikštės eglute. At­sis­vei­ki­ni­mo ma­ra­to­nas pra­ si­dė­jo sau­sio 6 d. ren­gi­niu „Lik svei­ka, Ka­lė­dų eg­lu­te“, ku­rį tra­ di­ciš­kai sa­vo kie­me­ly­je or­ga­ni­za­vo Mo­ky­to­jų na­mai. Ren­gi­nys, ku­ria­ me bu­vo įvai­rių pra­mo­gų vai­kams, o su­si­rin­ku­sius links­mi­no per­si­ ren­gė­liai Se­nis Bes­me­ge­nis, Kiš­ kis, Snie­guo­lė ir ki­ti per­so­na­žai, bu­vo skir­tas žmo­nių są­mo­nin­gu­ mui ža­din­ti – iš­mo­ky­ti vil­nie­čius ci­vi­li­zuo­tai at­si­svei­kin­ti su me­de­ liais, o ne iš­mes­ti juos į pa­tvo­rį. Į ren­gi­nį su­gu­žė­jo ke­li šim­tai žmo­ nių, ku­rie sa­vo ža­lias­ka­res kro­vė į ten esan­tį sunk­ve­ži­mį. Į ren­gi­nį at­si­svei­kin­ti su eg­lu­tė­ mis at­vy­ko ir Trys ka­ra­liai, ku­rių tra­di­ci­nės ei­ty­nės vė­liau pa­ju­dė­ jo nuo Auš­ros var­tų. Pag­rin­di­nė mies­to eg­lė Ka­ted­ros aikš­tė­je sto­vė­jo iki sau­sio 8 d. Prie jos sau­sio 7 d. į šven­ti­nį kar­na­va­ lą pa­mi­nė­ti sa­vo Ka­lė­dų su­si­rin­ko Lie­tu­vos sta­čia­ti­kiai. Šven­tė­je pa­ si­ro­dė ne tik tik­ra­sis Se­nis Šal­tis, Snie­guo­lė ir bū­rys au­li­niais ba­ tais avin­čių ma­žy­lių, bet ir Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ ras Čich­va­dzė bei Vil­niaus ta­ry­bos na­rė Ol­ga Gorš­ko­va, ji pa­si­džiau­ gė, kad ant­rus me­tus iš ei­lės pa­vy­ ko or­ga­ni­zuo­ti įspū­din­gą šven­tę.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Al­gir­das La­tė­nas:

Kol bu­vau jau­nas, vi­ siš­kai ne­sup­ra­tau, kaip šias gies­mes ir ei­lė­raš­čius dek­la­ muo­ti. Ta­čiau įme­tė­ jau ir su­pra­tau.

Re­mon­tuo­ja­mo Lie­tu­vos pa­što sky­riaus klien­tams pa­rū­po, ko­dėl fi­lia­lo per­so­na­las to­liau dir­ba ša­ lia at­lie­ka­mų re­mon­to dar­bų. Paš­ to at­sto­vai tei­gia, kad apie dar­buo­ to­jus pa­gal­vo­ta, o šie pa­tys lau­kia pa­ge­rė­sian­čių dar­bo są­ly­gų.

„Vil­niaus die­nos“ re­dak­ci­jai pa­ skam­bi­no su­si­rū­pi­nu­si sos­ti­nės gy­ven­to­ja ir pa­pra­šė pa­si­do­mė­ti, ko­dėl Lie­tu­vos pa­što sky­riaus Vo­ kie­čių gat­vė­je per­so­na­las tu­ri dirb­ ti re­mon­tuo­ja­mo­se pa­tal­po­se. Su­si­rū­pi­no gy­ven­to­jai

Po poe­zi­jos skai­ty­mų pra­si­dė­jo teat­ra­li­zuo­ta pa­čių ko­le­gų ir re­ži­ sie­riaus stu­den­tų pa­reng­ta svei­ ki­ni­mų pro­gra­ma. Pap­ras­čiau­ siais bei šil­čiau­siais žo­džiais ir ko­miš­kais nu­me­riais sa­vo bi­čiu­lį, bend­ra­dar­bį, stu­di­jų kur­so va­do­vą svei­ki­no ak­to­riai Ro­lan­das Kaz­las, Ra­mu­tis Ri­mei­kis ir Eg­lė Gab­rė­ nai­tė, „Vai­di­los“ teat­ras, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos stu­ den­tai, teat­ra­lai iš Pa­ne­vė­žio, bi­ čiu­liai iš Ute­nos ir ki­ti.

„Mes, klien­tai, atė­jo­me į pa­što sky­rių – bai­su: šiukš­lės, dul­kės, ne­šva­ra. Dar­buo­to­jai pa­sken­dę jo­ se, – pik­ti­no­si skai­ty­to­ja. – Klau­ si­mas, kas yra dar­bų ran­go­vas. Juk ga­li­ma per­tva­ras da­ry­ti. Mes juk esa­me mo­der­ni ša­lis.“ Mo­te­ris sa­kė su­pran­tan­ti, kad pa­što sky­rius mo­der­ni­zuo­ja­mas, at­nau­ji­na­mas, ta­čiau jai pa­gai­lo, ko­dėl dar­buo­to­jai tu­ri dirb­ti re­ mon­tuo­jant pa­tal­pas, o tu­ri­ma pa­što tech­ni­ka dul­kė­ti. Dar­buo­to­jai lau­kia po­ky­čių

Užtvaras Laz­dy­nų li­go­ni­nės te­ri­to­ri­jo­je įreng­ti už­tva­rai ir ap­mo­kes­tin­tas įva­žia­vi­mas vis dar ke­lia vai­ruo­ to­jų bei pa­cien­tų pa­si­pik­ti­ni­mą. Išil­gai gat­vės su­sta­ty­ta leng­vų­ jų au­to­mo­bi­lių ei­lė, prie už­tva­ro su­sto­ję sunk­ve­ži­miai, grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai, leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai, sunk­ve­ži­miai, sta­ty­ bi­nė tech­ni­ka, vie­šo­jo trans­por­to au­to­bu­sas. Toks vaiz­das Laz­dy­nų li­go­ni­nės, į ku­rią ga­be­na­mi sun­ kiau­sias trau­mas pa­ty­rę as­me­nys iš vi­so mies­to, priei­go­se ta­po kas­ die­ny­be po to, kai gruo­džio pra­ džio­je bu­vo priim­tas spren­di­mas ap­mo­kes­tin­ti įva­žia­vi­mą. „Vil­niaus die­nos“ ži­nio­mis chao­sas ga­li tvy­ro­ti iki me­tų pa­ bai­gos, kol ne­bus iš­spręs­tos su už­tva­rų įren­gi­mu su­si­ju­sios pro­ ble­mos. Parengė Andrejus Žukovskis

Lie­tu­vos pa­što at­sto­vė spau­dai Au­ re­li­ja Jo­nu­šai­tė sa­kė, kad Vo­kie­čių gat­vė­je esan­tis 1-asis pa­štas bu­vo ruo­šia­mas re­mon­tui. „Pir­ma­die­ nį bu­vo pra­dė­ti pa­ren­gia­mie­ji dar­ bai – re­mon­to zo­na at­ski­ria­ma nuo pa­grin­di­nės sa­lės. Per ke­lias die­nas re­mon­to zo­na nuo pa­grin­di­nės sa­ lės bus at­skir­ta mū­ri­ne sie­na, tad truk­džiai dar­buo­to­jams bus la­bai mi­ni­ma­lūs“, – ti­ki­no A.Jo­nu­šai­tė.

Re­mon­tą vyk­do vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­se pa­rink­ta bend­ro­vė. Paš­to sky­rius bus su­re­mon­tuo­tas iki ko­ vo pra­džios. Lie­tu­vos pa­što at­sto­vė aiš­ki­ no, ko­dėl bu­vo nu­spręs­ta lai­ki­nai ne­per­kel­ti sky­riaus į ki­tas pa­tal­ pas: „Vil­niaus 1-asis pa­štas – vie­ nas dau­giau­sia klien­tų su­lau­kian­tis pa­štų vi­sa­me mies­te. Jo už­da­ry­mas ar per­kė­li­mas į ki­tas pa­tal­pas bū­tų su­kė­lęs ne­pa­to­gu­mų ne tik klien­ tams, bet ir mū­sų dar­buo­to­jams.“ A.Jo­nu­šai­tė ti­ki­no, kad iš dar­ buo­to­jų ne­su­lauk­ta jo­kių skun­dų. „At­virkš­čiai, dar­buo­to­jai pa­ten­ kin­ti, kad po re­mon­to pa­ge­rės jų dar­bo są­ly­gos“, – sa­kė pa­što at­sto­ vė spau­dai. Ji taip pat ti­ki, kad ža­ los pa­šte esan­čiai tech­ni­kai ne­bus pa­da­ry­ta, nes re­mon­tuo­ja­ma erd­ vė bus at­skir­ta mū­ri­ne sie­na. At­si­nau­ji­na ir ki­ti mies­tai

Šiuo me­tu Lie­tu­vos pa­štas tu­ ri dau­giau kaip 700 pa­što sky­rių vi­so­je Lie­tu­vo­je. „Dau­ge­lio pa­štų būk­lė ne­bea­ti­tin­ka šiuo­lai­ki­nių stan­dar­tų, to­dėl sten­gia­mės at­ nau­jin­ti kuo dau­giau jų, kad ne tik klien­tams, bet ir mū­sų dar­buo­to­ jams juo­se bū­tų pa­to­giau ir ma­lo­ niau. Kiek­vie­na­me re­mon­tuo­ja­ ma­me pa­šte at­nau­ji­na­me šil­dy­mo bei vė­di­ni­mo sis­te­mas, pa­kei­čia­me lan­gus, šiuo­lai­kiš­kai ir mo­der­niai įren­gia­me klien­tų ap­tar­na­vi­mo sa­ lę, tar­ny­bi­nes pa­tal­pas, – tei­gė pa­što at­sto­vė spau­dai. – Vien per­nai Lie­tu­vos pa­štas at­nau­ji­no de­vy­nis sky­rius Pa­lan­go­je, Va­rė­no­je, Klai­ pė­do­je, Vil­niu­je, Kau­ne, Uk­mer­gė­ je, Ro­kiš­ky­je, Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je. Į šių pa­štų at­nau­ji­ni­mą bu­vo in­ves­ tuo­ta dau­giau kaip 2 mln. li­tų.“

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­to ko­men­ta­ras Nut­rauk­ti sky­riaus dar­bą per jo pa­tal­ pų re­mon­tą ne vi­sa­da funk­cio­na­lu ir ne vi­sa­da įma­no­ma. Aiš­ku, jei­gu at­ lie­ka­mas ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas ar re­ konst­ruk­ci­ja, kai re­mon­tuo­ja­mos vi­ sos pa­tal­pos, jos tik­rai už­da­ro­mos ir dir­ba tik re­mon­tą at­lie­kan­tys dar­buo­ to­jai. Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju pri­va­lu su­da­ry­ti tin­ka­mas dar­bo są­ly­gas. Tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad prieš sta­ty­ bos dar­bų pra­džią vei­kian­čios įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je šios įmo­nės va­do­vas ir sta­ ty­bos ran­go­vas pri­va­lo įfor­min­ti do­ ku­men­tą (ak­tą-lei­di­mą), ku­ria­me nu­

ma­to­mos prie­mo­nės, už­tik­ri­nan­čios dar­bų sau­gą. Įmo­nių va­do­vai tu­ri su­ si­tar­ti dėl ati­tin­ka­mų dar­bo są­ly­gų, at­ sa­kin­gų as­me­nų pa­sky­ri­mo, sau­gos prie­mo­nių įren­gi­mo. Tu­ri bū­ti įreng­tos ap­sau­gi­nės užuo­lai­ dos; dul­kių iš­trau­kia­mie­ji ven­ti­lia­to­ riai – kad dul­kės ne­sklis­tų; įreng­ti ap­ sau­gi­niai ženk­lai, įspė­jan­tys apie ga­li­ mus pa­vo­jus. Drau­ge taip pat ga­li­ma su­si­tar­ti, kad dar­bai, ku­riuos at­lie­kant ky­la triukš­mas, bus vyk­do­mi per pie­ tų per­trau­ką ar kai nė­ra ša­lia dir­ban­ čių ki­tos įmo­nės dar­buo­to­jų.


3

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

miesto aktualijos

Vil­nie­Ä?ius glu­mi­na se­niau­sias mies­to laik­ro­dis „Ne­sup­ran­tu, kÄ… ro­ do... Jis sku­ba!“ – ten­ka iť­girs­ti ne tik iĹĄ daŞ­no mies­to sve­ Ä?io, bet ir vil­nie­Ä?io, Ĺžvel­gian­Ä?io ÄŻ Ar­ki­ka­ ted­ros ba­zi­li­kos var­ pi­nÄ—s laik­ro­dÄŻ. Vie­ nin­te­lÄ— jo pa­slap­tis – vie­na, tik va­lan­das ro­dan­ti, ro­dyk­lÄ—.

jÄŻ dau­ge­lÄŻ me­tĹł ser­gė­jo R.Spran­ gaus­ko tė­vas. PrieĹĄ tai laik­ro­dĹžio pri­suk­ti ÄŻ bokť­tÄ… lip­da­vo Ĺžy­dĹł tau­ ty­bÄ—s Ĺžmo­gus. Ta­Ä?iau ĹĄiam emig­ ra­vus ÄŻ Iz­rae­lÄŻ rei­kė­jo pa­mai­nos. „Ne­bu­vo no­rin­Ä?iĹł uŞ­siim­ti tuo laik­ro­dĹžiu. Ma­no tė­vas – pa­ts laik­ ro­di­nin­kas, do­mė­jo­si laik­ro­dĹžiais, tai­gi maŞ­daug nuo 1951 m. jis ir pra­dė­jo juo rō­pin­tis. Vė­liau, jau bō­da­mas ať­tun­to­je kla­sė­je, ir aĹĄ su juo Ä?ia atė­jÄ™s Ä—miau­si to mo­ky­tis“, – pa­sa­ko­jo R.Spran­gaus­kas. ÄŽta­kos tu­ri ĹĄal­tas oras

„„Ne­sup­ran­ta: ne­Şi­nan­tys, kad no­rint su­Şi­no­ti var­pi­nės laik­ro­dŞio ro­do­mą lai­ką rei­kia Şiō­rė­ti tik į smai­lią­ją ro­

dyk­lę, daŞ­nai ma­no, jog se­na­sis laik­ro­dis ro­do ne­są­mo­nes. 

Ind­rÄ— Pep­ce­vi­Ä?iō­tÄ— i.pepceviciute@diena.lt

GōŞ­Ä?io­da­mi pe­Ä?iais ir keik­da­mi se­ niau­siÄ… sos­ti­nÄ—s ir vie­nÄ… se­niau­siĹł Lie­tu­vos laik­ro­dĹžiĹł Ĺžmo­nÄ—s, ma­ tyt, ne­Şi­no, kad ĹĄis laik­ro­dis ne­tu­ ri, kaip vi­si sa­ko, dvie­jĹł ro­dyk­liĹł. Tė­ra vie­na – ro­dyk­lÄ— su pus­mė­ nu­liu, ku­ri anks­Ä?iau ro­dÄ— Mė­nu­ lio fa­zes. „To­dÄ—l rei­kia Ĺžiō­rė­ti tik ÄŻ smai­lio­sios ro­dyk­lÄ—s, ku­ri ro­do va­ lan­das, smai­ga­lÄŻâ€œ, – sa­kÄ— dau­ge­lÄŻ me­tĹł var­pi­nÄ—s laik­ro­dĹžiu be­si­rō­ pi­nan­tis Ro­mual­das Spran­gaus­kas bei pri­dō­rÄ—, kad se­niau ir ma­Şi, ir

ki­ťe­ni­niai laik­ro­dĹžiai vei­kÄ— to­kiu pat prin­ci­pu. „Ta ro­dyk­lÄ— ro­dÄ— tik va­lan­das ir pus­va­lan­dĹžius. Ĺ˝mo­nÄ—s anks­Ä?iau taip ne­si­smul­ki­no“, – nu­si­juo­kÄ— laik­ro­di­nin­kas. At­si­ra­do po gais­ro

Laik­ro­dis da­bar­ti­nia­me var­pi­nÄ—s bokť­te at­si­ra­do prieĹĄ 346 me­tus. Pats bokť­to aukť­tas, ku­ria­me jis bu­vo ÄŻtai­sy­tas, kaip tik dÄ—l to ir bu­vo pa­sta­ty­tas. R.Spran­gaus­kas pa­sa­ko­jo, kad vi­sa tai ÄŻvy­ko po di­ dĹžiu­lio gais­ro, ku­ris pa­si­glem­ Şė vie­nÄ… iĹĄ anks­Ä?iau ĹĄa­lia Ar­ki­ka­

Ro­mual­das Spran­gaus­kas:

Ta ro­dyk­lÄ— ro­dÄ— tik va­lan­das ir pus­va­ lan­dĹžius. Ĺ˝mo­nÄ—s anks­Ä?iau taip ne­si­ smul­ki­no. ted­ros ba­zi­li­kos sto­vė­ju­siĹł dvie­jĹł bokť­tĹł. „Se­niau prie Ar­ki­ka­ted­ros ba­ zi­li­kos iĹĄ abie­jĹł pu­siĹł prie ĹĄo­ni­niĹł du­rĹł sto­vė­jo po bokť­tÄ…. De­ťi­nia­ja­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

me bokť­te bu­vo laik­ro­dis, bet per gais­rÄ… ne­li­ko nei bokť­to, nei laik­ ro­dĹžio. Ta­da mies­to val­dĹžios bu­vo nu­sprÄ™s­ta da­bar­ti­nÄŻ var­pi­nÄ—s bokť­ tÄ… paaukť­tin­ti ir ÄŻkel­ti ten laik­ro­ dÄŻâ€œ, – trum­pai is­to­ri­jÄ… pri­si­mi­nÄ— pa­ťne­ko­vas. IĹĄ pra­dĹžiĹł rō­pi­no­si tė­vas

Vo­kie­ti­jo­je pa­ga­min­tą laik­ro­dį Vil­ niui pa­do­va­no­jo len­kų vie­nuo­lis. Ďkel­tas jis bu­vo spa­lio 12-ąją, tai­ gi ťi die­na, R.Spran­gaus­ko tei­gi­mu, yra tar­si laik­ro­dŞio gim­ta­die­nis. Prieť pra­de­dant mies­to laik­ro­ dŞiu rō­pin­tis po­nui Ro­mual­dui,

Laik­ro­dÄŻ, pa­sak pa­ťne­ko­vo, rei­ kė­da­vo pri­Şiō­rė­ti kas dvi pa­ras: „UŞ­lip­ti, pa­leis­ti, kad nuo­lat bō­ tĹł gy­vy­bÄ—.“ Anks­Ä?iau vis­kas bu­ vo at­lie­ka­ma ran­ko­mis. Kaip sa­kÄ— R.Spran­gaus­kas, bō­da­vo su­ka­ma ran­ke­na, pa­ke­lia­mi svars­Ä?iai. Da­ bar jis val­do­mas kom­piu­te­riu. Pa­si­tei­ra­vus, ar laik­ro­dis tik­rai vi­ sa­da ro­do tiks­lĹł lai­kÄ…, R.Spran­gaus­ kas sa­kÄ—, kad anks­Ä?iau, kai laik­ro­dis bu­vo pa­lei­dĹžia­mas, pa­klai­da bō­da­ vo tik dÄ—l tem­pe­ra­tō­ros svy­ra­vi­mo. Va­sa­rÄ…, esant ĹĄil­tam orui, laik­ro­dis veik­da­vo ga­na tiks­liai, o ĹĄtai Ĺžie­mÄ… dÄ—l ĹĄal­Ä?io ke­le­tÄ… mi­nu­Ä?iĹł vė­luo­da­ vo. „Bet, at­si­Şvel­giant ÄŻ jo am­ŞiĹł, ste­bė­tis jau ne­rei­kė­tĹłâ€œ, – ĹĄyp­se­nos ne­slė­pÄ— pa­ťne­ko­vas.

Var­pi­nÄ—s laik­ro­dis XVII a. aukť­Ä? iau­s ia­me var­pi­nÄ—s tarps­ny­j e ÄŻreng­t as laik­ro­d is su ke­t u­r iais 2 m skers­mens Ĺžal­va­ rio skar­dos ci­ferb­la­tais. Ro­dyk­lÄ—s, skait­me­nys ir ci­ferb­la­t Ĺł ap­va­dai paauk­s uo­t i. Pas­t a­rą­jÄŻ kar­t Ä… laik­ ro­d Ĺžio me­cha­n iz­mas per­d irb­t as 1803 m.

Psichiatrų pagalba – vaikams Justina Voverytė Vaikams vis daŞniau prireikia psichiatrų pagalbos. Tėvų emigracija, skyrybos, girtuoklystė – visa tai sukelia elgesio sutrikimų ir nutiesia vaikams kelią link gydymo įstaigų. Viena jų – Respublikinė Klaipėdos ligoninė, pernai Psichiatrijos filiale įrengusi Vaikų skyrių.

PrieĹĄ keletÄ… metĹł Lietuvoje atliktas epidemiologinis tyrimas paliudijo, kad psichinÄ—s sveikatos problemĹł turi vos ne kas antras mokyklinio amĹžiaus vaikas. IĹĄ jĹł kas deĹĄimtÄ… vargino ir rimti psichinÄ—s sveikatos sutrikimai. „Šiuo metu vaikĹł psichinÄ—s sveikatos problemos – dar skausmingesnÄ—s“, – sakÄ— RespublikinÄ—s KlaipÄ—dos ligoninÄ—s Psichiatri-

jos ďŹ lialo VaikĹł skyriaus gydytoja, vaikĹł ir paaugliĹł psichiatrÄ— TeresÄ— RamanauskienÄ—. Pasak gydytojos, vaikai ir mokykloje, ir ĹĄeimose daĹžnai patenka ÄŻ emociĹĄkai sudÄ—tingas situacijas. TÄ—vĹł girtavimas, skyrybos, emigracija, patyÄ?ios mokykloje – visa tai sukelia didĹžiulÄ™ ÄŻtampÄ…. Vaikai ÄŻ tai reaguoja emociniais protestais, o neretai Ĺžalojasi ar bando nusiĹžudyti. „YpaÄ? daug tenka konsultuoti hiperaktyviĹł vaikĹł. Jie konsultacijĹł daĹžniausiai atsiunÄ?iami iĹĄ mokyklĹł, nes pedagogams sunku atskirti, ar elgesio sutrikimÄ… nulÄ—mÄ— aplinkos veiksniai, ar tai raidos arba psichinÄ—s sveikatos sutrikimĹł poĹžymis. MedikĹł iĹĄvados padeda ĹĄvietimo darbuotojams nustatyti, kokio

tiems vaikams reikia ugdymo“, – sakė T.Ramanauskienė. Ligoninėje – naujas skyrius

Respublikinė Klaipėdos ligoninė – vienintelė Klaipėdos kraťte vaikams ir paaugliams teikianti psichiatrinę pagalbą. Kadangi jos poreikis pastaruoju metu didėjo, ligoninės vadovams teko pasukti galvą, ką daryti. Gavusi 2,022 mln. litų, iť kurių apie 1,72 mln. litų sudarė ES 2007–2013 m. struktōrinių fondų parama, ligoninė 2009-aisiais ėmėsi projekto, kurio uŞduotis buvo įkurti diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir ťeimai skyrių. 2012-ųjų rudenį, baigus projektą, Vaikų skyrius buvo perkeltas į gerokai didesnes, iť esmės atnau-

DÄ—mesys – psichinei sveikatai Sveikatos apsaugos ministerija administruoja ES 2007–2013 m. struktĹŤriniĹł fondĹł paramÄ…, kuri pagal Sanglaudos skatinimo veiksmĹł programÄ… skiriama ÄŻvairioms psichiatrinÄ™ pagalbÄ… teikianÄ?ioms sveikatos prieĹžiĹŤros ÄŻstaigoms.

Paramos pagal priemonÄ™ „DiferencijuotĹł kompleksinÄ—s psichiatrinÄ—s pagalbos vaikui ir ĹĄeimai centrĹł ÄŻkĹŤrimas“ paraiĹĄkas buvo pateikusios penkios ligoninÄ—s. Visoms joms atiteko 11,046 mln. litĹł.

Pagal priemonÄ™ „Psichikos stacionaro modernizavimas“ ministerija yra pasiraĹĄiusi aĹĄtuonias sutartis, joms iĹĄ viso skirta 14,934 mln. litĹł.

Penkiems projektams, kurie buvo pateikti pagal priemonÄ™ „KriziĹł intervencijos centrĹł ÄŻkĹŤrimas“, ÄŻgyvendinti skirta 8,286 mln. litĹł.

Valstybinio psichikos sveikatos centro projektui „Psichikos sveikatos prieĹžiĹŤros paslaugĹł stebÄ—senos uĹžtikrinimo infrastruktĹŤros modernizavimas“ buvo skirta apie 652 tĹŤkst. litĹł. IĹĄ jĹł ES paramos dalis siekÄ— 554 tĹŤkst. litĹł. Daugiausia projektĹł gydymo ÄŻstaigos pateikÄ— psichikos dienos stacionarams ÄŻkurti. Ĺ iuo metu ÄŻgyvendinami 26 projektai, kuriems finansuoti skirta 33,235 mln. litĹł.

ď ŽJauku: YVT\[V[Ă›WRTfQ\ZVRZ`cNVXNZ`aR[XN]_NYRV`aV[RcVR[Ă–`NcNV

aĂ?A\QĂ›YNa[NbWV[aNZR=`VPUVNa_VW\`SVYVNYRWVRZ`Ă&#x;_R[TaN`V_b VZabZ\ XNZON_f`  ?R`]bOYVXV[Ă›`8YNV]Ă›Q\`YVT\[V[Ă›`=`VPUVNa_VW\`SVYVNY\[b\a_



jintas Psichiatrijos ďŹ lialui priklausanÄ?ias patalpas. Pasak RespublikinÄ—s KlaipÄ—dos ligoninÄ—s ekonomistÄ—s, projekto vadovÄ—s Zinos DonÄ—lienÄ—s, naujose patalpose vaikĹł skyrius uĹžima per 1000 kv. metrĹł. Jame ÄŻrengtas 20 lovĹł stacionaras, patalpos ambulatorinÄ—ms konsultacijoms, procedĹŤrĹł kabinetas, modernus slaugytojĹł postas, sporto salÄ— su modernia ÄŻranga, uĹžimtumo patalpa, muzikos ir meno terapijos patalpa, valgykla. ÄŽrengtas saugus kiemelis pa-

sivaikĹĄÄ?iojimams ir Ĺžaidimams lauke. „Šiuo metu medikai teikia kompleksines, atsiĹžvelgiant ÄŻ psichikos sutrikimus parinktas paslaugas. Kartu su psichiatrais dirba muzikos, meno, darbo terapeutai ir kitokie specialistai. DÄ—mesio skiriama ir vaikĹł ĹĄeimoms“, – sakÄ— T.RamanauskienÄ—.


4

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

miesto aktualijos

Sun­kus ir il­gas ke­lias į dar­želį Tėvų gy­ve­nimą pa­leng­vin­ti turė­ju­si elekt­ro­ninė re­gist­ra­vi­mo į dar­že­lius sis­te­ma įnešė tik dar dau­giau su­maiš­ties. Ma­ža to – jau da­bar aiš­ku, kad apie 1,5 tūkst. pra­šymų pa­tek­ti į dar­že­lius šie­met nė ne­bus pa­ten­kin­ti. Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Nuo gruod­žio 17 d. tėvai galė­ jo re­gist­ruo­ti sa­vo vai­kus į mies­to dar­že­lius 2013-ie­siems. Per vie­ ną dieną sa­vi­val­dybė­je ir in­ter­ne­ tu pa­teik­ta dau­giau kaip 850 pra­ šymų. Ta­čiau da­lis tėvų sis­te­mo­je ne­ma­to, ku­rio­je eilės į dar­želį vie­ to­je yra jų vai­kas. At­sip­ra­šinė­ja dėl ne­tvar­kos

„Skir­tos pa­pil­do­mos ke­lių de­par­ta­ mentų pa­jėgos, kad pra­šy­mai galė­ tų būti prii­ma­mi grei­čiau, dau­giau dar­buo­tojų kon­sul­tuo­ja te­le­fo­nu. At­sip­ra­šo­me, jei­gu te­ko su­si­dur­ ti su ne­sklan­du­mais pil­dant pra­ šymą in­ter­ne­tu ar ne­pa­vyks­ta pri­ si­skam­bin­ti te­le­fo­nu, – sie­kia­me kaip įma­no­ma grei­čiau ap­tar­nau­ ti vi­sus gy­ven­to­jus“, – tuo­met sa­ kė sa­vi­val­dybės Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Gin­ta­ras Pet­ro­nis. Į cent­ra­li­zuo­tos pri­ėmi­mo į dar­ že­lius sis­te­mos eilę au­to­ma­tiš­ kai per­kel­ti ir dviejų rūšių anks­čiau teik­ti pra­šy­mai: iki 2012 m. bir­že­ lio dar­že­liuo­se pa­teik­ti pra­šy­mai, ku­riuo­se nu­ro­dy­ta, kad vai­kas dar­ želį turėtų pra­dėti lan­ky­ti 2013 m., ir pra­šy­mai tėvų, ku­rių vai­kas ne­ pa­te­ko į dar­želį 2012 m. Šie tėvai po Naujųjų metų nau­jo pra­šy­mo pil­dy­ ti ne­tu­ri. Be to, anot Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybės, jie ga­li pa­tik­rin­ti, ku­rio­je eilės į pa­si­rink­tus dar­že­lius vie­to­je yra jų vai­kas. Pra­šy­me ga­li­ ma nu­ro­dy­ti iki pen­kių pa­gei­dau­ jamų dar­že­lių prio­ri­te­to tvar­ka. Vis dėlto ne­ma­žai tėvų tei­gia ne­ ga­lin­tys sis­te­mo­je pa­tik­rin­ti, ku­ rio­je eilės vie­to­je yra jų vai­kas, ar ap­skri­tai skland­žiai pa­si­nau­do­ ti sis­te­ma.

Vie­tos eilė­je ne­ma­to

Sa­vi­val­dybės mies­to pro­blemų re­ gist­re po Naujųjų metų ėmė daugė­ ti skundų dėl cent­ra­li­zuo­tos pri­ ėmi­mo į dar­že­lius elekt­ro­ninės sis­te­mos ne­sklan­dumų. Pag­rin­di­ nis skun­das yra tai, kad tėvai ne­ ga­li ma­ty­ti, ku­rio­je eilės vie­to­je yra vai­kas. Ki­ti tėvai skund­žia­si, kad sis­te­mo­je ma­to už­rašą „Nė­ ra tin­ka­mos grupės“, bet ne­gau­na paaiš­ki­ni­mo, kodėl ir ką šis sta­tu­ sas reiš­kia.

Lauk­da­mi, kol vai­kui at­si­lais­vins vie­ta dar­že­ly­je, tėvai pa­ti­ria ne­mažų iš­laidų. „Metų frazė – at­sa­ky­mas į bet kurį klau­simą apie dar­že­lius: „Jei ne­ma­to­te sa­vo vai­ko eilė­je, at­vy­ki­ te į sa­vi­val­dybę“, – ­re­gist­ruo­tas ir toks nu­si­vy­lu­sių tėvų skun­das. Vie­na šei­ma net kreipė­si tie­siai į sos­tinės merą jo pa­sky­ro­je so­cia­li­ nia­me tink­la­la­py­je: „Gal jau ir įky­ ri­me su dar­že­liais, bet tu­riu tokį klau­simą, o pa­štu ne­gau­nu at­sa­ky­ mo ir ne­ži­nau, ką to­liau da­ry­ti: už­ pild­žiau in­ter­ne­tu pra­šymą į dar­že­ lius, viską pri­ėmė, bet ne­ro­do eilės, – ar tai klai­da, ar vėliau dar at­si­ras duo­me­nys apie eilę? Porą sa­vai­čių tik­rai ne­galė­siu atvyk­ti į sa­vi­val­ dybę ir stovė­ti di­delė­se eilė­se, nes su vai­ku gu­lamės į li­go­ninę. Pradė­ti ne­ri­mau­ti ar nors tas po­rą sa­vai­čių ne­kvar­šin­ti sau gal­vos?“ Tie­sa, vi­sos „Vil­niaus die­nos“ kal­bin­tos dar­že­lių di­rek­torės ir jų pa­va­duo­to­jos sakė ne­su­si­du­rian­

čios su jo­kiais sis­te­mos ne­sklan­ du­mais. Tėvai įve­lia klaidų

Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius G.Pet­ro­nis ti­ ki­no, kad daž­niau­siai ne­sklan­dumų nau­do­jan­tis sis­te­ma pa­si­tai­ko ne­ tin­ka­mai įve­dant in­for­ma­ciją, dėl ku­rios tėvai ne­ma­to vie­tos eilė­je į dar­želį. „Šie at­ve­jai sprend­žia­mi in­di­vi­dua­liai: su­tik­ri­nant duo­me­ nis su gy­ven­tojų re­gist­ro duo­menų ba­ze, dar­že­liuo­se pa­teik­to pra­šy­mo duo­me­ni­mis, ki­ta in­for­ma­ci­ja. Pa­ ša­li­nus ne­tiks­lu­mus tėvai ga­li ma­ ty­ti in­for­ma­ciją pri­si­jungę prie sis­ te­mos“, – aiš­ki­no G.Pet­ro­nis. Ką da­ry­ti, jei­gu sis­te­mo­je tė­ vams nei­šei­na pa­­tik­rin­ti in­for­ma­ ci­jos, – ar jie būti­nai tu­ri vyk­ti į sa­vi­val­dybę? Sa­vi­val­dybės spe­cia­ lis­to tei­gi­mu, to­kie tėvai turėtų ap­ ra­šy­ti si­tua­ciją elekt­ro­ni­niu pa­štu darzeliai@vilnius.lt, kad spe­cia­lis­ tai galėtų pa­tai­sy­ti ne­tiks­lu­mus. Si­tua­ci­jas, kai sis­te­mo­je ma­to­ mas minė­tas sta­tu­sas „Nėra tin­ ka­mos grupės“, ga­li lem­ti ke­le­tas prie­žas­čių. „Pa­vyzd­žiui, pra­šy­ mas galė­jo būti pa­duo­tas į dar­že­ lius, ku­rie ne­tu­ri ga­li­mybės for­ muo­ti tam tik­ro am­žiaus grupės ar­ba ne­tu­ri no­ri­mos kal­bos gru­ pių. Todėl reikėtų konk­re­tesnės in­for­ma­ci­jos, koks ir ka­da bu­ vo pa­teik­tas pra­šy­mas. Ki­lus ne­ tiks­lumų reikėtų ra­šy­ti elekt­ro­ ninį laišką, taip pat ga­li­ma at­vyk­ti į Vil­niaus sa­vi­val­dybę ir iš­siaiš­ kin­ti si­tua­ciją su spe­cia­lis­tais“, – pa­tarė G.Pet­ro­nis. Įtam­pa ir pa­pil­do­mos iš­lai­dos

Ta­čiau net į šalį ati­dėjus ne­su­sip­ ra­ti­mus dėl sis­te­mos, ma­ža­me­čių tėvams ne­ri­mo šie­met nu­mal­šin­

„„Iš­lai­dos: ne­pa­te­ku­sių į dar­že­lius vaikų tėvai tu­ri sam­dy­ti auklę, ves­ti vaiką

ti ne­pa­vyks – vai­kams dar­že­liuo­se vietų pa­pras­čiau­siai neuž­teks. „Tikė­ti­na, kad vietų trūks apie 1,5 tūkst. vaikų, – pri­pa­ži­no G.Pet­ ro­nis. – Vis dėlto Vil­niaus sa­vi­val­ dybė vi­sais tu­ri­mais iš­tek­liais sie­kia su­ma­žin­ti vietų dar­že­liuo­se trūku­ mą. Mies­to ta­ry­ba spalį nu­sprendė tap­ti dar­že­lio „Ma­ža­sis Tri­na­po­lis“, esan­čio ša­lia Ver­kių par­ko, da­li­nin­

ke. Pla­nuo­ja­ma, kad jau kitą pa­va­ sarį, su­re­mon­ta­vus pa­tal­pas, dar­ že­ly­je at­si­ras apie 60 naujų vietų sos­tinės vai­kams. Be to, ar­ti­miau­ siu me­tu, 2013 ir 2014 m., pla­ nuo­ja­ma įsteig­ti dar bent 820 vie­ tų – Vir­šu­liškė­se, per­kėlus Šo­lo­mo Alei­che­mo mo­kyklą į ki­tas pa­tal­pas, taip pat pa­sta­čius nau­jus dar­že­lius Perkūn­kie­my­je, San­ta­riškė­se.“

Apie ei­les ir pir­mu­mo teisę „„ Da­bar re­gist­ruotų ir dar ne­pa­ten­

„ „ Pir­m u­m o teisė su­t ei­k ia­m a vai­

kintų pra­š ymų priimti vai­k us pa­ tek­t i į sos­t inės dar­ž e­l ius 2013 m. yra dau­g iau kaip 5 tūkst. Pla­n uo­ ja­m a, kad 2013 m. į iki­m o­k yk­l i­n io ug­d y­m o įstai­g as bus priim­t a kiek dau­giau nei 4 tūkst. vaikų. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės pra­ne­ši­me tei­ gia­ma, kad, re­mian­tis gims­ta­mu­mo ro­dik­liais, kitą­met pra­šy­mus ga­li pa­ teik­ti dar apie 2 tūkst. vaikų tėvai.

kams iš šeimų, ku­r io­s e au­g a trys ir dau­g iau vaikų, taip pat vai­k ams, ku­r iuos au­g i­n a vie­n as iš tėvų ar ku­r ių vie­n as iš tėvų tu­r i ne dau­ giau kaip 40 pro­c . dar­b in­g u­m o ly­ gį. Pir­m u­m o teisę tu­r i vai­k as, ku­ rio bro­l is ar se­s uo lan­k o tą pa­č ią įs­ taigą, ir įstai­g os dar­b uo­t ojų vai­k ai. Iki šiol so­c ia­l iai rem­t inų šeimų vai­ kams ga­l io­j u­s i pir­m u­m o teisė ne­ su­t ei­k ia­m a.

„„ Vie­ta eilė­je ga­li keis­tis dėl nau­jai

pa­tei­kiamų pra­šymų. Taip at­si­tin­ „„ Gavę pra­ne­šimą, kad vai­kas prii­ ka ta­da, kai pra­šymą pa­duo­da tė­ ma­mas į nau­jai su­for­muotą grupę, į vai, ku­rių vai­kams tei­kia­ma teisės dar­želį tėvai tu­ri kreip­tis iki lie­pos 1 ak­tuo­se nu­ma­ty­ta pir­me­nybė pa­ d., kad pa­tvir­tintų vai­ko at­vy­kimą ir tek­ti į dar­želį (taip pa­si­slen­ka­ma to­ pa­teiktų vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­ liau nuo eilės pra­džios), ar­ba kai ei­ tus. Iki lie­pos 1 d. ne­pat­vir­ti­nus vai­ lės pra­džio­je buvęs vai­kas pa­ten­ka ko at­vy­ki­mo ir ne­pa­tei­kus rei­kiamų į laisvą vietą dar­že­ly­je (pa­si­slen­ka­ do­ku­mentų, vai­kas ne­ten­ka vie­tos dar­že­ly­je. ma link eilės pra­džios). „„Prob­le­ma: laisvų vietų dar­že­liuo­se nėra, ma­ža­me­čių tėvams teks su­ktis kaip iš­ma­no.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuotr.


5

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

miesto aktualijos diena.lt/naujienos/miestas

Sos­tinė­je nu­per­ka­ma dau­giau slėptu­vių Rūta Gri­go­lytė

140

valstybinių

darželių yra Vilniaus mieste.

25 391

vaikas

lanko valstybinius darželius.

Senųjų slėptu­vių, ar­ba va­di­namųjų bun­ke­rių, pa­sta­rai­siais me­tais sos­tinės sa­vi­val­dy­bei pa­si­sekė par­duo­ti dau­giau nei anks­čiau. Jų kai­na ge­ro­kai su­mažė­ju­si.

Spe­cia­liųjų sta­ti­nių, ku­riuo­se mies­tie­čiai galėtų pa­si­slėpti ypa­ tin­go pa­vo­jaus at­ve­ju, Vil­niu­je ne­ma­žai, ta­čiau jų būklė pra­sta. Siek­da­ma, kad slėptuvės būtų su­ tvar­ky­tos, sa­vi­val­dybė lau­kia no­ rin­čių in­ves­tuo­ti ir tei­kia jas pri­ va­ti­zuo­ti. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių slėptu­vių sąra­še vis dar yra 16 sta­ti­nių. Po dvi jų yra An­ta­kal­nio, Smėlio, Su­ba­čiaus gatvė­se, po vieną – J.Ba­sa­na­vi­ čiaus, Ge­le­ži­nio Vil­ko, S.Mo­niuš­ kos, Po­loc­ko, Pu­pinės, Ge­ro­sios Vil­ties, Va­šing­to­no, Ver­kių, Švit­ ri­gai­los, Vo­kie­čių gatvė­se. Šiuo me­tu ke­ti­na­ma pri­va­ti­ zuo­ti še­šias slėptu­ves, jos yra įver­tin­tos. Kai­na smar­kiai smu­ku­si

1,5 tūkst.

vaikų pritrūks vietų darželiuose. į pri­vatų dar­želį ar­ba at­si­sa­ky­ti dar­bo. 

Lauk­da­mi, kol vai­kui at­si­lais­vins vie­ta dar­že­ly­je, tėvai pa­ti­ria ne­ mažų iš­laidų: jie tu­ri sam­dy­ti auklę, ves­ti vaiką į pri­vatų dar­želį ar­ba at­ si­sa­ky­ti dar­bo. Vil­nietė Ma­ri­ja „Vil­niaus die­ nai“ skundė­si, kad jau tre­jus me­ tus lau­kia vie­tos dar­že­ly­je, o pra­šy­ mas eilė­je šie­met pa­si­slin­ko at­gal. „Per­nai jau bu­vo­me su­laukę, kai vai­kas bu­vo ant­ras eilė­je, džiau­ gėmės, kad pa­ga­liau pa­teks į dar­ želį... Da­bar jau gal ir ne­be­su­lauk­ si­me iki mo­kyk­los. Iki di­rek­torės tam, kad galė­tu­me pa­si­kalbė­ti, net ne­pri­leid­žia. Abu su vy­ru dir­ba­me, dar­že­lis yra būti­nas. Tu­ri­me ves­ ti vaiką į pri­vatų dar­želį, o tai la­bai bran­gu“, – guodė­si Ma­ri­ja. Pri­va­čių dar­že­lių mo­kes­tis svy­ ruo­ja nuo 700 iki 1200 litų per mė­ nesį, už mai­ti­nimą rei­kia pa­pil­do­ mai mokė­ti apie 15 litų per dieną. Kai ku­rios si­tua­ci­jos tėvams net ke­lia min­čių, kad vai­kus iš­vis no­ ri­ma iš­mes­ti iš eilės. Į dar­želį Vil­ niu­je du sa­vo vai­kus re­gist­ra­vu­ si Jur­gi­ta abu kar­tus pa­tyrė šoką. Mo­te­ris svars­to, kad jos vaikų ne­ norė­ta priim­ti galbūt dėl ap­si­mes­ ti­nių ne­sklan­dumų. „Ne­no­riu, kad įvar­dy­tumė­te dar­ že­lį, – ir taip bėdų bu­vo per akis, o vai­kai dar jį lan­ko“, – sakė mo­te­ris. Dėl sa­vo pir­ma­gi­mio mo­te­ris dar­že­

Tomo Raginos nuo­tr.

ly­je pra­šymą už­pildė 2006-ai­siais, o lan­ky­ti šią įstaigą vai­kas turė­jo pra­dėti 2008 m., tai­gi mo­te­ris ra­ miai laukė, ka­da jai bus pra­neš­ta, į ku­rią grupę vai­kas pa­te­ko. „Iš­gir­dau, kad kai­mynės su­ laukė skam­bu­čių, o aš, nors vie­na pirmųjų už­pild­žiau pra­šymą, ne­ gavau jo­kių ži­nių. Auklės pa­slaugų jau bu­vau at­si­sa­kiu­si, gy­ve­nimą su­si­pla­na­vu­si... Nuė­jau aiš­kin­tis si­tua­ci­jos į dar­želį, o jo di­rek­torė man pa­sakė, kad jo­kio ma­no pra­šy­ mo nėra. Turė­jau il­gai aiš­kin­ti, kad tik­rai pild­žiau pra­šymą, kad ma­no bei vy­ro duo­me­nis ir ki­tus da­ly­kus rašė­si į sąsiu­vinį. Bu­vo ypač ne­ma­ lo­ni konf­lik­tinė si­tua­ci­ja. Ir tik po ilgų ginčų pa­ga­liau bu­vo išt­rauk­tas tas sąsiu­vi­nu­kas, vis­kas at­si­ra­do“, – pa­sa­ko­jo vil­nietė. Gi­mus ant­ra­jam vai­kui ir jį re­gist­ ruo­dama į tą pa­tį dar­želį, mo­te­ris pra­šymą pa­prašė nu­ko­pi­juo­ti. „Di­ rek­torė la­bai nu­ste­bo, kodėl aš to no­riu. Bet juk turė­jau la­bai ne­gerą pa­moką“, – sakė Jur­gi­ta ir to­liau pa­sa­ko­jo, kad is­to­ri­ja tuo vėlgi ne­ pa­si­baigė. „Su­lau­kiau skam­bu­čio, kad ma­no vai­kas į dar­želį ne­pa­teks, – nėra re­gist­ruo­tos gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Vėl rūpes­čiai, ne­ri­mas, ar vis­kas iš­sispręs, – kalbė­jo vil­nietė. – Ga­liau­siai vėlgi tik dėl ma­no at­ kak­lu­mo rei­ka­las bu­vo išspręs­tas.“

Pa­žeid­žia­mas ES su­si­ta­ri­mas

Prob­lemą dėl laisvų vietų dar­že­ liuo­se trūku­mo spręsti yra įsi­pa­rei­ go­ju­sios vi­sos ES ša­lys, bet Lie­tu­va taip ir li­ko iš tų, ku­rios įsi­pa­rei­go­ ji­mo ne­įvykdė. Eu­ro­pos ly­čių ly­gybės ins­ti­tu­tas yra pra­nešęs, jog dar 2002 m. Bar­ se­lo­no­je vy­ku­sia­me aukš­čiau­sio ly­ gio su­si­ti­ki­me Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ ry­ba nu­tarė, kad vals­tybės narės iki 2010 m. tu­ri su­da­ry­ti sąly­gas bent 33 pro­c. jau­nes­nių nei 3 metų vai­ kų lan­ky­ti ofi­cia­lias vaikų prie­žiū­ ros įstai­gas. Šį tikslą pa­siekė Bel­gi­ja, Da­ni­ ja, Prancū­zi­ja, Jung­tinė Ka­ra­lystė, Liuk­sem­bur­gas, Por­tu­ga­li­ja, Is­pa­ ni­ja, Šve­di­ja ir Ny­der­lan­dai. Aust­ri­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Če­ki­jo­ je, Veng­ri­jo­je, Lie­tu­vo­je, Mal­to­je, Len­ki­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je ir Slo­va­ki­ jo­je vaikų prie­žiū­ros įstai­gas galė­ jo lan­ky­ti ma­žiau nei 10 pro­c. jau­ nes­nių ne­gu 3 metų vaikų. Eu­ro­pos ly­čių ly­gybės ins­ti­tu­to tei­gi­mu, šios am­žiaus grupės vai­ kų prie­žiū­ros įstaigų trūku­mas tė­ vams ne­leid­žia tin­ka­mai de­rin­ti dar­bo, as­me­ni­nio ir šei­mos gy­ve­ ni­mo. Ins­ti­tu­to pra­ne­ši­me tei­gia­ ma, kad dėl to ypač nu­ken­čia la­ biau­siai pa­žeid­žia­mos mo­te­rys, t. y. tos, ku­rioms po gim­dy­mo rei­ kia grįžti į darbą.

Slėptuvę J.Ba­sa­na­vi­čiaus gatvė­je da­bar ga­li­ma įsi­gy­ti už 84 722 li­ tus, Ge­le­ži­nio Vil­ko gatvė­je – už 21 420 litų, S.Mo­niuš­kos gatvė­ je – už 426 303 li­tus (kai­na su že­ me, sa­vi­val­dybės da­lis už pa­statą – 155 tūkst. litų), Smėlio ir Tram­ vajų gat­vių san­kir­to­je – už 27 132 li­tus, Ver­kių gatvė­je – už 32 368 li­tus, Švit­ri­gai­los gatvė­je – už 30 940 litų. Slėptu­vių auk­cio­nai ren­gia­mi nuo 2005 m., ta­čiau sa­vi­val­dybė su­lauk­da­vo la­bai ma­žai pa­raiškų. Ne­si­se­kant slėptu­vių par­duo­ ti auk­cio­nuo­se, jų kai­na bu­vo su­ma­ži­na­ma. 2011 m. ba­landį sa­vi­val­dybės Eko­no­mi­kos ir in­ ves­ti­cijų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Vy­tau­tas Gri­nius „Vil­niaus die­nai“ bu­vo sakęs: „Padė­tis liūd­na, par­duo­da­ma la­bai ma­žai. Da­bar tiks­liai sun­ku pa­sa­ky­ti, bet per pa­sta­ruo­sius me­tus gal dvi ar tris par­davė­me. Dau­giau pirkė­ jų neat­si­ra­do.“ Tuo me­tu bran­ giau­sią iš da­bar sąra­še te­be­san­čių

slėptu­vių S.Mo­niuš­kos gatvė­je bu­vo ban­do­ma par­duo­ti už be­ veik 700 tūkst. litų. Da­bar, V.Gri­niaus tei­gi­mu, si­ tua­ci­ja pa­gerė­jo. „Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybė­je par­duo­da­mo­ mis slėptuvė­mis nuo­lat do­mi­si po­ten­cialūs pirkė­jai. 2010–2012 m. bu­vo par­duo­ta 11 slėptu­vių. At­siž­vel­giant į da­bar­tinę ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to rinką ir į tai, kad slėptuvės ap­leis­tos bei rei­ka­lau­ ja in­ves­ti­cijų, jų par­da­vi­mo kai­ nos bu­vo ma­ži­na­mos“, – ti­ki­no V.Gri­nius.

Vy­tau­tas Gri­nius:

Padė­tis liūd­na, par­duo­da­ma la­bai ma­žai. Sąlygų su­mažė­jo

Tikė­ti­na, kad sa­vi­val­dy­bei ta­po leng­viau par­duo­ti slėptu­ves ne tik dėl su­ma­žin­tos jų kai­nos, bet ir dėl kiek pa­leng­vintų įsi­gi­ji­mo sąlygų. Anks­čiau ga­lio­jo sąly­ga, kad „pirkė­jas pri­va­lo pa­si­ra­šy­ti su Vil­niaus ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­linės sau­gos de­par­ta­men­tu slėptuvės ap­sau­ gos bei prie­žiū­ros su­tartį ir nau­ do­tis slėptuvės pa­tal­po­mis pa­gal su­tar­ty­je nu­sta­ty­tas sąly­gas“. „Kiek­vie­nam ob­jek­tui ga­li būti nu­sta­ty­tos konk­re­čios pri­va­ti­za­ vi­mo ir nau­do­ji­mo sąly­gos, ta­čiau šiuo me­tu minė­tos sąly­gos ne­be­ li­ko, – aiš­ki­no V.Gri­nius. – Kal­ bant apie slėptu­vių pri­tai­kymą ki­toms reikmėms (no­rint įreng­ti barą, gy­ve­namą­sias ar biu­ro pa­ tal­pas – red. pa­st.), kiek­vie­nas at­ve­jis nag­rinė­ja­mas in­di­vi­dua­ liai, ver­ti­na­ma sta­ti­nio ir skly­po pa­skir­tis, ga­li­mybės ją pa­keis­ti. Esant ga­li­my­bei keis­ti pa­skirtį, nag­rinė­ja­mi ki­ti rei­ka­la­vi­mai, pa­vyzd­žiui, aukš­tin­gu­mas, ga­li­ mybė re­konst­ruo­ti taip, kad tam tik­ros veik­los vyk­dy­mas ati­tiktų vi­sus teisės aktų rei­ka­la­vi­mus, ir taip to­liau.“

Pa­si­keitė kon­cep­ci­ja „„ 2010 m. įsi­g a­l io­j us nau­j ai Ci­v i­

linės sau­g os įsta­t y­m o re­d ak­c i­j ai pa­si­keitė ir „slėptuvės“ sąvo­ka bei pa­ti kon­cep­ci­ja. Prieš­gais­rinės ap­ sau­g os ir gelbė­ji­mo tar­ny­bos tei­ gi­mu, da­bar slėptuvė­mis va­di­na­ mi esa­mi ir eksp­loa­tuo­ja­mi pa­sta­ tai, ku­riuo­se ne­laimės at­ve­ju galė­ tų būti ap­sau­go­mi žmonės su­da­ rant jiems būti­niau­sias gy­ve­ni­mo sąly­gas. To­kios ga­li būti mo­kyklų spor­to salės, deng­ti sta­dio­nai, ma­ nie­žai, esa­mos ar dar tik sta­to­mos are­nos, o trum­pam lai­kui ir po­že­ minės au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­ telės, pa­žymė­tos spe­cia­liais ci­vi­ linės sau­gos ženk­lais. „„ Pa­g al anks­č iau ga­l io­j u­s ių tei­

sės aktų tvarką ir 2009 m. at­liktą slėptu­vių ap­skaitą ša­ly­je bu­vo 924 slėptuvės, ku­rių įren­gi­mo vie­tas ži­no­jo tik at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos. Slėptuvės net ne­bu­vo žy­mi­mos spe­cia­liais ci­vi­linės sau­gos ženk­

lais. Tad ša­lia jų gy­ve­nan­tys žmo­ nės ne­ži­no­jo, kur galėtų pa­si­slėpti įvy­kus ne­lai­mei. „„2011 m. vi­du­ry­je 30 pro­c. ša­ly­je

esan­čių slėptu­vių jau bu­vo vi­siš­kai ap­leis­tos, pri­šiukš­lin­tos ir nea­ti­tin­ kan­čios sta­ty­bos tech­ni­nių bei hi­gie­ nos normų rei­ka­la­vimų, o 60 pro­c. slėptu­vių ekst­re­ma­lio­sios si­tua­ci­jos at­ve­ju ne­būtų ga­li­ma nau­do­ti pa­gal pa­skirtį. Šių ap­leistų ir neeksp­loa­ tuo­jamų slėptu­vių at­sta­ty­mas, re­ konst­ruk­ci­ja ir įren­gi­mas, de­par­ ta­men­to tei­gi­mu, ša­lies mo­kes­čių mokė­to­jams kai­nuotų mil­ži­niš­kas lėšas, ver­ti­na­mas ne vie­na de­šim­ ti­mi mi­li­jonų litų. Pa­si­kei­tus tei­si­nei tvar­kai, pa­nai­kin­ta bu­vu­sių slėptu­ vių, ku­rios yra ne­tin­ka­mos, gy­ven­ tojų ko­lek­ty­vinės ap­sau­gos funk­ci­ ja ir joms ne­tai­ko­mi su ci­vi­li­ne sau­ ga su­si­ję rei­ka­la­vi­mai bei ki­ti ap­ri­bo­ ji­mai. Šių sta­ti­nių sa­vi­nin­kai ga­li juos nau­do­ti sa­vo ūkinė­je veik­lo­je.


6

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

numerio tema

Sau­sio 13-osios au­kos sva­jo­jo ne „Artė­jant Sau­sio 13-ajai, vis la­biau jau­di­nuo­si, vis daž­niau pla­ ka šir­dis, – kalbė­jo Vil­niu­je gy­ve­nan­ti Ona Po­vi­lai­tienė, tą Lie­tu­ vai tra­gišką 1991-ųjų dieną žu­vu­sio Apo­li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­ čio žmo­na. – At­ro­do, be­prasmė jų žūtis. Jei­gu vis­kas būtų, kaip turėtų būti, vi­sai ki­to­kią Lie­tuvą šian­dien turė­tu­me. Juk tiek lai­ko pra­ėjo!“ Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Po tra­ge­di­jos pra­bėgo 22 me­tai. Per tuos de­šimt­me­čius Sau­sio 13-osios aukų ar­timųjų gy­ve­ni­mas smar­kiai pa­si­keitė: užau­go, moks­lus baigė vai­kai, pa­se­no ir šią žemę pa­li­ ko kai ku­rių tėvai. Stie­bia­si anū­kai, ku­rie sa­vo se­ne­lių nie­ka­da ne­pa­ ma­tys. Kai ku­rių gy­ve­ni­mus ženk­ li­na nau­jos tra­ge­di­jos, tar­si Die­vas jiems būtų pa­šykštėjęs laimės. Džiau­gia­si suau­gu­siais vai­kais

Pro O.Po­vi­lai­tienės bu­to lan­gus ma­ty­ti Pa­ši­lai­čių dau­giaaukš­čių miš­kas. Jos vy­ras Apo­li­na­ras Juo­zas dir­bo Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos Che­mi­jos ir che­minės tech­no­lo­gi­ jos ins­ti­tu­te – bu­vo gal­va­nop­las­ti­ kos la­bo­ra­to­ri­jos šalt­kal­vis. Kai žu­ vo, A.J.Po­vi­lai­čiui bu­vo 53 me­tai. O.Po­vi­lai­tienė, iš pro­fe­si­jos – in­ži­nierė, džiau­gia­si, kad vai­kai baigė moks­lus, su­si­tvarkė sa­vo gy­ve­nimą. Ro­ber­tas stu­di­ja­vo psi­ cho­lo­giją, Da­rius dir­ba ban­ke sky­ riaus vir­ši­nin­ku. Edi­ta Vil­niaus uni­ver­si­te­te mokė­si eko­no­miką, da­bar gy­ve­na Jung­tinė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se. „Sūnūs su­kūrę sa­vo šei­mas, tu­ riu pen­kis anū­kus. Aš čia – vie­nui vie­na“, – sakė 70-metė O.Po­vi­lai­ tienė. Ji yra 1991 m. sau­sio 13-ąją žu­vu­sių ar­timųjų bend­ri­jos „Bi­čiu­ lystė“ pir­mi­ninkė. Jų žūtis at­ro­do be­prasmė

Per tuos 22 me­tus smar­kiai pa­ si­keitė ir pa­ti Lie­tu­va. Ar ji to­kia, ko­kią įsi­vaiz­da­vo, ko­kia tikė­jo, dėl ko­kios žu­vo jos vy­ras Apo­li­na­ras Juo­zas? „Ką jūs? La­bai skau­du. At­ ro­do, be­prasmė jų žūtis. Būtų daug leng­viau ir tą ne­tektį, tą tra­ge­diją

iš­gy­ven­ti, kai ma­ty­tu­me, kad tiek Sei­mo, tiek Vy­riau­sybės na­riai ne­ gal­vo­ja tik apie sa­ve, bet apie vi­ sus žmo­nes, sten­gia­si dėl jų. Jei­gu vis­kas būtų, kaip turėtų būti, vi­sai ki­to­kią Lie­tuvą šian­dien turė­tu­me. Juk tiek lai­ko pra­ėjo! Bet yra kaip yra, už­tat la­bai skau­du“, – kalbė­jo O.Po­vi­lai­tienė. Mo­te­ris pri­dūrė, kad se­ka po­li­ti­ nius įvy­kius ir per ra­diją, ir per te­ le­vi­ziją, ir spaudą skai­to. O.Po­vi­ lai­tienė, kaip ir ki­ti Sau­sio 13-osios aukų ar­ti­mie­ji, gau­na vals­ty­binę pen­siją. Ta­čiau lo­pant vals­tybės biud­žetą nuo 2010 m. sau­sio ji su­ ma­žin­ta 19 pro­c. – da­bar ji sie­kia 1296, o bu­vo 1600 litų.

Griū­da­mas pe­ti­mi užk­liudė ka­ri­ninką. Ka­ri­nin­kas at­si­ sukęs į jį pa­lei­do se­ riją šūvių – į lie­tuvį lėkė tra­suo­jan­čio­ sios kul­kos.

„Mums sakė, kad ma­žiau tą pen­ siją su­ma­žins, ta­čiau paaiškė­jo, kad ne. Ir iki šiol jos neatkūrė, – kalbė­ jo Ona. – Aukų žmo­noms, ku­rios dar dir­ba, iš tos vals­ty­binės pen­si­ jos li­ko tik apie 500 litų. Skundėmės, rašėm, bet nie­ko ne­laimė­jom. Iš­gir­do­me to­kių ko­men­tarų: „O kas jūs to­kie esa­te? Lie­tu­vo­je – tiek ir tiek pen­si­ninkų.“

Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos (da­bar­ti­ nio Sei­mo) rūmų – abiem bu­vo ar­ čiau dar­bo. Tą lem­tingąjį va­karą Ona vy­ rui pa­si­ūlė nuei­ti prie te­le­vi­zi­jos bokš­to, nes jis – ne­to­li namų. Juo­ du nu­ėjo su vie­nu sūnu­mi, bet su­ šalę vi­si grįžo na­mo. Sekė įvy­kius per ra­diją, te­le­vi­ziją. Po kiek lai­ko vy­ras prie bokš­to išė­jo vie­nas. Ne­ su­laukę tėvo, jo ten ieš­ko­ti išbė­ go sūnūs. Pas­kui šei­ma, gi­minės jo ieš­ko­jo vi­so­se karš­to­se vie­to­se, li­ go­ninė­se. „Li­ko skam­bin­ti tik į morgą. Aš bi­jo­jau skam­bin­ti – pa­pra­ šiau bend­ra­dar­bio. Jis pa­skam­ bi­no. Pas­kui pa­skam­bi­no man ir pa­klausė, kaip vy­ras bu­vo ap­si­ rengęs. Viską su­pra­tau. Su bend­ ra­d ar­b iu ir vy­res­n iuo­j u sūnu­ mi Da­riu­mi nu­va­žia­vo­me į morgą Po­loc­ko gatvė­je. Sa­vo vyrą ra­ dau ten. Man blo­ga pa­si­darė, sūnus nual­po. Kai grįžo­me na­mo, jis pra­dėjo kliedė­ti“, – bai­siau­ sias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas pri­si­ minė O.Po­vi­lai­tienė. Ge­ro­kai vėliau vy­ro žu­vi­mo ap­ lin­ky­bes Ona ap­ti­ko liu­di­ninkų pri­s i­m i­n i­m uo­se. Per su­m aištį A.J.Po­vi­lai­tis at­si­dūrė ar­ti de­ san­ti­ninkų. Šie jį stūmė šau­tuvų buožė­mis, bet jis pa­sly­do ir par­ griu­vo. Griū­da­mas pe­ti­mi užk­liudė ka­ri­ninką. Ka­ri­nin­kas at­si­sukęs į jį pa­lei­do šūvių se­riją – į lie­tuvį lėkė tra­suo­jan­čio­sios kul­kos. Kūne bu­ vo daug kulkų. „Jam nu­kir­to aortą ir jis… tuoj pat… vie­toj“, – sakė žmo­na. Mo­ters gy­ve­ni­mas – su­luo­šin­tas

Šūvių se­riją pa­lei­do ka­ri­nin­kas

Ap­mal­ši­nu­si ne­rimą, mo­te­ris pri­ si­minė tas tra­giš­kas die­nas. Po­vi­ lai­čiai daž­niau­siai budė­da­vo prie

Ona li­ko su tri­mis vai­kais. Jau­ niau­sias, Ro­ber­tas, mokė­si aš­tun­ to­je klasė­je, Edi­ta – pa­sku­ti­nia­me uni­ver­si­te­to kur­se. To­mis bai­sio­

„„Tankai: 1991-ųjų sausio pradžioje sovietų desantininkai kulkomis suvarpė

vaitės prie televizijos bokšto prasidės tikros skerdynės. 

mis die­no­mis po tėvo žūties jo­kie psi­cho­lo­gai į jų namų du­ris ne­pa­ si­beldė. „Ma­no gy­ve­ni­mas po vy­ro žūties – su­luo­šin­tas, jo ne­tek­tis – bai­si. Jis bu­vo la­bai ge­ras. Nep­la­ na­vau, kad lik­siu vie­na su vai­kais, kad vie­na turė­siu juos leis­ti į gy­ve­ nimą. Taip bai­su bu­vo. Ma­ne slėgė la­bai di­delė at­sa­ko­mybė – ne­ži­no­ jau nei ką, nei kaip da­ry­ti, – pa­sa­ ko­jo O.Po­vi­lai­tienė. – Kai bu­vo vy­ ras, jau­čiau už­nu­garį. Jis da­ry­da­vo vi­sus vy­riš­kus dar­bus ir spręsda­vo vy­riš­kus rei­ka­lus, aš – mo­te­riš­kus. Ir stai­ga to už­nu­ga­rio ne­li­ko – man užg­riu­vo vis­kas.“ Po vy­ro žūties ji nak­ti­mis daž­nai verk­da­vo ir jį sap­nuo­da­vo. Vie­na­ me sap­ne jis at­ėjo su ja at­si­svei­kin­ ti. „Ma­nau, jis mums pa­de­da“, – ti­ki našlė. Šei­ma ne­te­ko ir glo­bo­ti­nio

„„Tikė­ji­mas: „Ma­no gy­ve­ni­mas po vy­ro žūties – su­luo­šin­tas, jo ne­tek­tis – bai­si. Bet ma­nau, kad jis mums pa­

de­da“, – sakė A.J.Po­vi­lai­čio žmo­na Ona, po vy­ro žūties li­ku­si su tri­mis vai­kais. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Da­riaus Ger­bu­ta­vi­čiaus mo­ti­na Vincė Ger­bu­ta­vi­čienė lie­jo aša­ ras. Ta­čiau šįkart – ne dėl Da­riaus. Prieš du mėne­sius juo­du su vy­ru An­ta­nu ne­te­ko ir 29-erių Ja­ros­la­ vo, kurį par­si­vežė iš vaikų namų po Da­riaus žūties. „Mirė. Šir­dis su­sto­jo. Jį ra­do nu­griu­vusį gatvė­ je. Su tar­dy­to­ja dar ne­bend­ra­vau – tie­siog ne­galė­jau, – verk­da­ma pa­ sa­ko­jo 71 metų V.Ger­bu­ta­vi­čienė.

– Jis ne­su­muš­tas, neuž­muš­tas. Mo­ra­liš­kai pra­stai jau­čiuo­si. Jis man bu­vo tik­ras sūnus.“ Ar­gi Ja­ros­la­vas jiems pa­keitė Da­rių? „To žod­žio „pa­keitė“ ne­ ga­li­ma var­to­ti. Bet tuo mo­men­ tu jis pa­keitė. Tik­rai. Jei­gu ne jis, ne­ži­nau, kaip vi­sa būčiau ištvė­ru­ si. Mes jį pa­ėmėme tų metų pa­va­ sarį – ge­gužę jis jau bu­vo pas mus. Bu­vo aš­tuo­ne­rių metų. Turė­jo­me įfor­minę jo globą, jis mums bu­ vo tik­ras sūnus. Nie­ka­da gy­ve­ni­ me ne­gal­vo­jau, kad Ja­ros­la­vas – ne ma­no. Ir jis pas mus gy­ve­no iki pra­ėju­sių metų lapk­ri­čio 2 d. Da­ rius pas mus bu­vo 17 su pu­se, o Ja­ ros­la­vas – 22 me­tus, ir jis jau bu­vo suaugęs žmo­gus. Ta­da gy­ve­ni­mas klo­jo­si vie­naip, da­bar – ki­taip“, – dėstė V.Ger­bu­ta­vi­čienė. Ja­ros­la­vas pa­dėda­vo tvar­ky­ti bui­ties rei­ka­lus. Jis vai­ra­vo ma­šiną – ir į par­duo­tuvę nu­si­pirk­ti mais­ to sa­vo globė­jus nu­vež­da­vo, ir į ka­ pi­nes. Abiejų bend­raam­žių su­tuok­ti­nių svei­ka­ta pra­sta – tam turė­jo įta­kos Da­riaus žūtis. „Vy­ras la­bai sun­kiai ser­ga, tris in­sul­tus pa­tyrė. Kiek­vie­nais me­ tais gu­li li­go­ninė­je, va­žiuo­ja į sa­na­ to­riją. O aš vos vaikš­tau, nes rei­kia ke­lio sąnarį keis­ti. Bet ne­ga­liu ope­ ruo­tis, nes ne­tu­riu kam vy­ro pa­lik­


7

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

numerio tema

apie to­kią Lie­tuvą

M.Gor­ba­čio­vas Tai­kos pre­mi­ja džiau­gia­si iki šiol Lai­ma Že­mu­lienė Žu­vu­sių už Lie­tu­vos laisvę ar­ti­ mie­ji ma­no, kad kru­vi­na­sis 1991 m. sau­s io 13-osios sek­m a­d ie­n is Vil­n iu­j e išau­š o ne be tuo­m e­č io So­v ietų Sąjun­g os pre­z i­d en­t o Mi­c hai­l o Gor­b a­č io­v o (nuotr.) ži­n ios.

Ta­d a so­v ietų ka­r iuo­m enė ir spe­cia­lie­ji da­li­niai ka­ri­ne jėga mėgi­no nu­vers­ti teisėtą Lie­tu­ vos vald­žią, 1990 m. ko­vo 11 d. pa­skel­bu­sią ša­lies ne­prik­lau­so­ mybę nuo SSRS. Vil­niu­je lie­jo­si krau­jas, o M.Gor­ba­čio­vas did­žia­ vo­si prie­š me­tus jam įteik­ta No­ be­lio tai­kos pre­mi­ja už Šal­to­jo ka­ro nu­trau­kimą. „Per­nai ma­no sūnus Ro­ber­tas, mūsų or­ga­ni­za­ci­ja rašė­me į Nor­ ve­gi­jos No­be­lio ko­mi­tetą ir pra­ šėme anu­liuo­ti M.Gor­ba­čio­vui su­teiktą No­be­lio tai­kos pre­miją. Pridė­jo­me knygą su nuo­trau­ko­mis apie Sau­sio 13-osios įvy­kius, vaiz­ da­juostę. Iki šiol – jo­kio at­sa­ky­ mo. Ma­nau, žu­dynės Vil­niu­je be jo ži­nios tik­rai ne­vy­ko“, – kalbė­ jo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to žu­vu­sio Apo­li­na­ro Juo­zo Po­vi­lai­čio žmo­na Ona Po­vi­lai­tienė – 1991 m. sau­sio 13-ąją žu­vu­sių ar­timųjų bend­ri­jos „Bi­čiu­lystė“ pir­mi­ninkė. Lie­tu­vo­je šios so­vietų ka­riš­ kių žu­dynės ver­ti­na­mos kaip ka­ ro nu­si­kal­ti­mai ir nu­si­kal­ti­mai žmo­giš­ku­mui. „M.Gor­ba­čio­vas tik­rai ži­no­ jo, kas Vil­niu­je vyks­ta. Sa­ky­ti, kad ne­ži­no­jo, ne­ga­li­ma. Ma­nau, jis ne­prieš­ta­ra­vo šau­dy­mams, – sakė žu­vu­sio­jo Vy­tau­to Vait­ kaus sūnus pe­da­go­gas Ro­ber­ tas Vait­kus. – Ma­ža ša­lis ma­ žai kam rūpi. Nor­ve­gi­ja tik­rai ne­ga­dins san­ty­kių su Ru­si­ja dėl Lie­tu­vos. Kaip bu­vo su de­san­ ti­nin­ku Go­lo­va­to­vu (buvęs Vil­ niu­je dis­lo­kuo­to Ru­si­jos spe­cia­

Spaudos rūmus. Tačiau taikiai piketuojantys vilniečiai dar nemanė, kad savo ugnį jie nukreips į žmones ir po sa„Fotodienos“ / Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

ti pri­žiūrė­ti. Jis vaikš­to, bet vis tiek juo rei­kia pa­si­rūpin­ti, – sakė mo­te­ ris. – Nuo tos li­gos jį ap­nin­ka bai­ mės jaus­mas.“ Sup­ra­to, kad ten bu­vo ne jis

17-me­tis D.Ger­bu­ta­vi­čius tuo­ metė­je Vil­niaus 13-ojo­je sta­ty­bi­ ninkų mo­kyk­lo­je mokė­si sta­liaus ama­to. Da­rius žu­vo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Jis bu­vo vien­tur­tis Ger­bu­ ta­vi­čių sūnus. Vai­ki­nas budė­da­vo iki vėlu­mos ir prie Sei­mo pa­sta­to, ir prie te­le­vi­ zi­jos bokš­to. Mo­ti­na pa­me­na, kad kartą jis grįžo 4 va­landą. Vie­nam jau­nes­niam gi­mi­nai­čiui Da­rius bu­ vo žadėjęs įra­šy­ti kaž­ko­kią mu­zi­ kos ka­setę. Gal mėnesį ne­su­gebė­jo to pa­da­ry­ti, o vi­sai prie­š mirtį įra­ šė. Kai grįžo na­mo, ati­davė. „Tru­putį pa­bu­vo na­muo­se, pa­ kalbė­jo, už­valgė. Sa­ko, drau­gai manęs kie­me lau­kia. Ir išė­jo. Nie­ko blo­go ne­pa­gal­vo­jo­me. Pas­kui visą naktį skam­bi­nau drau­gams. Ma­ niau, jei kur nors taip il­gai už­si­ bu­vo, tai na­mo pa­skam­bintų. Paė­ miau jo už­rašų kny­gutę ir visą naktį ieš­ko­jau tais te­le­fo­nais. Vie­no­je vie­to­je at­si­liepė, pa­sakė, kad kar­ tu yra ir Da­rius. Bet aš ne­pa­sa­kiau pa­vardės. Pas­kui vėl ten pa­skam­ bi­nau. Iš­gir­dau at­sa­kymą, kad išė­ jo prie Sei­mo. Pas­kui šovė į galvą

min­tis – gal yra grupė­je dar vie­nas Da­rius? Pas­kam­bi­nau auklė­to­jai. Sa­ko, taip, yra. Sup­ra­tau, kad ten bu­vo ne jis“, – pa­sa­ko­jo žu­vu­sio­ jo mo­ti­na. Rytą tėvai pra­dėjo ieš­ko­ti sūnaus. Jis ne­turė­jo jo­kio do­ku­men­to. Ka­ dan­gi bu­vo šau­kia­mo­jo am­žiaus, mo­ti­na bu­vo lie­pu­si su sa­vi­mi ne­ si­ne­šio­ti do­ku­mentų. Ap­va­žia­vo ke­lias li­go­ni­nes – ne­ra­do.

Jei­gu vis­kas būtų, kaip turėtų būti, vi­ sai ki­to­kią Lie­tuvą šian­dien turė­tu­me. Juk tiek lai­ko pra­ ėjo! Bet yra kaip yra, už­tat la­bai skau­du. „Jei jis būtų li­go­ninė­je ir galėtų kalbė­ti, tik­rai pra­neštų ar pra­šytų kitų pra­neš­ti, kur yra, – tuo me­ tu gal­vo­jo mo­ti­na. – Va­žiuo­kim į morgą.“ Ten Ger­bu­ta­vi­čiai ir su­ ra­do sa­vo Da­riaus kūną. Tais me­tais pra­ra­do abu tėvus

Ro­ber­to Vait­kaus gy­ve­ni­mas ne­ le­pi­no. Kai Sau­sio 13-ąją žu­vo tė­ vas – Vil­niaus spor­to rūmų dar­bi­

nin­kas 47 metų Vy­tau­tas Vait­kus, vien­tur­čiam sūnui Ro­ber­tui bu­vo še­šio­li­ka. R.Vait­kus baigė My­ko­lo Ro­me­ rio bei Vil­niaus pe­da­go­ginį uni­ ver­si­te­tus, įgi­jo anglų fi­lo­lo­gi­jos ir teisės spe­cia­ly­bes. Vil­niaus koo­pe­ ra­ci­jos ko­le­gi­jo­je ir Emi­li­jos Plia­te­ rytės pro­gim­na­zi­jo­je jis dėsto an­ glų kalbą. Ro­ber­tas su žmo­na Kris­ti­na au­gi­ na du vai­kus – 3 metų Ka­rolį ir tuoj 5-erių su­lauk­siantį Do­mi­nyką. „Tą dieną per pie­tus ėjau prie Sei­mo pa­sta­to, o tėve­lis va­ka­re išė­jo prie te­le­vi­zi­jos bokš­to. Budė­da­vo­me. Tais me­tais bai­giau mo­kyklą. Tų metų pa­bai­go­je mirė ir ma­ma. Jai bu­vo skrand­žio vėžys. Sun­ku bu­ vo“, – ne­slėpė 38 metų R.Vait­kus. Na­muo­se jis li­ko vie­nas kaip pirš­tas. Jo globė­ja bu­vo pa­skir­ta te­ta – ma­mos pus­se­serė. Vai­kiną psi­cho­lo­giš­kai pa­laikė, jam pa­dėjo gi­minės, žmonės iš Sau­sio 13-osios bro­li­jos. Kai bu­vo gy­vi tėvai, jų na­muo­se daž­nai būda­vo kal­ba­ma apie Lie­ tu­vos laisvę. Ar Lie­tu­va ta­po to­ kia vals­ty­be, dėl ku­rios bu­vo ver­ ta paau­ko­ti sa­vo gy­vybę? „Kaip ma­to­me, ne to­kia. Bet ne­ ga­li­ma su­ta­pa­tin­ti Lie­tu­vos ne­ prik­lau­so­mybės su po­li­tikų no­ru pa­si­pel­ny­ti“, – sakė R.Vait­kus.

lio­sios pa­skir­ties „Al­fa“ būrio va­das, va­do­va­vo „Al­fa“ gru­pei, ku­ri sau­sio 13 d. štur­ma­vo te­le­ vi­zi­jos bokštą bei Ra­di­jo ir te­le­ vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­tus, – red. pa­st.)? Aust­rai su­laikė, bet kitą dieną grąži­no į Ru­siją.“ „Net jei­gu gink­luo­to­sios pa­ jėgos Vil­niu­je veikė be M.Gor­ ba­čio­vo įsa­ky­mo (kaip tei­gia jis pa­ts), jo ty­lus pri­ta­ri­mas ar­ba veiksmų iš­tir­ti įvykį ir nu­baus­ti as­me­nis, nau­do­ju­sius gink­luotą jėgą – ko­vi­nius šaud­me­nis, sun­ kiąją ka­rinę tech­niką prie­š ci­vi­lius as­me­nis ir ci­vi­lius ob­jek­tus, ne­si­ ėmi­mas taip pat su­da­ro pa­grindą M.Gor­ba­čio­vo at­sa­ko­my­bei pa­gal tarp­tau­tinės baud­žia­mo­sios tei­ sės stan­dar­tus“, – yra sakęs žu­ vu­sio laisvės gynė­jo A.J.Po­vi­lai­ čio sūnus psi­cho­lo­gi­jos dak­ta­ras Ro­ber­tas Po­vi­lai­tis. Buvęs SSRS pre­zi­den­tas ne­ bend­ra­dar­biau­ja su Lie­tu­vos teisė­sau­ga, ku­ri sie­kia jį ap­klaus­ ti. Praė­ju­sių metų kovą po­li­ti­kos, pa­sau­li­nių ki­no bei šou žvaigžd­žių ir rusų oli­garchų ap­sup­ty­je Lon­do­ne triukš­min­gai at­šventęs 80-metį, Tai­kos pre­mi­ja Gor­bis pui­kuo­ja­si iki šiol.

Šiurpi statistika 1991-ų jų sau­s io pra­d žio­j e Vil­n iu­ je pra­d ėjus siautė­t i so­v ietų ka­r iš­ kiams, ra­g i­n a­m i sau­g o­t i tuo­m etės Aukš­č iau­s io­s ios Ta­r y­b os rūmų, te­l e­v i­z i­j os bokš­to, Ra­d i­j o ir te­l e­v i­ zi­j os ko­m i­te­to pa­s ta­to žmonės plūdo prie jų ne tik iš Vil­n iaus, bet ir

iš vi­s os Lie­t u­vos. Sau­s io 13-osios naktį, so­v ietų ka­r iuo­m e­n ei ir spe­ cia­l ie­s iems da­l i­n iams ban­d ant užim­t i te­l e­v i­z i­j os bokštą bei Ra­d i­ jo ir te­l e­v i­z i­j os ko­m i­t e­t o pa­s tatą, žu­vo 14, bu­vo su­ž eis­t i 702 be­g ink­ liai žmonės.

„„Šeima: R.Vaitkus su žmona Kristina ir vaikais Karoliu bei Dominyku. 

Asmeninio archyvo nuotr.


8

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

užribis diena.lt/naujienos/kriminalai

Il­ga­pirš­čių ma­žiau – nuo­sto­lių dau­giau Nors va­gys­čių skai­čius Lie­tu­vo­je ma­žė­ja, va­gys pri­da­ro penk­ta­da­ liu dau­giau nuo­sto­lių. Il­ga­pirš­čių ro­ju­mi iš­lie­ka Vil­nius – jo ap­skri­ ty­je per­nai įvyk­dy­ta tiek va­gys­ čių, kiek li­ku­sio­je ša­lies da­ly­je.

Ant­ra­d ie­n į Vil­n iu­je, Užu­py­ je, įvyk­dy­tas ne­re­gė­tas įsi­bro­vi­ mas į bend­ro­vės pa­tal­pas. Vi­du­ry bal­tos die­nos kau­kė­tas vy­ras iš­ dau­žė biu­ro pa­tal­pų lan­go stik­lą, įsi­ropš­tė į vi­dų, nu­gvel­bė kom­ piu­te­rį ir pa­si­ša­li­no. Vi­sa tai bu­vo tik ins­ce­ni­zuo­ta žai­biš­ka va­gys­tė, ku­ri už­tru­ko ke­lias aki­mir­kas. Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro duo­me­ni­mis, per pir­mus vie­nuo­li­ka praė­ju­sių me­tų mė­ne­ sių bu­vo re­gist­ruo­ta 26,9 tūkst. va­gys­čių – 12,3 pro­c. ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu užper­nai. Dau­giau­sia va­gys­čių re­gist­ruo­ja­ ma di­džiau­siuo­se Lie­tu­vos mies­ tuo­se: Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­ je, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se. „Pi­kas trun­ka nuo 9 iki 11 val. Vė­liau va­gys bai­mi­na­si iš dar­bo ar iš mo­kyk­lų pie­tau­ti grįž­tan­čių gy­ven­to­jų, to­dėl re­tai ka­da ri­zi­ kuo­ja“, – tei­gė Lie­tu­vos kri­mi­na­ li­nės po­li­ci­jos biu­ro Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo I val­dy­bos vy­riau­sia­sis ty­ rė­jas Ar­tū­ras Bur­kaus­kas. Pa­rei­ gū­nas at­krei­pia dė­me­sį, kad gy­ ven­to­jai dėl įvyk­dy­tos va­gys­tės pa­ti­ria daug di­des­nių nuo­sto­lių, o ap­va­gia­mi jie grei­čiau dėl to, jog ver­tin­gas tur­tas sle­pia­mas stan­ dar­ti­nė­se vie­to­se. Prie­šin­gai nei iš gy­ven­to­jų, įmo­nių tur­tas va­gia­mas nak­ tį – nuo 1 iki 5 val. „Iš įmo­nių daž­niau­siai va­gia­ma žai­biš­kai. Gy­ven­to­jų na­muo­se va­gys sau

lei­džia slam­pi­nė­ti ir pus­va­lan­dį, o įmo­nė­se il­ga­pirš­čiai daž­niau­ siai už­trun­ka iki po­ros mi­nu­čių“, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. Di­de­lio gro­bio sie­kian­tys il­ga­ pirš­čiai daž­niau­siai kruopš­čiai ruo­šia­si tiek ei­da­mi vog­ti į gy­ve­ na­mą­sias, tiek į ko­mer­ci­nes pa­ tal­pas – da­ro­mi pa­si­kė­si­ni­mai sie­kiant su­ži­no­ti sau­gos tar­ny­ bos at­vy­ki­mo lai­ką. „Va­gys ne­re­tai vei­kia vie­ni, o kar­tais ir gru­pė­je – taip pa­pras­ čiau jiems pa­tiems, nes vie­ni rū­ pi­na­si įsi­lau­ži­mu, ki­ti su­si­ren­ka tur­tą“, – pa­sa­ko­jo A.Bur­kaus­kas. Drau­di­kai skel­bia apie pa­di­dė­ ju­sią ža­lą. Pa­sak drau­di­mo bend­ ro­vės „ER­GO Lie­tu­va“ Tur­to drau­di­mo de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus To­mo Ne­nar­ta­vi­čiaus, per­nai per pir­mus vie­nuo­li­ ka mė­ne­sių vi­du­ti­nė dėl va­gys­ tės pa­ti­ria­ma ža­la tur­to drau­ di­me su­da­rė apie 4,6 tūkst. li­tų – penk­ta­da­liu dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m. Kaip įpras­tai, daž­niau­siai pa­ va­gia­ma pi­ni­gų, ju­ve­ly­ri­nių dir­ bi­nių, o treč­da­lį nuo­sto­lių su­da­ro pa­vog­ta bui­ti­nė tech­ni­ka.

Grob­ti auk­so – su pe­ru­ku ir aki­niais Vil­niaus po­li­ci­ja su­lai­kė du vy­ rus, ku­rie įta­ria­mi va­gys­tė­mis iš ju­ve­ly­ri­nių par­duo­tu­vių. Nau­ jau­sia jų afe­ra – įžū­li 20 tūkst. li­ tų ver­tės auk­so va­gys­tė praė­ju­sį penk­ta­die­nį.

Sek­ma­die­nį sos­ti­nė­je po­li­ci­nin­ kai sėk­min­gai įvyk­dė ope­ra­ci­ją, per ku­rią su­lai­kė du vy­rus – 30 ir 31 me­tų vil­nie­čius. Įta­ria­mie­ ji su­čiup­ti ga­vus ver­tin­gos in­ for­ma­ci­jos iš gy­ven­to­jų. Pa­sak Vil­niaus po­li­ci­jos, mies­te pa­ sta­ruo­ju me­tu ypač pa­dau­gė­ jo auk­si­nių pa­puo­ša­lų va­gys­čių iš ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­ tu­vių. Tei­gia­ma, kad plė­ši­kai bu­vo su­gal­vo­j ę pri­m i­ty­v ų sce­n a­r i­ jų, ant ku­rio kab­liu­ko už­kib­da­ vo dau­ge­lio auk­so par­duo­tu­vių par­da­vė­jai: du tvar­kin­gai at­ro­ dan­tys vy­rai pa­pra­šy­da­vo pa­ro­ dy­ti auk­so dir­bi­nius iš ar­čiau, o įvyk­d žius pra­š y­m ą čiup­d a­vo pa­puo­ša­lų stal­čių ir pa­bėg­da­vo. Be ki­ta ko, vie­nas iš vy­rų mas­ kuo­da­vo­si – už­si­maukš­lin­da­vo pe­ru­ką, už­si­dė­da­vo aki­nius. Nau­jau­sias šių dvie­jų įta­ria­ mų va­gi­šių lai­mi­kis – 20 tūkst. li­tų ver­tės auk­sas. Penk­ta­die­nio va­ka­rą į sos­ti­nės Fa­bi­jo­niš­kių

mik­ro­ra­jo­ne įsi­kū­ru­sio pre­ky­bos cent­ro BIG ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vę „Auk­si­nė liū­tė“ atė­ ję vy­rai par­da­vė­jai ne­su­kė­lė jo­ kio įta­ri­mo. Jie pa­pra­šė pa­ro­dy­ ti vie­ną pa­puo­ša­lą, o par­da­vė­jai iš­trau­kus stal­čių su bran­ge­ny­ bė­mis vie­nas vy­rų grie­bė jį ir pa­ spru­ko į lau­ką. Iš­bė­gu­sius va­gis ban­dė vy­tis ap­sau­gi­nin­kas, ta­ čiau ne­sėk­min­gai – vy­rai su gro­ biu pra­din­go sau­sa­kim­šo­je au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je. Po va­gys­tės pre­ky­bos cent­ras bu­vo kaip­mat už­da­ry­tas, įvy­kio vie­to­ je il­gai dar­ba­vo­si po­li­ci­jos kri­mi­ na­lis­tai. Pa­sak sos­ti­nės po­li­ci­jos, su­lai­ ky­tie­ji ne vie­ni yra įta­ria­mie­ji – taip pat ieš­ko­ma ga­li­mų jų bend­ ri­nin­kų.

„„Pavojus: einant žvejoti ant ledo, specialistai pataria pasirūpinti bent minimalia apsauga – smaigais. 

Gedimino Bartuškos nuotr.

Bau­dų iš­si­gan­dę žve­jai šluo­ja par­duo­tu­ves Jau šį sa­vait­ga­lį į žūk­lę ant le­do – tik su smai­gais. To­kia ap­sau­ gos prie­mo­nė nuo šiol pri­va­lo­ma kiek­vie­nam po­le­di­nės žūk­lės en­tu­zias­tui. Ap­lin­kos mi­nist­ro Va­len­ti­no Ma­ zu­ro­nio įsa­ky­mu, vi­si žve­jai pri­va­ lo ženg­ti ant le­do pa­si­rū­pi­nę bent mi­ni­ma­lia ap­sau­ga – smai­gais. Kaip sa­vait­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ sa­kė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jas Vil­man­ tas Grai­čiū­nas, šis ne­bran­gus įran­ kis ga­li iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, ypač ant to­kio ne­sta­bi­laus, plo­no ir sli­daus le­do. „Po to­kio ato­drė­kio le­das la­ bai ne­vie­no­do sto­rio – vie­nur 10 cm, ki­tur vos ke­lių“, – tei­gė spe­ cia­lis­tas. Esant to­kioms są­ly­goms, la­bai leng­va įlūž­ti ir la­bai sun­ku iš­ si­ka­pa­no­ti, o smai­gai yra ge­riau­sia prie­mo­nė iš­si­gel­bė­ti. Prieš dve­jus me­tus Sei­me bu­ vo re­gist­ruo­tos Mė­gė­jiš­kos žūk­ lės įstatymo pa­tai­sos, ta­čiau jos ne­bu­vo pa­tvir­tin­tos. Tuo­met bu­ vo nu­ma­ty­tas drau­di­mas lip­ti ant plo­nes­nio nei 5 cm le­do, prie­vo­ lė tu­rė­ti gel­bė­ji­mo lie­me­nę. Pa­ sak V.Grai­čiū­no, lie­me­nė ne pa­ti ge­riau­sia ap­sau­gos prie­mo­nė, – įlū­žus le­di­nia­me van­de­ny­je ne­

pri­ge­ria­ma, ta­čiau daug grei­čiau su­šą­la­ma nes sun­ku iš­si­ka­ba­ro­ ti. Lie­me­nė taip pat truk­do gręž­ ti le­dą ir lais­vai ju­dė­ti. O smai­gai ne tik pi­gūs – iki 20 li­tų, bet ir ne­ var­žo ju­de­sių.

Esant to­kioms są­ly­ goms, la­bai leng­va įlūž­ti ir la­bai sun­ku iš­si­ka­pa­no­ti, o smai­ gai yra ge­riau­sia prie­mo­nė iš­si­gel­bė­ti. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria smai­gus bent jau už­si­mes­ti ant kak­lo. Ta­čiau tiek in­ter­ne­te, tiek žve­jy­bos reik­me­ nų par­duo­tu­vė­se siū­lo­mi smai­gai yra skęs­tan­tys, tad žve­jai tu­rė­tų juos pri­si­ka­bin­ti. Spe­cia­lis­tai tei­ gia, kad smai­gus ga­li­ma pa­si­da­ry­ti ir pa­tiems – dvi ylas ar at­suk­tu­vus su­riš­ti vir­ve­le. Smai­gų ne­tu­rin­tys

žve­jai bus įspė­ti, ta­čiau ins­pek­to­riai ža­da ne­si­smul­kin­ti ir pa­žei­dė­jams skir­ti bau­das nuo 25 iki 200 li­tų. Pa­bū­gę bau­dų, po­le­di­nės žūk­ lės mė­gė­jai iš­kart su­si­grie­bė. Kai ku­rio­se Vil­niu­je esan­čio­se žūk­lės par­duo­tu­vė­se praė­ju­sį penk­ta­die­ nį iki 20 li­tų kai­nuo­jan­tys smai­gai bu­vo graibs­ty­te iš­graibs­ty­ti, ki­ to­se par­da­vi­mas išau­go pu­sant­ ro kar­to. Per­nai ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai 27 kar­tus vy­ko prie už­ša­lu­sių van­ dens tel­ki­nių, dau­giau nei pu­sė šių iš­kvie­ti­mų te­ko Vil­niaus gel­bė­to­ jams. Iš vi­so per­nai iš le­di­nio van­ dens iš­trauk­ta per pus­šim­tis žve­ jų, pen­kiems me­di­kai pa­dė­ti jau ne­ga­lė­jo. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­ lip­ti ant plo­no le­do, o ei­nant žve­ jo­ti su gru­pe su­si­riš­ti ar tu­rė­ti ša­ li­ką arba vir­vę. Ug­nia­ge­sių skai­čia­vi­mais, vi­du­ ti­niš­kai vie­nas iš­kvie­ti­mas gel­bė­ti įlū­žu­sio po­le­di­nės žūk­lės en­tu­zias­ to mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­nuo­ja apie 1 tūkst. li­tų.

Pa­si­kė­si­no į Lie­tu­vos tris­pal­vę Links­my­bės Vil­niu­je dviem Pran­ cū­zi­jos pi­lie­čiams kai­nuos po 230 li­tų. To­kia bau­da jiems skir­ta už ne­di­de­lį chu­li­ga­niz­mą – ban­dy­ mą pa­vog­ti Lie­tu­vos vals­ty­bi­nę vė­lia­vą.

Chu­li­ga­niš­kai be­siel­gian­tys jau­ni vy­rai Vil­niu­je prie A.Jakš­to gat­vė­je esan­čios Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos bu­ vo pa­ste­bė­ti ant­ra­die­nio ry­tą, kaip

pra­ne­šė sos­ti­nės po­li­ci­ja. Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jus po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams, vie­nas vy­ru­kų ban­dė spruk­ ti, o ki­tas, lyg svei­kin­da­ma­sis su jais, mo­si­ka­vo nu­ka­bin­ta vė­lia­va. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad vė­lia­ vą ban­dė pa­vog­ti jau­ni pran­cū­zai. 19-me­čiui ir me­tais vy­res­niam jo ko­le­gai po­li­ci­nin­kai nu­sta­tė leng­ vą gir­tu­mą. Parengė Jonas Varnas


9

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

žalias miestas Se­na­mies­čio gy­ven­to­jai skund­žia­si, kad vald­žia ra­gi­na rūšiuo­ti at­lie­ kas, ta­čiau tin­ kamų sąlygų tam ne­su­ku­ria – trūksta kon­tei­ ne­rių, o ir al­ter­ na­tyvų neieš­ ko­ma. Sa­vi­val­ dybė at­ker­ta, kad daž­nai pa­ tys gy­ven­to­jai ne­no­ri kon­tei­ ne­rių po sa­vo lan­gais.

Kaip rūšiuo­ti at­lie­kas

„„Trūksta: Vil­niaus mies­te yra apie 950 komp­lektų at­liekų rūšia­vi­mo kon­tei­ne­rių, ta­čiau sos­tinės se­na­mies­ty­je jie –

re­tas reiš­ki­nys. 

„Fo­to­die­nos“ / Ka­ro­lio Ka­volė­lio nuo­tr.

Kas kal­tas, kad se­na­mies­ty­je trūksta kon­tei­ne­rių? Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

„Prieš po­r ą metų bu­vo at­vež­ ti kon­tei­n e­r iai ir į mūsų kiemą. Du iš jų stovė­jo šiek tiek nuo­ša­ liau, bet vis tiek prie pat namų. Pas­tovė­jo sa­vaitę ir din­go. Sup­ ran­tu, kaip svar­bu rūšiuo­ti, ir tai da­rau, ta­čiau gy­ven­da­ma Pa­lan­ gos gatvė­je mai­šus tu­riu ne­šti iki Re­for­matų skve­ro Py­li­mo gatvė­ je“, – pik­ti­no­si rūšiuo­ti bui­ti­nes at­l ie­kas pa­s i­ry­ž u­s i jau­n a mo­te­ ris Agnė. Sa­vi­val­dybė ne­pa­sirū­pi­na

Kaip teigė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ jos At­liekų de­par­ta­men­to di­rek­ torė Vil­ma Ka­ro­sienė, už tai at­sa­ kin­ga mies­to sa­vi­val­dybė, ku­riai ski­ria­mi pi­ni­gai, pa­sa­ky­ta, ko­kia tu­ri būti vie­šo­ji ko­mu­na­li­nių at­ liekų tvar­ky­mo pa­slau­ga ir kas ją vyk­do. Žmonės pri­va­lo rūšiuo­ti ir jiems tu­ri būti su­teik­ta ga­li­mybė tai da­ry­ti.

Vil­niaus mies­te šiuo me­tu yra „„Apie 950 komp­lektų ant­ri­nių ža­

liavų rūšia­vi­mo kon­tei­ne­rių (var­ pe­lių), praei­tais me­tais bu­vo pa­sta­ ty­ta 200 komp­lektų. „„ Apie 2554 šiukš­liadė­žes, per me­

tus vi­d u­t i­n iš­k ai pa­s ta­t o­m a apie 130 vie­netų. „„Apie 30 tūkst. įvai­rios tal­pos ko­

mu­na­li­nių at­liekų su­rin­ki­mo kon­ tei­ne­rių.

„Blo­gai, kad žmonės ne­ži­no ir jiems trūksta vietų, kur mes­ti at­ lie­kas. O jei trūksta kon­tei­ne­rių ar dėl ko­kių nors prie­žas­čių jų ne­ ga­li­ma vie­nur ar ki­tur pa­sta­ty­ti, gal ga­li­ma pa­sta­ty­ti kitų prie­mo­ nių ar žmonėms pa­si­ūly­ti, at­si­ žvel­giant į spe­ci­fiką, pa­vyzd­žiui, spal­votų maišų“, – aiš­ki­no sky­ riaus va­dovė. Did­žiau­sia pro­ble­ma – vie­ta

Sa­vi­val­dybės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Vi­ li­ja Gri­go­nienė ma­no, kad did­žiau­sia pro­ble­ma yra kon­tei­ne­rių vie­ tos pa­rin­ki­mas. Pa­sak jos, rūšia­ vi­mo kon­tei­ne­riai turėtų būti ša­ lia ko­mu­na­li­nių, bet daž­nai nėra tech­ni­nių ga­li­my­bių įreng­ti to­kių aikš­te­lių, nes se­na­mies­ty­je ma­ži kie­mai, sun­ku pri­va­žiuo­ti ir pri­ žiūrė­ti. Todėl jie daž­niau­siai sta­ to­mi vie­šo­se vie­to­se, kur di­des­nis gy­ven­tojų srau­tas. Pak­laus­ta, kodėl al­ter­na­ty­va ne­ galėtų tap­ti spal­vo­ti mai­šai, ku­rie užimtų ma­žiau vie­tos kie­muo­se, pa­šne­kovė at­sakė, kad da­bar ga­ lio­jan­čio­se At­liekų tvar­ky­mo tai­ syklė­se ne­nu­ma­ty­tas toks su­rin­ki­ mo būdas. „At­liekų su­rinkė­jai įpa­rei­go­ti at­lie­kas ir ant­ri­nes ža­lia­vas rink­ti tam skir­tais kon­tei­ne­riais. O sa­ vo ini­cia­ty­vos jie kol kas ne­ro­do. Ta­čiau si­tua­ci­ja ga­li pa­gerė­ti pa­ si­kei­tus Pa­kuotės ir pa­kuo­čių at­ liekų tvar­ky­mo įsta­ty­mui, ku­ris įsi­ga­lio­jo nuo sau­sio 1 d. Įsibėgė­ jus nau­jai tvar­kai, vi­s i at­l iekų turė­to­jai bus suin­te­re­suo­ti su­ rink­ti kuo dau­giau pa­kuo­čių ir ki­

tų ant­ri­nių ža­liavų, nes pa­si­keitė fi­nan­sa­vi­mo tvar­ka“, – dėstė sa­ vi­val­dybės at­stovė.

Vil­ma Ka­ro­sienė:

Pir­miau­sia rei­kia gy­ven­to­jui pa­si­ūly­ti prie­mo­nių, in­for­muo­ ti, ką ir kaip da­ry­ti, nes jie tai tu­ri ži­no­ti, o ne pa­tys ieš­ko­ti. No­ri ne vi­si

V.Gri­go­nienės tei­gi­mu, vie­ni gy­ ven­to­jai skund­žia­si, kad trūks­ ta kon­tei­ne­rių, o ki­ti konf­lik­tuo­ ja tar­pu­sa­vy­je, nes ne vi­si no­ri, kad kon­tei­ne­riai stovėtų ar­ti na­ mų. Spren­di­mas iš­vež­ti rūšia­vi­ mo kon­tei­ne­rius ga­li būti priim­ tas at­si­žvel­giant į dau­gu­mos na­mo gy­ven­tojų pra­šymą ir į tai, kad kon­tei­ne­rių vie­ta ne­pa­si­tei­si­no (me­ta­ma ma­žai ant­ri­nių ža­liavų). Ji už­si­minė, kad svars­to­mos ga­ li­mybės se­na­mies­ty­je tai­ky­ti ki­ to­kias ant­ri­nių ža­liavų su­rin­ki­mo prie­mo­nes (pa­vyzd­žiui, ap­va­žiuo­ jant kie­mus). Pa­sak pa­šne­kovės, ti­ki­ma­si, kad bai­gus reng­ti nau­jas At­liekų tvar­ky­mo tai­syk­les ši pro­ ble­ma su­mažės. Kri­ti­ka mies­to vald­žiai

Pak­laus­ta, kaip ver­ti­na da­bar­tinę at­liekų rūšia­vi­mo pa­dėtį mūsų ša­ ly­je, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos At­liekų de­par­ta­men­to di­rek­torė V.Ka­ro­

sienė sakė, kad vi­siems dar rei­kia pa­si­temp­ti: tiek gy­ven­to­jams, tiek sa­vi­val­dybėms, ku­rios viską or­ga­ ni­zuo­ja. „Nėra taip, kad vie­ni sten­gia­si, o ki­ti ne­da­ro. Pir­miau­sia rei­kia gy­ ven­to­jui pa­si­ūly­ti prie­mo­nių, in­ for­muo­ti, ką ir kaip da­ry­ti, tai­ky­ti ska­ti­nan­čias eko­no­mi­nes prie­mo­ nes bei skir­ti tam lai­ko, kad būtų su­for­muo­tas žmo­nių įpro­tis. Ki­ taip ta­riant, mes dar tik įsibėgė­ ja­me, pra­de­da­me. Ti­kimės, kad mies­to sa­vi­val­dybės dar­bas ir­gi pa­gerės“, – kalbė­jo de­par­ta­men­ to va­dovė. Kad ir ko­kios tei­sybės būtų ieš­ ko­ma, tie­sa vie­na – no­rint vis­ kas įma­no­ma. Ki­tos ša­lys at­liekų rūšia­vi­mo klau­simą sprend­žia ir taip: mies­te vie­toj vie­nos šiukš­ liadėžės prie suo­le­lio sto­vi trys, kad žmonės galėtų ati­tin­ka­mai mes­ti šiukš­les. Sa­vi­val­dybė su­tin­ ka, kad toks su­ma­ny­mas ak­tua­lus, ta­čiau pas mus jis ofi­cia­liai svars­ ty­tas dar ne­bu­vo. „Ne­ga­liu da­bar pa­sa­ky­ti, koks spren­di­mas būtų ge­riau­sias. Tai yra po­žiū­rio klau­si­mas, kal­bu apie sa­vi­val­dybę, – no­ri da­ry­ti, ar ne­ no­ri. Jei no­ri, ieš­ko­si spren­dimų ir jų ra­si. Nes tai jos už­da­vi­nys. Ir mums skau­da dėl to, kad pra­stai vyk­do­mos už­duo­tys. Jo­kiu bū­ du ne­ga­liu kal­tin­ti gy­ven­tojų, nes jie yra var­to­to­jai. Jie tu­ri pa­da­ry­ ti vieną darbą – rūšiuo­ti, ir jiems tas dar­bas tu­ri būti aiš­kiai įvar­dy­ tas. Sa­vi­val­dybėms leid­žia­me pa­ si­rink­ti prie­mo­nes: kon­tei­ne­ris, mai­šas ar dar kas nors ki­ta“, – sa­ kė V.Ka­ro­sienė.

Į po­pie­riui skirtą kon­tei­nerį MES­TI: „„laik­raš­čius, žur­na­las ir ki­tus spau­ di­nius (ga­li būti su sąvaržėlė­mis, lip­ nia juos­te­le); „„lanks­ti­nu­kus, vo­kus, skra­ju­tes, spau­dos ir ra­šomąjį po­pie­rių, raš­ tinės po­pie­rių, kny­gas be kietų vir­ še­lių; „„kar­to­ni­nes, gof­ruo­to kar­to­no dė­ žes ir dėžu­tes, krep­šius, la­pus; „„kraft­po­pie­rių; „„pa­ka­vi­mo po­pie­rių. NE­M ES­TI: „„per­ga­men­ti­nio po­pie­riaus ir jo pa­kai­ta­lo; „„vaš­kuo­to, pa­ra­fi­nuo­to, te­pa­luo­to po­pie­riaus ir kar­to­no; „„PK su bi­tu­mu; „„ang­li­nio po­pie­riaus ir kalkės; „„drėgmei ir van­de­niui at­spa­raus imp­reg­nuo­to ar­ba krei­duo­to PK; „„la­mi­nuo­to po­pie­riaus, pa­deng­to plas­ti­ku, ce­lo­fa­nu, fo­li­ja, bi­tu­mu; „„bliz­gan­čio po­pie­riaus; „„kor­te­lių su mag­ne­tinė­mis juos­ telė­mis; „„ta­petų; „„traš­ku­čių pa­ke­lių; „„kal­ki­nio po­pie­riaus; „„po­pie­ri­nių no­si­nių, ser­vetė­lių; „„po­pie­ri­nių rankš­luos­čių; „„rie­ba­lais su­tep­to po­pie­riaus (pi­ cų dėžu­čių). Į plas­ti­kui skirtą kon­tei­nerį MES­TI: „„bet ko­kią gėrimų pa­kuotę; „„ plas­ti­kinę pa­kuotę, ku­rio­je yra įspaus­ti PET, HDPE, LDPE, PP ženk­ lai; „„plas­ti­ki­nius bu­te­lius (li­mo­na­do, van­dens, alaus, prie­š me­tant, su­ spaus­ti ir už­suk­ti kamš­telį); „„„Tet­ra pak“ pa­kuotę (iš­lanks­ty­ti ir su­spaus­ti); „„po­lie­ti­le­no mai­še­lius ir plėvelę; „„pa­dažų, ma­jo­ne­zo, indų plo­vik­ lio, šampū­no pa­kuotę (ją reikėtų išp­lau­ti); „„kon­servų dėžu­tes; „„gėrimų skar­di­nes; „„aliu­mi­nio lėkštes ir ke­pi­mo skar­ das; „„me­ta­li­nius dang­te­lius, dėžu­tes; „„vi­sas ki­tas bui­ty­je su­si­da­ran­čias me­ta­linės pa­kuotės at­lie­kas. NE­M ES­TI: „„te­pa­lo ba­ke­lių; „„plas­ti­kinės, me­ta­linės ta­ros nuo dažų ir pa­vo­jingų che­mi­nių va­lik­ lių; „„rie­ba­lais ar alie­ju­mi už­terštų pa­ kuo­čių (alie­jaus bu­te­liai, rie­ba­lais už­terš­ti jo­gur­to, mar­ga­ri­no, grie­ tinės in­de­liai); „„ae­ro­zo­lio fla­konų. Į stik­lui skirtą kon­tei­nerį MES­TI: „„bu­te­lius; „„stik­lai­nius; „„ne­rei­ka­lin­gus stik­lo in­dus; „„stik­lo du­že­nas. Stik­lo tarą išp­lau­ti, po­pie­ri­nių eti­ke­čių pa­ša­lin­ti ne­būti­na. NE­M ES­TI: „„po­rce­lia­no du­ženų; „„ke­ra­mi­kos šu­kių; „„veid­rod­žių; „„elekt­ros lem­pu­čių; „„da­žais ar te­pa­lais už­terš­tos ta­ros; „„am­pu­lių, stik­li­nių vaistų bu­te­ liukų; „„ar­muo­to­jo stik­lo ir stik­lo lakštų; „„au­to­mo­bi­lių langų stiklų; „„kriš­to­lo.


10

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

lietuva

Nau­jo­jo Su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ro so­cial­ de­mok­ra­to Ri­man­ to Sin­ke­vi­čiaus bū­ si­mų dar­bų są­ra­ še – pla­nai su­švel­ nin­ti to­ną vals­ty­bi­ nėms įmo­nėms dėl di­vi­den­dų mo­kė­ji­ mo į ša­lies biu­dže­tą, grą­žin­ti skry­džius į Kau­ną, o Lie­tu­vos pa­štą iš­lai­ky­ti ne­ pri­va­ti­zuo­tą.

„„Vi­zi­jos: „Aš im­siuo­si ini­cia­ty­vos dėl to, kad į Kau­ną bū­tų su­grą­žin­ti skry­džiai“, – ža­dė­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­čius. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žel­me­nys svar­biau nei ra­žie­nos Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Svar­biau­sias Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jos vyk­do­mas pro­jek­tas da­bar – su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos. Ar vi­si dar­bai bus at­lik­ti lai­ku? – Taip, tai svar­biau­sias dar­bas. Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja taip pat už jį at­sa­kin­ga. Tai yra uos­to ek­va­to­ ri­jos gi­li­ni­mo dar­bai. Ka­dan­gi šis pro­jek­tas – na­cio­na­li­nės svar­bos, su­si­du­ria ke­li vyk­dy­to­jai ir ke­lios mi­nis­te­ri­jos, svar­bu, kad vie­nas ki­tam ne­truk­dy­tu­me. Ir ma­ne la­ biau­siai gąs­di­na, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja neuž­vil­kin­tų uos­to gi­ li­ni­mo dar­bų. – O to­kių po­žy­mių yra? – Tiems dar­bams at­lik­ti skir­tos 135 die­nos. Tai grei­tas dar­bas, la­ bai grei­tas. Si­tua­ci­ja šian­dien – yra pa­skelb­tas tarp­tau­ti­nis dar­bų at­ li­ki­mo kon­kur­sas, yra pen­ki tin­ka­ mi pre­ten­den­tai. Iki šio mė­ne­sio 19 d. bai­gia­si ap­skun­di­mo ter­mi­nai – ta­da jau bus ga­li­ma ko­men­tuo­ ti pa­siū­ly­mo tu­ri­nį ir lai­mė­to­jus. Val­dy­ba tu­rės pa­tvir­tin­ti lai­mė­ to­ją, ban­dy­si­me dar kai­ną nu­si­ de­rė­ti, vis­ką da­ry­si­me, kad išei­ tų kuo pi­giau, bet ter­mi­nai iš tik­ro la­bai trum­pi. Ka­dan­gi dar­bai vyks po van­de­niu, su­pran­ta­ma, kad ne­ si tik­ras, ko­kį grun­tą ten ra­si, kiek rie­du­lių. Geo­lo­gi­nė struk­tū­ra ar ki­ti ne­nu­ma­ty­ti da­ly­kai ke­lia ne­ri­mą. – Jū­sų pirm­ta­kas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis di­de­lį dė­me­sį sky­rė oro li­ni­jų bend­ro­vėms gel­bė­ti, oro uos­tams. Ko­kie jū­sų už­da­vi­niai šia­me veik­los ba­re? – Man ne­ri­mą ke­lią Kau­no oro uos­ to rei­ka­lai. Dėl man ne­sup­ran­ta­mų

prie­žas­čių pa­si­kei­tė jų po­žiū­ris į oro uos­to spe­cia­li­za­ci­ją, į ko­kią pa­slau­ gų rin­ką jie orien­tuo­ja­si. Vil­nių vi­są lai­ką lai­kiau pres­ti­ži­niu oro uos­tu. O Kau­no oro uos­tas tu­rė­jo bū­ti pi­ gių skry­džių uos­tas, kro­vi­nių uos­ tas, ku­ria­me bū­tų at­si­ra­dęs la­bai pa­to­gus in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­ las. Li­gi šiol ne­sup­ran­tu dėl ko, bet stai­ga im­ta ir įsi­leis­ta į Vil­nių pi­ gių skry­džių bend­ro­vę – vis­kas su­ si­mai­šė. Ta­da su­ma­žin­ti mo­kes­čius ėmė rei­ka­lau­ti ir ki­tos pres­ti­ži­nės bend­ro­vės. Iš Kau­no vi­si pra­dė­jo išei­ti ir jis li­ko nuo­ša­ly.

Ma­nau, kad in­ves­ ti­ci­nis pro­ce­sas la­ biau at­si­per­ka, ne­gu vien­kar­ti­nis di­vi­ den­dų su­mo­kė­ji­mas vals­ty­bės biu­dže­to reik­mėms.

– Vi­siš­kai na­tū­ra­lu ir su­pran­ ta­ma, kad dau­giau­sia skry­džių vyk­do­ma sos­ti­nės oro uos­te. – Taip, bet vals­ty­bė tu­rė­jo lai­ky­tis stra­te­gi­jos pa­da­ly­ti pa­gal spe­ci­fi­ką. Čia skir­tin­gi rin­kos sek­to­riai. Im­ siuo­si ini­cia­ty­vos, kad į Kau­ną bū­tų su­grą­žin­ti skry­džiai. Ne be rei­ka­lo vi­ce­mi­nist­ru pa­si­rin­kau Ari­jan­dą Šliu­pą, ku­ris kaž­ka­da dir­bo Kau­no oro uos­to va­do­vu. Mes su juo esa­me šne­kė­ję, kad rei­kia la­biau orien­tuo­ tis į rin­kos sek­to­rius, jų ne­mai­šy­ti. – Prit­rauk­ti nau­jų ve­žė­jų į Kau­ ną? – Ban­dy­ti vi­so­kius bū­dus: ir pri­ trauk­ti, ir grą­žin­ti, vis­ką da­ry­ti.

Ir ži­nau, kad kai ku­rie, iš­gir­dę mū­ sų vie­šą stra­te­gi­ją, pra­de­da ju­dė­ti Kau­no link. – Jū­sų pirm­ta­kas di­de­lį dė­me­sį sky­rė vie­nai pel­nin­giau­sių Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos val­do­mų įmo­nių – „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liams“, kad šie į biu­dže­tą mo­ kė­tų dau­giau di­vi­den­dų. Ar jūs taip pat siek­si­te, kad per 100 mln. pel­no tu­rin­ti įmo­nė su­ mo­kė­tų dau­giau pi­ni­gų į biu­ dže­tą? – Į šį klau­si­mą at­sa­ky­siu pa­vyz­džiu, nors tai ne­sie­ti­ni da­ly­kai. Iš Klai­ pė­dos jū­rų uos­to ga­li­ma rei­ka­lau­ ti (ir bu­vo rei­ka­lau­ja­ma), kad pu­ sė jų už­dirb­to pel­no bū­tų ati­duo­ta į vals­ty­bės biu­dže­tą. Ne­ži­nau, kaip man pa­vyks, bet orien­tuo­juo­si į tai, kad pel­ną šiuo lai­ko­tar­piu vei­kiau­ siai bū­tų eko­no­miš­kai tiks­lin­giau­ sia pa­lik­ti bend­ro­vei, ku­ri jį už­dir­ bo, kad ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į plėt­rą, o ne pra­val­gy­ti. Ir ne į bet ko­kią plėt­ rą, o į to­kią, ku­ri eko­no­miš­kai ak­ty­vi ir duo­da grą­žos. Štai stra­te­gi­ja, ma­ no po­žiū­ris į vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to plėt­rą. Vi­sos kro­vos bend­ro­vės no­ri, kad kran­ti­nės bū­tų pa­gi­lin­tos, vie­na per ki­tą ieš­ko įvai­riau­sių bū­dų, kad tik bū­tų pir­mes­nė, kad tik di­des­nį lai­vą bū­tų ga­li­ma pri­pluk­dy­ti prie kran­to, kad tik dau­giau pel­no gau­tų už kro­vi­nį. O aš lin­kęs ma­ny­ti taip: uos­tas at­sa­ko už inf­rast­ruk­tū­ros su­ for­ma­vi­mą – už gy­lius, už vi­sa ki­ta. Bet kro­vos bend­ro­vės taip pat ne­ga­ li nu­si­ša­lin­ti nuo at­sa­ko­my­bės. Jei­ gu Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas į kran­ti­nę x įsi­pa­rei­go­jo in­ves­tuo­ti 10 mln. li­tų ir pa­da­ry­ti ją to­kią, ko­kia tin­ka­ma pa­gal kro­vos bend­ro­vės pa­ gei­da­vi­mą, kro­vos bend­ro­vė taip pat tu­ri įsi­pa­rei­go­ti, kad ji pri­trauks tam tik­rą kro­vi­nių srau­tą.

– Tai­gi bet ko­kia kai­na ne­siek­ si­te, kad vals­ty­bi­nės įmo­nės pil­dy­tų biu­dže­tą už­dirb­tais mi­ li­jo­nais? – Ma­nau, in­ves­ti­ci­nis pro­ce­sas la­ biau at­si­per­kan­tis ne­gu vien­kar­ti­ nis di­vi­den­dų su­mo­kė­ji­mas vals­ ty­bės biu­dže­to reik­mėms. Ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo sa­vo lai­ku į biu­ dže­to įplau­kų da­lį pa­tek­da­vo di­vi­ den­dai ir vė­liau bū­da­vo pa­da­li­ja­ mi pra­val­gy­ti. Bū­tų gra­žu, jei vi­si mąs­ty­tų pa­na­šiai, kad pi­ni­gai skir­ti in­ves­ti­ci­joms. Jei­gu jie skir­ti efek­ty­ viai – yra prio­ri­te­tas. Jei­gu jie skir­ti gro­žiui, gė­riui, rek­la­mai, sa­vi­rek­la­ mai ar­ba, sa­ky­ki­me, ob­jek­tų sta­ty­ bai, ku­rie neat­si­per­ka, gal tuo­met tik­rai ge­riau ati­duo­ti tuos pi­ni­gus šiuo skur­džiu lai­ko­tar­piu biu­dže­ tui pa­lai­ky­ti. – Ar tu­ri­te stra­te­gi­ją, ką da­ry­ ti su vis nuo­sto­lin­gai dir­ban­čiu Lie­tu­vos pa­štu? – Į „Lie­tu­vos pa­što“ veik­lą aš dar neį­si­gi­li­nau, nes tu­ri­me per daug ob­jek­tų. Bend­ras po­žiū­ris toks: veik­la, jei to­kia yra, ar­ba tu­ri duo­ti so­cia­li­nę nau­dą, ar­ba tu­ri bū­ti ne­ nuos­to­lin­ga. Jei įmo­nė dir­ba nuo­ sto­lin­gai, tą nuo­sto­lį rei­kia ir pa­ ro­dy­ti. Bet ne­rei­kia žais­ti taip, kad nuo­sto­liai bū­tų den­gia­mi su­ma­ži­ nant įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą. Taip el­gė­ si Lie­tu­vos pa­štas. Ir ta­da vis­kas at­ro­do gra­žu, įmo­nė pel­nin­ga, bet įsta­ti­nis ka­pi­ta­las ima ir pa­ma­žė­ ja. Mes tu­ri­me vi­sa­da ži­no­ti tik­rą­ją pa­dė­tį: pel­nin­gai, tai pel­nin­gai. – Bet pla­nų pri­va­ti­zuo­ti Lie­tu­ vos pa­štą nė­ra? – Ne, apie pri­va­ti­za­ci­ją ne­gal­vo­ ja­ma. Ma­nau, su­nai­ki­nus Lie­tu­vos pa­štą, dėl ma­žos kon­ku­ren­ci­jos at­ si­ver­tų ke­lias aug­ti siun­tų pri­sta­

ty­mo ir ki­tų pa­što pa­slau­gų kai­ noms. – E.Ma­siu­lis daug kal­bė­jo apie pri­va­čiojo ka­pi­ta­lo pri­trau­ki­mą į su­si­sie­ki­mo sis­te­mą. Kaip jūs elg­si­tės? – Ruo­šiuo­si apie tai gal­vo­ti. Svars­ to­me iš­ban­dy­ti bent vie­ną rim­tes­nį PPP („Pub­lic-pri­va­te par­tners­hip“, t. y. vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­riaus par­tne­rys­tė, – red. pa­st.) pro­jek­ tą. Bet tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad, pa­ vyz­džiui, Pa­lan­gos ap­link­ke­lio PPP pro­jek­tą te­ko pri­stab­dy­ti. Jis dar ne­ga­lu­ti­nai su­stab­dy­tas, bet ma­no po­zi­ci­ja bus jį su­stab­dy­ti. Pa­gal­ vo­ki­te: 8 km ke­lias su 20-ies me­tų prie­žiū­ra, ap­len­kian­tis Pa­lan­gą va­ žiuo­jant link Lie­po­jos. Jį nu­ties­ti ir pri­žiū­rė­ti, jo ga­ran­ti­ja 20-iai me­ tų kai­nuo­tų dau­giau nei 120 mln. li­tų. Mes ne­la­bai ga­li­me sau leis­ ti to­kių da­ly­kų da­ry­ti. Kiek­vie­nas toks PPP pro­jek­tas, jei­gu jis vyk­do­ mas su 20-ies me­tų eksp­loa­ta­ci­ ne ga­ran­ti­ja, pa­brangs­ta apie še­šis kar­tus. Bet at­ski­rais at­ve­jais, kai iš tik­ro ma­ty­ti rei­ka­lin­gu­mas, – ki­tos ša­lys juk tai da­ro, – yra no­ras iš­ ban­dy­ti. Tu­riu pro­jek­tų są­ra­šą, kur ga­li­ma pri­tai­ky­ti pri­va­čios ir vie­šos par­tne­rys­tės me­to­dą. – Kaip ver­ti­na­te pirm­ta­ko dar­ bą? Ma­to­te klai­dų? – Nee­tiš­ka bū­tų ko­men­tuo­ti. Tai nea­ti­tin­ka ma­no eti­nio su­pra­ti­mo. Jei­gu ką jis blo­gai da­rė, te­gu kri­ti­ kuo­ja ku­ris nors ki­tas. Jei­gu jis kur nors nu­si­kal­to, aš elg­siuo­si, kaip pri­va­lo elg­tis pi­lie­tis ar­ba pa­rei­ gū­nas. O kri­ti­kuo­ti vi­sa­da ga­li­ma. Ši­ta mi­nis­te­ri­ja dau­giau ūki­nė, ne po­li­ti­nė, tai­gi aš ne­ko­men­tuo­siu. Ir neieš­kau, ką jis blo­gai da­rė. Ne­žiū­ riu į ra­žie­nas, žiū­riu į žel­me­nis.


11

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

lietuva per savaitę diena.lt/naujienos/lietuva

Kė­džių da­ly­bos dar ne­baig­tos Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ga­v us val­d žią, iš­d a­l y­t i šil­t as kė­d es, kad vi­si koa­l i­ci­j os par­t ne­r iai bū­t ų pa­t en­k in­t i, – ne­ leng­v a. O no­r in­č ių šil­t ų po­s tų – daug. Nau­ja val­džia dir­b a jau be­v eik mė­n e­s į, bet ne vi­s ų mi­ nis­t e­r i­j ų va­d o­v y­b ės dar su­f or­ muo­t os.

Val­džios kė­dės mi­nis­te­ri­jo­se ir jai pa­val­džio­se įstai­go­se vis dar neiš­da­ly­tos. At­ro­do, kad su­for­ muo­ti nau­ją val­džią už­truks, nes dar ne­su­da­ry­tos mi­nis­te­ri­jų ko­ man­dos. Lais­vų kė­džių yra

Tik šią sa­vai­tę ke­tu­rios val­dan­ čio­sios par­ti­jos su­si­ta­rė, kaip pa­si­da­lys vi­ce­mi­nist­rų pa­rei­gy­ bes mi­nis­te­ri­jo­se. Ta­čiau kai ku­ rios par­ti­jos li­gi šiol vis dar ne­pa­ siū­lė kan­di­da­tų. Pa­vyz­džiui, vi­siš­kai neaiš­ku, kaip at­ro­dys so­cial­de­mok­ra­to Juo­zo Ber­na­to­nio va­do­vau­ja­mos Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ar Dar­ bo par­ti­jos (DP) at­sto­vo Dai­niaus Pa­val­kio Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jos vir­šū­nė­lės. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius pri­pa­žįs­ta, kad vė­luo­ja­ma su­for­muo­ti mi­nis­te­ri­jų ko­man­ das, ta­čiau jis te­ga­li skės­čio­ti ran­ko­mis. Kiek šis pro­ce­sas už­ truks, pro­gno­zuo­ti sun­ku, nes įta­ką ren­kan­tis kan­di­da­tū­ras no­ ri da­ry­ti ir Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė. Gin­či­jo­si, bet su­si­ta­rė

Val­dan­čio­sios par­ti­jos il­gai gin­či­ jo­si, kam ir ku­rio­je mi­nis­te­ri­jo­je ati­teks vi­ce­mi­nist­rų pa­rei­gy­bės. Di­džiau­sios ki­birkš­tys bu­vo tarp DP bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jų. Šią sa­vai­tę pa­ga­liau su­tar­ta, kad po­stas Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­jo­je ati­teks DP, o Tvar­kos ir tei­

sin­gu­mo par­ti­ja ieš­kos kan­di­da­to į ūkio vi­ce­mi­nist­rus. Jau aiš­ku ir tai, kad DP de­le­guos vi­ce­mi­nist­rus į so­cial­de­mok­ra­tų val­do­mas Kraš­to ap­sau­gos, Svei­ ka­tos, Už­sie­nio ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jas. Dau­gu­ma pa­var­džių dar neaiš­kios. DP at­sto­vai el­gia­si pa­na­šiai kaip ir su mi­nist­rų kan­ di­da­tū­ro­mis, ku­rias il­gai slė­pė. Nors an­tai DP pa­si­rink­tą kan­ di­da­tą į ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ rus Al­gi­man­tą Za­rem­bą jau ly­di skan­da­lai.

A.But­ke­vi­čius pri­ pa­žįs­ta, kad vė­ luo­ja­ma for­muo­ti mi­nis­te­ri­jų ko­man­ das, ta­čiau jis te­ga­li skės­čio­ti ran­ko­mis.

Kai kas jau aiš­ku

Kai ku­rių mi­nis­te­ri­jų va­do­vy­bės jau aiš­kios. Šią sa­vai­tę sa­vo ko­ man­dą pa­ga­liau bai­gė for­muo­ ti ūkio mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė. Vi­ce­mi­nist­rais ji pa­sky­rė jau­ną­jį so­cial­de­mok­ra­tą Ma­rių Ska­rups­ ką bei Ma­rių Bu­si­lą, iki šiol dir­ bu­sį Ener­gi­jos var­to­to­jų aso­cia­ ci­jos di­rek­to­riu­mi. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos val­ džia taip pat jau be­veik su­komp­ lek­tuo­ta. Vi­ce­mi­nist­rais čia dirbs bu­vęs Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos di­rek­to­rius Ži­man­tas Pa­ce­ vi­čius ir bu­vęs Va­rė­nos me­ras so­cial­de­mok­ra­tas El­vi­nas Jan­ke­ vi­čius. Tie­sa, yra išim­čių, kai vi­ce­mi­ nist­rų po­stuo­se iš­si­lai­kė tie pa­ tys vei­kė­jai, ku­rie dir­bo ir su de­ ši­niai­siais. Pa­vyz­džiui, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je vi­ce­mi­nist­rais ir to­liau dirbs Aloy­zas Vit­kaus­kas ir Ed­mun­das Ži­le­vi­čius.

Įkliuvo

Mi­nist­ro žmo­na – tei­sia­mo­ji bau­ džia­mo­jo­je by­lo­je, o apie tai ne­ži­ no­jo nei prem­je­ras, nei Pre­zi­den­tė. Taip at­si­ti­ko Dar­bo par­ti­jos (DP) į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro po­stą de­le­guo­tam Dai­niui Pa­val­kiui. Ta­čiau prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius ne­sku­ba nu­ra­šy­ti švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nist­ro. „D.Pa­val­ kis su­si­ti­ki­me su ma­ni­mi pa­sa­kė, kad jo žmo­na ne­kal­ta. Da­bar rei­kia lauk­ti teis­mo spren­di­mo. Jo ma­ ny­mu, teis­mas tik­rai jo­kių kal­ti­ ni­mų jai ne­tu­rė­tų pa­reikš­ti. Tik­rai tos in­for­ma­ci­jos ir me­džia­gos ne­ ma­čiau“, – šią sa­vai­tę aiš­ki­no Vy­ riau­sy­bės va­do­vas. Jo tei­gi­mu, prie mi­nist­ro at­si­ sta­ty­di­ni­mo klau­si­mo bus grįž­ ta, jei DP at­sto­vo su­tuok­ti­nė iš­girs ap­kal­ti­na­mą­jį nuo­spren­dį. O Sei­ mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gir­das Sy­sas pa­reiš­kė, kad DP de­le­guo­tas švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nist­ras ga­lė­tų to­ liau ei­ti pa­rei­gas, net jei jo su­tuok­ ti­nė bū­tų nu­teis­ta.

Pilietybė

„Bū­tų la­bai skau­du, jei­gu vėl ne­ tek­tų da­ly­vau­ti olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se. Tai bū­tų ant­ras dū­ris į šir­dį“,

– lauk­da­mas Pre­zi­den­tės spren­ di­mo kal­bė­jo Dei­vi­das Stag­niū­ nas. De­ja, at­sa­ky­mas ir bu­vo dū­ ris į šir­dį – Pre­zi­den­tė ame­ri­kie­tei Isa­bel­lai To­bias pi­lie­ty­bės ne­ su­tei­kė. Ta­čiau Lie­tu­vos dai­lio­jo čiuo­ži­mo fe­de­ra­ci­ja gink­lų su­dė­ti dar ne­ža­da. 2009-ai­siais D.Gry­baus­kai­tė ne­ su­tei­kė Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės išim­ ties tvar­ka tuo­me­tei D.Stag­niū­no par­tne­rei ame­ri­kie­tei Kat­he­ri­ne Leigh-Co­pe­ly ir le­do šo­kių po­ra ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti 2010-ųjų Van­ ku­ve­rio žie­mos olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se, nors bu­vo iš­ko­vo­ju­si į jas ke­ lia­la­pį. I.To­bias ir D.Stag­niū­nas kar­ tu čiuo­žia nuo 2010-ųjų bir­že­ lio. 2011 m. pa­sau­lio di­džio­jo pri­ zo var­žy­bo­se „Ska­te Ame­ri­ca“ jie užė­mė 3-ią vie­tą, o 2012-ųjų Eu­ ro­pos čem­pio­na­te – 9-ą. Tarp­tau­ ti­nės čiuo­ži­mo aso­cia­ci­jos pa­sau­lio rei­tin­ge Lie­tu­vos due­tas yra 13-as iš 120 po­rų.

ma­nau, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas tai tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ti“, – tei­gė G.Čer­ niaus­kas. Pro­ku­ro­rai įta­ria, kad pri­si­den­ giant įvai­riais su krep­ši­niu su­si­ ju­siais ren­gi­niais, tarp jų ir Eu­ro­ pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tu, bu­vo ne­tei­sė­tai pa­nau­do­tos sa­vi­ val­dy­bės lė­šos vie­nai iš Pa­ne­vė­žio bend­ro­vių pri­klau­san­čio vieš­bu­čio re­konst­ruk­ci­jai.

Įtariamieji

Prip­ra­tę prie pri­vi­le­gi­jų par­la­men­ ta­rai ne­ga­li be jų ap­siei­ti, o ryž­to jų at­si­kra­ty­ti neuž­ten­ka. Tik taip ga­ li­ma paaiš­kin­ti be kon­ku­ren­ci­jos Sei­me vei­kian­čios kir­pyk­los fe­no­ me­ną. Be­veik jo­kių mo­kes­čių ir jo­kios kon­ku­ren­ci­jos. To­kio­mis šilt­na­mio są­ly­go­mis Sei­me jau ant­rą de­šimt­ me­tį vei­kia Vir­gi­ni­jos Sni­muš­ki­nos kir­pyk­la. Par­la­men­to dar­buo­to­jai čia ga­li ne tik ap­si­kirp­ti – tei­kia­ mos ma­ni­kiū­ro ir net ma­sa­žo pa­ slau­gos. Sei­mo tre­čių­jų rū­mų rū­sy­je įsi­ kū­ru­sio­je kir­pyk­lo­je, ku­ri uži­ma be­maž 20 kv. met­rų, – ke­tu­rios dar­buo­to­jos. Pa­ti kir­pyk­los sa­vi­ nin­kė pen­si­nin­kė V.Sni­muš­ki­na čia dir­ba nuo 1982 m. Kir­pyk­la Sei­me – aki­vaiz­dus so­ viet­me­čio re­lik­tas. Kad šios Sei­mo pa­tal­pos iš­nuo­mo­tos be kon­kur­so ir nea­pib­rėž­tam ter­mi­nui, Vals­ty­ bės kont­ro­lė skel­bė dar prieš še­še­ rius me­tus. Nei kir­pyk­los – in­di­vi­dua­lio­sios įmo­nės – sa­vi­nin­kė V.Sni­muš­ki­ na, nei Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vai dien­raš­čiui va­kar taip ir ne­su­ge­bė­jo nu­ro­dy­ti, už ko­kią su­mą nuo­mo­ja­ mos pa­tal­pos.

Pa­ne­vė­žio apy­lin­kės teis­mas va­kar lei­do 20-iai pa­rų suim­ti ko­rup­ci­ja įta­ria­mą Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių Min­ dau­gą Bal­čiū­ną. Pro­ku­ro­rai pra­šė suim­ti jį dviem mė­ne­siams. Po teis­mo po­sė­džio, ku­ria­me bu­ vo spren­džia­mas M.Bal­čiū­no suė­ mi­mo klau­si­mas, ad­vo­ka­tas Gin­ ta­ras Čer­niaus­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad jo gi­na­ma­sis tu­ri bū­ti pa­leis­ tas. Jis taip pat ti­ki­no, kad M.Bal­ čiū­nas ap­skri­tai ne­sup­ran­ta, ko­dėl yra ap­kal­tin­tas. „Jis da­vė pa­ro­dy­ mus. Jis ap­skri­tai ne­sup­ran­ta, ko­ dėl jam pa­reikš­ti to­kie kal­ti­ni­mai. Jis ne­si­jau­čia, kad ką nors ne­tei­ sė­ta bū­tų pa­da­ręs. Šiuo at­ve­ju aš

Privilegijos

Pa­ren­gė Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Įgyvendinus projektą – ligonių kasose kokybiškesnės paslaugos Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), tobulindama viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, 2011 m. pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“.

Projekto tikslas – vadovaujantis visuotinės kokybės principais sukurti bei įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo bei klientų aptarnavimo sistemą. Įgyvendinant projektą siekiama pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę, didinti darbuotojų, teikiančių gyventojų aptarnavimo paslaugas, kompetenciją, užtikrinti informacijos saugą ligonių

kasose, tobulinti VLK ir teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos ir informacinių technologijų paslaugas. Projektą sudaro dvi dalys: vieno langelio principo diegimas ligonių kasose ir visuotinės kokybės valdymo sistemos diegimas. Įgyvendinant vieno langelio principo diegimo darbus, nuo šiol gyventojai gali naudotis nauju aptarnavimo telefonu. Pasak VLK Kokybės vadybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Bernotienės, besirūpinantiems privalomuoju sveikatos draudimu numeriu 8 700 88 888 teikiama visa aktuali informacija. „Šiuo numeriu gyventojai gali sužinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo tvarką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei mokėjimą už jas, taip pat atsakoma į ki-

Vanda Židonienė:

VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių informacinių sistemų veikla. tus rūpimus klausimus“, – pasakoja V.Bernotienė. Dauguma vieno langelio principo diegimo veiklų jau įgyvendintos. Baigiamuosius darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Iki šiol savo veikloje taikiusios ISO 9001:2008, įdiegus visuotinės kokybės valdymo sistemą,

VLK ir TLK sertifikuotos pagal du naujus – ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011 – standartus. Siekiama, kad profesionali rizikos valdymo ir informacinių technologijų paslaugų kokybės sistemos sumažintų kokybės neatitikčių organizacijoje skaičių ir pagerintų veiklos tęstinumo bei komunikavimo kokybę. Kaip teigia VLK Informacinių technologijų departamento Informacinių sistemų skyriaus vyriausioji specialistė Vanda Židonienė, VLK ir TLK keliami labai aukšti duomenų saugos ir patikimumo reikalavimai. „Labai svarbu užtikrinti informacijos saugą ligonių kasose. VLK siekia nuolat gerinti informacinių technologijų paslaugų kokybę, nuo kurios priklauso gydymo įstaigų ir vaistinių in-

formacinių sistemų veikla“, – pasakoja V.Židonienė. Specialistės teigimu, VLK ir TLK, kaip ypatingų asmens duomenų tvarkytojoms, įdiegti standartai padės tinkamai planuoti ir koreguoti teikiamas paslaugas, jas teikti greičiau bei kokybiškiau. Projektas „Ligonių kasų viešųjų paslaugų ir veiklos tobulinimas vadovaujantis visuotinės kokybės vadybos principais“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3VRM-01-V-01-026. Bendra projekto vertė 2 998 400 litų. Užs. 1058389


12

KetvirtADIENIS, SAUSIO 10, 2013

turtas

Kainų svars­tyklės: dva­ras

Vil­nie­čių nuo Ge­di­mi­no pi­lies bokš­to nu­leis­tas pla­ka­ tas su už­ra­šu „Par­duo­ta“ prie­š ke­le­rius me­tus su­kėlė vi­suo­menės pa­si­pik­ti­nimą. Ta­čiau šis po­kštas ne­la­bai to­li nuo rea­lybės. Lie­tu­vo­je įsi­gy­ti pra­ban­gaus ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) ne­sun­ku. Kur kas keb­liau pa­ siek­ti, kad toks tur­tas iš tiesų at­ro­dytų kaip di­dikų lai­ kus me­nan­tis pa­sta­tas, o ne kaip su­kly­pu­si lūšna.

Gin­tarė Mi­ce­vi­čiūtė g.miceviciute@diena.lt

No­rint tap­ti dva­ri­nin­ku Lie­tu­vo­je ne­rei­kia net la­bai daug pi­nigų. Ke­ lias­de­šim­ties tūkstan­čių litų pa­ kaks dva­rui ša­ly­je nu­si­pirk­ti. Ži­no­ ma, to­kia su­ma įver­tin­tas pa­sta­tas bus ap­leis­tas, ta­čiau tu­rin­tis dva­ro, ku­ria­me die­nas ka­dai­se lei­do tur­ tin­ges­ni žem­vald­žiai, sta­tusą. No­ rint įsi­gy­ti su­tvar­kytą ne­la­bai to­ li nuo did­žiųjų miestų esantį dvarą teks pa­klo­ti ir ke­lio­li­ka kartų di­ desnę pi­nigų sumą.

Ma­rius Bru­žas:

Dva­ras vi­sa­da bu­vo ir bus pra­ban­gus NT. Ta­čiau jei­gu per­ka­ te jį už ke­lis šim­tus tūkstan­čių litų, nu­si­ pirk­si­te dva­ro lie­ka­ nas, o ne dvarą. Pi­gios – tik lie­ka­nos

Tie­sa, už erdvų butą Vil­niaus se­ na­mies­ty­je ga­li tek­ti su­mokė­ti ir bran­giau ne­gu už bu­vu­sią di­dikų nuo­sa­vybę kur nors Ute­nos ra­jo­ ne. Tad ar tik­rai dvarą, pilį Lie­ tu­vo­je ga­li­me lai­ky­ti pra­ban­giu NT? Tarp­tau­tinės pra­ban­gaus NT agentū­ros „Sotheby’s In­ter­na­tio­ nal Real­ty“ va­do­vas Lie­tu­vo­je Ma­ rius Bru­žas teigė, kad taip. „Dva­ras vi­sa­da bu­vo ir bus pra­ ban­gus NT. Ta­čiau jei­gu per­ka­te jį už ke­lis šim­tus tūkstan­čių litų, nu­ si­pirk­si­te dva­ro lie­ka­nas, o ne dva­ rą“, – sakė M.Bru­žas.

Kultū­ros ver­ty­bių re­gist­re už­fik­suo­ta pra­ban­gių sta­ti­nių Sta­ti­nys Pi­l is Dva­ras

Skai­čius 12 533

Šal­ti­nis: Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas

1–3 mln. eurų (3,5–10 mln. litų), pa­sak M.Bru­žo, Lie­tu­vo­je ga­li kai­ nuo­ti su­tvar­ky­tas se­no­vi­nis dva­ras. Jei­gu per­ka­mas dva­ras įkai­no­tas ge­ ro­kai ma­žes­ne su­ma, grei­čiau­siai jis bus ap­leis­tas, ir norė­da­mi jį pri­kel­ti ki­tam gy­ve­ni­mui nau­jie­ji šei­mi­nin­kai turės tam skir­ti dar ant­ra tiek ar net dau­giau, ne­gu su­mokė­jo iš pra­džių. Pi­lies par­duo­ti ne­te­ko

Žmonėms, ra­du­siems skel­bimą in­ ter­ne­te, kad už ke­lias­de­šimt ar po­ rą šimtų tūkstan­čių litų par­duo­da­ mas dva­ras, Lie­tu­vos pi­lių ir dvarų aso­cia­ci­jos pro­jektų koor­di­na­torė Dai­va Kelp­šaitė pa­tarė pra­dinę sumą dau­gin­ti ma­žiau­siai iš dvie­ jų ar­ba net ke­tu­rių – tai bus ga­lu­ ti­nis skai­čius, kiek pi­nigų pri­reiks ne tik to­kiam NT įsi­gy­ti, bet ir jam su­tvar­ky­ti. Agentū­ros „Ober-Haus“ ko­mer­ ci­nio NT eks­per­tas Re­mi­gi­jus Va­ lic­kas pa­stebė­jo, kad da­bar dva­ri­ nin­kais tap­ti no­rin­tys žmonės ga­li ir su­tau­py­ti, nes to­kio NT kai­nos ko­ne du­kart ma­žesnės, ne­gu bu­vo prie­š eko­no­mi­kos sunk­metį. „Dvarų kai­nos Lie­tu­vo­je svy­ruo­ja pa­gal is­to­rinę, ar­chi­tektū­rinę ver­ tę. Kainą le­mia ir ap­lin­ka, ku­rio­je dva­ras sto­vi. Jei­gu ša­lia bus ko­kios nors fer­mos, kai­na iš kar­to kris“, – sakė R.Va­lic­kas. Pi­lies Lie­tu­vo­je R.Va­lic­kui par­ duo­ti ne­te­ko, ta­čiau įvai­rių dvarų nuo 2006-ųjų jis siūlė apie 20. Iš jų par­davė še­šis, o šiuo me­tu dvarą įsi­gy­ti no­rin­tiems klien­tams R.Va­ lic­kas galėtų pa­si­ūly­ti pen­kis še­šis ob­jek­tus. „Ši rin­ka la­bai spe­ci­finė ir siau­ra. Net ne vi­si sa­vi­nin­kai pa­ gei­dau­ja sa­vo skel­bi­mus dėti į in­ ter­netą. Jei­gu įdėsi­me skel­bimą in­ter­ne­te, bus tik jo per­žiū­ros, bet skam­bu­čių ne­su­lauk­si­me. Per me­ tus to­kių san­do­rių da­bar būna vie­ ne­tai. 2007-ai­siais, kai bu­vo pa­ts pi­kas, per me­tus dvarų būda­vo par­duo­da­ma po ke­lio­li­ka“, – sa­ kė R.Va­lic­kas.

iš pra­džių sva­jo­ja pirk­ti pilį, grei­tai per­si­me­ta prie dva­ro – jų Lie­tu­vo­ je yra dau­giau kaip 500, o pi­lių vi­ so la­bo ke­lio­li­ka. „Ar pa­sta­tas yra pi­lis, ar dva­ras, nu­sta­to­ma iš iš­li­ku­sių gy­ny­bi­nių ele­m entų. Jei­g u jų yra, va­d i­n a­ si, pa­statą ga­li­ma lai­ky­ti pi­li­mi. Ta­čiau pi­lių Lie­tu­vo­je tik­rai ge­ ro­kai ma­žiau ne­gu dvarų ir be­veik vi­sos jos vals­ty­b inės“, – teigė D.Kelp­šaitė.

Ste­bi rin­kos suak­tyvė­jimą

Gy­ven­ti dva­re no­ri re­tas

Tie­sa, D.Kelp­šaitė teigė, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu dvarų rin­ka šiek tiek suak­tyvė­ju­si, – Lie­tu­vos pi­ lių ir dvarų aso­cia­ciją pa­sie­kia vis dau­giau žmo­nių, no­rin­čių par­duo­ti ar­ba įsi­gy­ti dvarų, pa­klau­simų. „Sa­vo in­ter­ne­to pus­la­py­je ža­da­ me pa­da­ry­ti skel­bimų sky­relį, ku­ ria­me būtų skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie par­duo­da­mus dva­rus, nes jau­ čia­me, kad jau yra toks po­rei­kis“, – sakė D.Kelp­šaitė. Ji pa­sa­ko­jo, kad pi­li­mis ir dva­ rais lie­tu­viai do­mi­si dėl skir­tingų prie­žas­čių. Ta­čiau net ir tie, ku­rie

Vi­sais lai­ kais su dva­ rais bu­vo taip pat, net XVIII–XIX a. kai­ta vy­ko – kas nors pra­si­loš­da­vo kor­to­mis, kas nors iš­ sik­raus­ty­ da­vo ki­tur.

„„Rea­lybė: norė­da­mi re­no­vuo­ti ir pa­vers­ti pra­ban­giu ap­leistą dvarą, turė­si­te jam skir­ti dar a

D.Kelp­šaitė pa­sa­ko­jo, kad žmonės daž­niau­siai sie­kia įsi­gy­ti dvarų, nes no­ri juo­se vyk­dy­ti ko­kią nors ko­mer­cinę veiklą, nuo­mo­ti pra­šmat­nias pa­tal­pas ren­gi­niams. Ta­ čiau būna ir to­kių, ku­rie sumąs­to pa­tys gy­ven­ti nu­si­pirk­tuo­se dva­ ruo­se ir jo­kių tu­ristų ar pa­ša­li­nių įsi­leis­ti ne­no­ri. „Daž­niau­siai nie­ ko įsi­leis­ti ne­no­ri ma­žiu­kai dva­ rai. Ta­čiau yra to­kių, pa­vyzd­žiui, Bi­kuš­kio dva­ro, šei­mi­ninkų, ku­rie tu­ristų ne­no­ri, ta­čiau į dvarą mie­ lai įleid­žia me­no ren­gi­nius. Būna ir to­kių at­vejų, kad žmo­gus, pa­matęs

kokį nors dvarą, ne­be­ga­li nu­sto­ti apie jį gal­vo­ti. Vie­na mo­te­ris prie­š pen­ke­rius me­tus iš­vy­do vieną Lie­ tu­vos dvarą, jis jai taip pa­ti­ko, kad net pra­dėjo jį sap­nuo­ti. Mo­te­ris ne­ nu­ri­mo, kol jo ne­nu­si­pir­ko“, – pa­ sa­ko­jo D.Kelp­šaitė. Vis dėlto daž­niau­siai pirkė­jai dvarą lai­ko ge­ra in­ves­ti­ci­ja. Ta­čiau M.Bru­žas įspėjo, kad to­kia in­ves­ti­ ci­ja su­si­žavėję pirkė­jai tu­ri ži­no­ti, jog ji ga­li grei­tai ir neat­si­pirk­ti. „Dva­rus žmonės pa­pras­tai per­ ka kaip in­ves­ti­ci­jas, pa­vyzd­žiui, no­ri įreng­ti kon­fe­ren­cijų cent­ rus, ta­čiau tai nėra grei­ti pi­ni­gai. No­rint res­tau­ruo­ti dvarą, ga­li­ma gau­ti ES pa­ramą, ta­čiau to­kiu at­ ve­ju pen­ke­rius me­tus ne­bus ga­li­ ma keis­ti jo pa­skir­ties“, – ko­men­ ta­vo M.Bru­žas. Ne­pa­ke­lia rei­ka­la­vimų

Jei­gu dva­ras yra ge­ra, nors ir ne iš kar­to at­si­per­kan­ti in­ves­ti­ci­ja, kodėl vis at­si­ran­da to­kių, ku­rie šiuo tur­tu no­ri at­si­kra­ty­ti? Pa­sak spe­cia­listų, dvarų šei­mi­nin­kus iš­ka­muo­ja ne­si­ bai­gian­tys rūpes­čiai.

„Žmonės dva­rus par­duo­da, nes ne­ži­no, ką su jais da­ry­ti, ar­ba ži­ no, ta­čiau ne­tu­ri už ką. Vi­sais lai­ kais su dva­rais bu­vo taip pat, net XVIII–XIX a. kai­ta vy­ko – kas nors pra­si­loš­da­vo kor­to­mis, kas nors iš­ sik­raus­ty­da­vo ki­tur“, – sakė NT eks­per­tas Re­mi­gi­jus Va­lic­kas. Pa­sak D.Kelp­šaitės, nors ša­ly­je yra ne­ma­žai ap­leistų dvarų, jų šei­ mi­nin­kams ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­ vi­mai, o pri­žiūrė­ti turtą sa­vi­nin­kai tu­ri sa­vo lėšo­mis – tik ma­žu­ma gau­na vals­tybės ar ES pa­ramą. Už išs­kir­ti­nio NT ne­prie­žiūrą jo sa­vi­nin­kai ga­li būti baud­žia­mi. Kaip teigė Kultū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­to at­stovė ry­šiams su vi­ suo­me­ne Jo­lan­ta Miš­ki­nytė, už Ne­kil­no­ja­mo­jo kultū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­žei­di­mus pi­ lie­čiams nu­ma­ty­tas įspėji­mas ar­ ba bau­da nuo 500 iki 3 tūkst. li­ tų, pa­reigū­nams – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų. „Dvarų sa­vi­nin­kams nėra rei­ka­ la­vi­mo res­tau­ruo­ti pa­sta­tus, ta­ čiau jie juos pri­va­lo pri­žiūrė­ti, iš­ lai­ky­ti. Kaip žmo­gus sa­vo na­mus


13

KetvirtADIENIS, SAUSIO 10, 2013

turtAS diena.lt/naujienos/ekonomika

ar bu­tas?

Didesnė alga eko­no­mi­kos ne­sug­riaus Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Kol vie­šo­jo­je erdvė­je ne­trūksta kri­ti­kos dėl Vy­riau­sybės spren­ di­mo di­din­ti mi­ni­malų mėne­sinį at­ly­gi­nimą (MMA), eko­no­mis­tai apie lau­kian­čias per­mai­nas pra­ by­la ir at­laid­žiau.

Vy­riau­sybės spren­dimą di­din­ ti MMA nuo 850 iki 1 tūkst. li­ tų kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­na ne tik vers­li­nin­kai, bet ir eko­no­mis­tai. Vis dėlto ban­ko „Swed­bank“ vy­ riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis sakė ne­manąs, kad šis vald­žios nu­ta­ri­mas ša­lies eko­ no­mi­kai turės la­bai di­de­lių nei­ giamų pa­da­ri­nių. Anot jo, šis MMA šuo­lis yra vei­kiau pa­ska­ta įmonėms pa­di­din­ti na­šumą mo­ der­ni­zuo­jant veiklą ir to­bu­li­nant jos pro­ce­sus. „MMA di­di­nimą pa­tei­si­na ku­ rį laiką au­gan­tis dar­bo na­šu­mas. Tai, kad pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus rea­lus dar­bo už­mo­kes­tis ne­didė­jo, o dar­bas na­šu­mas au­ go, ro­do, jog įmonės tu­ri ga­li­my­

ant­ra tiek ar net dau­giau ne­gu pra­dinė kai­na. 

pri­žiū­ri, taip ga­li ir dvarą pri­žiūrė­ ti, ta­čiau gal ne vi­si no­ri tai da­ry­ti. Vien bau­do­mis jų ne­sud­raus­min­ si“, – paaiš­ki­no J.Miš­ki­nytė. Lat­vi­jo­je dvarų būklė ge­resnė

Būtent šie pa­vel­do­sau­gi­ninkų rei­ ka­la­vi­mai ir at­bai­do žmo­nes nuo no­ro būti dva­ri­nin­kais ir jie sa­vo turtą par­duo­da di­des­niems en­tu­ zias­tams, ku­rie ne­gai­li nei lai­ko, nei pi­nigų, kad pa­sta­tas būtų at­ sta­ty­tas ar­ba pri­žiūrė­tas pa­gal vi­ sas tai­syk­les. „Pradė­da­mas res­tau­ruo­ti dva­ rą nie­ka­da ne­ži­nai, kuo tai baig­sis, – ga­li at­kas­ti ko­kią šukę ar at­ras­ ti freską ir dar­bai su­stos, nes spe­ cia­lis­tai norės tai iš­tir­ti, ar­ba at­ si­ras rei­ka­la­vi­mas, pa­vyzd­žiui, freską at­kur­ti. Ne­ga­li tiks­liai pla­ nuo­ti dar­bo ter­minų ir ga­li būti, kad dar­bams pa­si­bai­gus vis­kas at­ ro­dys vi­sai ne taip, kaip tikė­jai­si iš pra­džių“, – sakė M.Bru­žas. Nors M.Bružą džiu­gi­na kai ku­ rie itin pa­vykę ša­lies naujųjų lai­ kų dvarų pro­jek­tai, jis ap­gai­les­ta­ vo, kad ge­ro­kai dau­giau yra to­kių

Tomo Baltakio ir Tomo Raginos nuo­tr.

me­di­nių dvarų, ku­rie be griež­tos šei­mi­nin­ko ran­kos taip ir ga­li lik­ ti su­pūti. M.Bru­žas teigė, kad kai­mynė­je Lat­vi­jo­je pra­ban­gaus NT rin­ka yra ge­ro­kai aukš­tes­nio ly­gio ne­gu mū­ siškė. Kai­my­nai tu­ri dau­giau ge­ rai pri­žiūrėtų, res­tau­ruotų ir pui­ kiai iš­lai­kytų dvarų. Len­kia­me tik Es­tiją – jo­je pa­do­rių par­duo­damų dvarų yra ma­žiau­siai iš trijų Bal­ti­ jos vals­ty­bių. Vis dėlto jis pri­dūrė, kad Lie­tu­ vo­je erdvės pra­ban­giam NT vys­ty­ ti pa­kan­ka. „Kal­bant apie pra­bangų NT, ša­lies dy­dis nėra pa­grin­di­ nis da­ly­kas. Juk, pa­vyzd­žiui, Liuk­ sem­bur­gas la­bai ma­žas, o kiek ten pra­ban­gaus NT! Pag­rin­di­nis klau­ si­mas – koks ša­ly­je žmo­nių gy­ve­ ni­mo ly­gis, ko­kia pa­vel­do si­tua­ci­ja. Net jei gy­ve­ni­mo ly­gis že­mas, pra­ ban­gaus NT ša­ly­je ga­li būti. Lie­ tu­va tu­ri uni­ka­lią is­to­riją, re­gio­ni­ nių par­kų, kitų gra­žių vietų, todėl ir išs­kir­ti­nio NT ga­li­me turė­ti. Lie­ ka tik klau­si­mas – kiek ša­lis pa­jėgi sau­go­ti ir pri­žiūrė­ti tą turtą“, – kalbė­jo M.Bru­žas.

bių už­mo­kestį kel­ti“, – teigė eko­ no­mis­tas. N.Ma­čiu­lis sakė dau­giau ne­ri­ mau­jan­tis ne dėl bend­ro po­vei­kio ša­lies eko­no­mi­kai, o dėl įta­kos at­ ski­riems re­gio­nams, ypač ma­žes­ niuo­se mies­tuo­se vei­kian­čioms tam tikrų sek­to­rių įmonėms. Anot jo, rin­ko­je sun­kiai kon­ku­ ruo­jan­čioms įmonėms pa­di­din­to MMA naš­ta bus did­žiau­sia, to­ dėl vie­na ki­ta įmonė ga­li ne­su­ gebė­ti jos pa­kel­ti. „Ki­ta ver­tus, ga­li­ma fi­lo­so­fiš­kai dis­ku­tuo­ti, ar veiklą vyk­dan­ti, ta­čiau ne­su­ ge­ban­ti mokė­ti at­ly­gi­ni­mo, ku­ ris visą dar­bo dieną dir­ban­čiam as­me­niui už­tik­ri­na pra­gy­ve­nimą aukš­čiau skur­do ri­bos, įmonė yra per­spek­ty­vi ir duo­da Lie­tu­ vai ką nors reikš­min­ga“ – svars­ tė N.Ma­čiu­lis. Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­ fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­gis taip pat yra iš­sakęs nuo­ monę, kad MMA kėli­mas iki 1 tūkst. litų kai ku­rioms įmonėms ga­li su­kel­ti rūpes­čių. Anot jo, iš­ ty­rus at­ski­rus pra­monės sek­to­rius paaiškė­jo, kad šie po­ky­čiai dau­

giau­sia pro­blemų su­kels mais­to pra­monės, teks­tilės ir baldų įmo­ nėms. Mokė­ti pa­di­dintą MMA ga­li būti su­dėtin­ga ir ne­di­delėms įmonėms re­gio­nuo­se. Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­ de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nansų de­par­ta­men­to ana­li­ti­kas Alek­ sand­ras Iz­go­ro­di­nas teigė, kad pa­ di­di­nus MMA pa­gerės ma­žiau­siai už­dir­ban­čių gy­ven­tojų fi­nan­sinė pa­dėtis. O tai esą ypač ak­tua­lu pa­sta­ruo­ju me­tu brangs­tant būti­ niau­siems pro­duk­tams. „Da­lies jų per­ka­mo­ji ga­lia pa­ didės, o tai yra ge­rai, nes pa­sta­ ruo­ju me­tu ma­to­me būti­niau­sių pro­duktų bran­gimą“, – sakė jis. Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vos lais­vo­ sios rin­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­ tas Žil­vi­nas Šilė­nas dien­raš­čiui yra iš­reiškęs po­zi­ciją, kad MMA di­di­ni­mas ma­žiau­siai už­dir­ban­ tiems gy­ven­to­jams pa­jamų au­gi­ mo ne­ga­ran­tuos: „MMA di­di­ni­ mas ga­li at­si­gręžti prie­š žmo­nes, nes pri­va­čio­jo sek­to­riaus įmo­ nės ga­li būti pri­vers­tos trum­pin­ ti dar­bo laiką ar net at­leis­ti dar­ buo­tojų.“


14

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė Did­žiau­sias pa­sau­ly­ je le­do ir snie­go fes­ti­ va­lis pra­ėjusį sa­vait­ galį at­vėrė du­ris Ki­ni­ jos mies­te Har­bi­ne. „ Gau­sy­bei skulptūrų „ su­kur­ti pa­nau­do­ta 320 tūkst. ku­bi­nių „ metrų snie­go ir le-„ ­do. Fes­ti­va­ly­je sa­vo „ meist­riš­kumą ro­do tiek Ki­ni­jos, tiek įvai­rių pa­sau­lio ša­lių at­sto­vai.

Įsta­tymų leidė­jai lai­ko vel­tui ne­leid­žia Nau­jai­siais me­tais Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se įsi­ga­lio­jo šim­tai naujų įsta­tymų – nuo pa­žan­gių iki eks­ cent­riškų. Ne­va­lia šni­pinė­ti dar­buo­tojų

Vien Ka­li­for­ni­jos įsta­tymų leidė­ jai per­nai pri­ėmė dau­giau nei 800 teisės aktų, ku­rie įsi­ga­lio­jo Nau­ jųjų metų naktį. Vie­nas jų draud­žia vir­ši­nin­kams rei­ka­lau­ti iš pa­val­di­nių at­skleis­ti sa­vo feis­bu­ ko ir kitų so­cia­li­nių tinklų slap­ ta­žod­žius. Šis įsta­ty­mas gi­na ir tuos, ku­rie tik ban­do įsi­dar­bin­ti. Pa­na­šus teisės ak­tas įsi­ga­lio­jo ir Ili­no­jaus vals­ti­jo­je. Va­di­na­mo­jo­je pre­rijų vals­ti­ jo­je įsi­ga­lio­jo dar ke­le­tas drau­ dimų. As­me­nys, įvykdę sek­sua­ li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną, reng­tis Ve­lykų Triu­šio ir Kalėdų Se­nio kos­tiu­mais. Taip pat užd­raus­ta turė­ti ryk­lio pe­lekų ar­ba juos par­da­vinė­ti. Steng­da­ma­si pa­ža­bo­ti mo­ to­cik­li­nin­kus, Ili­no­jaus vald­žia užd­raudė jiems va­žinė­ti ant vie­no ra­to. Už tai da­bar gre­sia 1 tūkst. do­le­rių (2650 litų) bau­da. Ki­ta ver­tus, per­nai mo­to­cik­li­nin­kams bu­vo leis­ta tam tik­rais at­ve­jais va­žiuo­ti per rau­doną šviesą, nes dėl ma­žo mo­to­cik­lo svo­rio ne­su­ vei­kia da­vik­liai, ku­rie per­jun­gia švie­so­fo­ro švie­sas. Stab­do ka­čių pli­timą

Flo­ri­do­je vai­ruo­to­jams vėl leis­ta mirksė­ti ži­bin­tais ir ši­taip įspėti ki­tus eis­mo da­ly­vius apie grei­čio ma­ta­vi­mo ra­da­rus. Anks­čiau to­ kie veiks­mai bu­vo draud­žia­mi. Ka­li­for­ni­jo­je nuo šiol galės va­ žinė­ti sa­vaei­giai au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų, nors ke­lei­vio sėdynė­je būti­nai turės sėdėti žmo­gus. Kor­ po­ra­ci­ja „Goog­le“ jau ke­letą me­ tų ban­do šią tech­no­lo­giją mo­di­fi­ kuo­to­mis „Toyo­to­mis Prius“.

Kan­za­so vals­ti­jo­je esan­čia­me Ve­ling­to­ne, ku­ria­me yra 8,1 tūkst. gy­ven­tojų, užd­raus­ta na­muo­se lai­ky­ti dau­giau nei ke­tu­rias ka­tes. Šiuo įsta­ty­mu ban­do­ma stab­dy­ti spartų ka­čių vei­simą­si. „Vien per 2012-uo­sius pa­ga­vo­ me 231 katę, – sakė Ve­ling­to­no po­ li­ci­jos vir­ši­nin­kas Tra­cy Heat­has. – Jos pa­kliū­va į ve­te­ri­na­ri­jos kli­ni­ kas, ten kurį laiką yra lai­ko­mos, bet po to, de­ja, jas ten­ka už­mig­dy­ti.“ O Ken­tu­kio vals­ti­jo­je tik­ru gal­ vos skaus­mu ta­po lau­kinės kiau­ lės – jas nuo šiol užd­raus­ta pa­ leis­ti at­gal į laisvę.

As­me­nys, įvykdę sek­sua­li­nio po­būdžio nu­si­kal­ti­mus, nuo šiol ne­galės da­ly­ti sal­dai­nių per He­lo­viną. Ko­va su plas­ti­ku

Ne­ma­žai naujų įsta­tymų skir­ta ap­lin­kai tau­so­ti. Vis au­ga skai­ čius miestų, ku­riuo­se draud­žia­ma nau­do­ti plas­ti­ki­nius mai­še­lius, o Ma­sa­ču­set­so vals­ti­jo­je esan­čio Kon­kor­do mies­te­lio vald­žia žen­ gė dar to­liau – užd­raudė ir plas­ ti­ki­nius bu­te­lius. Tie­sa, nau­ja­sis drau­di­mas tai­ ko­mas tik „ne­ga­zuo­tam ne­pa­gar­ din­tam ge­ria­ma­jam van­de­niui“ – ko­ka­ko­la ir ki­ti gai­vie­ji gėri­mai bus par­duo­da­mi, kaip įpras­ta. Šiuo drau­di­mu ska­ti­na­ma nau­ do­ti van­den­tie­kio van­denį ir taip pri­si­dėti sprend­žiant pa­sau­linę tar­šos plas­ti­ku pro­blemą. Nau­jas įsta­ty­mas pa­žeidė­jams nu­ma­to 50 do­le­rių (130 litų) bau­ dą, bet leid­žia da­ry­ti išim­tis ne­ nu­ma­ty­tais kri­ti­niais at­ve­jais. „New York Dai­ly News“ inf.

„„Pa­žan­ga: „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai be vai­ruo­tojų jau įveikė 500 tūkst.

km be jo­kių in­ci­dentų, todėl Ka­li­for­ni­jos vald­žia lei­do juos nau­do­ti vie­šuo­siuo­se ke­liuo­se.  AFP nuo­tr.

Per pa­sta­ruo­sius ke­ letą metų maž­daug tūkstan­tis Lat­vi­jos pi­lie­čių su­darė fik­ ty­vias san­tuo­kas Ai­ri­jo­je. Nors mo­te­ rims to­kios avan­tiū­ ros daž­nai bai­gia­si ver­go­ve ir smurtu, po­ten­cia­lių nuo­ takų ne­mažė­ja.

„„Prie­žas­tys: anot psi­cho­logų, mo­te­ris į fik­ty­vias san­tuo­kas stu­mia skur­das

įma­no­ma. 

Fik­ty­vių san­tuok Di­de­lis už­dar­bis – tik mi­tas

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC nau­jienų sve­ tainė ra­šo, kad fik­ty­vios jaunų lat­ vių san­tuo­kos iš­po­pu­liarė­jo maž­ daug prie­š še­šetą metų, po to, kai ša­lis pri­si­jungė prie ES. „Tai yra pro­ble­ma vi­so­je Ry­ tų Eu­ro­po­je, kur gy­ve­ni­mo ly­gis že­mes­nis. Ne­reikėtų ma­ny­ti, kad esa­me pa­grin­di­niai eks­por­tuo­to­ jai, – BBC pa­sa­ko­jo Lat­vi­jos vi­ daus rei­kalų mi­nist­ras Ri­char­das Koz­lovs­kis. – Jei­gu mer­gi­nai at­si­ ran­da ga­li­mybė už­dirb­ti jos mas­ te­liais di­desnę sumą, auklė­ja­ma­sis dar­bas čia ne­pa­de­da.“ Lat­vi­jos am­ba­sa­dos Ai­ri­jo­je pa­ tarė­ja Vi­ja Bu­ša teigė, kad Lat­vi­jos pi­lie­čių Ai­ri­jo­je su­da­rytų fik­ty­vių san­tuokų skai­čius šiuo me­tu sie­kia maž­daug tūkstantį. Bet, anot dip­ lo­matės, di­de­lis už­dar­bis pa­pras­tai tėra mi­tas. „Pas­ta­ruo­ju me­tu fik­ty­ vios nuo­ta­kos nie­ko neuž­dir­ba, pi­ ni­gai lie­ka or­ga­ni­za­to­riams ir ver­ buo­to­jams“, – aiš­ki­no dip­lo­matė. Anot jos, pa­dėtį ap­sun­ki­na ir tai, kad mer­gi­nos pa­pras­tai būna ki­lu­ sios iš so­cia­liai pa­žeid­žiamų šeimų. „Vie­toj pi­nigų jos ge­riau­siu at­ve­ju gau­na stogą virš gal­vos ir kokį nors te­le­foną. Bet jos ir tuo džiau­gia­si! Ta ap­lin­ka, ku­rio­je jos gy­ve­no Lat­ vi­jo­je, to­kia skur­di, kad su­si­klos­ čiu­si pa­dėtis joms at­ro­do kaip vie­ nin­telė išei­tis“, – sakė V.Bu­ša. Trokš­ta Pe­lenės li­ki­mo

Lat­vi­jos pi­lietė Ana, pa­gy­ve­nu­ si fik­ty­vio­je san­tuo­ko­je, yra gy­vas

to pa­vyz­dys. Mer­gaitė užau­go dau­ gia­vaikė­je kai­mo šei­mo­je, vie­nin­ telė šei­mos mai­tin­to­ja bu­vo ma­ma. Būda­ma sep­ty­nio­li­kos, Ana pa­li­ko na­mus, kad pa­ti už­si­dirbtų pi­nigų. Pa­siū­ly­mas su­da­ry­ti fik­ty­vią san­ tuoką jai at­rodė lyg ma­na iš dan­ gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ ke­lia­vo į Ai­riją. „Ži­no­jau, kad fik­ty­vi san­tuo­ ka yra ne­teisė­ta, bet man at­ rodė, kad tai vie­nin­telė ga­li­mybė ištrūk­ti, pa­ma­ty­ti pa­saulį, įro­dy­ ti, kad aš ir­gi šį tą ga­liu. Ma­niau, kad nu­va­žiuo­siu, už­si­dirb­siu pi­ nigų, pa­dėsiu ki­tiems. Norė­jau būti žmo­gu­mi, ku­ris pa­de­da“, – BBC pa­sa­ko­jo Ana. Psi­cho­te­ra­peutė In­ta Poud­žiu­ nas, dir­ban­ti su smur­to au­ko­mis ta­pu­sio­mis „nuo­ta­ko­mis“, tei­gia, kad to­kias mo­te­ris sieja ne tik skur­ das, bet ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­įma­no­ma. „Jų so­cia­li­niai įgūdžiai la­bai pra­sti. Tai mer­gi­nos iš to­kios ter­ pės, kur ne­vil­tis per­duo­da­ma iš kar­tos į kartą. Ir kai to­kiam žmo­gui siū­lo­ma kas nors gra­žaus ir leng­ vo, jis tuoj pat su­tin­ka. Juk norėtų­ si tikė­ti Pe­lenės li­ki­mu“, – aiš­ki­no psi­cho­te­ra­peutė.

ti su drau­gais in­ter­ne­tu ar­ba lais­vai va­žinė­ti po miestą. Po dviejų sa­ vai­čių, kad ne­kiltų jo­kių įta­rimų, būsi­mi jau­na­ved­žiai per­si­kraustė į at­skirą butą. Ir tuo­met vis­kas ap­si­vertė aukš­ tyn ko­jo­mis. Vy­ras neiš­leis­da­vo Anos iš namų, pra­dėjo kel­ti skan­ da­lus ir gra­sin­ti, taip pat pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na mokė­ti jai žadėtų pi­ nigų. Ne­pai­sy­da­ma to, Ana net ne­ bandė spruk­ti.

Pa­siū­ly­mas at­rodė lyg ma­na iš dan­gaus: bi­lie­tas į Dub­liną ir 1,5 tūkst. eurų (5175 li­tai). Nie­ko ne­pra­ne­šu­si nei mo­ti­nai, nei drau­gams, Ana iš­ke­lia­vo į Ai­riją.

Verkė jau ves­tu­vių dieną

At­vy­ku­si į Dub­liną Ana pra­džio­je iš tiesų pa­si­ju­to kaip Pe­lenė. Būsi­ mas vy­ras ir jo drau­gai rodė did­žiulį sve­tin­gumą, ne­trukdė jai bend­rau­

„Ves­tu­vių dieną sėdėjau ir ver­ kiau dėl to, kad ne­no­riu to da­ry­ti. Bet ne­turė­jau, kam to pa­sa­ky­ti. Ir


15

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

pasaulis Snie­go ir le­do ka­ra­lystė

Ki­ber­ne­ti­nių va­gių iršt­va Tu­ristų aki­mis Kar­patų pa­pėdėje įsikū­ru­si Rim­ni­ku Vil­ča at­ro­do ra­mus ir ža­liuo­jan­tis Ru­mu­ni­jos mies­tas. Nie­kas nė ne­įtartų, ko­ kias pa­slap­tis sle­pia jo dar­bi­ninkų ra­jo­nas Ost­ro­ve­nis. Akį rėžian­ti pra­ban­ga

ir ne­vil­tis, įsi­ti­ki­ni­mas, kad ištrūk­ti iš sun­kios pa­dėties teisė­tais būdais ne­

kų pinklės tuo­met pa­ma­niau: jei­gu at­va­žia­vau dėl ši­to, va­di­na­si, pa­da­ry­siu ir bū­ siu ra­mi“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­ si mer­gi­na. Nors fik­ty­vios nuo­ta­kos pa­pras­ tai su­pran­ta, kad da­ro nu­si­kal­timą, iš tiesų, Ai­ri­jos įsta­ty­mai ne­nu­ma­ to at­sa­ko­mybės nei su­tuok­ti­niams, nei to­kių ves­tu­vių or­ga­ni­za­to­riams. „To­kia ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma ir Is­ pa­ni­jo­je, ir Kip­re. Ai­ri­ja šiuo at­ žvil­giu ski­ria­si tuo, kad ofi­cia­lios įstai­gos net ne­ro­do no­ro keis­ti to­ kią si­tua­ciją. Jos ma­no, kad, jei­gu žmonės su­si­tuokė, tai yra jų as­me­ ni­nis rei­ka­las“, – teigė dip­lo­matė V.Bu­ša. Gy­ve­ni­mas vir­to koš­ma­ru

Pa­s i­ra­š ius vi­s us do­k u­m en­t us, Anos gy­ve­ni­mas vir­to tik­ru koš­ ma­ru. Vy­ras ne tik ke­ti­no gy­ven­ ti su ja tre­jus me­tus, rei­ka­lin­gus lei­di­mui gy­ven­ti Ai­ri­jo­je iš­lai­ky­ ti, bet ir at­si­sakė pri­pa­žin­ti san­ tuoką fik­ty­via. „Jis laikė ma­ne tik­ra žmo­na, sa­ kė, kad nie­ko fik­ty­vaus jis ne­pa­ darė, kad nie­ko ne­pa­žeidė. O koks jam skir­tu­mas? Jo ša­ly­je tėvai pa­ ro­do nuo­taką li­kus die­nai iki ves­ tu­vių, ir jie gy­ve­na visą gy­ve­nimą su to­kio­mis žmo­no­mis, – pa­sa­ko­jo Ana. – Kai tik ban­dy­da­vau pa­da­ ry­ti tai, ko jis ne­norė­jo, jis grieb­ da­vo pei­lius, gra­sin­da­vo nu­si­žu­ dy­ti, daužė veid­rod­žius, dėda­vo peilį sau prie gerklės ir sa­ky­da­vo, kad per­si­pjaus. Kartą ma­no aki­ vaiz­do­je jis per­li­po per til­to turėk­ lus ir vos ne­nu­šo­ko į van­denį.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kai Ana ry­žo­si pa­sa­ky­ti vy­rui, kad no­ri iš­sik­raus­ty­ti, psi­cho­lo­gi­ nis smur­tas vir­to fi­zi­niu. „Kas ant­rą dieną atei­da­vau į darbą su mėlynė­ mis po aki­mis, o ko­le­gos net ne­rea­ guo­da­vo. Ai­ri­jo­je žmonės sten­gia­si ne­si­kiš­ti į sve­timą gy­ve­nimą. Pas­ kui ir pa­ti nu­sto­jau kreip­ti dėmesį į mėly­nes – di­de­lio čia daik­to, kad akis pa­muš­ta“, – sakė latvė. Mer­gi­na pra­gy­ve­no su vy­ru pu­ santrų metų, o tuo­met nu­ti­ko tai, apie ką ji ir šian­dien ne­ga­li ra­miai pa­sa­ko­ti. Ana grįžo į Lat­viją nėščia.

Vaikš­čio­da­mas siau­ro­mis gatvė­ mis tarp ko­mu­nis­tinės epo­chos pa­statų ga­li pa­stebė­ti, kad šia­me mies­te, tu­rin­čia­me maž­daug 100 tūkst. gy­ven­tojų, kaž­kas ne taip. Prie pra­stos būklės namų pa­ sta­ty­ti pra­bangūs au­to­mo­bi­liai, o 20–30 metų jau­ni­mas did­žiuo­ ja­si pra­ban­ga, ku­ri vi­siš­kai ne­de­ ra su ap­lin­ka. Rim­ni­ku Vil­ča ir jos Ost­ro­ve­ nio ra­jo­nas pra­vard­žiuo­ja­mi Ha­ ker­vi­liu. Tai pa­sau­lio in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių sos­tinė. Į Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šių pink­les pa­kliū­va in­ ter­ne­to pirkėjų iš vi­so pa­sau­lio: Prancū­zi­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, bet dau­giau­sia – Jung­ti­nių Vals­tijų. Ru­mu­ni­jos po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, maž­daug 80 pro­c. jų aukų gy­ve­na JAV. „Per­nai Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai pa­vogė maž­daug mi­li­jardą do­le­rių“, – sa­

30 proc.

grobio sau pasilieka pinigų mulai, o likusius pinigus persiunčia nusikaltėliams programišiams.

kė JAV am­ba­sa­do­rius Ru­mu­ni­jo­je Mar­kas Gi­tens­tei­nas.

ti mums“, – pri­si­minė pro­gra­mi­ šius iš Rim­ni­ku Vil­čos.

Iš­nau­do­ja ir vai­kus

Teisė­sau­ga pra­bu­do

Ost­ro­ve­ny­je kiek­vie­nas ži­no, kas vyks­ta, bet griež­tai lai­ko­si omer­ tos. Ta­čiau vie­nas vie­tos pro­gra­ mi­šius su­ti­ko ano­ni­miš­kai pa­pa­ sa­ko­ti Prancū­zi­jos laik­raš­čiui „Le Mon­de“ apie sa­vo „verslą“. „Su ame­ri­kie­čiais pa­pras­čiau, – sakė jis. – Šie vy­ru­kai per­ka duo­ ną in­ter­ne­tu, jie įpra­to viską da­ry­ ti in­ter­ne­tu.“ Kar­tais per sa­vaitę pro­gra­mi­ šius ap­šva­ri­na ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, ku­rie pa­pil­do jo pi­ ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba šim­tais tūkstan­čių do­le­rių. „Mes gy­ve­na­me di­de­lia­me pa­ sau­ly­je, ku­ris pil­nas idiotų, pa­si­ ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu, – ano­ni­miš­kai pa­sa­ko­jo pro­ gra­mi­šius. – Mes par­duo­da­me fik­ty­vius pro­duk­tus, klo­nuo­ja­me tink­la­la­pius ir įsib­rau­na­me į kre­ di­to kor­te­les. Eu­ro­po­je nau­do­ja­ me pi­nigų mu­lus – jų už­duo­tis yra išg­ry­nin­ti pi­ni­gus, at­si­ųstus į sąskaitą. Jie pa­si­lie­ka 30 pro­c. gro­bio, o li­ku­sius pi­ni­gus siun­čia mums per „Wes­tern Union“.“ Rim­ni­ku Vil­čos cent­re gau­su šios pi­ni­gi­nių per­laidų bend­rovės iš­kabų, tad vers­las kles­ti. Ru­mu­ni­jos pro­gra­mi­šiai su­ pra­to, kad ge­riau ir sau­giau dirb­ ti jun­gian­tis į tink­lus. Tai jų skir­ tu­mas ir pra­na­šu­mas, pa­ly­gin­ti su ki­tais pro­gra­mi­šiais. Pi­nigų mu­lai yra ma­žiau­siai ap­sau­go­ta gran­dis, todėl jie pa­pras­tai tu­ri su­klas­to­tus as­mens ta­pa­tybės do­ku­men­tus. „Mes im­da­vo­me į pa­galbą ke­tu­ rio­lik­me­čius. Paim­da­vo­me vai­kus iš naš­lai­čių prie­glaudų, ap­mo­ky­ da­vo­me ir pri­vers­da­vo­me dirb­

JAV fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro kri­ mi­na­listų grupė Bu­ka­reš­te pra­dėjo mo­ky­ti Ru­mu­ni­jos po­li­ci­nin­kus ko­vo­ti su nu­si­kal­ti­mais in­ter­ne­ te. Su­kur­tas spe­cia­lus in­ter­ne­ti­ nių va­gys­čių pa­da­li­nys, ku­ria­me dir­ba 200 pa­reigūnų.

Mes gy­ve­na­me di­de­ lia­me pa­sau­ly­je, ku­ ris pil­nas idiotų, pa­ si­ren­gu­sių ką nors pirk­ti in­ter­ne­tu.

„Per pa­sta­ruo­sius ke­letą metų pa­darė­me ne­mažą pa­žangą. Ru­ mu­ni­ja da­bar bend­ra­dar­biau­ja su Eu­ro­po­lu ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ko­ vo­jant su ki­ber­ne­ti­niais nu­si­kal­ ti­mais“, – sakė in­ter­ne­ti­nių va­ gys­čių pa­da­li­nio va­do­vas Vir­gi­las Spi­ri­do­nas. Areštų vis daugė­ja. 2011 m. šis pa­da­li­nys iškėlė maž­daug tūks­ tantį bylų, su­ėmė 500 žmo­nių ir per­davė 150 bylų į teismą. Bet „Le Mon­de“ kal­bin­tam ano­ni­mi­niam pro­gra­mi­šiui teisė­ sau­gos pa­stan­gos ke­lia šyp­seną. Žiūrė­da­mas į Rim­ni­ku Vilčą pro sa­vo bal­koną su leng­va šyp­se­na jis tarė: Ha­ker­vi­lis tu­ri daug sme­ genų, di­de­lių ban­gi­nių. Jie įsikū­ rę ir ki­tur: Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Prancū­zi­ jo­je, Švei­ca­ri­jo­je. Jie la­bai tur­tin­ gi ir pa­slap­tin­gi vai­duok­liai. Ne­ ma­nau, kad jie ka­da nors įklius.“ „Le Mon­de“ inf.

Gra­si­no atim­ti vaiką

Vy­ras to­liau per­se­kio­jo mer­giną ir jai grįžus į gim­tinę. Jis skam­binė­jo, ra­ šinė­jo laiš­kus, pa­si­samdė ad­vo­katų ir gra­si­no atim­ti vaiką, į kurį turė­ jo teisę, nes vai­kas gimė san­tuo­ko­ je. „Sup­ra­tau, kad esu pri­vers­ta jam pa­dėti, – prie­šin­gu at­ve­ju jis galė­jo atim­ti vaiką, o jis yra vis­kas, ką da­ bar tu­riu“, – sakė Ana. Ji grįžo į Dub­liną ir vėl ap­si­gy­ve­ no po vie­nu sto­gu su vy­ru. Bet šį­ kart mo­te­ris net pa­so ne­turė­jo, jį pa­ėmė Mig­ra­ci­jos tar­ny­ba. „Kai pa­sas užst­ri­go Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je, su­pra­tau, kad man tai ga­li blo­gai baig­tis, su­si­rin­kau daik­ tus, pa­li­kau vyrą ir krei­piau­si į Lat­ vi­jos am­ba­sadą“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Ana. Grįžu­si į Lat­viją, ji kreipė­si į vi­ sas įma­no­mas so­cia­li­nes tar­ny­bas. Tei­si­nin­kai ir so­cia­li­niai dar­buo­to­ jai pa­dėjo pa­nai­kin­ti san­tuoką tik pra­ėjus še­še­riems me­tams.

„„Gro­bis: ap­šva­rinę ke­tu­ris ar pen­kis var­to­to­jus, pro­gra­mi­šiai pa­si­pil­do pi­ni­ginę ke­lio­mis de­šim­ti­mis ar­ba

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

šim­tais tūkstan­čių do­le­rių. 


o

ŽA nenaualdytuvus, erinę techaisus. Tel. emis.lt. 951181

aisymas Vil275 4665; 933624

ežame siundurų. Tel. 8 . Informaci959526

niją, Olandipervezimai. 952525

Aukšta kokyaldai.lt. Tel. 760904

ą

butas Palanes g. 1A. Tel. 955765

me arba išsime iš karto. 929896

os r. perka: me iš karto. 5, 8 613 70 23. 953105

eismo nutarlta bankroto . BankrutuodministratoYMO IR RESotas asmuo šom iki 2012 savo kreditožės 2 dienai ai) kartu pripatvirtinanus nuorašus. reikalavimų , kokiu būdu avimą pateik4 Kaunas. In6. 961016

Ų PLANAVIančio Lvovo ilniuje, sklyndras plotas anavimo padybės admiuotojo 2011 2011 08 01 organizatosutartis Nr.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 16 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.Tel.De-8 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stuKarščiausi dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

gyvenimas paslaugos

Šian­dien – ra­šy­to­jas, ry­toj – re­ži­sie­rius

Kelionių Kelionių pasiūlymai Iš/į Londoną saugiai, greitai Kelionių vežame siunKarščiausi pasiūlymai tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

Kelioniųorganizatorius organizatorius Kelionių

976256

Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Tel. (8 5) 231 (8 5) 262 Al­ v3314. y­dFaks. o Šle­ p9120 i­ko plunks­nai ir pri­gim­čiai pa­klūsta poe­zi­ja, pro­ vilnius@vilnius.krantas.lt, Kelionių organizatorius www.krantas.lt za, fil­m sce­Vilnius na­rijų ra­šy­mas bei jų re­žisū­ra, teat­ro sce­na ir, ži­no­ A.Vienuolio g. 6,o LT-01104 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 ArTel.svajojate Niujorką? Lasma, Vegasasmeš­ nuo 2871kLterė.9120 (8 5) 231aplankyti 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kas yra šis vy­riš­kis, ge­ban­tis sa­vy­je su­de­rin­ti vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt Ovilnius@vilnius.krantas.lt, galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt tieknuopro­ šviesų, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis 2874 Ltfe­sijų ir nu­dirb­ti tiek darbų, – žmo­gus or­kest­ras ar bar­ AKCIJAkazino, KELTŲ BILIETAMS Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! KLAIPĖDOS–KYLIS Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga bė de­ v yn­ darbė? Didieji išpardavimai Vokietijoje ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt VIETA KAJUTĖJE nuo 242 Lt Užsisakykite skrydį iki+gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KETURVIETĖ KAJUTĖ AUTOMOBILIS Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipanuoLt218į Lt asm. (akcija galioja 2013 leiskitės nepamirštamą kelionęnuo 2012 10 Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 laiduokite laiveį abi Baltijos 01 10) 01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. „COMMODORRE“ KAJUTĖ DVIEM + AUTONiujorkas nuo 422 2226Lt Ltasm (akcija galioja nuo Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas paMOBILIS nuo karėlį! 2013 01 10) nuo 2526 Lt Vašingtonas pildomai. Baltijos ir disko, ir linksmybės Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. KAJUTĖ jūroje DVIEMbus + AUTOMOBILIS – 1324 Lt iki Lai­ mainformacijos Že­ mu­lienė Bostonas nuopuses 2588(galioja Lt nuo 2013 01 10) Pa­vyzd­žiui, ma­no drau­go pro­ – Gimė­te ke­li de­šimt­me­čiai po Vietų skaičius ribotas. ryto! dviem į abi Daugiau www.krantas.lt l.zemuliene@diena.lt Daugiau specialių pasiūlymų www.krantas.lt diu­se­rio Ro­lan­do Skais­gi­rio mo­ti­ ka­ro. Kodėl ėmėtės to­kios te­ na, gy­ve­nan­ti Ša­kių ra­jo­ne, pri­si­ mos – apie karą, badą, skur­ Kelionių organizatorius Už ro­ m aną „Ma­ n o var­ d as – Ma­ minė: ko­vo mėnuo, at­ly­dys, dir­va dą, žmo­gaus pa­stan­gas iš­gy­ Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius rytė“ 46 metų ra­šy­to­jui A.Šle­pi­kui jau juo­duo­ja, po bul­vie­nojų vaikš­to ven­ti? Tel 8-5 262 7777,sek­ mob. 8d616 16 777 pra­ ėjusį ma­ ienį bu­vo įteik­ta mo­ti­na su vai­ku. Tai bu­vo vo­kie­ – Todėl, kad ka­ras – siau­bin­gas da­ info@svite.lt, www.svite.lt, Ra­šy­tojų sąjun­gos,www.lek.lt ar­ba va­di­na­ čiai. Tik po kiek lai­ko Ro­lan­do mo­ ly­kas. Ar jums nerū­pi, kaip pa­sau­lis mo­ji Kreta Trijų– ka­ ti­na su­pra­to, ką jie ten darė. Pa­si­ to­liau gy­vens? Įsi­jun­gi te­le­vi­zo­rių Pamėnkalnio g. 5/K.Griniaus g., Vilnius Graikija, 99rLta­lių, pre­mi­ja. KELIONĖS AUTOBUSU „Ta pre­ m i­ j a man bu­ v o ne­ t ikė­ ro­do, vo­kietė su vai­ku rin­ko ba­lo­se – Si­ri­ja, Li­bi­ja... Tai – klai­ku. Pa­ Tel. 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Alyvų žydėjimo www.svite.lt, šventė Duobelėje, Latvijoje info@svite.lt, www.lek.lt ta, ir la­ bai džiu­ gu,Lt kad ją ga­vau, iš už­si­li­ku­sių per­nykš­čių bul­vių sau­lis nie­ko ne­pa­si­mo­ko. Galų ga­le Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė – 2239 Lt (05.26.) – 95 Lt nesjėga tai450 – ko­ tuos žmo­nes, ku­rie žu­vo, ku­rie mi­ Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Mes Lt legų pre­mi­ja“, – pa­si­ su­si­da­riusį krak­molą ir jį valgė. AVIABILIETAI Muziejų naktis (05.19/20) džiaugė A.Šle­450 pi­kas. Bu­vo ir taip: jei lie­tu­viai paim­ rė iš ba­do, tu­ri kas nors pri­si­min­ti, SAS akcija į JAV sala–Talinas ir Aziją: Ryga–Saremos – 377 Lt Žaidimų galaktika Lt STOVYKLOS Čekijos – 577 2124 Lt Čikaga,pilys–Čekijos Vašingtonas rojus–Praha 2054 Lt; Niujorkas Per­naiLIETUVOJE iš­leis­tas jo ro­ma­nas „Ma­ da­vo vo­kie­tuką ar vo­kie­taitę, ban­ kad is­to­ri­ja ne­si­kar­totų. Šiaurės su poilsiu prie Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuodas 550–atkeliauja LtMa­rytė“ Lt; San Italija Franciskas 2731 Lt; Šanchajus, PekiŠveicarijos gamtos stebuklai –Adrijos 1397 Ltjūros no var­ – apie va­di­na­ dy­da­vo juos įsi­vai­kin­ti, šeimą iš­ nas 2007 Lt; Tokijas 2290 Lt nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt Avataro nuotykiai 450 Lt Raganė –ius 550vil­ Lt kokartu Ryga–Saremos muo­ s vai­ k us (Wolfs­ kin­der). vež­da­vo į Si­birą. – Kodėl pir­ma pa­rašė­te fil­mo Pirkti internetu: www.lek.lt Kroatija nuo 990 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Ltsau­li­niam Pa­ s i­ b ai­ g us Ant­ r a­ j am pa­ Su kny­ga va­žinė­jau po visą Lie­ sce­na­rijų, o pa­skui – knygą? Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 KELTAI nuo 990 Lt ka­ rui, Prūsi­ josLt (da­bar­ tuvą. Vi­sur į su­si­ti­ki­mus atei­da­vo – Pir­miau­ Top Fun 640išLt Rytų Kroatija Ssia norė­jo­me da­ry­ti fil­ Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; TaliLĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Mano tinėspasaulis Ka­li­n595 ing­rLta­do sri­ties) naš­lai­ žmo­nių, ku­rie galė­da­vo pa­pa­sa­ko­ mą. S Po­A ka­ris, vai­kai – toks fil­mas Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt nas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas. R čiaivariantas vo­kUŽSIENYJE ie­tu­359 kai,Ltvie­ni ir su mo­ti­no­ ti apie sa­vo ar­ba sa­vo kai­mynų, gi­K Ubūtų buvęs la­bai bran­gus. Ka­dan­ Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Kitas STOVYKLOS Spec. pasiūlymai: mis, kad galėtųEstijoje iš­gy­ven­ ti,Lttraukė į mi­nių šei­mo­se gy­ve­nu­sius vo­O kie­N čius gi pi­nigų neat­si­ra­do, kai pra­si­dėjo Klaipėda–Karlshamnas; – 904 Lt(poilsinės) Klaipėda–Kylis; KlaiDodi 550 Lt stovykla Anglų kalbos 1790 IŠMalta VARŠUVOS K pėda–Zasnicas. Lie­ t uvą ieš­ k o­ t i mais­ t o ir pa­ s togės. ar­ b a vo­ k ie­ č ių vai­ k us. Kai ku­ r ie krizė, nu­sprend­žiau pa­ra­šy­ti knygą. Graikija, Cgalkidikė –Jūsų 979 LtLt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Egiptas, Hurgada nuo 935kompanijos T Oke. Į va­ka­gy­ Konferencijos ir kiti rengiO Vie­ n i lie­ t u­ v iai juos pri­ g laudė, ki­ ve­ n o ša­ l ia jų namų, miš­ r us Galų ga­le bus nors kny­ga apie tai. F Ispanija, Kosta Dorada Stovykla Ukrainoje niai Baltijos Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Bulgarija nuojūroje! 850 Lt – 999 Lt ti at­stūmė. tie žmonės at­si­neš­da­vo nuo­traukų. KRUIZAI Ispanija, 60 Lt dienai Šri Lanka Alikantė nuojūroje 3500–101108 Ltd. nuo 1800 Lt/asm. Viduržemio Le­gen­do­mis api­pin­tuo­se Ra­ Es­minė min­tis, apie ku­rią su­ka­ – Kas ra­šant sce­na­rijų ir knygą Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kryme „Saliut“ 1699 AVIABILIETAI* Kreta nuo 1170 Lt (su skrydžiu iš Vilniaus); Karibų jūroje 7 d. šy­tojų sąjun­ gosLt rūmuo­se, ai­dint si kny­gos te­ma, to­kia: ka­ras – pa­ts bu­vo jūsų kon­sul­tan­tai? nuo 3860 Lt/asm. (su skrydžiu iš Vilniaus) Baku Lt;legų 500irLt juo­ siau­bin­giau­sias da­ly­kas, koks ga­li – Ne­bu­vo jo­kių kon­sul­tantų. Bu­vo Turkija, Antalija Lt Bulgarijoje LtMaljorka Tunisas nuo 770 –Lt1185 Al­vnuo y­d1050 o 1699 ko­ kal­bnuo oms VIZOS *kainos į abi puses Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Kroatijoje 2149 Lt kui, – juk šventė, – pri­sėdo­me su eg­zis­tuo­ti pa­sau­ly­je. Žmo­ni­ja nie­ žmonės, su ku­rvasarėjantį iais šnekė­jau­ si. Be Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt; Fotografuok Vilnių Tailandą, Kiniją... Įvažiavimo leidimai į JAV, Rijeka – 1279 Lt poilsinės) Juodkalnijoje A.Šle­pi­ku1899 pa­si­Ltkalbė­ti. Ne tik apie kaip ne­pa­si­mo­ko iš to. IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės to, med­žiagą rin­kau iš knygų. Yra Australiją. ir laimėk ekskursiją KELTŲ ro­mBILIETAI aną, bet ir apie ki­1790 tas jo iš­leis­ta Sil­vi­jos Pe­lec­kienės kny­ga, Turkija, Marmaris 1289 Anglų kalbos stovykla Estijoje Lt veik­ Kruizas Nilu nuo 2038 LtLt PAŽINTINĖS kelionės autobusu: los sri­ t is. r io­ j e su­ r ink­ t a daug at­ s i­ m i­nimų. ku­ Ryga–Stokholmas Bestogiu autoBusu Bulgarija, Burgas – 1199 Lt AVIABILIETAI* Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Juodkalnija–Bosnija ir Hercegovina–KroatiYra trys vie­ n os vo­ k ie­ č ių is­ t o­ rikės į ja–Serbija–Albanija 1215 Lt Talinas–Helsinkis Portugalija, Delis nuo 1870 Lt Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt draugų kompanijai! Šiaurės Italija (pažintinė poilsinė) – 1265 Lt – Al­ v y­ d ai, pa­ p a­ s a­ k o­ k i­ t e, kaip lie­ t u­ v ių kalbą iš­ v ers­ t os kny­ gos. Talinas–Stokholmas Kuba nuo IŠ 5853 Lt (10 d.)(poilsinės) LĖKTUVU VARŠUVOS Tokijas – 2229 Lt Italija–Kaprio sala – 1890 Lt at­si­ra­do kny­ga „Ma­no var­das Skai­čiau jas. E.Ig­na­Konkursas ta­vi­čius Vo­ Ventspilis–Nyneshamnas Kroatija – 972 Lt Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt Seulas – 2308 Lt – Ma­rytė“? (spec. pasiūlymas) kie­ti­jo­je ga­vo do­ku­men­ti­nių filmų Paryžius–Amsterdamas–Liuksemburgas – Klaipėda–Karlshamnas IŠBulgarija RYGOS: – 995 Lt Singapūras – 2310 1234 Lt – Su Eval­ du Lt Ig­na­ta­vi­čiu­mi, bu­ su tų žmo­nių pri­svyksta i­mi­ni­mportale ais. Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Tailandas (pažintinė poilsinė) 5218 Turkija – 1078 LtOlandijoje Bankokas – 2409 Lt Gėlių paradas (7 d.)– –nuo 1395 Lt Lt vu­siu Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Gėlių paradas Olandijoje (6 d.) – 1251 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Šri Lanka – 3500 Lt Puketas Vo­kie­t–i­2610 jo­je,Ltpir­ miau­ sia pa­rašė­me – Kas jūs, Al­vy­dai, – poe­tas, Praha–Viena–Budapeštas – 636 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas IŠKreta VILNIAUS: – 1170 *kainos abi puses fil­mo į sce­ na­rijų. Bet fil­mui neat­ pro­zi­nin­kas, sce­na­ris­tas, re­ POILSIS 2013Ltm. lėktuvu iš Vilniaus Ispanija,–Hurgada Kosta KostaLtDorada nuo Egiptas, nuo 869 si­ra­do pi­nigų. Vėliau, rem­da­ma­ dak­to­rius, re­ži­sie­rius, ak­to­ Tunisas 770 LtBrava, KELTAI 1279 Lt Maljorka – 1499 Lt VIZOS Ispanija, sis tuo sce­njūroje a­ri­ju­(Tallink mi, pa­ šiau ši­ rius, filmų kūrėjas? Žmo­ LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Joninės Baltijos 3 rd.a­kruizas) Graikija, Kreta – 959 Lt (pažintinės – poilĮ Rusiją nuo tą 105 knygą. gus or­kest­ras, visų darbų Turkija, Antalija – 889–Lt1279 Lt Ispanija, Kosta Brava sinės) nuo Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Vo­kie­ti­jo­je ta te­ma – apie Graikija,Nilu Kosnuo sala1440 – 1069 Lt meist­ras? Kruizas Lt Ryga–Stokholmas Turkija, Antalija – 969 Lt Rytprū­sių vaikų li­kimą Lie­tu­vo­je – – Ne­tu­ri jo­kios reikšmės kas. Jei Izraelis – Egiptas Talinas–Helsinkis Bulgarija, Varna –nuo 9291678 Lt Lt sa­ v o­ t iš­ k as ta­ b u, ten ji ne­ l a­ b ai ži­ įsi­vaiz­duo­čiau žmogų or­kestrą, Kroatija, –Rijeka Marokas 2634–Lt1189 Lt Talinas–Stokholmas no­ma. Tų vaikų li­ki­ jis būtų iš­sid­raikęs į vi­sas pu­ Turkija, Marmaris 1029 Lt Kuba – 5853Algarvė Lt Ventspilis–Nyneshamnas Portugalija, – 1899 Lt mas Lie­tu­vo­je klostė­si ses. Vie­na ran­ka da­ro vie­na, Egiptas – 1299 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas įvai­(spec. riai. pasiūlymas) Vie­ni čia ki­ta – ki­ta. Aš ne­si­jau­čiu toks POISIS lėktuvu iš Varšuvos Pasaka nuo 550 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) esąs. Tie­siog kūry­ba iš esmės Egiptas, Hurgada nuo 1237 Lt su­kūrė šei­ (spec. pasiūlymas) Top FunEl 540 Lt – 1314 Lt Klaipėda–Zasnicas vie­na, ji ne­skai­do­ma į dau­ Šarm Šeichas Portugalija mas, ki­ti su­ gelį da­lių. Raganė 550–Lt1633 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ispanija – 1719 Lt gebė­ j o grįž­ Energetikas 600 LtLt VIZOS Šri Lanka – 5072 ti į Vo­ kie­ tiją. – Ku­rio­je sri­ty­je ga­li­ PAŽINTINĖS lėktuvu– ištaiVaršuvos Laimingas žmogus aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Kruizas Nilu nuo 1666 Lt; Dau­ g e­ l is sa­ v o te ge­riau iš­si­sa­ky­ti, at­si­ Trimitas Lt Lt; Marokas – 2235 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Izraelis –520 2252 gi­mi­nes Vo­ skleis­ti – poe­zi­jo­je, pro­ Ispanija – 2235 Lt kie­ti­jo­je su­si­ zo­je, ki­ne? SLIDINĖJIMAS lėktuvu ra­do būda­mi – Ku­rio­je tuo me­tu ga­liu, to­ Bulgarija (Bansko) nuo 1194 Lt Andora – 1290 Lt jau pa­gy­venę. je ir iš­si­sa­kau. Poe­zi­ja, man Italija, Šveicarija ir Prancūzija (Aostos slėnis) Ži­n o­m a, kad at­ro­do, yra vis­ko pa­grin­das. – 1490 Lt jie pra­ra­d o sa­v o O galbūt mu­zi­ka vis­ko pa­ Italija (Vialattea) – 1650 Lt vai­k ystę, ta­p a­t ybę, grin­das? Bet aš ne­su mu­zi­ autobusu: Prancūzija (Trys Slėniai) – 1470 Lt vardą, ar­ti­mus žmo­nes kan­tas, ne­tu­riu jo­kio mu­ Italija (Livinjo) – 1490 Lt – pra­ra­do sa­ve. Ir lie­tu­ zi­ki­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Jei­gu Austrija, Šveicarija – 1890 Lt viai, pas ku­riuos at­ėjo tie vai­kai, turė­čiau mu­zi­kinį iš­si­la­vi­nimą, Slovakija (Žemieji Tatrai) – 890 Lt Ukraina (Bukovelis) 7 d. – 850 Lt daž­nai būda­vo la­bai at­šiaurūs, pra­kti­kos, galbūt mu­zi­ka man POILSIS lėktuvu iš Vilniaus šal­ti. Ne vi­si juos priim­da­vo ma­ būtų toks cent­ras – uni­ver­sa­ Egiptas nuo 1499 Lt lo­niai. Bu­vo ir taip: kiaulės gar­ „„Nuopelnai: „Sidabrinės gervės“ laus kalbė­ji­mo ga­li­mybė? Bet ma­ Tenerifė – 1719 Lt statulėlę – prieš kelerius metus no me­ni­nis cent­ras – poe­zi­ja. Iš das, ša­lia – vai­kas mie­ga. Ir ver­go Indija (Goa) – 3419 Lt JAE (Dubajus) – 3729 Lt A.Šlepikas pelnė už geriausią fil- jos iš­si­ša­ko­ja daug pro­zos da­lykų, da­lią jiems te­ko pa­tir­ti pas ūki­ Tailandas (Bankokas) – 3629 Lt mo scenarijų.  Tomo Černiševo nuotr. daug vis­ko. nin­kus.

e j u i n l i V

S A V

A R A

„„Pa­si­rin­ki­mas: „Aš tik­rai esu lai­min

– Ta­da kodėl sto­jo­te į tuo­metę Kon­ser­va­to­riją, o ne į Fi­lo­lo­gi­ jos fa­kul­tetą uni­ver­si­te­te? – Įsto­jau į ak­to­rinį, nes nuo vai­ kystės mėgau vai­din­ti. Bai­giau ir ak­to­rinį, ir re­žisūrą. Pa­da­riau 14, o gal 16 te­le­vi­zi­jos filmų. Se­rialų. Na, tar­ki­me, „Nek­vies­ta mei­ lė“, visų ne­minė­siu. Prie kai ku­ rių ma­no pa­vardės net nėra. Ra­ šiau jų sce­na­ri­jus, juos re­ži­sa­vau. Da­bar da­rau tokį se­rialą, ku­ris va­din­sis „Kri­mi­na­lis­tai“, jis bus pra­dėtas ro­dy­ti per LNK te­le­vi­ziją ko­vo mėnesį. – Jūs – te­le­vi­zi­jos dar­buo­to­jas? – Ne. Aš esu bend­rovės „Vi­deo­ met­ra“ dar­buo­to­jas. Mes – pro­ diu­se­rinė bend­rovė, ku­ri par­duo­da įvai­rią pro­duk­ciją Lie­tu­vos te­le­vi­ zi­joms. Kai dir­bi 14–16 metų te­le­vi­ zi­jo­je, ką nors da­rai – ar laidą ve­di, ar sce­na­rijų ra­šai, ar re­ži­suo­ji. Ar­ ba pri­žiū­ri ku­riuos nors dar­bus.


17

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

gyvenimas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

„Pi­ka­so“ narys Deividas turės pir­ma­gimį Grupės „Pi­ka­so“ na­riui Dei­vi­dui Bas­čiui šie me­tai bus išs­kir­ti­niai. Kaip pra­nešė ži­niask­lai­da, ge­ gužės mėnesį su my­limą­ja Ag­ne Do­mar­kai­te juo­du su­si­lauks pir­ ma­gi­mio.

„Būsiu pir­mas tėtis grupė­je“, – sa­vo pa­dėti­mi did­žia­vo­si D.Bas­ tys. 26-erių at­likė­jas su tre­jais me­tais jau­nes­ne Ag­ne kar­tu jau pen­ke­rius me­tus. „Bu­vo vis­ko: skyrėmės ir vėl bu­vo­me kar­tu, vėl skyrėmės ir vėl taikėmės. Gy­ve­no­me ban­ guo­tai, bet da­bar no­ri­me pa­sto­

vu­mo ir at­sa­ko­mybė mūsų ne­ gąsdi­na. Abu su Ag­ne pui­kiai ži­no­me, ko la­biau­siai trokš­ta­ me, – būti kar­tu“, – ži­niask­lai­ dai teigė Dei­vi­das. Nors lėtin­ti gy­ve­ni­mo tem­po at­likė­jas ne­ke­ti­na – spar­čiai pla­ nuo­ja­mi grupės „Pi­ka­so“ pa­si­ro­ dymų gra­fi­kai ir so­li­niai kon­cer­ tai, ta­čiau ti­ki­na, kad po jų vi­sa­da skubės na­mo sūpuo­ti ma­žy­lio. Su­ži­nojęs, kad Agnė lau­kia­si, dai­ni­nin­kas jai pa­si­pir­šo, ta­čiau abu ti­ki­no dar ne­žiną, ka­da įvyks ves­tuvės. VD inf.

„„Po­ra: su­ži­nojęs, kad my­li­mo­ji lau­kia­si, Dei­vi­das Ag­nei pa­si­pir­šo, ta­čiau

tiks­liai pa­sa­ky­ti, kada bus ves­tuvės, dar ne­ga­li. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dainininkas Am­ber­li­fe at­si­sakė sla­py­vard­žio Ly­giai prie­š de­šimt metų Lie­tu­ vos mu­zi­kos pa­sau­ly­je de­biu­ta­ vo klaipė­die­tis dai­ni­nin­kas Am­ ber­li­fe. Ta­čiau jau kurį laiką Vil­ niu­je gy­ve­nan­tis at­likė­jas šiuo sla­py­vard­žiu pri­si­sta­tinė­ti ne­be­ no­ri. Nuo šiol jis bus tie­siog Ed­ga­ ras Lu­bys.

­gas žmo­gus, nes ga­liu da­ry­ti tai, ką no­riu, kas man pa­tin­ka“, – sakė A.Šle­pi­kas. 

– Ar pa­ts ren­katės ak­to­rius sa­ vo fil­mams? – Vi­saip būna. Ren­kie­si ir tuos ak­ to­rius, ku­rių no­ri te­le­vi­zi­ja. Ren­kie­ si ak­to­rius pa­gal tai, ko­kie yra per­ so­na­žai, ko­kie ki­no po­rei­kiai. Jei­gu rei­kia jau­no gra­žuo­lio, turbūt ne­ paim­si se­no pil­vo­to. Ži­no­ma, yra ak­to­rių, su ku­riais ma­lo­nu ir su ku­riais tie­siog no­ri dirb­ti, ku­riuos ver­ti­ni. Tuos ir kvie­ti. Ki­tas rei­ka­ las – ak­to­riai da­bar la­bai daug vi­ sur dir­ba, nes jiems rei­kia gy­ven­ti – teat­ruo­se at­ly­gi­ni­mai ma­ži. – Ar sun­ku per­si­jung­ti iš poe­ zi­jos į pro­zą, iš pro­zos – į se­ria­ lo sce­na­ri­jaus ra­šymą, iš šio – į fil­ma­vimą, kur yra su­da­ry­tas konk­re­tus darbų gra­fi­kas? Juk jūsų – me­ni­nin­ko – pri­gimtį tai įspraud­žia į tam tik­rus rėmus? – Me­ni­nin­kas vi­sa­da įspraus­tas į rėmus. Me­ni­ninką įspraud­žia į rė­ mus lai­kai, ku­riais jis gy­ve­na, ir

tuos rėmus jis vi­sa­da ban­do su­ lau­žy­ti, pra­plėsti. Kiek­vie­nas dar­ bas – tie­siog ki­toks dar­bas, ki­toks kūry­bos po­būdis. Ki­toks gal ad­re­ sa­tas, ki­toks tiks­las. Ki­toks žan­ ras. Ką reiš­kia sun­ku? Juk tai taip pat įdo­mu.

Vi­sur į su­si­ti­ki­mus atei­da­vo žmo­nių, ku­ rie galė­da­vo pa­pa­sa­ ko­ti apie sa­vo ar­ba sa­vo kai­mynų, gi­mi­ nių šei­mo­se gy­ve­nu­ sius vo­kie­čių vai­kus. Kai ku­rie gy­ve­no ša­ lia jų namų, miš­ke. Aš tik­rai esu lai­min­gas žmo­gus, nes ga­liu da­ry­ti tai, ką no­riu, kas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

man pa­tin­ka: dir­bu su ak­to­riais kaip re­ži­sie­rius, dir­bu kom­piu­te­riu kaip ra­šy­to­jas. Vai­di­nu teat­re. Bet ne­ga­li vis­ko da­ry­ti vie­nu me­tu. Vie­ nu me­tu su­si­kon­cent­ruo­ji ties vie­nu dar­bu, ki­tu – ties ki­tu. Pa­vyzd­žiui, šian­dien aš – ra­šy­to­jas, ry­toj – re­ ži­sie­rius.

„Sup­ran­tu, kad žmonėms pra­ džio­je bus sun­ku at­pras­ti ir ne­ be­va­din­ti manęs Am­ber­li­fe. Ma­ nau, kad užt­ruks vi­sus me­tus, kol at­si­ri­bo­siu nuo šio sla­py­vard­žio. Ta­čiau su nau­jo­mis dai­no­mis ir nau­ju įvaizd­žiu vis­kas su­si­dėlios į sa­vas vie­tas“, – delfi.lt pir­mie­ siems apie naują gy­ve­ni­mo etapą pa­pa­sa­ko­jo E.Lu­bys. Pak­laus­tas, kodėl dau­giau nei po 10 metų jis nu­tarė at­si­sa­ky­ti

jo gerbė­jams pui­kiai ži­no­mo sce­ ni­nio sla­py­vard­žio, at­likė­jas pri­ si­pa­ži­no, kad apie tai gal­vo­jo jau kurį laiką. Am­ber­li­fe – sce­ni­nis var­das, su ku­riuo jis de­biu­ta­vo sce­no­je ir už­ka­ria­vo mu­zi­ki­nių gro­ja­raš­ čių aukš­tu­mas. Am­ber­li­fe Lie­ tu­vos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­muo­se bu­vo pri­pa­žin­tas Metų de­biu­tu, ne kartą pelnė Ge­riau­sios dai­nos, Ge­riau­sio vaiz­do kli­po sta­tulė­les. Ta­čiau, anot E.Lu­bio, pra­dėjus kur­ti nau­jas dai­nas, Am­ber­li­fe pseu­do­ni­mas ne­bea­ti­ti­ko jo sti­ liaus ir pa­saulė­žiū­ros. Net­gi ta­po ne­be­mie­las. „Todėl nau­jus me­tus pra­de­du nau­ju eta­pu, ku­ris bus pa­ženk­lin­tas be Am­ber­li­fe sla­ py­vard­žio“, – sakė jis. VD inf.

– Ar tu­ri­te sva­jo­nių vaid­menį? – Ne, tik­rai ne­tu­riu. – Kaip pail­s i gal­va, kai sten­ giatės ap­r ėpti to­k ią gau­ sybę darbų? Ko­k ie jūsų po­ mėgiai? – La­bai mėgstu skai­ty­ti kny­gas. Kiek­vieną dieną jas skai­tau. Tu­ riu iš­dirbęs savą sis­temą – skai­ tau rytą at­si­budęs ir va­ka­re prie­š miegą, ne­s var­b u, ka­d a grįžčiau na­mo. Ne­pas­kai­čius kaž­ko trūktų, die­na būtų tuš­čia. Mėgstu gamtą, žve­jo­ti, būti kai­me Molėtų ra­jo­ne. Už­me­tu meš­kerę – ir pail­siu.

„„Po­ky­čiai: at­likė­jas E.Lu­bys ti­ki­na, jog Am­ber­li­fe pseu­do­ni­mas ne­bea­

ti­tin­ka jo pa­saulė­žiū­ros ir mu­zi­kos sti­liaus. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.


18

KetvirtADIENIS, sausio 10, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Me­no maiš­tau­to­jai dar ne­pa­var­go Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras (ŠMC) tiltą į 2013-uo­sius nu­tiesė ke­tu­rio­mis pa­ro­do­ mis. Vi­sos jos nu­kreip­tos į is­to­riją, api­ man­čią maiš­tau­jan­čias me­no pa­sau­ lio as­me­ny­bes, ar net ka­ro siaubą. Kaip ir vie­no­je Na­cio­na­linės dailės ga­le­ri­jos pa­ro­do­je, ap­ra­šy­to­je pra­ ėju­sia­me „Vil­niaus die­nos“ nu­ me­ry­je, ŠMC pa­ro­do­je „Flu­xus“ fes­ti­va­liai Eu­ro­po­je 1962–1977“ žvilgsnį taip pat krei­pia į įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se XX a. 7–8 de­šimt­ me­čiuo­se vy­ku­sius per­for­man­sus ir juos ma­čiu­sių liu­di­ji­mus. J.Ma­čiū­no indė­lis

Nea­pibrėž­tos me­ni­ninkų grupės „Flu­xus“ pa­si­ro­dy­mai iš­gar­si­no juos vi­so­je Eu­ro­po­je ir Ame­ri­kos že­my­ne – pra­džio­je jie pli­kai sku­ to­si gal­vas, iš­mon­ta­vo pia­niną, mu­zi­ka­vo su kiau­ši­niais ir sprog­ di­no sa­lo­tas. Tai su­kėlė did­žiulį me­no kri­tikų pa­si­pik­ti­nimą, juos va­di­no be­pro­čiais. Be­je, vie­nas tų be­pro­čių – be­ne žy­miau­sias šio judė­ji­mo at­sto­vas lie­tu­vis Jur­ gis Ma­čiū­nas, ar­ti­mas Jo­no Me­ ko bi­čiu­lis, griovęs nu­si­stovė­ju­ sias me­no ri­bas iki pat gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Pa­ro­do­je bus su­teik­ ta ga­li­mybė ne tik per­žiūrė­ti re­ konst­ruotą „Flu­xus“ fes­ti­va­lių med­žiagą, su­si­tik­ti ir dis­ku­tuo­ ti su me­ni­nin­kais, bet ir pa­tiems at­lik­ti vieną per­for­mansų. Pa­ro­ da vyks iki sau­sio 20 d. Siū­lys pa­tir­ti ka­ro siaubą

Šiuo­lai­ki­nio me­no at­stovė iš Bos­ ni­jos Šej­la Ka­me­rić sa­vo filmų ir fo­tog­ra­fijų pa­ro­do­je pa­tei­kia au­ ten­tišką žvilgsnį į ka­ro nua­lintą ir vis dar jo ženklų ali­namą Bos­ni­ jos ir Her­ce­go­vi­nos sos­tinę Sa­ra­ jevą. Nau­jau­sias me­ni­ninkės fil­ mas „1395 die­nos be rau­do­nos spal­vos“ (2011 m.) be žod­žių pa­ sa­ko­ja apie trau­muo­jan­čias Sa­ ra­je­vo ap­gul­ty­je (1992–1996 m.) įka­lintų gy­ven­tojų pa­tir­tis. Mies­ to ap­siaustį me­ni­ninkė pa­ti iš­ gy­ve­no as­me­niš­kai dar būda­ma paauglė. Fil­mo pa­va­di­ni­mas pri­ me­na, jog mies­tie­čiams tuo­met

bu­vo pa­ta­ria­ma ne­dėvėti ryš­kių spalvų dra­bu­žių, kad neatk­reiptų snai­pe­rių dėme­sio. Ka­ro trau­ma, as­me­ninės, ko­ lek­ty­vinės at­min­ties bend­rystė ir dėme­sys eg­zis­ten­cinėms te­moms jau­čia­mi ir ki­tuo­se me­ni­ninkės kūri­niuo­se bei ŠMC ki­no salė­ je ro­do­muo­se fil­muo­se „Laimė“ (2009 m.) ir „Ką aš ži­nau“ (2007 m.). Pa­ro­da vyks iki sau­sio 20 d. Ver­ty­bių ir pro­cesų sąva­das

Pa­ro­do­je „Au­di­tas“ sie­kia­ma su­ si­ste­min­ti lie­tu­vių me­ni­ninkų dar­bus. Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja An­ ta­nas Ger­li­kas, Liud­vi­kas Buk­lys, Lau­ra Ka­mins­kaitė, Nag­lis Kris­ti­ jo­nas Za­ka­ras, Ele­na Nar­bu­taitė, Rim­gailė Dru­čiū­naitė, Vy­te­nis Bu­ro­kas, Mo­ni­ka Dir­sytė, Da­rius Mik­šys, Ri­ta Šer­py­tytė, Jo­nas Ža­ kai­tis ir Au­rimė Alek­sand­ra­vi­ čiūtė, čia bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir „Fe­de­ral #3“, „Mo­MA“ tūkstant­ me­čio žur­nalų ko­lek­ci­jas, nau­jai iš­leistą ka­ta­logą „Lie­tu­vos dailė 2012: 18 pa­rodų“ ir ŠMC do­va­no­ ja­mas kny­gas. Pa­ro­da, kaip ir pir­ mo­sios dvi, vyks iki sau­sio 20 d. Til­to ne­bėra

Pas­ku­ti­nio­ji pa­ro­da „Pa­no­ra­ma 14“ pa­tei­kia rink­ti­nius kūri­nius iš „Le Fres­noy“ me­no cent­ro me­ tinės pa­ro­dos. Pa­ro­dai at­rink­tuo­ se vi­deo­me­no, fo­tog­ra­fi­jos, ani­ ma­ci­jos dar­buo­se, gar­so, švie­sos ir mul­ti­me­di­jos ins­ta­lia­ci­jo­se ti­ ria­ma, kaip nau­jos tech­no­lo­gi­ jos kei­čia tik­rovės su­vo­kimą, kaip da­bar­ties po­jūčiuo­se ir at­min­ties pro­ce­suo­se su­si­pi­na tai, kas ap­ čiuo­pia­ma ir įsi­vaiz­duo­ja­ma, ma­ to­ma ir nu­jau­čia­ma. „Le Fres­noy“ stu­di­jo­je su­kur­ti fil­mai ro­do­mi ŠMC ki­no salė­je, filmų pro­gra­mo­je „Til­to ne­bėra“. Seansų tvar­ka­raštį ir filmų ap­ra­šy­mus ra­si­te smc.lt. Ši pa­ro­da veiks iki sau­sio 27 d.

„„Su­maiš­tis: vie­nas pirmųjų audrą su­kėlu­sių „Flu­xus“ re­gi­nių – Wil­

le­mas de Rid­de­ris den­gia Em­met­tui Wil­liam­sui galvą kopūs­to la­ pais me­ni­nin­ko Ro­ber­to Fil­liou per­for­man­se Ams­ter­da­me 1963 m. gruod­žio 18 d.  Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.


19

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

kultūra diena.lt/naujienos/kultura

Ar „Os­ka­rų“ pra­na­šas ne­klys? Ste­ve­nas Spiel­ber­gas, Kath­ryn Bi­ ge­low ir Be­nas Aff­lec­kas va­kar at­ si­dū­rė tarp rea­liau­sių pre­ten­den­ tų gau­ti „Os­ka­rą“ už ge­riau­sią re­ ži­sū­rą.

Apie tai by­lo­ja „Os­ka­rų“ pra­na­šu va­di­na­mi Ame­ri­kos re­ži­sie­rių gil­ di­jos ap­do­va­no­ji­mai (DGA). Minė­ tus ki­no kū­rė­jus bei dar ke­lis re­ži­ sie­rius va­kar sa­vo ap­do­va­no­ji­mams ir no­mi­na­vo DGA. DGA ap­do­va­no­ji­mui už vai­dy­ bi­nio fil­mo re­ži­sū­ri­nius pa­sie­ki­ mus, ku­rio lau­rea­tas daž­nai pel­no ir „Os­ka­rą“ kaip ge­riau­sias re­ži­ sie­rius, taip pat no­mi­nuo­ti To­

mas Hoo­pe­ris, pri­sta­tęs mu­zi­ki­nę „Varg­die­nių“ adap­ta­ci­ją, ir tai­va­ nie­čių kil­mės JAV re­ži­sie­rius An­ gas Lee už pri­bloš­kia­mą 3D fil­mą „Pi gy­ve­ni­mas“. S.Spiel­ber­go po­li­ti­nė dra­ma „Lin­kol­nas“ jau bu­vo no­mi­nuo­ ta „Auk­si­niams gaub­liams“, ku­ rių lau­rea­tai bus pa­skelb­ti šį sek­ ma­die­nį. Ho­li­vu­das jau ren­gia­si ir svar­ biau­sioms „Os­ka­rų“ no­mi­na­ci­ joms, ku­rios tu­ri bū­ti pa­skelb­tos šian­dien 15.30 val. Lie­tu­vos lai­ku. Pa­tys „Os­ka­rai“ bus iš­da­ly­ti va­sa­ rio 24 d. VD, BNS inf.

„„Nesusipratimas: Šv. Kazimiero koplyčios vertybės traukia akį, tačiau jas apibūdinantys aprašai klaidina. 

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Ka­ted­ros kriptos – mįslė net gidams Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

„Į už­ra­šus ne­kreip­ki­te dė­me­sio, skulp­tū­ros sto­vi ne tos, ką ro­do už­ra­šai. Su­keis­ta“, – Vil­niaus ar­ ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je ru­sų kal­ ba pa­sa­ko­ja gi­dė. Iš tie­sų, ji ro­do į skulp­tū­rą Šv. Ka­zi­mie­ro kop­ly­čio­ je, ku­rią pri­sta­to kaip Šv. Ka­zi­mie­ ro at­vaiz­dą, o len­te­lė­je po skulp­ tū­ra ra­šo­ma apie Bar­bo­rą Rad­vi­ lai­tę. Ko­dėl?

Už­sie­nio sve­čiams bū­tų ga­li­ma pa­pa­sa­ko­ti iš­sa­miau ir aiš­kiau, ko­dėl pa­grin­di­nė­je Vil­niaus baž­ ny­čio­je esa­ma to­kių ne­tiks­lu­mų. Apie už­ra­šų, skulp­tū­rų ir gi­dų pa­si­rink­tų ver­si­jų nea­ti­ti­ki­mą „Vil­ niaus die­nai“ pa­pa­sa­ko­jo hu­ma­ni­ ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras, vy­res­ny­ sis moks­lo dar­buo­to­jas Min­dau­gas Pak­nys. – Po ta­ria­mai šv. Ka­zi­mie­ro skulp­tū­ra ma­to­me teks­tą apie Bar­bo­rą. Ko­dėl? – Kop­ly­čio­je yra aš­tuo­nios skulp­ tū­ros, anks­čiau prie jų bu­vo pa­ra­ šy­ta, kuriuos ka­ra­lius jos vaiz­da­vo. Ta is­to­ri­ja at­si­ra­do XIX a. ir iki šiol ke­lia di­de­lių abe­jo­nių, kad skulp­ tū­ros vaiz­duo­ja ne tai, kas pa­ra­šy­ ta. Už­ra­šai at­si­ra­do tik XX a. pir­ mo­je pu­sė­je, len­kų lai­kais. Da­bar tų už­ra­šų ne­bė­ra, o po skulp­tū­rų ko­jo­mis yra ant­ka­pi­nės len­tos. Tai čia pa­lai­do­tų Elž­bie­tos Habs­bur­gai­tės, Alek­sand­ro Jo­gai­ lai­čio, Vla­dis­lo­vo, Bar­bo­ros Rad­ vi­lai­tės epi­ta­fi­jos. Šios len­tos vi­

siš­kai ne­su­sie­tos su skulp­tū­ro­mis. Juo la­biau kad tos skulp­tū­ros, su­ kur­tos XVIII a. pir­mo­je pu­sė­je, per ke­lis šimt­me­čius aki­vaiz­džiai kei­ tė sa­vo ni­šas.

pe­ra­to­riais ne­bu­vo. Dar vie­na ver­ si­ja, kad tai yra šv. Ka­zi­mie­ro ar­ti­ miau­si gi­mi­nai­čiai, nes jo se­ne­lis, pro­se­ne­lis bu­vo im­pe­ra­to­riai, ta­ čiau ir tai ne­nus­ta­ty­ta 100 pro­c.

– Ta­čiau ne­ga­li­ma ir teig­ti, kad tie­siai po ant­ka­pi­nė­mis len­to­ mis yra ka­pa­vie­tės? – Ne. Pa­vyz­džiui, Vla­dis­lo­vo Va­ zos len­ta yra prie al­to­riaus, šo­ne, o jo šir­dis bu­vo ras­ta pa­lai­do­ta po di­džio­jo al­to­riaus grin­di­mis. Len­ tos vie­ta nė­ra ta vie­ta, po ku­ria ga­li­ma ras­ti šir­dį ar kū­ną.

– Tai­gi, jei­gu gi­dai sa­ko tu­ris­ tams, kad štai čia konk­re­čiai tas žmo­gus pa­vaiz­duo­tas, jie tai pa­sa­ko­ja tie­siog pa­si­rin­kę ne vi­sai aiš­kią ver­si­ją, kad ir ku­ri ji bū­tų? – Taip, ir daž­niau­siai lai­ko­ma­si tos XIX a. su­kur­tos ver­si­jos, pa­gal ku­ rią bu­vo su­ra­šy­ti mi­nė­ti už­ra­šai, iš­li­kę iki so­viet­me­čio. Me­no­ty­ri­nin­ kai no­rė­da­mi su­si­kal­bė­ti taip pat jas va­di­na va­di­na­mą­ja Ka­zi­mie­ro, va­di­na­mą­ja Alek­sand­ro ir taip to­ liau. Tie­siog ta ver­si­ja lai­kė­si be­ veik šimt­me­tį ir ge­rai įsi­mi­nė.

– Gal vis dėl­to rei­kė­tų už­ra­šų, ką vaiz­duo­ja skulp­tū­ros? – Vis­kas ne taip pa­pras­ta. Lai­ kan­tis vie­nos ver­si­jos, šias skulp­ tū­ras ga­li­ma įvar­dy­ti vie­naip, lai­ kan­tis ki­tos – ki­taip. Nė­ra su­ras­ta pa­kan­ka­mai įro­dy­mų, kad jas ku­ riant jos tu­rė­jo vaiz­duo­ti bū­tent tą ar ki­tą žmo­gų. Tai moks­li­nių dis­ ku­si­jų ob­jek­tas. Ir pa­ts esu gir­dė­ jęs, kad vie­nas gi­das vie­naip pa­ sa­ko­ja, ki­tas – ki­taip. – Net ryš­kiau­sios as­me­ny­bės ne iki ga­lo iden­ti­fi­kuo­tos? – Ne, to nė­ra. Vie­na ver­si­ja tei­ gia, kad tai vi­si šven­tie­ji glo­bė­jai, kaip šv. Ka­zi­mie­ras. Bet šiai ver­ si­jai trūks­ta at­ri­bu­tų. Pap­ras­tai šven­tie­ji tu­ri iš­skir­ti­nius at­ri­bu­ tus, o čia vaiz­duo­ja­mi tik­tai kaip val­do­vai. Ki­ta ver­si­ja, kad vaiz­duo­ja­mi Jo­gai­lai­čiai. Ta­čiau ir­gi yra abe­ jo­nių, nes po­ra skulp­tū­rų yra su im­pe­ra­to­rių ka­rū­no­mis, o jie im­

M.Pak­nys 2002 m. ap­gy­nė hu­ ma­ni­ta­ri­nių moks­lų me­no­ty­ros kryp­ties dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją te­ma „Me­ce­na­tys­tės reiš­ki­nys XVII a. Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­ ti­jo­je: baž­ny­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros už­sa­ky­mai“. 2003 m. va­do­va­vo Vals­ty­bi­nio moks­lo ir stu­di­jų fon­ do re­mia­mam moks­li­niam ti­ria­ ma­jam pro­jek­tui „Šven­tų­jų kul­ tai LDK XIV–XVII a. pra­džio­je“, 2006 m. moks­li­niam ti­ria­ma­jam pro­jek­tui „LDK ka­ta­li­kų dva­si­ nin­kų XIV–XVI a. biog­ra­fi­jų žo­ dy­nas“. 1994–2008 m. da­ly­va­vo vie­nuo­li­ko­je moks­li­nių tarp­tau­ti­ nių ir res­pub­li­ki­nių kon­fe­ren­ci­jų. Pag­rin­di­nės ty­ri­nė­ji­mų kryp­tys – LDK XVI–XVIII a. baž­ny­ti­nio me­no, kul­tū­ros is­to­ri­jos te­mos.

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams


20

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

atradimai Ką pa­ro­dy­ti sve­čiui iš už­sie­nio? Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad Vil­nių ge­riau­ siai pri­sta­tan­tys tu­ris­ti­niai ob­jek­tai – Ge­di­mi­no pi­lis ar te­le­vi­zi­jos bokš­ tas. Ta­čiau Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­ras re­ko­men­duo­ja ap­ lan­ky­ti ir „Lais­vės ke­lią“ Kons­ti­tu­ci­ jos pro­spek­te, ste­buk­lo ply­te­lę Ka­ ted­ros aikš­tė­je, Ber­nar­di­nų ka­pi­nes, Pla­ne­ta­riu­mą, Užu­pio me­no in­ku­ba­ to­rių „Ga­le­ra“, Mui­ti­nės mu­zie­jų ir dau­ge­lį ki­tų dė­me­sio ver­tų vie­tų.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos ir­ 

„Fo­to­die­nos“ / Alf­re­do Plia­džio nuo­tr.

Dos­niau­si tu­ris­tai – ru­sai And­re­jus Žu­kovs­kis Per šven­tes Vil­niu­je tra­di­ciš­kai dau­giau­sia vie­šė­jo ru­sų ir bal­ta­ru­ sių – jie bu­vo ir pa­tys dos­niau­si.

Tarp pla­čiau­siai sa­vo pi­ni­gi­nes at­ vė­ru­sių – ru­sai, per vieš­na­gės Lie­ tu­vo­je die­ną iš­lei­džian­tys 480 li­tų. Jiems ant kul­nų mi­na suo­miai (466 li­tai), ita­lai (427 li­tai), bri­tai (414 li­ tų) ir vo­kie­čiai (408 li­tai). Sta­tis­ti­ kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per vie­ną vieš­na­gę už­sie­nio tu­ris­tas Vil­ niu­je vi­du­ti­niš­kai iš­lei­džia apie 1240 li­tų. Ar­ti­miau­si mū­sų kai­my­nai bal­ ta­ru­siai, nors ir pa­ten­ka į mė­gė­jų paiš­lai­dau­ti są­ra­šą – per die­ną Vil­ niaus par­duo­tu­vė­se ir ka­vi­nė­se pa­ lie­ka apie 470 li­tų, nė­ra pa­tys „to­ bu­liau­si“ sve­čiai. Jie į Lie­tu­vą daž­nai at­vyks­ta tik vie­nai die­nai, tad iš jų bu­vi­mo ne­ga­li pa­si­pel­ny­ti vieš­bu­ čiai ar tu­riz­mo agen­tū­ros. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas duo­ me­nis, kiek už­sie­nio tu­ris­tų lan­ kė­si Lie­tu­vo­je ir nau­do­jo­si vieš­ bu­čių pa­slau­go­mis, pa­skelbs tik po tri­jų mė­ne­sių. Šiuo me­tu tu­ri­ mi duo­me­nys api­ma tik pir­mus de­ vy­nis 2012 m. mė­ne­sius. Per de­vy­ nis per­nai me­tų mė­ne­sius Vil­niaus ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nė­se gy­ve­no 597 996 sve­čiai, jie, kar­tu su­dė­jus, pra­lei­do 1 171 915 nak­tų. Pa­ly­gin­ ti su 2011 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, sve­čių skai­čius pa­didė­jo 14 pro­c., o nak­vy­nių – 13 pro­c. Ga­li­ma pa­ly­ gin­ti: Eu­ro­po­je tu­riz­mo srau­tų au­ gi­mo vi­dur­kis sie­kė 2–3 pro­c. Tu­ris­tų iš Ru­si­jos at­vy­ko net 41,8 pro­c. dau­giau nei 2011-ųjų 1–3 ket­vir­čiais – jų bu­vo 60 923. Bal­ ta­ru­sių at­va­žia­vo 48 772 – tai 44,7 pro­c. dau­giau nei 2011 m. 1–3 ket­ vir­čiais. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Tu­ riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Ni­jo­lė Be­liu­ ke­vi­čie­nė sa­vait­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ tei­gė, kad konk­re­čių duo­ me­nų apie šven­ti­niu pe­rio­du Vil­ niu­je gy­ve­nu­sius tu­ris­tus kol kas nė­ra, ta­čiau sa­kė nea­be­jo­jan­ti, kad dau­giau­sia Vil­niu­je lan­kė­si ru­sų. „Konk­re­čių duo­me­nų ne­tu­ri­me, ta­čiau, va­do­vau­jan­tis anks­tes­nių me­tų tu­riz­mo srau­tų ten­den­ci­jo­ mis, ti­kė­ti­na, kad Vil­niu­je žie­mos ir ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu iš Ru­si­jos bu­vo apie 20 tūkst., o iš Bal­ta­ru­si­jos – 15 tūkst. sve­čių. Kal­bant apie jau pa­ skelb­tą sta­tis­ti­ką reik­tų pa­brėž­ti, kad pa­teik­ti skai­čiai gau­na­mi tik iš ap­gy­ven­di­ni­mo įmo­nių, o ne­ma­žai tu­ris­tų iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ne­ si­nau­do­ja vieš­bu­čių pa­slau­go­mis – ap­si­sto­ja pas drau­gus, gi­mi­nai­čius“, – tvir­ti­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė.


21

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

atradimai

Ką pa­ro­dy­ti sve­čiui iš už­sie­nio?

Te­le­vi­zi­jos, Ge­di­mi­ no pi­lies ir Šv. Jo­nų baž­ny­čios bokš­tai, Tri­jų Kry­žių kal­nas ir Ro­kan­tiš­kių pi­lia­ kal­nis jau se­niai ži­ no­mi vi­siems vil­nie­ čiams. Ta­čiau mies­ te yra ir ki­tų lan­ky­ ti­nų vie­tų, mo­der­ nių, ta­čiau vis dar ne­ta­pu­sių lan­ky­mo Me­ko­mis.

„„Eks­po­na­tai: Mui­ti­nės mu­zie­ju­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir kon­fis­kuo­tų pre­kių, ir ki­tų ša­lių mui­ti­nių do­va­nų. 

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Di­džiuo­ja­si ir Mui­ti­nės mu­zie­ju­mi And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vie­na to­kių vie­tų, ta­pu­si „Vil­niaus die­nos“ sa­vai­tės at­ra­di­mu, – Je­ru­ za­lės gat­vė­je esan­tis Mui­ti­nės mu­ zie­jus. Jis taip pat pa­ten­ka į Vil­ niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro įdo­mių ap­lan­ky­ti vie­tų są­ra­šą. Vil­niu­je mu­zie­jų dau­gė­ja

Mui­ti­nės mu­zie­jus šia­me są­ra­še at­ si­dū­rė ša­lia „Lais­vės ke­lio“ skulp­ tū­ros Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­te, ste­buk­lo ply­te­lės Ka­ted­ros aikš­tė­ je, Li­te­ra­tų gat­vės, Kon­ra­do ce­lės (2009 m. Vil­niu­je Auš­ros Var­tų g. 7A ati­da­ry­ta vie­nuo­ly­no ce­lė, ku­ rio­je ka­lė­jo poe­tas Ado­mas Mic­ke­ vi­čius, va­di­na­ma jo poe­mos „Kon­ ra­das Va­len­ro­das“ he­ro­jaus Kon­ra­do var­du), me­no in­ku­ba­to­riaus „Ga­ le­ra“ Užu­py­je, Ra­sų ir Ber­nar­di­nų ka­pi­nių, Pla­ne­ta­riu­mo, Je­ru­za­lės skulp­tū­rų par­ko, Kal­va­ri­jų Kry­žiaus ke­lio, Sta­sio Brun­dzos au­to­mo­bi­lių ir trans­por­to mu­zie­jaus. „Vil­niaus die­nos“ kal­bin­tas mu­ zie­jų eks­po­zi­ci­jų kū­rė­jas ir spe­cia­ lis­tas Vi­lius Lu­ne­vi­čius tei­gia­mai ver­ti­no to­kias tu­riz­mo cent­ro re­ ko­men­da­ci­jas. Spe­cia­lis­to nuo­mo­

70 litų

kainavo karvė tarpukario Lietuvoje.

ne, pa­sta­ruo­ju me­tu Vil­niu­je ėmė veik­ti daug mo­der­nių, in­te­rak­ty­vių ir pa­gal nau­jau­sią ma­dos klyks­mą įreng­tų mu­zie­jų, ta­čiau vil­nie­čiai re­tai tai pa­ste­bi. Dau­giau­sia lan­ko­si už­sie­nie­čiai

Mui­ti­nės mu­zie­jus taip pat kar­tais ne­pel­ny­tai už­mirš­ta­mas vil­nie­čių, bet, pa­sak V.Lu­ne­vi­čiaus, jį ypač mėgs­ta už­sie­nie­čiai. „Ten lan­ko­si daug už­sie­nio de­le­ga­ci­jų. At­vyks­ ta žmo­nių iš ES ir vals­ty­bių par­tne­rių, kaip Gru­zi­ja, Mol­da­vi­ja“, – tei­gė V.Lu­ne­vi­čius. Vi­sus šiuos žmo­nes mu­zie­ jus trau­kia sa­vo ori­gi­na­liu is­to­ri­ jos pa­tei­ki­mu. Pag­rin­di­nis mu­zie­ jaus mo­ty­vas – kont­ra­ban­da, pa­sak mu­zie­jaus eks­per­to, nu­tei­kia la­bai ro­man­tiš­kai. Be to, ga­na daž­nai tai, kas pa­ma­to­ma įė­jus į mu­zie­jų, vir­ ši­ja vi­sus lū­kes­čius. „Is­to­ri­ją ga­li­ma pa­teik­ti įvai­riai. Šia­me mu­zie­ju­je ji pa­tei­kia­ma per kont­ra­ban­dą. O kont­ra­ban­da vi­ suo­met tu­ri tam tik­ros ro­man­ti­kos. Ži­no­te, žmo­nės su mai­šais – sa­vo­ tiš­ki svie­to ly­gin­to­jai. Tai vaiz­di­nys, pa­žįs­ta­mas įvai­rių tau­tų at­sto­vams. Be to, tai vie­nin­te­lis mu­zie­jus Vil­ niu­je, įsi­kū­ręs nau­ja­me ra­jo­ne ir ne vi­sai nau­ja­me pa­sta­te. Atei­da­mi žmo­nės pa­ma­to pa­sta­tą ir ma­no, kad vi­du­je ne­bus nie­ko ge­ro – me­ to­di­nis ka­bi­ne­tas, o įei­na ir nu­ stem­ba“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Mo­der­nių tech­no­lo­gi­jų erd­vė

Pa­sa­ko­da­mas apie Mui­ti­nės mu­ zie­jų V.Lu­ne­vi­čius šią vie­tą mie­liau va­di­na kont­ra­ban­dos mu­zie­ju­mi – skam­ba int­ri­guo­ja­mai, o, be to, juk

mui­ti­nė ir kont­ra­ban­da – be­veik neats­ki­ria­mi da­ly­kai. Gal to­dėl 2008-ai­siais iš es­mės re­konst­ruo­ tas mu­zie­jus lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka kiek neįp­ras­tai – dė­žė­mis. „Dė­žių, ku­rio­mis vi­sais lai­kais bu­vo ga­be­na­mos pre­kės, mo­ty­vas čia vi­sur. O mū­sų ke­lio­nė pra­si­de­da nuo LDK lai­kų, XV a. Jau tuo­met, vos at­si­ra­do pir­mo­sios mui­ti­nės, at­si­ra­do ir kont­ra­ban­da“, – pa­sa­ ko­jo V.Lu­ne­vi­čius. Ta­čiau ste­bi­na ne tiek is­to­ri­ja, kiek dau­gy­bė kul­tū­ri­nė­je erd­vė­je įdieg­tų nau­jo­vių. In­for­ma­ci­jos ga­ li­ma ras­ti ne tik spaus­din­ti­niuo­se ap­ra­šy­muo­se, bet ir per­skai­ty­ti ju­ tik­li­niuo­se ek­ra­nuo­se. Do­ku­men­tų ko­pi­jos pa­teik­tos spe­cia­lio­je sin­te­ ti­nė­je dro­bė­je. Mui­ti­nin­kų su­kaup­ti eks­po­na­ tai rodo­mi tik­ra­me pre­kių kon­tei­ ne­ry­je. Į šį kont­ra­ban­dos kam­pe­lį mėgs­ta už­suk­ti ir pa­tys mui­ti­nin­ kai. „Re­mian­tis mui­ti­nin­kų su­kaup­ ta in­for­ma­ci­ja, „Au­di 80“ – la­biau slėp­tu­vė su ra­tais ne­gu au­to­mo­ bi­lis. Bū­tent šia trans­por­to prie­ mo­ne daž­niau­siai ne­le­ga­liai ga­ be­na­mos pre­kės. Ant sie­nos ka­bo pla­ka­tas, ku­ria­me pa­ro­dy­tos vi­sos vie­tos, kur šia­me au­to­mo­bi­ly­je ga­ li­ma įreng­ti slėp­tu­ves. Kar­tais čia at­ke­liau­ja nau­ji mui­ti­nės dar­buo­ to­jai, kad pa­ma­ty­tų ko­le­gų pa­tir­tį“, – pa­šne­ko­vas ro­dė vie­ną iš kont­ra­ ban­dos kam­pe­lio eks­po­na­tų. „Gal at­ski­ri eks­po­na­tai žmo­ gui nie­ko ne­reikš­tų, ta­čiau kai jie yra tam tik­ro­je erd­vė­je, su­de­rin­ ti tar­pu­sa­vy­je, – vi­sai kas ki­ta. Šis stul­pas – aki­vaiz­dus pa­vyz­dys“,

– dės­tė ran­ka į me­ta­li­nį Ru­si­jos ir Prū­si­jos pa­sie­nio stul­pą ro­dy­da­ mas pa­šne­ko­vas. Iš vi­so Mui­ti­nės mu­zie­ju­je yra per 3 tūkst. įvai­rių eks­po­na­tų, su­ si­ju­sių su mui­ti­nės veik­la skir­tin­ gais is­to­ri­jos pe­rio­dais. Ga­li­ma pa­ ma­ty­ti ne tik įvai­rių se­nie­nų, bet ir su­ži­no­ti tam tik­ros in­for­ma­ci­jos, pa­vyz­džiui, tar­pu­ka­rio mui­ti­nin­ ko at­ly­gi­ni­mo dy­dį. „Žmo­gus už­dirb­da­vo 300 li­tų, kar­vė kai­nuo­da­vo 70 li­tų. O kiek da­bar? 1500 li­tų? Pri­dė­ki­me da­bar­ ti­nes ­gy­ve­ni­mo kai­nas, inf­lia­ci­ją ir su­ži­no­si­me, kur sly­pi ko­rup­ci­jos šak­nys“, – svars­tė V.Lu­ne­vi­čius. Siū­lo ieš­kan­tiems nau­jo­vių

V.Lu­ne­vi­čius Mui­ti­nės mu­zie­ju­ je siū­lo lan­ky­tis tiems, ku­rie ieš­ ko nau­jų įspū­džių, ne­no­ri įsi­lie­ti į bend­rą tu­ris­tų srau­tą. „Tu­ris­tai iš Va­ka­rų Eu­ro­pos, ku­ rie tu­ri ma­žai ži­nių apie Ry­tų Eu­ro­ pą, ga­lė­tų ras­ti įdo­mių sau mu­zie­jų mies­to cent­re. Tai Pi­ni­gų mu­zie­jus, Tus­ku­lė­nų me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Mui­ti­nės mu­zie­jus skir­tas ieš­kan­ tiems to, kas ne­pa­dė­ta „ant akių“. Tai vie­ta žmo­nėms, mėgs­tan­tiems at­ra­di­mus ir ne­no­rin­tiems ei­ti ten, kur ei­na vi­si“, – dės­tė V.Lu­ne­vi­ čius. Į to­kias vie­tas, kaip Mui­ti­nės mu­zie­jus ar vi­sai ša­lia esan­tis Je­ ru­za­lės skulp­tū­rų par­kas, lan­ky­to­ jus at­ve­da ne tik smal­su­mas, bet ir at­ra­di­mo džiaugs­mas. „Žmo­nėms pa­tin­ka tos ne vi­sai val­diš­kos vie­ tos. Be to, vi­sa­da ma­lo­nu at­ras­ti, nuei­ti ten, kur ki­ti dar nė­ra bu­vę“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

„„Pa­tir­tis: šim­tus mu­zie­jų Eu­ro­po­

je ap­lan­kęs V.Lu­ne­vi­čius ma­no, kad ir Vil­niu­je yra ką pa­ma­ty­ti.

Mui­ti­nės mu­zie­jus „„Adresas: Je­ru­za­lės g. 25 „„Telefonas: 8 (5) 279 6346 „„Dar­bo lai­kas:

pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.30–16 val., penk­ta­d ie­n iais 8.30– 15 val. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas. Dėl eks­kur­si­ jų pa­gei­dau­ti­na iš anks­to su­si­tar­ti te­le­fo­nu.


22

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vil­niaus ren­gi­nių žemė­la­pis: Po aud­rin­gai su­tiktų naujųjų metų pa­ma­žu įsibėgė­ja ra­mus, bet tik­rai ne­nuo­bo­dus sau­sis. Bent jau Vil­niaus ren­gi­nių ka­len­do­rius ža­da dau­gybę įvai­riau­sių įvykių. Nors sa­vait­ga­lius ypač jau­no­ji Vil­niaus au­di­to­ri­ja la­biau įpra­ tu­si pa­si­tik­ti links­mai, šis mums ža­da pri­min­ti rim­tes­nius da­ly­ kus: nuo penk­ta­die­nio iki sek­ ma­die­nio Vil­niu­je vyks Laisvės gynėjų die­nos – tra­giš­kais įvy­ kiais pa­žymė­tos Sau­sio 13-osios – minė­ji­mas. Par­la­men­to ga­le­

ri­jo­je šia pro­ga veiks net pen­kios pa­ro­dos. Sau­sio 11–13 d. Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos cent­re (Sau­ sio 13-osios g. 10) bus eks­po­nuo­ ja­ma na­cio­na­li­nio mo­ki­nių kon­ kur­so „Lie­tu­vių kovų už laisvę ir ne­tek­čių is­to­ri­ja“ pie­ši­nių pa­ ro­da „Sau­sio bokš­tai“. Ge­no­ci­ do aukų mu­zie­jus (Aukų g. 2A)

ir Tus­kulėnų rim­ties par­ko me­ mo­ria­li­nis komp­lek­sas (Žirmū­ nų g. 1F, 1N) sek­ma­dienį, sau­sio 13-ąją, skel­bia at­virų durų die­na – nuo 16.30 val. prie te­le­vi­zi­jos bokš­to (vėliau – ir prie Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos pa­sta­to, Sei­ mo rūmų) bus už­de­ga­mi at­mi­ni­ mo lau­žai.

„Vilniaus diena“ rekomenduoja

Be­lau­kiant Go­do

KUR? Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re, Ge­di­mi­no pr. 22. KA­DA? Sau­sio 12 d. 18.30 val. KIEK? 27–37 li­tai.

KUR? Ki­no cent­re „Skal­vi­ja“, A. Goš­tau­to g. 2 / 15. KA­DA? Sau­sio 12, 13 d. 15 val. KIEK? 6–8 li­tai.

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

J. Basanavičiaus g. 13,Teatro LT-03108 Vilnius. El. paštas: lrdt@rusudrama.lt Informacija: Teatro Teatroradijas radijas radijas tel./faksas 2627133. Kasos darbo laikas: 10.45-14.45 ir 15.30-18.30, sekmadienį 11.00 – 16.00, pirmadienis – poilsio diena. Tel. 8-5 2620552. www.rusudrama.lt, www.facebook.com/rusudrama Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Teatro Teatro Teatroradijas radijas radijas

Dar re­pe­tuo­da­mas re­ži­sie­rius Ri­mas Tu­mi­nas Sa­mue­lio Bec­ket­to pjesės „Be­lau­kiant Go­do“ pa­ sta­tymą pri­myg­ti­nai pra­šė va­din­ti ne spek­tak­liu, o „teat­ri­niu va­ka­ru“. Šį neuž­baig­to, konk­re­čios in­terp­re­ta­ci­ jos ne­per­šan­čio sce­ni­nio kūri­nio įspū­ dį pa­vy­ko iš­sau­go­ti ir pri­sta­čius prem­ jerą. Re­ži­sie­rius kar­tu su sce­nog­ra­fu Ado­mu Ja­covs­kiu, kom­po­zi­to­riu­mi Faus­tu Latė­nu ir ak­to­riais And­riu­mi Žeb­raus­ku, Ar­vy­du Dap­šiu, Min­dau­ gu Ca­pu, Aud­riu­mi Bru­žu bei Leo­nar­ du Po­be­do­nos­ce­vu žiū­ro­vus pa­nar­di­ na į la­bai tirštą bei įtai­gią at­mos­ferą ir kar­tu kvie­čia įsit­rauk­ti į gur­ma­nišką sce­ninį žai­dimą, tap­ti teat­ro gi­mi­mo liu­di­nin­kais.

KUR? Vil­niaus „Lėlės“ teat­re, Ark­lių g. 5. KA­DA? Sau­sio 13 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Karl­so­no ki­nas: ma­žie­siems

Prin­cesė ir kiau­lia­ga­nys

Fil­me „Kai Kalėdų Se­ne­lis nu­kri­to į žemę...“ iki Kalė­ dų li­ko tik dvi sa­vaitės, ta­čiau šal­tas lie­tus ne­si­liau­ja pliaupęs. Be­nas ir Šar­lotė ap­stulbs­ta, kai ne­tikė­tai iš dan­ gaus į jų gatvę nu­kren­ta tik­ras Kalėdų Se­ne­lis. Paaiškė­ja, kad pik­ta­sis Gob­li­nas ir jo sprag­tukų ka­riuo­menė taikų Kalėdų pa­saulį pa­vertė tam­sos ka­ra­lys­te.

Re­ži­sie­riaus Al­gir­do Mi­ku­čio lėlių spek­tak­ly­je pai­ ka prin­cesė, ne­ryž­tin­gas ir iš­sib­laškęs ka­ra­lius, tuš­ tybės ir blusų ap­nik­tos rūmų da­mos, ži­no­ma, ne­su­ge­ba įver­tin­ti į rūmus at­vy­ku­sio tik­ro­jo prin­co ir jo do­vanų, o su­ si­ža­vi bliz­giais kiau­lia­ga­nio žais­liu­kais. Ta­čiau net ir pai­kos prin­cesės, ga­vu­sios de­ramą pa­moką, ga­li pa­si­keis­ti...

Vaiz­duotės ga­lia

Pie­ši­niai ir šešė­liai

Ket­vir­ta­die­nių pa­no­ra­ma

Jau­no­sios skulp­to­rių kon­cep­ tua­listų kar­tos at­sto­vas Ra­fa­ las Pies­lia­kas pa­ro­do­je „Žmo­gus, ku­ ris ne­matė ho­ri­zon­to“ ne­sie­kia vie­ nin­gu­mo ir pil­natvės įspūdžio, jo pa­ grin­di­nis sie­kis – su­trau­ky­ti gra­žiai su­gu­lu­sius pa­ro­dos lan­ky­tojų jaus­ mus bei emo­ci­jas ir pri­vers­ti juos šok­ti me­no erdvė­je iki tol ne­ži­no­tais būdais.

Šių metų es­t am­p o pa­r o­ dos „Gra­f i­k a nuo pie­š i­n io iki šešė­l io. 2013“ tiks­l as – su­b ur­ ti kuo dau­g iau ku­r ian­č ių me­n i­ ninkų, žiū­rovų, pri­s ta­t y­t i gra­f i­ kos raiš­kos lauką neap­s i­r i­b o­j ant vien „es­t am­p o“ sąvo­k a. Pa­ro­d o­j e eks­p o­n uo­j a­m os iš dau­g ybės pa­ raiškų at­r ink­t os 24 me­n i­n inkų ko­l ek­c i­j os.

Sa­v aitę veik­s ian­t i pa­r o­ da „27 ket­v ir­t a­d ie­n iai“ pri­ sta­t ys „Ket­v ir­t a­d ie­n io per­ž iūrų“ pus­m e­č io pa­n o­r amą. Tai Jūra­ tės Ja­r u­l ytės, Jūratės Kluonės, Ro­s an­d os So­r a­k aitės, Po­v i­l o Ra­ ma­n aus­ko, Merike’s Est­n os, Ti­ mo Kliu­koi­t o, Ka­ro­l io Vai­va­d os, Rūtos Son­g ai­l aitės, ir kitų me­n i­ ninkų dar­b ai.

KUR? AV17 ga­le­ri­jo­je, Auš­ros Vartų g. 17. KA­DA? Iki sau­sio 13 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Vil­niaus gra­fi­kos me­no cent­re, La­ta­ko g. 3. KA­DA? Iki sau­sio 26 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Ga­le­ri­jo­je „Var­tai“, Vil­niaus g. 39. KA­DA? Sau­sio 10 d. 18 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.


23

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

savaitgalis Naujausios kino filmų recenzijos žurnale

ver­ta pa­ma­ty­ti, iš­girs­ti, pa­tir­ti

Kino repertuaras FORUM CINEMAS AKROPOLIS Ozo g. 25

„„Atmintis: sausio 13-ąją vilniečiai laisvės kovų aukas tradiciškai pagerbs uždegdami laužus prie Seimo, Te-

levizijos bokšto ir Televizijos bei radijo pastato.

So­nios iš­pa­žin­tis

KUR? Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Ge­di­mi­no pr. 4. KA­DA? Sau­sio 12 d. 19 val. KIEK? 20 litų.

„Liūd­n os dai­n os iš Eu­ro­p os šir­d ies“ – tai gar­s aus suo­m ių re­ž i­s ie­r iaus Kris­t ia­no Smed­s o dar­ bas kar­t u su lie­t u­v ių ak­to­re Al­do­ na Ben­do­r iū­te. Spek­t ak­l io idė­j a gi­ mė iš Fio­d o­ro Dos­to­j evs­k io „Nu­ si­k al­t i­m o ir bausmės“. Veiks­m as pra­s i­de­d a pa­s i­b ai­g us ro­m a­no įvy­ kiams, kai So­n ia su­g rįžta min­t i­m is į praeitį, kad pa­p a­s a­kotų sa­vo ar­t i­ miau­s ių žmo­n ių is­to­r i­j as. Nau­j o­j e K.Smed­so pjesė­j e ir spek­tak­ly­j e ty­ rinė­ja­mi šian­die­nio žmo­gaus vil­čių, idealų ir tik­rovės konf­lik­tai. F.Dos­to­ jevs­k io ro­m a­ne pa­g rin­d i­n is per­s o­ na­žas yra žu­di­kas Ras­kol­ni­ko­vas, o šios pjesės cent­re at­si­du­ria So­nia, jo my­li­mo­ji.

„Gangsterių medžiotojai“ – Pasaulinė premjera. 11–17 d. 15.20, 19.15, 21.50 val. „Kietašikniai“ – Pasaulinė premjera. 11–17 d. 11.30, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – Premjera. 11–17 d. 12.15, 15.30, 18, 20.30 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 11–17 d. 10.45, 13.30, 16.30 val. „Tyli naktis“ – Išankstinė nacionalinė premjera. 16 d. 19 val. „Paskutinė tvirtovė“ – „Daily Card“ premjera. 17 d. 19 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 11–17 d. 11.15, 16.45, 21.40 val. „Vargdieniai“ – 11–17 d. 14.30, 17.45, 21 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 11–17 d. 12.20, 18.15, 21.30 val. „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 11–17 d. 10.30 (seansas vyks 12, 13 d.), 12.30 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 11–17 d. 12, 17.30 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 11–17 d. 14, 20 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (3D) – 11–15, 17 d. 17.20 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 11–17 d. 10.15, 15.10 val. „Džekas Ryčeris“ – 11–17 d. 13.45, 19 (seansas nevyks 17 d.) val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 11–17 d. 11 val. „Zambezija“ (lietuviškai) – 11–17 d. 13 val. „Baimės įlanka“ – 11–17 d. 20.45 val.

„Ralfas Griovėjas“ – Premjera. 11–17 d. 11.15, 13.30 val. „Kietašikniai“ – Premjera. 11–17 d. 16.45, 19, 21.15 val. „Gangsterių medžiotojai“ – Premjera. 11–17 d. 14.30, 17, 19.30, 22 val. „Tyli naktis“ – Išankstinė premjera. 17 d. 19.30 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 11, 13, 15, 17 d. 12.15, 19.45 val., 12, 14, 16 d. 12 (seansas mamoms su mažyliais vyks 16 d.), 12.15, 22 val. „Aurora“ – 11–16 d. 18.30, 21 val., 17 d. 21 val. „Vargdieniai“ – 11–17 d. 13.45, 18.45 val. „Džekas Ryčeris“ – 11–17 d. 16, 22 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D) – 11–17 d. 10.15, 12 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 11, 13, 15, 17 d. 22 val., 12, 14, 16 d. 19.45 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 11–17 d. 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.45 val. „Zambezija“ (3D) – 11–17 d. 10.45 (seansas nevyks 16 d.), 12.45 (seansas nevyks 16 d.), 14.30, 16.30 val. „Zambezija“ – 11–17 d. 10, 12 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 11–17 d. 14, 18, 21.30 val. „Legendos susivienija“ (3D, lietuviškai) – 11–17 d. 10 val. SKALVIJA A.Goštauto g. 2 / 15 „Aurora“ – 10 d. 18.40 val., 11 d. 21.30 val., 12 d. 18.50 val., 13 d. 21.35 val., 14 d. 16.50 val., 15 d. 21 val., 16 d. 19.10 val. „Angelų dalis“ – 10 d. 21 val., 11 d. 17 val., 12 d. 21.10 val., 13 d. 19.30 val., 14 d. 14.30, 19.30 val., 15 d. 19 val., 16 d. 21.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS Savanorių pr. 7

„Gangsterių medžiotojai“ – Pasaulinė premjera. 11–17 d. 13, 15.30, 18.40, 21.30 val. „Kietašikniai“ – Pasaulinė premjera. 11–17 d. 11.40, 14, 16.20, 19, 21.45 val. „Provokuojantys užrašai“ – Premjera. 11–17 d. 12 (seansas vyks 12, 13 d.), 14.20, 16.45, 19.10, 21.40 val. „Ralfas Griovėjas“ (3D, lietuviškai) – Premjera. 11–17 d. 11.15, 14, 17.15 (seansas nevyks 16 d.) val. „Ralfas Griovėjas“ (lietuviškai) – Premjera. 11–17 d. 12, 14.30, 19.30 val. „Ralfas Griovėjas“ – Premjera. 11–17 d. 17, 22 val. „Tyli naktis“ – Išankstinė nacionalinė premjera. 16 d. 22 val.

„Narcizas“ – 15 d. 17 val. REŽISIERIAUS AKU LOUHIMIESO FILMŲ RETROSPEKTYVA Trumpametražių filmų programa (N-16) – 10 d. 17 val. „Apnuogintas žmogus“ – 11 d. 19 val. „Sušalęs miestas“ – 12 d. 17 val. „Sušalusi žemė“ – 13 d. 17 val. „Nuogas prieglobstis“ – 14 d. 19.10 val. CIKLAS „KARLSONO KINAS“ „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę...“ – 12 d. 15 val., 13 d. 15 val. XI LENKŲ KINO SAVAITĖ „Venecija“ – 16 d. 17 val.

KUR? Ope­ros ir ba­le­to teat­re, A.Vie­nuo­lio g. 1. KA­DA? Sau­sio 13 d. 18 val. KIEK? 25–180 litų.

PASAKA

KUR? Pra­mogų are­no­je, Ąžuo­ly­no g. 9. KA­DA? Sau­sio 14 d. 20 val. KIEK? 95–225 li­tai.

Mu­zi­ki­nis at­si­svei­ki­ni­mas

Rusijos žvaigždės J.Vaen­gos koncertas

An­toní­no Dvo­řá­ko „Re­quiem“ at­liks so­lis­tai Si­gutė Sto­nytė (sop­ra­nas), Jo­vi­ta Vaš­ke­vi­čiūtė (me­co­sop­ ra­nas), Kris­tian Be­ne­dikt (te­no­ras), Liu­das Nor­vai­šas (bo­ sas). Da­ly­vau­ja Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras (va­do­vas Pet­ras Bin­ge­lis), Ope­ros ir ba­le­to teat­ro cho­ras (va­do­vas Čes­lo­vas Rad­žiū­nas) bei sim­fo­ni­nis or­kest­ras.

Vie­na ryš­kiau­sių pa­sta­ro­jo de­šimt­me­čio Ru­si­jos žvaigžd­žių Lie­tu­vos pub­li­kai at­liks ge­riau­sių sa­vo re­per­tua­ro dainų pro­gramą, taip pat kūri­nius iš rugsėjį pa­ si­rod­žiu­sio nau­jo­jo al­bu­mo „Le­na“. „Nemėgs­tu rek­la­muo­ tis“, – sa­ko Je­le­na Vaen­ga. Ne­pai­sy­da­ma to, Ru­si­jos ži­niask­ lai­da se­ka kiek­vieną jos žingsnį.

Tai či mankš­tos

Jo­ga sen­jo­rams

Fla­men­ko pa­mo­kos

Tai či svei­ka­tin­gu­mo mankš­ ta yra pui­ki pre­ven­cinė prie­ monė nuo stre­so, dep­re­si­j os, nu­ra­ mi­n an­t i, at­p a­l ai­duo­j an­t i kūną bei pro­t ą ir leid­ž ian­t i pa­s iek­t i vi­d inę har­mo­niją. Pap­ras­ti ju­de­siai, su­de­ rin­t i su kvėpa­v i­mu, leid­ž ia spręsti įvai­rias svei­ka­tos pro­ble­mas ne­prik­ lau­so­mai nuo am­žiaus ir fi­zi­nio pa­ si­ren­gi­mo.

Net ir esant bran­d aus am­ žiaus ga­l i­m a ge­rai at­ro­dy­t i bei pui­k iai jaus­t is. Vie­n as ge­r iau­ sių būdų tai pa­d a­r y­t i – už­s iim­t i jo­ ga! Be­j e, tai liu­d i­j a ir Lie­t u­vo­j e vie­ šėjęs 104 metų su­l aukęs jo­gas iš In­ di­j os Swa­m i Yo­ga­n an­d a, su­ž avėjęs dau­gelį Lie­t u­vos gy­ven­t ojų sa­vo žva­l u­mu, lanks­t u­mu ir įkve­p ian­ čia ener­g i­j a.

Fla­men­ko šo­kių stu­di­ja „Fla­ men­ko.lt“ kvie­čia moks­lei­vius ir suau­gu­siuo­sius ne­mo­ka­mai iš­ban­ dy­ti fla­men­ko šo­kio su­bti­ly­bių. Jei pa­tiks, galė­si­te pri­si­jung­ti prie nau­ jai for­muo­ja­mos pra­de­dan­čiųjų gru­ pės, ku­ri star­tuos sau­sio 15 d. Būti­ na išanks­tinė re­gist­ra­ci­ja e. pa­štu info@flamenko.lt, rei­kia nu­ro­dy­ti var­ dą, pa­vardę ir ad­resą.

KUR? M.Dauk­šos vi­du­rinė­je mo­k yk­lo­je, An­ta­kal­nio g. 120. KA­DA? Šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais 8 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Jo­gos cent­re „So­ham“, Ąžuo­ly­no g. 7. KA­DA? Penk­ta­die­niais 13 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

KUR? Šo­kių stu­di­ja „Fla­men­ko.lt“, Sal­to­niš­kių g. 29. KA­DA? Sau­sio 10 d. 19 val. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Šv. Ignoto g. 4 / 3

„Paskutinė tvirtovė“ – „Daily Card“ premjera. 17 d. 19 val. „Pi gyvenimas“ (3D) – 11–17 d. 12.15, 15, 18.20, 21.15 val. „Saulės cirkas. Visatos pakrašty“ (3D, lietuviškai) – 11–17 d. 11.20, 13.30, 15.50, 18 val. „Vargdieniai“ – 11–17 d. 11.40 (seansas vyks 12, 13 d.), 15, 18.10, 21.20 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ – 11–17 d. 11.20 (seansas vyks 12, 13 d.), 17.40 val. „Hobitas. Nelaukta kelionė“ (HFR 3D) – 11–15, 17 d. 20.30 val., 16 d. 21.45 val. „Džekas Ryčeris“ – 11–17 d. 14.40, 21 val. „Zambezija“ (3D, lietuviškai) – 11–15, 17 d. 11 val. „Baimės įlanka“ – 11–15, 17 d. 20.20 val. SEANSAI UŽ SPECIALIĄ KAINĄ „Legendos susivienija“ (lietuviškai) – 11–17 d. 12 (seansas vyks 12, 13 d.), 14.15, 16.15 val. „Su Naujaisiais, mamos!“ – 11–17 d. 12.30 (seansas vyks 12, 13 d.), 16.45, 21.15 val. „Sėkmės, džentelmenai!“ – 11–17 d. 14.30, 19 (seansas nevyks 17 d.) val. „Optimisto istorija“ – 11–17 d. 18.15 val. „Debesų žemėlapis“ – 11–17 d. 21 val.

MULTIKINO Ozo g. 18

„Ralfas Griovėjas“ (3D) – Premjera. 11–17 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15 val.

„Optimisto istorija“ – 10 d. 15 val., 11 d. 17.30 val., 12 d. 19.15 val., 13 d. 19.30 val., 14 d. 17.30 val., 15 d. 21 val. „Magiškas Paryžius 3“ – 10 d. 15.30 (beibikinas), 21 val., 11 d. 20 val., 12 d. 17.15, 21.45 val., 13 d. 17.30 val., 14 d. 19.45 val., 15 d. 18.30 val. „30 širdies dūžių“ – 10 d. 16.30 val., 13 d. 21 val., 15 d. 20.30 val. „Angelų dalis“ – 10 d. 17.15 val., 11 d. 17.15 val., 12 d. 22 val., 13 d. 18 val., 14 d. 20.30 val., 15 d. 18 val. „Apgaulinga aistra“ – 11 d. 17 val., 12 d. 17 val., 13 d. 17 val., 14 d. 17 val. „Aurora“ – 11 d. 19.15, 21.30 val., 12 d. 17.30, 19.45 val., 13 d. 15.30, 20.30 val., 14 d. 18 val., 15 d. 20 val. „Mažylis Nikolia“ – 12 d. 15 (šeimos seansas) val. „Kai Kalėdų Senelis nukrito į žemę...“ – 12 d. 15.30 (šeimos seansas) val. Savaitgalis su „Pasaka“ – 13 d. 14 val. „Ledynmetis 4. Žemynų atsiradimas“ – 13 d. 15 val. „Karališka drąsa“ – 13 d. 16 (šeimos seansas) val. „Širdžių ėdikas“ – 14 d. 21.30 val. „Virš įstatymo“ – 14 d. 21.45 val., 15 d. 18.15 val. REŽISIERIAUS AKU LOUHIMIESO FILMŲ RETROSPEKTYVA „Sušalusi žemė“ – 10 d. 19 val. „Nuofas prieglobstis“ – 11 d. 19.30 val. „Apnuogintas žmogus“ – 12 d. 19 val. „Sušalęs miestas“ – 13 d. 19 val. „Įsakymas“ – 14 d. 19 val.


24

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

skelbimai Siūlo darbą

„Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT-01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, e. p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@ vrd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, e. p. j.kraskauskaite@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd. am.lt arba UAB „Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Įvairūs

Įmonė dirbti Baltarusijoje ieško statybos darbų vadovo. CV siųsti e. paštu kestutis@ cy83.net, kont. tel. 8 600 41 444. 1061126

Kita Jėzuitų sielovados projektas „Mag+s“ kviečia 18–35 metų jaunuolius susitikti tyloje ir patirti jos grožį, jėgą bei prasmę. Keturias dienas (sausio 31 d.–vasario 3 d.) praleisime kontempliatyviuose vienuolynuose mokydamiesi išgirsti tylų širdies balsą, kviečiantį į amžinosios meilės patirtį. Kartu dalyvaus ir jaunimas iš Latvijos. Programoje numatyti dvasiniai impulsai, pokalbiai su vienuoliais, malda, pasidalijimai ir kūrybiniai užsiėmimai. Daugiau informacijos ir registracija www. magis2013.lt.

NUO 300 IKI 20 000 Lt

REIKALINGI VADYBININKAI-ADMINISTRATORIAI (koncertai, prekyba ir kt.). Teirautis tel. 8 688 10 603 darbo dienomis nuo 11 iki 18 val. 1063450

Valymo firmai reikalingi valytojai valymo darbams. Darbas slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1060236

Paslaugos

Parduoda Kitas prekes

Statybos ir remonto

1060873

1062389

Parduodama pelningai veikianti įmonė UAB „Inžinerinių tinklų sistemos“ (į. k. 301077554). Tel. 8 610 98 166.

1064232

Parduodamas BUAB „L’Dolcevita” priklausantis kilnojamasis turtas. Paraiškos renkamos 14 dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo UAB „Adminas”, Vytauto g. 33, Vilnius. Detalesnė informacija tel. 8 614 44 810. 1063111

Perka

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl plastikinių vamzdžių gamybos ir sandėliavimo poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Wavin Baltic“, Kirtimų g. 45, LT-01201 Vilnius, tel. (8 5) 269 1800, faks. (8 5) 269 1801. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – plastikinių vamzdžių gamyba ir sandėliavimas, Užkampio k., Vilniaus m. sav. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2012 12 31 raštas Nr. (384)-VR-1.7-2563) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl poilsio namų Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje, statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Urbi Hausing“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – poilsio namų Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko g. sankirtoje, Vilniuje, statyba. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2013 01 03 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-19) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Urbi Hausing“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239

ALUPLAST plastikiniai langai, montavimas. Vidinė apdaila. Tel. 8 600 10 815, (8 5) 235 0088, e. paštas info@aluplast-systeme.com. 1063974

Gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, laminato klojimas, plytelių klijavimas, elektros instaliacija, santechnika ir kt. vidaus apdailos darbai. Tel. 8 604 96 829, e. paštas apdaila.paslaugos@gmail.com.

Su šiuo kuponu

Technikos remonto

skelbimas savaitraštyje

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus el. prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1060356

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1062872

INFORMACIJA APIE PRIIMTĄ SPRENDIMĄ DĖL „SKLYPŲ (kad. Nr. 0101/0162:1031, 0101/0162:859, 0101/0162:866) BUVUSIAME TRAKŲ VOKĖS K., PANERIŲ SEN., DETALIOJO PLANO“ STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV). Planavimo organizatoriai: Vida Kastautienė, Valentina Mackevič ir J.Zabiliaus individuali įmonė, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Plano pavadinimas: sklypų (kad. Nr. 0101/0162:1031, 0101/0162:859, 0101/0162:866) buvusiame Trakų Vokės k., Panerių sen., detalusis planas. Planavimo tikslas: pagal bendrojo plano sprendinius pakeisti sklypų paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją vienbučių-dvibučių gyvenamųjų namų statybos, komercijos ir susisiekimo infrastruktūros; nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą bei statybos reglamentus, kur užstatymo intensyvumas iki 0,4, aukštingumas iki 3 aukštų, įskaitant mansardą. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą sklypai yra mažo intensyvumo gyvenamojoje teritorijoje PV 4.5.1. Detaliojo plano rengimo pagrindas (pradžia): Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 05 14 įsakymas Nr. A30-1525 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Vidai Kastautienei ir kitiems“. Detaliojo plano SPAV atrankos procedūra atlikta vadovaujantis 2004 08 18 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 967 patvirtintu „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu“ ir jį papildančiais nacionaliniais teisės aktais. Vertinimo subjektai, nagrinėję SPAV atrankos dokumentą: LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, LR sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento aplinkos apsaugos skyrius. Priimtas sprendimas: išnagrinėję vertinimo subjektų išvadas dėl detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento ir vadovaudamiesi nacionalinių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, informuojame, kad planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti SPAV rengiamam „Skly-

nemokamas

1063968

4812, faks. (8 5) 239 4901. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, e. p. k.skemundryte@vrd. am.lt, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2561, e. p. k.skemundryte@vrd.am, arba UAB „Urbi Hausing“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 239 4812, faks. (8 5) 239 4901, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Akcijos taisyklės: nemokamą standartinį žodinį skelbimą iki 15 žodžių galite įdėti pateikę šį kuponą „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8. Nemokamas skelbimas turi būti išspausdintas iki kovo 15 d. Pasiūlymas galioja tik fiziniams asmenims. Papildoma informacija tel. (8 5) 261 3653.

1058689

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto saViValdybės administracija nuomoja Viešojo konkurso būdu negyVenamąsias patalpas Adresas

Aikštelė prie Sausupio g. 19 12 372,35 namo

1,00

Aikštelė

Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai

Geležinio Vilko g. 5

128,75

1,00

Rūsys

Sandėliavimo veiklai

387

A.Juozapavičiaus g. 10A

30,43

1,40

Rūsys

Sandėliavimo veiklai

128

Žalioji a. 3

20,48

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

151

Žalioji a. 3

43,71

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

322

Žirmūnų g. 143

91,20

1,40

Rūsys

Komercinei ir sandėliavimo veiklai

384

Vilniaus g. 39

16,55

15

4 aukštas

Administracinei veiklai

745

15

30

Vestibiulio dalis

Komercinei veiklai

1350

Patalpų apžiūros laikas 2013-01-16 10.30–11.00 val. 2013-01-17 9.30–10.00 val. 2013-01-16 9.30–10.00 val. 2013-01-16 11.00–11.30 val. 2013-01-16 10.00–10.30 val. 2013-01-18 9.00–9.30 val. 2013-01-16 9.30–10.00 val. 2013-01-16 9.30–10.00 val.

Statybininkų g. 18, Molėtai

1390,27

1,00

Sandėlis – 1368,27 kv. m, siurblinė – 22,0 kv. Sandėliavimo veiklai m, kiemo statiniai

4171

2013-01-17 9.30–10.00 val.

211 2251

Antakalnio g. 97

125,06

10,00

Pusrūsis

Komercinei ir prekybinei veiklai

3752

211 2251

Algirdo g. 32

150,28

1,00

Ūkio pastatas

Sandėliuoti

451

Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai

2013-01-15 9.00–9.30 val. 2013-01-17 9.00–9.30 val. 2013-01-15 9.30–10.00 val. 2013-01-17 10.00–10.30 val.

Antakalnio g. 124

Plotas (kv. m)

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį (Lt)

Trumpas patalpų apibūdinimas

Aikštelė L.Asanavičiūtės g.

1782

1,00

Aikštelė

Aikštelė Šeimyniškių g. 23

1445

1,00

Aikštelė

Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3, 2 a., 214 kab. nuo 2013-01-14 iki 2013-01-22 9–11 val. Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2441, 211 2251, 211 2257, 211 2206. Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“. Voke turi būti nurodyta: a) siūloma konkreti 1 kv. m patalpų nuomos kaina; b) konkurso dalyvis (asmens vardas ir pavardė bei asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas); c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas; d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta antspaudu ir įgalioto atstovo parašu;

Pradinis įnašas (Lt) 37118

5346 4335

Registracija dėl apžiūros telefonu 211 2251 211 2441 211 2251 211 2441 211 2441 211 2251 211 2206 274 3898 211 2287

211 2251 211 2441 211 2251

e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį; f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis. Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Konkursas įvyks 2013 m. sausio 23 d., 10 val., Konstitucijos pr. 3 (2 a., 215 kab.). konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvitą, kuriame pažymėta, kad konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 4010 0424 0397 3788 AB DNB banke (kodas 40100) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pradinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuomos 3 mėnesių kainai. Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įgaliojimą atstovauti konkurse. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pradinis įnašas yra grąžinamas.

tarybos sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą nr. 1-975 „dėl priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir jaunimo klubus, moksleivių kūrybos namus, turizmo, mokinių sveikatos centrus ir saugaus eismo mokyklą tvarkos aprašo tvirtinimo“. Aprašas nustato priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės vaikų ir jaunimo klubus, moksleivių kūrybos namus, turizmo, mokinių sveikatos centrus ir saugaus eismo mokyklą tvarką. Aprašas skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius. lt/svietimas.


25

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt pų (kad. Nr. 0101/0162:1031, 0101/0162:859, 0101/0162:866) buvusiame Trakų Vokės k., Panerių sen., detaliajam planui“. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija ir motyvais, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus raštu dėl priimto sprendimo, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo publikavimo dienos, galima planavimo organizatoriui tel. (8 5) 262 0353, e. p. Jurgis@ regroup.lt, adresas Lukiškių g. 5-306, Vilnius, darbo metu arba plano rengėjui UAB „Regroup projektavimas“, tel. (8 5) 215 1005, e. p. info@regroup.lt, adresas Lukiškių g. 5-306, Vilnius, darbo metu. 1062691

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad parengtas žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0151:319, 0101/0151:3, 0101/00151:2, 0101/00151:350) Galgių k., Antakalnio sen., Vilniaus m., detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2012 06 25 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 041907K/042097. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti (perkonfigūruoti) sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatoriai – A.Tripucka, R.Tomaševič, E.Tomaševič, S.Muravska, V.Pukšta, G.Pukšto, Mechanizatorių g. 6, Vilnius, tel. 8 613 39 794. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100 – projekto vadovas Vaidas Šeibokas. Parengto detaliojo plano viešas svarstymas – su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 01 10 iki 2013 02 07 darbo dienomis pas projekto rengėją. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. vasario 7 d. darbo dienomis projekto rengėjo biure ir Antakalnio seniūnijos patalpose (Antakalnio g. 36, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., LT-10305 ). Viešas susirinkimas vyks 2013 m. vasario 7 d. 17 val. UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu iki viešo susirinkimo dienos ir viešo susirinkimo metu. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1064625

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad pradedamas rengti žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0167:459; 0101/0167:436) Platiniškių k., Pilaitės sen., Vilnius, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, 2011 m. gruodžio 29 d., Nr. A615-133-(2.15.1.7AD4). Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą pagal 2011 02 18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Planavimo organizatoriai – Vitalij Čiž, Raisa Korobko, Edvard Čuvachov, Olga Čuvachova, Ina Prokopovič, Andžėj Prokopovič, Rimantas Raudeliūnas, Akvilė Džiautaitė, Vanda Zenovič, Janina Višnevska, Ukmergės g. 196-60, Vilnius, tel. 8 657 41 705. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100 – projekto vadovas V.Šeibokas. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – planavimo pasiūlymai ir pastabos pateikiami rengėjui ir organizatoriui žodžiu ir raštu. 1064627

Pradėtas rengti UAB „Sicor Biotech“ gamybos centro sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 1-969. Planuojama teritorija Vilniaus m., Verkių sen., Molėtų pl. 5, sklypo kadastr. Nr. 0101/0005:279. Planavimo tikslas: vadovaujantis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada, nustatyti UAB „Sicor Biotech“ gamyklos išplėtimo sanitarines apsaugos zonos ribas. Planavimo organizatorius: UAB „Sicor Biotech“, V.A.Graičiūno g. 8, LT- 02241 Vilnius, tel. (8 5) 266 0203, faks. (8 5) 266 0206, e. paštas info@sicor.lt. Plano rengėjas: inžinerinė konsultacinė bendrovė UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369 A, LT–12142 Vilnius, interneto svetainė www. cowi.lt. Kontaktinis asmuo: Ingrida Tomaševičienė, tel. (8 5) 210 7439, e. paštas iate@ cowi.lt. Pasiūlymus teikti raštu planavimo organizatoriui. Apie specialiojo plano rengimo eigą bus informuojama atskirais skelbimais. 1061088

Pranešame, kad pradėtas rengti žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0167:2588), esančio Kriaučiūnų k., Vilniaus m. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042095, reg. Nr. A615-56-(2.15.1.7AD4), 2012-05-14. Planavimo tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius – V.Sniežko, Sėlių 31/1-1, Vilnius. Projekto rengėjas – L.Paulauskas, Kareivių g. 19-35, Vilnius, tel. 8 683 48 736. 1062002

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „Geco Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. 8 610 54 239, faks. 266 1260. Planuojamos ūkinės veiklos PVSV dokumentų rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, e. p. info@cowi.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: 20 MW biokuro katilinės įrengimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Savanorių pr. 182A, Vilnius. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: planuojama rekonstruoti esamą gamybinį pastatą Savanorių pr. 182A, Vilniuje, įrengti 20 MW katilinę šiluminės energijos gamybai, kuri naudos biokurą (smulkintą medieną). Katilinėje bus sumontuoti 2 katilai po 10 MW ga-

lingumo kiekvienas, papildomai 5 MW galią planuojama išgauti įdiegus ekonomaizerį. Katilinėje bus ruošiamas termofikacinis vanduo, kuris bus tiekiamas į miesto centralizuotus šilumos tinklus. Susipažinti su PVSV ataskaita per 10 darbo dienų nuo skelbimo dienos galima: UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. (8 5) 261 6690, faks. (8 5) 212 4777, e. p. alkp@cowi.lt, ir Vilkpėdės seniūnijoje, Savanorių pr. 49, Vilniuje. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita vyks 2013 m. sausio 25 d. 13 val. Vilkpėdės seniūnijos patalpose, Savanorių pr. 49, Vilniuje. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui. 1063393

Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Kalikstiškių vs., Ąžuolų 2-oji g. 25, SB „Ąžuolas-2”, skl. Nr. 422, savininkams Laimutei Liutikienei, Ramūui Liutikui. Sausio 24 d. 9 val. vyks sklypo Nr. 424 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 616 09 979. 1064496

Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 1032804

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (civ. bylos Nr. B2-6250-603/2012) UAB „Bensola‘‘, juridinio asmens kodas 302619730, registracijos adresas Ramybės g. 4-70, Vil-

nius). Administratoriumi paskyrė UAB „ATENERGO”, įmonės kodas 179404329, buveinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. 8 689 73 256, tel./faks. (8 446) 71 192, e. paštas atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2013 m. vasario 10 d. Gedimino g. 31-1, LT-72282 Tauragė. UAB „Bensola“ direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB „Bensola“. Visi sandoriai, sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės direktorių per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. 1061596


26

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

sportas

Ra­lis pri­ver­tė per­mąs­ty­ti sa­vo gy­ve­ni­mą At­ro­do, kad pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kiai smar­kiai su­krė­tė Da­ka­ro ra­ly­je da­ly­vau­jan­tį vil­nie­tį Be­ne­dik­tą Va­na­gą. Sa­vo die­no­raš­ty­je ra­lis­tas ra­šo, kad pa­tir­ti įvy­kiai pri­vers per­mąs­ty­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Da­ka­ro ra­ly­je tarp 449 eki­pa­žų run­gia­si B.Va­na­gas ir jo štur­ma­nas Sau­lius Jur­ge­lė­nas. Po pir­mo­sios die­nos lie­tu­viai au­to­mo­bi­lių kla­ sės įskai­to­je iš 153 da­ly­vių ri­kia­vo­ si aukš­to­je 17-oje vie­to­je. Vis dėl­to B.Va­na­go vai­ruo­ja­mą „Os­car“ au­ to­mo­bi­lį vė­liau ėmė per­se­kio­ti ne­ sėk­mės. Dvi die­nas iš ei­lės pa­tir­tos ava­ri­jos mū­sų ša­lies at­sto­vus nu­ bloš­kė to­li už šim­tu­ko ri­bos. Tre­ čia­die­nį dy­ku­mų ra­lį tę­sė jau tik 125 eki­pa­žai, o lie­tu­viai tu­rė­jo ten­kin­ tis prieš­pas­ku­ti­ne vie­ta. Ėmė fi­lo­so­fuo­ti

Sa­vo in­ter­ne­to die­no­raš­ty­je ra­lis­ tas pri­si­pa­ži­no ži­no­jęs, kad Da­ka­ ras yra iš­ban­dy­mas, bet kad toks ne­leng­vas jis bus lie­tu­viams, ne­ga­ lė­jo pa­ti­kė­ti. „Lenk­ty­nės man no­ ri kaž­ką pa­sa­ky­ti, tu­rė­siu la­bai ge­ rai per­gal­vo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Kad ir kaip bū­tų, tę­si­me, ką da­ro­me“, – tei­gė B.Va­na­gas. „Va­žiuo­jant ki­lo daug fi­lo­so­fi­nių klau­si­mų. Elekt­ra din­go tris kar­tus. Pa­da­rė­me ne­sėk­min­gą šuo­lį, nu­si­

lei­do­me ant no­sies. To­je vie­to­je ir Krzysz­to­fas Ho­łowc­zy­cas at­li­ko pi­ rue­tą, tik jam bai­gė­si liūd­niau, da­ bar jis li­go­ni­nė­je. Mums te­ko ir pa­ si­klys­ti, gy­ve­ni­me ne­su tiek ka­sęs“, – įspū­džiais da­li­jo­si vil­nie­tis. Lie­tu­vos at­sto­vas pri­pa­žįs­ta pa­ da­ręs klai­dų ir ti­ki­si pa­siek­ti ra­ lio fi­ni­šą. „Klai­dų pa­da­riau aš, di­ džiuo­juo­si sa­vo ko­man­da, jie tik­ri šau­nuo­liai. Jie tik­rai tu­ri daug dar­ bo. Tai, kad mes vis dar va­žiuo­ja­ me, yra tik jų nuo­pel­nas. Da­bar be­lie­ka kaupt pa­tir­tį – su­rink­ti in­ for­ma­ci­ją ir pa­da­ry­ti iš­va­das, kad pa­na­ši bū­se­na ne­pa­si­kar­to­tų. Gy­ ve­ni­me dar lau­kia daug iš­ban­dy­ mų. Šiuo me­tu la­biau­siai no­riu pu­ siaus­vy­ros. Trokš­tu pa­da­ry­ti vis­ką, kad įei­tu­me į tin­ka­mą rit­mą“, – vy­lė­si ra­lis­tas. Įvei­kia­mas tik pa­ty­ru­siems

B.Va­na­gas įsi­ti­ki­nęs, kad da­ly­va­ vi­mas to­kio po­bū­džio ra­ly­je – ne pra­ša­lai­čiams. „Ge­riau­siai pa­si­ruo­šę tie­siog dir­ba sa­vo dar­bą. Tie, ku­rie pa­ ti­ria ne­pla­nuo­tų at­si­ti­ki­mų, tu­ ri daug var­go ar­ba pa­ke­lia ran­kas į vir­šų. Te­ko dis­ku­tuo­ti apie da­ly­

vius. Kiek­vie­no jų vei­duo­se jun­ta­ mas tam tik­ras su­si­kau­pi­mas. Jei­gu ir yra pra­ša­lai­čių, tai jų tiek ma­žai, kad ne­ver­ta apie juos dis­ku­tuo­ti. Da­ka­ras to­kius la­bai grei­tai iš­filt­ ruo­ja“, – tę­sė lie­tu­vis. Fi­lo­so­fi­niai iš­gy­ve­ni­mai vil­nie­ tį už­klu­po neat­si­tik­ti­nai. Da­ka­ ro ra­lis kri­ti­kuo­ja­mas, nes kas­met neiš­ven­gia­ma da­ly­vių žū­čių. Vis­ gi B.Va­na­gas tei­gia, kad šie smė­ly­ nų mir­ties spąs­tai bu­vo ir te­bė­ra jo sva­jo­nė. Anks­čiau ra­lis vy­ko Pie­tų Eu­ro­ pos ir Af­ri­kos že­my­no tra­so­mis, ta­čiau dėl nuo­la­ti­nių va­gys­čių ir pa­vo­jaus da­ly­viams jau penk­tus me­tus jis vyks­ta Pie­tų Ame­ri­ko­je. Gam­ta – įspū­din­ga

Lie­tu­vį su­ža­vė­jo tra­sos kraš­to­ vaiz­džiai: „Tra­sa su­dė­tin­ga ir la­ bai įvai­ri. Pra­džio­je do­mi­nuo­jan­tis smė­lis, ko­pos ir fesh-fesh pe­rei­na į kal­nus ir iš­džiū­vu­sių upių va­gas. To­kių va­žia­vi­mo są­ly­gų nu­pa­sa­ko­ ti neį­ma­no­ma. Kas yra fesh-fesh? Tai er­zi­nan­tis gam­tos pra­ma­nas, ku­rį bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti smė­ liu. Man jis pa­na­šus į mil­tus, ku­ rie pra­si­skver­bia vi­sur ir il­gai ka­bo

„„Iš­šū­kiai: B.Va­na­gas ti­ki­si pa­siek­ti fi­ni­šą. 

ore. Va­žiuo­ti to­kio­mis są­ly­go­mis la­bai pa­vo­jin­ga, nes ne­ma­tai, kas yra po smė­liu.“ Ra­lis­tas ap­gai­les­ta­vo, kad pa­si­ gro­žė­ti gam­tos iš­dai­go­mis tie­siog nė­ra lai­ko. „Le­kiant tra­sa ga­li­ma tik nu­jaus­ti esan­tį gro­žį. Ne­tu­ri­me lai­ko juo pa­si­mė­gau­ti, tu­ri­me kon­ cent­ruo­tis į ke­lią. Prie­šin­gu at­ve­ ju baig­tis ga­li bū­ti liūd­na. Tai ga­li­te pa­da­ry­ti jūs, pa­nar­šy­ki­te in­ter­ne­te,

Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

or­ga­ni­za­to­riai mo­ka per­teik­ti įspū­ din­gus vaiz­dus. Va­kar per­va­žiuo­da­mi prie­kal­nes iš­ni­ro­me ant kal­no vir­šū­nės, nuo ku­rios buvo ma­tyti smė­lė­tas pa­ plū­di­mys ir sma­rag­di­nis van­de­ny­ nas. Vi­sai ki­toks nei Li­mo­je. Ta­da bu­vo ypač sta­tus ir grei­tas nu­si­lei­ di­mas. Au­sis už­gu­lė taip, lyg lei­ džian­tis lėk­tu­vu“, – sa­vo die­no­raš­ ty­je skai­ty­to­jus ti­ki­no B.Va­na­gas.


27

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

sportas Li­no Kve­da­ra­vi­ čiaus mo­bi­lu­sis te­ le­fo­nas be­veik ne­ nu­ty­la. „Vi­si rū­pes­ čiai man vie­no­dai svar­būs“, – šyp­so­ da­ma­sis sa­kė vers­li­ nin­kas, Vil­niaus „Sa­ ka­lų“ klu­bo spor­to di­rek­to­rius, ša­ly­je ge­rai ži­no­mas krep­ ši­nio eks­per­tas.

„„Patirtis: sportininkas L.Kvedaravičius jauniems krepšininkams pataria nesivaikyti pinigų, o žiūrėti į ateitį. 

„Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Ria­bo­vo nuo­tr.

Jo­kių komp­ro­mi­sų – tik krep­ši­nio aikš­tė­je Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

– Spor­tas ir vers­las jū­sų gy­ve­ ni­me – glau­džiai su­si­ju­sios sri­ tys. Ku­rio­je jau­čia­tės tvir­čiau? – pra­dė­jo­me po­kal­bį su L.Kve­da­ ra­vi­čiu­mi. – Ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti ku­rios nors vie­nos sri­ties, nes esu įpra­tęs kiek­ vie­ną dar­bą at­lik­ti ko­ky­biš­kai. – Ko­kį vaid­me­nį jū­sų vai­kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je at­li­ko tė­vai? – Tais lai­kais vai­kams ga­li­my­bių pa­si­rin­kti bu­vo ge­ro­kai ma­žiau, vos ke­li sce­na­ri­jai – lan­ky­ti bū­re­lį ar­ba žais­ti lau­ke. Te­le­vi­zi­jos pro­gra­mų – vos ke­lios, kom­piu­te­rių ne­bu­vo. Nuo ma­žens esu su krep­ši­nio ka­muo­liu. Tė­vai pa­ska­ti­no spor­tuo­ti, jų auk­lė­ ji­mas ir po­žiū­ris bu­vo de­mok­ra­tiš­ kas. Neap­lei­dau ir moks­lų, mo­kyk­lą bai­giau ge­rais pa­žy­miais, tad ga­liu tik pa­dė­ko­ti tė­vams už tai, kad lai­ku ma­ne nu­krei­pė tei­sin­ga link­me. Vi­sa ki­ta rei­kė­jo pa­siek­ti sa­vo ran­ko­mis – juk tre­ne­ris nie­ka­da ne­žais už žai­ dė­ją, o tė­vas ne­gy­vens už sū­nų. Tai tin­ka vi­soms gy­ve­ni­mo sri­tims. – Ko­kias ver­ty­bes iš­siug­dė­te? – Esu tie­sus, bet ne ties­mu­kas. Ryž­ tin­gas. Mo­kan­tis iš­klau­sy­ti ir iš­ girs­ti. Iša­na­li­za­vęs pa­šne­ko­vo ar opo­nen­to ar­gu­men­tus mėgs­tu ras­ ti komp­ro­mi­są. Šian­dien to la­bai pa­si­gen­du. Vi­si mėgs­ta tu­rė­ti sa­vo ne­kin­ta­mą nuo­mo­nę, ta­čiau gy­ve­ ni­me vie­nos tie­sos nė­ra. Jų yra ke­ lios. Tik ko­vo­jant krep­ši­nio aikš­tė­ je – jo­kių komp­ro­mi­sų. – Nuo ko pra­dė­jo­te pro­fe­sio­na­ lo kar­je­rą – nuo gat­vės krep­ši­ nio ar spor­to mo­kyk­los? – Ma­no vai­kys­tė pra­bė­go Vil­niaus krep­ši­nio mo­kyk­lo­je, ją lan­kiau nuo 7-erių. Taip jau su­si­klos­tė, kad tais lai­kais kon­ku­ren­ci­ja bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nė. Žai­džiau vi­sų am­žiaus gru­pių Lie­tu­vos jau­ni­mo rink­ti­nė­

se, ke­le­rius me­tus gy­niau Vil­niaus „Sta­ty­bos“ gar­bę. Tai – neį­kai­no­ ja­ma pa­tir­tis. – Ko­dėl nie­ka­da ne­dir­bo­te tre­ ne­riu? Juk tu­ri­te ži­nių. – Tre­ne­rio dar­bas la­bai su­dė­tin­ gas, jam rei­kia at­si­duo­ti. Tre­ne­ris tu­ri aiš­kiai su­vok­ti, kad jo mi­si­ja – ug­dy­ti ki­tus. La­bai ger­biu ir ver­ti­ nu šiuos žmo­nes. – Ne­ma­žai krep­ši­nin­kų stu­di­ juo­ja nea­ki­vaiz­džiai, dėl akių, – aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je pa­si­ro­ do ge­riau­siu at­ve­ju per se­si­ją, o sa­ko­ma, kad moks­las puo­se­lė­ja ir ska­ti­na žmo­giš­ką­sias ver­ty­ bes. Gal tai tik tuš­ti žo­džiai? – Yra įvai­rių pa­vyz­džių. Ta­čiau pa­ ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad krep­ši­nin­ kai tam­pa in­te­lek­tua­les­ni, į moks­lus žiū­ri rim­tai. Jie džiau­gia­si ga­li­my­be de­rin­ti pro­fe­sio­na­lų­jį spor­tą ir stu­ di­jas. Jau­nuo­liai pui­kiai su­pran­ta, kad juos ste­bi aist­ruo­liai, ži­niask­ lai­da. Jie tu­ri mo­kė­ti bend­rau­ti, at­ sa­ky­ti į klau­si­mus ne tik krep­ši­nio, bet ir rim­tes­nė­mis gy­ve­ni­mo te­mo­ mis. Uni­ver­si­te­ti­nis iš­si­la­vi­ni­mas ne tik su­tei­kia tam tik­rą ži­nių ba­ga­žą, ta­čiau nea­be­jo­ti­nai praplėčia žmo­ gaus pa­sau­lė­žiū­rą. Net­gi pa­ts krep­ ši­nis yra ta­pęs in­te­lek­tua­les­nis. – Koks stu­den­tas bu­vo­te jūs? – Bai­gęs vi­du­ri­nę mo­kyk­lą įsto­jau į tuo­me­tį Vil­niaus in­ži­ne­ri­jos ins­ ti­tu­tą. Pa­gal so­vie­ti­nius įsta­ty­mus te­ko dve­jus me­tus iš­tver­ti ar­mi­jo­je. Pas­kui pa­si­kei­tė po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, rei­kė­jo iš­gy­ven­ti, tuo­met ėmiau­si vers­lo, įsto­jau ir į My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą, jį bai­giau. Bu­vau jau su­bren­dęs, ži­no­jau, ko no­riu, tad stu­di­juo­ti bu­vo įdo­mu ir nau­din­ga. Ži­nios pra­ver­čia ir šian­dien, daž­nai ten­ka dirb­ti su tei­si­nė­mis su­tar­ti­ mis, įvai­riais do­ku­men­tais. – Al­ber­tas Eins­tei­nas yra pa­ sa­kęs: iš­si­la­vi­ni­mas yra tai,

kas lie­ka po to, kai pa­si­mirš­ta vis­kas, ko mus mo­kė. Kas iš­li­ ko jums? – Švie­sūs pri­si­mi­ni­mai. Su­si­ti­ki­ mai su bu­vu­siais dės­ty­to­jais yra šil­ti ir nuo­šir­dūs. Ana­li­zuo­ti, ieš­ ko­ti in­for­ma­ci­jos, ži­no­ti, kaip jos rei­kia ieš­ko­ti, – tai bu­vo pa­grin­di­ niai kri­te­ri­jai, ku­riais va­do­vau­juo­ si ir šian­dien.

Į prie­kį ei­nu ve­da­ mas stip­rios vi­di­nės mo­ty­va­ci­jos, no­riu iš­ ban­dy­ti sa­ve dau­ge­ ly­je sri­čių, bū­ti nau­ din­gas vi­suo­me­nei. – Dau­gy­bė šiuo­lai­ki­nių paaug­ lių krep­ši­nį žai­džia kom­piu­ te­riu. Gal­būt de­rė­tų ak­ty­viau ska­tin­ti mė­gė­jų spor­tą? – Rei­kė­tų kuo sku­biau pa­tvir­tin­ ti po­pa­mo­ki­nės veik­los krep­še­lį, tai pa­dė­tų tė­vams lais­vai pa­si­rink­ti vie­ną ar ki­tą spor­to ša­ką, me­no bū­ re­lį. Tuo­met vai­kas ma­žiau už­si­bū­tų vir­tua­lia­me pa­sau­ly­je. Toks bū­das sėk­min­gai tai­ko­mas ša­ly­se kai­my­ nė­se, kur spor­tuo­jan­čių vai­kų pa­ dau­gė­jo nuo 20 iki 50 pro­c. Įgy­ven­ din­ti šį pla­ną mū­sų ša­ly­je su­truk­dė eko­no­mi­kos kri­zė, ta­čiau da­bar tu­ ri­me ras­ti lė­šų tam pa­siek­ti. – Jū­sų 15-me­tis sū­nus Lu­kas, at­sto­vau­jan­tis „Sa­ka­lų“ ko­ man­dai, jau de­biu­ta­vo Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­ te. Jau­čia­te nos­tal­gi­ją? – Lu­kas tu­ri pa­ts pa­si­nau­do­ti šiuo šan­su, to­bu­lė­ti ir kant­riai dirb­ti. Ki­ta ver­tus, šiais lai­kais jau­ni­mo adap­ta­ci­jos vy­rų krep­ši­ny­je lai­ko­ tar­pis su­trum­pė­jęs. Kuo anks­čiau per­spek­ty­vus žai­dė­jas pra­dės tre­ni­ ruo­tis su vy­rais, tuo dau­giau šan­ sų jis tu­rės ko nors pa­siek­ti. Ra­mū­ nas Šiš­kaus­kas į „Sa­ka­lus“ atė­jo

bū­da­mas 17-os. Jo­kū­bas Gint­vai­ nis – vie­nas rim­čiau­sių ko­man­dos rams­čių, o jam vos 18-a. „Sa­ka­lai“ – ge­ra ter­pė to­bu­lė­ti, ta­čiau vis­ kas pri­klau­so nuo pa­ties Lu­ko. Jo­ kių pro­tek­ci­jų nė­ra. – Ko­dėl daug ta­len­tin­gų krep­ši­ nin­kų lie­ka „am­ži­nai per­spek­ ty­vūs“? Ku­ria­me eta­pe jie pa­ lūž­ta? – Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus, ku­ris ren­ka­si sa­vo ke­lią. Daug jau­ nuo­lių iš­vy­ko į Jung­ti­nes Ame­ri­ kos Vals­ti­jas, bet ne­grį­žo kaip pro­ fe­sio­na­lūs krep­ši­nin­kai. Ne­ma­ža da­lis jau­ni­mo rin­ki­nių ly­de­rių ne­ su­ge­bė­jo įsi­tvir­tin­ti vy­rų krep­ši­ny­ je. Net mū­sų jau­na­jai auk­si­nei kar­ tai, iš­sky­rus Jo­ną Va­lan­čiū­ną, nė­ra pa­pras­ta. Jau­niems krep­ši­nin­kams pa­tar­ čiau ne­si­vai­ky­ti di­des­nių pi­ni­gų, ne­ no­rė­ti vis­ko iš kar­to, o žiū­rė­ti į atei­ tį. Neskubėdami jie pa­siek­tų ge­ro­kai dau­giau. Sa­vo ver­tę rei­kė­tų įro­di­nė­ti ne sė­dint ant eli­ti­nių ko­man­dų suo­ liu­ko, o žai­džiant kad ir silp­nes­nė­se ko­man­do­se. Žai­dė­jas tu­ri rink­tis ko­ lek­ty­vą, ku­ris jam tin­ka­miau­sias at­ si­skleis­ti. Jei krep­ši­nin­kas tiks­lo sie­ kia iki ga­lo, tuo­met jis ir tam­pa ge­ru bei ži­no­mu žai­dė­ju. – Sa­ko­ma, kad lie­tu­viai my­ li krep­ši­nį, kad ši spor­to ša­ka vie­ni­ja mū­sų tau­tą. Rū­tai Mei­ lu­ty­tei lai­mė­jus olim­pi­nį auk­ są, daug kas mu­šė­si į krū­ti­nę, kad nuo ry­to­jaus pra­dės lan­ky­ti plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes, pa­si­py­ lė kan­džių rep­li­kų, kad krep­ši­ niui ski­ria­ma per daug pi­ni­gų. Kaip pa­ko­men­tuo­tu­mė­te šią si­ tua­ci­ją? – Lie­tu­vo­je mei­lė spor­tui įsi­šak­ni­ ju­si la­bai gi­liai. Nes­var­bu, ku­rio­je spor­to ša­ko­je mums pa­si­se­ka, vi­ suo­met nuo­šir­džiai brau­kia­me lai­ mės aša­ras. Tai – po­zi­ty­vus ženk­ las, spor­tas yra tas bend­ra­sis var­dik­lis, ku­ris vie­ni­ja tau­tą. Vi­si

su­tin­ka, kad krep­ši­nis šiuo at­ve­ju – svar­biau­sias. Lon­do­no olim­pia­ do­je mums ne­pa­si­se­kė, ta­čiau tai pa­va­din­čiau san­ty­ki­ne ne­sėk­me. Pa­sau­lio rei­tin­ge vis dar uži­ma­me 5-ą vie­tą. Ku­ri ki­ta spor­to ša­ka Lie­ tu­vo­je ga­li pa­si­gir­ti to­kia po­zi­ci­ja? Fak­tas tas, kad pri­klau­so­me pa­sau­ lio eli­tui. Ti­kė­ki­mės, kad R.Mei­lu­ ty­tės laimėji­mas pa­ska­tins nau­jų ba­sei­nų ar uni­ver­sa­lių are­nų sta­ ty­bas. – Ku­ris po­žiū­ris jums priim­ti­ nes­nis: kad pra­lai­mė­ji­mai už­ grū­di­na siek­ti per­ga­lių atei­ty­je ar kad iš­mo­kęs pra­lai­mė­ti už­ mir­ši bū­dą lai­mė­ti? – Nėra vien per­ga­lių ke­lio, rei­kia su tuo su­si­tai­ky­ti. Vi­si mėgs­ta lai­mė­ ti. De­ja, rea­lia­me gy­ve­ni­me am­ži­nai tai tęs­tis ne­ga­li. Iš­si­lai­ky­ti vir­šū­nė­ je yra daug sun­kiau, nei ją pa­siek­ ti. Tai ro­do ir kar­ti dau­ge­lio klu­bų pa­tir­tis. Kiek­vie­na ne­sėk­mė, jei po jos pa­da­ro­mos tei­sin­gos iš­va­dos, ko­man­dai duo­da la­bai daug. Tiek tre­ne­riams, tiek žai­dė­jams. Pa­na­ šų ke­lią esa­me nuė­ję su „Sa­ka­lais“. Tvir­ta ko­man­da tu­ri kil­ti iš apa­ čios. Fi­nan­si­niu po­žiū­riu dirb­ti­nai su­kur­tas ko­lek­ty­vas ne­tu­ri iden­ti­ te­to, tik­ra­sis ku­ria­si ke­le­rius me­tus. Teo­riš­kai ko­man­dą ga­li­ma su­bur­ti ir Alias­ko­je, te­rei­kia tu­rė­ti pi­ni­gų. Ta­čiau ji ne­tu­rės stip­rios dva­sios, per­ga­lių troš­ki­mo. – O kas jus la­biau­siai stu­mia į prie­kį, su­tei­kia mo­ty­va­ci­jos? – Jau ke­le­rius me­tus gy­ve­nu ga­li­ my­bė­mis. Jų šiuo me­tu la­bai daug. Am­žius lei­džia su­vok­ti, kad yra dar daug neiš­nau­do­tų re­zer­vų. Į prie­ kį ei­nu ve­da­mas stip­rios vi­di­nės mo­ty­va­ci­jos, no­riu iš­ban­dy­ti sa­ ve dau­ge­ly­je sri­čių, bū­ti nau­din­gas vi­suo­me­nei. Tai su­tei­kia ypa­tin­gą mo­ra­li­nį pa­si­ten­ki­ni­mą. Be abe­ jo, tai rei­kia da­ry­ti kant­riai ir nuo­ sek­liai. Tur­tin­gas žmo­gus yra tas, ku­ris duo­da, o ne ima.


28

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

sportas

Pažymys už krepšinį – ištu VTB vie­nin­go­sios ly­gos rung­ty­nė­se Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ klu­ bas na­mie tu­rė­jo pri­pa­žin­ti Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ pra­na­šu­ mą (63:83). Min­ti­mis apie ne­sėk­min­go žai­di­mo prie­žas­tis ir klu­bo atei­ties per­spek­ty­vas su­ti­ko pa­si­da­ly­ti trys Lie­tu­vo­je pui­kiai ži­ no­mos krep­ši­nio as­me­ny­bės – Kęs­tu­tis Kem­zū­ra, To­mas Pa­čė­ sas ir Ser­ge­jus Jo­vai­ša.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Bu­vęs vy­riau­sia­sis Lie­tu­vos rink­ ti­nės tre­ne­ris K.Kem­zū­ra įsi­ti­ki­nęs – net ge­riau­sia tre­ni­ruo­tė ne­pri­ lygs­ta rung­ty­nėms. Stra­te­gas taip pat pri­pa­ži­no, kad pa­na­šių pro­ble­ mų tre­ni­ruo­da­mas jau­nus žai­dė­jus tu­rė­jo Len­ki­jo­je, dir­ba­mas Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ klu­be. VTB ly­gos vyk­do­ma­sis di­rek­to­ rius T.Pa­čė­sas ap­gai­les­tau­ja, kad vil­nie­čiams ne­pa­vy­ko su tu­ri­mu biu­dže­tu su­bur­ti pa­jė­ges­nės ko­ man­dos. Anot jo, „Lie­tu­vos ry­tas“ pra­lei­do pui­kią ga­li­my­bę su­ži­bė­ ti Eu­ro­ly­go­je, nes šių me­tų tur­ny­ ras kiek silp­nes­nis, nei esa­me įpra­ tę ma­ty­ti. Le­gen­di­nis krep­ši­nin­kas S.Jo­ vai­ša ma­no, kad sos­ti­nės eki­ pa pa­smerk­ta ne­lai­mė­ti ke­le­rių rung­ty­nių iš ei­lės. Pa­sak Sei­mo na­rio, nuo­la­ti­niai pra­lai­mė­ji­mai smar­kiai smuk­do žai­dė­jų sa­vi­ver­ tę. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, tre­ne­riai mušt­ru re­zul­ta­to ne­pa­sieks, o ge­ riau­sias vais­tas šio­je si­tua­ci­jo­je – ge­ras žo­dis ir dvie­jų tri­jų žai­dė­jų įsi­gi­ji­mas. – „Lie­tu­vos ry­tas“ šven­ti­niu lai­ko­tar­piu in­ten­sy­viai šli­fa­vo žai­di­mą, sten­gė­si įdieg­ti tam tik­rų nau­jo­vių. Ta­čiau at­si­ga­ vi­mo ženk­lų kol kas ne­ma­ty­ ti. Ko­dėl? – pa­klau­sė­me spe­cia­ lis­tų. K.Kem­zū­ra: – Ne­rei­kia pa­mirš­ ti – sek­ma­die­nį bu­vo žai­džia­ma su stip­riu var­žo­vu, ku­ris per­pra­ to vil­nie­čių sis­te­mą. Ne­ži­nau, ku­ ria kryp­ti­mi dir­bo sos­ti­nės klu­bas, ta­čiau „Spar­tak“ su­truk­dė įgy­ven­ din­ti vi­sus „Lie­tu­vos ry­to“ su­ma­ ny­mus. Gal­būt tre­ni­ruo­čių ko­ky­ bė bu­vo ge­ra ir daug ža­dan­ti, bet jo­kios pra­ty­bos nie­ka­da ne­pri­lygs var­žy­boms. T.Pa­čė­sas: – Da­rius Mas­ko­liū­nas mi­nė­jo, kad žai­dė­jai yra per­var­gę, sun­kiai dir­bo per tre­ni­ruo­tes. Jei­gu ban­do­ma pa­keis­ti ką nors iš es­mės, tai rei­ka­lau­ja daug jė­gų. Iš­lai­ky­ti švie­žu­mą nė­ra pa­pras­ta. Tai ma­ tė­me sek­ma­die­nį – krep­ši­nin­kai vė­ luo­da­vo gin­da­mie­si, ne­spė­da­vo pa­skui sa­vo den­gia­mus var­žo­vus. S.Jo­vai­ša: – Ko ne­pri­val­gei, to ne­ pri­lai­žy­si. Ko­man­da la­bai smu­ku­si psi­cho­lo­giš­kai. Jau se­zo­no pra­džio­ je sa­kiau, kad tu­rė­si­me ten­kin­tis vie­na ki­ta „Lie­tu­vos ry­to“ per­ga­ le. Nea­be­jo­ju, du ar trys „Prie­nų“ žai­dė­jai de­ra­mai at­sto­vau­tų vil­nie­ čių gre­toms ir ne­reik­tų kvies­tis Bal­ ka­nų jau­ni­mo. Komp­lek­ta­ci­ja silp­ na, vie­nin­te­lis Re­nal­das Sei­bu­tis per vi­są se­zo­ną iš­lai­ko aukš­tą ly­gį, ki­ti žai­dė­jai prie ko­man­dos aruo­do pri­si­de­da ne­sta­bi­liai.

„„Ved­lys: ant R.Sei­bu­čio pe­čių – ly­de­rio naš­ta, nors jo žai­di­mas ir ne­pa­dė­jo klu­bui iš­veng­ti skau­džių pra­lai­

mė­ji­mų VTB vie­nin­go­jo­je ly­go­je bei Eu­ro­ly­go­je. 

„Fo­to­die­nos“ nuo­tr.

– Ma­ny­ta, kad ma­žas rung­ty­ nių skai­čius leis pro­duk­ty­viau pa­si­ruoš­ti bū­si­moms dvi­ko­ voms. Gal­būt šiai jau­nai ko­ man­dai bū­tų nau­din­giau žais­ ti kuo dau­giau rung­ty­nių, o ne karšt­li­giš­kai tre­ni­ruo­tis? K.Kem­zū­ra: – Vien tik žais­ ti ir ke­liau­ti la­bai sun­ku. Tam tik­ riems da­ly­kams rei­kia pa­si­ruoš­ ti dar prieš se­zo­ną. Sun­ku kal­bė­ti, kai ne­su ma­tęs nė vie­nos tre­ni­ruo­ tės, ta­čiau jei klu­be trūks­ta pa­jė­gių

žai­dė­jų, tre­ne­ris tu­ri nuo­lat nu­ro­di­ nė­ti, kaip ir kam per­duo­ti ka­muo­lį, kaip pa­si­suk­ti ar už­siim­ti po­zi­ci­ją. Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­si­ dū­riau dirb­da­mas Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ klu­be. Dir­bant su jau­nais žai­dė­jais rei­kia lai­ko. T.Pa­čė­sas: – Šian­dien ge­riau taip, kaip yra da­bar. Da­bar tre­ne­riai tu­ ri lai­ko ki­tam me­cha­niz­mui su­kur­ ti. Kai klu­bas rung­ty­nia­vo Eu­ro­ly­ go­je, šli­fuo­ti de­ta­les ne­bu­vo lai­ko. „Lie­tu­vos ry­tas“ vis dar yra ieš­ ko­ji­mų ke­ly­je, nuo­lat rei­kia žai­dė­ jų, ku­rie ga­lė­tų ko­man­dą temp­ti į prie­kį. Svar­biau­sia šiai ko­man­dai at­ras­ti sa­vą­jį sti­lių.

Tre­ne­ris ne­ga­li bū­ti aukš­čiau­sios kla­sės psi­cho­lo­gas, spor­ti­ nin­kas tu­ri iš­mok­ ti pa­ts sa­ve dis­cip­li­ nuo­ti. S.Jo­vai­ša: – Tei­sin­tis rung­ty­nių gau­sa ar jų trū­ku­mu bū­tų ne­są­ži­ nin­ga. Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria ir ki­tos ko­man­dos. Tam ir da­ro­mi pla­nai, kad jė­gos bū­tų pa­ skirs­to­mos to­ly­giai. Sup­ran­ta­ma, kad įtemp­ta­me var­žy­bų gra­fi­ke pa­ si­tai­ko duo­bių. Į pa­na­šią si­tua­ci­ją vie­nu me­tu bu­vo patekęs ir Kau­no „Žal­gi­ris“, ta­čiau ly­gia­ver­tis at­ sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lis tą duo­be­lę lei­do amor­ti­zuo­ti. – Vyr. tre­ne­ris D.Mas­ko­liū­nas po pa­sku­ti­nių VTB vie­nin­go­ sios ly­gos rung­ty­nių pa­reiš­kė, kad žai­dė­jai ne­sup­ran­ta jo nu­ ro­dy­mų. Kaip paaiš­kin­tu­mė­te šią si­tua­ci­ją? K.Kem­zū­ra: – Tai yra niuan­sai ir smul­kios de­ta­lės. Iš vie­nos pu­sės, krep­ši­nis yra la­bai pa­pras­tas žai­ di­mas. De­ri­niai „du prieš du“ ar sche­mos „trys prieš tris“ kar­to­ja­ si ir jas tai­ko dau­gu­ma klu­bų, ne­ svar­bu, ko­kiu ly­giu žais­tų. Gal­būt „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­reiš­kia se­ni krep­ši­nin­kų įpro­čiai, ku­riuos pa­ keis­ti sun­ku. Nė­ra pa­pras­ta sinch­ ro­ni­škai ju­dė­ti gi­nan­tis. O tai la­bai svar­bu. T.Pa­čė­sas: – Da­rius yra emo­ci­jų žmo­gus, pa­na­šius žo­džius rei­kė­tų ver­tin­ti su tam tik­ra pa­klai­da. Net vals­ty­bių va­do­vai pa­sa­ko ašt­res­nių da­ly­kų. Jo įtū­žis bu­vo su­pran­ta­mas, auk­lė­ti­niai pa­ruo­šė ne pa­čią sma­ giau­sią gim­ta­die­nio do­va­nė­lę. Tre­ ne­riai ir žai­dė­jai šven­ti­niu pe­rio­du au­ko­jo sa­vo šei­mų ge­ro­vę, dir­bo, sten­gė­si ir ti­kė­jo­si re­zul­ta­to. Su lai­ ku vis­kas su­si­gu­lės, ne­rei­kia da­ry­ ti iš­va­dų per anksti. Jei­gu ko­man­da dir­bo iš­ties sun­kiai, pa­tar­čiau tre­ ni­ruo­tis dar dau­giau, nes ki­to ke­lio tie­siog nė­ra. S.Jo­vai­ša: – Jo­nas Kaz­laus­kas net ne­vyk­do tre­ni­ruo­tės, jei žai­dė­jai ne­su­ge­ba tiks­liai įvyk­dy­ti jo nu­ro­ dy­mų. Ma­nau, šiuo at­ve­ju bet ku­ riam žai­dė­jui pa­dė­tų ge­ras žo­dis. Juk jie suau­gę žmo­nės, pro­fe­sio­na­ lai. Mušt­ras čia pri­da­ry­tų tik dar di­des­nės ža­los. Krep­ši­nin­kai suin­ te­re­suo­ti žais­ti ge­riau, jų kar­je­ra ne­si­bai­gia su šiuo se­zo­nu. Tre­ne­ris ne­ga­li bū­ti aukš­čiau­sios kla­sės psi­


29

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

sportas

uštėjusios arenos tribūnos cho­lo­gas, spor­ti­nin­kas tu­ri iš­mok­ti pa­ts sa­ve dis­cip­li­nuo­ti. – Ne pa­slap­tis – sos­ti­nės klu­bas ne ge­riau­sius lai­kus iš­gy­ve­na ir fi­nan­si­škai. Kaip ma­no­te, ar su da­bar­ti­niu biu­dže­tu bu­vo įma­ no­ma su­komp­lek­tuo­ti kon­ku­ ren­cin­ges­nę ko­man­dą? T.Pa­čė­sas: – Da­bar­ti­nia­me taš­ke vi­si ga­li­me bū­ti pro­tin­gi. Prieš se­zo­ną nie­kas ne­ži­no­jo, ar ati­tin­ka­mi žai­dė­jai de­ra­mai įsi­lies į žai­di­mą. Pag­rin­di­nis už­da­vi­nys tre­ne­riams – diag­no­zuo­ti ko­man­dos li­gą. Ma­nau, net su tu­ri­mu biu­dže­tu vil­nie­čių komp­lek­ta­ci­ja ga­lė­ tų bū­ti so­li­des­nė. Gai­la, nes šį se­zo­ną tu­ri­me kiek silp­nes­nį Eu­ro­ly­gos tur­ny­ rą. Nan­do de Co­lo ir Alek­se­jus Šve­das iš­vy­ko į NBA, ten su­grį­žo And­re­jus Ki­ ri­len­ka. To­kių žai­dė­jų daug. Žai­di­mo ko­ky­bė yra kri­tu­si. Grai­ki­jos, Is­pa­ni­jos ir ki­tų ko­man­dų biu­dže­tai ne­bė­ra iš­ pūs­ti. Šį se­zo­ną jau­čia­mas fi­nan­si­nių ga­li­my­bių su­pa­na­šė­ji­mas. Tai bu­vo šan­sas silp­nes­niems klu­bams iš­šau­ti ir tap­ti Eu­ro­ly­gos sen­sa­ci­ja. S.Jo­vai­ša: – Jau se­niau šią ko­man­dą va­di­nau Bal­ka­nų jau­ni­mo rink­ti­ne. Tai vi­du­ti­nių ga­bu­mų ko­man­da. Pui­kus lak­mu­so po­pie­rė­lis yra ir iš­tuš­tė­ju­sios tri­bū­nos. Man tik­ rai dėl to nuo­šir­džiai gai­la, bet tu­ri­me su­si­tai­ky­ti su esa­ma pa­dė­ti­mi ir vil­tis, kad si­tua­ ci­ja lai­ki­na. – „Lie­t u­vos ry­tas“ anks­čiau pa­si­žy­mė­ jo kaip klu­bas, ku­ris išug­do jau­ nus žai­dė­ jus. Ar šiuo at­ve­j u ma­to­ te krep­š i­n in­ kų, ku­rie ga­li at­si­ skleis­ti? K.Kem­zū­ra: – Ta­len­tin­gų vy­ru­kų tik­rai yra. Jiems at­ si­skleis­ti truk­do ne­sėk­min­gas se­zo­nas, ta­čiau di­džio­ji jo da­ lis dar prieš akis. Jau­ni žai­dė­jai ne­ ro­do sta­bi­lu­mo, tai su­pran­ta­ma.

T.Pa­čė­sas: – Tas pa­ts R.Sei­bu­ tis nė­ra se­nas. Kiek ryš­kiau ma­to­ mas Si­mo Bu­ter­le­vi­čiaus to­bu­lė­ji­ mas. Pa­si­gen­du sva­res­nio Pau­liaus Damb­raus­ko, Do­vy­do Re­di­ko in­dė­ lio. Vil­man­tas Di­lys trau­muo­tas, o Ed­vi­nas Šeš­kus pa­sko­lin­tas „Sa­ka­ lams“. Gal­būt tai lai­ki­na, Mar­ty­no Ge­ce­vi­čiaus ar Jo­no Va­lan­čiū­no pa­ vyz­džiai dar kar­tą įro­do, kad klu­bas daug in­ves­tuo­ja į jau­nus žai­dė­jus ir jų to­bu­lė­ji­mą. S.Jo­vai­ša: – Ke­le­tas žai­dė­jų yra, ta­čiau jie ne­ga­li ge­rai žais­ti bū­ da­mi gi­lio­je psi­cho­lo­gi­nė­je duo­bė­ je. To­kie ko­man­dos sen­bu­viai kaip Ste­po­nas Bab­raus­kas ir Ar­tū­ras Jo­ man­tas anks­čiau net pra­lai­mė­da­ mi kau­da­vo­si lyg už Tė­vy­nę. Da­ bar ma­to­me, kad jie ir le­gio­nie­riai esant kri­ti­

nei si­tua­ci­jai po tru­pu­tį nu­lei­džia ran­kas. – At­ro­do, vie­nu me­tu vil­nie­čiai jau bu­vo beiš­si­kaps­tą iš duo­bės ir ei­ną tei­sin­gu ke­liu, ta­čiau sta­bi­les­nio žai­di­mo taip ir ne­ su­lau­kia­me. Ko­dėl ne­pa­vyks­ ta už­megz­ti tvir­tų ko­man­dos sai­tų? K.Kem­zū­ra: – Anks­tes­niais me­ tais vil­nie­čiai tu­rė­jo dau­giau ta­ len­to ir stip­res­nę su­dė­tį. Šie­met taip pat bu­vo mo­men­tų, kai klu­bas pa­gau­da­vo sa­vą­jį žai­di­mą, ta­čiau po ne­sėk­min­gų epi­zo­dų krep­ši­nin­ kai pra­ras­da­vo kon­cent­ra­ci­ją, ypač gin­da­mie­si. Ry­tie­čių da­lia šį se­zo­ ną – nu­si­teik­ti kiek­vie­noms rung­

ty­nėms, ne­mąs­ty­ti apie to­li­mą atei­ tį ir ne­pa­lūž­ti. S.Jo­vai­ša: – Eki­pa pa­smerk­ta ne­ lai­mė­ti ke­le­rių rung­ty­nių iš ei­lės. Kai nuo­lat pra­lai­mi­ma, žai­dė­jų gal­vo­se su­ka­si min­tys, ku­rios tik­rai ne­ska­ti­na pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Lai­ mė­jus ket­ve­rių pen­ke­rių rung­ty­nių se­ri­ją at­mos­fe­ra ko­man­do­je vi­siš­ kai pa­si­keis­tų. – Klu­bą iš­gel­bė­tų ati­tin­ka­mos po­zi­ci­jos su­stip­ri­ni­mas ar ki­ tos ra­di­ka­lios permainos? Gal­ būt reik­tų vers­tis su da­bar­ti­nė­ mis pa­jė­go­mis? K.Kem­zū­ra: – To­kie da­ly­kai ge­ riau­siai ma­ty­ti tre­ne­riams, ku­rie su krep­ši­nin­kais kas­dien pra­lei­džia po ke­lias va­lan­das, ži­

„„Nuomonės: Lietuvos krepšinio ekspertai K.Kemzūra (iš kairės), S.Jovaiša ir T.Pačėsas sutinka, kad vilnie-

čiai sugniuždyti psichologiškai, o vienas treneris kovingumo dvasios įpūsti nepajėgs.

no bend­rą at­mos­fe­rą ir nuo­tai­kas ko­man­do­je. Ko­ky­biš­kas im­pul­ sas vi­sa­da pa­de­da, ta­čiau ne­sii­mu spręs­ti, ar vil­nie­čiams rei­kia nau­jo pa­stip­ri­ni­mo. T.Pa­čė­sas: – Ma­nau, su­dė­tį rei­kia stip­rin­ti, o ne­pro­duk­ty­vius žai­dė­jus at­leis­ti. Ne­no­riu var­dy­ti konk­re­čių pa­var­džių. Tre­ne­riai at­lie­ka ana­ li­zę, su­muo­ja žai­dė­jų re­zul­ta­tus ir jų nau­din­gu­mą ko­man­dai, tuo­met vis­kas tam­pa pa­pras­ta. S.Jo­vai­ša: – No­rint pa­keis­ti si­tua­ ci­ją, rei­kė­tų ne ma­žiau kaip dvie­ jų tri­jų žai­dė­jų, ku­rie iš mo­ra­li­nio su­sme­gi­mo pri­kel­tų ki­tus ko­man­ dos na­rius. Švie­žio krau­jo įlie­ji­mas daž­niau­siai duo­da tei­gia­mą re­zul­ ta­tą. Ta­čiau, ži­nant „Lie­tu­vos ry­ to“ fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, šį se­zo­ ną va­do­vy­bė tur­būt baigs su esa­ma su­dė­ti­mi. – Ar atei­tis iš­ties to­kia niū­ri ir klu­bas ga­li net ne­pa­tek­ti į LKL fi­na­lą? K.Kem­zū­ra: – Klu­bas tu­ri tam tik­ rą pa­grin­dą. Vis­kas pri­klau­sys nuo žai­dė­jų cha­rak­te­rio tvir­tu­mo. Ti­ kiu, kad „Lie­tu­vos ry­tas“ ras jė­gų ko­vo­ti ir at­si­ties­ti po ne­sėk­mių, ku­rių dar tik­rai bus. Ma­ny­čiau, ma­ty­si­me tra­di­ci­nį LKL fi­na­lą. T.Pa­čė­sas: – Vil­nie­čiai tik­rai pa­teks į VTB vie­nin­go­sios ly­gos at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas. Ten vis­kas pri­klau­sys nuo to, ko­kią for­mą ko­man­dai pa­vyks pa­siek­ti konk­re­čiu me­tu. Ta pa­ti si­tua­ci­ja ir LKL pir­me­ny­bė­se. Esa­mos su­dė­ ties ko­man­da tik­rai pa­jė­gi pa­tek­ ti į fi­na­lą. „Prie­nams“ pa­si­se­ kė, kad vilnie­čius pri­ga­vo esant duo­bė­je. „Prie­nai“ ga­li pa­si­ kan­džio­ti ir pus­fi­na­lio se­ri­jo­ je, ta­čiau ne dau­giau. S.Jo­vai­ša: – Ma­tau ban­dy­ mus at­si­ties­ti ir at­si­da­vi­mą. Ta­čiau pa­si­tai­ko lai­ko­tar­pių, kai at­ro­do, kad ko­man­da ne­tu­ri nei dva­si­nių, nei fi­zi­nių jė­gų. Vil­nie­čiai tu­rė­tų pa­tek­ti į fi­na­lą, ta­čiau nu­ga­ lė­to­jas ja­me bu­vo aiš­kus jau rug­sė­jį.

Ar „Lie­tu­vos ry­tas“ tik­rai ne­lai­mė­lių ko­man­da? D.Mas­ko­liū­nas (nuotr.) po Eu­ro­ly­ gos rung­ty­nių kar­to­da­vo, kad vil­ nie­čiai yra jau­na ko­man­da.

„Priė­mė­me nea­dek­va­čius spren­ di­mus, ly­de­riai pa­var­go, ta­čiau ei­ na­me tei­sin­ga link­me“, – maž­daug taip skam­bė­da­vo tra­fa­re­ti­nis stra­ te­go mo­no­lo­gas. Jis pui­kiai ti­ko ir po sek­ma­die­nį vy­ku­sių VTB jung­ ti­nės ly­gos rung­ty­nių, ku­rio­se vil­ nie­čius pa­mo­kė Sankt Pe­ter­bur­go „Spar­tak“ (63:83). Skir­tu­mas tik tas, kad „tei­sin­gos link­mės“ vil­tis tam­pa vis pa­na­šes­nė į mi­ra­žą. Pas­te­bi­ma ten­den­ci­ja – D.Mas­ ko­l iū­n as vis daž­n iau tei­s i­n a­ si. Pas­ku­ti­niai­s praė­ju­sių me­tų mė­ne­siais Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas skun­dė­si įtemp­tu var­žy­bų gra­fi­ ku. Taip, jis iš­ties se­ki­nan­tis. Pra­ lai­mė­jus „Spar­tak“ vil­nie­čių vyr. tre­ne­ris tei­gė, kad jo auk­lė­ti­niai ne­pa­vel­ka ko­jų, at­ro­do lyg nu­mi­ rę. „Gal­būt per daug tre­ni­ra­vo­ mės“, – nu­kir­to D.Mas­ko­liū­nas. Jei­gu tai ne su­bti­lus hu­mo­ras, per­ ša­si klau­si­mas – koks tvar­ka­raš­

tis „Lie­tu­vos ry­tui“ bū­tų priim­ti­ niau­sias? To­k ie pa­s i­tei­s i­n i­m ai Lie­t u­ vos krep­ši­ny­je – jo­kia nau­jie­na, D.Mas­ko­liū­nas pui­kiai su­pran­ ta, kad pa­na­šios kal­bos sir­ga­liams įdo­mios ma­žiau­siai. Stra­te­gas skau­džiai iš­gy­ve­na kiek­vie­ną ne­ sėk­min­gą epi­zo­dą, ką jau kal­bė­ti apie to­kius pra­lai­mė­ji­mus. Kal­tas? Nuk­ry­žiuo­ti, nu­kirs­ti gal­vą, at­leis­ ti? Tai bū­tų gno­miš­ka. „Ta­ria­mi ly­ de­riai ne­sup­ran­ta, ko iš jų rei­ka­ lau­ja­me“, – pri­pa­ži­no stra­te­gas. Ką jau pa­da­ry­si. D.Mas­ko­liū­nas ne­be pir­mas tre­ne­ris, ku­ris skun­džia­si žai­dė­jų ne­sup­ra­tin­gu­mu. De­ja­nas Iva­no­vas at­ko­vo­ja ka­ muo­lį, jį iš­trau­kia iš už ga­li­nės li­ ni­jos, ta­čiau be pa­to­so įmes­ti ar įdė­ti jis vis dar ne­su­ge­ba. Leo­nas Ra­do­še­vi­čius, jei­gu mon­tuo­tu­ me jam skir­tą rek­la­mi­nį kli­pą, at­ ro­dy­tų vi­sai pa­do­rus cent­riu­kas. De­ja, krep­ši­nis nė­ra vien ge­riau­ sių mo­men­tų per­žiū­ros. Gin­da­ ma­sis kroa­tas pa­si­duo­da men­kiau­ siam klai­di­nan­čiam ju­de­siui, lyg

bū­tų iš­leis­tas pa­bė­giot po klo­ji­mą. Re­nal­ dui Sei­bu­čiui ga­ li­me pri­skir­ti vi­są tu­zi­ną gra­žiau­sių būd­var­d žių, bet jis ne­ga­li bū­ti Eu­ ro­ly­gos klu­bo pa­ grin­di­nis žai­dė­jas. Vie­nas iš ly­de­rių – taip, ta­čiau ne pa­ grin­di­nis. Sten­kis ne­si­sten­gęs, bėk ne­bė­gio­jęs, šok ne­šo­ki­nė­jęs – chem ­ i­ jos kaip n ė ­ ra, taip nė­ra. Sun­ ku pa­sa­ky­ti, ar ši ko­man­da jau pa­ sie­kė sa­vo ga­li­my­bių ri­ bas. Apie pa­na­šius da­ly­kus ir ko­man­dos be­vei­diš­ku­mą pri­ra­šy­ta dau­giau nei pa­ kan­ka­mai. Pa­ly­gin­ti su da­

bar­ti­ne su­dė­ti­mi, Alek­sand­ras Ra­ ši­čius, Ty­re­cas Rice’as, Lawrence’as Ro­bert­sas ir Jo­nas Va­lan­čiū­nas at­ ro­do lyg iš to­li­mos praei­ties sva­jo­nių ko­man­dos, ku­rią jau tuoj už­klos u ž ­m a r š ­t i e s dul­kės. Pas­ ta­ra­jai ko­ man­dai taip pat trū­ ko daug ko: ji ne­ lai­m ė­j o nė vie­ no tro­ fė­j aus, t a ­č i a u p a ­t e ­ ko į vi­sų ly­gų fi­ na­li­nius ket­ ver­tus. Biu­ dže­tas? Net ir su šiuo­ me­čiais ber­ niu­kais „Lie­

tu­vos ry­tas“ ga­lė­jo lai­mė­ti ge­ro­kai dau­giau rung­ty­nių. Ta­čiau kai per gy­ny­bą ar­da­mas 23 sekundes pra­ žiop­sai žmo­gų, ka­muo­lį ati­duo­di į var­žo­vų ran­kas, su­ge­bi pra­lai­mė­ ti lai­mė­tas rung­ty­nes, tai reiš­kia tik du da­ly­kus: pra­keiks­mą ar­ba meist­riš­ku­mo sto­ką. Ne­si­sek­ti am­ ži­nai ne­ga­li. Tai vie­nin­te­lė pa­guo­da šian­die­nos sos­ti­nės ko­man­dai. Įdo­mu, kaip su­si­klos­tys li­ku­ si se­zo­no da­lis. Vi­sų pir­ma – VTB jung­ti­nė­je ly­go­je. Tai vie­nin­te­lė li­ ku­si ter­pė vil­nie­čiams pa­si­reikš­ ti tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. Ži­no­ma, su to­kiais pa­reiš­ki­mais, ži­nant pa­ sa­ką „Kaip „Prie­nai“ iš „Lie­tu­vos ry­to“ Ka­lė­das vo­gė“, rei­kia bū­ ti at­sar­giam. Pred­ra­go Sa­mar­džis­ kio pa­reiš­ki­mas: „Gir­dė­jo­me, kad „Prie­nų“ žai­dė­jai gar­siai kal­ba tik apie per­ga­lę, tai mus dar la­biau su­ pyk­dė.“ Ne­man­ja Ne­do­vi­čius: „Į Prie­nus at­va­žia­vo­me kiek at­si­pa­ lai­da­vę, tur­būt tai mums ir pa­ki­šo ko­ją.“ Toks nuo­mo­nių di­so­nan­sas tiks­liau­siai at­spin­di si­tua­ci­jos de­ li­ka­tu­mą.


30

ketvirtADIENIS, sausio 10, 2013

personažas diena.lt/naujienos/miestas

Ligonių kasos didina veiklos efektyvumą Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kartu su teritorinėmis ligonių kasomis įgyvendina Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Ligonių kasų veiklos valdymo tobulinimas“, kurio tikslas – tobulinti ligonių kasų vidaus administravimą, pasitelkiant informacines technologijas.

Projektas apima penkias institucijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo sritis: strateginį planavimą, personalo valdymą, finansų valdymą, projektų valdymą, informacines technologijas. „VLK keliami uždaviniai ir reikalavimai nuolat auga, o tai lemia būtinybę tobulinti institucijos vidaus administravimą. Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą ir taip užtikrinti kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą“, – teigia projekto koordinatorius, VLK Strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Kvietkauskas. Optimizuojant strateginio planavimo procesą, buvo parengta ilgalaikė ligonių kasų plėtros studija ir sukurta informacinė sistema (IS), kuria analizuojami duomenys bei pateikiamos jų prognozės ateinantiems 20-iai metų. IS apdoros duomenis, kurie būtini skaičiuojant ir vertinant, kaip plėtosis privalomojo sveikatos draudimo sistema ateityje. Moksliškai pagrįstais metodais atliekama duomenų analizė bus greitesnė ir tikslesnė. Tobulinant personalo išteklių valdymo sistemą, pasiektas kryptingas darbuotojų kompetencijų ugdymas, kokybiška jų atranka, adaptacija ir motyvacija. Ilgainiui tai leis padidinti darbuotojų darbo našumą ir mažins personalo kaitą. VLK atliktas finansų valdymo sistemos auditas ir pagal jo rekomendacijas ši sistema buvo patobulinta. Finansų valdymo procesai tapo išsamiai, aiškiai reglamentuoti, darbuotojams efektyviai paskirstytos funkcijos, racionalizuotas ataskaitų srautas ir jose pateikiami duomenys. Tai suteikia galimybę finansus valdyti raci-

onaliau ir efektyviau. Taip pat šioje veiklos srityje buvo atlikta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ilgalaikė prognozė. Įgyvendinant projektą VLK buvo sukurta ir įdiegta projektų valdymo sistema: aprašyti projektų valdymo procesai, įdiegta projektų valdymo IS, taip pat parengta 10 projektų valdymo specialistų. Projektų valdymo sistema sudarys sąlygas geriau valdyti ligonių kasose vykdomus projektus, nustatyti ir valdyti projektų riziką, žmogiškuosius išteklius, projektų išlaidas.

Julius Kvietkauskas:

Šis projektas suteikė galimybę padidinti veiklos valdymo efektyvumą ir taip užtikrinti kokybiškesnį viešojo intereso įgyvendinimą.

Ind­rės Mic­ke­vi­čiū­tės dar­bo vie­ta – li­go­ni­nė, tik vie­toj bal­to cha­ la­to ją puo­šia rau­do­na klou­no no­sis. Do­va­no­ti šyp­se­nas ma­ žie­siems li­go­niu­kams – rim­tos pa­rei­gos, į ku­rias pan­to­mi­mos meist­riš­ku­mo stu­den­tė žvel­gia su jai bū­din­gu at­sa­kin­gu­mu. „Bū­na, net nak­tį ne­mie­gu iš to jau­du­lio“ – pri­si­pa­žįs­ta mer­gi­na. Klou­no te­ra­pi­jos, dar ki­taip va­di­ na­mos so­cia­li­ne klou­na­da, es­mė – re­gu­lia­rūs klou­nų ap­si­lan­ky­mai ten, kur vai­kams do­va­no­ti džiaugs­ mą ir juo­ką rei­kia la­biau­siai. – Kas tau yra to­bu­la lai­mė? – Iš tie­sų aš esu lai­min­ga, bet konk­re­č iai tur­b ūt ne­ga­l ė­č iau įvar­dy­ti ko­dėl. Yra da­ly­kų, ku­rių trūks­ta, ir vi­sa­da trūks iki visiškos lai­mės, pa­vyz­džiui, tė­čio bu­vi­mo. Bet iš tik­rų­jų lai­mė tai – ge­bė­ji­ mas to­bu­lė­ti, har­mo­nin­gas san­ ty­kis su sa­vi­mi ir vi­di­nė ra­my­bė, my­li­mi žmo­nės ša­lia. – Ta­vo di­džiau­sia bai­mė? – Lik­ti vie­nai. Kal­bu apie to­li­mą atei­tį, man pa­tin­ka kar­tais pa­bū­ti vie­nai ir pa­mąs­ty­ti, tai ne­tgi bū­ti­ na, ta­čiau min­tis apie be­si­tę­sian­ čią vie­nat­vę la­bai gąs­di­na. – Ko­kią sa­vo sa­vy­bę la­biau­siai no­rė­tum pa­keis­ti? – Iš pri­gim­ties esu per­fek­cio­nis­tė, tai ir ge­rai, ir blo­gai, kar­tais imu jaus­ti, kad tas per­dė­tas sa­vik­ri­tiš­ ku­mas lyg truk­do, nuo­lat at­ro­do, kad ga­liu at­lik­ti ge­riau, dau­giau, ta­len­tin­giau, kad ką nors ne­ge­rai pa­da­riau, ko nors trūks­ta.

VLK sukūrė ir pradėjo naudoti informacinių technologijų ir IS pagalbos sistemą, kurios paskirtis – rinkti ir teikti informaciją apie informacinių technologijų ir IS sutrikimus, jų šalinimo būdus ir sudaryti sąlygas naudotojams kreiptis į vieną centralizuotą pagalbos tarnybą. Ši užtikrins kokybiškas informacinių technologijų paslaugas, geresnį darbo našumą ir sklandesnį organizacijos darbuotojų bendravimą. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2VRM-03-V „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“. Bendra projekto vertė – 2 999 912 litų. Trejų metų trukmės projektą baigti numatyta 2013 m. kovo 23 d.

– Ką lai­kai sa­vo di­džiau­siu pa­ sie­ki­mu? – Sa­vo se­sę. Na, tai iš­ties net ne ma­no pa­sie­ki­mas, o tė­vų, bet ka­ dan­gi ji 14 me­tų jau­nes­nė, tai džiau­giuo­si pri­si­dė­da­ma prie jos au­gi­mo ir auk­lė­ji­mo.

Užs. 1049879

Kal­bi­no Atė­nė Pa­kal­ny­tė

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

Gy­dy­to­jos vais­tai – juo­kas

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ vyriausioji redaktorė Margarita Narvydaitė – 219 1386

2022

reklamos skyrius: 261

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391

– Ta­vo gy­ve­ni­mo mo­to? – Vi­sa­da bū­ti są­ži­nin­gai sau. – Ko­kiu ta­len­tu la­biau­siai no­ rė­tum bū­ti ap­do­va­no­ta? – Kaip ak­to­rė, aiš­ku, no­rė­čiau dau­giau ak­to­ri­nio ta­len­to, bet la­ biau­siai no­rė­čiau mo­kė­ti dai­nuo­ ti. Bū­nant pas vai­kus kar­tais la­bai no­ri­si pa­dai­nuo­ti ko­kią dai­ne­lę ir taip dar la­biau juos pra­links­min­ ti, bet ka­dan­gi, kaip ir sa­kiau, esu per­fek­cio­nis­tė, ne­no­riu to da­ry­ti bet kaip, tai va, ten­ka ne­dai­nuo­ti. – Koks di­džiau­sias ta­vo trū­ ku­mas? – Pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi sto­ka.

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Gintarė Micevičiūtė – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

1688

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Prenumeratos skyrius: 261

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Balys Šmigelskas – 219 1383 GYVENIMAS: Laima Žemulienė – 219 1374

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  261 3656, 279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688


31

ketvirtadienis, sausio 10, 2013

įvairenybės

Orai 2-oji metų savaitė. Saulė Ožiaragio ženkle.

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį –3

Antroje savaitės pusėje bus vėjuota, numatomas sniegas. Temperatūra kris vis žemiau. Šiandien numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vietomis snigs smarkiai, bus vėjuota. Temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Penktadienį taip pat snigs. Naktį ir dieną bus 4–7 laipsniai šalčio. Savaitgalį kritulių nenumatoma, bet šals dar labiau. Šeštadienio naktį bus 7–10, dieną 5–7 laipsniai šalčio. Sekmadienio naktį temperatūra nukris iki 11–14 laipsnių šalčio, dieną laikysis 7–10 laipsnių šalčio. 

+1

Telšiai

–1

+16 +8 +29 +10 +12 +20 +21 +10

Naktis

Šiauliai

–2

Klaipėda

Diena

–5

Panevėžys

Vėjas (m/s)

–5

7

–4

Utena

–3

Šeštadienį

Tauragė

0

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Savaitgalio orai

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+12 +12 0 +1 +2 +4 +11 –4

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

–1

–8

Vėjas (m/s)

–6

4

Vilnius

–2

+6 +4 +16 +29 +2 +20 +6 +3

Diena

Marijampolė

–2

Alytus

SEkmadienį Naktis

Diena

–11

Vėjas (m/s)

–7

2

Kalendorius Ketvirtadienis, sausio 10 d.

penktadienis, sausio 11 d.

šeštadienis, sausio 12 d.

sekmadienis, sausio 13 d.

pirmadienis, sausio 14 d.

antradienis, sausio 15 d.

trečiadienis, sausio 16 d.

Teka 8.39 Leidžiasi 16.14

Teka 8.38 Leidžiasi 16.15

Teka 8.37 Leidžiasi 16.17

Teka 8.36 Leidžiasi 16.19

Teka 8.35 Leidžiasi 16.20

Teka 8.35 Leidžiasi 16.22

Teka 8.34 Leidžiasi 16.24

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Gintvilas, Ginvilė, Otonas, Palemonas, Vilhelmas

VARDAI: Audrius, Marcijonas, Palemonas, Stefanija, Vilnė

49 m. prieš Kristų Julijus Cezaris peržengė Rubikono upę ir taip faktiškai pradėjo pilietinį karą. 1863 m. Londone pradėjo veikti pirmasis pasaulyje metropolitenas. 1942 m. gimė rašytojas, dramaturgas, visuomenės veikėjas Rimantas Šavelis. 1945 m. gimė britų roko dainininkas Rodas Stewartas. 1971 m. mirė Prancūzijos madų dizainerė Coco Chanel.

1397 m. mirė lietuvių kunigaikštis Skirgaila. 1922 m. pirmą kartą panaudotas insulinas gydant diabetą. 1935 m. amerikietė lakūnė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi, kuri viena perskrido Ramųjį vandenyną iš Havajų į Kaliforniją (JAV). 1949 m. Los Andžele (JAV) pirmą kartą užfiksuotas iškritęs sniegas. 1972 m. gimė amerikiečių aktorė Amanda Peet.

VARDAI: Arkadijus, Cezarija, Cezaris, Ernestas, Lingailė, Vaigedas 1628 m. gimė prancūzų rašytojas, pasakininkas Charles’is Perrault. 1876 m. gimė amerikiečių rašytojas Jackas Londonas. 1919 m. įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. 1936 m. gimė Raimondas Paulas, latvių kompozitorius, pianistas ir politikas. 1949 m. gimė Haruki Murakami, japonų rašytojas ir vertėjas.

VARDAI: Dargaudas, Iveta, Raimonda, Vera, Veronika

VARDAI: Auksė, Feliksas, Hilarijus, Laimis, Lilija, Teodozijus

VARDAI: Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė

VARDAI: Marcelis, Norgailas, Norgailė

Laisvės gynėjų diena 1910 m. įvyko pirma tiesioginė radijo transliacija: iš Niujorko Metropolitano operos transliuotos dvi operos. 1947 m. gimė rašytojas, vertėjas Jurgis Kunčinas. 1966 m. gimė JAV aktorius Patrickas Dempsey. 1977 m. gimė anglų aktorius Orlando Bloomas. 1991 m. sovietų kariuomenė Vilniuje jėga užgrobė televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą.

1898 m. mirė knygos „Alisa stebuklų šalyje“ autorius Lewisas Carrollis. 1941 m. gimė JAV aktorė Faye Dunaway. 1948 m. gimė scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis. 1963 m. gimė JAV kino režisierius Stevenas Soderbergh’as. 1972 m. gimė dviratininkas Raimondas Rumšas. 1974 m. gimė italų „Formulės-1“ lenktynininkas Giancarlo Fisichella.

Klaipėdos diena 1622 m. gimė prancūzų rašytojas Moljeras. 1929 m. JAV gimė Nobelio taikos premijos laureatas, kovotojas už pilietines teises Martinas Lutheris Kingas. 1947 m. gimė dainininkas Stasys Povilaitis. 1959 m. mirė Ignas Šeinius, rašytojas, diplomatas. 1966 m. gimė aktorius, režisierius, bardas Saulius Mykolaitis. 1971 m. gimė baleto artistė Eglė Špokaitė.

1581 m. Anglijos parlamentas uždraudė Katalikų bažnyčią Anglijoje. 1891 m. mirė prancūzų kompozitorius Léo Delibes. 1915 m. gimė dailininkas Algirdas Petrulis. 1949 m. gimė aktorius, režisierius, dainininkas Vladas Bagdonas. 1959 m. Nigerijoje gimė Didžiosios Britanijos dainininkė Sade. 1974 m. gimė Didžiosios Britanijos supermodelis Kate Moss.

Laiškas Kalėdų Seneliui atnešė kelionę Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt

Konkursą „Laiškas Kalėdų Seneliui“ laimėjo kaunietis penkių vaikų tėvas Raimundas Secevičius. Jam atiteko pagrindinis prizas – kelionė į Maroką dviem asmenims.

„Norėčiau, kad kelionę laimėtų žmogus, kuris iki šiol neturėjo galimybės keliauti“, – traukdamas laimingąjį laišką sakė prizą įsteigęs „Magelano kelionių“ vadovas Dainius Kinderis. „Mielas Kalėdų Seneli, – laimėjusį laišką pradėjo jo autorius R.Sacevičius. – Jums rašo šeima: tėtis Raimundas, mama Virginija ir penki nykštukai – vaikučiai Marija, Justinas (prideda piešinį), Gabrielė, Augustinas ir Martynas.“ Sacevičiai teigė norintys pasidžiaugti, kad šventes sutinka sveiki ir laimingi, padėkoti už gautas žinias. „Mes visi tebetikime, kad Kalėdų Senelis yra. Yra kiekvieno mūsų širdyse. Didesnis ar mažesnis, bet yra“, – teigė laiško autorius.

„Laimėtojui atitenka išskirtinė kelionė“, – pasakojo D.Kinderis. Jis pažadėjo, kad per 10 dienų kelionę ją laimėjęs R.Sacevičius su pasirinktu kompanionu išvys skirtumą tarp tikrojo Maroko ir turistams dažniausiai rodomų vaizdų. Visi „Magelano kelionių“ siūlomi maršrutai yra sudaryti ir išbandyti paties D.Kinderio. „Esu buvęs 17-oje Afrikos valstybių, bet labiausiai man patinka Marokas. Tai įvairiaspalvė šalis. Pavyzdžiui, joje yra ir kalnų, ir dykumų, ir sniego“, – kalbėjo keliautojas, organizuojantis keliones į sunkiai eiliniam turistui pasiekiamas šalis, regionus ar miestus. Antrą vietą konkurse užėmė ir reabilitacijos centro „Ostemeda“ netoleravimo testą laimėjo 45 metų Algimantas Umbražūnas iš Klaipėdos, atsiuntęs eiliuotą laišką Kalėdų Seneliui. Trečioji vieta ir prekybos centro „Molas“ dovanų kuponai, kurių vertė – 300 litų, atiteko 26 metų Tomui Balčiūnui iš Vilniaus. Originaliai apipavidalintame laiške

vyras Kalėdų Senelio prašė pagalbos užkrėsti jo draugus noru keliauti. Be to, pridūrė „P.S. Norėčiau tau priminti savo vieną praėjusių metų norą: 2011-aisiais turbūt nespėjai jo išpildyti, nes nebuvo sniego ir rogėmis buvo sunku keliauti... Tai šiemet dar kartą prašau, kad gal galėtum sutaisyti tą sugedusią rozetę (ji yra vonioje virš kriauklės).“ Nenuėjo veltui ir jauniausių dienraščio skaitytojų pastangos piešti bei rašyti Kalėdų Seneliui laišką. 300 litų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų kuponą laimėjo 14-metė Justina Virbalaitė iš Kauno. 200 litų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų kuponu bus apdovanota devynmetė Lukrecija Jankauskaitė iš Kretingos. 100 litų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų kuponas atiteko penkiamečiam Matui Rimkūnui iš Garliavos. Finalinėje loterijoje dalyvavo po 20 originaliausių laiškų, gautų iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių.

„„Laimėtojas: trečioji vieta konkurse atiteko T.Balčiūnui iš Vilniaus.


2013-01-10 Vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you