4
antradienis, birželio 19, 2012
miestas
Klaipėdos arena byra
Komentaras
Iki šiol kas mėnesį vyks 1 ta rangovų, valdytojų, sa vivaldybės atstovų susirinkimai,
kurių paskirtis – raštu užfiksuoti naujus defektus. Po praėjusį šeštadienį areno je vykusių draugiškų varžybų tarp Lietuvos ir Makedonijos vyrų krep šinio rinktinių buvo daug nepaten kintų žiūrovų. Jų pyktį sukėlė ne varžybų rezultatas. „Vyko renginys, o mes neturė jome trijų svarbių jo sudedamųjų dalių – normalaus vėdinimo, gar so ir informacinio kubo. Ypač ne patenkinti buvo VIP klientai, kurie yra išsipirkę ložes. Vėdinimo sis tema yra nepakankamai sutvarky ta, todėl žmonėms buvo per karš ta. Natūralu, kad jie pyktį liejo ant mūsų, tačiau mes nieko negalėjo me padaryti, nes rangovas – bend rovė „Vėtrūna“ – nepašalina trū kumų“, – tvirtino J.Krickė. Vėdinimo sistema turi būti val doma iš pulto, tačiau „Vėtrūna“ nė ra suteikusi valdymo licencijos, tad vėdinti areną reikia rankiniu būdu – bėgioti ir spaudyti mygtukus. Jaučiasi reketuojami
„Vėdinimo sistema veikia, tačiau mūsų subrangovo subrangovas, ku ris tiekia tos sistemos informacinį paketą, padedantį sistemą valdy ti vienu pultu, nepratęsė to pake to galiojimo laiko. Jie savavališkai įdėjo kažkokią laiko relę. Mes pa davėme juos į teismą ir savivaldy bės prašėme, kad jei sugeba iš jų iš reikalauti tai, kas priklauso, mes už tai sumokėsime. Tačiau ši kompa nija tiesiog reikalauja, jog mes pa dengtume kitų subrangovų skolas, ir tada jie duos licenciją. Bet tai jau reketas“, – aiškino „Vėtrūnos“ ge
Rimantas Taraškevičius Buvęs Klaipėdos meras, kontrol iavęs arenos statybas
S Brokas: vakar ant arenos stogo pastebėta, jog kau
Nuniokojo: apie darbų kokybę byloja faktas, kad are
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
piasi vanduo, kuris sunkiasi į pastato vidų.
neralinis direktorius Rolandas Baš kys. Dėl to, kad „Vėtrūna“ neužtik rina, kad vėdinimo sistema veiktų sklandžiai, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Valstybinę statybų prie žiūros ir teritorijų planavimo ko misiją, o ši – į Valstybinį sertifika vimo centrą. „Jau buvo pirmas posėdis, kur su „Vėtrūna“ aiškinomės santykius. Tas centras gali bendrovei atim ti licenciją statyti tokius objektus, nes rangovas nevykdo savo įsipa reigojimų šalinti defektus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Investici jų ir ekonomikos departamento di rektorius Ričardas Zulcas. Čempionatui sutrukdė garsas
Kai praėjusiais metais Klaipėdos areną valstybinė komisija pripaži no tinkama naudoti, nes tai reikėjo padaryti, kad uostamiestyje įvyk
na neatlaikė šių metų pradžioje siautusios audros.
tų Europos krepšinio čempiona to pogrupio varžybos, su rangovu buvo suderintas ir pasirašytas de fektų sąrašas. „Trečdalis defektų yra pašalinti – smulkieji, kurie nereikalauja di delių finansų. Tačiau dėl kitų, es minių, turime kovoti įvairiose ins titucijose. Problema yra rangovo negeranoriškumas, gal nesugebė jimas dirbti, gal lėšų trūkumas“, – svarstė R.Zulcas. J.Krickė skundėsi, jog vis dar ne pašalinti defektai tikrai nepadeda jų veiklai. Priešingai – klientai pyksta, nes kenčia renginių kokybė. „Mano manymu, garsas yra tragiš kas. Užsakėme garso sistemos eksper tizę ir paaiškėjo, kad įranga sumon tuota ne tokia, kokia buvo numatyta techniniame projekte. Būtent dėl pra stos garso kokybės šiemet Klaipėdo je nevyks pasaulio jaunių krepšinio čempionato varžybos“, – tvirtino „Klaipėdos arenos“ direktorė. Gauna kosmines sąskaitas
R.Baškio teigimu, garso sistema techninį projektą atitinka, tačiau kažkur įsivėlė sisteminė klaida, todėl kokybė ir kenčia. „Iš pradžių viskas veikė gerai, juk čempionatas įvyko. Dabar yra kažkoks gedimas, gal jis eksploatuojant įvyko. Dabar aiškinamės, kur problema, o tada ir paaiškės, kas turės mokėti už ge dimo pašalinimą“, – sakė „Vėtrū nos“ generalinis direktorius. Dar viena problema arenoje – ji yra kiaura. Kai už šildymą lapk ritį arenos valdytojai sulaukė 90 tūkst. litų sąskaitos, pasamdė eks pertus, kad jie atliktų termoviziją. Specialistų išvados perduotos sa vivaldybei. „Termoviziją, kuri nė ra teigiama, perdavėme „Vėtrūnai“ ir paprašėme, kad pateiktų veiksmų planą, kaip pašalins šiuos defektus, kad nereikėtų šildyti oro. Atsakymo dar negavome“, – teigė R.Zulcas. Tačiau atsakymą turėjo R.Baš kys: „Tai eksploatacijos problema – jei arena visą laiką buvo mak simaliai šildoma, tai tokios ir są skaitos. Viskas padaryta taip, kaip numatyta techniniame projekte. Areną tikrino jau penkios komisi jos ir jei būtų kas nors ne taip, se niai būtume atsidūrę teisme“. Garbės žodis išgaravo
Kol kas dar nebaigta istorija ir dėl informacinio kubo. „Vėtrūnos“
subrangovo subrangovai savava liškai išsivežė jam valdyti reikalin gą įrangą, todėl kubas – nenaudo jamas. Teigta, kad įrangą pardavusi bendrovė nesulaukė atsiskaitymo, todėl ją ir išsivežė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteismi nis tyrimas ir byla jau pasiekė teis mą. Savivaldybė ir „Klaipėdos are
ituaciją, kad netaisomi areno je nustat yt i defektai, apibū dinčiau taip: „Vėtrūna“ bando ieškot i to, ko nėra pametusi. Rangovai ir žiniasklaidai, ir ministeri joms guodėsi, kad savivaldybė jiems yra skolinga, nors atsiskaityta yra 100 proc. Pati „Vėtrūna“ neatsiskaitė su sa vo subrangovais, todėl ir prasidėjo problemos dėl informacinio kubo, ki tų defektų šalinimo. Žinau tik tiek, jog savivaldybė kreipėsi į Valstybinį serti fikavimo centrą, kad „Vėtrūna“ taisytų nustatytus defektus. Toks žingsnis po pirmo kreipimosi davė rezultatų – ran govai suremontavo audros apgadintą arenos fasadą. Man susidaro toks įspū dis, kad kur tik „Vėtrūna“ prikiša nagus, atsiranda konfliktai, problemos. Reikia su rangovais pradėti kalbėti teisine kal ba. Savivaldybė, mano nuomone, galė tų pasamdyti nepriklausomų eksper tų, kurie ir įvertintų, kur yra defektai, o kur eksploatavimo problemos. Tačiau „Vėtrūnos“ geranoriškumas nepamai šytų, nes juk pagaliau ir garbė bei šva rus munduras tokiai kompanijai netu rėtų būti antraeilis dalykas.
kad po čempionato visi defektai bus pašalinti, pabaigti visi darbai. Tačiau tas garbės žodis kažkur iš garavo. „Vėtrūna“ dabar aiškina, kad yra eksploatavimo problemos, esą nemokame elgtis su sistemo mis. Bet kaip su jomis elgtis tinka mai, jei jos su defektais?“ – reto riškai klausė J.Krickė.
Ričardas Zulcas:
Kai moki tokius pini gus, nori gauti gerą prekę, tačiau defek tų yra. Reikia tikėtis rangovų geranoriš kumo ir kitų institu cijų pagalbos.
na“ reikalauja, kad įranga jiems būtų grąžinta, nes tai jų nuosavybė. „Ir mums, ir savivaldybei neį domu, kam „Vėtrūna“ ar jos su brangovai skolingi. Apmaudu, kad praėjo metai, o ramybės vis nėra“, – neslėpė J.Krickė. Jos nuomone, „Vėtrūnai“ tiesiog pasisekė, jog prieš pat čempionatą reikėjo Klaipėdos areną pripažin ti tinkama naudoti, nes kitos išei ties nebuvo. „Matyt, tuomet buvo pasikliauta rangovų garbės žodžiu,
Sumokėjo visus pinigus
R.Baškys pabrėžė, jog Klaipėdos arena yra visiškai baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti. „Ta čiau tai kaip ir naujas automobi lis, kuriam reikia priežiūros, keis ti padangas, pilti degalus. Arena – sudėtingas objektas ir jį reikia mokėti eksploatuoti, o valdytojai galbūt nelabai įgudę, todėl ir fik suoja neva defektus. Tačiau tai jau traktavimo klausimas“, – savo tie są gynė „Vėtrūnos“ generalinis di rektorius. Pradinė Klaipėdos arenos sta tybos kaina buvo 55 mln. litų, ta čiau dėl papildomų darbų ji išau go maždaug 17 mln. litų. R.Zulco teigimu, su „Vėtrūna“ yra visiškai atsiskaityta. „Kai moki tokius pinigus, no ri gauti gerą prekę, tačiau defektų yra. Reikia tikėtis rangovų gerano riškumo ir kitų institucijų pagal bos. Tik taip matau, kaip išspręsti susiklosčiusią gana keblią situaci ją“, – reziumavo R.Zulcas.
Klaipėdos arenos istorija Arenos statybų sutartis su konkursą baigos terminas – 2011 metų balandžio laimėjusia bendrove „Vėtr ūna“ buvo 1-oji, po to – iki gegužės pradžios. pasirašyta 2009 met ų rugpjūčio 24 Arenos statyboms nepasibaigus pava dieną. sarį, nuspręsta, kad Klaipėdos sporto ir Pagal pirminę sutart į su savivaldybe pramogų kompleksas turi būti baigtas „Vėtrūna“ Klaipėdos areną turėjo pasta iki birželio 28 dienos. tyti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Klaipėdos arena tinkama naudoti pri Po šios datos duotas naujas statybų pa pažinta pernai rugpjūčio 31 dieną.