2012-04-16 Kauno diena

3

pirmADIENIS, balandžio 16, 2012

šimtmečio baletai

tikus, bet ir klasikinio meno gurmanus

Įran­gos daugiau nei „Pro­di­gy“ ar „Rammstein“ koncertuose Angelė Mieželytė Pa­ry­žiaus, Mi­la­no ar Mask­vos sce­ nog­ra­fai ži­no: „Šimt­me­čio ba­le­tai“ – tai ne­re­gė­tas iš­šū­kis sce­nos ap­ švie­tė­jams, gar­so ope­ra­to­riams ir de­ko­ra­ci­jų mon­tuo­to­jams.

irodymo su P.Vanagu jaučia ypatingą ryšį su mūsų šalimi.

ha­li­na: visą Lie­tu­vą“ ne­riu. Nors, ži­no­te, Po­vi­las ma­ne taip daž­nai ne­šio­da­vo ant ran­kų, kad gal ir iš­drįs­čiau. (Juo­kia­si.)

– Mu­zi­kan­tai tu­ri sa­vo ta­lis­ ma­nus – mu­zi­kos inst­ru­men­ tus, spor­ti­nin­kai – ba­te­lius ar marš­ki­nė­lius. Gal­būt tu­ri­te sėk­mę ne­šan­čius puan­tus?

– Kai ku­rie kos­tiu­mai man iš tie­sų ne­ša sėk­mę. O puan­tai grei­tai dė­vi­ si. Kaip ir pa­sa­gos žir­gams. To­dėl il­ gai iš­lai­ky­ti šok­ti tin­kan­čių puan­tų neį­ma­no­ma. Jei ta­vo puan­tai at­ro­ do pui­kiai, va­di­na­si, ne­tu­ri dar­bo.

Yra to­kių spek­tak­lių, kai per va­ka­rą pa­kei­čiu ke­lias po­ras puan­tų. Prieš nu­me­rius, kur rei­kia su­šok­ti leng­ vais žings­niais ir ne­kauk­šė­ti grin­ di­niu, ap­siau­nu leng­vą apa­vą. Ta­ čiau jis ne­tin­ka, sa­ky­ki­me, ki­ta­me veiks­me, kur rei­kia tvir­to ir kie­to puan­to pa­grin­do, kad pa­das ne­su­ lūž­tų. To­dėl vi­sa­da tu­riu at­sar­gi­nių puan­tų po­rą. Juk vis­ko ga­li nu­tik­ti – au­to­mo­bi­liai gen­da, o ką kal­bė­ti apie me­džia­gi­nius daik­tus.

– Tu­ri­te sva­jo­nių vaid­me­nį?

– Jau se­niai no­riu įgy­ven­din­ti sva­jo­nę pa­sta­ty­ti spek­tak­lį. Ir, be­je, gal­vo­ju vie­ną iš vaid­me­nų pa­siū­ly­ti Po­vi­lui.

Nors jis to dar ne­ži­no. (Juo­kia­si.)

– Kuo jums ypa­tin­gi „Šimt­me­ čio ba­le­tai“?

– Pir­miau­sia Ser­ge­jaus Dia­gi­le­vo „Šimt­me­čio ba­le­tai“ bu­vo tik­ra re­ vo­liu­ci­ja ba­le­to pa­sau­ly­je. Jo dar­ bai pri­ly­go plau­ki­mui prieš sro­vę. Tai ne­bu­vo leng­vas ke­lias. Pui­kiai tai su­ pran­tu, nes man taip pat te­ko ei­ti re­ vo­liu­ci­niu ke­liu. Kar­je­ros pra­džio­je su­lau­kiau daug kri­ti­kos, kad kė­liau ko­ją per aukš­tai, da­riau per di­de­lius žings­nius, šo­kau per­ne­lyg emo­cin­gai.

Ki­to­kia ba­le­to tech­ni­ka ir plas­ti­ka bu­vo pri­ly­gin­ta re­vo­liu­ci­jai, nu­si­sto­ vė­ju­sių nor­mų lau­žy­mui. Ta­čiau man tai bu­vo sa­vai­me su­pran­ta­ma. Jau kai au­gau, ma­čiau, kad kei­čia­si ne tik ju­ de­sys, bet ir vi­sas ba­le­tas. Ne­bi­jo­jau per­mai­nų ir lai­kiau­si sa­vo įsi­ti­ki­ni­ mų. Po dvi­de­šim­ties me­tų vi­sas ba­le­ tas pra­dė­jo ženg­ti pa­skui ma­ne. Da­ bar jau sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ba­le­ri­ną be pla­čių žings­nių, stip­raus ap­si­su­ki­mo ar aukš­tai ne­kil­no­jan­čią ko­jų...

– Turite pui­kius fi­zi­nius duo­ me­nis, il­gas ko­jas, nuo­sta­bų kū­ną, ke­rin­čią šyp­se­ną. Kokia jūsų jaunystės paslaptis?

– Jau­nys­tė – sie­los at­spin­dys. (Juo­ kia­si.) Ją iš­sau­go­ti bū­na la­bai pa­ pras­ta, jei ta­vo sie­la šva­ri. Kiek­vie­ na­me iš mū­sų gy­ve­na ma­žas vai­kas.

Jis nie­kur ne­dings­ta, nors au­ga­me, bręs­ta­me, sens­ta­me.

Sce­nog­ra­fi­ja, de­ko­ra­ci­jos, ap­švie­ ti­mas ir gar­sas su­da­rys įspū­dį, jog esi Lon­do­no ar Pa­ry­žiaus ope­ros ir ba­le­to teat­re“, – pa­ti­ki­no skru­ pu­lin­gai Mask­vos di­džio­jo teat­ro rei­ka­la­vi­mus vykdan­tys meist­rai.

Kai ba­le­to sta­ty­to­jai spek­tak­lius nu­spren­dė pa­ro­dy­ti di­džiau­siuo­se Mask­vos „Olim­pys­ky“ rū­muo­se, su­lau­kė at­sa­ky­mo: „Tai per­ne­lyg su­dė­tin­gas ir mil­ži­niš­kų iš­lai­dų rei­ka­lau­jan­tis pro­jek­tas.“ Ta­čiau ba­le­to gast­ro­les Lie­tu­vo­ je ren­gian­tys or­ga­ni­za­to­riai priė­ mė iš­šū­kį, nors tech­ni­kos ir de­ko­ ra­ci­jų are­no­je rei­kės su­mon­tuo­ti ge­ro­kai dau­giau nei per „Pro­di­gy“ ar „Ramms­tein“ kon­cer­tus.

Tar­si Pa­ry­žiaus teat­re

Jau atei­nan­tį šeš­ta­die­nį Kau­ne vyk­sian­tis ren­gi­nys „Šimt­me­ čio ba­le­tai“ žiū­ro­vus nu­ste­bins ne tik gar­siau­siais praė­ju­sio am­ žiaus ba­le­to pa­sta­ty­mais ir ryš­ kiau­sių žvaigž­džių pa­si­ro­dy­mais, bet ir įspū­din­ga sce­nog­ra­fi­ja, ku­ ri pra­noks­ta iki šiol ro­dy­tus ba­le­ to spek­tak­lius. Ren­gi­nio tech­ni­ niu ap­tar­na­vi­mu be­si­rū­pi­nan­čios įmo­nės spe­cia­lis­tai pri­si­pa­žįs­ta dar ne­ma­tę tiek daug ap­švie­ti­mo, gar­so ir ki­tos sce­ni­nės įran­gos. „Šiam ba­le­to pa­sta­ty­mui nei iš to­lo ne­pri­lygs­ta iki šiol Lie­tu­vo­ je vie­šė­ję „sprag­tu­kai“ ar „gul­ bių eže­rai“. Tech­ni­nis „Šimt­me­ čio ba­le­tų“ iš­pil­dy­mas ma­žiau­siai tris kar­tus di­din­ges­nis ir tu­ri­nin­ ges­nis, – sa­ko už tech­ni­nį ren­ gi­nio ap­tar­na­vi­mą at­sa­kin­gos įmo­nės „Mex pro“ ko­mu­ni­ka­ci­ jos di­rek­to­rius Vai­do­tas Mo­tu­ zas. – Per vie­ną va­ka­rą bus pa­ro­ dy­ti net trys spek­tak­liai, sce­no­je bus įmon­tuo­tos tech­niš­kai su­dė­ tin­gos ju­dan­čios de­ko­ra­ci­jos, per ren­gi­nį pa­kei­sian­čios skir­tin­gas veiks­mo vie­tas. To­kia „Šimt­me­ čio ba­le­tams“ rei­ka­lin­ga švie­sų ir sce­ni­nės įran­gos gau­sa ne­ga­lė­jo pa­si­gir­ti nei „Pro­di­gy“, nei joks ki­tas „Žal­gi­rio“ are­no­je vie­šė­jęs pa­sau­li­nio gar­so ko­lek­ty­vas. Su daug ren­gi­nių esu dir­bęs, ta­čiau šis tik­rai len­kia dau­ge­lį sa­vo ko­ ky­be ir mas­tu.“ V.Mo­tu­zas pa­žy­mi, kad ren­gi­nio die­ną are­na bus pa­keis­ta neat­pa­ žįs­ta­mai. Tiek sce­na, tiek pa­ti sa­ lė bus įreng­ta pa­gal aukš­čiau­sius teat­ro rei­ka­la­vi­mus. „Vi­si pro­žek­to­riai ir ki­ta tech­ ni­nė sce­nos įran­ga, skir­tin­gai nei per kon­cer­tus, bus meist­riš­kai pa­slėp­ta. Ste­bė­da­mi re­gi­nį žiū­ro­ vai tik­rai pa­mirš, kad sė­di are­no­je.

Prireiks 40 specialistų

No­rint įgy­ven­din­ti vi­sus ke­lia­ mus tech­n i­n ius už­m o­j us, su­ rink­ti ge­riau­sius sa­vo pro­fe­si­jos ži­no­vus te­ko ne­tgi iš tri­jų įmo­ nių. Taip pat rei­kė­jo nuo­mo­tis da­lį tech­ni­kos iš už­sie­nio, nes esa­mos Lie­tu­vo­je tie­siog ne­pa­ ka­ko. „Jei prie kon­cer­to pa­pras­tai dar­ buo­ja­si apie 12–15 žmo­nių, mums pri­rei­kė 40 spe­cia­lis­tų, ne­skai­ čiuo­jant pa­gal­bi­nių sce­nos dar­bi­ nin­kų. Il­giau nei pa­pras­tas ren­gi­ nys už­truks ir sce­nos mon­ta­vi­mas.

Sa­ky­ki­me, „Ramms­tein“ sce­nai su­mon­tuo­ti rei­kė­jo ke­lių va­lan­dų, o „Šimt­me­čio ba­le­tų“ sce­nog­ra­ fi­jai, ap­švie­ti­mui ir de­ko­ra­ci­joms įreng­ti pri­reiks net tri­jų die­nų.

To­dėl iš Mask­vos vilks­ti­nė vil­ki­ kų su spek­tak­lių de­ko­ra­ci­jo­mis ir kos­tiu­mais jau pa­ju­dė­jo šį sa­vait­ ga­lį“, – pa­sa­ko­ja V.Mo­tu­zas. Įspūdingas kos­tiu­mų dizainas

Tris įspū­din­giau­sius praė­ju­sio am­žiaus ba­le­to pa­sta­ty­mus – „Še­che­re­za­da“, „Fau­no po­pie­ tė“ ir „Po­lo­vie­čių šo­kiai“ – at­ve­ žan­čios Mask­vos di­džiojo teat­ro, Sankt Peterburgo Marijos teatro ir Kremliaus valstybinio baleto teatro žvaigždės ypa­tin­gą dė­me­ sį ski­ria ne tik ren­gi­nio sce­nog­ ra­fi­jai, bet ir kos­tiu­mams. Juos kū­rė dau­giau nei pu­sė šim­to pro­ fe­sio­na­lių di­zai­ne­rių bei sti­lis­tų.

Kos­tiu­mams bu­vo pa­nau­do­ta ke­ li šim­tai met­rų šil­ko, med­vil­nės, odos, la­tek­so, ak­so­mo, kaš­my­ro. Įs­pū­din­gų kos­tiu­mų di­zai­ne­rė Ana Než­na­ja pa­sa­ko­jo, kad šiems spek­tak­liams kur­da­ma sce­ni­nius ap­da­rus lai­kė­si is­to­ri­nės li­ni­jos.

Pa­si­telk­da­ma to me­to pa­veiks­ lus, ar­chy­vi­nę me­džia­gą ir vi­ sos ko­m an­d os pro­fe­s io­n a­l u­ mą, me­ni­nin­kė sten­gė­si at­kur­ti prieš šimt­me­tį gy­va­vu­sias ba­ le­to ma­das. Taip bu­vo su­kur­ti uni­ka­lūs kos­tiu­mai ir de­ko­ra­ci­ jos, ku­rios sce­no­je pa­de­da su­ kur­t i kva­p ą gniau­ž ian­t į įspū­ dį bei pri­kel­ti praė­ju­sio am­žiaus ba­le­to dva­sią.

50

Užmojis: išskirtinis „Šimtmečio

baletų“ bruožas – užburiantys kostiumai ir įspūdingi šviesos efektai.

profesionalių dizainerių ir stilistų kūrė „Šimtmečio baletų“ kostiumus.