2
Trečiadienis, balandžio 11, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
17
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,28
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
90
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Atėmė iš gabių plaukimo pam
Ką veikiau prieš dešimt metų? Į šį klausimą mėgina atsakyti kaunietė Dalė Lapkienė. Jos dabartinę darbo vietę pasiekė ant stolės reikalavimas iš moters darbo už mokesčio išskai čiuoti dešimtme čio senumo skolą. Kaunietė tikina ne turinti jokių skolų.
„Kauno dienai“ pasi 1 domėjus, kodėl ketvir tadalis šios programos biudžeto
skiriama vienam projektui, paaiš kėjo, kad jį globoja vicemeras Sta nislovas Buškevičius. Pasirūpinęs dosniu finansavimu „Kauno kino studijai“, politikas neužmiršo ir plaukimo pamokų. Nors iš skylėto savivaldybės biu džeto finansavimas sumažintas daugeliui sričių, plaukimo pamo kos neliko nuskriaustos. Nepaisant to, kad pagal Vyriausybės progra mą trečiokų plaukimo pamokoms 2008–2015 m. Lietuvos mokyk loms bus atseikėta 8 mln. litų. Nukentėjo kiti
Skolininkė: D.Lapkienė tikina, kad per dešimt metų nesulaukė jokių
raginimų susimokėti skolą.
Tomo Raginos nuotr.
Skola antstolei – be senaties Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Pranešė darbdavys
Apie skolą D.Lapkienė sužinojo iš savo darbdavio. Antstolė rei kalauja darbdavio iš darbuotojos darb o užm okesč io išs kaič iuo ti 2002 m. sus id ar ius ią skol ą Valstyb in ei mokesč ių insp ek cijai. Nurodyta, kad D.Lapkie nė inspekcijai skolinga 88,74 li to. Taip pat reikalaujama iš jos atlyg in im o išs kaič iuot i 318 li tų vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. „Aš klausiau, ką antstolė veikė dešimt metų, nes per tą laiką ne buvau niekur išvykusi. Man pasa kė, kad skolos niekur nedingsta ir gali manęs ieškoti ir po 20 metų“, – keblią situaciją dėstė D.Lapkie nė. Moteris tikina, per dešimt me tų nesulaukė jokių raginimų susi mokėti skolą. Skolos išieškojimą vykdanti antstolė Gita Andrijauskienė ne neigia, kad prašymą išieškoti sko lą mokesčių inspekcija atsiuntė prieš dešimt metų. „Mokesčių inspekcija kreipėsi 2002 m. gruodžio 11 d. D.Lapkie nė vengė mokėti tą skolą. Sunku patikėti, kad ji nežinojo apie sko lą. Yra dokumentai, liudijantys, kad ji žinojo apie skolą“, – nukir to antstolė. Skolinga ar ne?
D.Lapkienė įsitikinusi nesan ti niekam skolinga. „Aš neturiu jokių skolų. Mokesčių inspekci ja tikrino“, – tikino D.Lapkienė. Jos žodžius patvirtino Valstybi nės mokesčių inspekcijos išduotas raštas, kad pagal šių metų pateik tą deklaraciją, kitus apskaičiavi mo dokumentus ir mokesčių ap skaitos duomenis D.Lapkienė atsiskaitė su valstybe, savivaldy
bių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. „Kartais senoms byloms būna suėjęs senaties terminas, tai mo kesčių inspekcija tikrai labai ope ratyviai reaguoja ir mus infor muoja. Mes neturime dokumento, kad ji neskolinga, todėl negalime pasakyti, kokie bus mūsų veiks mai“, – savo poziciją gynė ant stolė.
Ji vis tiek turės mo kėti. Tik kol kas ne galiu pasakyti, ko kią sumą.
Prieš dešimt metų D.Lapkienė pagal patentą dirbo pas savinin kę. Moteris svarsto, kad gal ten ir galėjo susidaryti kokia nors sko la. „Gal kur nors mokėjome, ne sumokėjome. Man dabar labai sunku prisiminti. Bet manęs tik rai niekas neragino sumokėti sko los“, – pasakojo kaunietė. Biurokratinė painiava
Antstolė nenustebo, kad D.Lap kienė teigia esanti neskolin ga. Visgi antstolė norėtų maty ti ne tik dokumentą apie tai, kad D.Lapkienė niekam neskolinga, bet ir dokumentą apie sumokė tą skolą. „Manau, kad šitą dokumentą mokesčių inspekcija turėtų pa tikslinti. Man turėtų tiksliai at sakyti, kada yra sumokėta, ir pa teikti atitinkamą dokumentą. Yra konkretus dokumentas, pagal kurį ji turėjo susimokėti. Visai nedaug, tik 200 litų“, – sakė G.Andrijaus kienė. Antstolės turimais duomeni mis, D.Lapkienė nesumokėjo mo
kesčių valstybei. „Jos bendra sko la buvo 200 litų. Dalis skolos iš jos buvo išieškota. Pretenzijų dėl da lies skolos išieškojimo niekas ne reiškė. Tai kur ji buvo tada, kai ta dalis buvo išieškota?“ – retoriškai klausė antstolė. G.Andrijauskienė tikino, kad kaunietė vengė sumokėti likusią skolos dalį, ir jos nė kiek nešoki ruoja dešimtmečio senumo skola. „Skola yra išieškoma tol, kol yra išieškoma. Normali praktika bū tų tada, jeigu Lietuvos Respub likos piliečiai būtų sąmoningi ir nevengtų mokėti skolų, nes sko la yra ne antstolei, o valstybei ar ba kitoms institucijoms“, – dėstė G.Andrijauskienė. Mokesčio neišvengs
Net jeigu D.Lapkienei pasiseks įtikinti, kad buvusi skola anuliuo ta dėl senaties ir ji nėra skolinga, jai vis tiek teks mokėti išieškoji mo mokestį antstolei. Dar kokios nors kitos nemokėjimo priežas tys D.Lapkienei gali atsirūgti ge rokai skaudžiau: „Man paaiškino, kad jei darbovietė nesumokėjo, tai nuo tam tikro laiko bus skaičiuo jami delspinigiai – kasdien po 1 tūkst. litų.“ Tiesa, antstolė tikslios sumos, kurią greičiausiai bet kokiu atve ju kaunietei teks mokėti, dar ne galėjo pasakyti. Antstolės visiš kai nejaudino, kad skolą išieškoti prašiusi mokesčių inspekcija, da bar jau pati patvirtina skolos ne buvimą. „Jeigu skolininkas nurodytu terminu nesumoka skolos, jam priklauso mokėti būtinąsias iš laidas – arba visas tris išlai dų rūšis, arba vieną, tačiau kaž kiek ji vis tiek turės mokėti. Tik kol kas negaliu pasakyti kiek“, – antstolei dešimtmečio sena tis negaliojo.
Noras išmokyti plaukti – sveikinti na iniciatyva, tačiau dėl to nuken tėjo kitos vaikų programos. Vice mero aistra plaukimui atsirado dar 2009 m., kai jo nurodymu Kau no paplūdimius prižiūrinti bend rovė turėjo pasamdyti ir plaukimo instruktorius, kurie paplūdimiuo se mokytų vaikus plaukti. 2010 m. Švietimo ir ugdymo programoje dar buvo numatyta daugiau nei 21 tūkst. litų skirti ga biems Kauno vaikams skatinti. Po metų šios paramos nebeliko, o pi nigai atiteko plaukimo pamokoms. Pernai, kaip ir šiemet, tam skirta 50 tūkst. litų. „Ji nedingo. Mes organizuojame gabių vaikų pagerbimo šventę, kur pagal galimybes juos paskatina
Teisinasi: A.Kupčinskas (dešinėje)
cemero S.Buškevičiaus idėja, tačiau t to neliko gabių vaikų skatinimo prog
me. Anksčiau užsakydavome teat rą, bet dabar nemanau, kad darome ką prasčiau – būna mero priėmi mas rotušėje, nugalėtojų medaliai. Paremti vaikų išvykų į Australiją, debatų konkurso Peru nebegali me. Anksčiau skirdavome bent 30 proc. kainos tokiems renginiams“, – apie dingusią gabių vaikų skati nimo programą pareiškė Švietimo
Staigią kūdikio mi Jurgita Šakienė, Karolina Marcinkevičiūtė Policija aiškinasi, nuo ko Kauno klinikinėje ligoninėje mirė 11 mė nesių berniukas.
„Į ligoninę jis pakliuvo dėl žarny no infekcijos. Nuo jos mažylis ir buvo gydomas. Įvyko staigi mirtis. Jei žinočiau kodėl, pasakyčiau“, – į detales nesileido Vaikų intensy viosios terapijos skyriaus gydyto jas Algirdas Andriuška. Jis patvirtino, kad kūdikis mirė tą pačią dieną, kai buvo atvežtas į ligoninę. Mažylį tėvai atvežė praė jusį penktadienį.
Į ligoninę jis pakliu vo dėl žarnyno in fekcijos. Nuo jos mažylis ir buvo gy domas. Įvyko staigi mirtis. Šis tragiškas įvykis sukrėtė ne tik tėvus, bet ir medikus. Vaikų inten syviosios terapijos skyriuje gydomi kūdikiai nuo 1 mėnesio amžiaus, tačiau žarnyno infekcijų gydymas dažniausiai baigiasi laimingai, iš skyrus retus atvejus, kai prasideda kokios nors komplikacijos.
Tragedija: į ligoninę atvežtas 11 mėn
Ikiteisminis tyrimas kūdikio mir ties priežasčiai nustatyti pradėtas Santakos policijos komisariate. Kauno apskrities vyriausiojo po licijos komisariato atstovė spaudai Kristina Dzindziliauskaitė teigė, kad kūdikis į ligoninę buvo atvež tas pagal šeimos gydytojos siunti mą dėl aukštos temperatūros, vi duriavimo, vėmimo. Ant kūdikio išorinių smurto žy mių nepastebėta. Pasak K.Dzindzi liauskaitės, mirties priežastį poli cija imasi nustatyti tuomet, kai, pavyzdžiui, mirštama namuose ar ba ligoninėje, į kurią neseniai žmo gus buvo paguldytas. Pasak A.Andriuškos, viduria vimas, vėmimas naujagimiams ir