5
pirmADIENIS, kovo 12, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Visi esame atsakingi už Lietuvos laisvę Lietuvos žmones sveikindami su Nepriklausomybės atkūrimo die na aukščiausi šalies politikai pra kalbo apie atsakomybę, teisėsau gos negalias ir viltį, kad jaunimas pakeis mūsų šalies ateitį. Pilietiški ir neabejingi
„Prieš 22 metus Lietuva pareiš kė pasauliui atkurianti neprik lausomą ir demokratišką valsty bę. Tapome laisvi, nes tikėjome, kad Lietuva turi tapti mūsų na mais. Linkiu ir toliau tikėti lais ve bei prisidėti prie jos kūrimo. Turėkime Lietuvą tokią, kokioje būtų visada gera gyventi – sau gią, tvirtą ir nepriklausomą“, – prezidentūros paskelbtame svei kinime teigia šalies vadovė. Pasak Prezidentės, Kovo 11-oji Lietuvą išlaisvino ir įpareigojo: laisvė iškovota ir už ją nuo 1990 m. atsakingi visi Lietuvos žmo nės. Šalies vadovė linki Lietuvos žmonėms būti pilietiškiems, ne likti abejingiems savo pilietinėms pareigoms ir „visada jausti, kad Lietuva prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“. Liūdinantis paveikslas
Krašto apsaugos ministrė konser vatorė Rasa Juknevičienė per iš kilmingą Nepriklausomybės at kūrimo minėjimą Seime sakė, kad šią Kovo 11-ąją Lietuva pa sitiko su „rimtų negalių teisė saugoje, specialiosiose tarnybo se paūmėjimu“. „Šią Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių mūsų teisėsaugo je, specialiosiose tarnybose paū mėjimu. Įsisenėjusi sisteminė li ga nėra gydoma iš esmės, todėl jos padariniai vėl, kaip ir po Vals tybės saugumo departamento ty rimo 2007-aisiais, labai rimti. Ir taip menkas piliečių pasitikėji mas valstybe, jos institucijomis gali priartėti prie visiškos nevil ties“, – iškilmingame posėdyje sakė ministrė. „Dauguma žmonių nesupranta, kas vyksta. Žiniasklaidoje – vėl operatyvinės informacijos lavina, televizijose – politikai ir visuo menės veikėjai su savo tiesomis ir paslaptimis, o žmogus kita pus ekrano – su vieninteliu klau simu: kas vyksta valstybėje? Vėl
sąmokslų teorijos, įžeidinėjimai nesirenkant žodžių, arogancija ir demagogija. Toks paveikslas labai liūdina. O juk visai neseniai bu vo daug vilčių, kad pasimokėme, kad gyvensime kitaip, kad ūgtelė jome ir augsime toliau“, – kalbė jo Kovo 11-osios signatarė R.Juk nevičienė. Galėjo būti geriau
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pastebėjo, kad Lietuva per 22 metus nepriklau somybės nuo 1990 m. kovo 11-o sios galėjo pažengti daugiau, ta čiau tai, kas nepadaryta, atliks jau laisvoje šalyje gimę ir užau gę žmonės.
Dalia Grybauskaitė:
Kovo 11-oji Lietuvą išlaisvino ir įpareigojo: laisvė iškovota ir už ją nuo 1990 m. atsakingi visi Lietuvos žmonės. „Man atrodo, kad galėjome pa žengti truputį daugiau, nei esame pažengę, bet jokiu būdu nekrentu į neviltį, tikiu savo tauta, tikiu sa vo jaunimu ir, manau, ko nepada rėm mes, padarys jie“, – kalbėjo prezidentas. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė iškilmingoje vėliavų pakė limo ceremonijoje Nepriklauso mybės aikštėje paminėjo, jog tiek metų, kiek turime atkurtą vals tybę, truko tarpukario Lietuvos laisvė. „Šių metų Kovo 11-oji atveria ir dar vieną labai skaudžią asocia ciją. Dvidešimt dvejus metus – tiek, kiek švenčiame šiandien, – truko tarpukario Lietuvos laisvė. Kas buvo po to – žinome. Todėl ši Nepriklausomybės atkūrimo diena dar kartą primena: laisvė nėra iškovojama kartą ir visiems laikams. Ją reikia nuolat saugo ti, ginti, pripildyti prasmingo ir moralaus gyvenimo turinio“, – savo kalboje pabrėžė parlamen to vadovė. BNS, „Klaipėdos“ inf.
Priesakas: I.Degutienė savo kalboje tautai priminė, kad Nepriklau
somybę reikia nuolat saugoti, ginti, pripildyti prasmingo ir moralaus gyvenimo turinio. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pavasario sesiją pra dėję Seimo nariai laukia Preziden tės apsisprendimo dėl vidaus reikalų ministro. Nuo to pri klausys, ar per sesi ją gali tekti svarsty ti naujos Vyriausy bės sudarymo klau simus. Sumaištis: nors Seimas per šią sesiją žadėjo daugiausia dėmesio skir
ti energetikos klausimams, gali būti, kad dėl Vyriausybės krizės jie liks antrame plane. Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Seimo sesija prasidėjo politinės krizės atgarsiais Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Laukia Prezidentės sprendimo
Šeštadienį parlamentarai susirin ko į pirmąjį eilinės pavasario se sijos posėdį. Šioje sesijoje svar biausiais vadinami su energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu su siję klausimai. Tačiau politikai neatmeta, kad gali tekti svarstyti ir politinės krizės, kilusios dėl įtam pos valdančiojoje koalicijoje, sure guliavimą. Šnekučiuodamiesi tarpusavyje Seimo nariai vis užsimindavo, kad daug kas priklausys nuo Preziden tės Dalios Grybauskaitės sprendi mo, ką daryti su premjero Andriaus Kubiliaus teikimu atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, taip pat nuo liberalcentris tų veiksmų po tokio valstybės va dovės sprendimo. Sprend im ą Prez id ent ė žad a priimti šios savaitės pradžioje, po susitikimo su R.Palaičiu ir liberal centristų lyderiu Algiu Čapliku. Ragino dirbti konstruktyviai
Politinės krizės atgarsiai buvo gir dimi ir pirmojo plenarinio posė džio kalbose. Seimo pirmininkė, konservato rė Irena Degutienė savo įžanginėje kalboje parlamentarams tvirtino, kad „valstybei nėra nieko blogiau, kaip likus pusei metų iki Seimo
rinkimų iš esmės keisti valdžią, Vyriausybę, kuri per pusę metų niekaip nespėtų normaliai įeiti į savo darbo vėžes“. Pasak jos, dėl tokio politinio nestabilumo tuoj pat sureaguotų finansų rinkos ir gerokai išaugtų skolinimosi išlai dos. „Tad kviečiu visus įveikti su sikaupusias partines ar asmenines įtampas, susitelkti į labai reikalin gus valstybei darbus, kurie svarbūs kiekvienam jos gyventojui, ir gar bingai užbaigti šią Seimo sesiją ir kadenciją“, – sakė Seimo pirmi ninkė. Ji perskaitė Prezidentės svei kinimą Seimui, kuriame parla mentarams linkima per pavasario sesiją dirbti konstruktyviai, nesi vadovaujant įsibėgėjančios naujo jo Seimo rinkimų kampanijos nuo taikomis. Prezidentės teigimu, pavasa rio sesija yra „paskutinė galimybė įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus ir pelnyti Lietuvos žmo nių pasitikėjimą“. Šalies vadovės nuomone, „nors po rudens Sei mo sesijos netrūko emocijų, poli tinio aktyvumo, primenančio, kad artėja Seimo rinkimai, tai neturėtų trukdyti susikaupti ir vykdyti bū tinus bei atsakingus darbus, kurių gausu energetikos, socialinės ap saugos, finansų, švietimo ir kito se srityse“. „Labai svarbu išlaikyti kryptin gą valstybės politiką, nepaskęs
ti smulkmenose ir pabaigti pra dėtus svarbiausius darbus. Treji mūsų bendradarbiavimo metai padėjo valstybei išvengti finansi nės griūties, greičiau įveikti sunk metį“, – rašoma Prezidentės svei kinimo laiške. D.Grybauskaitė susirinkusiems į pavasario sesiją Seimo nariams pa linkėjo „konstruktyvaus darbo tiek pozicijoje, tiek opozicijoje“. Svarbiausia – energetika
Pirmajame sesijos posėdyje Vy riausybės teikiamus įstatymų pro jektus pristatė premjeras A.Kubi lius. Jis pabrėžė, kad svarbiausi planuojami projektai yra susiję su energetika – dar kovą Seimui keti nama perduoti svarstyti suskystin tų dujų terminalo įstatymo projek tą, iki birželio – Visagino atominės elektrinės statybos sutartis. Anot premjero, per naująjį po litinį sezoną ypatingą dėmesį taip pat ketinama skirti Lietuvos vers lui, palankesnės aplinkos kūri mo, viešųjų finansų stabilumo, skaidraus viešojo sektoriaus už tikrinimo, modernaus valstybės valdymo, nacionalinio saugumo klausimams. Todėl, Vyriausybės vadovo nuo mone, Seimas, matydamas tiek daug sudėtingų darbų, turėtų su sikoncentruoti į juos, bet ne į po litines rietenas ar su rinkimų kam panija susijusį populizmą.