8
trečiADIENIS, vasario 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Susikalbėti padeda EK Premjeras Andrius Kubilius tei gia, kad Europos Komisijos (EK) atstovų tarpininkavimas pade da susikalbėti su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.
Lietuvos radijui A.Kubilius ant radienį sakė, kad EK atstovų da lyvavimas pokalbiuose padeda siekti greitesnių susitarimų. Pasak premjero, pirmadie nį susitikime su „Gazprom Ex port“ vadovu, kuriame dalyvavo ir EK energetikos direktorato va dovas, susitarta, kad Lietuva dujų sektoriaus pertvarką turi įgyven dinti iki 2014 m. pabaigos. A.Ku biliaus teigimu, ši pertvarka yra svarbi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai. „Pokalbiai įgauna konstrukty vumo, daugiau normalaus dia logo. Galbūt ir todėl, kad juose dalyvauja ir EK atstovai“, – kal bėjo A.Kubilius. Jo teigimu, ant ras iš eilės susitikimas su „Gazp rom Export“ vadovu Aleksandru Medvedevu vyko šio iniciatyva. Premjeras tikisi, kad konstruk tyvesni pokalbiai su „Gazprom“ gali padėti ir derantis dėl dujų kainų. Jo teigimu, Lietuva dėl di desnės energetinės nepriklauso mybės ir būsimo SGD terminalo turi įgyvendinti reformą ir atskir ti dujų tiekimo veiklą nuo infrast ruktūros. „Terminalas be tokios direkty vos įgyvendinimo, be nuosavybės atskyrimo, be vamzdžių išlaisvinimo negalėtų veikti. „Gazp
rom“ visus praėjusius metus py ko dėl tokio mūsų apsisprendi mo. Tačiau dabar keičia nuostatą ir iš principo pirmadienį jau pa siekėme sutarimą, kad iki 2014 m. pabaigos ši direktyva turi bū ti įgyvendinama. Tai jau priima ir „Gazprom“ atstovai. Derinamės, kaip, atsižvelgiant į visų akcinin kų interesus, būtų einama link vi siško europinės nuostatos įgy vendinimo“, – sakė A.Kubilius.
Konstruktyvesni pokalbiai su „Gazp rom“ gali padėti ir derantis dėl dujų kainų.
Jo teigimu, pokalbiai su „Gazp rom“ yra gana geranoriški. Vokietijos ir Rusijos koncernų „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ valdoma bendrovė „Lietuvos du jos“ pagal naują Gamtinių dujų įstatymą iki kovo 31 d. Kainų ko misijai turi pateikti dujų perdavi mo sistemos atskyrimo planą, pa gal kurį dujų perdavimo verslas po kelerių metų turės atitekti naujam savininkui. Trečiojo ES energeti kos paketo, pagal kurį Lietuva ke tina atskirti „Lietuvos dujų“ per davimo, paskirstymo ir tiekimo veiklas, įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2014 m. pabaigos. VD, BNS inf.
Pasitarti – į Briuselį Ministras pirmininkas A.Kubilius dove Catherine Ashton, EK nariais – trečiadienį išvyks į Briuselį, kur susi už energetiką atsakingu Güntheriu tiks su EK vadovais. Su jais bus aptar Oettingeriu ir biudžeto reikalų euro ti ir energetikos klausimai. Vizito iš komisaru Januszu Lewandowskiu. vakarėse premjeras teigė ketinantis Prieš Europos Vadov ų Tar ybos aptarti naują finansinę perspektyvą, posėd į, kuriame dalyvaus Lietu energetikos projektus, Ignalinos ato vos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, minės elektrinės uždarymo reikalus, A.Kubilius dalyvaus Europos liau finansinės drausmės klausimus. dies partijos tarybos posėdyje, į ku Kaip teig iama premjero spaudos rį tradiciškai susirenka visi ES vals tarnybos pranešime, A.Kubilius su tybių narių premjerai, priklausantys sitiks su EK pirmininku José Manue konservatorių-krikščionių demokra liu Barroso, ES užsienio politikos va tų partijai.
Galas: vakar prie namo jau triūsė jį griaunantys darbininkai.
Nidoje ūžia buldozeriai
Pagarsėjusioje nelegalių statybų Nidoje istorijoje dedamas taškas – antradienį Skruzdynės gatvėje suburzgė pirmieji bul dozeriai. Šalia Tomo Mano namo buvo pradėti griauti savavališ kai pastatyti Arvydo Lapinsko statiniai. Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Praėjusių metų pabaigoje pasibai gus kelerius metus trukusiam teis mų maratonui, statinius nuspręs ta nugriauti. „Akivaizdu, kad įžūliai pažei džiant teisės aktus pastatyti sta tiniai turi būti nugriauti. Tačiau statytojas tiesiog vilkino laiką skųsdamas teismo sprendimus, ieškojo įvairių įstatymų spragų, siekdamas išvengti buldozerių. Pa galiau šitoje istorijoje bus padėtas taškas“, – teigė Valstybinės terito rijų planavimo ir statybos inspek cijos (VTPSI) viršininkė Laura Na livaikienė.
A.Medvedevu darosi vis konstruktyvesni.
Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Lapinskas statybų ėmėsi po to, kai 2008-aisiais sudegė šiame sklype stovėjęs jo sandėliukas. „Statybas jis pradėjo neturėda mas statybos leidimo ir pažeis damas kitus teisės aktus. Tačiau teismuose savininkas teigė, kad šių leidimų esą jam ir nereikėjo, nes jis tik atstatė sudegusį pasta tą“, – sakė VTPSI atstovas spaudai Darius Babickas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių patenkino Klaipėdos apskrities viršininko ad ministracijos pateiktą ieškinį atsa kovui A.Lapinskui dėl minėtų sa vavališkų statinių nugriovimo. „Daugiau kaip prieš metus priim tos Statybos įstatymo pataisos su
teikė teisę legalizuoti savavališkas statybas. Tačiau tik tokiais atvejais, jeigu tos statybos iš viso galimos. Šie statiniai jokiu būdu nepatenka į galimų įteisinti sąrašą ir dėl to turi būti nugriauti. VTPSI yra perdavu si antstoliui vykdomuosius raštus dėl savavališkos statybos padari nių šalinimo minėtu adresu“, – sa kė D.Babickas. Antradienį statybų bendrovė pra dėjo pastatų ardymo darbus. Ka dangi įvykio vietoje A.Lapinskas nepasirodė, statybininkai iš pradžių apžiūrėjo, ar namo viduje nėra žmo nių. Tuomet įėjus į pastatą buvo iš nešti daiktai, baldai, santechnika. Spėjama, kad griovimo darbai užtruks ne vieną dieną.
Vengrija pasakė „ačiū“ Vengrijos parlamentas rezoliucija padėkojo Lietuvai už paramą, kai Budapeštas sulaukė tarptautinės kritikos dėl naujos konstitucijos ir kai kurių įstatymų.
Dialogas: premjeras A.Kubilius (kairėje) teigia, kad pokalbiai su
Sandros Vaišvilaitės nuotr.
Pirmadienio vakarą už rezoliuciją, kuria dėkojama Lietuvos pilietinei visuomenei ir politikams, balsavo 327 Vengrijos parlamentarai, prieš buvo aštuoni. Apie tai BNS antra dienį informavo Vengrijos ambasa da Lietuvoje. Vengrai dėkoja lietuviams, ku rie, anot dokumento autorių, sto jo vengrų pusėn, šiems patiems sprendžiant savo likimą, bei „pa sisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę“. Kaip teigiama rezoliucijoje, Lie tuvos ir Vengrijos žmonių solidaru mas, kaip ir 1956 ar 1989–1991 m., yra bendros atsakomybės už Euro pos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbia sąjungininke ir drauge. „Ačiū, Lietuva!“ – tokiais žo džiais baigiama rezoliucija.
Atskira rezoliucija Vengrijos na cionalinė asamblėja paramą išsakė ir Lenkijai, tačiau šis dokumentas sulaukė kiek mažesnės paramos – už balsavo 287 įstatymų leidėjai, 42 buvo prieš. Vengrijos valdžia, kurioje įsitvir tinusi Viktoro Orbáno dešinioji „Fi desz“ partija, sulaukė priekaištų dėl naujų įstatymų, pasak kritikų, ribo jančių žiniasklaidos laisvę ir stu miančių šalį autoritarizmo link. Vengrijos dešiniųjų dėkingumo Lietuva sulaukė, kai grupė parla mentarų Seime parengė rezoliuci jos projektą „Dėl Vengrijos suvere numo ir laisvo apsisprendimo“. Jame Seimo nariai sako gerbiantys vengrų tautos „teisėtą apsispren dimą pakeisti dar 1949 m., komu nistinio režimo valdymo metais, priimtą konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 m. revoliucijos, ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prie varta primestu palikimu“. Rezoliucijos projekte Lietuvos politikai teigia remiantys „Veng
rijos konstitucijoje įtvirtintą sie kį puoselėti tradicines vertybes“ ir pabrėžia, kad konstitucija „gina iš vyro ir moters laisvu apsispren dimu sudarytos santuokos kylan čią šeimą, laikydama ją valstybės ir tautos pagrindu“. Seimo nariai teigia, kad „šiuo laikinėje Europoje vykstanti tra dicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita lemia rimtus iš šūkius nacionalinių valstybių su verenumui“ ir rekomenduoja Vy riausybei bei Prezidentei „griežtai nepritarti viršvalstybinių ES insti tucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą“. Naujajame pagrindiniame Veng rijos įstatyme minimas Dievas, santuoka apibūdinama kaip vyro bei moters sąjunga ir numatoma, kad gyvybė prasideda nuo apvai sinimo momento. Šios nuostatos taip pat sulaukė kritikos iš kai ku rių tarptautinių organizacijų ir kai kurių ES valstybių narių. VD, BNS inf.