5
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
8p.
ekonomika
Praėję metai valstybės įmonėms buvo pelningi.
Valstybės įmonės privačių kailyje Norėdamos padidinti pelną, valstybės įmonės kartais turi priim ti ir visuomenėje nepopuliarių sprendimų, kaip dienraščiui pripažino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Paradoksalu, bet tokiais veiksmais jos gali apsiginti nuo kritikos strėlių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
– Praėję metai valstybės įmo nėms buvo sėkmingi. Kokios priežastys lėmė gerus rezulta tus? – Reikia pabrėžti, kad 2011 m. bu vo ypač sėkmingi transporto sek toriui, tad ir valstybinėms trans porto įmonėms. O gerus rezultatus lėmė keletas priežasčių. Pirmiau sia atsigavusi rinka davė galimy bių gabenti didesnį krovinių srau tą ir Lietuvos geležinkeliais, ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Tai buvo bendras visos transporto sis temos nuopelnas, pasiektas kelerių metų tikslingu darbu, nukreiptu į naujų rinkų paieškas. Dirbome su Rytų partneriais Kazachstane, Ki nijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Geresni pelno rodikliai taip pat susiję su modernesne įmonių va dyba. Pavyzdžiui, 2008 m. Lietu vos geležinkeliai vežė 55 mln. to nų krovinių, tačiau nepasiekė tokio didelio pelno kaip pernai, kai vežė 52,5 mln. tonų krovinių. Tad išau gusius rezultatus lėmė efektyvesnė įmonių veikla, mažinant veiklos są naudas. Tas pat pasakytina ir apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir Lietuvos paštą. Pastarasis po kele rių metų nuostolingos veiklos per nai gavo pelno, nors ir nedaug. Šie rezultatai vėlgi labiau susiję su są naudų mažinimu ir geresne vadyba, o ne pašto rinkos atsigavimu. – Pernai išaugo ir keleivių srau tai Lietuvos oro uostuose. Ar tai lėmė gerėjanti gyventojų ekonominė padėtis? – Manau, kad tai pirmiausia susiję su aktyvia rinkodaros veikla, naujų bendrovių pritraukimu į mūsų oro uostus. Tačiau, norint pritraukti naujų bendrovių, tikrai neužtenka vien reklamuotis – reikia pasiūly ti ir labai konkurencingas sąlygas. Pasiūlyti mažesnes rinkliavas Vil niaus, Kauno ir Palangos oro uostai galėjo tik susimažinę sąnaudas. Patrauklesni mokesčiai ir akty vi oro linijų bendrovių paieška lėmė pigių įmonių atėjimą į šalies rinką. Jos orientuojasi į keleivių srautus ir natūraliai juos kuria. Tad keleivių augimą, matyt, pirmiausia nulėmė
800 mln. litų
pernai buvo investuota į Susisiekimo ministerijos valdomas įmones.
daugiau skrydžių krypčių ir kur kas didesnė skrydžių pasiūla. Tad, be bendro ekonomikos augimo, reikia nepamiršti ir aktyvaus bendro mi nisterijos bei įmonių vadovų darbo. – Kokių šalių ir partnerių eko nomikos augimas pernai Lietu vai buvo reikšmingiausias? – Reikėtų pabrėžti, kad pirmiau sia augo vidaus rinka. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos valstybiniame jū rų uoste buvo perkrauta daugiau vietinių krovinių nei 2010 m. Ta čiau, žinoma, padaugėjo ir tranziti nių krovinių. Šis augimas susijęs su Baltarusijos kroviniais, kurių skai čių vis dėlto padiktavo ne ekonomi kos augimas, o daugiau viena Klai pėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių transporto grandinė. Savo paslau gų įkainiais ir aptarnavimo kokybe jie nukonkuravo ankstesnius balta rusiškų krovinių, pirmiausia trąšų, maršrutus. Taip konkurencinėje ko voje nugalėjome latvių jūrų uostus. – Minite bendrą geležinkelio ir uosto sistemą. Kaip šios įmo nės susitelkė bendram darbui? – Iki 2008 m. uostas ir geležinke lis buvo gana nutolę vienas nuo ki to. O juk norint pritraukti krovinių reikia bendradarbiauti: sumažinus uosto įkainius, tačiau padidinus geležinkelių, rezultato nebus jokio. Tad mūsų, kaip ministerijos, pa stangos ir buvo susodinti atskiras įmones prie vieno stalo ir susitarti dėl bendradarbiavimo. Iš dalies tai padaryti pavyko. – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kalba apie pernai pa siektas rekordines investicijas. Kaip vertintumėte bendras sek toriaus investicijas praėjusiais metais ir kokios jų apimtys lau kia šiemet? – Tikrai ir toliau bus investuojama. Investicijų apimtimi šie metai turė tų būti dar intensyvesni nei praėję. Kalbant apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, investuojama ir į konk rečias krantines, kurios užtikrina papildomus krovinius, ir į uosto ka nalo gilinimą. Juk norint išlikti kon kurencingiems ir prisikviesti dides nių laivų su daugiau krovinių labai svarbu užtikrinti palankią infrast ruktūrą. Tas pat pasakytina ir apie „Lietuvos geležinkelių“ infrastruk tūrą: vykdomi keli labai stambūs investiciniai projektai, kurie mus padarys dar pranašesnius prieš ki tas valstybes. Pernai Susisiekimo ministerijos valstybės įmonės ir ak cinės bendrovės investavo 800 mln. litų. Šis skaičius apima ES, valsty bės biudžeto ir pačių įmonių lėšas. – Valstybės įmonės atlieka ir socialinių funkcijų, kurios pa
prastai nebūna labai pelnin gos. Ar, daug kartų minėdamas sąnaudų mažinimą, turėjote omenyje ir šių funkcijų apkar pymą? – Labai teisingai. Aišku, mūsų ku ruojamos įmonės pagrindines savo funkcijas ir toliau atlieka. Tačiau, siekiant efektyvinti veiklą, „Lie tuvos geležinkeliams“ teko atsisa kyti kai kurių nuostolingų ir daug sąnaudų reikalaujančių keleivi nių maršrutų. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvos paštą – skauda ma širdimi teko optimizuoti pašto tinklą ir uždaryti kai kuriuos sky rius. Tokia realybė, o stebuklų ne būna: norėdama būti pelninga ir negaudama papildomų išteklių įmonė turi balansuoti tarp įmo nės veiklos efektyvumo ir sociali nių funkcijų. Kol šioms funkcijoms finansuoti nebus skiriama lėšų iš biudžeto, būsime priversti apkar pyti įmonių galimybes, kad dirbtu me pelningai. – Tad ar teisingai sakoma, kad valstybės įmonės tam tikru at žvilgiu komercializuojamos: jos siekia pelno, užuot be rūpesčių vykdžiusios veiklą ir nesižval giusios į pelno rodiklius? – Taip. Kadangi valstybės įmo nės yra visų Lietuvos piliečių tur tas, kuris turi nešti papildomas pajamas į valstybės biudžetą ir fi nansuoti visuomenės reikmes, aki vaizdu, kad jų užduotis yra dirb ti pelningai. Pagal nusistovėjusią Vakarų Eu ropos praktiką socialinės funkci jos turi būti labai aiškiai atskirtos nuo pagrindinių įmonių funkci jų ir turėti aiškiai numatytas lėšas biudžete. Tai reiškia, kad valstybė konkurso būdu išsirenka socialinės paslaugos teikėją ir už tą paslaugą sumoka iš biudžeto lėšų. Manau,
Pasitempė: susisiekimo ministro E.Masiulio teigimu, nebegalėdamos
pasigirti šiltnamio sąlygomis, valstybės įmonės turėjo imtis efektyves nės verslo vadybos. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
kad mes šiuo keliu ir einame kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis. Tačiau kol tokios sistemos Lietuvo je nėra, akivaizdu, kad kartais ten ka priimti ir ne visada populiarius sprendimus. – Valstybės įmonės dažnai su laukia visuomenės kritikos strėlių. Galbūt visuomenė žiūri vien į įmonių ekonominius ro diklius ir pamiršta jų atlieka mas nepelningas funkcijas? – Visada tarp valstybės įmonių yra ir neigiamų, ir teigiamų pavyzdžių. Būdų, kaip galima sutaupyti, vals tybiniame sektoriuje dar tikrai yra. Kita vertus, manau, kad mes pa mažu pereiname prie moderniausio valdymo praktikos, kuri taikoma privačiajame versle. Todėl skirtumai tarp valstybinių ir privačių įmonių truputį sumažėję. Anksčiau dar bu
vo galima pasakyti, kad valstybės įmonės gyvena šiltnamio sąlygo mis, bet praėjęs sunkmetis privertė labai atidžiai ir kruopščiai pažiūrėti į valstybės įmonių išlaidas. – Sėkmingai startavote, o kokių rezultatų tikitės šiais metais? – Esu santūriai optimistiškas. Aiš ku, turime suvokti, kad spartus praėjusių metų ekonomikos augi mas šiais metais gali sulėtėti. Tai rodo ir pirmieji šių metų veiklos re zultatai. Tačiau ir toliau matau ga limybių mažinti veiklos sąnaudas, ieškoti naujų rinkų, kad įmonės ir toliau gerintų savo veiklos rezul tatus. Vis dėlto tikėtis tokio paties augimo būtų sudėtinga dėl bendros ekonominės situacijos, kuri yra ištikusi didžiąją dalį Europos. Tad šiemet prognozuočiau nuoseklesnį ir ramesnį pelno augimą.