3
ketvirtADIENIS, vasario 2, 2012
miestas Kalbėjo apie uostą
Prašo šiltų rūbų
Parduota daugiau butų
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius su Amsterdamo vado vais pasidalijo nuomonėmis, kaip būtų galima gerinti Klaipė dos ir Amsterdamo uostų bend radarbiavimą, padidinti juo se perkraunamų krovinių apim tis. Pažymėta, kad Amsterda mo uosto ilgametė patirtis būtų naudinga mūsų šalies uostui.
Klaipėdos socialiniai darbuotojai kreipiasi į geros valios žmones, prašydami paramos šiltais rū bais, kojinėmis, pirštinėmis. Dra bužius prašoma atnešti į Klai pėdos socialinės paramos cent rą. Dovanotus rūbus priima ir labdaros organizacija „Caritas“, Raudonojo Kryžiaus draugija bei uostamiesčio nakvynės namai.
Pernai Klaipėdoje parduota 5 proc. daugiau būstų, nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais uostamiestyje sudaryti 2042 sandoriai. Prelimi nariais Registrų centro duomeni mis, 2011-aisiais Klaipėdoje labiau siai perkami buvo nuo 200 iki 250 tūkst. litų kainavę 2-3 kambarių butai, kurie sudarė 42 proc. visų parduotų naujos statybos būstų.
Nesuskaičiuoja paliktų vaikų Klaipėdoje nesus kaičiuojama, kiek vaikų yra palikti be tėvų, kurie dirba už sienio šalyse. Švie timo skyrius patei kia vienus skaičius, o Vaiko teisių ap saugos tarnyba – ki tus. Neaiškumų kyla dėl šimto vaikų.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Iš viso Klaipėdoje yra beveik 29 tūkst. vaikų.
Realaus skaičiaus nėra
Trūksta užimtumo centrų
Pasteb ėta, kad uostam iestyje trūksta ir užimtumo centrų vai kams. Anot N.Istominos, dabar ši paslauga teikiama vaikams iš rizi kos šeimų, kurioms reikalinga pa galba. Tačiau juose vaikus norėtų pa likti ir nepasiturinčios šeimos, ku rios jais rūpinasi. „Tėvai dirba iki 17 val. Prail gintos grupės mokyklose papras tai būna tik pradinėse klasėse. Kur pasidėti 5 klasės mokiniui? Būre liai mokyklose iki vakaro nevyks ta. Vaikas ieško užimtumo ir daž nai pastarasis būna ne toks, kokio tikisi tėvai, bendruomenė“, – pa sakojo pirmininkė. N.Istomina pabrėžė, kad anks čiau tokios problemos nebūdavo – kiekviename mikrorajone bū davo laisvalaikio klubai. Dabar jų nebėra.
Vytauto Petriko nuotr.
Svarstyta, ar tokios paslaugos turėtų būti mokamos, ar iš dalies finansuojamos savivaldybės. Neužtikrina konfidencialumo
Rūpesčių tiek mokykloms, tiek vai kų globos namams kyla ir dėl psicho logų. Nors pastarųjų yra daug, gerų specialistų trūksta. Pedagoginėjepsichologinėje tarnyboje eilės yra di delės. „Reikia laukti vos ne mėnesį, o kartais pagalba reikalinga būtent šią minutę. Vėliau ši paslauga netenka prasmės“, – pabrėžė pirmininkė. Pastebėta ir tai, kad kai kuriose mokyklose psichologai neužtikrina pakankamo konfidencialumo. Posėdžio metu iškelta problema, jog Klaipėdoje nėra vietos, kur būtų galima tam tikrą laiką apgyvendin ti mamą su vaikais. Manoma, kad ši problema išsispręs, kai bus pasta tytas moterų krizių centras. Rūpesčių kyla ir pilnametystės sulaukusiems iš globos namų išė jusiems asmenims. Jiems sunku pradėti savarankišką gyvenimą,
Natalja Istomina:
Net nėra realaus skai čiaus, kiek vaikų Klaipėdoje yra likę be tėvų. susirasti būstą, darbą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad specialiųjų po reikių vaikai Klaipėdoje gali moky tis tik vienos – apdailininko – spe cialybės.
Išsimokėjo didesnes algas, nei leidžiama Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyrius nustatė, kad kai ku riose biudžetinėse įstaigose darbo užmokestis darbuotojams dides nis, nei yra numatytas.
Pažeidimas: kai kuriose biudže
tinėse įstaigose atlyginimai buvo nustatomi nesilaikant teisės aktų.
Taryba. Penktadien į 9 val. vyks mies to tar ybos posėd is. Jame bus prista tytas šių met ų miesto biud žetas. Sav ivaldyb ė. Ketv irt ad ien į sav ival dybės posėd žių salėje 13.30 val. vyks Finans ų ir ekonom ikos kom iteto po sėd is. Jo nar iai svarst ys vieną klausi mą – dėl prit ar imo suskyst int ų gam tin ių duj ų imp orto term in alo stat y boms.
Skauduliai: pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vaikai, nepriežiūra, smurtas ir gyvenimas be tėvų.
Į nesutampančius duomenis apie uostamiestyje be tėvų likusius vaikus trečiadienį dėmesį atkrei pė Socialinės paramos tarybos nariai. Socialinės paramos tarybos po sėdžio pirmininkė Natalja Isto mina tvirtino, kad pagrindinės problemos, su kuriomis mažieji susiduria, yra nepriežiūra, smur tas ir gyvenimas be tėvų, kurie dir ba užsienyje. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, uostamies tyje pastarųjų yra 400. Vaiko tei sių apsaugos tarnybos duomeni mis, jų yra 296. Tėvai išvykdami ir palikdami vaikus privalo surasti jiems glo bėjus. Laikinąją globą reikia įfor minti būtent Vaiko teisių apsau gos tarnyboje. Pernai tokių atvejų buvo 71.
Dienos telegrafas
Centralizuoto vidaus audito sky rius pernai atliko 18 auditų. 6 – savivaldybės administracijoje, o 12 biudžetinėse įstaigose. Surašytos buvo 124 rekomendacijos. Klaipėdos savivaldybės Centrali zuoto vidaus audito skyriaus vedė ja Meilutė Katauskienė tvirtino, jog
dauguma jų dėl geresnio lėšų pa naudojimo. Anot vedėjos, pernai kai kurio se biudžetinėse įstaigose buvo nu statyta, kad darbo užmokestis dar buotojams mokamas nesilaikant teisės aktų. Buvo nustatyti didesni koeficientai, nei numatyta. Iš patikrintų biudžetinių įstaigų įvertinta, kad šešiose vidaus kont rolės laikomasi gerai, 7 – patenki namai, 1 – silpnai. Įstaiga, kurioje vidaus kontrolė silpniausia, – Šeimos ir vaiko ge rovės centras. M.Katauskienė tvirtino, jog šis centras lėšas darbo užmokesčiui
naudojo nesilaikydamas teisės ak tų. Nustatyti darbuotojų atlygini mai labiausiai neatitiko numatytų iš patikrintų įstaigų. Šeimos ir vaiko gerovės centras permokėtas lėšas turėjo grąžinti į valstybės biudžetą. Anot M.Ka tauskienės, tai jau yra padaryta. Šiemet Centralizuoto vidaus audito skyrius yra numatęs atlik ti 16 planinių auditų: 9 savivaldy bės administracijoje, 7 biudžetinė se įstaigose. Gali būti atliekami ir neplani niai auditai. Juos atlikti paveda savivaldybės administracijos di rektorė.
Pastotė. Liet uvos elektros perd av i mo sistemos operator ius „Litgr id“ pa sirašė Klaip ėdos transformator ių pa stotės rekonstr ukc ijos darbų sut art į. Vieš ųj ų pirk imų konk urs ą laimėj o įmon ių „Tet as“ ir „Emp ower“ kons or cium as. Rangos sut art ies kain a yra beveik 55 mln. lit ų. 30 proc . lėš ų ski riama iš Europ os reg ion inės plėtros fondo. Klaip ėdos pas totės rekonst rukc ij ą planuoj am a baigt i iki 2014 met ų pab aigos. Gatvės. Klaip ėdoj e planuoj ant sta tyt i sus kyst int ų gamt in ių duj ų ter min al ą, kaip komp ens ac ij ą miest ui siūlom a su term in alu sus ijus ius kai kur iuos proj ekt us prip až int i prior i tet in iais bei suteikt i jiems valst yb ei svarb aus ekonom in io ir kult ūr in io proj ekto stat us ą. Tai leist ų proj ek tus, kur ių bendra vertė siek ia dau giau nei 500 mln. lit ų, fin ans uot i iš ES fondų lėš ų, numat yt ų gaut i 2014– 2020 met ais. Pas iūlym ą Vyr iaus yb ė svarst ys pas it ar ime ketv irt ad ien į. Ner ing a. Ner ingos sav ivaldyb ė jau gal i rengt i savo 2014–2020 met ų stra teg in į plėtros plan ą, kur iuo bus įgy vend int i ilg al aik iai plėtros prior ite tai, įvert intos sav iv aldyb ės vyst y mos i tendenc ij os, išan al iz uot a įvai rių veiksn ių įtak a ir reikšmė sav i valdyb ės vystomai pol it ik ai. Vidaus reik alų min istras pas iraš ė įsak ym ą, kur iuo skir iam a Europ os Sąj ungos strukt ūr in ių fondų parama tok io pla no reng imui. Mirt ys. Vak ar Metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 6 klaip ėd ieč ių mir tys. Mirė Kaz ys Račk us (g. 1927 m.), Albin a Čipl ienė (g. 1929 m.), Norb er tas Kiaunė (g. 1938 m.), Leon as Šu kys (g. 1942 m.), Mar ija Vas ilčenko (g. 1944 m.), Alg im ant as Kairev ič ius (g. 1948 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Mar ija Vas ilčenko, Alg ird as Kuš lys, Alg imant as Kairev ič ius. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moter ys. Gimė 3 mergaitės ir 5 bern iuk ai (dvyn iai). Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalb os med ikai sulaukė 50 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai daug iausia skun dės i šird ies problemom is, traumo mis, pilvo ir galvos skausmais.