Page 1

B

U A

A H

S U


BA

A Z U UHA

ym ir ugd o ad ugimo bos, a okietijoje, v u ty ta S ik are, V uzas („ jau ve k Bauha įkurta Veim sujungus y k , . Mo dį balan suformuota s mokykla bę ku y ilė o m a v li d u a b s g Ji io s u omos ti jiem enę, k su Taik kos, suteik bendruom vidu į kti izdavo me aliuzijų s m ir pra a iv įs s ia iu Gropiu ime, turinč tsakingesn i Ba riu a s, vadin pinia uotėm , pa liniu požiū nę. Šie uto abaig p ru g p ia s e s us da soc visuom etinėm amžia josios m rkbun s tuom okiečių Ve jų nariu. o pačią ynioliktojo e nau rtima V im uvo a mininkas), o visų nifesto nuo dev , lydėjusiam ivaizduok v b u a b li jis v ste ma pir e, įs s ga endrą ktūro s buvo jos iai pančiai" Bauhauzo ilininko, Manife u norėkim b e į it h a ą sd ir arc toli tiklin st ( ji tinai " „Visi kart , ir tapyb ip kriš meno rat fur Kun o Tauro ,,S ėl neatsitik o" grupuotė ija ir raida a rą e k tū in k c n lp d pc its eli run fts ir sku rma us li konce jais, to i Arbe jo rait d Cra ansfo pe ir B danga mu tr požiūrio: ta mbergrup istų tapyto ), ,,Mc-lyno ,,Bauhauzo sę Arts an ones pakiltų s tikėji es ip žm riklau Nove ekspresion 871-1956 ybraižoje a p k , ir Gropiu tokio pati s o a o rris su ūdin auli o (1 i o ap o pas as Mo s apib . ingeri laikės is sav sijęs ir vo su onelio Fein 1924 meta s ir William enininkus ji elius į men tojų grupę kurios jis bu k y a y Be to, pasirinko L žio raižinį. nas Ruskin as. Šiuos m tiesiausius inkų - mok įmanomais d s h s i e in n is u ". n iu Jo a m li e re s e is e ė h u virš ą veik Peteris Be sius ir rad ypatingų m pareiga v esuprantam s , visie ąstym ir sų n ku varbų ms ku ngė s g jo m n de Velde oningai sie pius subūrė o jis. – mū jų visiškai arų dailinin ), ta jo , o in a 81 ar ro ic as pare tas studen got kin m ž V 9 e d n ą G a iš v i s i a p -1 š te ry ,, je ri , 9 la n It sp He skir okyk ), netgi ingerį rcksą (188 išsau ėmis, Gropiu judėjimui, -1966 . Jis buvo pažiūrų ir a jajai m vidutinyb menybes, amdė Fein s 6 u M 8 a 8 ą N o teorijo rhard chreyerį (1 andinskį s pas imą". pradėti su garsias as lavinim nių, spalvų cijos p ropiu S K , ius Ge sijung o ira kų su i negalime duktyvias 2 metais G 40), vokieč 3), Lotharą ką Vasilijų m p s in e a ri in p ir n le 9 e in 4 tikra ėn pro 1919-192 acijos io ir K 879-1 88-19 rusų dailin ingų m ,,Mes o pus medit i Kandinsk Klee (1 mmerį (18 kūryb kti sav resyvi m Paulį Schle patrau dėsto ewey prog pav 67) ir rą is 9 a a k d -1 s ū 8 D b nu 88 7), O Johno tapo sekti teną (1 5-198 ja nesą It che'ą (189 Ši idė Johan ą Mu rg o e G


S

tų 969). 19 me s (1883-1 iu kla, 19 s moky lteriui Grop i ta puotė . ai") i Wa ą, orijos rcinę vertę ispindi gru o nam architektu kademiją yvenim e eno te ts nt sa ūrinį g tus m tiek ir kom . Ši idėja a gdyti ja ė n u il u e a a k d v d s lt o , tu u tų ę s ro to iš b a u in ti ir y n tė ta d im k e a o ei Ve m m ne usias las buvo m rėtų tiek entų b uhauzas nu toli gražu u gyv ks ti a e tu klos ti inius, kuri okiniai kart ). Viena, B kė tobulin n ie m m s e a tt s g ir ji u i i urt auh toja Kita, moky žes (B ktus. urioje masonų lo s ir archite i , ių kste. riu ind ektūrą uramž us, dizaine siai atsisp batų konte archit de ink riau ką – ir is v menin o tikslai ge ur) vykusių ė: tų š z it jung auhau ietijoje (ir k , Gropius ra tą, kuris su ų rankų ok sta ink mą gos V rogra ateities pa no darbin p s lo o k moky rkime naują ieną iš milij imbolis.“ d os ku me ir kuris vieną čio tikėjim n , a ą in m u vis ei ate aujo b inis n

io menin savybių, ą. ų sikinių į kurs įvadin manytų kla ė medžiag zę, . ą m lo varbą su va nali pėm fo rties s ms pri ti anksčiau . Kursas a truktūros a filoso s pati ty ialą os s rikos o praktinė e b y m i, atsikra binį potec p a A ta asis ntav i kurs ury eistrų orinia as, remdam gtinai akce ti jų k , senųjų m iausi te ten as rimy studij . Patys svarb ir formai. It " teorija, p aulyje. as as ai pas pratyb skirti spalv si darydam s visame u m o e, buv ymo ,,moka o mokyklo in k a o iz ąja m no ir d iu me vyzdž


Mo

ky

vo is onėm lies. Tai bu rnalo vo onės įm li tebu irmieji iš ša io žu ų, neto o su pram užsakymų ų periodin kai kurie p , idėją. g n ta s im nd liu uti pa jog iav u la a , a o g ję rb s ta ė a s a ė d d k o p buvo nio bendra ams pasise ulaukė aršio esmė buv su išoriniu daug s os es ch ss , Nors ir ėta glaud audimo ce hauza os. Problem nesusijusio as klestėtų m is Bau k s, ir uz tū is s a p ) ir mikos . 1922 mera traciją, kriti asinės veilo Kad Bauha techniku ra e k is), is is . v k metais link : ti us trukuma eisti admin eno, kaip d u pramone inžinierium kyklą 1921 1-1923 meta s k d ti 2 o m e iz p 9 io ė m n a 1 s ta u o ęs re elb , in to k akiv a k is g s n is ) n im ta la ra s a e p io V na jl", am kspres lis Lisickis (a principus „De Sti jai (ypač Itte iejamas su jl tojo e E to De Sti uvo s istiško svajo avyzdžiui, moky p rėjo b ą apie m i, rs tu a u iš s k k a in Men kišką turėjo stijl dailin inkas avaran menin ktyvisru. De s (dėstęs s ciją. ras a a u ė veng se konstr n Doesburg transform pakeit šią Va ino, jį boje ir idėjo . d Theo arų indėlį į ty ta u , sv s atsis , kurio kūry truktyvizm rodoje įnešė Ittena e ns as zo pa itimas metais s dailinink e Stijl ir ko ) įvadiniam e auhau 3 2 9 ioje B pties pasik nauj a, 76 ,D s, 1 ipo d 9 u rb o ū ra a v -1 m k b v o 8 a s į iz k 8 p ry n aktyv mpos as (18 t tiškes ginės skelbta s. Veiklos k chnologija sup Po tru ), technolo s su vengrų efas Albers rinktis prak agy taip pa vo pa zė bu s Gropiu ,,Menas ir te ir Meyerio b e 46 ajo -N daiktų Ši naujoji fa surengtoje 'o 95-19 indėjo sąs studentas Jo vo darbuos is. Moholy e e o taty 8 h s c im rb (1 s u a in ė y d d M a atsisp auhauzo serijin ną ir b is") iki 1923 metais imosi pava ntas buvo ly-Nag ntus s priemonėm inių rankų pigių, e e stude Moho mbula rt ęs B is o kreip arodos akc nkcionalių, džiagas (pli Bauh ir buv rse skatino ir naujom nuo vienka rankenų bu dirbtuvėje, š Laszlo y ie g v a e fu s ir sp ku ly-N erį. jo atro kciją: durų ikomis iausia nis namas - aujausias m modeliuoiu itus ba Moho rechn tuvių produ lektualiais iai vyko ir te itė Schlemm Svarb enti ą su s ir k jomis te jant n e b yč sperim otas naudo al užsakym vus, virtuvė su nau metalo dir duliais ir in našūs pok metais pak k E ti o iu g a ir ė 3 P stru t pa iestu iais v rimen Tačiau pakeit delių. ris 192 sukon s parenkan les, šv ekspe „dvasin ių mo ur Schreye a , plyte k vadino ų pramonin sukurt radiatorius tas pa k š n , e ti s pa k d u stu pra uzas, kilim vienas Bauha 1925 ( juos todėl avim finans kyklos sau, kur kė mo Des nutrau


yk

la

ir P ram on . e

jo pindė i atsis s aiškia vė". o n s, ie v joji totipa tuotas mų pro projek namųjų na e os gyv inrerjeras mintus ga ), o etoną btuvėse pa tėti, dir ė kles ", ę hauzo kla ėm ssau, usiai galės u moky po ,,į dešin . . a s m u o į De s kart ja ld a ikėlim auzas galia pareiškima pakry nsuo entėjo h s pers s ės fina is klimatas giamai nuk ybėje u lo a b ta k B y ty ry k d a ls o n a a d n s , vos v imaro politi tiką, neišve aro vyriau stinį Po m s tikėjosi, k itektūra. Pa laikytus li li Ve a Veim Gropiu pti ties arch s, vėliau pa nę po į socia ta u u cialisti stų daugum persikėlė entams ir ų: ip a o c s ik ktūrą, , neapkrau n s to s ri u ę ats v ali op . s tud ykla rchitc laik nacion etais mok mokyklai, s pastatams apibendrin linio stiliaus organinę a duliuojanti is ra e m s , in a i lia 5m em iais aiškią atvira ir sp es norime ir greitų acion specia ktuoti is pač intern rime kurti m o mą. Ta skirta lėšų alui suproje i a būtų , radij no ėmis; n vo „Mes vidinė logik ir gudryb echanizmų būtų aiškia perso jai bu s ais m ija kad jo ngais fasad ytos mūsų urios funkc k li ik , u s ta a apg s, pri ktūro į.“ rchite ektūro archit pasauliui, a rmų santyk ų al fo g a mašin p tama atpažįs


y k o m I . U . tudenT IS s

ntų: stude ), 85 uvusių ešių b o (1900-19 ir š — yeri ssau 948) kis De Herbeno Ba to (1893-1 y ji įv s pirmie 81), varbu hmid Kitas s o (1902-19 ), Joosto Sc ytojais. Kaip anantys k 7 eri m o 5 u iš 9 m i re s -1 B ia a lio uik iagų 897 rim Marce cheperio (1 rso — sky iversalūs, p ų bei medž rų un oS eica Albe alyk o v rk d š v e u is n jų b ų ta e ), Hin okom stilių, stai, ji 27 me -1983 avo g peciali daugybės m urtame 19 Bauhauzo mis (1897 erius s ngti s o ją , , įk Srolzl Devyn troško g o pare ek praktiką yriuje rmavo nau ėmis spalv iro z k u s Gunia a s h s ro ti fo gis din Bau itektū oriją, Gropiu tydino arbai žių re ija, pra tiek te jajame arch atliekami d ista sirakc mažųjų raid amzdinius jis ats ), v au ine ab iriojo se ir n (1889-1954 is, geometr ėti Bayerio ų, Breuerio sumanyta rio ka ė v tu in Meye druom , li o irb m m ti ri tą d o s a ). k e ij 8 p y o n Jų je 2 e a li 9 m i. ro en kad b -Nagy, žinova Hanneso M formomis ir ymu. Galim namo kūri statybos p aus (1927-1 ly ekto mis ijų taik udotą kaip es pastatų tūros skyri Moho hitekt archit , išdailinto a nolog rc u i tech fmod, pan ines paskirti en architek tapo a Hilb rastum džiagų be ri rt n p e o e a -s o -T p u sans isuom iantį jų me Ludwig Pete Dcssa us ir v išsiskir ir nau ld a b e s alt rio d iu W in n e pli niai Kviesti s, rijo inžine jam au vadov as g Kortin je vė dirbtu p ta ų fresk im o aud


s u j to

y

ui, s gynim ui ir jo aldym v s lo yk ami, etais s mok staud s skyrę kos. 1928 m oriška pgaile kti o metu mo. A teg yvenim rivačios pra . Tačiau ka gų palanku ep kole ų: eyerį įžti pri yrė M nesulaukė urencija, jų kurs okykla k iniu sk o nau ė r įpėd darbotvark meninė kon o to laiko m iga. Atsirad s u o sparn ią pakeitė a tatydino. N okymo įsta imas ir m as av isis nės dv ir Bayeris a ų profesinio iesto plan ri s s e ri a in zikos, e a m m . iz to d s Breu ė s rijos, fi d ė s mon 967) kursa ės teo mės. ų ir pra erio (1885-1 tografijos mo politin ės sėk ami siz ) fo mercin im gamin ershe (1897-1960 gijos, mark as. Meyerio sulaukė ko Buvo it lo o 983). lo -1 rijoje 3 ta 9 to rhans skaitė socio ikos paska e 8 is i rtus m vimo ndt (1 om stytoja ijos ir ekon ą savo gyva tuvus, suku arianne Bra g rt M ies sicholo la pirmą ka gaminti šv studentės s. iš šalie los ėjo okyk s prad sios mokyk ušalai, akymų ma m iesena vo užs vu m r Math ujamoje bu i sienų ap ingai gauda rt a vadov tuvėje suku btuvės sėkm irb dir ybos d reklamos ų ir , bald


Mok prive

rstas

atsis

ykl

o

Vis d ėlto inti. J mark į pa sis Mies keitė arc nuo tinė Ma as va hitek uo p n t as Lu vietinės yerio poli olitik d v dwig t os, ta er Rohe as M aldžios, ir ika g įvedė čia Siekia ies 1 g nt žū nepakank vietinius u buvo per v riežtesn as van d 930 rinkim tbūtin amu e ę dis ėlu. 1 „vokiš instit ai išs us, m cipli r Roh 93 uc au k o mok ija. Tačia goti mo umu", to kykla bu 1 metais ną ir ste d ykla yra „v u tai truk kyklą, ji b ėl 1932 vo apkalt nacionali m in s o u iena iš ak vos iki 1 vo perke etais jos ta kosmo ivaizd lt 9 d p žiaus 33-iųjų b a į Berlyn otacija b aland uv ių žy ą ir te diško ž s-ma lo, kol na n veikė rksis ciai, prieg tinės ,,m pare en laudų ", pa o" ko galia uj tatyd

atrib

oti n


os u . zda rym as

greit ai 0 me atitolino ta jį he (1 is jis buvo 88 ngės 6-1969). i mo kyklą tams la polit imėjus iškum u ir o nu rra kaip ukta. p eiškę rivati , jo once g ši pcij ą užd os arė.


mo

p r i a kykl

o. Kai 19 išgarsin ir rep okyklą ingai m . Jo ideologija n o am zo iai nes bėgėjo Bauhau Deja, nac s kaip idėja išsi riolikos ropius ir ) ir ketu za 6-1931 , redaguotų G Bauhau 92 ėd (1 n ti s" rs ją za ri ve „Bauhau ir dizaino teo auditoriją. Pri o ėjas vis os apie men buvo pasiekusi no Bauhauzo id ndo Lo u ja išplati arbuorojų per ciklas ja d emigraci rueris p studentų arsių Bauhauzo i. Gropius ir B g ja ė Nau o is ig ip her Daugel oje įste sutikti ka ais Čikag tą. Miesas va kur buvo agy 1937 met u it st in ite no -N to) arch Moholy į Čikagos dizai s institu un usį nologijo me Black Mo ch peraug te s kū Ilinojau sperimentinia auhauzo B (vėliau ek lę u tė ži zo did s dės Albersa o ir projektavo ors tiek Bauhau n io n , av s, funkc organiz iai parodė, kad ą, puikau yk char Tokie įv į masinę gamyb imtajį amžių o deš vi ek d at ų si ep n giau in ak įt vienu iš


s i l u a pas

veiklą, aigė savo itucija b st in ip ka hauzas ais Bau inį leidinį 933 met iod per per ja ci ta pu s, 30 metai 25—19 knygų -Nagy 19 Moholy ėstytojų bei d daugelio lyje. asau lteio, ą, same p Amerik teto faku ra universi ig vo į oną em prie Har vardo gė ituto prisijun uro inst hauzą, s Armo etais ujajį Bau e tapo Čikago -1939 m oh eris 1938 anu, n der R je, o Bay je, Niujorke. eto dek o lt lin ku o fa ar u K ktūros Šiaurės o muziej koledže oderniojo men nraino arodą M vai norėjo, p s o b ūry vado s tapo kiek jo zo etosa darbų, bauhau . dizaino snių ik nalaus ve ų uojanči rakteriz


BAUHAUS

Bauhauzas  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you