Žurnalas "Beatos virtuvė", Kalėdos 2022, Nr. 38

Page 1

12

Lengvi būdai pagerinti savo emocijas Muzika

Ypač kalėdinė, nes ten susikaupę pūkuoti šilti namų jaukumo jausmai ir visi šventiniai prisiminimai.

Pavaikšcˇiojimas

Po sniegą ar šiaip lauke basomis. Man visada padeda, nes mūsų kūnas yra mūsų namai. Skirtingi pojūčiai pėdoms suveikia kaip šaltas dušas. Kai man visko per daug, dažnai taip įsižeminu.

.

Pagule

Juokinga, bet veiksminga.

Ir tai praeis

jimas ant grindu

Vis priminti sau, kad viskas praeina. Tavo gyvenimas taip pat praeis.

13
šventę švęsk 20

Begalės tradicijų mums taip įaugusios į kraują, kad net nejuntame jų esant. Ne kartą esame girdėję šeimininkes pasakojant, kad jos visą dieną pluša virtuvėje, o vyrai tą dieną užsiima kažkuo kitu: kaimiškose vietovėse vyrai kažkur krebžda ūkyje, turi savas Kūčių tradicijas – parūpina malkų, palepina gyvulius, papurto obelaites, bitininkai pasilabina su bitėmis – šios tradicijos dar gyvos; dažnai ir mieste vyrai turi savų pareigų, o jei ir padeda suktis virtuvėje, tai galioja kažkokios nerašytos taisyklės, kurių laikomės metų metus: kažkas tradiciškai mala aguonas, kažkas ruošia silkę, kažkas verda kisielių.

Kiekvienuose namuose galioja kažkokia Kūčių tvarka, kaip viskas vyksta, kaip Kūčios visą dieną tveriasi, kol susitveria. Pagal mūsų lietuviškus mitus tą dieną iš naujo susitveria ir visas mūsų pasaulis, užauga naujas pasaulio medis. Net senosiose lietuvių kalėdinėse dainose dainuojama „Kalėdų rytų rožė inžydo“. Šis užaugęs ir pražydęs medis jungia tris sferas: požemį, žemę ir dausas, o kartu mirusiųjų, gyvųjų ir dievų pasaulius. Iš ten ta protėvių svarba per Kūčias, iš ten ir Kūčių šventumas, ir sava tvarka.

Kaip keliauja tradicijos Kūčios – gana asmeniška šventė, juk neįsibrausi per Kūčias pas ką nors į namus sakydamas: „Aš čia jus truputį pafilmuosiu, užsirašysiu, kaip jūs švenčiate.“ Bendruomenines šventes ir jų tradicijas stebėti lengviau, o Kūčios švenčiamos už uždarų durų. Bet etnologams vis tiek įdomu sužinoti, kas dabar vyksta.

Prieš kelerius metus Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriame aš ir dirbu, sugalvojo konkursą „Mano šeimos Kūčios“. Konkurso dalyviai siuntė savo Kūčių dienos nuotraukas ir pasakojo, kaip jie švenčia. Sužinojome knygose neaprašytų, tik vienai šeimai ar giminei būdingų tradicijų. Keletu įdomesnių galiu pasidalinti.

Jorūnės šeimos indai

Jorūnė pasakoja, kad naudoja iš tėvų ir kitų giminaičių paveldėtus indus – tai lyg tiesioginis tiltas į praeitį, pas protėvius, net sąmoningai apie tai negalvojant ryšys su protėviais per Kūčias mums be galo svarbus, užkoduotas pasąmonėje. Anksčiau indai buvo paveldimi. Daiktai buvo naudojami tol, kol susinaudoja. Gerėjant gyvenimo sąlygoms „apsikrovėme“ kiekvienas savo indais: tokiais, kokie mums gražūs, kokius nusipirkome ar gavome dovanų.

Šios šeimos tradicija Kūčių vakarienei naudoti paveldėtus indus turbūt niekur nebuvo aprašyta, tačiau ji ne mažiau vertinga. Tai tarsi šeimos narių ryšys su praeitimi, gera proga pakalbėti, kas atiteko iš tėvų, kas iš senelių, o gal prosenelių. Kartu prisiminti ir žmones, ir jų gyvenimą. Nors ši tradicija lyg ir nėra visuotinė, bet jos giluminė reikšmė įsiskiepijusi Kūčiose. Per Kūčias mes jaučiame praeities kartų buvimą su mumis prie vieno stalo.

Kūčios 28
Kūčios 44

Ka�e˙do�

Ruošdamasi didžiosioms šventėms nuolat nerimauju, kad tik nepritrūktų maisto. Be to, turiu didelį apetitą gyvenimui ir mano šaldytuvas retai būna tuščias, bet ilgametis dudenimas apie tvaresnį vartojimą, mažesnį maisto švaistymą tikrai duoda rezultatų –kasmet vis geriau apskaičiuoju maisto kiekį. Pavyzdžiui, įsidėmėjau, kad Kūčių stalui visko reikia ruošti po šaukštą, o ne po lėkštę kiekvienam. Ir nepaisant išties labai

BEATA NICHOLSON, UGNĖ AUKŠTAKALNYTĖ-JOKŪBAITĖ DOVILĖ JAKŠTAITĖ
48

do�

pabrangusių maisto produktų, jei susikaupsime, gerai suskaičiuosime ir save suvaldysime, tai ne tik maisto neišmesime, bet ir sutaupysime.

Jei gaminsite patys, šventinio stalo patiekalai kainuos pigiau, tik reikės kruopščiai pasiruošti sąrašą, suplanuoti ir, žinoma, skirti daugiau laiko.

49

Argi ne nuostabu, kai po dvasingo, ramybe ir dėkingumu palydėto Kūčių vakaro nubundame tarsi ir patys naujai gimę, su nauja jėga pasiruošę švęsti gyvenimą? Tas šventinių jėgų antplūdis, kai norisi apkabinti visą pasaulį, pasveikinti visus nuo artimiausių iki vos pažįstamų! Kai smagiai jaudina šurmulys ir chaosas namuose, neerzina dovanų popieriaus skiautės ir kaspinai, kur tik pasisuksi. Kai į viską norisi žvelgti su atlaidumu ir šypsena, nes šiandien Kalėdos!

Jei Kūčių stalas buvo jaukus, gamtiškas ir asketiškas, tai Kalėdų stalas privalo spindėti! Jis turi atliepti tą mūsų šventinės euforijos aukščiausią tašką, kai visko aplink taip gausu, kad tiesiog netelpame savyje. Ir tikrai nereikia prisipirkti daugybės naujų puošmenų kasmet. „Beatos virtuvės“ Kalėdų stalą sukūrėme iš namuose ir gamtoje nesunkiai randamų elementų, kuriuos gudriai suderinti padės keli triukai.

Naudojame 3–4 spalvas Geriausia, jei dominuojančios spalvos – gamtiškos, o šventinio spindesio pridės keli smulkesni akcentai. Pasirinkome žalią, baltą, aukso ir raudoną. Daugiau spalvų jau būtų sunku apdairiai suderinti, o mes juk tokią dieną norime viską daryti lengvai ir paprastai.

Kalėdos 54

Apelsinais pasidabinęs šokoladinis

Napoleonas

Didingas, stiprus, sodrus –tikrai imperatoriškas tortas. Skirtas patiems mylimiausiems draugams ir artimiesiems palepinti. Pasipuošęs šventiniu drabužiu – subtiliu kakavos poskoniu ir aromatingų, vos karstelėjusių apelsinų džemo aidu. Neabejoju, patiks ir klasikinių skonių, ir avantiūrų mėgėjams.

Kalėdos 56

1. Pirmiausia kepame biskvitą vyniotiniui. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C.

2. Miltus sumaišome su druska ir kepimo milteliais. Kiaušinius išplakame su cukrumi iki purių putų. Plona srovele supilame lydytą DVARO sviestą ir dar paplakame, kol visiškai išsimaišys. Į dubenį įsijojame sausus produktus ir mentele labai švelniai išmaišome, kol neliks sausų miltų.

3. Tešlą pilame į kepimo popieriumi išklotą orkaitės kepimo skardą, mentele suformuojame stačiakampį. Kepame apie 10 minučių. Vos biskvitas iškepa, su tuo pačiu kepimo popieriumi susukame į volelį ir paliekame atvėsti. Atvėsusį atsargiai išvyniojame, lygiu sluoksniu ištepame aviečių uogiene ir susukame vėl, tik šįkart be kepimo popieriaus.

4. Želę ruošiame pagal pakuotės nurodymus. Į dar skystą želę suberiame avietes ir trumpam atidedame į šalį.

5. Aštriu peiliu supjaustome vyniotinį 1–1,5 cm riekelėmis. Jomis išdėliojame gilaus stiklinio indo dugną ir sieneles. Aromatingu gėrimu arba stipria juodąja arbata sulaistome vyniotinio riekeles. Į indo vidurį atsargiai supilame visą želę su avietėmis. Jei vyniotinio riekelės kyla viršun, jas paslegiame lėkšte, kad visos būtų panirusios. Statome į šaldytuvą sustingti (geriausia per naktį).

6. Gaminame kremą. Į prikaistuvį supilame DVARO grietinėlę ir DVARO pieną. Įdedame perpus perpjautą ir išskobtą vanilės ankštį su visomis sėklytėmis ir užkaičiame. Dubenyje kiaušinių trynius išplakame su cukrumi ir krakmolu, kol masė pabals ir taps puri. Į kiaušinių masę, vis maišydami plona srovele, supilame užvirusį pieną su grietinėle. Viską grąžiname atgal į puodą, statome ant silpnos kaitros ir vis maišome, kol kremas sutirštės ir ims burbuliuoti. Tada kremą perpilame į švarų indą (galima perkošti per sietelį, kad neliktų jokių gumulėlių) ir visiškai atvėsiname.

7. Iš likusių kiaušinių baltymų gaminame morengus, kuriais puošime pudingą. Baltymus supilame į erdvų dubenį ir elektriniu plaktuvu pradedame plakti, kol suputos. Dedame žiupsnį druskos ir palengva beriame cukrų, plakdami dideliu greičiu, kol putos taps blizgios, standžios ir visiškai ištirps cukrus. Pabaigoje supilame actą ir gerai išplakame. Norimos formos ir dydžio morengus dėliojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos, palikdami kelių centimetrų tarpus.

8. Kepame (džioviname) ne karštesnėje nei 120 °C orkaitėje mažiausiai 1,5 valandos. Jei jūsų morengai didesni, gali prireikti ir visų 2 ar 3 valandų. Kepimo laikui praėjus, orkaitę išjungiame, truputėlį praveriame ir paliekame ten iki galo ataušti.

9. Užbaigiame desertą. Ant sustingusio želės sluoksnio pilame atvėsusį vanilinį kremą. Morengus dedame ant viršaus prieš pat nešdami į stalą.

71
www.beatosvirtuve.lt Šių ir kitų patiekalų receptus rasite visą parą budinčioje Beatos virtuvėje AGUONINIS VARŠKĖS TORTAS SU RIEŠUTŲ TRUPINIAIS Lengvai pagaminamas, o pilnas šventiškumo! ORKAITĖJE KEPTA MENKĖ SU LENGVAI PATROŠKINTOMIS DARŽOVĖMIS Gryna žuvis su lengvomis daržovėmis. Gardūs ir visada pavykstantys patiekalai šventėms Kalėdos 72

LĘŠIŲ KUKULIAI SVEIKUOLIAMS

SU SPANGUOLIŲ IR KRIAUŠIŲ

PADAŽU

Vegetariški kukuliai su ryškiu, raudonu spanguolių ir kriaušių padažu be konkurencijos laimėtų sveikuolių konkursą. Be to, tikrai ne kiekvienas supras, kad juose nėra nė gramo mėsos.

KALĖDINIS VARŠKĖS TINGINYS

Kai norisi greitai pagaminamo gero saldumyno visai šeimai.

KIAULIENOS ZRAZAI SU BARAVYKAIS

IR RUGINE DUONA

Sodraus skonio, turtinga lietuviška klasika.

73
79
DOVILĖ JAKŠTAITĖ ŠVENTINĖ SAUSAINIŲ DĖŽĖ –VALGOMI MEDUOLINIAI NAMELIAI BŪTINA KALĖDŲ PUOŠMENA TOBULAS DERINYS IR DAILI DOVANA NUO SLAPTO KALĖDŲ SENELIO rankų darbo 90

s ˇirdies ir ran�u¸ darbo

Jei nepakaktų ryžto ir nusiteikimo išsikepti visus – net ir vienos rūšies sausainiai bus atradimas jums ir turbūt geriausia dovana draugei, kaimynui, tetai ar net išrankiam šefui. Arba – tiesiog sau. Lėtoms šventėms.

Nei užsieniuose, nei internetuose nerasite nieko geriau, nei dovanoti savo laiko, dėmesio ir šiltų minčių. Parinkome jums ir neįgudusiam kepėjui įveikiamus receptus, be to, visi sausainiai ne tik skanūs, bet ir gražūs.

91
Sviestiniai sausainiai su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis
sviesto sausainiai su uogiene rankų darbo 92
Riešutų
101
rankų darbo 104

Meduolinės Kalėdos iš visos širdies

Meduolinė „architektūra“ Lietuvoje tobulėja, populiarėja ir stebina tiksliomis dvarų ar pilių kopijomis su daugybe kruopščių detalių. Lina Malaškevičienė, rinkodaros specialistė, trijų dukrų mama, taip pat neįsivaizduoja Kalėdų be meduolinių namukų: „Tai stebuklinės pasakos įgyvendinimas ir galimybė tą stebuklą padovanoti kitiems.“ Tokį skambų pareiškimą netrunka sušildyti nuoširdus pasakojimas, lyg šaukštelis tikro medaus...

Ar sena kalėdinių meduolių tradicija Jūsų namuose? Kaip ji atėjo?

Kalėdos man visada buvo labai svarbios. Vaikystėje, dar sovietmečiu, mes visada suvažiuodavome pas senelius į kaimą ir ta šventė man užgoždavo net gimtadienį gruodžio viduryje. Meduolių namukai atėjo iš pasakos apie Jonuką ir Grytutę, t. y. materializavosi iš nostalgiškų stebuklų po reikio. Prieš gerą dešimtmetį, kai auginau mažąsias pame tinukes Nuatę ir Atėnę, supratau, kad užsisukus namuose išsiruošti į parduotuves medžioti dovanų bus sudėtinga. Reikėjo sugalvoti ką nors jaukaus, išskirtinio ir naminio. Internete radusi receptą nieko nelaukusi „pastačiau“ 11 na mukų. Labai gerai prisimenu tą kūrybinį chaosą namuose, užsidegimą, kai neskaičiuoji valandų, darbas taip įtraukia, kad pamiršti ir valgį, ir miegą (na, žinoma, ne vaikų...). Prinešiau iš garažo dėžių, nes megaitėms labai patikdavo jose žaisti, daviau veiklos ir laisvės, jos lakstė po namus su pūstais tiulio sijonais, o kartą radau sulipusias į vonią, begraužiančias... sausą kempinę. Tai tokie necukruoti prisiminimai, kurie dabar labai šildo. Dukros užaugo su Kalėdų namukais, vis klausdavo, kas juose gyvena, kartu kepdavome, puošdavome, o dabar jos jau paauglės, pačios kviečiasi drauges į meduolių dirbtuves ir dalijasi visu gė riu. Negaliu tuo atsidžiaugti! Man šitas tėvų ir paaugusių vaikų, jų draugų ryšys ir yra tikroji dovana.

Gal „paaugo“, pasikeitė ir namukai per dešimt metų? Pirmieji visi buvo labai skirtingi, bet tiesiog neįkandami. Puošiant buvo sunku susilaikyti neapkrovus viskuo, ką turėjau po ranka: glajumi, spalvotais pabarstukais, saldai niais. Dabar mano namukai minkšti, papurę. Patobulinau receptą, tešla labai maloni, plastiška, lengva lipdyti ir pjaustyti.

Pasikeitė ir dekoras – gražu, kas natūralu ir su saiku: džiovinti vaisiai, riešutai, rozmarino šakelė. Nameliai pa

prastų formų, visada turi dugną, todėl paskui į vidų pribe riu saldainių, įstatau šviečiančią LED žvakelę, ant pagrindo smagu prilipdyti kokių mielų detalių. Tešlą įpjaunant pei liuku galima imituoti medžio žievę, tik reikia prisiminti, kad meduoliai kepdami šiek tiek pučiasi, tad įspaudas turi būti gana gilus.

Namukai tapo tarsi mano vizitine kortele, apie juos klausinėti visi pradeda nuo rudens. Organizuodavau jau kias meduolines dirbtuves vienoje maisto studijoje, netru ko atsirasti beveik nuolatinių namelių statytojų, kurie pas kui dalijasi įspūdžiais, nuotraukomis ir labai įkvepia mane pačią. Tačiau laikas prieš Kalėdas būna ir labai intensyvus. Kasmet po švenčių sau sakau, kad jau gana, ir mano šeima nusipelno ramaus laukimo, bet po metų meduoliai vėl įsu ka. Sykį pavyko pasprukti išvykus atostogų per pačias Ka lėdas, bet kaip aš pasiilgau tų namukų kepimo, kūrybinio chaoso! Gal čia kokia karma – kurti šiltą nuotaiką, dalytis kalėdiniais stebuklais? Tikrai įdedu daug širdies.

O kaip viskas vyksta? Vieną vakarą ruošiate tešlą, kitą –kepate ir dekoruojate?

Šitos tešlos laikyti nereikėtų, kočioju dar šiltą ir per vakarą pagaminu tiek namukų, kiek tešlos būnu pasiruošusi. Prieskonius visada malu pati, nes šviežių kvapas nepakar tojamas.

Vienas papuoštas namelis paprastai sveria apie 2 kg, bet galima gaminti ir mažesnius ar tiesiog kepti sausainius. Mes visi skirtingi, normalu, kad pirmą kartą žmonės gali savimi abejoti, nekantrauti, bet labai siūlau pabandyti tą namuką susimeistrauti. Svarbu nieko neskubinti, pernelyg nesusikoncentruoti į rezultatą, čia labai smagus pats pro cesas. Meduolius galima palyginti peiliu, jei kur kreiva, sulūžusius visada galima suklijuoti cukraus glaistu. Nebijo kite, nėra to, ko nesuremontuotų daug glajaus!

GINTĖ ZURBAITĖ MANTAS BUČNYS
105
INDRĖ MACKEVIČIŪTĖ DOVILĖ JAKŠTAITĖ 118

Langais ateina Kalėdos

Rudeniui virstant žiema dažnai esame pasimetę kažkur tarp tamsių rytų ir vakarų, viršvalandžių, vakarienių, spūsčių, darganoto oro, vaikų būrelių. Artėjant šventėms kokį savaitgalio vakarą pasižiūrime gražų holivudinį filmą, kuriame Kalėdos, atrodo, ant kiekvieno kampo. Bet magiškos nuotaikos namuose lyg ir trūksta...

Kalėdoms visai nereikia daug. Nereikia papildomų daiktų, nereikia išlaidų, nereikia dramų, nereikia grandiozinių laiko sąnaudų ar tūkstančio sudėtingų sumanymų.

Tereikia lango ir to, ką jau turime namie. Tiesa, nepakenktų išeiti pasivaikščioti ir iš miško parsinešti kokią vieną kitą spygliuotą šakelę. Bus naudos ir galvai, ir kūnui, ir Kalėdų dvasiai namuose.

Pradėkime nuo lango...

Paskirkime palangę Kalėdoms – visi šiuo metu ant palangės esantys daiktai turėtų rasti kitą vietą.

Įsijunkime muzikos. Juk tyrimai rodo, kad mielas skambesys ne tik sukuria nuotaiką, bet ir paskatina kūrybingumą. O mums jo tikrai prireiks.

Eikime į ekskursiją po namus. Atidžiai darykimės ir ieškokime gražių kalėdiškų daiktų. Ne, ne specialių dekoracijų, bet būtent daiktų. Indaujose turite gražių indų (puodelių, lėkštučių, saldaininių, žvakidžių)? Puiku. Vazų? Dar geriau. Paveiksliukų, rėmelių, veidrodžių, šviestuvėlių, žavingų vaikų keramikos darbelių? Labai gerai. Nepatingėkime atverti stalčių, kuriuose, tikėtina, slepiasi žvakės ar papuošalai. Lentynos gausios knygų? Tobula! Jei turite ūpo ieškoti kažkur paslėptų kalėdinių žaisliukų, vieną kitą prigriebkite.

Dėliokite daiktus ant palangės į kompoziciją, kuri bus graži jums. Bandykite derinti spalvas, daiktų dydžius. Daiktuose įžvelkite ne jų kasdienę funkciją, bet grožį, spalvą, faktūrą, formą. Nebijokite pasirodyti keisti. Svarbiausia – susikurti vaizdelį, kurį apšvietę vakarop pajusite, kad namuose atsirado lašas stebuklo. Kuris jums primins, kad esate tobulai kūrybingas žmogus, o kasdienybė gali būti žavingai paprasta.

Gal būtent papuoštas langas jums pasufleruos, kad Kalėdos ateis tada, kai pasiimsime knygą ir atsisėsime į fotelį. Ir tada, kai tarp romano eilučių pajusime lengvą žvakės mirguliavimą, užuosime pušies spyglį, susižavėsime vazos stiklo mozaika, gal norėsis tiesiog mėgautis akimirka.

Jei viskas taip nutiks, Kalėdos šypsosis. Ir snaigės tyliai kris.

119
šviesios
žiemos
9 keliauk 124
idėjos
šventėms

Tinklaraščio apie šeimų laisvalaikį „Nėra blogo oro“ autorė dovanoja jums išsamų gidą, ką galite su šeima nuveikti prieš žiemos šventes, tarpušvenčiu ar po jo: nuo paslaptingo šviesų sodo iki pasimatymo su Kalėdų Seneliu, lydimu pusšimčio elnių, nuo iššūkio draugų šeimai ,,Kas aplankys daugiausia kalėdinių eglučių“ iki kelionės Kalėdiniu Siauruku. Pasiruošę?

1. Ieškote žiemos pasakos?

Vykite į Raudondvario pilies dvarą! Čia tikrai pajusite šventišką atmosferą, nes kas gali būti įstabiau nei šventiškai pasipuošęs vienas gražiausių dvarų Lietuvoje? Geriausia apsilankyti vakare, kad geriau matytųsi apšviestos skulptūros ir kalėdinės puošmenos. Čia veikia lauko čiuožykla, o jei sužvarbsite, arbatos ar kakavos užsukite į cukrainę – pasmaližiausite ir sušilsite. www.raudondvariodvaras.lt

Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno raj.

2. Gamta – visuomet gera idėja.

Šiais metais Mamos žygeivės ir Žalia vaikų Kūdra kvies prisijungti prie magiškų Kalėdinių žygių Kaune (gruodžio 10 d.) ir Vilniuje (gruodžio 17 d.). Žygių metu dalyvių laukia nuostabūs maršrutai, susitikimai su vaikų mėgstamais personažais ir stebuklingi nuotykiai. Be to, pirmą kartą vyks unikali slaptos kalėdinės eglutės paieška, į kurią bus kviečiami visi vilniečiai bei miesto svečiai. Taip Mamos žygeivės kvies visus kartu leistis į šventinio stebuklo paieškas miškų tankmėje ir praleisti kuo daugiau laiko gamtoje.

LINA KRILAVIČIŪTĖ LINA KRILAVIČIŪTĖ
125