Page 1

Artuma 2014 m. gruodis

12


Iš šventojo vyskupo Anzelmo Kenterberiečio (1033–1109) „Proslogiono“

Kur man Tavęs ieškoti?

Na, niekingas žmogeli, pabėk dabar nors truputį nuo savo reikalų, laikinai pasislėpk nuo savo sujauktų minčių. Mesk dabar į šalį slegiančius rūpesčius ir palik savo varginančius užsiėmimus. Atsidėk mažumėlę Dievui ir rask Jame trumpam ramybę. Eik į savo proto kambarėlį, neįsileisk nieko, tik Dievą ir tai, kas tau padeda Jo ieškoti, ir užsirakinęs ieškok Jo. Bylok dabar, visa mano širdie, bylok dabar Dievui: aš ieškau Tavo veido; Tavo veido, Viešpatie, ieškau. Taigi Tu, Viešpatie, mano Dieve, išmokyk mano širdį, kur ir kaip Tavęs ieškoti, kur ir kaip Tave rasti. Viešpatie, jei čia Tavęs nėra, tai kur man ieškoti Tavęs, čia nesančio? O jei Tu esi visur, tai kodėl nematau Tavęs, esančio čia? Bet Tu tikrai gyveni neprieinamoje šviesoje. Ir kur toji neprieinama šviesa? Arba kaip man prieiti neprieinamą šviesą? Arba kas mane ves ir įves į ją, kad regėčiau joje Tave? Pagaliau pagal kokius ženklus, pagal kokią išvaizdą man ieškoti Tavęs? Niekada Tavęs nemačiau, Viešpatie, mano Dieve, nepažįstu Tavo veido. Ką gi darys, aukščiausiasis Viešpatie, ką gi darys šis Tavo tremtinys, esantis toli nuo Tavęs? Ką gi darys Tavo tarnas, kankinamas meilės Tau ir pamestas toli nuo Tavo veido? Jis dega noru regėti Tave, bet Tavo veidas per toli nuo Jo. Jis trokšta prieiti prie Tavęs, bet neprieinama Tavo buveinė. Jis nori rasti Tave, bet nežino, kur Tu esi. Jis geidžia ieškoti Tavęs, bet nepažįsta Tavo veido. Viešpatie, esi mano Dievas ir mano Viešpats, bet niekada Tavęs nemačiau. Tu sukūrei ir atkūrei mane, ir sunešei man visas mano gėrybes, bet vis dar Tavęs nepažįstu. Pagaliau esu sukurtas regėti Tave, bet dar nepadariau to, dėl ko esu sukurtas. Ir Tu, Viešpatie, iki kolei? Iki kolei, Viešpatie, Tu būsi visai užmiršęs mus, iki kolei slėpsi savo veidą nuo mūsų? Kada pažvelgsi į mus ir išklausysi mus? Kada apšviesi mums akis ir parodysi mums savo veidą? Kada sugrąžinsi mums save? Pažvelk, Viešpatie, išklausyk, apšviesk mus, pasirodyk mums pats. Sugrąžink mums save, kad būtų mums gera, save, be kurio mums taip bloga. Pasigailėk mūsų pastangų ir siekimų, nukreiptų Tavęs link, nes be Tavęs esame visai bejėgiai. Išmokyk mane ieškoti Tavęs, pasirodyk ieškančiam, nes negaliu nei ieškoti Tavęs, jei Tu neišmokytum, nei rasti, jei neparodytum. Teieškosiu Tavęs trokšdamas, tetrokšiu ieškodamas. Terasiu mylėdamas, temylėsiu rasdamas.

Šventoji šeima. Salvinijos Giedrimienės gobelenas, 2005–2008 m.


Laiškas skaitytojams

Turinys Mielieji „Artumos” Skaitytojai ir Bičiuliai,

Kronika Pusvalandis gyvenimui

2

Kun. Artūras KAZLAUSKAS Praturtinantis dėkingumas

3

Bažnyčios pulsas

4

Norėčiau pasiūlyti

6

Janina KUKAUSKIENĖ Tapti vienu iš jų

7

Jolanta RAMONIENĖ Pirmą kartą!

8

Antanas GAILIUS Berlyno siena

9

Didelės ir mažos kryžkelės Antanas SAULAITIS SJ Vis vien žmogus

10

Kun. Linas ŠIPAVIČIUS (Ne)svarbūs turtai

11

Kun. Kęstutis K. BRILIUS MIC Mažareikšmis įsakymas?

12

Vytautė MACIUKAITĖ Palygink ir nusivilsi

13

Zita VOBOLIENĖ Turto dalybos ir palikimas

15

Tomas DVYNYS Valdiška sąžinė

16

Vaida SPANGELEVIČIŪTĖ Turėti apsčiai nieko neturint

17

Martynas VASILIAUSKAS Žinia iš Norvegijos

18

Dešimt Dievo žodžių vaikams

20

Reikia pakentėti, kol tas noras praeis 21 Jaunimo iššūkis Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ Pavydo spalvos ir atspalviai

22

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos Kai sveikata tvers ar ligos suims...

23

Gintautas VAITOŠKA Tomo istorija

25

Veidu į vaiką Paul LEMOINE Ieškoti vaiko stiprybių

27 28

Atokvėpio valandai Giovannino GUARESCHI PPO eina išpažinties (II)

O aš, atsitokėjęs, kad dar vieni metai jau skaičiuoja paskutiniąsias dieneles, susivokiau, kaip labai noriu padėkoti Jums visiems, mielieji „Artumos“ skaitytojai, rašytojai, platintojai, rėmėjai, kritikai, talkininkai, tiesiog – Bičiuliai – AČIŪ JUMS! Ačiū, kad rašote, skaitote, platinate, remiate, kritikuojate ir visaip kitaip rūpinatės „Artuma“! Ačiū, kad esate ir kad Jums svarbi Dievo ir žmonių artuma! Šitai mums buvo svarbu dar sykį prisiminti ir net pajusti švenčiant šiuos, ne tik Šeimos, bet ir Caritas-Artumos jubiliejinius metus. Tai įkvepia ir mus toliau dar labiau rūpintis „Artuma“, idant visi ir vis drąsiau artėtume prie Dievo bei vieni prie kitų! Išduosiu Jums, kaip artimiems bičiuliams, gal kiek intymią paslaptį: šį rudenį praūžus tiems jubiliejaus vėjams, mūsų redakcijos kolektyvas tapo dar artimesnis ir net pradėjo intensyvesnį bendrą maldos gyvenimą (gal tai ne senatvės požymis, nes iniciatyva kilo iš jauniausios redakcijos dalies!). Ir maldoje mes nuolat prisimename Jus visus! Ir leiskite paprašyti Jūsų dar vienos paslaugos – ne tik skaityti, bet ir už mus retkarčiais pasimelsti! Ačiū Jums! Palaimintų Jums ir advento vakarų, ir rarotinių sekmadienio rytų, ir pačių šviesiausių kalėdinių giesmių tamsiąją naktį bažnyčiose ir prie lietuviškai šventinių stalų! Ramybė Jums Šventosios Šeimos, savo šeimos ir savo artimųjų artumoje! Darius Chmieliauskas

Akiračiai Grąžinęs moralę į politiką

taip įsibėgėjome su tuo Dekalogu, kad vos nepražiopsojome, jog adventas jau ant nosies ir Kalėdos ne už snieguotų kalnų! Tai dar suspėjome šiame numeryje Jums paslėpti ir vieną kitą adventiškai kalėdišką dovanėlę... Na, bet pagrindinis mūsų dėmesys gruodžio „Artumoje“ – jau paskutiniajam iš Dešimties Dievo žodžių/įsakymų: negeisk svetimo turto. Ir vėl, ir dar kartą įsitikinau aš pats su visa redakcija: išties naujų, įdomių ir smagių dalykų galima atrasti stabtelėjus bei pasigilinus į tuos, regis, akivaizdžius ar net pasenusius ukazus. Kadangi ir didysis Katekizmas teigia, kad Dešimtasis – tai Devintojo tąsa, leisiu sau pakartoti Jums praėjusią „Artumą“ palydėjusios sesers Teresės nuostabią mintį: šis negeisk juk iš tiesų mus kviečia džiaugtis tais turtais, kuriuos jau turime! O jų tikrai turim daug ir dar daugiau turėsim (jeigu tik mokėsim džiaugtis, viltis ir gyventi!). Genialiai paprasta ir teisinga. Regis, ką dar galėtum bepridurti? Ogi pamatysite, kiek daug įdomybių pridūrė mūsų autoriai!

31

P. S. Metai bėga, net pinigai keičiasi, o aš nesikeičiu – vėl su savo post scriptum ir tyliu pakuždėjimu į ausį: gruodis labai trumpas, o prenumerata baigsis dar iki Kūčių, tad paskubėkite tinkamai investuoti paskutinius litus – kitąmet jų jau nebereikės! O užprenumeravę „Artumą“ ne tik sau, bet ir artimiesiems – turėsite džiaugsmo ilgiems metams, gal net visai amžinybei?!

Sveikata Poliomielitas

33

Gyvenimas kaip senas vynas Vanda IBIANSKA Juodas moralizavimas

35 Artuma 2014 m. gruodis

1


Didelės ir mažos kryžkelės

Valdiška sąžinė Tomas DVYNYS

Esu piktas, pavargęs ir bizniukas stringa... reikia nueiti išpažinties. Gal padės. Bandau pasikartoti Dešimt Dievo įsakymų. Pradedu. Pirmasis – Neturėk kitų dievų... – čia viskas puiku, šaunuolis! Netark Dievo vardo be reikalo – prasti popieriai... Švęsk sekmadienį – dirbau... Nežudyk – ačiū Dievui, nenusidėjau... Devintasis – Negeisk svetimos moters – beveik nenusidėjau! Na, ir liko... – koks ten tas paskutinis? Negeisk svetimo turto! Sudėtingas reikalas...

Vido Venslovaičio nuotrauka

16

Po universitetinių studijų prieš gerus du dešimtmečius stačia galva įpuoliau į verslą. Steigiau įmones, kūriau darbo vietas, gaminome, prekiavome, vienžo – sukausi... Kartais pasisekdavo, kartais ne. Bet kokiu atveju sekėsi geriau, nei teigia verslo klasika, kad tik viena veikla iš dešimties būna sėkminga. Kaip žinoma, nėra verslininkų, kurie nesusiduria su valdiškais slenksčiais. Kas tyko peržengus – žinome daugelis: jei užėjome pirmą kartą, dažniausia sutinkame tiriamą žvilgsnį, panašiai kaip gražuolės manekenės pirminėje atrankoje. Po to mums išvardijamas sąrašas įvairių problemų, dėl kurių turėtume įjungti atbulinės eigos bėgį, pavožti valdiškas duris iš kitos pusės ir džiaugtis, lyg net ir nebuvome užėję. Nesąmonė – paprieštarausite, būna, kad lydi sėkmė. Būna, sutinku, panašiai kaip loterijoje – po tiražo džiaugiamės, jog tik vieną bilietą nusipirkome, nes kitus savo pinigus išgelbėjome. Bet antai prieš keletą metų teko garbė (gal sėkmė, o gal nelaimė?!) pabuvoti anapus... Turiu omenyje – valstybės tarnautojo kailyje. Patirtis įdomi. Tai kontroliuojanti valstybės institucija. Išties net nelabai svarbu, kuri konkrečiai, nes situacija neturi esminių skirtumų. „Geroji“ žinia ta, kad tapę tokios institucijos tarnautoju tikrai ne veltui eisite išpažinties. Yra ir „blogoji“ žinia – jūsų šansai tapti tuo tarnautoju yra panašūs į galimybę laimėti aukso puodus loterijoje. Jeigu neturite pakankamo svorio užtarėjų... Aš tokių radau politinės partijos branduolyje. Kai „mano klausimas“ buvo „paderintas“ – be vargo laimėjau konkursus valstybės tarnautojo pareigoms užimti. Toliau dar gražiau. Tokioje tarnyboje atsiveria juodas nuodėmių ir gundymų liūnas. Iš vienos pusės – pagautieji LR teisės aktų pažeidėjai šelmiškai šypsosi, merkia akį ir siūlo visokias žemiškas malones; iš kitos pusės – aukšti valdiškos kontoros cerberiai įtariai stebi, kuo užsiimi, liaudiškai tariant, domisi, „kiek turi ir ką galvoji“. Mat pažangu yra pusę gautos juodosios „malonės“ siųsti aukštyn, vadinamąja „valdžios vertikale“; užlipusi pakankamai aukštai toji malonė auga ir veši, gali keisti savo formas, tapti įvairiomis įtakomis, privalomai surenkamais balsais rinkimuose, įgauti įvairiausius gerų idėjų ar Artuma 2014 m. gruodis

menamo gėrio pavidalus. Tik šio reiškinio esmė nesikeičia, ji lieka juoda mazuto pekla. Jei laikausi mūsų Dievo įsakymų Negeisk svetimo turto, Nekalbėk netiesos, Nevok, mano, kaip Lietuvos valstybės tarnautojo, darbinis gyvenimas ilgainiui subjūra tarsi lapkričio oras. Toje sistemoje egzistuoja sava sąžiningų žmonių atmetimo sistema. Aukštiesiems vadams vis labiau kyla noras sutankinti mano darbotvarkę, griežčiau vertinti įvairius mano nusižengimus, įdėmiau skaičiuoti mano darbo sekundes. Ir visa tai griežtai laikantis mylimos Tėvynės teisės aktų. Dažnas pilietis palūžta. Sekmadienį nuėjęs prie klausyklos išpažįstu nuodėmes, paskui atsiprašau: „Atleisk, Viešpatie, daugiau nepajėgiu atsispirti gundymui, nusidėsiu Tavo įsakymams...“ Dievas išklauso ir turbūt tyliai patraukia nuo manęs savo ranką, kuri tarsi bažnyčios kupolas virš galvos saugojo ir dengė nuo nelaimės... Jei teko kristi nuo kopėčių, kiekvienas supratome: suklydau, tuoj bus smūgis, teks už klaidą sumokėti tam tikrą kainą. Jei apgavome savo artimą, atpildas ateina vėliau. Nusidėjus dešimtajam Dievo įsakymui nepatogumų dažnai iškart nepajuntam; kas gi čia baisaus – pagavo pavydas, pagalvojau, kad verčiau aš turėčiau jo gėrybes, nes jis nežino, ką su jomis daryti, be to, jis „runkelis“. Per laiką imi nejusti, nebesuprasti to ryšio tarp priežasties ir pasekmės. Tačiau nėra tokios nuodėmės, kuri neturėtų pasekmių. Kitaip nebus – ateis ta valanda, tai tik laiko klausimas. Ir tuomet, kai stovėsime prie Slenksčio, mūsų visai nebedžiugins įgyti žemiški turtai ir titulai. Geroji žinia yra visada. Prisimenate: „...melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą“. Tad galime ir privalome taisytis, kad ir ką anksčiau būtume padarę: nuo dabar iki kol išmuš toji mano valanda. Laiko – pakakamai.

P. S. Viena tik noriu pabrėžti, jog didelę klaidą daro tūlas tautietis, kai bado pirštu į mūsų valstybės tarnautojus ar Seimo narius ir konstatuoja: „Visi jie – vagys!“ Patikėkit, tikrai ne visi. (Nors aš ten jau kuris laikas nebedirbu.)


Padovanokite sau ir artimiesiems puikią Kalėdų dovaną!

2015-aisiais, Pašvęstojo gyvenimo metais, drauge gyvenkime Dievo ir žmonių PALAIMINIMŲ artumoje

GYVENIMO IR TIKĖJIMO INSTITUTAS KVIEČIA ADVENTO REKOLEKCIJOS „TAISYKITE VIEŠPAČIUI KELIĄ! IŠTIESINKITE JAM TAKUS!“ (Lk 3, 4) Gruodžio 12–14 d., Birštone Rekolekcijų metu naudosime bibliodramos bei dvasinių pratybų elementus ir, skaitydami Jono Krikštytojo gimimo istoriją, kviesime šlovinti Dievą, savo širdyse taisyti gimstančiam Viešpačiui kelią. Būtina išankstinė registracija: Tel./faks. (8 37) 28 05 30; mob. 8 686 778 24; el. p. gti@lcn.lt

Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa

parėmė š. m. II pusmečio „Artumos“ prenumeratą per vyskupijų Carito skyrius, pasieksiančią labiausiai stokojančius. Taip pat fondo dėka atnaujinome ir plėtojame artuma.lt svetainę

Artuma Katalikiškas mėnraštis šeimai

Nr. 12 (287) / 2014

Eina nuo 1989 metų spalio ISSN 1392-382X

www.gtinstitutas.lt remia kai kurias „Artumos“ skyrelių „Kronika“, „Didelės ir mažos kryžkelės“, „Akiračiai“ publikacijas

Vyr. redaktorius Darius CHMIELIAUSKAS Redaktorė Vanda IBIANSKA Redaktorė stilistė Dalė GUDŽINSKIENĖ Atsakingoji redaktorė ses. Teresė ELSTERYTĖ MVS Techninė redaktorė Valdonė MINCIŪTĖ Korektorė Rūta LAZAUSKAITĖ

Steigėjas – Lietuvos Caritas Leidėjas – Viešoji įstaiga Caritas leidykla „Artuma“

Dailininkė Silvija KNEZEKYTĖ

Įmonės kodas 134460120 A. s. LT097300010002264553

Redakcijos kapelionas kun. Artūras KAZLAUSKAS

Vyr. buhalteris Arūnas URNIEŽIUS

„ARTUMOS“ PRENUMERATA 2015 METAMS – PASKUBĖKITE! Užsiprenumeruoti galite redakcijoje (Rotušės a. 23, Kaunas, tel. (8 37) 20 96 83) arba bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, internetu (prenumerata.post.lt). Indeksas 5010. Metų prenumeratos kaina – 55,08 Lt. (15,95 Eur) SL Nr. 340. Užsakymo Nr. 47446 Tiražas 10 300 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“ Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas

Žurnalą galima bet kada užsisakyti kiekviename Lietuvos pašte. Indeksas – 5010 Žurnalo kaina 3,5 Lt (1 Eur) Redakcijos adresas: Rotušės a. 23, LT-44279 Kaunas Tel./faks. (8 37) 20 96 83 redakcija@artuma.lt www.artuma.lt

Redakcija pasilieka teisę savo nuožiūra taisyti ir trumpinti rankraščius. Jų negrąžina ir nerecenzuoja


ISSN 1392-382X

nepamirškite užsiprenumeruoti „Artumos“! Katalikiško mėnraščio šeimai

Profile for Artuma

Artuma 2014 m. gruodis  

anonsas

Artuma 2014 m. gruodis  

anonsas

Profile for artuma
Advertisement