Kelionė 2023 Nr. I (25)

…kad „Kelionė“ tęstųsi:

Paremkite žurnalo leidimą:

• VšĮ „Smėlio grūdeliai“

Įm. kodas 305912208

Sąsk. nr. LT14 7300 0101 6961 1191 (AB Swedbank)

Prenumeruokite „Kelionę“ sau ir bičiuliams:

• „Lietuvos pašto“ skyriuose

• www.prenumeruok.lt

• zurnalaskelione@gmail.com

• zurnalaskelione.lt

Dalinkitės savo nuomone, siūlykite temas ir tekstus.

Platinkite žurnalą savo mieste:

• zurnalaskelione@gmail.com

• +370 677 52 206

zurnalaskelione.lt

/zurnalaskelione

Redakcijos palydėjimas

Mieli skaitytojai, tai, kad šiandien laikote rankose naują žurnalo numerį, reiškia, jog… „Kelionė“ tęsiasi. Tenka pripažinti: metai, negavus gyvybiškai svarbios paramos, prasidėjo išties neramiai. Tačiau, nuaidėjus „Kelionės“ pagalbos šauksmui, išgirdom: „būkit“, „keliaukim“. Iš šio padrąsinimo ir konkrečios pagalbos užgimė pirmasis žurnalo numeris. Sužibo viltis, kad ir toliau vieni kitus kviesdami Kelionėn sulauksim antro, trečio, ketvirto…

Galbūt ne be reikalo, kai pamatai suvirpėjo ir, it Petrui nustojus pasitikėjimo ir sušukus „Viešpatie, gelbėk!“, žurnale ėmėmės… tvirtumo temos. Galgi pats geriausias metas kalbėti apie tvirtumą, kai jautiesi silpniausias? Štai rašytoja Renata Šerelytė sako, kad „būti tvirtam šiuolaikybėje veikiausiai reikštų ir buvimą savim“. O ištikima žurnalo bendrakeleivė

Jūratė Micevičiūtė primena šv. Ignaco mėgstamą perspėjimą, kad „būti sėkmingam, tai yra užbaigti tai, ko imiesi – irgi yra krikščionio pareiga“.

Skiltyje „Asmenybė“ sutinkama Teresė Rubšytė-Ūksienė tvirtumą liudija dalindamasi kovos už Lietuvos laisvę patirtimis. Ji – mokytoja, poetė, partizanų ryšininkė, už antitarybinę veiklą kalinta Archangelsko gilumoje. Per Teresės pasakojimą veriasi ir jos brolio prel. Antano Rubšio istorija. Jis vieną dieną ant Nemuno kranto sprendė lemtingą klausimą: su seminarija trauktis į Vakarus ar likti. Atsakymą būsimas Šventojo Rašto vertėjas išgirdo… įsiklausęs į Dievo žodį.

Taigi. Tvirti esame, kai apsisprendžiame klausytis Dievo kvietimo, kai ant Jo, it ant uolos statome savo gyvenimus. Kai nepaliaujame sakyti Jam „taip“, kaip „Šventumo kvapsnyje“ sutinkamas šventasis Mucijonas, kurį šis žodelis nuvedė… tiesiai ant altoriaus.

Tad su viltimi leiskimės Kelionėn, kurioje sutiksime Viešpatį, mūsų silpnumą paverčiantį stiprybe. Kelionėn, kurioje takus mums nušvies Velykinės žvakės – Kristaus – šviesa.

2023 m. Nr. I (25)

ISSN 2538-6948

Leidžia VšĮ „Smėlio grūdeliai“

Redaktorė

Faustina Elena Andrulytė, SF

Redakcinė kolegija

Kun. Kęstutis Dvareckas

Jūratė Micevičiūtė

Lina Agnietė Striokaitė, SF Antanas Šimkus

Korektorė

Loreta Andrulienė

Žurnalo maketas ir dizainas

Povilas Zaleskis

Viršelyje

Unsplash nuotrauka

Numerio tekstus rengė: Rimantė Jagelavičiūtė, Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, Vaiva Monika Lanskoronskytė, Dalia Mackelienė, Jūratė Micevičiūtė, Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF, Kazimieras Milaševičius, OSB, Dominyka Navickaitė, Virginija Petravičienė, Ligita Ryliškytė, SJE, Giedrė Steikūnaitė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Giedrius Tamaševičius, Bernardas Verbickas, OP, Agnė Žagrakalytė

Nuotraukų ir piešinių autoriai: Šarūnas Leonas, Evgenia Levin, Vygantas Malinauskas, Daiva Morozova, Ona Marija Urbšytė, Ana Vaskevič, Andrius Zakarauskas ir kt.

Rėmėjai

Skaitytojų parama žurnalui

Spausdino

UAB „BALTO print“

Tiražas 2300 egz.

Formatas 210x280

LKRŠ parama – 100 egz. leidybai

Prisikėlimo kelionė

4 Nušvitusi naktis, ugnies stulpas ir darbščios bitelės

Apie Velykinį šlovinimą „Exsultet“

Giedrius Tamaševičius

9 Galybė silpnume

Kun. Kęstutis Dvareckas

Asmenybė

10 Lakštingalos giesmė tremties naktį

Pokalbis su Terese Rubšyte-Ūksiene

Jaunimo palėpė

24 Apie karą ir taiką

Ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Civitas

26 Tvirtumo dorybė: ištverti ir imtis didžių darbų

Jūratė Micevičiūtė

36 Progresas, nuosmukis ir atsigavimas istorijoje

Ses. Ligita Ryliškytė, SJE

Nutylima tema.

Laisvės link

40 Alkanų priklausomybės vaiduoklių karalystėje

arba „Iš kur tas skausmas?“

Gabor Maté

46 Vidinis išgydymas: tapti savimi

Pokalbis su psichoterapeute Abigail Foard

Sielogyda

52 Bėgimas vietoje: kaip išgyventi „istorinius įvykius“ ir neišsikraustyti iš proto

54 Ar jautrumas gali būti stiprybė?

Tarnystė

56 Apie tyrą tikrumą Rūtos tarnystė Trakų neįgaliųjų užimtumo centre

Tikėjimo vartai

60 Popiežius Benediktas XVI ir reliatyvizmas

Pokalbis su Vytautu Ališausku

64 Šventumas kasdienybėje

Adrienne von Speyr

68 Tapsmas žmogumi. Prisijaukinti savo gyvuliškumą

Kun. Kazimieras Milaševičius, OSB

Ugdymas

70 Ukrainiečių mokykla –bendruomenės ir saugumo erdvė

Pokalbiai apie kultūrą

78 Paveikslas atsitinka

Susitikimas su Andriumi Zakarausku

86 Neapčiuopiama meno riba

Ona Marija Urbšytė

Šventumo kvapsnis

94 Tas, kuris pastato ant kojų Agnė Žagrakalytė

Į gilumą

100 „Šiais metais dar pančiuose, kitais –galime būti laisvi“

Pesacho šventimas

Valdas Mackela

Aštuntoji diena

108 Žaizda, kuri neužsitrauks

Renata Šerelytė

Maranata

112 Jei ir tu

Antanas Šimkus

Nušvitusi naktis, ugnies stulpas ir darbščios bitelės

Apie Velykinį šlovinimą „Exsultet“

Giedrius Tamaševičius

Senovės žmonėms šviesa anaiptol nebuvo savaime suprantamas dalykas: nuolat susidurdami su nakties pavojais, jie mokėjo deramai ją branginti. Daugelyje kultūrų gyvavo paprotys vakarais nuo titnagu įskeltos kibirkšties uždegus namų žiburius dėkoti už šviesos dovaną. Žydai, užslinkus vakaro sutemai, uždegdami žvakę kalbėdavo palaiminimo maldą, šviesos apeigą tokiu metu atlikdavo ir krikščionys. Jie visų pirma dėkodavo už Dievo Sūnų, atsiųstą į tamsybes, kad apšviestų kiekvieną žmogų (plg. Jn 1), dėkodavo už jo šviesą, išsklaidančią vakaro sutemas (plg. Lk 24, 29), įveikusią net pačios mirties naktį ir teikiančią viltį, jog išauš Dievo šviesos pilna diena (plg. Apr 21, 23). Šiai tradicijai Romos liturgijoje ypatingai atstovauja Velykų nakties budėjimas, ypač pirmoji jo dalis – Žiburių liturgija.

Velykinis šlovinimas

Tedžiūgauja dangaus angelų minios!

Tebūna džiaugsmingai

švenčiamos dieviškos paslaptys, ir tesveikina Kristaus pergalę

skardūs trimitai!

Tesilinksmina nušvitusi žemė ir, amžių Valdovo spindesio nušviesta, tepajunta, kad pasaulyje tamsa jau išsisklaidė.

Tesidžiaugia Motina Bažnyčia, tokios šviesos žiburiais pasipuošusi, o nuo galingos tikinčiųjų giesmės

skliautai šie tevirpa. (…)

Tikrai verta ir teisinga visa širdimi, visa siela ir kilniausiais žodžiais

šlovinti neregimąjį Dievą Tėvą ir jo vienatinį Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris amžinajam Tėvui sumokėjo

už mus Adomo skolą ir iš meilės pralietu krauju panaikino bausmę už senąją nuodėmę.

Štai dabar Velykų šventės, kada aukojamas tikrasis Avinėlis ir jo kraujas nuo amžinosios mirties gelbi tikinčiuosius.

Štai toji naktis, kurioje kadaise mūsų tikėjimo protėviams –Izraelio vaikams, išvestiems iš Egipto, tu leidai sausomis kojomis pereiti Raudonąją jūrą.

Štai ta naktis, kurioje ugnies stulpas išsklaidė nuodėmių tamsą.

Šitoji naktis viso pasaulio tikinčiuosius Kristų, pakėlusi iš žemiškų ydų bei nuodėmės purvo, grąžina malonei ir šventųjų bendrijai.

Štai ta naktis, kurioje, mirties pančius sutraukęs, Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo.

Kas mums iš gimimo, jei nebūtų atpirkimo!

O, koks nuostabus tavasis gerumas, kokia neprilygstamai didi tavo meilė: išvaduoti vergui atidavei Sūnų!

Adomo nuodėmė iš tikro buvo prasminga, nes Kristaus mirtis ją išdildė!

Tikrai laiminga ta kaltė, kuri susilaukė tokio didžio Atpirkėjo!

Tikrai šioji naktis palaiminga:

jai vienai teko laimė patirti metą ir valandą, kurią Kristus iš mirties prisikėlė!

Tai ta naktis, apie kurią parašyta:

„Naktis bus šviesesnė už dieną“ ir: „Nuo džiugesio mano šviesu darosi naktį“. Šios nakties šventimas traukia nuo kalčių, nuodėmes plauna, puolusiems grąžina nekaltumą, nuliūdusiems – džiaugsmą; ji maldo neapykantą, vienija širdis, palenkia išdidumą. Todėl šią malonių naktį priimk, amžinasis Tėve, vakarinę šlovinimo auką, kurią atnašauja tau šventoji Bažnyčia, per tavo tarnų rankas iškilmingai aukodama šią šventinę žvakę.

Dabar mes žinome, ką skelbia ši žvakė, kurią skaisti ugnis įžiebė Dievo garbei.

Šios žvakės liepsna, kitas įžiebdama, nesumažėja, nes ją maitina tirpstantis vaškas, kurį šiam brangiam žibintui pagaminti paruošė darbščios bitelės.

Tikrai šioji naktis palaiminga: joje dangūs su žeme, Dievas – su žmonija suartėja!

Todėl tave, Viešpatie, meldžiame: ši tavo garbei pašvęsta žvakė tegul niekada nepaliauja nakties ūkanas sklaidžiusi. Tegul jos šviesa maloni tau būna ir į dangaus žiburių spindėjimą įsilieja.

Ją bešviečiančią tegul vis atranda Žvaigždė rytmetinė, toji Žvaigždė, kuri niekada nenusileidžia, –Tavo Sūnus Jėzus Kristus, kuris, iš mirties viešpatijos sugrįžęs, skaidriai nušvito žmonijai ir gyvena bei viešpatauja per amžius. Amen.

(Romos mišiolas, 1987)

Giedrius Tamaševičius / Nušvitusi naktis, ugnies stulpas ir darbščios bitelės Apie Velykinį šlovinimą „Exsultet“