a product message image
{' '} {' '}
Limited time offer
SAVE % on your upgrade

Page 1

Kelionė

2020 m. Nr. I (13)

Apie dėkingumą Dvi tikrovės:

vienuoliai ir partizanai

Hospisas – gyvenimas pilnatvėje

Visiškas atvirumas:

didi ir pavojinga žmonijos svajonė

Tavo veidas – mano vidudienis


1.2% – parama neatvėrus piniginės Skirkite 1,2% paramą VšĮ „Aštuntoji diena“ ir prisidėsite prie jaukios, sąžiningos, gaivinančios oazės viešojoje erdvėje puoselėjimo.

Kviečiame prenumeruoti žurnalą „Kelionė“

Jūsų parama leis išlikti www.8diena.lt ir žurnalui „Kelionė“.

Paramą galite pervesti: Elektroniniu būdu adresu deklaravimas.vmi.lt užpildant formą FR0512 Nuo 2020 m. paramos skyrimo formą galima pildyti tik elektroniniu būdu, turint prieigą prie internetinės bankininkystės sistemos arba elektroninio parašo pagalba. Nemokant naudotis turimomis priemonėmis pagelbėti gali VMI darbuotojai, atvykus į vietos VMI skyrių.

Tai graži ir prasminga dovana jūsų artimiesiems. Lietuvoje: •

Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:

„Lietuvos pašto“ skyriuose, internetu www. prenumeruok.lt arba paskambinę Lietuvos pašto informacijos tel. 8~700 55 400 •

VšĮ „Aštuntoji diena“ (paramos gavėjo indentifi kacinis numeris) kodas

redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com •

internetu zurnalas.8diena.lt

Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 12 € Vieno numerio prenumeratos kaina – 3 €

303390409

Užsienyje:

Nedelskite, prašymai priimami tik iki gegužės 1 d.

redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com •

internetu zurnalas.8diena.lt

Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) 20 € (siuntimo kaina įskaičiuota)

Plačiau apie šį leidinį zurnalas.8diena.lt

Daugiau informacijos www.8diena.lt 8~655 04359 /8diena


Kelionė 2020 m. Nr. I (13) ISSN 2538-6948

Redakcijos palydėjimas Ir vėl į kelią. Piligrimystėje į kelionės tikslą dažnai keliaujama nužymėtais takais. Geltonos rodyklės veda į Santiagą de Kompostelą, mėlynos – į Fatimą... O kokiais ženklais sekdami nukeliausim į Dangaus Karalystę? Kokios spalvos rodyklių ieškoti? Kieno kelio klausti? Metropolitas Antonijus Surožietis išduoda paslaptį – taką į Karalystę nutiesia dėkingumas. .„Jei būtume tikrai dėmesingi tam, kas vyksta mūsų gyvenime, iš kiekvieno įvykio, kaip bitės, galėtume susirinkti dėkingumo nektarą“, – sako Surožietis. Dėkojimas, pasak jo, yra Dievo Karalystės ženklas, čia ir dabar keičiantis pasaulį. O Karalystė ateina nepastebimai... Ji jau yra tarp mūsų ir dar ne. Ar esam pakeliui? Ar tikrai judam TA kryptimi? „Jei žengėme devynis tūkstančius šimtą žingsnių nuo Dievo ir vieną – Jo pusėn, vadinasi, mes turime kryptį“, – drąsina Piotras Mamonovas. Kiekviena piligrimystė turi skirtingą intenciją. Viena – atgailos, kita – malonės meldimo, dar kita – dėkingumo. Taip norisi šiemet keliauti vediniems dėkingumo – už jau nukeliautus kelius ir už visas dovanas, kurios dar tik laukia. Laukia einančiųjų ir pastabiųjų, laukia tų, kurie viliasi, tų, kurie moka gėrėtis mažiausiu gėlės žiedu patvory ar aiktelt iš nuostabos, išvydus žvaigždes dangaus giedrumoj. Tų, kurie moka dėkoti vos išėję į kelią. Tuomet, tikiu, Viešpats šypsosi. Ir Jo šypsena mumyse atsispindi. Palaimintos kelionės drauge su „Kelione“!

Leidžia VšĮ „Aštuntoji diena“ Redaktorius

Gediminas Kajėnas Redaktoriaus pavaduotojas

kun. Kęstutis Dvareckas Nuotraukų autoriai:

Eugenijus Barzdžius, Gediminas Kajėnas, Evgenia Levin, Jūratė Micevičiūtė, Artūras Morozovas, Ignas Stanys, Rytis Šeškaitis ir kt. Piešinių autoriai:

Rima Sadauskienė, Paula Šabūnaitė Žurnalo maketas ir dizainas

Povilo Zaleskio Talkininkai:

Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, Rita ir Vaidotas Kvašiai, Dominyka Navickaitė ir kt. Kalbos redaktorė

Faustina Andrulytė SF Rėmėjas

Iš dalies remia projekto „Kultūra ir vertybės“ įgyvendinimą. Parama 2020 m. – 16 000 € Spausdino

UAB „BALTO print“

Tiražas 2000 egz. Formatas 210x280


12 4

6

6

Turinys Prisikėlimo kelionė 4

Apie dėkingumą

6

Dvi tikrovės: vienuoliai ir partizanai

Metropolitas Antonijus iš Surožo

Asmenybė 12

Apie Dievo sodą

Pokalbis su seserimi kazimieriete Edita Lidija Šicaite

Civitas 22

Sielogyda 36

38

Gražiausioji Saliamono giesmė: Tavo veidas – mano vidudienis Valdas Mackela

Šeima

Visiškas atvirumas: didi ir pavojinga žmonijos svajonė

44

„Tik vienas dalykas gyvenime tikrai garantuotas“

48

Aneta Gurnevič

Kevin Briggs

Į gilumą

10 000 valandų, arba Kas auklėja mūsų vaikus? Andrei Rogozianskij

Jūratė Micevičiūtė

30

Tiltas tarp savižudybės ir gyvenimo

10 šiuolaikinių mitų apie santuoką Dave Willis


68 38

Ugdymas 50

„Gludinant garsą, gludinasi ir žmogaus charakteris“

Pokalbis su Suzuki metodo mokytoja Sabina Kalibataite

Atmintis 58

Išryškintas gyvenimo kontrastų negatyvas Eddie Jaku

Nutylima tema 60

In Memoriam 88

Poklabiai apie kultūrą 68

„Muzika mums suteikė laisvę“

78

„Fotografija man – būdas suprasti žmogų“

Stasys Daugirdas

Artūras Morozovas

Atsisveikinimas su profesoriumi Arvydu Šliogeriu Andrius Navickas

Tikėjimo vartai 92

Nuo priešo prie draugo: Martynas Liuteris ir atalikų Bažnyčia Kun. Declan Marmion

98

Ar tikrai Biblija buvo perrašyta? Gabrielius E. Klimenka OPs

Sveikas, Gyvenime 102

Šešėlis V pasakojimas Rima Sadauskienė

78

44

Kelias į Gyvenimą. Penktas žingsnis Kun. Kęstutis Dvareckas

Dialogo erdvė 104

Atjautos šventyklos mūsų širdyse Dalai Lama XIV

Mozaika 112

Kasdienės mintys Piotras Mamonovas


Prisikėlimo kelionė

Apie dėkingumą Metropolitas Antonijus iš Surožo Gyvenime būna akimirkų, kai širdis užsidega dėkingumu, ir jei mes sugebėtume šį dėkingumą išsaugoti, ilgainiui jis peraugtų į gilų krikščionišką džiaugsmą. Deja, labai dažnai gyvenimo šaltis, skausmas, susierzinimas, pyktis ar net paprasčiausias inertiškumas sunaikina dėkingumą. Galiausiai, mūsų atmintyje lieka labai daug kartėlio ir nusivylimo, o dėkingumas išblėsta. Su tuo privalome kovoti iš visų jėgų, nes krikščioniško gyvenimo vaisiai turi būti džiaugsmas ir dėkingumas. Dėkingumo kelias prasideda nuo dėmesingo gyvenimo. Labai daug dalykų priimame kaip savaime suprantamus: esą natūralu, kad esame sveiki, nieko neskauda, gyvenimas teka ramiai, be didesnių problemų, kad bendraujame su žmonėmis, ir šie santykiai pripildo mūsų kasdienybę prasmės. Tačiau iš tiesų visa tai – tikras stebuklas, kuris vyksta prieš mūsų akis. Tai gerai supranta tie, kurie ilgai sirgo, kentė didelį skausmą ir dabar palengvėjo, kurie po ilgos nemigos pagaliau galėjo užmigti, ar tie, kurie sužinojo, kad išsisprendė beviltiškos atrodžiusios problemos. Jie jaučiasi dėkingi, ir jų širdys

4

prisipildo džiaugsmo. Tačiau palaipsniui tai užsimiršta, vėl grįžta susierzinimas, skausmas, pyktis, nes prie gero labai greitai priprantama. Jėzus Kristus kaip pamatinį krikščioniško gyvenimo akmenį įvardija neturtą. Ne materialinį neturtą – materialiai galima būti skurdžiumi ir vis tiek neturėti romios dvasios. Dvasios neturtas – tai įsisąmoninimas, kad visa, ką turime, yra Dievo dovana, o ne mūsų nuosavybė. Kūniškumas, su viskuo, kas iš jo kyla, yra padovanotas Dievo. Mes galime lavinti kūną, rūpintis jo sveikata, tačiau toli gražu ne viskas nuo mūsų priklauso. Jausmai? Kartais labai norisi visa širdimi atsiliepti į kito žmogaus nelaimę ar džiaugsmą, tačiau širdis išlieka abejinga kaip akmuo. Protas? Norėtųsi kažką gero, reikšmingo pasakyti žmogui, kuriam to labai reikia, tačiau galvoje tuščia – dykuma ir šaltis. Būtų galima tęsti, bet esmė, kad mumyse nėra nieko, kas visiškai nuo mūsų priklausytų, ką mes vien savo jėgomis galėtume išlaikyti ar ko galėtume atsisakyti.

Kelionė

2020 m.

Nr. I (13)


Evgenios Levin nuotrauka

Metropolitas Antonijus iš Surožo / Apie dėkingumą

Galiausiai, Dievui atiduosime sielą, kūną – žemei, o gyvenimo aplinkybės gali mus tik praturtinti arba nuskurdinti, bet negali „pergudrauti“ mirties. Šis supratimas gali sukelti liūdesį, ilgesį ar net neviltį. Tačiau nepamirškime: nors nieko neturime kaip savo nuosavybės, esame labai turtingi. Mūsų turtas yra mums padovanotas gyvenimas, kūnas, siela, draugystės – visko turime labai daug, ir tai yra Dievo ir žmogaus meilės ženklas. Jei mes galėtume ką nors pasisavinti, pavadinti tik savu, tarsi tai nepriklausytų Dievui, išgyventume ne Dievo Karalystės džiaugsmą, o tik savo egoizmo drungnumą. Jei įsisąmonintume, kad nieko, iš to, ką turime, negalime pavadinti savu, niekas mums nepriklauso, ir kartu suprastume, kad visa tai mums padovanota Dievo ir Jo siųstų žmonių – aplink mus pradėtų skleistis Dangaus Karalystė. Šalia esantys taptų nebe svetimi, bet Dievo pasiuntiniai, per kuriuos Jis mums padeda. Jei būtume tikrai dėmesingi tam, kas vyksta mūsų gyvenime, iš kiekvieno įvykio, kaip bitės, galėtume susirinkti dėkingumo nektarą. Dėkingumo už tai, kad galime laisvai kvėpuoti,

kad regime dangų, dėkingumo už santykius su kitais žmonėmis, už visa tai, kas nokina ir turtina mūsų gyvenimą. Teko skaityti liuteronų Katekizmą, kur pirmas skyrius skirtas Dievui, o antrasis – žmogaus dėkingumui. Autorius aiškina, kad jei tu suprasi, kas yra Dievas, kas yra tavo artimas, tai visas gyvenimas prisipildys džiaugsmo. Labai dažnai krikščionys kalba apie pareigas Dievui, nors tiksliau būtų kalbėti apie dėkingumą. Daug dalykų galime padaryti iš pareigos, tačiau tikrus žygdarbius galime nuveikti tik iš meilės, iš dėkingumo. Pažvelkime į šventuosius. Jie yra tikrieji meilės ir dėkingumo mokytojai. Turėtume juos pagerbti ne tik žodžiais, religinėmis giesmėmis, bet ir savo gyvenimu, gebėjimu dėkoti už visa tai, kas vyksta. Būti žmogumi – tai iki pat paskutinio atodūsio mokytis mylėti ir panašėti į Jėzų Kristų. Kelias – dėkojimas, kuris kartu yra Dievo Karalystės ženklas, čia ir dabar keičiantis pasaulį. Jei išmokstame tuo gyventi, būtinai pradeda skleistis džiaugsmo pumpurai, ir mūsų gyvenimas tampa dovana visiems aplinkiniams. Parengė V. N.

Kelionė

2020 m. Nr. I (13)

6–111 psl. praleisti

5


Mozaika

Kasdienės mintys Piotras Mamonovas Piotras Mamonovas (g. 1951) – poetas, muzikantas, aktorius. 1982 metais jo įkurta grupė „Zvuki Mu“ tuometinėje Sovietų Sąjungoje išsiskyrė savita psichodeline muzika bei tekstais, o koncertai virsdavo eksperimentiniais spektakliais, laužiusiais to meto scenos standartus. Po kelis dešimtmečius trukusio rokenrolinio gyvenimo P. Mamonovas ėmė praktikuoti krikščionybę ir tapo panašus į režisieriaus Pavelo Lungino filme „Sala“ jo paties įkūnytą vienuolį tėvą Anatolijų. Tačiau jis neapleido ir muzikos: iki šiol rengia sceninius pasirodymus su gitara rankose, dalindamasis savo kūrybiniais atradimais ir tikėjimo kelione.

• Aš nieko negiriu, nei peikiu. Man užtenka rūpesčių ir su savo paties purvu. Pasauliui pakaks, jei aš apvalysiu bent mažą dėmelę savęs. Išgelbėk save, ir to bus gana.

nalistas – parašyk gerą straipsnį. Surask kažką gero, sąžiningo, švaraus, kad į šį košmarą bent šiek tiek šviesos įneštum. Tai visuomet yra įmanoma. Darbe visi vagia? O tu pamėgink šiandien nevogti. Per dieną surūkai septynias suktines? Šiandien gal gali pasitenkinti penkiomis? Tai irgi gali būti krikščionybė. Judesys ir žygdarbis. Ir taip visur, visada, nuolatos. Gyvenk taip, kad kasdien bent šiek tiek į gera.

• Darbuotis reikia ir nėra ko dėl to liūdėti. Gyvenimas –

ne kurortas. Ir apskritai, netrukus visi pamažu mirsime. O ten jau kiekvienam bus pagal tai, kas ką spėjo nuveikti. Štai kodėl sakoma – skubėk daryti gera. Ir tai tikra tiesa…

• Lengva pasakyti – sunku padaryti. Išties sunku. Bet

jei labai pasistengsime, pabandysime suprasti, kad kito būdo gyventi paprasčiausiai nėra, tuomet mums pavyks.

• Meilė – tai ne jausmas, o dorybė. Tai gėris, kurį darome, • Gyvenimas kartais muša, bet tie smūgiai – vaistai. nesitikėdami nieko mainais. Meilės darbai atliekami be jokių išankstinių sąlygų. Štai, močiutė metro – užleisk • Jei mes matome kokią šlykštybę, vadinasi, ji yra mumyse. jai vietą. Nebūtina trykšti jausmais. Daryti reikia, daryti.

• Šventasis nuo nusidėjėlio skiriasi tuo, kad pirmasis išmoko mylėti.

Panašus jungiasi su panašiu. Kai sakau: „štai, vagišius eina“, tai reiškia, kad aš pavogiau – gal ne tūkstantį dolerių, bet vinį. Todėl neteiskite žmonių, o pirma pažiūrėkite į save.

• Mes domimės, kaip reikalai Bangladeše, koks po že- • Mokykitės pralaimėti ir dėl to neapgailestauti. mės drebėjimo gyvenimas Japonijoje. Kokio drebėjimo? • Jei žengėme devynis tūkstančius šimtą žingsnių nuo Kiekviename mūsų nuolatos vyksta drebėjimai. Žmogus skęsdamas šaukia „Padėkite!“ O mes jam: „Žinai, ten Japonijoje…“

• Jei esi pačiame dugne, vadinasi, tavo padėtis labai gera: tau nebėra daugiau kur – tik į viršų.

Dievo ir vieną – Jo pusėn, vadinasi, mes turime kryptį.

• Teisingai sakoma: karste kišenių nėra. Ką surinksi sieloje, su tuo ir gulėsi! Žmogaus gyvenimas – tartum spindulys. Jis turi pradžią, bet neturi pabaigos. Ar suprantate, kaip tai įdomu. Parengė G. K.

112

Kelionė

2020 m.

Nr. I (13)

Nuotraukos šaltinis pexels.com

• Jei esi poetas, sėsk ir parašyk gerą eilėraštį. Jei esi žur-


A. Navicko atrinkti aforizmai ir istorijos padės išlikti žmogumi ir nusišypsoti


Tapkite žurnalo „Kelionė“

bendrakeleiviais

ruokite Prenume siems e i m i t r a sau ir

Siųsk i bei si te tekstu s ūlyki te tem as

uose ašto“ skyri p s o v tu ie L Visuose „ ruok.lt w.prenume w w tu e rn Inte acijos ašto inform Lietuvos p 5 400 tel. 8~700 5 ail.com diena@gm El. paštu 8 iena.lt urnalas.8d z tu e rn te In

VšĮ „ A

štunto ji dien a“ Archit ektų 4 0 -21 LT- 041 22, Vil nius El. p. 8 diena @gma il.com

alą Platinkite žurn arapijoje savo mieste ar p

Paremk

ite žurn

alo leid

VšĮ „ A štu ntoji dien a“ Į.k. 30339 0 4 09 PVM LT10 0010154 4 17 Sąsk. nr. LT06 704 4 0600 07 98 4351 AB SEB b ankas

Tel. 8~655 04359 ail.com El. paštu 8diena@gm

Daugiau informacijos: www.8diena.lt facebook.com/8diena

imą

Profile for 8diena

Kelionė 2020 Nr. I (13)  

Ir vėl į kelią. Piligrimystėje į kelionės tikslą dažnai keliaujama nužymėtais takais. Geltonos rodyklės veda į Santiagą de Kompostelą, mėlyn...

Kelionė 2020 Nr. I (13)  

Ir vėl į kelią. Piligrimystėje į kelionės tikslą dažnai keliaujama nužymėtais takais. Geltonos rodyklės veda į Santiagą de Kompostelą, mėlyn...

Profile for 8diena
Advertisement