Paryžius
12 | Mano pasaulis
15min • 2012 m. birželio 8 d.
Rusijos branduolinės Rusija ginkluojasi – Lietuvos pasieniuose ruošiasi statyti dvi branduolines jėgaines: Baltarusijos Astravo atominę jėgainę ir atominę elektrinę Kaliningrade. Abu projektai prasilenkia tiek su tarptautiniais branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartais, tiek su ekonomine logika, todėl galima manyti, kad prie Lietuvos sienų numatomi branduoliniai reaktoriai yra Rusijos politikos dalis. Jurga Lapaitė
sienos, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Prie pietvakarinės Lietuvos sienos Rusija planuoja dviejų reaktorių Kaliningrado branduolinę jėgainę, kuri nuo Baltarusijos AE bus nutolusi ne daugiau kaip 300 kilometrų. Menkas atstumas iš principo nėra joks baubas, jei ne abejotina „Rosatom“ kuruojamų projektų vadyba. Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė teigia, kad abejonių abi „Rosatom“ atominės jėgainės kelia daug, tačiau į klausimus projektų vystytojai atsakinėti nėra linkę. Kalbėdama tiek apie Kaliningrado, tiek apie Baltarusijos projektą, G.Grigaitytė išskiria po 10 esminių trūkumų. Priekaištai abiem elektrinėms yra panašūs – vyksta statybos, nors nebaigtas poveikio aplinkai vertinimas, neadekvatūs aikštelių parinkimo principai, neatlikti jų seisminiai tyrimai, nėra avarinės parengties planų, neatsakyti klausimai dėl reaktorių aušinimo ir pan., spjaunant į visus Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) reikalavimus. Avarijos atominėje jėgainėje atveju pavojingiausia radioaktyviųjų medžiagų
redakcija@15min.lt 2011–2020 metų energetikos strategijoje Baltarusija deklaruoja, kad nori sumažinti savo energetinį priklausomumą nuo Rusijos. Planuojama pastatyti 1000 MW anglimi varomą jėgainę, 4 hidroelektrines, kurių bendra galia siektų 120 MW, 300 MW galios vėjo jėgainių. Didžiausią indėlį į energetinę nepriklausomybę neva turėtų įnešti 2400 MW branduolinė jėgainė. Šiuo metu Baltarusija 90 proc. šalyje suvartojamų dujų (apie 22 mlrd. kubinių metrų per metus) importuoja iš Rusijos. Skaičiuojama, kad Astravo aikštelėje pastatyta atominė elektrinė sumažintų dujų importą ketvirtadaliu. Tačiau dviejų reaktorių branduolinės jėgainės statybą, kuri turėtų kainuoti apie 9 mlrd. JAV dolerių, finansuos ne kas kitas, o Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Todėl galima manyti, kad tai yra ne Baltarusijos energetikos sektoriaus pertvarka, o Kremliaus su Aliaksandro Lukašenkos palaiminimu vykdoma užsienio politika.
Branduolinė sostinė?
Baltarusija branduolinę jėgainę ketina statyti vos per 23 kilometrus nuo Lietuvos
~200 km
Talinas
Ryga
~260 km
Stokholmas ~550 km
Varšuva
~310 km
Kopenhaga ~620 km
Minskas ~370 km
~520 km
Berlynas
~640 km
Helsinkis Oslas
Talinas
10
0
km
30
Ryga
0
km
Stokholmas
Kopenhaga
Vilnius
Varšuva
Berlynas Briuselis Liuksemburgas
Praha
Viena
Bratislava Budapeštas
Bernas Ljublijana
Zagrebas
Bukareštas
Belgradas
Sarajevas Priština Podgorica Skopjė
Sofija
km
Kaliningrado AE
Vilnius
Lietuva, vertindama Kaliningrado ir Baltarusijos atominių elektrinių projektus, išskiria po 10 esminių trūkumų. Rusija pančioja Baltarusiją
Apie Baltarusijos sprendimą statyti atominę jėgainę Astravo aikštelėje Lietuva sužinojo iš spaudos, nors, kaip numato Jungtinių Tautų Espoo konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, pirmiausia apie savo planus Baltarusija raštu turėjo pranešti kaimynėms. Neatsakytų klausimų apie Baltarusijos projektą lieka daug. Pagrindinis klausimas – kodėl pasirinkta būtent Astravo aikštelė, kodėl nebuvo analizuojamos kitų aikštelių alternatyvos. Taip pat neaišku, kaip bus aušinama Astravo elektrinė. „Fukušimos AE avarija įvyko dėl kompleksinių problemų: dėl galingo žemės drebėjimo ir po jo kilusio cunamio nutrūko elektros Pirmasis Kaliningrado atominės tiekimas, sutriko reaktorių auelektrinės reaktorius turėtų pradėti šinimas, dėl to temperatūra veikti 2017 metais, antrasis – pakilo iki tiek, kad reaktoriu2018 metais. je įvyko sprogimas. Ignalinos 2340 MW galios Kaliningrado AE bus AE aušindavo Drūkšių ežeras, statoma netoli Nemuno (atstumas jį numatyta naudoti ir Visaginuo AE iki Nemuno – apie 13 no AE. Baltarusijos AE numakilometrų), nuo Lietuvos sostinės tyta aušinti vandeniu iš Neries ji bus nutolusi per 200 kilometrų. upės, kuri yra nutolusi 10 kiSkaičiuojama, kad Kaliningrado lometrų nuo objekto. Be to, AE statybos kainuos per 9 mlrd. Maskva jėgainę JAV dolerių. Branduolinę yra didelis aukščių skirtumas. numatoma aušinti Nemuno vandeniu. Aikštelė yra 42 metrais aukščiau už upę. Vadinasi, reikia paduoti vandenį į viršų, o tam reikia papildomų pajėgumų, kad būtų garantuotas nenutrūkstamas elektros tiekimas“, – paMinskas sakojo G.Grigaitytė. URM atstovės teigimu, šis klausimas nuolat užduodamas Baltarusijai, tačiau atsakymo nesulaukiama. Astravo aikštelėje prieš 100 metų vyko žemės drebėjimas, todėl Kijevas būtina atlikti seisminius tyrimus ir išsiaiškinti, kokia yra žemės drebėjimo tikimybė. Tačiau Baltarusija tuo nesirūpina. G.Grigaitytė teigė, kad kitas didelis Astravo projekto trūkumas yra tas, kad BaltaruKišiniovas sija niekada nebuvo branduolinė valstybė, 10 00
Artimiausios sostinės
sklaidos zona siekia 50 kilometrų spinduliu, taigi, jei Baltarusijos AE ištiktų branduolinė avarija, Vilnius turėtų išsikelti. „Jeigu tas objektas bus nesaugus, avarijos atveju reikės evakuoti visą Vilnių. Tai mums reikštų ir visišką destabilizaciją valstybėje, nes Vilniuje yra valstybės institucijos, Vyriausybė, Seimas“, – G.Grigaitytė pabrėžė, kad tokios prielaidos nėra iš piršto laužtos – šių projektų sauga Lietuvai iš tiesų kelia milžinišką susirūpinimą ir gali tapti neperžengiama ilgamete kliūtimi visaverčiams Lietuvos ir Baltarusijos santykiams.
taigi neturi ir jokios patirties – nesukurta teisinė bazė, nėra branduolinio objekto nepriklausomo reguliatoriaus. „Todėl neatsakingas požiūris į tokio objekto vystymą kelia mums nuostabą. (...) Kiekviena šalis, turinti branduolinį objektą, turi nepriklausomą reguliatorių. Specialistai išugdomi ne per vieną dieną, jie rūpinasi licencijos išdavimu, prižiūri objektą. Labai svarbu, kad reguliatorius turėtų nepriklausomą statusą, nepriklausytų nuo politinių srovių. Baltarusijoje nėra atominės energetikos vystymo patirties, teisinės bazės, reguliatoriaus, tai apie kokį atominės energetikos projektą mes galime kalbėti“, – sakė URM atstovė. Nesulaukdama atsakymų iš Baltarusijos, Lietuva 2011 m. birželį pateikė skundą Jungtinių Tautų Espoo konvencijos sekretoriatui Ženevoje. Šių metų kovo mėn. įvyko pirmasis šio skundo svarstymas ir Baltarusija buvo paprašyta iki rudens pateikti atsakymus į Espoo konvencijos klausimus. Lietuva abejoja ir tuo, ar Baltarusija taps mažiau energetiškai priklausoma nuo Rusijos pasistačiusi savo atominę jėgainę, nes gali atsitikti priešingai nei deklaruojama. „Gal ir yra argumentų už tai, kad Baltarusijai reiktų pastatyti atominę. Visų pirma dėl švaresnės energetikos, o taip pat mažinti priklausomybę nuo pagrindinio energetinių išteklių tiekėjo – Rusijos. Bet kyla dar daugiau klausimų, kaip sumažins Baltarusija tą priklausomybę, kai pati Rusija stato Baltarusijos elektrinę ir nurodo sąlygas, kaip turės būti panaudota elektra, pagaminta Baltarusijoje. Šitaip Baltarusija visiškai praranda savarankiškumą“, – dėstė G.Grigaitytė.
Kaliningrado ambicijos
Kaip minėta, priekaištai Kaliningrado ir Baltarusijos projektui yra panašūs. Kaliningrade, kur turėtų iškilti 2400 MW galios Baltijos elektrinė, žemės drebėjimas vyko visai neseniai – 2004 metais, tačiau seisminiai tyrimai ir čia nėra vykdomi, nesistengiama aiškintis, kokia galėtų būti kitos avarijos tikimybė. Kaliningrado elektrinę numatoma aušinti Nemuno vandeniu, tačiau iki Nemuno nuo parinktos aikštelės – daugiau nei 10 kilometrų, upė yra 15 metrų žemiau nei aikštelė, todėl ir vėl lieka neaišku, kaip bus užtikrintas reaktorių aušinimas. Be to, reaktoriai, kurie išdygs Lietuvos pasienyje, nebus apsaugoti nuo teroristų.
Jeigu tas objektas bus nesaugus, avarijos atveju reikės evakuoti visą Vilnių. Tai mums reikštų ir visišką destabilizaciją valstybėje.