„MUZIKINĖS KAUKĖS“ NUGALĖTOJA
Kristina RADŽIUKYNAITĖ Nebebijau būti negraži
Nr. 6 (797) 2019 m. vasario 7 d.
DĖL KO SKAUDA GALVĄ „OSKARŲ“ CEREMONIJOS ORGANIZATORIAMS
Kristupas
SABOLIUS Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur
Vengia madingo mokslininko etiketės
Kristina
KAZLAUSKAITĖ Nemoku vaidinti meilės, kai jos nebėra
„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Rimutės Večeraitės makiažas Raimondos Alinskienės šukuosena
viršelio istorija
Geriau jau
pabūsiu
viena Guviai suvelti blondinės plaukai, ryškokas makiažas ir... strykčiojantys velniukai akyse. Tokia Kristina KAZLAUSKAITĖ (65) žvelgia į žiūrovus iš kino ekrano: tik ką įvykusi filmo „Ir visi jų vyrai“ premjera vėl visiems priminė aktorės vardą ir atskleidė itin moterišką jos pusę. „Ką jūs, ką jūs, juk tai – tik vaidmuo, – mojuoja rankomis Kristina, o paskui slapčia šypteli: – Bet panašumų į tikrąją mane, neslėpsiu, ten yra...“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
24
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
25
„MaxMara“ suknelė, „Ginger Tail“ aksesuarai
„Puanto“ drabužiai, fotografuota fotostudijoje „Brazzi“ Vilniuje
Anksčiau lakstydavau
po sceną kaip beprotis
įvykis
Dar prieš pusmetį Gabrielius ŠURNA (21) buvo tiesiog paprastas vaikinas iš Kelmės, mėgstantis muziką ir su bendraminčiais subūręs grupę „Good Time Boys“. Bet vieną rytą vaikinai pabudo garsūs: jie nugalėjo televizijos projekte „X Faktorius“, ir ši pergalė grupės ateitį nuspalvino kur kas ryškesnėmis spalvomis. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
G
abrieliau, pabudęs rytą po pergalės „X Faktoriuje“ iš tiesų pasijutai žvaigžde? Panašiai (šypteli). Nuo pat ryto užplūdo žmonių skambučiai, nepaliko ramybėje žiniasklaida, per dieną teko apsilankyti net trijose televizijos studijose. Tiesą sakant, visų žurnalistų klausimai – maždaug tokie patys, bet pasitaikė ir skirtingų – tai visai įdomu. O žmonėms įdomu, iš kur Lietuvoje atsirado tokio puikaus balso vokalistas. Aš esu iš Kelmės, Vilniuje gyvenu tik nuo rugsėjo – pradėjau 38
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Teodoro Biliūno / „ŽMONĖS Foto“ ir Vido Černiausko nuotraukos
Gerų berniukų pergalės džiaugsmas. Iš kairės: Mantas Ralovėcas, Grigas Andrulis, Gabrielius Šurna ir Pijus Oras
studijuoti popmuziką Vilniaus kolegijoje. Visi grupės nariai mokosi šios specialybės, tik Grigas iki šiol Kaune studijavo aviacijos inžineriją, bet išėjo akademinių atostogų. Dabar jau visi eisime akademinių. Aišku, galėtume verstis per galvą ir viską spėti, bet labiau norime skirti dėmesio muzikai ir dar turėti šiek tiek laisvalaikio. Iš kur tavoji muzika? Atėjo iš šeimos? Mano tėtis – muzikantas, fortepijono ir pianino mokytojas, dabar jau išėjęs į pensiją. Išsiaiškinome, kad visų grupės narių tėvai klausėsi teisingos muzikos, senojo roko – „Queen“, „Deep Purple“, AC/DC. Jie mus ir atvedė į muzikos pasaulį, o tada jau patys pradėjome kurti. Repetuodavome savo mokykloje – Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje. Muzikos mokytojas Svajūnas Klimas, mūsų geras draugas, labai padėjo. Jis netgi darydavo tai, ko negalima, – duodavo kabineto raktą ir mes repetuodavome, net albumą pradėjome įrašyti. Esame labai jam dėkingi. Klausantis tavo galingo balso galima pamanyti, jog daug metų dirbai su vokalo mokytoju. Nebuvo jokių mokytojų... Mano tėtis dainuoja, tad kažkada jo paklausiau, ką daryti, kad geriau pavyktų. Jis atsakė labai paprastai: „Tiesiog dainuok.“ Manau, tai buvo geriausia pamoka. Pas vokalo mokytoją nueičiau nebent patarimo pasiklausti, bet visiškai atsiduoti į svetimas rankas man būtų nelabai priimtina, – tuomet leidi jam iš savęs lipdyti, ką nori, ir prarandi unikalumą. O juk išskirtinumas – patraukliausia atlikėjo savybė. Kaip jums kilo mintis dalyvauti „X Faktoriuje“? Sėdėjome namie pas bičiulį Grigą, gurkšnojome arbatą ir jo mama pasakė: „Gerai jūs, vaikai, grojate, bet kas iš to – vis tiek sėdite savo kaime. Gal eikite į „X Faktorių“, kad jus daugiau žmonių išgirstų?“ Iš pradžių numojome ranka, bet paskui susimąstėme: o gal kas nors iš to išeis? Ir matote, kas po šešių mėnesių iš to išėjo (juokiasi). Per atranką dainavome šiek tiek juokingą savo kūrybos dainą – tai buvo pavojingas žingsnis, nes sunku iš jos suprasti, talentingi mes ar ne. Vis dėlto Saulius Urbonavičius-Samas įžvelgė mūsų gabumus ir kitus teisėjus paragino patikėti, jog galime dar kažką parodyti. Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Nebesutrinku, kai žiūrovai atkreipia dėmesį ne į mano muziką, o, pavyzdžiui, į žydras akis. Kiekvienam – savas kabliukas.
Pastebėjau, kad per tą pusmetį labai pasikeitė jūsų šukuosenos – matyt, įvaizdžio kūrėjai gerokai su jumis padirbėjo. Kas dar pasikeitė? Su manimi dar palyginti mažai eksperimentavo, daugiau su kitais grupės nariais (šypsosi). Geriausia tai, kad išmokome šou gudrybių, pamatėme, kaip viskas vyksta televizijos užkulisiuose. Kai kameros išjungtos, ten vyksta patys įdomiausi dalykai! Išmokome šou biznio strategijų: nebesutrinku, kai žiūrovai atkreipia dėmesį ne į mano muziką, o, pavyzdžiui, į žydras akis. Juk kiekvienam – savas kabliukas: vieniems patinka muzika, kitiems – muzikantų akys, šukuosenos ar raumenys. Bet svarbiausia – kabliukas užmestas, žmogus sudomintas. Jūs, manau, tikėjotės pergalės? Maždaug prieš tris savaites jau atsirado tikėjimas, kad viskas bus gerai. Pamatėme, kaip žmonės mumis tiki, – tuomet kodėl patys turėtume netikėti? Prieš pat finalą susirgau – prikibo virusas. Dar ir dabar gydausi, tuoj eisiu pirkti antibiotikų... Finalo dieną išgėriau keturias paracetamolio tabletes, dar antibiotikų – svarbiausia buvo numušti temperatūrą. Aišku, viso koncerto tikriausiai nebūčiau išdainavęs, bet trims dainoms jėgų tikrai užteko. O ką veiksite su laimėtais 15 tūkstančių eurų? Vieningai nusprendėme, kad visi kartu išvyksime į kelionę: labiausiai tikėtina kryptis – Marokas. O paskui matysime: ketiname išsinuomoti studiją, repetuoti, ruoštis koncertams. Norime kuo greičiau išleisti savo singlą, metų pabaigoje – ir albumą. Ir, aišku, kažkiek pinigų palaidysime visokioms pramogoms. Pavyzdžiui, kaip tik šiuo metu labai skaniai vakarieniaujame. Kur? „La Crêpe“. Skanūs blynai, tai smaližiaujame. Ir turbūt telefonuose skaitote merginų žinutes, kurios visuomet užplūsta televizijos projektų nugalėtojus... Smagus, aišku, tas dėmesys ir žinutės. Bet greitai pabosta, tiesą pasakius... Labiau vertinu ne žinutes, o gyvus susitikimus. Už žinutes niekas neprisiima atsakomybės, todėl bendravimas akis į akį šimtą kartų vertingesnis. Būtent toks dėmesys man patinka. Ypač iš merginų... 39
interviu
„Dalyvauti televizijos šou man būdavo tas pats, kas tikrinti momentinį loterijos bilietą: svarbu ne laimėjimas, o procesas. Pasirodo, nugalėti – labai malonu“, – prisipažįsta praėjusį šeštadienį projekte „Muzikinė kaukė“ užtikrintą pergalę šventusi aktorė, dainininkė Kristina RADŽIUKYNAITĖ (26). REMIGIJA PAULIKAITĖ
40
ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt
Nebebijau būti
E
su dalyvavusi daugybėje įvairių televizijos projektų, bet iki šiol nė sykio nebuvau nugalėjusi. Buvau taip pripratusi pralaimėti ir bausti save, kad tai tapo norma. Tad šįsyk laimėti buvo keista. Tai – nauja, įdomi patirtis, – neslepia Kristina. – Visada atrodė, kad su pergale turėtų užplūsti vien teigiamos emocijos. Taip, labai malonu, kai žiūrovai įvertina sunkų darbą. Tačiau kartu kažkaip nepatogu prieš kitus kolegas: savęs vis dar klausiu, ar tikrai tos pergalės nusipelniau. Kaip visada aš, jautruolė, noriu gelbėti pasaulį, man reikia, kad visi būtų laimingi!“ „Muzikinės kaukės“ žiūrovai tave labai palaikė nuo pat pradžių. Kaip manai, kodėl žmonės tave myli? Manau, kad tai – nepaaiškinama chemija, kuri tarp atlikėjo ir žiūrovų įvyksta tik tada, kai jis save jiems atiduoda šimtu procentų. Pirmą kartą į televiziją atėjau paauglė. Neįsivaizdavau, kokia turiu būti. Mama patarė vienaip, aš galvojau kitaip, o prodiuseriai pasakė, kad aprengs blizgančia suknele ir padarys iš manęs seksualią divą. Kai tau šešiolika – dar nelabai supranti, kas ta diva, todėl visai susipainioji, nebežinai, kas esi ir kuo norėtum būti. Rasti savo identitetą – be galo svarbu. Žiūrovai gali tave įsimylėti tik tada, kai pati save pamilsti be visų blizgančių drabužių ir priklijuojamų blakstienų. Tokią, kokia esi iš tiesų. Tikrai taip anksti – šešiolikos – prasidėjo žygis per televizijos projektus? Taip, prieš dešimt metų... Simboliška, bet tada „Lietuvos talentuose“ pasirodžiau su Whitney Houston daina „I Will
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Ugnės Ežerinskaitės makiažas, „Zara“ drabužiai, aksesuarai ir avalynė, fotografuota restorane „Pachamama“ Vilniuje
negraži Always Love You“: ir praėjusį šeštadienį „Muzikinėje kaukėje“ šis kūrinys buvo finalinis. Man, šešiolikmetei, tuomet tai buvo kietas riešutėlis. Dabar tą dainą jaučiau ir atlikau visai kitaip. Matyt, viskas turi savo laiką ir vietą – aš tikiu likimu. O prasidėjo mano kelias irgi labai lemtingai. Nors dainavau jau tada, kai dar bėgiojau su sauskelnėmis, apie tokį amatą niekada rimtai nesvarsčiau. Nekaltas kvietimas į muzikinį projektą padėjo suvokti, kad tai – mano pašaukimas, gyvenimo meilė, mano esmė. Ir padovanojo ne tik puikią patirtį, bet ir sveikatą. Paauglystėje turėjau problemų su širdimi, buvau ne kartą nualpusi, todėl labai reikėjo širdies darbą registruojančio aparato. Reportaže, rengtame laidai, apie tai užsiminiau. Mane išgirdo, įvyko stebuklas ir aš gavau tą aparatą. Kaip tavo širdis dabar? Apie buvusią bėdą man primena tik randas. Gydytojai sako, kad ligą išaugau. Kai tik įdėjo aparatą, nustojau alpti. Ketverius metus su juo gyvenau. Neslėpsiu, kompleksuodavau dėl jo, nes toje vietoje, kur buvo implantuotas, buvo matyti nemažas iškilimas – sulaukdavau įvairių komentarų bei klausimų. Laukiau dienos, kada su juo galėsiu atsisveikinti. Dabar prisimenu su šypsena, bet paauglei tai buvo dar vienas kompleksas prie visos puokštės kitų. Dėl ko dar augdama jauteisi nevisavertė? Nežinau, ar gimsta moterų, kurios sau visada patinka tokios, kokios yra... Aplink mane buvo daug kompleksuojančių dėl papildomų lašinukų. Maniau, normalu, kad ir aš esu sau negraži. Dabar suvokiu, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas. Labai ilgai sau atrodžiau per daug apkūni. Ta problema – ilgas, toksiškas procesas. Pradinėse klasėse buvau putlesnis vaikas – sulaukdavau bendraamžių pašaipų. Paauglės galvoje po truputėlį tai pradėjo virsti didele tragedija. Atrodyti gražiai
41
Vikos Paškelytės nuotraukos, fotografuota Vilniaus universitete
Šimto vaidmenų atlikėjas
profesio nalai
Kaip akademinio pasaulio žmogui tapti populiariam, autoritetu kelioms kartoms? Filosofui Kristupui SABOLIUI (39) nereikia ginčytis, kad yra nemažai žinomas dėl darbų įvairovės, lengvai įsimenamas ir dėl įvaizdžio – nepaklusnių garbanų bei akinių stilingais rėmeliais. DALIA MUSTEIKYTĖ 46
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Neturiu vienareikšmiško atsakymo, o kartu manęs turbūt nelabai domina save kuo nors pavadinti. Bet viskas, ką darau, yra susiję. Akademiniais darbais mėginau suprasti, kas yra vaizduotė ir kūrybingumas. Kartu pats kūrybą praktikuoju, nes esu rašantis žmogus. Man visada rūpėjo ir veikti, ir apmąstyti savo veiklą. Taip judant nuo vieno poliaus prie kito keliai susikerta: juk filosofija irgi yra kūrybos, rašymo forma, o tai, ką daro menininkai, – filosofijos. Kita vertus, veiklos rūšių tiek daug, nes man patinka keisti vaidmenis. Apskritai į savo tapatybę žiūriu ironiškai, o kartu – filosofiškai. Kiekviena paskaita, ko gero, yra performansas, mažas vaidinimas? Be abejo. Man labai brangus momentas, kai atėjus į auditoriją tenka vis iš naujo užmegzti santykį su dar nepažįstamais žmonėmis. Niekada iki galo nežinai, kaip teks kalbėti. Jeigu auditorija didelė, kartais prabyli kaip mitinge, kur reikia iš karto prikaustyti dėmesį. Kamerinėje aplinkoje svarbu įsiklausymas ir atsakymai į klausimus.
Šiandien dažniausiai turiu malonumą dirbti su žmonėmis, kurie žino, kodėl pasirinko mano kursus.
M
adingas mokslininkas?.. Mano santykis su mada – kritiškas“, – iš po tų rėmelių sulaukiu nustebusio žvilgsnio, kol maišome savo arbatas jaukia kavine virtusioje buvusioje Užupio žuvų parduotuvėje. Filosofas, rašytojas, vertėjas, Vilniaus universiteto docentas ir Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, Platono laiškų vertėjas, studijų metais savo namuose įkūręs alternatyvų kultūros žurnalą „Pravda“, jį redagavęs, geriausio 2014-ųjų lietuviško kino filmo „Lošėjas“ scenarijaus bendraautoris, vienas iš Kūrybingumo mokyklos steigėjų. Jei pridėčiau nagrinėjamas temas, darbus teatre, knygų pavadinimus ir mokslo vietas, šiame interviu tektų dėti tašką – nebeliktų vietos. Kas esate išties? Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
47
pažintis
Kai kova baigiasi, būna labai gražu... 52
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Gretchen Lanham nuotrauka
„Prieš klausytojus aš – šokiruojantis, kontroversiškas, trokštantis dėmesio, tačiau kai nulipu nuo scenos – labai ramus, šiek tiek drovus, ir man tai patinka“, – sako Chrisas Corneris
„Daug metų praleidau kovodamas su savimi, su kankinančiomis juodomis mintimis ir tą kovą perkėliau į muziką“, – sako ekstravagantiškasis britų atlikėjas Chrisas CORNERIS (45), geriau žinomas kaip IAMX, surengęs pasirodymą Vilniaus menų fabrike „Loftas“. GABRIELĖ VALAITYTĖ
L
ietuvoje IAMX lankėsi jau antrą kartą – 2016-aisiais vykęs koncertas „Lofte“ sulaukė nemenkos sėkmės. Šįkart atlikėjas pristatė savo naujausią, jau aštuntąjį, albumą „Alive In New Light“, atsiradusį po beveik ketverius metus trukusios sunkios kovos su depresija. Muzikos pasaulyje Chriso Cornerio pavardė tapo žinoma dešimtojo dešimtmečio viduryje – tuo metu jis aktyviai koncertavo su elektroninės šokių muzikos ir trip-hop projektu „Sneaker Pimps“. Šiaurės Anglijoje, Hartlepule, susibūrusi grupė gyvavo ilgiau nei dešimtmetį, išleido tris studijoje įrašytus dainų rinkinius ir, nors itin garsi netapo, prieš du dešimtmečius retame elektroninės muzikos vakarėlyje neskambėjo jos hitai „6 Underground“ ar „Spin Spin Sugar“. 2004-aisiais Corneris pradėjo solinę karjerą – pasinėrė į synth-pop, gotikinio bei industrinio roko gelmes, ir transformavosi į IAMX – keistą, ekstravagantišką, provokuojantį scenos personažą, įspūdingų pasirodymų metu panardinantį gerbėjus kone į transo būseną. Chrisas Corneris viešai kalba apie jį kamuojančią depresiją bei sudėtingą kelionę pasveikimo link. Sunkią ligą atlikėjas netgi yra pavadinęs geriausiu dalyku, kuris jam kada nors yra nutikęs. Ne todėl, kad patinka melancholija, o todėl, kad iš jos išsilaisvinus pasaulis pasirodė esąs dar gražesnis. Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Esate sakęs, jog albumo „Alive In New Light“ dainose atsispindi jūsų kova su depresija. „Alive In New Light“ yra apie ilgą gydymosi nuo depresijos kelionę. Naujų būdų pažvelgti į pasaulį ieškojimą. Mano vietą jame. Albumas simbolizuoja viltį, kad pasibaigus sunkiai kelionei ateitis bus kur kas šviesesnė. Muzika man padėjo pabėgti nuo pilkos realybės, o kūryba tapo puikia terapija. Jūsų muzika lyginama su „Depeche Mode“, „Nine Inch Nails“, „Placebo“... Kokie muzikantai ar grupės jums – autoritetai? Žmonės nori mane įsprausti į tam tikrus muzikos žanrų, kategorijų rėmus – ir tai yra gerai. Aš neprieštarauju. Man tiesiog nerūpi. Niekada nesiekiau apibrėžti tikslaus savo kūrybos žanro ar muzikos stiliaus. O asmenybių, kurios mane įkvepia, sąrašas – pernelyg ilgas, kad galėčiau išvardyti. Pavyzdžiui, man labai patinka Frankas Sinatra. Negaliu išskirti kelių atlikėjų ir sakyti, kad būtent jie mane labiausiai paveikė. Tai būtų pernelyg paprasta. Kaip dažniausiai vyksta kūrybinis procesas – laukiate, kol aplankys įkvėpimas, ar tiesiog užsirakinate studijoje ir dirbate? Negali savęs užrakinti ir kažko tikėtis. Įkvėpimas priklauso nuo tavo sąmonės, susikaupimo, tačiau, be abejo, yra ir natūralus ritmas. Kas metus ar pusantrų surenku savo mintis ir 53
Geriausias restoranas – jūsų virtuvė! Tokiu šūkiu vadovaujasi tinklaraštininkas, kulinaras Aurimas PETRIKAS (22). O jis žino, ką sako, – nors ir jaunas, jau spėjo pasisemti patirties darbuodamasis JAV restoranų virtuvėse.
virtuvė
DOVILĖ LEBRIKAITĖ
K
iek Aurimas save pamena, tiek stebėdavo prie puodų besisukinėjančią mamą. Sulaukęs vienuolikos išdrįso paprašyti: „Leisk man pabandyti.“ Ir pabandė – firminė mamos vištiena išėjo tiesiog puikiai. „Po to karto pradėjau vis dažniau save bandyti virtuvėje, ėmiau žiūrėti Jamie Oliverio laidas ir... užsikabinau. Galiausiai ėmiau kepti pyragus, mėginti įvairiausius receptus iš knygų, – pasakoja. – Dabar gaminu dar dažniau nei vidurinėje. Grįžęs iš JAV susitelkiau į mokslus ir kol kas nedirbu, todėl stengiuosi bent namie nepaleisti virtuvės. Gamindamas aš atsigaunu.“ Mamos vištienos Aurimas jau nebegamina – prieš dvejus metus vaikinas išbraukė mėsą iš raciono. Tik kartais tenka nusižengti savo skoniui ir įsitikinimams – dirbdamas nespecializuotame restorane mėsą ruoši, nepaisydamas to, valgai ją ar ne. „Mano pagrindinė taisyklė – reikia absoliučiai viską ragauti. Negalima daryti taip, kad pagamini visą patiekalą ir tik tada ragauji. Reikia ragauti gaminant, kad nepadaugintum ar nepagailėtum kurių nors prieskonių.“ Jaunasis kulinaras įsitikinęs, kad ne įrenginių gausa ir produktų kaina lemia galutinį rezultatą. Sumanumas ir įgūdžiai – štai du svarbiausi veiksniai, norint pasigaminti nepamirštamą vakarienę. „Iš savo patirties sakau: nereikia įmantrių priemonių tam, kad namuose paruoštum restorano lygio maistą. Ir iš paprasto galima išspausti maksimumą. Menas iš pigių produktų pagaminti gerą patiekalą“, – tikina Aurimas.
Gamindamas aš
atsigaunu
Šokoladiniai keksiukai su maskarponės kremu ir šilauogėmis
68
150 g juodojo šokolado 130 g sviesto 4 vidutinio dydžio kiaušiniai 120 g cukraus 120 g aukštos kokybės miltų 100 ml pieno 60 g šviežių arba šaldytų šilauogių 300 g grietinėlės (36 proc. riebumo)
1.
100 g cukraus pudros 300 g maskarponės sūrio violetinių maistinių dažų (nebūtinai) Į puodą Aurimas įpila šiek tiek vandens ir pastato virš jo dubenį taip, kad dugnas neliestų vandens. Įjungia viryklę ir tokioje garų vonelėje išlydo šokoladą su sviestu.
2. Kitame dubenyje plakikliu plaka kiaušinius su cukrumi tol, kol tūris šiek tiek padidėja, masė pašviesėja. 3. Pravėsusį šokoladą plona srovele pila į kiaušinius, nepaliaujamai viską plakdamas plakikliu. Plaka pačiu Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Vegetariški taco su meksikietiška salsa „Pico de Gallo“ 1 pakuotė tortilijų paplotėlių 4 pomidorai 1 raudonasis svogūnas 4 skiltelės česnako 2 šaukštai rudojo cukraus 1 šaukštelis aitriųjų paprikų dribsnių 2 šaukštai sojų padažo 300 g konservuotų raudonųjų pupelių 1 didelė sauja salotų lapų tarkuoto čederio pabarstyti (galima rinktis ir bet kokį kitą mėgstamą sūrį) 1 žalioji citrina
„Pico de Gallo“ reikės: 2 pomidorų, mažo baltojo svogūno, saujelės kalendrų lapelių, aitriosios paprikos, šaukšto alyvuogių aliejaus, pusės žaliosios citrinos sulčių, druskos, pipirų pagal skonį 1.
Aurimas nuplauna ir supjausto paplotėlių įdarui skirtas daržoves: pomidorus, raudonąjį svogūną, česnakus. Į gerai įkaitintą puodą įpila šlakelį aliejaus ir suberia svogūnus bei česnakus. Viską kepina maždaug 5 minutes, tada įberia rudojo cukraus, aitriųjų paprikų dribsnių, supila sojų padažą. Dar kelias minutes patroškina.
2. Į puodą sukrečia konservuotas pupeles, pomidorus. Viską troškina ant vidutinės ugnies 15 minučių. Tuo metu nuo troškinio pernelyg nenutolsta – vis pamaišo, kad daržovės neprisviltų.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
3. Visgi prie puodo nebūtina budėti, todėl radus laisvą minutę Aurimas pataria pasigaminti salsą: kubeliais supjaustyti pomidorus ir baltąjį svogūną, susmulkinti kalendras, jei norisi daugiau aštrumo – gabalėlį aitriosios paprikos. Visus ingredientus jis užpila aliejumi, žaliosios citrinos sultimis, pabarsto druska ir pipirais. Viską gerai išmaišo ir, kaip liepia jo pagrindinė virtuvės taisyklė, paragauja, ar pakanka aštrumo ir prieskonių.
mažiausiu greičiu, palaipsniui jį didina. Į gerai išplaktą masę suberia sijotus miltus – vėl viską plaka pačiu mažiausiu greičiu. Tada supila pieną ir viską išplaka, nustatęs vidutinį plakiklio greitį. 4. Šilauoges į tešlą atsargiai įmaišo mentele. Aurimas skuba įspėti, kad šaldytas uogas būtina atitirpinti. Kitu atveju tirpstantys skysčiai neleis keksiukams iškilti. 5. Keksiukų skardą iškloja popierinėmis formelėmis, tešlos įkrečia šiek tiek daugiau nei iki pusės, nes keksiukai dar kils. Pašauna į iš anksto iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepa 15–20 minučių. Ar iškepė, patikrina mediniu dantų krapštuku: jei įsmeigtas į Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
4. Šiuo momentu įprastai Aurimas jau būna užbaigęs ir padažą, ir paplotėlių įdarą, tad kepina tortilijas. Tai daryti galima tiek orkaitėje, tiek ant atviros ugnies. Tik svarbiausia – nesudeginti! Orkaitėje kiekviena tortilija turėtų praleisti 2–3 minutes, o keptuvėje – po minutę iš kiekvienos pusės. 5. Liko smagiausias darbas – taco formavimas. Planas toks: tortilijos paplotėlis – salotos lapas – pupelių troškinys – salsa – sūris – šviežios žaliosios citrinos sultys. keksiuko vidurį pagaliukas apsivelia tešla, pyragaičiams dar reikia šiek tiek pakepti. 6. Kremui grietinėlę jis išplaka iki standumo – įpusėjęs plakti dar įberia 50 g cukraus pudros. Į masę sukrečia maskarponę ir vėl plaka kremą. Kai darbas jau atrodo baigtas, suberia likusią cukraus pudrą ir vėl plaka, daugiausia – minutę. Kremą dažo maistiniais dažais, išmaišęs silikonine mentele. 7. Ant atvėsusių keksiukų konditeriniu švirkštu užspaudžia maskarponės kremo kepurėles. Jas išpuošia šviežiomis šilauogėmis. 69
stilius
Kad ir kaip mus įkvėptų Milanas, žiemos mados tendencijų praktiškiau ieškoti Kopenhagoje. Čia ką tik pasibaigusi mados savaitė elegantiškai parodė, kaip rengsimės ateinančią žiemą. O ir ši dar nesibaigė. VINCAS ČYGAS – specialiai „Žmonėms“ iš Kopenhagos (nuotraukos)
Liepsnojantis Danų tinklaraštininkės ir stilistės: Jeanette Friis Madsen, viena iš prekės ženklo „Rotate Birger Christensen“ kūrėjų, ir Emili Sindlev
88
sniegas
ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt
Tinklaraštininkė Emili Sindlev
Vokiečių tinklaraštininkė Lena Lademann
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Tinklaraštininkė Kristė Stankevičiūtė, lietuviško stiliaus tinklaraščio „Feed Your Fashion Animal“ autorė, kartu su fotografu Vincu Čygu parengusi reportažą iš Kopenhagos „Žmonėms“, pabrėžė, kad smagu matyti, kaip Danijos sostinė per mados savaitę atgyja: „Oras buvo itin žvarbus ir pilkas, tačiau renginio dalyviai nusiteikę labai pozityviai. Kone kiekvieno aprangoje galėjome suskaičiuoti bent penkias skirtingas spalvas ar atspalvius, daugybę raštų, skirtingų audinių – tai būdinga skandinavų stileivoms.“ Prie šeimininkų stiliaus prisiderino ir Kristė
Vokiečių tinklaraštininkė, fotografė ir studentė Sylvia Haghjoo
89
objektyve
Gausiai „Purpurinio rūko“ kūrybinei grupei plojo pilna salė žiūrovų. Pakviestas pasakyti kalbą režisierius Raimundas Banionis nedaugžodžiavo
PREMJERA
Aktorė Agnė Grudytė vakarojo su vyru Sauliumi Sėjūnu
Amžina meilės tema Gausus būrys aktorių ir lietuviško kino gerbėjų susirinko į Raimundo Banionio istorinės dramos „Purpurinis rūkas“ premjerą. Į sudėtingus pokario laikus Lietuvoje grąžinančios kino juostos ašis – tėvų netekusio žydų tautybės vaikino Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylėtos Janės istorija. Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos
Partizanų vadą Vladą filme įkūnijo Tadas Gudaitis (kairėje), žydą Jozefą – Severinas Norgaila
96
Ryškų vaidmenį juostoje sukūrė Vidas Petkevičius
Filmo scenarijaus bendraautorė rašytoja Renata Šerelytė
Modelis Julija Steponavičiūtė ir fotografas Rokas Darulis atėjo palaikyti ir pasveikinti bičiulės Giedrės Mockeliūnaitės
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Aktorius Mindaugas Papinigis su drauge Vilmante Minevičiūte
Pagrindinį moters vaidmenį filme sukūrusi Giedrė Mockeliūnaitė ant raudono kilimo švytėjo. Pozuodama ji pamiršo slidinėjant patirtą kojos traumą ir už kadro likusį ramentą
Ž M O N Ė S N R . 6 | w w w . ž m o n ė s . l t
Aktorius Ramūnas Rudokas atėjo su žmona Justina
Virtuvės šefas Mantas Maldeikis su mylimąja Ugne Ežerinskaite
Pažiūrėti kolegų darbo skubėjo gerai nusiteikęs aktorius Tadas Gryn
97