Žurnalas „Žmonės" Nr. 48 by Media Bites

Ieva

DAUGIRDAITĖ

Nr. 48 (788) 2018 m. lapkričio 29 d.

Prie veidrodžio sugaištu mažai laiko

Jurgos

LAGO detektyvas

STANO

Ji – tikrai ne bestselerių autorė Elena Ferrante!

Jurgita

Bijojau ne mirti, o kaip vaikai gyvens, jei manęs neliks

Pora vienam vakarui

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 0,94 Eur

JURKUTĖ-ŠIRVAITĖ ir Edmundas JAKILAITIS

Gedimino Žilinsko nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Alinos Silivanovos grimas Žanetos Kanapkienės šukuosena Fotografuota viešbutyje „Pacai“ Vilniuje 26

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Suit Supply“ kostiumas, „Stradivarius“ aksesuarai

Širdies ir proto

viršelio istorija

duetas Jie žino, kaip išgyventi sunkius laikus ir kaip ilgam nepaleisti sėkmės iš rankų. Net turi aiškų atsakymą, kodėl sutiko tapti „Žmonės 2019“ apdovanojimų ceremonijos vedėjais. Neeilinis scenos duetas – Jurgita JURKUTĖ-ŠIRVAITĖ (33) ir Edmundas JAKILAITIS (41) – įsitikinęs, kad atėjo laikas akcentuoti žmonių nuopelnus visai visuomenei, o ne vien stumdyti statulėles pramogų pasaulio spintoje. Laikas įvertinti tuos, kurie keičia realybę, visuomenės požiūrį, tautos raidą, kurie kuria išskirtinius gyvenimo reiškinius. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Miglės Tareilytės nuotraukos

atvirai

Bijojau

ne mirti, o kaip

vaikai gyvens, jei manęs neliks

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Neplanavau kalbėti su žurnalistais. Maniau, pranešiu šią žinią savo paskyroje, ir viskas. Taip tarsi atsakysiu į visus neužduotus klausimus, į nebylius žvilgsnius. Bet paskui pasipylė tokia žinučių ir laiškų lavina su padėkomis, kad kalbu! Kai apie šią ligą nekalbama, ji tik didėja ir baisėja“, – atvirai prisipažįsta dainininkas, muzikos prodiuseris Stanislavas STAVICKIS-STANO (37), susidūręs su limfoma – kraujo vėžiu.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

ad nesu nemirtingas, sužinojau vėlyvą šių metų pavasarį...“ – parašėte savo paskyroje. Daug kas nutyli susirgęs šia liga, nes ji atrodo baisesnė ir paslaptingesnė nei plaučių uždegimas ar skrandžio opa. Taip, bet matau, kaip visiems tapo lengviau, kai pats apie tai prabilau. Tam tikrame rate esu gana žinomas žmogus, todėl ir mano liga jau kuris laikas buvo vieša paslaptis. Tik tiesiai paklausti mažai kas drįso. Paskui ne vienas pažįstamas parašė: „Žinojau. Bet nežinojau, kaip paklausti.“ Išgirsti šią diagnozę yra gal net lengviau, nei pranešti apie ją kitiems. Nes kiekvieną kartą suvoki: štai priešais sėdi laimingas, linksmas žmogus, bet kai pasakysi tuos žodžius, viskas smarkiai pasikeis. Žmonių reakcija, tiesą sakant, yra nemirtinga: dauguma pradeda pasakoti apie didžiausius savo siaubus baubus, susijusius su vėžiu: „Mano senelis mirė...“, „Draugui pusę žandikaulio išpjovė...“, „O mamai buvo...“ Iš to šoko žmonės net nežino, ką pasakyti. Retas reaguoja normaliai: „Nieko tokio – bus pradėtas gydymas, pasveiksi.“ Kita kalbėti paskatinusi priežastis buvo ta, kad tylėdamas jaučiausi keistai – lyg bijau, lyg man gėda, kad sergu. Kodėl turiu taip jaustis, juk nieko blogo nepadariau? Vadinasi, taip pat jaučiasi daugybė šia liga susirgusių žmonių. Tos mintys ir jausmai yra neteisingi. Kaip ir iš senų laikų atėjęs manymas, kad vėžys yra nepagydomas ir jo gydymas – siaubingas. Ši liga per daug apaugusi mitais ir stereotipais. Iš pradžių ir aš maniau, kad vėžio diagnozė – jau nuosprendis. Bet kai pradedi gydytis, paaiškėja, kad viskas įveikiama.

dėdė mirė nuo vėžio. Jei ir pagalvodavau susitikti su šia liga, tai ne anksčiau nei septyniasdešimties. Todėl buvo sunku suvokti, kad tai atsitiko dabar. Atrodė, ar gali būti netinkamesnis laikas. Kai žmogus suserga aštuoniolikos, jam dar visas gyvenimas prieš akis – gali pasveikti ir laimingai gyventi. Jei suserga šešiasdešimties – bent ką nors gyvenime jau nuveikė. O kai diagnozę išgirsti trisdešimt šešerių, pikta, nes, regis, tik spėjai įsibėgėti, o tau iškėlė ženklą „stop“. Taip iš pradžių galvojau, bet atsiguliau į ligoninę ir supratau, kad šiai ligai nėra amžiaus cenzo. Kad vienodai blogai yra susirgti ir aštuoniolikos, ir septyniasdešimties. Mačiau daug skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, išsilavinimo žmonių – niekam iš jų nebuvo tinkamo laiko. Kai išgirdau diagnozę, rankos nusviro tik pirmomis savaitėmis. Ko gero, tai neišvengiama. Minčių buvo visokių, net pačių juodžiausių... Norėjau tik vieno: atsigulti, užsikloti, nejudėti ir išnykti... Tačiau gerai, kad neturėjau tokios galimybės, nes penktadienį ryte sužinojau diagnozę, o po pusantros valandos Utenoje turėjo vykti pirmas mano vaiko koncertas – sūnus turėjo groti pianinu konkurse. Išėjau iš ligoninės, atsisėdau į mašiną ir galvojau: galiu važiuoti namo ir daryti tai, ką norėjau,  – išnykti. Arba važiuoti į Uteną. Pasirinkau vaiko koncertą.

Norėjau tik vieno: atsigulti, užsikloti, nejudėti ir išnykti...

Kodėl atėjo mintis pasitikrinti sveikatą? Buvo įtarimų, nerimo? Net minčių tokių neturėjau, ėjau tikrintis dėl visiškai kitų dalykų. Kadaise buvo trauma – man plyšusi plaučių pleura. Maniau, gal vėl kas nors tokio, ir nuėjau persišviesti rentgenu. Savaitgalį laukė koncertai, kelionės, todėl maniau, jei plaučiams kas blogai, geriau iš anksto žinoti. O gydytojai aptiko visiškai ne tai, ko tikėjausi. Paskui jau man nustatė limfomą – kraujo vėžį, bet jo auglių buvo tarp plaučių. Jei ne rentgenas, turbūt dar ilgai būčiau nežinojęs, kad sergu, nes fiziškai jaučiausi labai gerai, nebuvo jokių šios ligos simptomų – prakaitavimo, silpnumo, nuovargio, svorio kritimo. Mes kaip tik su Deivydu Zvonkumi bandėme mesti svorį – niekaip nesisekė nė kelių kilogramų atsikratyti. Kaip priėmėte tokią žinią? Iš medžio juk neiškritau ir žinojau, kad yra tokia liga: drauge su garsiais žmonėmis esu lankęs vaikus onkologijos ligoninėse, mano Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Laimos Druknerytės, Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir asmeninio albumo nuotraukos

interviu

Neoficialūs

Argentinos ambasadoriai

Ar dar būna šitokių laimingų žmonių? Toks klausimas kyla, kai pokalbio suvirsta visa lietuvių Rolando šeimyna iš Argentinos. Būna. To patvirtinimas – Buenos Airėse visada visiems atviri Jūratės (41) ir jos vyro Marcelo ROLANDO (50) namai bei širdys.

DAIVA KAIKARYTĖ

eliautojas Vytaras Radzevičius juokauja: užtenka nusileisti Buenos Airių oro uoste ir pasakyti, kad norėtum susirasti Rolando, – iškart būsi nukreiptas reikiama kryptimi. „Atrodo, lyg būtume kartu ėję priimti komunijos“, – jam atitaria kolega Martynas Starkus, viešėjęs Argentinos lietuvių namuose. Jūratė su Marcelo visada laukia svečių, jais pasirūpina – aprodo šalį, palepina savo namų kieme keptais asado – jautienos kepsniais – ir empanadomis – argentinietiškais pyragėliais su įvairiais įdarais. Marcelo saugo savo svečius ne tik lepių atostogų metu, bet ir ekstremaliajame Dakare – dukart lydėjo Vaidoto Žalos ekipažą. Jūratė ir Marcelo vadinami neoficialiais Lietuvos ambasadoriais Argentinoje. Pačių Jūratės ir Marcelo susiėjimas neįtikėtinas – juodu sieja Lietuva, o kibirkštį įskėlė argentinietiški šokio ritmai. Marcelo Rolando Katinas gimė Argentinoje, kaip ir jo tėvai. Mamos tėvai – iš Vidurio Lietuvos, į užjūrį pabėgo nuo nepriteklių po Pirmojo pasaulinio karo. Jūratė Žukaitė Rolando gimė ir augo Kaune. Universitete studijavo verslo administravimą, paskui nusprendė metams atidėti studijas ir pasidairyti užsienyje – ko gi ten visi taip lekia? 1997 metais ji pagal „Au pair“ programą išvyko į Detroitą prižiūrėti vaikų. Viskas taip gerai susiklostė, kad darbdavių šeima tapo bičiuliais, negana to – sutiko gyvenimo meilę. Būtent gražus jubiliejus – 20 santuokos metų – tapo priežastimi vasarą atvykti į Lietuvą ir iškelti didelę šventę su įžadų atnaujinimo Su Arvydu Saboniu – visa neoficialių ceremonija.  Lietuvos ambasadorių Argentinoje šeima Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Rolando šeima Buenos Airėse gyvena ant upės kranto, tad mėgsta paplaukioti kateriu

Marcelo Rolando talkino keliautojams Vytarui Radzevičiui ir Martynui Starkui

apie juos kalba

GETTY ir VIDA PRESS (2) nuotraukos

Rusijos valdžiai nusprendus blokuoti „Telegram“ programėlę, kilo protesto demonstracijos

Mesijas

ne savo noru

idžiausią Rusijos socialinį tinklą jis įkūrė 22-ejų, nė neslėpdamas, kad tai feisbuko klonas. Ir yra skandalingai garsus ne mažiau už kolegą amerikietį. Gal net savaip garsesnis – Zuckerbergas turėjo problemų dėl vartotojų duomenų nutekėjimo, Durovas, nors visada laikėsi atokiai nuo politikos, tapo jos auka: atsisakęs uždaryti opozicijos grupes „VKontakte“, galiausiai buvo priverstas parduoti savo verslą vyriausybės palaikomai bendrovei. Bet jis dar turi „Telegram“ – rakštį viso pasaulio vyriausybėms – šifruojamo susirašinėjimo programą, kuri bene labiausiai pagarsėjo po to, kai Rusijos vyriausybė mėgino ją užblokuoti. Motyvas: programėlės operatorė atsisakė vykdyti Federalinės saugumo tarnybos reikalavimą pateikti susirašinėjimo šifravimo kodus, reikalingus vartotojų žinutėms netrukdomai skaityti. Rezultatas: cenzoriams teko pripažinti, jog „Telegram“ visiškai blokuoti neįmanoma. 60

Apie „VKontakte“ ir „Telegram“ įkūrėją Pavelą DUROVĄ (34) sklando daug mitų. Pavyzdžiui, kad tokio Durovo išvis nėra, jis – rusų saugumo projektas. Tačiau kažkam juk priklauso 1,7 milijardo JAV dolerių, instagramo paskyra ir rusų Zuckerbergo titulas.

Pernai instagrame paskelbta pusnuogio Durovo nuotrauka – savotiškas atsakas raumenis mėgstančiam demonstruoti Vladimirui Putinui: verslininkas paskatino visus fotografuotis iki pusės apsinuoginus ir skelbti nuotraukas su grotažyme #PutinShirtlessChallenge

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Apie jaunojo milijardieriaus asmeninį gyvenimą nėra daug informacijos. Durovas spaudos poruotas su gražuolėmis manekenėmis (iš kairės) Alena Šiškova, Vika Odincova ir Katarina Pudar. Daugiau gandų nei apie meilės žygius sklando nebent apie jam neva padarytas plastines operacijas...

„Konfidencialumas neparduodamas, o žmogaus teisėmis nevalia rizikuoti dėl baimės ar godumo“, – štai principinis Durovo atsakymas vyriausybės reikalavimams. Iš Sent Kitso ir Neviso salos, kurios piliečiais su broliu, kompiuterių genijumi Nikolajumi, tapo po konflikto su Rusijos valdžia, Durovas finansuoja virtualų politinį judėjimą „Skaitmeninis pasipriešinimas“ ir kuria dar saugesnę struktūrą „Internetas internete“, skambiai vadinamą „tikru žingsniu į „Matricą“. Verslininkas nuo jaunystės mėgsta aliuzijas į šį filmą, jo interneto slapyvardis ilgai buvo Architektas ir jis dažniausiai vilki juodai – kaip Keanu Reeveso suvaidintas herojus Neo. Darbuotojai „VKontakte“ vadino Pavelą vadu. Biure buvo švenčiamos dvi šventės: spalio dešimtoji – bendrovės ir paties Pavelo gimtadienis – ir gruodžio dvidešimt ketvirtoji – žiemos saulėgrįža. Vakarėliuose būdavo patiekiama jūrų gėrybių ir sulčių: Pavelas nerūko, nevartoja alkoholio, nevalgo mėsos, dabar, sakoma, netgi tapo veganu. Programuotojai raukydavosi, bet Durovo valia niekas neabejodavo – argumentas „taip pasakė vadas“ buvo geležinis. Jo niekada nevaržė įprasta moralė. Durovo tualete kabėjo Chodorkovskio portretas, „VKontakte“ jis beveik neblokavo pornografijos (išskyrus vaikų), į priekaištus, kad tvirkinąs jaunimą, atsakė pakeisdamas savo slapyvardį į Porn King, o avataru pasirinko šuns snukio drimbančiomis seilėmis atvaizdą moterų sėdynių fone. Panašiai reagavo ir tada, kai mirusios merginos tėvai paprašė pašalinti iš jos paskyros erotinę fotosesiją, – pripiešė nuotraukose kraujo balas. O kartą ėmė lankstyti lėktuvėlius iš penkių tūkstančių rublių banknotų ir mėtyti pro biuro langą. Minia puolė prie pinigų, ropštėsi ant šviesoforų, mušėsi. „Kolegos nusprendė palaikyti šventės atmosferą, bet teko greitai baigti – žmonės ėmė žvėrėti“, – nekaltai paaiškino eksperimentą verslininkas. „VKontakte“ pradėjo veikti 2006 metais ir įsitvirtino ilgam – feisbukas atėjo, kai šventa vieta jau buvo užimta. Beje, rusiškas Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

tinklas neapsiribojo rusų kalba – Durovas nurodė jį išversti į dar trisdešimt. Gyvenimas „VKontakte“ buvo linksmas – viename firmos vakarėlyje vyko erotinė fotosesija, kurioje modeliai pozavo apsirengę šortukais ir simboliniais marškinėliais arba išvis be jų. Paskui viešnios ir Durovas dalijo marškinėlius su „VKontakte“ simbolika Rūmų aikštėje Sankt Peterburge. Dvi pagrindinės versijos apie jo asmeninį gyvenimą: Durovas – gėjus ir Durovas – mergišius. Pastaroji turi daugiau šalininkų. Kalbėta apie jo romanus su serbų modeliu Katarina Pudar, ruse Vika Odincova, buvusia dainininko Timati mergina Alena Šiškova (tiesa, jis pats teigia, kad gražuolės – tik rinkodaros priemonė). Vienas pikantiškiausių gandų, kad dėl fatališko gražuolio verslininko galvą pametusi pati Ksenija Sobčiak, negailinti komplimentų nuotraukoms jo instagrame. O žurnalistai mojuoja tikru ar tariamu santuokos liudijimu, neva patvirtinančiu, kad Pavelas – vedęs ir turi du vaikus. Žmonos, vaikų ar bendrų nuotraukų su gražuolėmis niekas nematė (išskyrus nuotrauką su Šiškova Dubajuje, tačiau joje – dar keturi žmonės ir apskritai kalbama, jog Durovas dalyvavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykusiame investuotojų forume, o manekenės 25-ojo gimtadienio vakarėlyje atsidūrė visiškai atsitiktinai). Bet neretai cituojama Durovo frazė, kad meilė yra narkotikas, todėl jis neįsimylintis, o santuoka – klerikalinis feodalinis įrankis asmenybei pavergti. „Spaudos žinios panašios į tiesą, kol nepradeda rašyti apie ką nors, ką gerai išmanai pats“, – yra sakęs jis. Žinios apie Durovą irgi „panašios į tiesą“ – jis beveik nebendrauja gyvai ir neduoda interviu. Bendrovė „Telegram Messenger“ oficialiai registruota JAV, jos biurai – Berlyne ir Londone, tačiau iš esmės visada yra ten, kur yra jų šeimininkas. Sako, Durovas neturi nuosavybės ir laiko save pasaulio piliečiu. Ir nors dažnai pavadinamas naujuoju Leninu ar Che Guevara, tikrai nelaiko savęs revoliucionieriumi. Tiksliau, jo revoliucija paremta ne minia, išvesta į gatves (apie žmones jis, regis, apskritai nėra itin geros nuomonės), o skaitmeninėmis technologijomis. Ir čia jie su broliu – tikri mesijai.  61

kelionės

Dviese introvertų

rojuje

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tadao Cern nuotraukos

„Tokijuje pasidavėme atradimo jausmui ir tai dar kartą nenuvylė“, – džiaugiasi meno pasaulyje kaip Tadao Cern garsėjantis Tadas ČERNIAUSKAS (35). Jam draugiją Japonijos sostinėje palaikė geriausia bendrakeleivė – vestuvių versle žinoma žmona Viktorija Prokofjeva (37).

REMIGIJA PAULIKAITĖ

Tokiją pirmiausia skridote dėl tarptautinės parodos „Design Art“. Ten, tarp kitų Lietuvos menininkų, buvo pristatyta ir jūsų kūryba? Taip, su nedidele delegacija keliavome į dizaino ir meno festivalį Tokijuje pristatyti savo šalies ir jos kūrėjų. Pažintys, pranešimai, susitikimai ir daug vizitinių kortelių – tokia buvo kasdienybė. 

Išvykose Viktorija ir Tadas kaskart įsitikina, kad yra geriausi ir kelionių, ir gyvenimo bendražygiai

Tokijo kontrastai nepalieka abejingų...

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

virtuvė

rieš dešimtmetį buvusi teisininkė pas Lietuvoje gyvenančius bičiulius italus pirmą kartą paragavo labai kokybiško alyvuogių aliejaus ir juo taip susižavėjo, kad negali sustoti domėtis iki šiol. Ketverius metus Liana mokėsi Ligūrijoje seniausioje alyvuogių aliejaus mokykloje ir gavo degustuotojos sertifikatą. Paskui porą metų gyveno Romoje, ten pusmetį vienintelė užsienietė tarp italų mokėsi alyvuogių aliejaus someljė pagrindų. Per tuos metus Italija, jos istorija, kultūra ir, be abejo, virtuvė Lianai tapo be galo artimos. Ten ji nuolatos grįžta, važiuoja į parodas, lankosi ūkiuose, gaminančiuose išskirtinius produktus, ir juos veža į Lietuvą. Jos didžioji aistra – aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus. Apie jį Liana gali pasakoti valandų valandas. Pasak jos, kokybiškiausias yra žaliuoju auksu vadinamas iš žalių alyvuogių spaudžiamas aliejus. Jis be galo gardžiai kvepia šviežiai nupjauta žole, turi kartumo ir pikantiškumo, o jo paragavus burnoje nelieka riebumo pojūčio. Lianos virtuvėje visuomet yra ypač kokybiško alyvuogių aliejaus, kuris, pasak jos, ir maistas, ir vaistas. „Neprinokusių alyvuogių aliejus – tai 99 procentai augalinių riebalų, o likęs vienas procentas – tai du šimtai rūšių vitaminų, mineralų, antioksidantų“, – pasakoja. Ryte ji pirmiausia išgeria šaukštą tokio aliejaus, nes jis saugo nuo senėjimo, gerina virškinimą, valo kraujagysles. Juokiasi, kad jei veliasi garbanoti plaukai, juos suvilgo tuo pačiu aliejumi. Juo tepa ir kūną. Tačiau pirmiausia ypač tyras alyvuogių aliejus – nepamainomas visų patiekalų ingredientas. „Šlakelis aliejaus atskirus maisto produktus lėkštėje sujungia į visumą ir bet kokiam patiekalui suteikia pridėtinės vertės – šviežumo, gaivumo, pikantiškumo gaidą, – pasakoja. – Jis paryškina bet kokio maisto skonį. Aš juo apšlakstau vaisius ir košę ryte. Gamindama pietus pilu ant žuvies, mėsos, bulvių, makaronų – ant visko. Be alyvuogių aliejaus jau negaliu valgyti. Jis man būtinas kaip druska ir pipirai.“ Itališkos virtuvės patiekalus labiausiai mėgstanti Liana ir šįsyk gamina tai, kas primena šį saulėtą kraštą. „Tai galima apibūdinti trimis žodžiais: greita, kokybiška, paprasta“, – sako kviesdama ragauti. 80

Su šlakeliu

ypatingo alyvuogių aliejaus „Visi keliai veda į Romą ir į Italiją“, – juokiasi vienintelė Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Rytų Europoje profesionali alyvuogių aliejaus degustuotoja, alyvuogių aliejaus someljė Liana DAVLETŠINA (34). REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

PRIMO PIATTO – TROFIE MAKARONAI SU POMIDORAIS  180 g trofie formos makaronų, perleistų per bronzą  1 stiklainiukas (350 g) luptų pomidorų su bazilikais  šlakelis ypač tyro alyvuogių aliejaus  50 g trisdešimt mėnesių brandinto sūrio „Parmigiano Reggiano“  1 šakelė šviežių bazilikų  rupios Sicilijos druskos su česnakais, pipirų

Makaronus Liana beria į sūdytą verdantį vandenį. „Ant pakuotės nurodytas virimo laikas yra 18 minučių, mes virsime 15, trimis minutėmis trumpiau“, – sako.

2. Kol makaronai verda, keptuvėje ant mažos ugnies apie 15 minučių troškina pomidorus su bazilikais. Baigusi troškinti, pašlaksto ypač tyru alyvuogių aliejumi. 3. Išvirusius makaronus nukošia ir sukrečia į keptuvę, 3 minutes troškina kartu su padažu. „Per bronzą perleisti makaronai turi šiurkštų paviršių, dėl to lengvai sukimba su padažu ir sūriu“, – aiškina maišydama. 4. Serviruoja pašildytose lėkštėse, ant viršaus užtarkuoja sūrio, papuošia bazilikų šakele. Pagardina alyvuogių aliejumi, druska, pipirais.

Raimundo Adžgausko nuotraukos

porcijos

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

objektyve

Atidarymo vakarą džiugių emocijų netrūko

AT I D A R Y M A S

Gyventi galėsime dar gražiau Vilniaus senamiestyje duris atvėrė prancūzų prekės ženklo „Sandro“ parduotuvė, stilingų moterų laukta ne vienus metus. Dar 1984-aisiais mados namus įkūrusi Evelyne Chétrite pradėjo plėtoti naują moteriškos aprangos estetiką: moderni elegancija su šiek tiek androgeniškumo. Į salono atidarymo šventę gausiai susirinko mados gurmanės, nuomonių formuotojos, stilistės.

Tinklaraštininkės Kamilė Dambrauskaitė ir Justė Kulbytė

Stilistė Emilija Dagytė su bičiuliu Pauliumi Stumbra 100

„Sandro“ ambasadorės: Justina Zadžiauskaitė, Irina Cybina, Gabija Varnaitė, Diana Balaišytė ir Agnė Stanikūnaitė

„Mis Lietuva 2013“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Organizatorių nuotraukos

Stilistė Viktorija Šaulytė

Tinklaraštininkė Kamilė Kanapeckaitė

Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Stilistė Emilija Knyzelytė ir grafikos dizainerė Austė Dzikaraitė

101