IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Gerbiamieji,
jau devintąjį kartą rengiama Pasaulio žemaičių dailės paroda –reikšmingas mūsų kultūrai renginys, atspindintis ne tik Žemaitijos regiono, bet ir visos Lietuvos bei užsienio lietuvių menininkų kūrybinį potencialą. Ši paroda – tai ir neatsiejama Žemaitijos meninio paveldo dalis, ir indėlis į nacionalinį kultūros lobyną bei Lietuvosmenoraidą.
Parodoje galime išvysti ir įvertinti daugiau nei šimtą kūrinių, apimančių įvairias meno sritis: tapybą, skulptūrą, grafiką, fotografiją, instaliacijas. Unikalios ekspozicijos atskleidžia Žemaitijos regiono vertybes, vaizdinius ir jų prasmes, kartu supažindindamos su pasaulinio garso žemaičių kūrėjų darbais, atkeliavusiais iš Prancūzijos, JAV, Vokietijos. Paroda atspindi ne tik regiono kultūrinį identitetą, bet ir jo integraciją į nacionalinį ir dar platesnįtarptautinįmenokontekstą.
Kviečiu visus leistis į šią įkvepiančią kelionę po dailės pasaulį ir atrasti Žemaitijos meninę savastį. Tegul ši paroda tampa įsimintinu kultūros įvykiu, praturtinančiu mūsų supratimą apie Žemaitijos dailės paveldą ir jo svarbą visai Lietuvos kultūrai. Nuoširdžiai linkiu visiems įkvepiančių atradimų, prasmingų susitikimų.
Simonas Kairys kultūros ministras
DearSirorMadam,
TheWorldSamogitiansFineArtExhibitionisbeingheldforthe9th time. This is a significant event for our culture, reflecting the creative potential not only of the Samogitia region, the Lithuanian artists but also of the whole of Lithuania as well as the Lithuanian artists living abroad. This exhibition is both an integral part of the artistic heritage of Samogitia and a contribution to the national culturaltreasureandthedevelopmentofLithuanianart.
More than a hundred pieces of art covering various art fields –painting, sculpture, graphics, photography, installations – will be provided to your attention at the exhibition. Unique expositions will reveal the valuables, images and their meanings of the Samogitia region, while also introducing the works of worldfamous Samogitian artists, brought from France, the USA, and Germany. The exhibition reflects not only the cultural identity of theregionbutalsoitsintegrationintothenationalandevenwider internationalartcontext.
I would like to invite all of you to embark on this inspiring journey through the world of fine art and discover the artistic identity of Samogitia. Let this exhibition become a memorable cultural event, enriching our understanding of the artistic heritage of Samogitia and its importance for the entire culture of Lithuania. I sincerely wish everyone inspiring discoveries and meaningful meetings.
Simonas Kairys Minister of Culture
Pasaulio žemaičių dailės paroda – vienas ryškiausių Lietuvos dailės įvykių, kas ketveri metai Plungę paverčiantis pasaulio žemaičių kultūros sostine. Iš Lietuvos, Europos ir kitų tolimųjų kraštų čia savo kūrybą pristatyti atvyksta visi iš šio krašto kilę ar jame gyvenantys, arba savitą – žemaitišką – tapatybę bei mąstymą išpažįstantys kūrėjai. Jau devintąjį kartą rengiama paroda šiemet pristato daugiau nei 80-ies menininkų iš Lietuvos iružsieniokūrybą.
Šiųmetinis parodos kuratorių ir architektų bendradarbiavimo
rezultatas – ekspozicinė sąranga iš kelių segmentų, įprasminančių parodos koncepciją. Atsisakyta tradiciškai formuluotos parodos temos ir susikoncentruota į turtingą žemaičiųdailininkųraiškosžanrinęskalę.
Vieną didžiausių parodos ekspozicijų „Pašaukimai“ sudaro viešo konkurso būdu atrinktų autorių darbai. Joje skleidžiasi tapybos, grafikos, mažosios plastikos, tarpdisciplininio meno įvairovė.
Ekspoziciją savotiškai atidaro ir/ar uždaro Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto buvusių bei esamų dėstytojų ir absolventų darbų kolekcija „Archyvas“. Daugiausia už Lietuvos ribų kuriančių kviestinių autorių kūrybai dedikuota ekspozicija „Sugrįžimai“. Muziejaus parke įvietintos lauko skulptūros, o rūmų rūsys ir oficina šiemet tapo jaunųjų kūrėjų erdvėmis. Ypatinga vieta rūmuose tenka Rimanto Dauginčio in memoriam ekspozicijai „Giedantis paukštis“, skirtai pagerbti vieno pirmųjų parodosorganizatoriųatminimą.
Paroda neabejotinai yra tapusi daug daugiau nei svaria regiono dailės tradicija. Tai – visos Žemaitijos kultūrinio gyvenimo ašis, aplink kurią buriasi ne tik žemaičiai, bet ir visa plejada Lietuvos, išeivijos ir netgi pasaulio kūrėjų. Tai – bendruomenė, menininkų sambūris, mokslinės minties židinys, edukacinis ir muziejinis centras. Itin simboliška, kad šiųmetinis įvykis sutampa ir su Žemaičių dailės muziejaus – vieno svarbiausių Žemaitijos kultūrosirmokslocentrų–30-ojojubiliejausminėjimu.
The World Exhibition of Žemaitijan Art is one of the most prominent Lithuanian art events, which every four years turns Plunge into the world capital of Žemaitijan culture. The creators from Lithuania, Europe and other distant lands who originate from or live in this region, or who profess their unique –Žemaitijan – identity and way of thinking, come here to present th their works. This year, the exhibition, which is held for the 9 time, presentstheworksofmorethan80artists.
Theresultofcooperationbetweentheexhibitioncuratorsandthe architects is an expository set-up consisting of several segments that reflect the concept of the exhibition. It was refused the traditionally formulated theme of the exhibition and focused on a richscaleofŽemaitijanartists'genreexpression.
One of the biggest expositions “Vocations” consists of the works of authors selected through a public competition. The diversity of painting, graphics, small plastic, and interdisciplinary art spreads in it. The exposition is in a way opened and/or closed by the collection “Archives” – the works of former and current professors andgraduatesoftheTelšiaiFacultyoftheVilniusAcademyofArts.
The exposition “Comebacks” is dedicated to the works of guest authors who create mostly outside Lithuania. Outdoor sculptures have been installed in the museum park, and the cellars and officine of the palace have become spaces for young creators. A special place in the exhibition goes to Rimantas Daugintis exposition in memoriam “Chanting bird”. It is intended to honor thememoryofoneofthefirstorganizersoftheexhibition. The World Exhibition of Žemaitijan Art has undoubtedly become much more than just an important art tradition of the region. It is an axis for the cultural life of the entire Žemaitija, around which not only Žemaitijans, but also a whole crowd of artists from Lithuania, the diaspora and even the world gather. It is a community, an encounter of artists, a hub of scientific thought, and an educational and museum center. It is very symbolic that th this year's event also coincides with the 30 anniversary of the Žemaitijan Museum of Art – one of the most important cultural andscientificcentersofŽemaitija.
Parodos globėjas: LR Kultūros ministras Simonas Kairys
Patron of the exhibition: Simonas Kairys, the Minister of Culture of the Republic of Lithuania
Parodos kuratorės / Goda Giedraitytė, Neringa Poškutė-Jukumienė
Curators of the exhibition:
Parodos kuratoriai-architektai / Vladas Balsys, Antanas Gerlikas Curators-architects of the exhibition:
Parodos organizatoriai / Alvidas Bakanauskas, Vladas Balsys, Antanas Gerlikas, Goda Giedraitytė, Organizers of the exhibition:
Dangiras Mačiulis, Viktoras Liutkus, Monika Petrulienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Jolanta Skurdauskienė, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė.
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Plungės raj. savivaldybė
Exhibition is financed by: Lithuanian Council for Culture, Plungė District Municipality
THE SINGING BIRD
In memoriam of Rimantas Daugintis (1944‒1990)
“I always want the wind of my homeland fields to blow in my sculptures,” the sculptor wrote in his diary. When one looks at the pieces of work of Daugintis, he or she feels the warm wind of his homeland Samogitia coming from the shores of the Baltic, sees the embrace of a human being and a bird in the shelter of the clouds, hears the longing song of the bird in the roadside trees... All pieces of work of the artist distinguish with that dreamy, poetic romance, accompanied by playful humour or by the actions of mischievous characters. And also – love, respect for an ordinary individual who wants to be with nature and feel a tree, the fragility of a bird and the power of flight. To stay natural, unrestrained, not to be afraid of hand gestures, strange poses or facial expressions – this is what matters. The sculptor was an incomparable “storyteller” of micro plastic, who was able to create a plot, movement, action, intrigue, folklore detail in small-scale works and combine all this with the lively energy of baroque forms, the harmonious sound of smooth or wavy surfaces in space. Even larger chamber sculptures did not lose any of their monumentality: Klaipėda Martynas Mažvydas Sculpture Park is decorated with powerful granite compositions “Barnabas goes out to the sea” and “The Nightingale” carved by Daugintis. An unadulterated,truemodernistofthe20thcentury.
The exposition In Memoriam is dedicated to the 80th anniversary of the sculptor and teacher Rimantas Daugintis. The painter's life ended tragically at the very beginning of the independence of Lithuania, so painfully and hopefully awaited by him. The pieces of work are exhibited at the 9th World Samogitians Fine Art Exhibition, next to the works of other authors. It makes sense: Rimantas was one of the main organizers and participants of the 1st exhibition in 1989. He left us the words of attachment to his land: “Every bird sings about its own tree. There is no more preciousandbeautifullandformethanmyhomeland...”.
The Samogitian Art Museum and curators of the exhibition are sincerely grateful to the sculptor's wife, Daiva Aurelia, for her warmcooperationandthepiecesofworklentfortheexhibition.
RIMANTAS DAUGINTIS (1944‒1990)
Skulptorius, pedagogas. Gimė 1944 gegužės 21 d. Baublių kaime, Kretingos apskrityje. Tėvas ‒ pokario patizanas, žuvo 1949 m., motina‒tremtinė,išVorkutoslageriogrįžo1955m.
Jaunystėje Rimantas lankė muzikos mokyklą, grojo klarnetu, pasimokė Klaipėdos žemės ūkio technikume, nuo 1960 m. ‒ Telšių dailės technikumo studentas, mokslus baigė 1965 m. Tais metais įstojo į Vilniaus dailės institutą (dabar Akademija), skulptūros fakultetą. Jam dėstė profesoriai Juozas Kėdainis, Leonas Žuklys, Petras Aleksandravičius, Konstantinas Bogdanas, Napoleonas Petrulis. Dailės institutą baigė 1971 m., diplominio darbo, dipticho „Miestelėnai“,vadovas‒profesoriusGediminasJokūbonis.
1968 m. vedė dailininkę keramikę Daivą Aureliją Juodytę. Sūnus Marius,duktėIlzė.
1968‒1977m.dėstėskulptūrąVilniausketurmetėjedailėsmokykloje (dabar J.Vienožinskio dailės mokykla), aktyviai dalyvavo parodose Vilniuje, Rygoje, naudojo ir išpopuliarino galvanoplastikos technologiją. 1977 m. dalyvavo Pirmajame granito skulptūros simpoziume Smiltynėje, kompozicija „Batsiuvys Barnabas išeina į jūrą“ pastatyta Martyno Mažvydo skulptūrų parke Klaipėdoje. Vėliau parkąpapuošėdarvienasDauginčiokūrinys‒granitinė„Naktigonė“.
Daug skulptoriaus kūrinių skirta viešosioms erdvėms: pastatų fasadams ir interjerams, Vilniaus ir Klaipėdos senamiesčių gatvėms, gydymo įstaigoms, mokykloms, kavinėms ir poilsio namams, miestų skverams. Deja,dalisjųneišliko.1986m.VilniujeSimonoKonarskiog. skverelyje pastatyta bronzinė „Lakštingalos“ skulptūra. Reikšmingą Dauginčio meninio palikimo dalį sudaro mažoji plastika ‒ medaliai, autoriusdalyvavoPirmojojePabaltijomedaliųtrienalėje(1986).
Rimantas ‒ vienas iš pagrindinių I-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos (Klaipėda, 1989) organizatorių ir jos dalyvis, parodai nulipdė triptiką„Birželio rauda“,„Europospagrobimas“,„Sudegintas kaimas“. Jo gyvenimas tragiškai nutrūko tuoj po Atkurtos Nepriklausomybės paskelbimo: 1990 gegužės mėn., protestuodamas prieš sovietinius pasieniečius, neleidusius su vežamais kūriniaiskirstiSSRSirVengrijossieną,pasirinkoliepsną.Gegužės19 d.mirėBudapeštokaroligoninėje.
Dailininkų sąjungos leidykla artseria 2007 m. išleido Rimanto Dauginčiokūrybosalbumą.
Minint dailininko 80-ąsias gimimo metines ir pagerbiant nuopelnus
žemaičių dailei, IX Pasaulio žemaičių dailės parodoje jo kūriniai rodomi„Inmemoriam“ekspozicijoje.
Sculptor, pedagogue. Born on 21 May 1944 in Baubliai village, Kretinga county. His father was a post-war partisan, who perished in 1949, mother wasanexilee;shereturnedfromtheVorkutacampin1955.
In his youth, Rimantas Daugintis attended a music school, played the clarinet, studied at the Klaipėda Agricultural Technical School for some time, and since 1960 was a student of the Telšiai Art Technical School, which graduated from in 1965. The same year he entered the Vilnius Institute of Art (now the Vilnius Academy of Academy), the Faculty of Sculpture. He was taught by Professors Juozas Kėdainis, Leonas Žuklys, Petras Aleksandravičius, Konstantinas Bogdanas, Napoleonas Petrulis.
Daugintis graduated from the Vilnius Institute of Art in 1971, the mentor of his diploma work, the diptych City Dwellers was Professor Gediminas Jokūbonis.
In 1968, Daugintis married painter and ceramic artist Daiva Aurelija Juodytė.TheyhadasonnamedMariusandadaughternamedIlzė.
In 1968‒1977, Daugintis taught sculpture at the Vilnius Four-Year Art School (now J. Vienožinskis Art School), actively participated in exhibitions in Vilnius, Riga, used and popularized galvanoplasty technology. In 1977, participated in the First Granite Sculpture Symposium in Smiltynė; his composition Shoemaker Barnabas Goes to the Sea was placed in the Martynas Mažvydas Sculpture Park in Klaipėda. Later, the park was decorated with yet another piece of work of Daugintis ‒ Naktigonė (the act ofgrazing horses duringthenight),agranitecomposition.
Many of the sculptor's pieces of work were intended for public spaces: facades and interiors of buildings, streets of the old towns of Vilnius and Klaipėda, medical institutions, schools, cafes and rest houses, and city squares. Unfortunately, part of them did not survive. In 1986 in Vilnius, in Simonas Konarskis public garden, a bronze sculpture Nightingale was placed.
A significant part of Daugintis artistic legacy consists of micro plastic ‒medals; the author also participated in the 1st Medal Art Triennial of Baltic(1986).
Daugintis was one of the main organizers and a participant of the 1st World Samogitian Art Exhibition (Klaipėda, 1989); for this exhibition, he sculpted the triptych June's Lament, The Abduction of Europe, A Burned Village. His life ended tragically right after the declaration of the Restored Independence: in May 1990, in protest against the Soviet border guards who did not allow him to cross the USSR-Hungary border with the transported pieces of work, he chose to set himself on fire. He died on the th 19 ofMayinBudapestMilitaryHospital.
In 2007, the artists' union publishing house artseria published an album of RimantasDaugintis'piecesofwork.
Incommemorationofthe80thanniversaryoftheartist'sbirthandinhonour of his contributions to the art of the Samogitians, his pieces of work are exhibited in the exhibition In memoriam at the 9th World Samogitian Art Exhibition.
Gimė 1944 m. Baublių k., Kretingos r. Kurė ir gyveno Vilniuje
Giesmė. 1984 m. Varis, galvanoplastika, granitas. 41x17x10 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024 Žilvinas Kempinas (JAV)
Rūta Jusionytė (Prancūzija)
Audrius Pliopys (JAV)
Edvardas Racevičius (Vokietija)
Indrė Šerpytytė (Jungtinė Karalystė)
Kęstutis Zapkus (JAV)
Evaldas Mikalauskis (Lietuva)
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Žilvinas Kempinas
Gimė 1969 m. Plungėje Kuria ir gyvena Niujorke
Instaliacija „Tūba“ . 2008 m. Magnetinė juosta, medis. 3x3x32 m
Žilvino Kempino „Tūba“ kaip Amžinojo sugrįžimo mitas
Žilvinas Kempinas sugrįžta į gimtąją Plungę paties sukurtu laiko tuneliu. Instaliacija „Tūba“ Žemaičių dailės muziejuje yra ilgiausia kūrinio inkarnacija. Pirmą kartą menininkas šviesos tunelį sukonstravo 2008 m. Calderio ateljė Prancūzijoje. Jau kitais metais su „Tūba“ atstovavo Lietuvai tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. „Tūba“ tapo tūkstantmečio tuneliu ‒ 2009-aisiais minėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, o Vilnius buvo Europos kultūros sostinė. Ne mažiau svarbu, kad tais pačiais metais Plungė tapo Lietuvos kultūros sostine. Todėl Kempino kūrinio kelionė į autoriausgimtinębuvotiklaikoklausimas. Kadangi buvau Žilvino „Tūbą“ pristačiusio Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje kuratorė, aiškiai atsimenu su niekuo nepalyginamą patirtį, einant iš įtemptų videojuostų sukonstruotu cilindru. Žiūrovas patenka į optinio nesvarumo būseną, kurią sukuria juostelių ribuliavimas. Tai hipnotizuoja ir lėtina judesius, keičia kūno ir aplinkos suvokimą. Atrodo, kad esi šiapus ir anapus tuo pat metu ‒ne tik fizine, bet ir metafizine prasme. Menininkai yra vizionieriai, sugebantyskitiemsparodyti sunkiaiįsivaizduojamusdalykus: Dangų ir Pragarą, žvaigždžių žybsnius ir juodosios skylės tamsą. Žilvinas konstruoja kosminį tunelį, kuris tarsi kirmgrauža perkelia mus į kitą erdvęirlaiką.
Pirma stotelė ‒ Venecija
Eidami „Tūbos“ tuneliu Plungėje, kartu einame ir Kempino hipertuneliu Venecijoje, renesansinėje Scuola Grande della Misericordia ‒ bažnyčią primenančiame pastate, kurį XV amžiuje suprojektavo Jacopo Sansovino. Savaip simboliška, kad Oginskių dvaro rūmai, nors ir pastatyti vėliau, bet taip pat įkvėpti renesanso. Neorenesansas yra renesanso įrašas magnetinėse juostose ‒ ir tai neburtas.Būtentrenesanseišrastaoptinėperspektyva,kuriątobulai įkūnija Kempino „Tūba“. Matome į tolimą tašką subėgančias tunelio linijas, tolstančius ir mažėjančius žmones. Renesanso racionalumas ir geometrija sujungia arkinius langus, centrinį planą, simetriją, skritulį. Galima metaforiškai tarti, kad menininkas transformuoja dvaro planą į šiuolaikišką patyriminę aplinką: tiesus kelias sujungia Plungės dvarą ir apskritą fontaną. Akmenį ir vandenį. Štai kas simboliškai sieja tvenkinių apsuptą Oginskių dvarą ir miestą ant vandensVeneciją.
Tube by Žilvinas Kempinas as the Myth of the Eternal Return
Žilvinas Kempinas returns to his hometown, Plungė, through a time tunnel of his own creation. The installation Tube at the Samogitian Art Museum is the longest incarnation of this work. The artist first constructed the light tunnel in 2008 at the Atelier Calder in France. The following year, he represented Lithuania with Tube at the Biennale Arte of Contemporary Art in Venice. Tube became the tunnel of the millennium: in 2009, Lithuania celebrated the millennium of its name, and Vilnius was the European Capital of Culture. Equally important, Plungė was the Lithuanian Capital of Culture that same year. Therefore, the journey of Kempinas' work to the artist's hometown was only a matter of time.
As the curator of the Lithuanian pavilion at the Biennale Arte that featured Žilvinas' Tube, I vividly remember the incomparable experience of walking through the cylinder constructed of taut videotapes. The viewer enters a state of optical weightlessness created by the undulating ribbons. It is hypnotic, slowing down movements altering the perception of body and environment. It feels like being on this side and beyond, simultaneously ‒ not just in a physical but also in metaphysical sense. Artists are visionaries capable of showing others things that are difficult to imagine: Heaven and Hell, the flicker of stars, and the darkness of a black hole. Žilvinas constructs a cosmic tunnel that, like a wormhole, transports us to another space and time.
The First Stop ‒ Venice
As we walk through the Tube tunnel in Plungė, we simultaneously traverse Kempinas' hypertunnel in Venice, within the Renaissance Scuola Grande della Misericordia ‒ a church-like building designed in the 15th century by Jacopo Sansovino. It is somewhat symbolic that the Oginski Manor, although built later, was also inspired by the Renaissance. Neorenaissance is a recording of the Renaissance on magnetic tapes ‒ and it is not a spell. Optical perspective, invented in the Renaissance, is perfectly embodied in Kempinas' Tube. We see the tunnel lines converging to a distant point, with people receding and diminishing. Renaissance rationality and geometry connect arched windows, a central plan, symmetry, and the circle.
Metaphorically speaking, the artist transforms the manor's plan into a contemporary experiential environment: a straight path connects the Plungė Manor and the round fountain. Stone and water ‒ this is what symbolically links the Oginski Manor, surrounded by ponds, and the city on water, Venice.
Instaliacija „Flux“. 2009. Magnetine juosta, ventiliatorius, medis. Matmenys kintami
Antra stotelė ‒ laiko spiralė
Žilvino Kempino kūryba nuo pat studijų metų siejasi su kosminiais kūnais ir laiko fiksavimu. 1994 m. Šiuolaikinio meno centre jis sukūrė instaliaciją „Tapyba iš natūros“: iš kino filmo juostų „išaugino“ medžius, ritės centrą ištempdamas aukštyn. Pats sėdėjo ir tapė įviją peizažąantbesisukančioventiliatoriauspadėdamaspopieriauslapą.
Kiekvienas teptuko prisilietimas virsdavo spiralės vaizdu. Galiausiai jos nuklojo visas grindis. Vėliau Kempinas pradėjo naudoti videojuostas. Atminties fiksavimo priemonės tapo skulptūrine medžiaga, tačiau laiko fiksavimas ir spiralės (ar cilindro) forma išliko.
Magnetinė juostelė yra virpanti linija erdvėje, kartu turinti apimtį ir blizgesį. Iš įtemptų juostelių sukonstruotos „Kolonos“ (2006) tarsi išpranašavo „Tūbos“ gimimą ir tą nepaprastą jausmą, kad gali vienu metu žiūrėti į kūrinį ir pro jį. Kūrinys kaip optinis prietaisas, savotiškas monoklis atsirado 2005 m., kai Žilvinas, priglaudęs popierinę tūbą prie sienos, sukūrė „Mėnulio eskizą“. Beliko sujungti žvilgsnį ir kūną, išlaisvinti akį. Akis valdo kūną, veda jį ir tik per kūno judesį patiriame erdvę. Prancūzų fenomenologas Maurice MerleauPonty savo knygoje „Akis ir dvasia“ rašo apie įkūnytą žvilgsnį, o Kempinasparodo,kąreiškiamatytikūnu.
Trečia stotelė ‒ garso banga
Laiko spiralė ir garso banga yra neapčiuopiamos, bet patiriamos per virpesį. Žilvino Kempino „Tūba“ kartu yra ir muzikos instrumentas, kuriuo groja oras. Žinoma, pučiamasis ‒ nors ir ne toks, kaip varinė tūba. Instaliacija labiau primena išilginę fleitą arba klarnetą, kuriuo Žilvinas grojo vaikystėje. Nemistifikuojant šios patirties, „Tūbos“ muzikalumas nekelia abejonių. Tik metalo gaudesį čia keičia magnetinių juostelių šiurenimas, labiau primenantis meldų šnaresį ežero pakrantėje. Gal čia ir slepiasi Kempino kūrinių magija ‒ kad garso bangą jis paverčia šviesos spinduliu, o juostelėje įrašytus vaizdus ‒ erdvės laikmačiu. Paradoksas? Taip, nes įeidami į „Tūbą“ matome save viduje ir tarsi iš šalies, kartu su už jos pulsuojančiais žmonių ir daiktų siluetais. Šviesa tunelio gale iš metaforos virsta realybe, kuri čia pat išsisklaido. Perėję perregimą tunelį galime paklausyti švelnių virpesių ir vėl iš naujo leistis į kelionę. Linijinis laikas susisuka spirale ir tampa cikliniu. Žilvino Kempino „Tūba“ atveriaAmžinojosugrįžimomitoerdvę.
Laima Kreivytė
The Second Stop ‒ The Spiral of Time Žilvinas Kempinas' works have been connected to cosmic bodies and the capture of time since his student years. In 1994, he created the installation Painting from Nature at the Contemporary Art Centre: he 'grew' trees from film strips, pulling the center of the reel upwards. He sat and painted a spiral landscape on a piece of paper placed on a spinning fan. Each brushstroke turned into an image of a spiral. Eventually, they covered the entire floor. Later, Kempinas began using videotapes. Memory-capturing tools became sculptural material, but the capture of time and the form of the spiral (or cylinder) remained. Magnetic tape is a vibrating line in space, featuring both volume and shine. The Columns (2006), constructed from taut tapes, seemed to predict the birth of the Tube and that extraordinary feeling of being able to look at the artwork and through it simultaneously. The artwork, as an optical device, a sort of monocle, emerged in 2005 when Žilvinas, pressing a paper tube against the wall, created the Moon Sketch. It remained to unite vision and body, to liberate the eye. The eye controls the body, guides it, and only through the body's movement do we experience space. The French phenomenologist Maurice Merleau-Ponty, in his book Eye & Mind, writes about the embodied gaze, while Kempinas shows what it means to see with the body.
The Third Stop ‒ The Sound Wave
The spiral of time and the sound wave are intangible but experienced through vibration. Žilvinas Kempinas' Tube is also a musical instrument, played by the air. Indeed, a wind instrument ‒ though not like a brass pipe. The installation more closely resembles a longitudinal flute or clarinet, which Žilvinas played in his childhood. Without mystifying this experience, the musicality of the Tube is undeniable. Instead of the metallic resonance, we hear the rustle of magnetic tapes, reminiscent of reeds whispering on a lakeshore. Perhaps this is where the magic of Kempinas' creations lies ‒transforming a sound wave into a beam of light, and the images recorded on tape into a spatial timer. A paradox? Yes, because entering the Tube, we see ourselves both inside and as if from the outside, along with the silhouettes of people and objects pulsating beyond it. The light at the end of the tunnel turns from metaphor into reality, which immediately disperses. After passing through the transparent tunnel, we can listen to gentle vibrations and embark on the journey anew. Linear time spirals into a cycle. Žilvinas Kempinas' Tube opens the space of the myth of Eternal Return.
Laima Kreivytė
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Dangiškame name. 2024 m. Drobė, akrilas. 96x130 cm
Gyvenimo alchemija. 2024 m. Drobė, akrilas. 113x163 cm
Gyvenimas kartu 2024 m. Drobė, akrilas. 96x130 cm
La serija Zutu. 2024 m. Akvarelė. 30x40 cm
La serija Zutu. 2024 m. Akvarelė. 30x40 cm
Mergaitė ir Minotauras. 2022 m. Terakota. h 37x10 cm
Moteris ir žuvis. 2017 m. Terakota. h 80x18 cm
Gyvūnas žmonijos saugotojas. 2024 m. Akrilas, drobė. 115x160 cm
Karalienės stiprybė bei švelnumas. 2024 m. Drobė, akrilas. 96x130 cm
30x40 cm
Rūta Jusionytė
Gimė 1978 m. Klaipėdoje Kuria ir gyvena Prancūzijoje
Pelėdos išmintis, zuikio norai. 2024 m. Akrilas, drobė. 98X130 cm
Rūta Jusionytė (g. 1978 m. Klaipėdoje) gyvena ir kuria
Paryžiuje. 2000 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2004 m. Yra surengusi per 50 personalinių parodų. 2015 m. pelnė prestižinę Prancūzijos dailiųjų menų akademijos premiją. Jos kūrinių yra privačiose kolekcijoseLietuvoje,Prancūzijoje,Belgijoje,Šveicarijoje.
Menininkė intensyviai reiškiasi tapyboje, skulptūroje, piešinyje, estampe. Pasak menotyrininkų, jos tapybos darbai perkeliamusįsvajingąirmitinędimensiją.Čiaspalvosryškios, linijosišraiškingos,opersonažaiplūduriuojaneutraliamefone, atokiaunuobetkokiųlaikoarerdviniųnuorodų.
R. Jusionytė dažnai tapo už vaišių stalo susėdusią spalvingą daugiarūšę kompaniją, sudarytą iš žmonių, gyvūnų ir pramanytų būtybių. Nesant veiksmo ir pasakojimo dramos, išryškėja pagrindinė tema ‒ sambūvis. Taigi patys santykiai ir jų vidinės emocinės bei intuityvios struktūros yra šių paveikslų esmė. Juk kur baigiasi gyvūnas ir prasideda žmogus?
Menininkės darbai ragina susitaikyti su gamtos pasauliu. Užuot primetusi žmogaus dominavimą ar pranašumą, ji persmelkia savo subjektus empatija, kviesdama susimąstyti apie kiekvienos būtybės vidinį orumą ir vertę, o tai darydama nukreipiamusįkitokiąsavistabą.
R. Jusionytės paveikslai siūlo mąstyti apie išrandamas daugybines tapatybes, bendravimą su visais įmanomais kitais ir kitokiais, apie su dauginimusi nesusijusią, ne kraujo giminystę ‒ ne tik tarp žmonių, bet taip pat tarp žmonių ir ne žmonių. Taip kūrėja įvairiais būdais ardo priešpriešą tarp kultūros ir natūros, žmogaus ir gyvūno, vidaus ir išorės, interjeroirpeižažo,vaizdoiržodžio.
Pasaulio žemaičių dailės parodoje pristatomi R. Jusionytės pastarųjųmetųtapybosdarbai.
Rūta Jusionytė (b. 1978 in Klaipėda) lives and works in Paris. In 2000 she graduated from the Vilnius Academy of Arts. Since 2004 she is actively participating in exhibitions. She has held over 50 personal exhibitions. In 2015 R. Jusionytė won the prestigious prize of the French Academy of Fine Arts. Her works are in private collections in Lithuania, France, Belgium, Switzerland.
The artist expresses herself intensively in painting, sculpture, drawing, printmaking. According to art critic N. Miller , her paintings take us to a dreamlike and mythical dimension. Here the colours are bright and the lines expressive, as her subjects float on a neutral background, away from any temporal or spatial reference.
R. Jusionytė often paints a colourful multi-species company, consisting of people, animals and contrived creatures, sitting at the dinner table. In the absence of action and narrative drama, the main subject emerges ‒ coexistence. Thus, the relationships themselves and their inner emotional and intuitive structures are at the heart of these paintings. After all, where does the animal end and the human begin? The artist's works encourage reconciliation with the natural world. Rather than imposing human domination or superiority, she imbues her subjects with empathy, inviting us to contemplate the intrinsic dignity and value of each creature and, in doing so, guides us towards a different kind of introspection.
Art critic dr. E. Grigoravičienė claims that R. Jusionytė's paintings suggest thinking about invented multiple identities, communication with all possible others and different, about non-reproductive, non-blood kinship ‒ not only between humans, but also between humans and non-humans. Thus, the creator breaks down the opposition between culture and nature, man and animal, interior and exterior, interior and landscape, image and word in various ways.
R. Jusionytė's paintings of recent years are presented at the World Exhibition of Žemaitijan Art.
https://www.rutajusionyte.com/
Parengta pagal menininkės asmeninę informaciją, Neringos Miller ir dr. Erikos Grigoravičienės tekstus
Based on artist's personal information and texts by Neringa Miller and dr. Erika Grigoravičienė
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Skraiste pagal užsakymą Prof. Dr. Jurgita U š inskienė 2023 m. Spauda ant stiklo. 140 x 140 cm
Gydomasis Vandens Burtas 2022 m. Spauda ant stiklo. 140 x 140 cm
Gydomos Ž olel ė s 2022 m. Spauda ant stiklo 140 x 140 cm
Audrius Plioplys
Gimė 1951 m. Toront e , Ontario, Canada Kuria ir gyvena Č i k ago je
AudriusPlioplys gimė(1951)iružaugoToronte(Kanadoje), vėliau persikėlė į JAV. Baigęs medicinos studijas Čikagoje, dirbo ligoninėse, specializavosi neurologijoje ir pradėjo kurti savo neįprastus paveikslus, kurių pagrindu tapo neurologiniųsmegenųimpulsųnuotraukos.
1976–1979 m. A. Plioplys studijavo dailę. Pradėjęs dirbti Mayo klinikoje, jis suprato, kad neurologo darbą ir meną galima suderinti. „Manyje įvyko lūžis – aš netikėtai supratau, jog neprivalau meno atskirti nuo savo specialybės. Tuos dalykus galima savitai sujungti į vieną, nestainėraduskirtingipasauliai.“
Savo neokonceptualiuose kūriniuose A. Plioplys sugeba ekspresyviai sujungti pasąmonės dialogą ir vizualinius elementus. Jo darbai apima didelio formato paveikslus, spaudinius ant popieriaus, konkrečios vietos instaliacijas ir šviesos skulptūras. Taip gimsta ir autorinės šilko skraistės, kuriose be neurologinių motyvų, daug dėmesio skiriama ir genealoginėms autoriaus šaknims, todėl darbuose dažnai aptinkami lietuviški motyvai (gimtųjų jo protėvių vietų originalūs metraščių išrašai, tekstų, nuotraukų fragmentai irpan.).
Daugiau nei 40 metų Audrius Plioplys yra menininkas ir neurologas-neuromokslininkas. Jis surengė per 50 personalinių ir dalyvavo 100 grupinių meno parodų JAV, taip pat ir Lietuvoje. Jo darbai eksponuojami muziejuose, universitetuose ir tarptautinėse meno kolekcijose. Pasaulio žemaičių dailės parodoje A. Plioplys pristato pastarąjį dešimtmetįsukurtųšilkoskraisčiųkolekciją.
Audrius Plioplys was born (1951) and grew up in Toronto, Canada, later moved to the USA. After graduating from medical studies in Chicago, he worked in hospitals, specialized in neurology, and began creating his unusual paintings based on photographs of neurological brain impulses.
A. Plioplys studied art in 1976-1979. When he started working at the Mayo Clinic, he realized that the work of a neurologist and art could be combined. “A turning point happened in me – I suddenly realized that I don't have to separate art from my specialty. Those things can be combined into one, because they're not two different worlds.”
In his neo-conceptual works, A. Plioplys can expressively combine subconscious dialogue and visual elements. His works include large-format paintings, prints on paper, sitespecific installations and light sculptures. This is how the author's silk scarves are born, in which a lot of attention is paid to the author's genealogical roots in addition to neurological motifs. This is why Lithuanian motifs are often expressedintheworks(originalextractsfromthechronicles of the birthplaces of his ancestors, fragments of texts, photos,etc.).
Audrius Plioplys is an artist and neurologist-neuroscientist for more than 40 years now. He has organized over 50 personalandparticipatedin100groupartexhibitionsinthe USA, as well as in Lithuania. His works are exhibited in museums, universities and international art collections. A. Plioplyspresentscollectionofsilkscarvescreatedinthelast decadeattheWorldExhibitionofŽemaitijanArt.
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Ryški mėnulio dulkių šviesa. 2019 m. Medvilnė ant medinių porėmių. 80x80 cm
Pagyvėjimas. Iš serijos Nuo. Tarp. Link. 2019 m. Medvilnė ant medinių porėmių. 78x176 cm
Kaip mes laimime karus. 2022 m. HD video su garsu
Kaip mes laimime karus. 2022 m. HD video su garsu
Kaip mes laimime karus. 2022 m. HD video su garsu
Malonė. Iš serijos Nuo. Tarp. Link. 2019 m. Medvilnė ant medinių porėmių. 112x113 cm
Fata Morgana. Iš serijos Nuo. Tarp. Link. 2019 m. Medvilnė ant medinių porėmių. 1x1 m
Gimė 1983 m. Palangoje Kuria ir gyvena Lentvarije, Trakų raj.
Indrė Šerpytytė (g. 1983 m. Palangoje) studijavo Braitono universitete bei Londono Karališkajame menų koledže
Menininkė gyvena ir kuria Jungtinėje Karalystėje. Jos darbai eksponuoti daugelyje prestižinių galerijų Lietuvoje ir užsienyje: Moderniojo meno muziejuje (NY), Tate Modern galerijoje ir Imperijos karo muziejuje (Londonas), Nacionalinėje dailės galerijoje, kt. Jos darbų yra įsigiję svarbiausi pasaulio muziejai ir privačioskolekcijos.
Kūryboje I. Šerpytytė pasitelkia įvairias medijas nuo videomeno, fotografijos iki tekstilės, skulptūros ir instaliacijos. Dažnai tai archyvinė kino bei garso medžiaga, naudojamos kaip emocijos ir paveldėtosatmintiesišraiškospriemonės.
Ankstyvojoje kūryboje ją domino kaip viešajame diskurse prisimenama naujausia Lietuvos istorija ir kaip ji įtakoja tautinę tapatybę. Tačiau pastaraisiais metais menininkė perėjo prie platesnių temų. Jai rūpi istorijos, bendražmogiškumo, traumos klausimai. Tyrinėdama Antrojo pasaulinio ar šaltojo karo, sovietinės okupacijos dešimtmečius, ji klausia, kaip praeitis veikia dabartį;kaiptai,kaspolitiška,veikiatai,kasasmeniška?
Pasaulio žemaičių dailės parodoje pristatomi du tęstiniai autorės ciklai: „Štai kaip mes laimime karus / This is How We Win Wars“ (nuo 2018) ir „Nuo.Tarp.Link / From.Between.To“ (nuo 2016).
Pirmąjį darbą sudaro iš YouTube kanalo surinkti pačių kareivių įkelti vaizdo įrašai, kuriuose rodomi šokantys kariai. Kūrinyje apmąstomas ritualo, karo ir traumų santykis. Analizuojant įvairius traumos įveikimo ir išreiškimo būdus tiek asmeniniame, tiek ir viešajame lygmenyje, nagrinėjamas sudėtingas ir dažnai problemiškassielvartoirprisiminimųryšys.
Antrajame kūrinyje I. Šerpytytė naudoja Baltijos regionui būdingas apeigines juostas. Pasitelkdama tradicinius raštus, menininkė analizuoja, kaip vienos šalies motyvai reflektuojami kitoje ir taip atskleidžia tautų tarpusavio sąveiką. Paraleliai autorė siekia šias juostas priartinti prie pop ir op meno spalvinio intensyvumo, taip pasakodama ir kitokią – tarptautinio modernizmo ir ypač abstraktaus meno istoriją. Tokiu būdu raštų ritmikavirstauniversaliavaizdinekalba.
Indrė Šerpytytė (b. 1983 in Palanga) UK based Lithuanian artist, has studied at the University of Brighton and the Royal College of Arts in London. The artist's works are exhibited in many prestigious galleries in Lithuania and abroad: the Museum of Modern Art (NY), the Tate Modern Gallery and the Imperial War Museum (London), the National Art Gallery, etc. Her works have been acquired by the world's most important museums and privatecollections.
I. Šerpytytė uses various media in her work, from video art, photography to textiles, sculpture and installation. It is often archival film and audio material, used as means of expressing emotions and inherited memory. In her early work, she was interested in how recent Lithuanian history is remembered in public discourse and how it influences national identity. However, in recent years, the artist has moved on to broader themes. She cares about history, humanity, and trauma. Researching the Second World War or the Cold War, decades of Soviet occupation, she asks how the past affects the present; how does the political affectthepersonal?
Two continuous cycles of the artist are presented at the World Exhibition of Žemaitijan Art: “This is How We Win Wars” (since 2018) and “From.Between.To” (since 2016). The first work consists of videos collected from a YouTube channel that were uploaded by the soldiers, showing soldiers dancing. The work reflects on the relationship between ritual, war and trauma. It considers the various ways in which trauma is coped with and expressed on both intimate and public levels, and it examines the complex, and often problematic relationship between these modes of grieving andremembering.
In the second piece, I. Šerpytytė employs ceremonial sashes specific to the Baltic region. Using traditional materials, the artist analyses how the motives of one country are reflected in another andhowtheregion'scommunitiesintersect.Atthesametime,the author aims to bring these sashes closer to the colour intensity of pop and op art, thus telling a different story, that of international Modernism, and particularly the development of abstraction. In this way, the rhythm of the patterns turns into a universal visual language.
www.indre-serpytyte.com
Based on artist's personal and Lithuanian Culture Institute's information
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Oranžinės kilmės vaiduokliai medžiai. 2019 m. Medvilnė, aliejus. 122x122 cm
Artimieji Rytai iš Bosch'o Pragaro. 2019 m. Medvilnė, aliejus. 183x335 cm Atskleisti – paslėpti (konstrukcija, įkalinimas, naikinimas). 2021 m. Medvilnė, aliejus.
Kęstutis Zapkus
Gimė 1938 m. Dabikinės km. Amenės raj. Kuria ir g yvena Niujorke
Kęstutis Zapkus (g. 1938 m. Akmenės raj.) yra vienas žymiausių
JAV dirbančių lietuvių dailininkų, tvirtai įaugęs į Niujorko tapybos mokyklą. Studijavo Čikagos meno institute ir Syrakūzų universitete Niujorke. Surengė per 30 personalinių ir dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų JAV ir kitose šalyse. Menininko darbai eksponuoti prestižinėse meno institucijose visame pasaulyje. 1992 m. menininkas pusę metų dėstė Vilniaus dailės akademijoje ir paskatino permainas jaunosios kartos lietuvių menininkųkūryboje.
K. Zapkaus kūryboje abstrakcija derinama su socialiniu tyrimu, vaizdai grindžiami muzikinio komponavimo ir architektūrinio erdvės struktūrizavimo principais. Menotyrininkė L. Kreivytė teigia, kad jo didžiaformatėse drobėse nėra fotografinio įvykių fiksavimo – tai greičiau jausmo ir atmosferos vertimas į ženklų kalbądažnaipasitelkiantmiestoplanostruktūrą.
Pats menininkas apie savo kūrybą sako: „chaosas man būtinas. Nuo jo viską pradedu ir tada jį bandau suvaldyti. Žmogiška teisybė iš naujo apmąsto chaosą ir jį perpasakoja savaip. Abstrakčių darbų dydis turi būti pakankamas, kad smulkiais potėpiais artikuliuočiau tam tikrą proto visatą. Čia niekas neapskaičiuota. Man svarbi kiekybė. Galbūt tai susiję su muzika. Kiekvienaskvadratėlisyraskirtingas.Manįdomussluoksniavimas –paimivienąteisybę,antjosužtepikitąirpasidaroteisingiau.
Norėčiau, kad mano kūryba būtų vertinama pirmiausia iš mano ketinimų pozicijos. Konkreti asmeninė vizija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis išraiškos pasirinkimą, kurį įgyja mano darbas, ir tai turėtų būti pirminė jo žiūrėjimo prieiga. Mano tapybos tikslai yra įtraukūs ir susiję su patyrimu, o paveikslų pavadinimai dažniausiai veda į turinį, kuris gali būti struktūrinis, socialinis, reflektuojantis atskirus reiškinius ar meno problemas. Savo kūryba stengiuosi atstatyti Tapybos meną į žmogiškąjį lygmenį, liudijantį emocijas, meistrystę, medžiagiškumą, turinį, esamąjį laikąirapgalvotąmintį.“
Pasaulio žemaičių dailės parodoje pristatomi jo pastarojo dešimtmečiotapyboskūriniai.
Kęstutis Zapkus (b. 1938 in Akmenė district) is one of the most famous Lithuanian painters working in the US, having firmly grown up in the New York school of painting. He studied at the Art Institute of Chicago and Syracuse University in New York. Organized over 30 personal and participated in more than 100 group exhibitions in the US and other countries. The artist's works are exhibited in prestigious art institutions around the world. In 1992 for half a year he taught at the Vilnius Art Academy and encouraged changes in the creativity of the young generation of Lithuanianartists.
In the work of K. Zapkus, abstraction is combined with social research, the images are based on the principles of musical composition and architectural space structuring. Art critic L. Kreivytė claims that his large-format canvases do not contain a photographic recording of events – it is rather a translation of feeling and atmosphere into the language of signs, often using thestructureofthecityplan.
The artist himself about his work says: “chaos is necessary for me. I start everything from it and then I try to control it. Human justice rethinks chaos and retells it in its own way. The size of the abstract works must be sufficient for me to articulate a certain universe of the mind with small strokes. Nothing is calculated here. Quantity is important to me. Maybe it has something to do with the music. Each square is different. Layering is interesting to me – you take onetruth,putanotherontopofit,anditbecomestruer.
I would prefer for my work to be seen first in accord with my intentions for it. I feel my specific vision is the prime factor for whatever expressive possibility my work can carry and that should be its first viewing lens. My painting aims are inclusive and deal with experiential variables. The titles of my paintings usually lead to the content which can be structural, social, evocative of phenomena or of art issues. With my work, I strive to reestablish the Art of Painting at its human root, as a testimonial to the emotions, hand, materiality, content, present tense, and considered thought.” His paintings of the last decade are presentedattheWorldExhibitionofŽemaitijanArt.
https://www.keszapkus.com/
Based on artist's personal information, Laima Kreivytė text and interview with Žibuoklė Martinaitytė
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Skulptūra iš ciklo Medžiai ir žmonės . 2022 m. Liepa, akrilas. 58/33/43 cm
Skulptūra iš ciklo Medžiai ir žmonės . 2024 m. Drebulė, akrilas. 38/22/27 cm
Skulptūra iš ciklo Medžiai ir žmonės . 2021 m. Liepa, akrilas. 45/27/20 cm
Edvardas Racevičius
Gimė 1974 m. Klaipėdoje Kuria ir gyvena Greifsvalde, Vokietijoje
Edvardas Racevičius (g. 1974 Klaipėdoje) Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis menininkas. Jo darbuose dera senosioms lietuvių liaudies skulptūroms būdingas paprastumassu ready-made estetikairabstrakčiaforma. Pirmąją skulptūrą, būdamas septyniolikos, padaręs pas Vilių Orvidą, Lietuvoje kūrė daugiausia liaudiškąja tradicija persmelktus darbus. Persikėlęs gyventi į Vokietiją, turėjo viską pradėti iš naujo ir surasti savo autentišką raišką. Jos pagrindu tapo juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais apsivilkęs žmogelis – universalus ženklas, įkūnijantis pačią žmogaus – gyvos ir sąmoningos būtybės – idėją.
„Menotyrininkai šiuose darbuose įžvelgia tam tikrą dabartinės visuomenės, globaliu mąstymu bei pasaulėžiūra suvienodėjusio pasaulio kritiką. Bet kūryboje manęs visiškai nejaudina socialinės, politinės ar visuomeninės temos. Šis ciklas – tai subjektyvus pasakojimas apie vieną ir tą patį žmogų ir jo pastangas prisikapstyti prie savo paties esmės. Man įdomus skulptūros santykis su pačiu medžiu. Paprasta šaka,iškuriosdaliespadarytaskulptūra,tampanebanalybe, bet to žmogelio dalimi. Tokiu būdu žiūrovas priverčiamas visiškai kitaip pažvelgti į patį medį. Iš esmės šiuose darbuose aš rodau medį, ir nieko daugiau. Tai gali simbolizuoti visa, kas yra už „aš“ ribų – praeitį ir ateitį, problemas ir džiaugsmus, visuomenę ir artimus žmones, budizmą ir krikščionybę, visokias filosofines idėjas ir t.t. Tačiau svarbiausia čia yra „aš“ ir visko, kas yra už jo, santykis. Beje, dauguma skulptūrų yra padarytos iš vieno medžio gabalo, tai lyg ženklas, kad viskas susieina į vieną. O kur tas vienas–nežinau.Tadšitemayrabegalinė.“
E. Racevičiaus kūriniai nuolatos keliauja ne tik po Europos, bet ir Amerikos, Kanados parodas, galerijas ir meno muges. Pasaulio žemaičių dailės parodoje autorius pristato 3 skulptūrasišciklo.
Edvardas Racevičius (b. 1974 in Klaipėda) an artist living and creating in Germany. His works combine the simplicity characteristic to old Lithuanian folk sculptures with ready-made aestheticsandabstractform.
At the age of seventeen, he made his first sculpture under Vilius Orvidas, and while being in Lithuania he created works imbued with folk tradition. After moving to Germany, he had to start all over again and to find his authentic expression. Its basis became a man dressed in black pants and a white shirt – a universal sign that embodies the very idea of a human – a living and conscious being.
“Art critics in these works see a certain criticism of the nowadays society and world unified by global thinking and worldview. But I am not at all concerned about social, political or public themes in my work. This series is a subjective story about one and the same person and his efforts to dig into his own essence. I am interested in the relationship between the sculpture and the wood itself. A simple branch from which a sculpture is made becomes not a banality, but a part of that person. Thus, the viewer is forced to look at the wood in a completely different way. Basically, in these works I show wood, and nothing else. It can symbolize everything that is outside the “I” - past and future, problems and joys, society and relatives, Buddhism and Christianity, all kinds of philosophical ideas, etc. But the most important thing here is the relationship between “I” and everything beyond it. Most of the sculptures are made from one piece of wood, it's like a sign that everything connectsintoone.Idon'tknowwherethatoneis.Thus,thistheme isendless.”
The works of E. Racevičius constantly travel not only to European, but also to American and Canadian exhibitions, galleries and art fairs. The author presents 3 sculptures from his series at the World ExhibitionofŽemaitijanArt
https://www.holz-bildhauer.de/
Based on artist's personal and Lithuanian Culture Institute's information, Denise Wiedner's article and an interview with journalist Gediminas Kajėnas
Parengta pagal menininko asmeninę ir Lietuvos kultūros instituto informaciją, Denise Wiedner straipsnį bei interviu su žurnalistu Gediminu Kajėnu
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
1/7 TELFERIS. 1999 m. Ofortas
3/5 MEMENTO MORE (2). 2019 m. Ofortas, akvatinta, lavisas
3/4 MEMENTO MORE (4). 2019 m. Ofortas, akvatinta, lavisas
2/10 ?, 2011 m. Ofortas, minkštas lakas
1/5 BŪSSCENOS. 2002 m. Ofortas, akvatinta, minkštas lakas, lavisas
3/10 ĮKVĖPIMAS (1). 2001 m. Ofortas, akvatinta
3/10 IŠKVĖPIMAS (2). 2001 m. Ofortas, akvatinta
2/5 MEMENTO MORE (1). 2019 m. Ofortas
3/5 MEMENTO MORE (3). 2019 m. Ofortas, minkštas lakas
3/10 Iš ciklo KEISTI PAVEIKSLĖLIAI. 2013 m. Ofortas, akvatinta, sk. spauda
2/15 Iš ciklo KEISTI PAVEIKSLĖLIAI. 2017 m. Ofortas, akvatinta
Iš ciklo KEISTI PAVEIKSLĖLIAI (2). 2013 m. Ofortas
1/10 Iš ciklo KEISTI PAVEIKSLĖLIAI (3). 2016 m. Ofortas, akvatinta
1/6 VARTAI. 2016 m. Sausa adata
Evaldas Mikalauskis
Gimė 1959 m. Telšiuose Kuria ir gyvena Plikiuose, Raseinių r.
EvaldasMikalauskis (g.1959m.Telšiuose)1990m.baigėgrafikos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Konceptualiosios grafikos atstovas, naudodamas klasikines grafikos technikas kalba apie žmonių tarpusavio santykius, žmogaus vidines būsenas,santykįsuaplinka,visuomene.
Menotyrininkė R. Dargužaitė teigia, kad E. Mikalauskio kūryboje svarbus teksto ir vaizdo santykis. Darbuose yra kartais galbūt ne iš karto žiūrovui pastebimų poteksčių, metaforų, ženklų, asociacijų, citatų. Autorius beveik visuomet žaidžia žodžių prasmėmis, lyg ir suteikdamas žiūrovui šifravimo kodą, bet kartu palikdamas laisvę interpretuoti,neprisirištiaklaiprieteksto.
Kritikė Ž. Ambrasaitė grafiko kūrybą apibrėžia kaip pašiepiančią, žaismingą, ironiškai atskleidžiančią Z. Freudo įžvalgų vertus gyvenimo aspektus, paperkančią savo paprastumu, lengvai suprantamą, bet kartu daugiaplanę ir daugiaprasmę. Neretai ji šiek tiek apie būsenas, truputį apie aplinką, kiek apie instinktus ir darmažumėlęapietave,maneirjuos.
Dažnai E. Mikalauskis kūrinius jungia į ciklus. Kartais kūriniai vienas kitą papildo, juose tęsiamas pasakojimas arba parodomos galimosmotyvovariacijos.
Menininkas iliustravo knygų, vadovėlių, sukūrė dailininko knygų. 2012 m. laimėjo pagrindinį knygos meno trienalės Algirdo Steponavičiaus prizą, o Vilniaus knygų mugėje įvertintas gražiausios knygos vaikams diplomu. Parodose E. Mikalauskis dalyvauja nuo 1990 metų. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Pasaulio žemaičių dailės parodoje pristatomi jo pastarojo dešimtmečio įvairių ciklų grafikoskūriniai.
Evaldas Mikalauskis (born in 1959 in Telšiai) completed Master degree's studies in graphics in 1990 at the Vilnius Academy of Arts. The representative of conceptual graphics, using classical graphictechniques,talksabouttherelationshipsbetweenpeople, theinnerstates,andtherelationwiththeenvironment,society.
Art critic R. Dargužaitė claims that the connection between text and image is important in the works of E. Mikalauskis. They contain subtexts, metaphors, signs, associations, quotes that are sometimes not immediately noticeable to the viewer. The author almost always plays with the meanings of words, as if giving the viewer an encryption code, but at the same time leaving freedom ofinterpretation.
And critic Ž. Ambrasaitė determines the work of the graphic artist is mocking, playful, ironically revealing the aspects of life worthy of Z. Freud's insights, deceptively simple and easy to understand, but at the same time multifaceted and polysemantic. It is often a little about states, the environment, instincts and a somewhat aboutyou,me,andthem.
E. Mikalauskis likes to combine his works into cycles. Sometimes the works complement each other, they continue the story or showpossiblevariationsofthemotif.
The artist illustrated books, textbooks, created artist's books. In 2012 he won the main prize of the Algirdas Steponavičius Book Art Triennial and was awarded with the diploma for the most beautiful book for children at the Vilnius Book Fair. E. Mikalauskis has been participating at exhibitions since 1990. His works are in the Lithuanian Art Museum, MO museum and other as well as private collections in Lithuania and abroad. His graphic works from various cycles of the last decade are presented at the World ExhibitionofŽemaitijanArt.
Parengta pagal menininko asmeninę informaciją, Rasos Dargužaitės, Živilės Ambrasaitės tekstus
Based on artist's personal information and texts by Rasa Dargužaitė, Živilė Ambrasaitė https://kolekcija.mo.lt/lt/Authors/43164?name=evaldas-mikalauskis
Aurimas Anusas
Eglė Čejauskaitė-Gintalė
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė
Petras Gintalas
Albertas Gedvilas
Karina Kazlauskaitė
Laima Kėrienė
Donatas Liekmanis
Alvydas Mikuta
Marius Norkus
Neringa Poškutė-Jukumienė
Donatas Repeika
Remigija Vaitkutė
Beata Zdramytė
Vilniaus dailės akademijos
Telšių fakulteto ekspozicija
Archyvas
Donatas Liekmanis
Beata Zdramytė
Tomas Vaičaitis
Aurimas Anusas
Petras Gintalas
Eglė Čejauskaitė-Gintalė
Alvydas Mikuta
Remigija Vaitkutė
Albertas Gedvilas
Karina Kazlauskaitė Laima Kėrienė
Eglė Čejauskaitė-Gintalė
Tomas Vaičaitis
Marius Norkus
Donatas Repeika
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė
Petras Gintalas
Zita Inčirauskienė
Romualdas Inčirauskas
Petras Baronas
Aistė Bugailiškytė
Virgilijus Augustinas Burba
Dainius Drulys
Konstancija Dzimidavičienė
Nerijus Erminas
Dalia Galminienė
Antanas Garjonas
Petras Gintalas
Audrius Gražys
Pranas Griušys
Zita Inčirauskienė
Romualdas Inčirauskas
Ilona Janulienė
Vaidotas Janulis
Oksana Judakova
Lina Kalinauskaitė
Adelė Kasputienė
Asta Kulikauskaitė-Krivickienė
Vilma Kundrotienė
Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
Aurimas Lemežis
Daiva Ložytė
Antanas Olbutas
Julija Pociūtė
Lina Ringelienė
Augustė Santockytė
Valdas Simutis
Gintarė Skroblytė
Marius Skudžinskas
Mindaugas Snarskis
Aloyzas Stasiulevičius
Ona Stasiulevičiūtė
Jolanta Šalkauskaitė
Antanas Šeronas
Rūta Šimelionytė-Kapalinskienė
Asta Šimkevičienė
Aurelija Šimkutė
Elma (Ema) Šturmaitė
Jolanta Uznevičiūtė
Tomas Vaičaitis
Kazys Venclovas
Arvydas Žalpys
Vaidotas Žukas
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Gimė 1953 m. Tauragėje Kuria ir gyvena Šventojoje
Medalis Marija Tiškevičiutė . 2021 m. Liedinta bronza. Ø -130 cm
Petras Baronas
Aistė Bugailiškytė
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Gimė 1981 m. Vilniuje
Kuria ir gyvena Vilniuje
Žalias kambarys. 2022 m. Drob., al. 120x90 cm
Laukiu taves 2021 m Drob., al 120x90 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Augustinas Virgilijus Burba
Gimė 1943 m. Grušlaukėje, Kretingos raj. Kuria ir gyvena Klaipėdoje
I Išmokta Troja. Apuolė. 2023 m. Linoliaumo raižinys. X3, 77 x 40 cm
II Išmokta Troja Papilė 2023 m. X3, 48 x 45 cm
VI Išmokta Troja. Senoji Įpiltis . 2024 m. X3, 53 x 81 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Dainius Drulus
Gimė 1950 m. Šalyno km., Kretingos raj.
Kuria ir gyvena Klaipėdoje
Instaliacija Nuorūkos , 2022m. Didžiausia H-20, 5 cm, mažiausia H- 4 cm. 230 vnt. Medis, popierisu, plastikas, dažai, pjuvenos, klijai.
Konstancija Dzimidavičienė
Gimė 1943 m. Jaupėnų km. Rietavo s. Kuria ir gyvena Kaune
Konstrukcija . 2023 m. Akmems masė, formavimas, liejimas, glazūravimas, degimas - 1180 laipsnių. h ‒ 46 cm. x 31 x 22 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Adelė Eidėjutė Kasputienė
Gimė 1966 m. Mosėdyje, Skuodo raj. Kuria ir gyvena Lentvarije, Trakų raj.
Prie Graužio ežero. 2023 m. Drobė, al. 60x80 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Nerijus Erminas
Gimė 1976 m. Klaipėdoje Kuria ir gyvena Vilniuje
Svečiai. 2018 m. Stiklas, bintas, epoksidinė derva, medis, akmuo. 300 x 205 x 156 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Dalia Galminienė
Gimė 1969 m. Kazlų Rūdoje, Suvalkijoje
Kuria Klaipėdoje
Pamirštos Kijauskienės slyvos su cukrumi. 2021 m. Lino dr. al. 50 x 50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Antanas Garjonas
Gimė 1950 Kretingos raj., Kurmaičių km. Kuria ir gyvena Klaipėdoje
Pietinė krantinė. 2023-2024 m. Drobė, aliejus 100 x 80 cm
Šiaurinė krantinė . 2023-2024 m. Drobė, aliejus 100 x 80 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Audrius Gražys
iš ciklo Vandens DNR. 2021 m. Akrilas, drobė 100x100
Gimė 1963 m. Kaune Kuria ir gyvena Vilniuje
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Pranas Griušys
Gimė 1981 m. Vilniuje Kuria ir gyvena Vilniuje
Išnykstanti siena. 2023 m. Al., drb. 150 x 224 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Zita Inčirauskienė
Gimė 1951 m. Gruzdžių miestelis, Šiaulių raj.
Kuria ir gyvena Telšiuose
Medalis Marija Tiškevičiutė 2021 m. Liedinta bronza. Ø -130 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Romualdas Inčirauskas
Gimė 1950 m. Anykščiuose Kuria ir gyvena Telšiuose
Renovacija. 2021 m. 3 dalys, Ketus, bronza. 100x100 x 15 cm, 80 x 50 x 15 cm, 60 x 50 x 15 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Ilona Janulienė
Gimė 1963 m. Šiauliuose
Kuria ir gyvena Valiūkiškiuose, Kernavės sen., Širvintų raj.
Likimo Kodas 2022 m. Mišri technika (akrilas, aliejus, rankų audimo drobelė, pelenai), 110x180 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Vaidotas Janulis
Gimė 19 57 m. Šiauliuose
Kuria ir gyvena Šiauliuose
Pasiklydę mintyse I. 2021 m. Mišri technika 70x100 cm
Pasiklydę mintyse II. 2021 m. Mišri technika 70x100 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Oksana Judakova
Gimė 1972 m. Altajaus kraštas. RF Kuria ir gyvena Samantonyse Ukmergės raj.
Laiškas artimiesiems 2023 m. Monotipija, 70 x 50 cm
Laiškas korintiečiams 2023 m. Monotipija, 70 x 50 cm
Laiškas vilniečiams 2023 m. Monotipija, 70 x 50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Lina Kalinauskaitė
Gimė 1983 m. Vilniuje
Kuria ir gyvena Vilniuje
Žemaičio garlėkis. 2023 m. Bronza, lieta. 120/145 mm
Asta Kulikauskaitė Krivickienė
Gimė 1973 m. Kaune
Kuria ir gyvena Differdange, Luxembourge
Kasdienybės peizažai I 2021-2024 m. Mišri technika (akrilas, akvarelė, tušas, aliejus, pieštukas), 90 x 120 cm
Kasdienybės peizažai II 2021-2024 m. Mišri technika (akrilas, akvarelė, tušas, aliejus, pieštukas), 90 x 120 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Vilma Kundrotienė
Gimė 1971 m. Vizgirdų km., Šiaulių raj. Kuria ir gyvena Gruzdžiuose, Šaulių raj.
Seserys. 2020 m. Drobė, al. 120 x 110 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Aurimas Lemežis
Gimė 19 80 m . Kėdainiuose Kuria ir gyvena Juodšiliuose, Vilniaus raj.
Išžargos. 2023 m. Akmenys, geležis, ragai, medis. 120 cm x 100 cm x 130 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė
Gimė 1942 m. Mažeikiuose Kuria ir gyvena Vilniuje
Iš ciklo Studijos dėlionė I. Drobė, al. 60 x 60 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Daiva Ložytė
Gimė 1957 m. Daukšių km., Skuodo raj. Kuria ir gyvena Klaipėdoje
iš ciklo Mirę žodžiai. Labastis. 2023, šamotas, lipdyta, angobas,glazūra,1100c, 28 x 28 x 3 cm
iš ciklo Mirę žodžiai. Dangovė. 2023 m. Šamotas, lipdyta, angobas, glazūra 1100 c, 28 x 28,3 x 3 cm
iš ciklo Mirę žodžiai. Augyvė. 2023 m. Šamotas, lipdyta, angobas, glazūra, 1100c, 28 x 28 x 3 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Antanas Olbutas
Ne/garbė Dis/Honor. 2022 m. Varis, galvonoplastika, 90x120mm
Gimė 1943 m. Vilkij oje Kuria ir gyvena Vilniuje
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Gimė 1981 m. Telšiuose
Julija Pociutė
Glostančios rankos. 2021 m. HD video 13' 36 min
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Diptikas. Pojūčiai I (sinestezija), Pojūčiai II (veidrodis) 2018 m. Moheris, aksomas, rožių spygliai, tapybos drobė, aliejiniai dažai. Audimas rėmu ištisiniu siūlu, klijavimas, dažymas. 80 x 80 cm
Lina Ringelienė
Gimė 19 66 m. Vil niuje Kuria ir gyvena Vilniuje
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Augustė Santockytė
Gimė 1995 m. Kretingoje Kuria ir gyvena Kretingoje
Naminė duona. 2022 m. Drobė, akrilas 30 x 20 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Valdas Simutis
Gimė 19 65 m. Plungėje Kuria ir gyvena Plungėje
Vakaras. 202 3 m. Drobė, al. 40 x 50 cm
Artojas. 202 3 m. Drobė, al. 40 x 50 cm
Portretas. 202 4 m. Drobė, al. 40 x 50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Gintarė Slroblytė
Gimė 19 69 m. Senosios Ipiltės km. Kretingos raj.
Kuria ir gyvena Münster, Vokietijaoje
Lietus. Iš serijos Namai. 2021 m. Misri technika 24 x 14,5 cm
Aukojimas. iliustracija Romualdo Granausko apsakymui Trečias gyvenimas. 2022 m. Grafika, 36,5 x 58,5 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Marius Skudžinskas
Gimė 1977 m. Papilėje, Akmenės raj. Kuria ir gyvena Vilniuje
Drobulė. 2021 m. Medis, florasencinis glaistas 65×51×5 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Mindaugas Snarskis
Gimė 19 91 m . Kaune Kuria ir gyvena Londone
Pegasas. 2022 m. Skaitmeninė ir tradicinė tapyba. Drobė, akr. 80 cm x 80 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Aloyzas Stasiulevičius
Gimė 1931 m. Ariogaloje Kuria ir gyvena Vilniuje
Motinystė. 2023 m. Drobė, akrilas, 100 x 80 cm
Ona Stasiulevičiūtė
Gimė 1999 m. Vilniuje
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Kuria ir gyvena Vilniuje
Mama ir tėvas III . 2021 m. Fotografija 21 x 28 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Jolanta Šalkauskaitė
Gimė 19 66 m. Telšiuose Kuria ir gyvena Vilniuje
Dovana Lietuvai. Marija I. 2021 m. Drobė, mišri technika, 60 x50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Antanas Šeronas
Gimė 1986 m. Prasčiūnuose, Radviliškio raj.
Kuria ir gyvena Šiauliuose
Gyvenimiška tekmė. 2024 m. Drobė al. 130 x 100 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Rūta Šimelionytė
Kapalinskienė
Gimė 19 88 m. Vil niuje
Kuria ir gyvena Vilniuje
Be pavadinimo. 2021 m. Drobė, mišri technika, 60 x50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Asta Šimkevičienė
Gimė 1977 m. Kretingoje Kuria ir gyvena Telšiuose
Juvelyriniai objektai. Dulce Domum. 2024 m. Sidabras, metalizuotas auksinis siūlas. 5,5 x 5 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Aurelija Šimkutė
Gimė 19 84 m. Plungėje Kuria ir gyvena Vilniuje
Vakaras. 202 3 m. Drobė, al. 40 x 50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Elma Šturmaitė
Gimė 19 49 m. Juodpetrių km., Tauragės raj.
Kuria ir gyvena Druskininkuose
Buvusios sodybos nuoroda 2023 m. Akvarelė, drobė. 60 x 80 cm
Rudens viešnagė. 2023 m. Akvarelė, drobė. 60 x 80 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Jolanta Uznevičiutė
Gimė 1970 m. Pakruojyje Kuria ir gyvena Vilniuje
Vingio parkas. 2021 m. Drobė, akrilas. 60 x 60 cm
Oras. 2023 m. 90 x 80 cm Neaiskus paros metas. 2023 m. 70 x 50 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Tomas Vaičaitis
Gimė 19 69 m . Telšiuose Kuria ir gyvena Telšiuose
Levitacija 6. 2022 m. Piešinys mišri technika,popierius. 110 cm x 300 cm
Levitacija 8. 2022 m. Piešinys mišri technika,popierius. 110 cm x 300 cm
Levitacija 2. 2022 m. Piešinys mišri technika,popierius. 110 cm x 300 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS
PARODA 2024
Kazys Venclovas
Kuria ir gyvena Vilniuje
Gimė 1962 m. Kretingos r.
Preliudas H-moll. 2021 m. Plienas. 200 x 100 x 60 cm
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Arvydas Žalpys
Gimė 19 55 m. Šilalės raj. Kuria ir gyvena Kaune
Video instaliacija. Suaugusiems vaikams. (Objektas, ranka rašyti tekstai, dviejų dalių video filmas. (Pirma dalis. Kelionė . Antra dalis. Rožė . Trukmė - 11ʼ05 min.)
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Vaidotas Žukas
Gimė 1956 m. Kaune
Vaikai žaidžia akmenimis. 2022 m. Drobė al. 85 x 160 cm
Kuria ir gyvena Kaune
Artūr Manukian . Imtynės. 2023 m.
Paulina Vasiliauskaitė. Pelkė laumėms 2023 . m.
Ieva Vaičaitytė. . 2022 m. Hidro
Aurelija Zaburaitė
Aurelija Zaburaitė
Elena Laurinavičiūtė
19 minučių iki Dilbšių 2023 m.
Aleksas Grašys
U-TUBE 2023 m.
Paršas, katės, angelai ir paukščiai. 2023 m.
Emilija Globytė Kismas. 2023 m.
Gintarė Razmaitė Atmeno. 2023 m.
Simona Agota Martinkutė ir Karolis Paulikas Šv. 2024 m.
Ignė Zdanevičiūtė Limen 2023 m.
Ugnė Upė Pilitauskaitė
Mykolas Šimkevičius
Lapino kelionės 2024 m
Ir visi sapnai virsta košmarais, ir visos upės nusidažo raudonai. 2023 m.
Pijus Čeikauskas
Paulius Gadeikis
Elena Laurinavičiūtė
Aleksandras Nazimovas
Nathanael Roman (Belgija)
Vytautas Trafik
Juzefa Viktorija Venckutė
Jaunieji menininkai
Kaip nešti miesto liežuvį. 2024 m.
Rimantas Milkintas
Mindaugas Jankauskas
Donatas Repeika
Andrius Janulis
Albinas Jukumas
Donatas Jankauskas Duonis
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Donatas Jankauskas - Duonis
Vėini varta. Do, 2022 m. Metalas , poliuretanas, poliurėja
Albinas Jukumas
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Balandinė. 2021/2024 m. Ketus
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Rimantas Milkintas
FrontON . 2022 m. Plieninė sija
Columna. 2020 m. Plieninė sija
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Mindaugas Jankauskas
Naktis, 2023. Granitas
Nikė. 2024 m. Granitas
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Andrius Janulis
Shiitake 2024 m. Plienas, aliuminis, keramikiniai, stikliniai izoliatoriai, ąžuolas
Tiekėjo pasirinkimas. 2022 m. Plienas, varis, keramikiniai izoliatoriai
IX PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA 2024
Donatas Repeika
Atsargiai! 2024 m. Dolomitas, metalas
IX pasaulio žemaičių dailės paroda: tarp tradicijos ir novatoriškumo
Goda Giedraitytė
Kas ketverius metus Plungė tampa pasaulio žemaičių kultūros sostine. Iš Lietuvos, Europos ir kitų tolimųjų kraštų čia savo kūrybą pristatyti atvyksta visi iš šio krašto kilę ar jame gyvenantys, arba savitą – žemaitišką – tapatybę bei mąstymą išpažįstantys kūrėjai.
Šiemet vienas seniausių dailininkų sambūrių Lietuvoje - Pasaulio
žemaičių dailės paroda (toliau – Paroda) išgyvena organizacinius pokyčius. Parodos kuratorių ir architektų bendradarbiavimo rezultatas – ekspozicinė sąranga iš kelių segmentų, įprasminančių Parodos koncepciją. Šiemet atsisakyta tradiciškai formuluotos Parodos temos ir susikoncentruota į žanrinę įvairovę. Įprastai dominuojant tapybai ir grafikai, norėta pristatyti turtingą žemaičių dailininkų raiškos skalę, todėl Parodoje integruojasi ir nauji lauko skulptūrų eksponatai, ir tarpdisciplininiaijaunųjųmenininkųeksperimentai.
Jau devintąjį kartą rengiama Paroda šiemet pristato daugiau nei 80-ies menininkų iš Lietuvos ir užsienio kūrybą. Vieną didžiausių Parodos ekspozicijų „Pašaukimai“ sudaro viešo konkurso būdu atrinktų autorių darbai. Daugiau nei 40-ties kūrėjų ieškojimai skleidžiasi nuo spalvinės raiškos iki objektų, nuo video meno iki taikomosiosdailėskūrinių,neretaitrindamiįprastasžanrųribas. Tradicine aliejaus ar akrilo technika dirbantys tapytojai Parodoje eksponuoja per 30 kūrinių. Daugelyje drobių ataidi stipri lietuviško ekspresionizmo dvasia ir stilistika. A. Gudaičio, A. Samuolio ar J. Švažo braižas, tirštas potėpis, spalvų estetika persmelkia, bet neužgožia. Priešingai, dažnam kūrėjui tampa atspirties šaltiniu autoriniams sprendimams (A. Garjonas, V. Kundrotienė, F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė, A. Stasiulevičius, A. Šeronas, J. Šalkauskaitė, V. Žukas). Greta ir menininkai, atiduodantys duoklę abstrakčiajai dailei (A. Gražys), foto realizmui (D. Galminienė, A. Santockytė), primityvizmo (V. Simutis) ar minimalizmo (J. Uznevičiūtė) krypčiai, galiausiai –skaitmeninei estetikai (M. Snarskis). Siužeto prasme dominuoja gamtos, buities motyvai, tačiau veriasi ir naujai pamatyti
th The 9 World Exhibition of Žemaitijan Art: Between Tradition and Innovation
Goda Giedraitytė
eksterjero ar interjero motyvai (A. Bugailiškytė, P . Griušys), peizažai(A.KulikauskaitėKrivickienė,A.Kasputienė).
Daugumagrafikoskūrėjųdrąsiaineriaįmišriųtechnikųmozaikas ir gardžiuojasi konceptualiais turinio viražais (Z. Inčirauskienė, I. Janulienė, V. Janulis, O. Judakova, T. Vaičaitis, G. Skroblytė). Klasikinei technikai, juoda-balta estetikai atstovauja tik A. V. Burba. Prie klasikinės technikos priskirtinos ir akvarelės meistrės R.Šimelionytė-KapalinskienėirE.Štrumaitė.
Inovatyviais sprendiniais reiškiasi ir taikomoji dailė, tad regėti grynąjį jos pavidalą darosi vis sudėtingiau. Naujai tradicinę meno raišką traktuoja keramikos ir skulptūros atstovai (K. Dzimidavičienė, A. Lemežis, D. Ložytė) bei metalo meistrai (P. Baronas, L. Kalinauskaitė, A. Olbutas, A. Šimkutė). Itin gausi šiemet tarpdisciplininė sekcija. Instaliacijos, ready made objektai, video ir foto formatai – visa kvestionuoja mūsų praeities, dabarties ir ateities klodus. D. Drulio ir N. Ermino instaliacijose atveriamos šiuolaikinio pasaulio ydos, M. Skudžinsko ir L. Ringelienės kompozicijos perfrazuoja iš senųjų tradicijų gimstančius
įvaizdžius, R. Inčirauskas bei K. Venclova suteikia naujas prasmes nūdienos objektams ir herojams, o J. Pociūtė, O. Stasiulevičiūtė ir A. Žalpys reflektuoja asmenines ir kolektyvines gyvenimo patirtis.
„ „Pašaukimų“ ekspoziciją savotiškai atidaro ir uždaro Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto ekspozicija „Archyvas“. Joje archyvavimuiskirtuosestelažuosepristatomibuvusiųbeiesamų dėstytojų ir absolventų (A. Anusas, J. Erminaitė, A. Gedvilas, P. Gintalas, E. Čejauskaitė-Gintalė, R. Inčirauskas, Z. Inčirauskienė, N. Poškutė-Jukumienė, K. Kazlauskaitė, L. Kėrienė, D. Liekmanis, A. Mikuta, M. Norkus, A. Skublickas, A. Šimkevičienė, T. Vaičaitis, R. Vaitkutė, B. Zdramytė) darbai. Per laiką kintanti, tačiau visad aktuali svarbiausios Vakarų Lietuvos meno mokyklos autorių kūryba kviečia dialogui tarp praeities medžiagų ir technologijų bei šiandieninės formos ir kūrinio žinutės aktualumo (tebūnie ji politinė, socialinė, ekologinė, kt.). Grožio ir estetikos samprata šioje ekspozicijoje nevienareikšmė, o savita ironija yra šifras perskaityti eksponuojamųkūrinių(ogalarchyviniųeksponatų?)istorijas.
Kita svari Parodos ekspozicija „Sugrįžimai“ dedikuota kviestinių autorių kūrybai. Čia pristatomi daugiausia už Lietuvos ribų kuriantys menininkai: R. Jusionytė, Ž. Kempinas, E. Mikalauskis, A.Plioplys,E.Racevičius,I.Šerpytytė,K.Zapkus.
JAV gyvenančio Ž. Kempino instaliacija „Tūba“ 2009 m. atstovavo Lietuvai 53-oje Venecijos bienalėje. Šiemet ji pirmą kartą pristatoma Lietuvoje. Kaip įprasta, menininkas naudoja mėgiamą kūrybos priemonę – magnetines videojuostas. Optiškai ir fiziškai paslanki kūrinio konstrukcija leidžia žiūrovui vienu metu ir būti objekte, ir žvelgti kiaurai, ir/ar tiesiog justi oro vibracijas. Kito žymaus JAV dirbančio lietuvių dailininko K. Zapkaus didžiaformatėse drobėse abstrakcija derinama su socialiniu kontekstu, o patys vaizdai grindžiami muzikinio komponavimo ir architektūrinio erdvės struktūrizavimo principais. A. Plioplio (JAV) šilko skraistėse susitinka neurologiniai ieškojimai, genealoginės ištakos ir meninė pajauta. Modeliuodamas spalvotus regimojo pasaulio ir pasąmonės dialogus, smegenų impulsų nuotraukas jis praturtina lietuviškomis detalėmis (metraščių bei nuotraukų fragmentais,tautiniaisženklais,kt.).
Jungtinėje Karalystėje gyvenanti I. Šerpytytė savo kūryboje
pasitelkia įvairias medijas nuo -videomeno, fotografijos iki tekstilės, skulptūros ir instaliacijos. Dažnai tai archyvinė kino bei garso medžiaga, naudojamos kaip emocijos ir paveldėtos atminties išraiškos priemonės. Kūryboje jai rūpi istorijos, bendražmogiškumo, traumos klausimai. Apie santykius su aplinka, visuomene, žmogaus vidines būsenas kalba ir konceptualiosios grafikos atstovas E. Mikalauskis, pasitelkdamas klasikines grafikos technikas. Daugiaprasmiai jo darbai neretai turi paslėptą žaismės ar ironijos prieskonį, tačiau menininkui svarbiausia yra išlaisvinti mintį, ieškoti naujų kūrybos formų ir ryšiosužiūrovais.
E. Racevičiaus (Vokietija) darbuose dera senosioms lietuvių liaudies skulptūroms būdingas paprastumas su ready made estetika ir abstrakčia forma. Kaskart tas pats juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais apsirengęs žmogelis – universalus ženklas, įkūnijantis pačią žmogaus idėją. Tačiau pats autorius teigia, kad iš esmės savo darbuose rodo medį, ir nieko daugiau. Fantastiniai žmogaus ir gyvūno duetai perskrodžia ir Prancūzijoje
reziduojančios R. Jusionytės tapybą. Anot jos kūrybos tyrinėtojų, autorei vienodai svarbi spalva ir linija leidžia jai įvairiais būdais ardyti priešpriešą tarp kultūros ir natūros, vidaus ir išorės, interjeroirpeižažo,vaizdoiržodžio.
Ypatinga vieta Muziejaus rūmuose tenka R. Dauginčio in memoriam ekspozicijai „Giedantis paukštis“. Ji skirta pagerbti vieno pirmųjų Parodos bendraautorių atminimui. Pasak menotyrininko V. Liutkaus, skulptorius buvo neprilygstamas mažosios plastikos „pasakotojas“, sugebėjęs į mažo mastelio kūrinius sukelti siužetą, judesį, veiksmą, intrigą, folkloro detalę ir visa tai apjungti gyva barokiniųformų energija, darniu glotnių ar banguotųpaviršiųskambesiuerdvėje.
Skulptūros prabyla ir parko ekspozicijoje. Dešimt šešių autorių skulptūrų balansuoja tarp tradicinio akmens apdirbimo ir inovatyvių objekto eksperimentų. Savitas kiekvieno skulptoriaus braižas ir sąlytis su aplinka lemia kūrinio konceptualųjį pradą. D. Jankauskas-Duonis lieka ištikimas mėgiamam beždžionės motyvui, D. Repeika ir A. Jukumas kvestionuoja išvirkščiąją objektų pusę, R. Milkintas žaidžia su geometrinių formų replikomis, A. Janulis naujas prasmes suteikia ready made objektams, o M. Jankauskas mėgaujasi natūraliu akmens medžiagiškumu.
Jaunųjų menininkų darbų ekspozicija skyla į dvi dalis, pavadintas pagal jų lokacijas: „Rūsys“ ir „Oficina“. Šiose netikėtose erdvėse jaunieji (P. Čeikauskas Pidžinas, P. Gadeikis, E. Globytė, A. Grašys, E. Laurinavičiūtė, A. Manukian, S. Martinkutė, U. U. Pilitauskaitė, G. Razmaitė, M. Šimkevičius, I. Vaičaitytė, P. Vasiliauskaitė, J. V. Venckutė, A. Zaburaitė, I. Zdanevičiūtė) pristato visą skalę žanrų nuo tapybos, keramikos, grafikos iliustracijų iki instaliacijos, dizaino objektų ar net garso, šviesos meno, grafiti piešinių ant sienų. Įsiliedami į pasaulio žemaičių dailininkų gretas, jie ne tik užtikrina Parodos tęstinumą, bet ir papildo ją novatoriškos meno kalbosakcentais.
2024 metais Paroda vyks Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje, nuo birželio 22 d. iki gruodžio 31 d. Parodą lydės tradicinė mokslinė konferencija, šiemet dedikuota asmenybėms –„Žemaitija paženklintos asmenybės: nuo kūrėjų iki legendinių
herojų“, o taip pat specialūs renginiai, tarp kurių susitikimai su kino kūrėjais ir dailininkais, koncertai, kūrybinės dirbtuvės bendruomenei,kt.
Praėjus ketveriems metams, Paroda ir vėl tampa visą regioną ir išeivijos kūrėjus apjungiančiu įvykiu, nemaria tradicija, atiduodančia duoklę ne tik dailės reprezentacijai, bet ir žemaičių genties sambūriui. Itin simboliška, kad šiųmetinis įvykis sutampa ir su Žemaičių dailės muziejaus – vieno svarbiausių Žemaitijos kultūrosirmokslocentrų–30-ojojubiliejausminėjimu.
Parodos globėjas: LR Kultūros ministras Simonas Kairys
Patron of the exhibition: Simonas Kairys, the Minister of Culture of the Republic of Lithuania
Parodos kuratorės / Goda Giedraitytė, Neringa Poškutė-Jukumienė Curators of the exhibition:
Parodos kuratoriai-architektai / Vladas Balsys, Antanas Gerlikas Curators-architects of the exhibition:
Parodos organizatoriai / Alvidas Bakanauskas, Vladas Balsys, Antanas Gerlikas, Goda Giedraitytė, Organizers of the exhibition: Dangiras Mačiulis, Viktoras Liutkus, Monika Petrulienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Jolanta Skurdauskienė, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė.
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Plungės raj. savivaldybė
Exhibition is financed by: Lithuanian Council for Culture, Plungė District Municipality
