"Misija: Švari vasara!"

Misija:Švari vasara VASAROK. ŽINGSNIUOK. RŪŠIUOK.

TURINYS

VASAROK. ŽINGSNIUOK. RŪŠIUOK.

Aplinkosauginė iniciatyva po Lietuvą Lietuvių vasarojimo įpročiai: parkai vasarą gausiai sulaukia ne tik poilsiautojų, bet ir jų šiukšlių Startavusi socialinė švarios vasaros iniciatyva atveria regioninių parkų skaudulius Atsakingas poilsis gamtoje: ką svarbu žinoti ruošiantis atostogauti?

Vištyčio ežero pakrantėse nugula lenkiškos produkcijos pakuotės ir depozitas Kodėl rūšiuoti verta?

1 iš 10-ies lankytojų pajūryje numetus šiukšlę – per metus dovanojama tonos atliekų Lietuvos pajūryje poilsiautojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau kai kurių klaidų neišvengia Trumpa rūšiavimo atmintinė Žvejybos ypatumai Lietuvoje: kalnai nuorūkų ir šiukšlėmis nubarstytos pakrantės Atostogų atliekų kuprinė Iš emigracijos grįžusi architektė sukauptus plastiko maišelius paverčia paveikslais ir kuprinėmis Maratoną su 10 kg atliekų įveikusi sportininkė: tiek dėmesio dar nesu sulaukusi

VASAROK. ŽINGSNIUOK. RŪŠIUOK.

„Misija: švari vasara ‘22“ kviečia vasaroti atsakingai!

Prisijungti prie iniciatyvos galima tampant savarankišku jos ambasadoriumi. Tai padaryti galima dviem būdais: parsisiųsti vaikščiojimo programėlę #walk15, prisijungti prie „Misija: švari vasara ‘22“ iššūkio ir pasirinkti, už kokį regioninį parką žingsniuosite arba įamžinti atsakingo poilsiavimo akimirkas ir dalintis jomis „Facebook“ grupėje Misija: švari vasara’22 bei laimėti tvarių ir vertingų prizų.

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas" J. V. Gėtė

Iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ komanda parengė išskirtinius tvaraus vasarojimo kelialapius net 10 Lietuvos regioninių parkų, kuriuose poilsiautojų laukė „Žaliojo taško“ interaktyvios edukacinės erdvės ir programa visai šeimai.

RENGINIAI: 06-06 Verkių regioninis parkas ir Pavilnių regioninis parkas.

06-16 Aukštadvario regioninis parkas. Žaliasis pažintinis takas.

06-22 Asvejos regioninis parkas. Liudgardo pažintinis takas.

06-30 Anykščių regioninis parkas. Medžių lajų takas.

07-14 Vištyčio regioninis parkas. Vištyčio ežero pakrantės.

07-28 Panemunių regioninis parkas.

Panemunės pilis.

08-04 Varnių regioninis parkas. Lūksto ežero pakrantė.

08-05 Pagramančio regioninis parkas.

Lakštingalų slėnis.

08-12 Pajūrio regioninis parkas. Olando kepurė.

08-18 Nemuno deltos regioninis parkas.

Rusnės paplūdimiai.

Su šūkiu „Vasarok. Žingsniuok.

Rūšiuok“ pirmoji ir didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kvietė jungtis prie iššūkio „Misija: švari vasara ‘22“, tapti misijos ambasadoriais ir leistis į žygius po veiklos 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus.

"Gamtoje nėra etatinių valytojų." Šiukšlės „atostogauja“ kartu su jumis

„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja apie 500 kg atliekų, per vienus metus daugelis atostogauja mažiausiai 14 dienų, tad atostogų metu vienam gyventojui tenka apie 20 kg atliekų. Vadinasi, kad keturių asmenų šeima per 14 d. atostogas sukaupia ir turėtų išrūšiuoti apie 80 kg atliekų.

Ar Tu rūšiuoji per atostogas?

PROJEKTO PARTNERIAI:

"Lietuvių vasarojimo įpročiai: parkai vasarą gausiai sulaukia ne tik poilsiautojų, bet ir jų šiukšlių"

Vasara Lietuvoje – atostogų metas, kuomet daugelis aplanko vandens telkinius, parkus, pajūrį ir kitas atostogautojų pamiltas kryptis. Deja, 2022 m. atlikta Lietuvos Nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa atskleidė, kad vasara yra ir tas metas, kuomet parkuose randama daugiausiai lankytojų šiukšlių. Vienos populiariausių poilsiautojų paliktos gerų akimirkų liudininkės – maisto bei gėrimų pakuotės, o „patraukliausios“ šiukšlėms vietovės – vandens telkiniai ir atokesnės poilsiavietės.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šiukšlinimo problemą, vasaros metu su šūkiu „Vasarok. Žingsniuok.

Rūšiuok“ „Misija: švari vasara ‘22“ organizatoriai kviečia visus jungtis prie iniciatyvos iššūkio, tapti atsakingais vasarotojais ir leistis į žygius po veiklos 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus. Šiukšlės atostogauja kartu su mumis Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 500 kg atliekų. Skaičiuojant, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja bent 14 dienų, o populiariausias laikas atostogoms – vasara, keturių asmenų šeima per atostogas gali sukaupti net apie 80 kg atliekų, kurios neatsakingai paliktos atsiduria net ir valstybės saugomuose parkuose.

Teigiama, kad iniciatyva „Misija: švari vasara ‘22“ siekiama ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad ne tik susirinkti savo ir pakelti svetimą šiukšlę, bet ir surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina. „Nerūšiuojamos atliekos niekur nedingsta – patekusios į gamtą, jos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, kenkdamos ir tapdamos tikra našta gamtai bei jos gyventojams, todėl mūsų tikslas – priminti vasarotojams, kad gamtoje viską, ką atsinešame, privalome išsinešti, nepatingėti pakelti svetimą šiukšlę ir galiausiai viską tinkamai išrūšiuoti.

Etatinių valytojų gamtoje nėra, todėl atostogos negali būti pasiteisinimas elgtis neatsakingai“, – teigia iniciatyvos organizatorė, pirmosios Lietuvoje licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.

Parkuose daugėja stambiagabaričių atliekų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovė Diana Rakauskaitė teigia, kad tikslų lankytojų skaičių parkuose įvardinti sunku, tačiau apytiksliai skaičiuojama, kad parkuose kasmet apsilanko apie porą milijonų lankytojų, o jų susidomėjimą skatina ir atsinaujinusi infrastruktūra.

VSTT atstovė pastebi, kad jau ilgus metus parkuose randamų atliekų tendencijos išlieka panašios. „Džiugina tai, jog žmonės pamažu darosi sąmoningesni ir pastebimas smulkiųjų šiukšlių mažėjimas – randama mažiau plastiko butelių ar stiklo taros, ledų popierėlių, tačiau priešingai yra su stambiagabaritėmis atliekomis.

Vis dažniau smulkios įmonės į pievas ar miškus veža statybines atliekas, padangas, įvairias automobilių nuolaužas“, – pristato D. Rakauskaitė ir svarsto, jog to priežastis gali būti sudėtingi priėmimo procesai atliekų aikštelėse arba per maži nemokamai priimamų atliekų kiekiai.

D.Rakauskaitė pasakoja, jog neretai taršos parkuose problema sprendžiama pasitelkiant savanorius, kurių tinklas apjungia visus regioninius parkus, o reikšmingai prisideda ir patys parkų darbuotojai. „Nors už šiukšlių tvarkymą yra atsakingi privatūs asmenys, kuriems priklauso teritorija, arba savivaldybės, parkų prižiūrėtojai neretai patys imasi iniciatyvos ir organizuoja talkas. Dažniausiai jos vyksta pavasarį ir pasibaigus vasaros sezonui“, – pasakoja D. Rakauskaitė ir priduria, jog ypatingai džiugina tokios iniciatyvos kaip „Misija: švari vasara“, nes jos įgalina sąmoningus žmones surinkti ne tik savo, bet ir kito šiukšles, įspėti teršiančius gamtą.

Startavusi socialinė švarios vasaros iniciatyva atveria regioninių parkų skaudulius

Birželio 6 dieną Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose įvyko iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ atidarymas – jos metu susirinkę dalyviai su šūkiu „Vasarok. Žingsniuok. Rūšiuok“, rankose laikydami perdirbto plastiko maišelius, leidosi į gamtos išlaisvinimo nuo šiukšlių misiją. „Iš surinktų atliekų galime daryti keletą išvadų – geriausiai pastebimos šiukšlės yra nuorūkos, popierėliai nuo smulkių užkandžių, kavos puodeliai, buteliukai.

Galime daryti prielaidą, kad čia žmonės išeina į trumpus žygius, be specialaus pasiruošimo, su savimi nešasi tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į rankinę.

Deja, atėję į svečius gamtoje ne visada elgiasi kultūringai.

Taip pat aptikome ir padangų, kitų ilgiau užsigulėjusių didelių plastiko atraižų“, – apžiūrėdama misijos dalyvių radinius teigė ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė.

Padangos, pakuotės ir žaliosios atliekos Žygio rezultatai parko darbuotojų nestebina. Kaip teigiama, Vilniaus mieste esantys Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, skirtingai nei kiti regioniniai parkai, esantys atokiau nuo didžiųjų miestų, sulaukia daugybės lankytojų, kurie parke apsilanko be specialaus pasiruošimo ar darbuotojų priežiūros.

Neretai poilsiautojai keliauja ne tik specialiai paruoštais pažintiniais takais, kurie ir skirti tam, kad žmogus galėtų mėgautis ir pažinti gamtą, o ši būtų apsaugota nuo žmogaus.

Anot Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologo Pranciškaus Maigio, didžiausi žmonių srautai parkuose yra sutinkami nuo gegužės pradžios iki Joninių bei rudenį – prasidėjus mokslo metams. Tad ir atliekų srautai bei jų įvairovė ne maža dalimi priklauso nuo sezoniškumo.

Kaip pavyzdys, nutirpus sniegui ir prasidėjus padangų keitimo sezonui, vis dar aptinkame nemažai senų

padangų, o atšilus orams populiariausios lankytojų gerų akimirkų liudininkės yra greitojo maisto atliekos – kavos puodeliai, pakuotės, maišeliai ir kitos smulkesnės atliekos, ką ir pastebėjome“, – teigia P. Maigys.

Be minėtų šiukšlių, kurias įvardija P. Maigys, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovas Paulius Macijauskas atkreipia dėmesį ir į iš pažiūros nekaltas, bet parkuose gausiai rudeniop aptinkamas žaliąsias atliekas.

Anot parko atstovo, jos ne mažiau pavojingos parkų bioįvairovei nei kitos atliekos. „Žmonės galvoja, kad nieko tokio, jeigu jie atsikrato savo soduose ar namuose surinktais lapais, nupjauta žole miške. Deja, toks požiūris yra klaidingas. Reiktų suprasti, kad su ta išmesta žole, lapais, šakomis, drauge yra išmetamos ir augalų sėklos, tokiu būdu labai lengvai užsiveisia invazinės rūšys regioniniuose parkuose ir tose vietose ekosistema yra pažeidžiama“, – teigia P. Macijauskas.

Kviečia tapti atsakingo vasarojimo ambasadoriais Iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ organizatoriai kviečia ugdytis atsakingesnius ir tvaresnius vasarojimo įpročius lankantis gamtoje, nes etatinių tvarkytojų joje nėra.

"Vykstant į gamtą, mūsų pirkinių krepšyje yra ne tik užkandžių, gėrimų, bet ir jų pakuotės, tad reiktų nepamiršti, kad tampame atsakingi, kur ir kaip mes jas išmesime. Pažintiniuose takuose šiukšliadėžių taip pat nėra tikslingai, nes paukščiai, lapės, stirnos, radusios maisto likučių, gali suvalgyti ne tik maisto likučius, bet ir pakuotes.

Todėl pagrindinė taisyklė gamtoje, kurią kviečiame įsidėmėti visiems yra: „Ką atsinešei, tą išsinešk ir tinkamai išrūšiuok“. Tai yra labai svarbu“, – teigia iniciatyvos organizatorė, didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.

Ugdyk tvarius vasarojimo įpročius!

Ugdyk tvarius vasarojimo įpročius!

Atsakingas poilsis gamtoje: ką svarbu žinoti ruošiantis atostogauti?

Norėdami pažinti savo kraštą, pasigrožėti gamta bei kelionę suplanuoti lengvai ir greitai, lietuviai vis dažniau renkasi atostogas savo šalyje, o mėgstamiausias laikas tam – ilgieji savaitgaliai.

Remiantis Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu pavasarį atlikto tyrimo rezultatais, lyginant su pernai metų duomenimis, keliaujančių su nakvynėmis mūsų šalyje gyventojų dalis išaugo 18 procentinių punktų, o vienas populiariausių pasirinkimų išlieka ramus poilsis gamtoje (48 proc.) bei gamtos objektų lankymas (44 proc.).

Kadangi liepos 6-oji paskelbta nedarbo diena, nemaža dalis lietuvių kasmet pasinaudoja proga trumpas atostogas suplanuoti būtent liepos pradžioje.

Planuojantiems išvyką prie vandens telkinių ar į mišką, ekologė Vaida Griškevičienė primena svarbiausias elgesio gamtoje taisykles bei dalinasi patarimais, kaip poilsiauti tvariai ir lengvai.

Poilsį gamtoje pradėkite planuoti iš anksto Anot ekologės V. Griškevičienės, ruoštis poilsiui gamtoje pradėti reikėtų dar namuose. „Atsakingas pasiruošimas išvykai padeda ne tik suplanuoti kokybišką poilsį, bet kartu išvengti maisto švaistymo ir aplinkos taršos, todėl nusprendę kelias dienas praleisti stovyklavietėje prie vandens telkinio ar miške, pirmiausia, įvertinkite savo ir visos šeimos maisto poreikius – sudarykite valgymų sąrašą ir neikite apsipirkti, jei esate alkani, – tuomet padidėja tikimybė į krepšelį įsimesti neplanuotų užkandžių, kurių dalį gali tekti išmesti“, – pataria ekologė ir priduria, kad siekiant mažinti maisto švaistymą, stovyklavimo metu taip pat nederėtų bandyti ir naujų produktų.

V. Griškevičienė pastebi, jog gamtoje neapsieinama ir be priemonių nuo uodų, erkių ar kitų parazitų, todėl jie turi atsidurti sąrašo, ką pasiimti į gamtą, viršuje. „Jei kelionėje jūsų turima priemonė nuo vabzdžių pasibaigė, nepalikite jos gamtoje – pakuotė yra rūšiuojama, tačiau

palikta miške ar prie ežero ji yra daugiau nei 100 metų ir tampa pavojinga bei taršia atlieka“, – atkreipia dėmesį ekologė.

Dar viena svarbi taisyklė, anot specialistės, – nepirkti ir nesivežti daiktų ar produktų, kurių vėliau negalėsite išsinešti, pavyzdžiui, vienkartinių šašlykinių. „Tikrai galime pasigaminti ar įsigyti nedidelę, transportuojamą šašlykinę, o galbūt pasinaudoti stovyklavietėse esančiomis ilgalaikėmis kepsninėmis. Vienkartinės šašlykinės po panaudojimo tampa šiukšlėmis, todėl derėtų vengti tokių daiktų“, – rekomenduoja V. Griškevičienė.

Laiką leiskite tvarkingoje aplinkoje Kad laiką leisti gamtoje būtų maloniau, o ir tvarkymasis neužimtų daug laiko, ekologijos specialistė siūlo atvykus į stovyklavietę iškart įsirengti atliekų rūšiavimo vietą – pasikabinti tris maišus bendroms atliekoms, stiklui ir maisto pakuotėms. Ekologė atkreipia dėmesį, kad pastarųjų deginti negalima – tinkamai surūšiuotos atliekos tampa antrine žaliava ir yra perdirbamos.

V.Griškevičienė pažymi, kad ypatingai sąmoningi tvarkydami atliekas turi būti žvejai: „Gamtoje paliktas žvejybinis valas nesuyra iki 600 metų, o kartu jis kelia grėsmę gyvūnams – jie neretai įsipainioja, susižeidžia.“ „Išvykdami visuomet vietą palikite tokią, kokią norite rasti patys – žvakės nuo uodų, žvejybos valas, pusė šokolado ar supuvęs pomidoras tai ne tik nepagarba gamtai, bet ir žmogiškosios kultūros stoka“, – teigia ekologė.

Populiariausios atliekos regioniniuose parkuose Šiuo metu Lietuvoje populiarėja poilsis regioniniuose bei nacionaliniuose parkuose, žmonės vis dažniau renkasi iškylas ir pasivaikščiojimus pažintiniais takais saugomose teritorijose. Deja, dar 2022 m. pavasarį atlikta nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa parodė, kad drauge su poilsiautojais „ilsisi“ ir jų šiukšlės, kurios paliktos neatsakingai gamtai gali turėti didelės žalos.

Vasaros pradžioje startavusios iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ dalyviai jau aplankė keturis regioninius parkus – Verkių, Pavilnio, Asvejos ir Anykščių, kuriuose situacija dėl lankytojų paliekamų šiukšlių gana panaši, tvirtina organizatoriai. „Iš žygių, kurių metu švariname gamtą nuo šiukšlių, galime daryti keletą prielaidų – labiausiai pastebimos šiukšlės – plastikinės maisto pakuotės ir buteliai.

Nustebino rasti automobilių dugnai, liudijantys žmonių norą automobiliais žūtbūt įveikti pėstiesiems skirtus takus. Visa kita yra tai, ką dažniausiai galima aptikti kiekvieno kišenėse, – cigaretės, saldainių popierėliai ir kitos smulkmenos. Atrodo, kad žmonės į žygius leidžiasi be specialaus pasiruošimo“, – misijos dalyvių radinius regioniniuose parkuose vardija ekologė V. Griškevičienė.

Akcijos dalyviai ir ambasadoriai keliaudami po 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus siekia ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad susirinkti savo ar pakelti svetimą šiukšlę, o surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos trukdo perdirbimui Nepaisant to, kad atsakingą atliekų tvarkymą renkasi ir rūšiuoja vis daugiau žmonių, iniciatyvos organizatorė,

„Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo"

didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė pastebi, kad klaidų vis dar pasitaiko, o viena didžiausių – nerūšiuojamų atliekų išmetimas į rūšiavimo konteinerius. „Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo, ir nors žmonės kartais sudvejoja, į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas, verta priminti, jog žinoti reikia ir tai, ko mesti į juos negalima“, – pastebi S. Rasalė.

Anot „Žaliojo taško“ atstovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta, tačiau tai nėra teisinga praktika – keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų rūšiuoti į stiklo konteinerį negalima.

Kalbant apie pakuotėms skirtus konteinerius, į juos nereikėtų mesti asmens higienai skirtų priemonių, tokių kaip sauskelnės, virtuviniai popieriniai rankšluosčiai ar vienkartinės servetėlės, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ir kt. – šioms atliekoms skirtas buitinių atliekų konteineris.

S. Rasalė atkreipia dėmesį, jog rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms, o prieš išmetant pakuotę itin svarbu visiškai pašalinti maisto ar jame buvusio gaminio likučius – jie genda, taip užteršdami visą konteinerio turinį.

Namuose dažnai prisikaupia ir baterijų, neveikiančių elektronikos prietaisų ar atliekų, likusių po remonto: „Visos šios atliekos surenkamos atskirai tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse, o konteineriuose ar šalia jų – joms ne vieta“, – pažymi S. Rasalė.

Vištyčio ežero pakrantėse nugula lenkiškos produkcijos pakuotės ir depozitas

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, kuriose bandyta sudeginti atliekas, daugybę cigarečių nuorūkų bei kitų maisto ir gėrimų pakuočių. Kaip teigia ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė, vienas pagrindinių išskirtinumų Vištyčio regioniniame parke yra tas, kad dauguma maisto bei gėrimų pakuočių iš kaimyninės Lenkijos.

Pavojingas atliekų deginimas laužavietėse „Vištyčio regioniniame parke visų nuostabai, radome nemažai žmonių paliktų aprangos detalių – kojinių, suplyšusių šlepečių, maudymosi kostiumėlių. Taip pat teko tvarkyti daugybę laužaviečių, kuriose buvo bandoma sudeginti į iškylą atsineštas maisto pakuotes.

Tą griežtai draudžiama daryti ir gali grėsti didelės baudos. Atliekų deginimas yra pavojingas ne tik patiems degintojams, bet ir gamtai. Dūmuose esančios kietosios dalelės nusėda ant augalų lapų, taip pat deginant pavojingas atliekas jos gali užteršti dirvožemį, tad elkimės atsakingai“, – apžiūrėdama misijos dalyvių radinius įspėja ekologė Vaida Griškevičienė.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, laužui ar kepsninei galima naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančią kuro rūšį. Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik specialiai nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais. Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus gresia baudos. „Turistaujančios“ pakuotės Tai jau penktasis regioninis parkas, kuriame iniciatyvos komanda drauge su misijos ambasadoriais, kurie su šūkiu „Vasarok. Žingsniuok. Rūšiuok“, rankose laikydami

Lietuvoje surinkto ir perdirbto plastiko maišelius, renka lankytojų neatsakingai paliktas šiukšles parko pažintiniuose takuose, poilsiavietėse ir kitose valstybės saugomose teritorijose. Teigiama, kad parkuose galima pastebėti ir gamtoje paliekamų atliekų tendencijas. Bene populiariausios atliekos – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, saldainių popierėliai, taip pat randama nemažai stiklo atliekų bei cigarečių nuorūkų. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį. Kaip pastebi V. Griškevičienė, Vištyčio regioninio parko išskirtinumas nuo kitų regioninių parkų, kuriuose lankėsi su misijos dalyviais tik tas, kad dauguma pakuočių yra lenkiškos kilmės.

Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius, „turistaujančios“ maisto pakuotės, stiklo bei kita tara iš kaimyninių šalių ir išaugantys jų kiekiai šiltuoju metų laiku – natūralūs ir įprasti procesai. „Tai, kad Vištyčio regioniniame parke randama nemažai lenkiškos produkcijos pakuočių, depozito – nieko neįprasto. Netoli pasienis, o pigesnės prekės kaimyninėje šalyje turbūt sugundo ne vieną turistą užsukti ir apsipirkti. Prasidėjus šiltajam sezonui ir padidėjus turistų srautams, drauge su poilsiautojais keliauja ir jų šiukšlės.

Lietuviškos pakuotės ir depozitas į svečias šalis taip pat iškeliauja drauge su poilsiautojais iš Lietuvos.

Be abejo, kaimyninės šalies pakuotes mes turime sutvarkyti iš savo valstybės biudžeto lėšų, bet tai ne pati didžiausia blogybė. Daug blogiau yra tai, kad „turistaujančių“ atliekų randame šalies gamtos rezervatuose. Čia grynai žmonių sąmoningumo klausimas.

Patekusios į gamtą, atliekos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, kenkdamos ir tapdamos tikra našta gamtai bei jos gyventojams, todėl mūsų tikslas – priminti vasarotojams, kad gamtoje viską, ką atsinešame, privalome išsinešti, nepatingėti pakelti svetimą šiukšlę bei ją tinkamai išrūšiuoti. Ir visai nesvarbu, ar pakuotė yra iš Lenkijos, ar iš Lietuvos“, – teigia K. Pocius.

Lankytojų skaičius parke auga Kaip teigia Vištyčio regioninio parko atstovė Živilė Grimailaitė, paskutiniais metais parke pastebimas ženklus lankytojų skaičiaus didėjimas, ypatingai lankytojų skaičius išaugo 2020 m. vasarą, kuomet šalyje įsigaliojo karantino ribojimai. „Negalėdami išvykti į užsienį, žmonės vasarą atostogavo Lietuvoje, žinoma, aplankė ir saugomas teritorijas.

Tikėtina, kad prie parko lankytojų skaičiaus padidėjimo taip pat prisidėjo ir atvertas Vištyčio vėjo malūnas, kuris tapo vienu populiariausių lankytinų objektų mūsų parke“, – teigia Ž. Grimailaitė.

Vištyčio regioninio parko duomenimis, daugiausiai lankytojų 2021 m. sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Marijampolės ir Klaipėdos miestų. Lankytojai atvyksta ne tik išsimaudyti ar apžiūrėti lankytinus objektus, dalyvauja edukacijose, bet ir mielai keliauja pažintiniais takais, mėgaujasi poilsiu prie ežero.

Surenkamų atliekų kiekiai – nemažėja Kaip pastebi parko atstovė Ž. Grimailaitė, kiekvienais metais lankytojai sąmoningėja ir nemaža dalis jų susidariusias atliekas stovyklavimo, poilsiavimo metu šalina tam skirtose vietose, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingo stovyklavimo atvejų bei trūksta įpročio – atliekas išsivežti ir išrūšiuoti tam skirtuose konteineriuose. „Vasarą, ypatingai po šiltų savaitgalių, šventinių dienų, stovyklavietėse ir poilsiavietėse esantys konteineriai, šiukšliadėžės būna perpildytos atliekomis, o kartais netelpančios atliekos tiesiog paliekamos šalia konteinerių. Tai rodo, kad lankytojai nėra išsiugdę įpročio laikytis pagrindinės taisyklės gamtoje – „ką atsinešei į gamtą – išsinešk “, – pastebi Ž. Grimailaitė.

Tai, jog drauge su lankytojais regioniniame parke atostogauja ir jų šiukšlės, patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis, kuris teigia, kad nepaisant to, jog gegužės-spalio mėnesiais Vištyčio ežero prieigose pastatoma net 12 konteinerių, kurie aptarnaujami du kartus per mėnesį, jie labai greitai būna užpildomi ne tik mišriomis atliekomis. „Šiltuoju metų laiku prasideda intensyvus aplinkos tvarkymasis namų ūkiuose ir poilsiavietėse pastatytais konteineriais naudojasi ne tik poilsiautojai, kurie vis dar atveža didelius kiekius atliekų, bet ir, tikėtina, vietos gyventojai bei vasarnamių savininkai. Neretai šalia konteinerių nugula stambiagabaritės ir automobilių remonto atliekos. Žinoma, už padidėjusius atliekų kiekius tenka mokėti seniūnijai biudžeto lėšomis. Todėl pasidžiaugti, kad atliekų kiekiai mažėja, kol kas tikrai negalime“, – teigia ekologas ir priduria, kad neskaičiuojant šalia konteinerių paliktų atliekų, vidutiniškai šiltuoju sezono surenkama apie 150 kubinių metrų atliekų.

Apie išaugusius atliekų kiekius valstybės saugomose teritorijose šiltuoju sezonu patvirtina ir 2022 m. atlikta Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa, kuri atskleidė, kad vasara yra tas metas, kuomet parkuose randama daugiausiai lankytojų šiukšlių.

Vienos populiariausių poilsiautojų paliktos gerų akimirkų liudininkės – maisto bei gėrimų pakuotės, o „patraukliausios“ šiukšlėms vietovės – vandens telkiniai ir atokesnės poilsiavietės.

Kviečia tapti atsakingo vasarojimo ambasadoriais Iniciatyva „Misija: švari vasara ‘22“ siekiama ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad ne tik susirinkti savo ir pakelti svetimą šiukšlę, bet ir surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina.

"Patekusios į gamtą, atliekos kaupiasi ir yra net kelis šimtus metų, kenkdamos ir tapdamos tikra našta gamtai bei jos gyventojams, todėl mūsų tikslas – priminti vasarotojams, kad gamtoje viską, ką atsinešame, privalome išsinešti, nepatingėti pakelti svetimą šiukšlę bei ją tinkamai išrūšiuoti."

„Misija: švari vasara ‘22“ kviečia vasaroti atsakingai!

„Misija: švari vasara ‘22“ kviečia vasaroti atsakingai!

1 iš 10-ies lankytojų pajūryje numetus šiukšlę – per metus dovanojama tonos atliekų

Karščiams mušant termometro stulpelius, Lietuvos pajūris sulaukia ne tik daugybės poilsiautojų, bet ir jų šiukšlių. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos duomenimis, nors poilsiautojų įpročiai kasmet gerėja, o paplūdimiuose elgiamasi vis atsakingiau, tobulėti dar yra kur. „Nepaisant didelio poilsiautojų skaičiaus, pavyksta paplūdimius išlaikyti gana švarius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net jei ir nedidelė dalis poilsiautojų yra aplinkai nedraugiški, šiukšlintojų ir šiukšlių kiekis tampa didelis. Pavyzdžiui, jei tik vienas iš dešimties palieka savo šiukšles pajūryje, kurios gali sverti apie 100-200 g., tai per metus paplūdimiuose dėl jų neatsakingo elgesio gali susikaupti nuo 1,5 iki 3 tonų šiukšlių“, – kaip pavyzdį pateikia Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Egidijus Jurkus.

Pajūrio regioniniame parke apsilankiusi gamtos išlaisvinimo nuo šiukšlių iniciatyva „Misija: švari vasara‘22“, kaip ir daugelyje regioninių parkų aptiko tas pačias šiukšlinimo tendencijas. „Vienos populiariausių atliekų – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, kavos puodeliai, saldainių popierėliai, taip pat randama nemažai stiklo atliekų bei cigarečių nuorūkų. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį“, – teigia ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė.

Nerimą kelia kavos puodeliai Pajūrio regioninio parko duomenimis, kasmet parko teritoriją aplanko apie 200-250 tūkst. lankytojų, iš kurių net 50 tūkst. sudaro dviratininkai. Populiariausios ir daugiausiai turistų lankomos vietovės yra paplūdimiai, kurie gausiausiai lankytojų bei jų šiukšlių sulaukia gegužės- rugsėjo mėnesiais.

Kaip teigia Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Egidijus Jurkus šiukšlinimo šaltiniai pajūryje yra du.

Pirmasis šaltinis – po audrų išmetamos jūroje buvusios šiukšlės, antrasis ir didžiausias – tos pačios poilsiautojų paliktos šiukšlės. Teigiama, kad vasaros sezono metu, siekiant palaikyti tvarką Pajūrio regioniniame parke, seniūnija skiria papildomus žmogiškuosius resursus šiukšlių surinkimui, tvarkai palaikyti, taip pat šiuo laikotarpiu labai padeda savanoriai bei visuomeninės akcijos, tokios kaip „Misija: švari vasara“ ir kitos iniciatyvos, kviečiančios saugoti ir tausoti mus supančią aplinką.

E. Jurkaus teigimu, pagrindinės šiukšlės, kurios randamos Pajūrio regioniniame parke yra įvairių pakuočių liekanos, nuorūkos, taip pat pasitaiko ir higienos reikmenų. Taip pat neramina didėjantys vienkartiniai kavos puodelių kiekiai. „Pastaruosius keletą metų labai išryškėjo vienkartinių kavos puodelių problema, galima sakyti, kad jie sudaro didelę dalį visų randamų šiukšlių. Galbūt šią problemą būtų galima spręsti įvedant kavos puodeliams užstato sistemą“, – svarsto E. Jurkus ir priduria, kad daugiausiai šiukšlių visgi randama paplūdimiuose bei takuose, vedančiuose poilsiautojus nuo automobilių aikštelių link paplūdimio.

Lietuvos pajūryje poilsiautojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau kai kurių klaidų neišvengia

Pajūrio kurortai lepinasi saulėtais orais, o Palangos ir Neringos savivaldybių atstovai pastebi džiuginančias tendencijas: ilsėdamiesi ir pramogaudami populiariausiuose Lietuvos pajūrio kurortuose žmonės elgiasi atsakingiau ir aktyviau rūšiuoja atliekas. Daugėja poilsiautojų, kurie sąmoningai renkasi daugkartinius indus, maišelius, atsisako nebūtinų pakuočių. Vis dėlto problemų ir iššūkių dar yra, šiltuoju metų laiku atliekų kiekis Palangoje ir Neringoje išauga net kelis kartus.

Pajūrio švarai konteinerių

prižiūrėti

–

daugiau

rankų

Pasak specialistės, tai lėmė keletas veiksnių: pirmiausia, tiek Palangos miesto gyventojai, tiek ir kurorto svečiai atsakingiau ir aktyviau rūšiuoja atliekas – tuo tikslu mieste įrengta apie 200 bendrojo naudojimo rūšiavimo konteinerių. Dar daugiau tokių konteinerių išdalinta Palangos miesto gyventojams. Tai jau davė matomų rezultatų: vien pakuočių 2022 m. pirmąjį pusmetį surinkta 435 tonos, o palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 m. – 374 tonos.

ir Aktyviau rūšiuoti bei taip mažinti mišrių komunalinių atliekų skaičių skatina ir Palangoje šiemet atsiradusių 10 tekstilės konteinerių, juose per mėnesį surenkama apie 5 Palangos miesto savivaldybės duomenimis, pernai tonas tekstilės.

Palangoje poilsiautojai praleido daugiau nei 1 mln. nakvynių. Daugiau nei pusė jų buvo vasarą. Tikimasi, jog „Akivaizdžiai kinta, ir tai ypač džiugina, palangiškių bei šiemet skaičius bus panašus – sausi ir saulėti orai prie kurorto svečių vartojimo kultūra – tiek gyventojai, tiek jūros sutraukia šimtus tūkstančių atostogautojų. atostogautojai sąmoningai renkasi daugkartinius indelius ar puodelius, atsisako nebūtinų pakuočių, maišelių ir Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos panašių dalykų. Be to, mažiau atliekų palieka ne tam Kairienės, vasarą Palangoje itin išauga ne tik žmonių, bet skirtose vietose. Itin atsakingai elgiasi ir verslas – viešojo ir savivaldybės teritorijoje surenkamų atliekų kiekis. maitinimo įstaigos, maistą, skirtą išsinešti, sudeda į Labiausiai padaugėja pakuočių ir stiklo atliekų, kurių ekologiškas, greit suyrančias pakuotes“, – atkreipė dėmesį daugiausia surenkama turistų lankomiausiose Palangos pašnekovė. vietose – viešosiose erdvėse ir paplūdimiuose.

Nežino, kur galima palikti jūros išmestas šiukšles „Per sausį-balandį iš viešųjų erdvių išvežta 69 tonos atliekų, o per gegužę-liepą – jau 185 tonos. Kadangi Unikalia gamta poilsiautojus traukiančioje Neringoje darbo krūviai miesto tvarkytojams vasarą išauga, vien pastarosios pora vasarų buvo išskirtinai lietuviškos. Kaip Palangos bei Šventosios paplūdimiams ir jų prieigoms pasakojo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, prižiūrėti aktyviojo kurortinio sezono metu laikinai lankytojų srautams įtakos turėjo visą pasaulį palietusi įdarbinami 9 papildomi darbuotojai. Stebimos ir naujos pandemija. Turistų iš užsienio beveik neliko, tačiau Kuršių tendencijos: mišrių komunalinių atliekų kiekiai gegužę- Nerijos gamtą prisiminė arba atrado daugybė Lietuvos liepą, palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, gyventojų. sumažėjo. 2021 m. gegužę surinkta 804 tonų, birželį – 1270 tonų, liepą – 1701 tonų, o 2022 m. gegužę – 795 Nors įvažiuojančių automobilių srautai mažėjo, tonos, birželį – 1120 tonų, liepą – 1599 tonų“, – pasakojo pastarąsias dvi vasaras vertiname kaip kurortui Palangos miesto savivaldybės ekologė R. Kairienė. sėkmingas. 2020-ųjų rugpjūtį atlikta Neringos lankytojų

apklausa atskleidė, kad per paskutinius 15 metų auga pasyvaus poilsio gamtoje pasirinkimas, o dauguma apklaustųjų Neringoje buvo apsilankę jau ne pirmą kartą. Tiesa, šią vasarą jau stebime vasarotojų sumažėjimą: į Neringą dar nesugrįžo anksčiau ją mėgusių užsienio turistų srautai, o ir orai Lietuvos pajūriui nebuvo palankūs. Laukiame šilto ir saulėto rudens, kuris leistų mėgautis per vasarą įšilusia jūra, bei sėkmingos poledinės žūklės sezono“, – kalbėjo Neringos meras D. Jasaitis.

Nuolatinių gyventojų Neringos savivaldybėje nėra daug, todėl, akivaizdu, jog būtent vasarą Kuršių Nerijoje būna tiršta ne tik nuo žmonių, bet ir atliekų. „Atliekų kiekiai vasaros metu Neringoje padidėja net 6 kartus. Žiemą čia gyvena apie kelis tūkstančius nuolatinių gyventojų, o vasarą sulaukiame apie 700 tūkst. lankytojų. Taigi, jei žiemos mėnesiais surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis svyruoja nuo 56 iki 66 tonų per mėnesį, tai vasarą – nuo 292 iki 384 tonų per mėnesį. Konteinerių kiekio vasarą nedidiname, bet pakeičiame atliekų išvežimo grafiką: žiemą ir rudenį Preiloje ir Pervalkoje mišrių komunalinių atliekų konteineriai ištuštinami 1 kartą per savaitę, o Nidoje ir Juodkrantėje – 2 kartus per savaitę. Tuo metu vasarą visose gyvenvietėse šie konteineriai tuštinami kiekvieną dieną“, – skirtingų sezonų specifika pasidalino kurorto vadovas.

Kaip ir Palangoje, Neringoje šiemet stebima nauja tendencija – atvykstantys poilsiautojai sąmoningesni ir atsakingesni. Ekologija vis giliau šaknis įleidžia ir į kasdienius neringiškių gyvenimo įpročius. „Matome, kad daugėja ir asmeninių iniciatyvų, kuomet einant į pajūrį tuo pačiu surenkamos ir jūros išmestos (o ne tik asmeninės) šiukšlės. Vasarą tai ypatingai aktualu laukiniuose paplūdimiuose, nes jūros bangų išmetamos

.

šiukšlės yra nesibaigiantis procesas“, – sakė D. Jasaitis. Jis atkreipė dėmesį, jog surinkus šiukšles labai svarbu jas išmesti į tam skirtus konteinerius ir nepalikti vietose, kur negali privažiuoti specialusis transportas. „Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kad šiukšlės būna paliekamos gamtinėse teritorijose, kur konteinerių nėra.

Todėl norėčiau priminti, kad šiukšles būtina ne tik surinkti, bet ir išsinešti“, – pabrėžė pašnekovas, priminęs, jog švarinti aplinką skatina ir pati Neringos savivaldybė. Ji yra pirmoji savivaldybė Lietuvoje kartu su Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendinusi vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo priemones.

Ką svarbu žinoti ruošiantis atostogauti gamtoje Didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliojo taško“ atstovė, ekologė Vaida Griškevičienė primena, kad ruoštis poilsiui gamtoje reikėtų dar namuose. „Nusprendę kelias dienas praleisti poilsiavietėje prie jūros ar miške, pirmiausia įvertinkite savo ir visos šeimos maisto poreikius. Pavyzdžiui, sudarykite valgymų sąrašą ir neikite apsipirkti, jei esate alkani – tuomet padidėja tikimybė į krepšelį įsimesti neplanuotų užkandžių, kurių dalį gali tekti išmesti“, – teigia V. Griškevičienė.

Ekologė tvirtina, kad siekiant mažinti maisto švaistymą, kelionių metu taip pat nederėtų bandyti ir naujų produktų, kurie, tikėtina, gali nepatikti ir likti nesuvalgyti. „Gamtoje neapsieinama ir be priemonių nuo uodų, erkių ar kitų parazitų. Tačiau vertėtų prisiminti, kad, jei kelionėje jūsų turima priemonė nuo vabzdžių pasibaigė, negalima palikti jos gamtoje. Pakuotė yra rūšiuojama, o palikta gamtoje ji yra daugiau nei 100 metų ir tampa pavojinga bei taršia atlieka“, – įspėja ekologė.

Dar viena svarbi taisyklė, anot V. Griškevičienės, yra nepirkti ir nesivežti daiktų ar produktų, kurių vėliau negalėsite išsinešti, pavyzdžiui, vienkartinių šašlykinių.

Kur kas tvariau ir ekonomiškiau įsigyti nedidelę, transportuojamą šašlykinę arba pasinaudoti kempinguose ar stovyklavietėse esančiomis ilgalaikėmis kepsninėmis.

Nesvarbu, ar stovyklaujate ar tik išėjote pasivaikščioti ir užkąsti gamtoje, tarp būtiniausių daiktų turėtų būti šiukšlių maišai, skirti mišrioms, stiklo bei maisto pakuočių atliekoms. Tinkamai surūšiuotos jos tampa antrine žaliava ir yra perdirbamos. Taip pat svarbu prisiminti, kad deginti atliekas gamtoje – griežtai draudžiama. „Po iškylos ar pasivaikščiojimo vietą, kur lankėtės visada palikite tokią, kokią norėtumėte rasti patys: žvakės nuo uodų, gaiviųjų gėrimų tara, pusė šokolado ar apvalgytas sumuštinis – tai ne tik nepagarba gamtai, bet ir žmogiškosios kultūros stoka“, – teigia ekologė V. Griškevičienė.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos negali būti perdirbamos Atsakingą atliekų tvarkymą renkasi ir rūšiuoja vis daugiau žmonių, tačiau to nepakanka. Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ organizatorė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė pastebi, kad net ir sąmoningą santykį su atliekų rūšiavimu turintys žmonės padaro klaidų. Viena didžiausių – nerūšiuojamų atliekų išmetimas į rūšiavimo konteinerius.

„Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo, ir, nors žmonės kartais sudvejoja, į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas, verta priminti, jog žinoti reikia ir tai, ko mesti į juos negalima“, – pastebi S. Rasalė.

Anot pašnekovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta. Tačiau tai nėra teisinga praktika – keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų mesti į stiklo konteinerį negalima.

Taip pat į pakuotėms skirtus konteinerius negalima mesti ir asmens higienai skirtų priemonių, tokių kaip sauskelnės, popieriniai rankšluosčiai ar vienkartinės servetėlės, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ir kt. Šioms atliekoms skirtas buitinių atliekų konteineris. „Svarbu prisiminti ir tai, kad rūšiavimo konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms, tad prieš išmetant reikėtų visiškai pašalinti maisto ar pakuotėje buvusio gaminio likučius – jie genda, taip užteršdami visą konteinerio turinį“, – teigia S. Rasalė.

Baterijos, neveikiantys elektronikos prietaisai ar statybinės atliekos surenkamos tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse – jų negalima palikti šalia konteinerių ar išmesti su kitomis šiukšlėmis.

Ar žinai kaip teisingai rūšiuoti?

Žvejybos ypatumai Lietuvoje: kalnai nuorūkų ir šiukšlėmis nubarstytos pakrantės

Nemuno deltos regioninis parkas kasmet sulaukia vis daugiau lankytojų ir nors dalyje čia esančių vandens telkinių organizuojama tik limituota žvejyba, išskirtinė gamtos oazė labai populiari tarp žvejų, kurie, anot parko darbuotojų, ne tik mėgaujasi žūkle, bet neretai pamiršta susirinkti savo šiukšles žvejybos vietose.

pastebimas atliekų kiekių padidėjimas. Kaip ir daugelyje misijos dalyvių ir ambasadorių aplankytų regioninių parkų, vasaros metu čia daugiausiai randama maisto ir gėrimų pakuočių, plastikinių, skardinių indų, plastikinių maišelių, stiklo, cigarečių nuorūkų. Šie radiniai dažniausiai aptinkami upių pakrantėse, paplūdimyje, poilsiavietėse, stovyklavietėse, pažintiniuose takuose ir žvejybos vietose.

Žvejų zonose – daugiausiai šiukšlių

„Atliekų kiekius stebime prižiūrėdami rekreacines, poilsio ir žvejų zonas. Deja, tenka pripažinti, kad žvejų zonose randame daugiausiai šiukšlių“, – tvirtina Ž. Iršienė ir priduria, kad nors šiukšlių randama nemažai, tačiau pastebimos ir pozityvios tendencijos. „Kai kur poilsiautojai susirenka savo šiukšles, žmonės tampa po truputį sąmoningesni, bet yra vietų, kur poilsiautojai dar turėtų labiau pasistengti, ypač žvejai“, – teigia parko atstovė.

Skaičiuojama, kad vien 2021 m. šis regioninis parkas sulaukė daugiau nei 170 tūkst. lankytojų, iš kurių daugiau nei 45 tūkst. sudarė žvejai. Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ komandai apsilankius šiame regioniniame parke ir įgyvendinus gamtos švarinimo akciją, buvo pastebėta, kad nemažą dalį rastų atliekų žygio metu sudarė nuorūkos, žvejybos valai bei maisto ir gėrimų pakuotės. „Nemuno deltos regioniniame parke, konkrečiai Rusnės saloje, Skirvytės upės krantinėje, radome daugybę nuorūkų, kurios gamtoje suyra vidutiniškai per penkerius metus. Nors palyginus su ta pačia maisto skardine, kuri suyra per 50 metų, nuorūkos irimo laikotarpis nėra ilgas, tačiau cigarečių nuorūkos irdamos gali padaryti didelę žalą gamtai.

Visų pirma, jose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų, o nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Taip pat tose pačiose cigarečių nuorūkose esantis mikroplastikas nesuyra, patenka į vandens telkinius bei dažnai tampa tų pačių paukščių maistu, kurių populiacija šiame parke itin didelė. Todėl norėtųsi perspėti poilsiautojus, kad būtų sąmoningesni ir negalvotų, jog nuorūka yra maža ir nekalta šiukšlė gamtoje“, – teigia iniciatyvos ekologė Vaida Griškevičienė.

Anot Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Nemuno deltos regioninio parko grupės atstovės Žanetos Iršienės, vasaros sezonu parke išties

Numatomos baudos Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo užtikrinti švarą žvejybos vietoje. „Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu visas atliekas, esančias penkių metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, žvejai turi surinkti, o baigę žvejoti, surinktas šiukšles išsivežti ir pasirūpinti tinkamu jų išrūšiavimu. Žvejams, nesilaikantiems reikalavimo penkių metrų spinduliu aplink žvejybos vietą susirinkti šiukšles, gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 60 eurų“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia būti sąmoningiems ir nepatingėti surinkti net ir kitų paliktas šiukšles, o pastebėjus netinkamai besielgiantį žveją, nepabijoti su juo gražiai pasikalbėti ir paraginti susitvarkyti.

Žvejai nepripažįsta šiukšlinantys „Visą vasarą su aplinkosaugine iniciatyva keliaudami paskui poilsiautojus šalies regioniniuose parkuose be įprastinių atostogų šiukšlinimo tendencijų užčiuopėme dar vieną Lietuvos gamtos skaudulį – netvarkingai paliktas žvejų vietas.

Ne paslaptis, kad žvejybą propaguojantys žmonės gamtoje praleidžia itin daug laiko, o to laiko praleidimo rezultatai kai kur katastrofiški – žolynuose voliojasi žvejybinio valo likučiai, o krantinės tiesiog nubarstytos cigarečių nuorūkomis – jas ten gali semti kastuvais“, – įspūdžiais dalijasi iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ organizatorė, įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė.

Kaip teigia S. Rasalė, lankantis Rusnėje misijos dalyviams teko pabendrauti ir su pačiais žvejais. Anot jos, daugelis kalbintų žvejų tvirtino, jog savo šiukšles tikrai susirenka, kiti teigė, kad šiukšlių neturi, tačiau šalia jų stovintys ir tuštėjantys žuvų masalui bei jaukui naudojami konservuotų kukurūzų indeliai bylojo ką kita. Kad šiukšlių tikrai bus išdavė ir po kėdėmis saulės šešėlyje išrikiuoti gėrimai bei pietų valandos laukiantys užkandžiai.

„Pakalbėjus draugiškai su žvejais apie jų poilsiavimo įpročius gamtoje bei priminus jiems, kad, pavyzdžiui, žvejybos valas gamtoje suyra per 600 metų, paaiškėjo ir tai, kad ne kiekvienas jų yra pasirūpinęs maišeliais, skirtais išsivežti atliekoms iš žvejybos vietos.

Tad akcijos dalyviai upės krantinėje įsikūrusiems ir savo laimikių kantriai laukiantiems žvejybos entuziastams išdalino specialius šiukšlių maišus, kad po žvejybos butų patogu su savimi pasiimti ne tik savo laimikį, bet ir šiukšles.

Tikrai nenorime sakyti, kad visi žvejai elgiasi neatsakingai, tikime, kad šioje bendruomenėje yra daugybė kultūringų žmonių, tačiau mūsų misijos tikslas – ugdyti atsakingesnius visuomenės poilsiavimo įpročius ir savo pavyzdžiu parodyti, kad pakelti ne tik savo, bet ir svetimo šiukšlę yra mūsų pareiga prieš gamtą bei mus pačius“, – teigia S. Rasalė.

Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ ambasadoriai nuo vasaros pradžios gamtos švarinimo akcijas įgyvendino Pavilnių, Verkių, Aukštadvario, Asvejos, Anykščių, Vištyčio, Panemunių, Varnių, Pagramančio, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose. Iniciatyvos uždarymas planuojamas rugsėjo 11 d. Vilniaus maratone.

"Atliekų kiekius stebime prižiūrėdami rekreacines, poilsio ir žvejų zonas. Deja, tenka pripažinti, kad žvejų zonose randame daugiausiai šiukšlių“

„Atostogų atliekų“ kuprinę, kuri apkeliavo Lietuvos regioninius parkus, sukūrė „ReplastiCO2“ iniciatyvos autorė, plastikinius maišelius kūrybai naudojanti architektė Laura Petruškė.

Kuprinei gaminti panaudota maždaug 200 plastiko maišelių – lygiai tiek, kiek vidutiniškai per metus tenka vienam gyventojui.

IŠ PLASTIKINIŲ MAIŠELIŲ KURIANTI ARCHITEKTĖ LAURA PETRUŠKĖ: MŪSŲ ŠIUKŠLĖS – MANO MENAS

Iš emigracijos grįžusi architektė sukauptus plastiko maišelius paverčia paveikslais ir kuprinėmis

Tikriausiai daugelio namuose vis dar galėtume rasti plastikinį maišą, pilną kitų plastiko maišelių, laukiančių, kol bus panaudoti dar kartą. Vos prieš trejus metus iš emigracijos grįžusi architektė lietuvė jau rado būdą juos perdirbti į medžiagą, tinkamą kurti ne tik paveikslus, bet ir pinigines, kuprines ar rankines.

Visa tai, anot architektės, edukatorės ir prekinio ženklo „ReplastiCO2“ įkūrėjos Lauros Petruškės, galima padaryti namų sąlygomis, šiomis technikomis kūrėja dalinasi ir dirbtuvėse, kurias organizuoja didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija "Žaliasis taškas".

Kaip gimė idėja sukurti tvarų prekės ženklą, ką dar galima pagaminti iš plastiko maišelių tiesiog savo namuose ir kodėl Laurai toks svarbus bendruomeniškumas?

Prasidėjo nuo vizitinės kortelės L. Petruškė pasakoja, kad idėja pakartotinai panaudoti plastikinius maišelius kūrybai, išsivystė kryptingai, maždaug prieš 4 metus, jai vis dar gyvenant Glasge, Škotijoje. „Tuo metu su keliais bendraminčiais turėjome studiją, orientuotą į architektūrą, bendruomenes bei antrinį dizainą, o vienas pagrindinių mūsų siekių buvo savo veikla perteikti tvarumo idėjas“, – apie veiklos pradžią pasakoja ji.

Pirmasis tvarus produktas buvo vizitinė kortelė: „Kadangi, tikriausiai kaip ir daugelis, namuose buvau sukaupusi daug plastikinių maišelių, kilo idėja juos sulydžius gauti medžiagą, ant kurios galėčiau išspausti kompanijų rekvizitus. Man patiko rezultatas, gautas tiesiog su lygintuvu, o tuomet pradėjau ir kitus eksperimentus. Nemokėjau siūti, tačiau tą pačią dieną nubėgau pirkti siuvimo mašinos.“

Kuprinei pagaminti reikia apie 50 maišelių Plastiko rūšių yra daugiau nei dešimt, tačiau Lauros dirbtuvėse dažniausiai sutinkamas 2 ir 4 tipo plastikas, nes kuriant namų sąlygomis, jis yra mažiausiai kenksmingas. Anot jos, pakuočių, priskiriamų šioms rūšims, galima rasti bene pas visus – tai prekybiniai maišeliai, plėvelės, naudojamos žemės ūkyje, vokai, burbulinės pakuotės ir daugelis kitų. „Pagrindinis tikslas, kurio siekiau, buvo plastikinė medžiaga iš maišelių, kuri būtų tinkama nešioti, ir nors šiandien jau galiu sukurti paveikslą, piniginę, kuprinę ar rankinę, projektas nuolat yra eksperimento būsenoje.

Kasmet kuriu naujus dizainus, taisau ar perdirbu suplyšusius gaminius“, – kalba Laura ir pastebi, kad daugelis nežino, jog plastiko perdirbimo ciklas yra ganėtinai ilgas – panaudoti jį iš naujo galima iki 7 kartų.

Po daugybės eksperimentų gimė ir prekės ženklas „ReplastiCO2“, prasidėjo dirbtuvės su moksleiviais, o veikloms vien lygintuvo nebepakako – tuomet Laura sugalvojo panaudoti karščio presą, skirtą marškinėlių spaudai. „Kadangi plastikai yra skirtingi ir norimam gaminiui reikalinga skirtinga temperatūra, teko nemažai rizikuoti ir bandyti, tačiau dabar atradau savo techniką“, – dalinasi dizainerė ir skaičiuoja, kad pagaminti kuprinei šiuo metu jai reikia maždaug 50 maišų, o norint sukurti standų, dailų paveikslą, jų reikia dar daugiau.

Idėjos plinta greičiau Kūrėja pasakoja, kad lyginant su kitomis šalimis, grįžus į Lietuvą ją maloniai nustebino žmonių sąmoningumas ir požiūris į gamtą. „Lietuvoje žmonės į aplinkos problemas žiūri atsakingiau, o vartojimo kultūra nėra tokia išplitusi, kaip kad Didžiojoje Britanijoje, – lygina ji. – Mūsų šalyje žmonės labiau gerbia gamtą ir taršos problema yra mažesnė nei užsienyje.“

Laura džiaugiasi ir tuo, kad dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, Lietuvoje idėjos sklinda greičiau. „Vos grįžusi į Lietuvą paskelbiau akciją, kad žmonės gali dovanoti man plastikinius maišelius. Į kvietimą atsiliepė ne tik draugai – nepažįstami žmonės taip pat nepagailėjo laiko susitikti ir perduoti man savo sukauptus turtus. Šiandien didžiąją dalį maišų gaunu iš artimųjų, tačiau kartais didesniais kiekiais jais pasidalina ir įmonės“, – pasakoja ji ir priduria, kad nors tokios edukacinės iniciatyvos yra lašas jūroje, jos padeda žmonėms pamatyti, ką galima nuveikti su turimu plastiku, kaip suteikti jam naują paskirtį ir gyvybę įvairiose formose – mene, buityje, – o taip pat primena, kaip svarbu mažiau vartoti.

Svarbus bendruomenės sąmoningumas Plastikiniai maišeliai, anot Lauros, yra tik dalis visos plastiko taršos problemos, tačiau dėl jų tenka susidurti su sunkumais perdirbimo metu – pakliuvę į bendrą srautą jie ne tik nėra perdirbami, bet dar ir trukdo, nes gali įsipainioti į perdirbimo mašinų sraigtus. Laura priduria, kad spręsti problemą padėtų mažesnis vartojimas ir sąmoningumo skatinimas.

Tuomet kasdieniais savo veiksmais galėsime juos įveikti“, – mano Laura ir priduria, kad tai yra ilgas švietimo procesas, reikalaujantis skaidrumo. Į tai orientuotas ir dar vienas L. Petruškės projektas – bendruomenės daržas „Idėjų lysvė Pilaitėje“, skirtas kurti darnią kaimynystę.

Anot autorės, būtent bendruomeniškumas apjungia jos veiklas ir skatina prisidėti prie problemų sprendimo. „Kaip ir bendruomenės daržas, taip ir „ReplastiCO2“ priklauso nuo žmonių ir jų ryšio – iniciatyvos gyvuos tol, kol bus jas suvokiančių ir remiančių žmonių. Pati neperku ir nelydau plastiko, man juos atneša žmonės, todėl tai uždaras ratas“, – kalba ji.

Auga sąmoningesnė karta Laura pažymi, kad ją itin pozityviai nuteikia jaunoji kartą, kuri yra išties aktyvi ir iniciatyvi.

„Grįžusi į Lietuvą labai apsidžiaugiau pamačiusi tiek kūrybingų žmonių ir iniciatyvų. Jaučiu, kad auganti karta išties, labiau nei mes savo laiku, supranta klimato kaitos „Problemą išspręsti galima tuomet, kai ji yra aiškiai problemas ir sąmoningumas tik auga, todėl matau tikrai suvokiama, todėl svarbu kuo daugiau kalbėti apie pozityvią ateitį“, – džiaugiasi iniciatyvų autorė. aplinkos taršos keliamus iššūkius bei auginti žmonių sąmoningumą bendruomenėse.

„Lietuvoje žmonės į aplinkos problemas žiūri atsakingiau, o vartojimo kultūra nėra tokia išplitusi, kaip kad Didžiojoje Britanijoje, – lygina ji. – Mūsų šalyje žmonės labiau gerbia gamtą ir taršos problema yra mažesnė nei užsienyje.“

Sportininkai priėmė iššūkį: Vilniaus maratoną žada nubėgti su 10 kg sveriančia atliekų kuprine

Vilniaus maratone išvysite neįprastą bėgikų būrį iš Kauno, kurie vedami trenerės Eglės Stankūnės, sieks atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų rūšiavimo problemą mūsų šalyje – jie priėmė iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ mestą iššūkį ir maratoną žada nubėgti su 10 kg sveriančia „Atostogų atliekų“ kuprine.

Maratoną su 10 kg atliekų įveikusi sportininkė: tiek dėmesio dar nesu sulaukusi

Vilniuje galėjote išvysti neįprastą reginį – 7-ių bėgikių komanda iš Kauno lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia atliekų pilna kuprine, o bėgdamos dar ir rinko kitų pamestas šiukšles.

Pasiekti finišą joms pavyko per 4 val. 16 min., tačiau jų tikslas buvo ne atbėgti vienoms pirmųjų, o atkreipti visuomenės dėmesį į svarbią problemą.

Kartu su savo komanda aplinkosauginės iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ iššūkį priėmusi bėgimo entuziastė, „I RUN LT“ komandos trenerė Eglė Stankūnė teigia, jog neretai ir patys sportininkai, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą, bėgimų metu gatvėse ar miškuose „pameta“ energetinių gelių ar kitų pakuočių, tačiau, anot jos, svarbu suprasti, jog nuo sąmoningumo bei švarios aplinkos ir prasideda sveikas gyvenimo būdas. „Kad buvo sunku, supranti tik nusimetęs naštą“ Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sugeneruoja apie 500 kg atliekų.

Skaičiuojant, jog daugelis vasaros metu kasmet atostogauja bent savaitę, vienas žmogus per atostogas gali sukaupti net apie 10 kg atliekų, kurios neatsakingai paliktos atsiduria net ir valstybės saugomuose parkuose bei tampa našta gamtai. „Nenorėčiau priaugti 10-ies kilogramų“, – po bėgimo juokėsi E. Stankūnė. Bėgikė pasakoja, kad šiam bėgimui ypatingai nesiruošė, tačiau neretai tiek ji, tiek jos komandos nariai treniruojasi su tiek pat sveriančia specialia liemene. Visgi, ši patirtis, anot maratono dalyvės, buvo su niekuo nesulyginama. „Su tokia kuprine bėgti iš pradžių yra tikrai sunku, tačiau paskui pripranti, nebekreipi dėmesio. Tik nusimetęs ją ir pajutęs palengvėjimą suvoki, kaip buvo sunku. Manau, kad žmonės taip pat ilgainiui pripranta ir prie

šiukšlinimo – jo nebepastebi, todėl turi būti nuolat sąmoningas ir suprasti, kad visiems būtų lengviau, jei to nebūtų“, – lygina „I RUN LT“ trenerė.

Maratono dalyvė atkreipė dėmesį, kad nors iniciatyvos kaip ši neatrodo itin sudėtingos, tikrąjį jų poveikį supranti tik dalyvaudamas pats. Be to, E. Stankūnė ypač džiaugėsi, jog bėgo keliese – taip esą buvo lengviau pastebėtos, o tarp komandos bėgikių buvo galima išvysti ir karatė meistrę, pasaulio vicečempionę Ingą Mikštaitę. „Bėgikai ir susirinkę jų palaikyti stebėjosi, klausinėjo. Tiek dėmesio trasoje dar nesu sulaukusi. Spėjome ir papasakoti, jog tokią naštą per savaitę gamtai galime palikti, jei nebūsime sąmoningi“, – dalinosi E. Stankūnė.

Išbandyti nenorėtų Pasimatuoti vadinamą „Atostogų atliekų“ kuprinę galėjo visi norintys renginio dalyviai. Anot misijos organizatorės, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Simonos Rasalės, užsidėję ant pečių šią kuprinę, žmonės galėjo ne vien pamatyti, bet ir fiziškai pajusti, kokia našta kiekvienas neatsakingas atostogautojas kasmet apsunkina gamtą: „Viena yra kažkur perskaityti, tačiau visai kas kita savo kūnu pajusti, kaip mūsų nesąmoningas elgesys visomis prasmėmis slegia kelius, takelius, pievas kuriomis vaikštome mes ir kuriomis vaikščios ateities kartos.“ „Atostogų atliekų“ kuprinę, kuri apkeliavo Lietuvos regioninius parkus, sukūrė „ReplastiCO2“ iniciatyvos autorė, plastikinius maišelius kūrybai naudojanti architektė Laura Petruškė. Kuprinei gaminti panaudota maždaug 200 plastiko maišelių – lygiai tiek, kiek vidutiniškai per metus tenka vienam gyventojui. Autorė pasirūpino ir bėgikių kuprine, kurios ruošimui panaudojo 40 plastiko maišelių, rastų gamtoje „Misija: švari vasara ‘22“ iniciatyvos metu.

Ekologė, „Žaliojo taško“ atstovė Vaida Griškevičienė džiaugėsi, kad nemaža dalis kuprinę panorusių pasimatuoti renginio svečių jau iš anksto žinojo, kas jų laukia. „Įsitikinome, jog mūsų žinutė buvo išgirsta – žmonės atėjo matę ir girdėję ne tik apie kuprinę, bet ir apie jos istoriją“, – kalbėjo ji.

Populiariausios atliekos vasaros metu

Pasimatavusieji kuprinę sutartinai tvirtino, jog ji tikrai nėra lengva ir svarstė, kad su tokia nesinorėtų niekur eiti, jau nekalbant apie bėgimą. Net ir pusmaratonį ar maratoną įveikę bėgikai nedrąsiai pripažino, jog patys priimti iššūkį ir įveikti trasą nešini tokiu svoriu nenorėtų.

„Liūdna pripažinti, bet iš rastų atliekų gamtoje galima daryti prielaidą, kad tie, kurie atvyksta su nakvyne, atsakingiau planuojasi savo poilsį gamtoje. Prie šios išvados galima prieiti peržvelgus poilsiautojų iškylavimo įrodymus. Populiariausios poilsiautojų atliekos – plastikinės maisto pakuotės, buteliai, saldainių popierėliai, cigarečių nuorūkos. Tai, kas telpa į kišenę ar tiesiog į iškylos krepšį. Tikėtina, kad šie radiniai yra trumpų vizitų gamtoje įrodymas“, – tvirtina ekologė.

Gamtoje – tona atliekų mažiau Vasarą „Atostogų atliekų“ kuprinė drauge su „Misija: švari vasara ‘22“ dalyviais apkeliavo net 10 regioninių parkų, kuriuose buvo vykdomos gamtos švarinimo akcijos, o poilsiautojai raginami susirinkti ne tik savo, bet ir kitų neatsakingai gamtoje paliktas šiukšles gamtoje.

Pasibaigus vasarai, kartu su grįžtančiais iš atostogų, kuprinė irgi parkeliavo į sostinę, kur buvo pristatyta, kokios populiariausios šiukšlės regioniniuose parkuose, kiek jų surinkta ir kiek žingsnių nueita švarinant gražiausius Lietuvos gamtos kampelius, pajūrį, upių ir ežerų pakrantes.

Organizatorių teigimu, prie iniciatyvos renginių prisijungė apie 1,5 tūkst. dalyvių, kurių daugiau nei tūkstantis atliekas regioniniuose parkuose rinko savarankiškai, o likusieji – kartu su organizatoriais. Per tris mėnesius surinkta daugiau nei tona poilsiautojų neatsakingai gamtoje paliktų atliekų ir nužingsniuota apie 50 km. Prie „walk15“ programėlės savarankiškai prisijungė daugiau nei 10 000 dalyvių, kurie nuėjo 2,3 mlrd. žingsnių ir sutaupė beveik 296 tonas CO2.

RŪŠIUOTI GALI VISI "Šiukšlę nuo vertybės skiria tik vienas rūšiavimo konteineris“

Anot V. Griškevičienės, apsilankius dešimtyje regioninių parkų pastebėta, jog poilsiautojus galima skirstyti į dvi kategorijas – tie, kurie atvyksta iškylauti su nakvyne ir be jos.

Taip pat rasta nemažai padangų bei tokių atostogautojų paliktų atliekų, kaip drabužiai, kojinės, suplyšusios šlepetės, savadarbiai griliai, pakavimo plėvelės, žvejų paliktos valų pakuotės, pirkinių maišai ir kt.

Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ ambasadoriai nuo vasaros pradžios gamtos švarinimo akcijas įgyvendino Pavilnių, Verkių, Aukštadvario, Asvejos, Anykščių, Vištyčio, Panemunių, Varnių, Pagramančio, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose.

„Misija: švari vasara“ kviečia vasaroti atsakingai!

„Misija: švari vasara“ kviečia vasaroti atsakingai!

„Misija: švari vasara“ kviečia vasaroti atsakingai!

VASAROK. ŽINGSNIUOK. RŪŠIUOK.