Krikðèionybës istorija 11
Nr. 17 (306) 2009 m. rugsëjo 12 d.
Birþø evangelikø reformatø baþnyèios kunigas R. Mikalauskas pasakoja apie ðios baþnyèios istorijà.
Ekskursijos dalyviai klausosi dr. D. Karvelio paskaitos Këdainiø evangelikø reformatø baþnyèioje.
Fragmentas ið paskaitos Këdainiø baþnyèios kriptoje. liko neiðdildomà áspûdá. Dovydas, 14m. devintokas
Birþø pilies kieme dr. D. Karvelis pasakojo apie LDK ðiaurinës pilies karø istorijà. paslaptimis auditorijoje, kuri tiesiog godþiai gërë dëstomà þinià, o antrojoje seminaro dalyje uþdavinëjo paèius ávairiausius, problemiðkai suformuluotus, protingus, dràsius klausimus. Abi dienas buvo graþu matyti ir jausti Panevëþio baþnyèios bendruomeniná solidarumà, sakyèiau, dvasiná draugiðkumà, á kurá ásilieti ir kuriame bûti, konfesiðkai kalbant, buvo palaiminimas, o þmogiðkai sakant – tikra dovana. Manau, jog kiekvieno mokslininko troðkimas, o gal net ir svajonë, yra ne tik kaþkà atrasti, sukurti, paraðyti, bet, svarbiausia – kad tie darbai pasiektø þmones ir bûtø jiems ne tik ádomûs, bet naudingi ir reikalingi. Paprasèiau kalbant, mokslas be mokslo populiarinimo ir pritaikymo visuomenëje nedaug vertas. Smagu yra tuo dalintis su visais, bet ypaè su tikëjimo namiðkiais“. Deimantas Karvelis „Ekskursija patiko tuo, kad labai daug suþinojau apie Radvilas ir jø tikëjimà. Að beveik visose ðios ekskursijos vietose esu buvæs jau ankðèiau, bet daug apie jas man nebuvo papasakota. Man patiko visa ekskursija, o ypaè Radvilø kapai ir
ádomios istorijos apie to meto karus ir piliø gynybos patobulinimus. Seniau bûtose ekskursijose apie lankomus objektus buvo pasakojama daug maþiau. Istorikas Deimantas Karvelis pateikë daug faktø, kuriø dar nebuvau girdëjæs. Ekskursijos áspûdis buvo neapsakomas. Visà savaitæ po ekskursijos vis prisimindavau tuos pasakojimus ir labai daug apie juos màstydavau. Kelionë man pa-
Këdainiø reformatø baþnyèios kriptoje, kur ilsisi Radvilø palaikai, girdëjome istoriko Deimanto Karvelio cituojamus Radvilø laiðkus. Vieno ið jø iðtrauka byloja: „Radvila, didikas, ið Dievo malonës...“ Taigi þmonës, gyvenæ prieð kelis ðimtmeèius mûsø þemëje, aiðkiai suvokë savo paðaukimà ir Dievo duotà atsakomybæ. Vieniems Dievas duoda bûti didikais, kitiems – bûrais, ir tai yra Dievo malonë. Jeigu kalbëti apie Radvilø dinastijos turtus, tai, matyt, turtingesniø Lietuvoje
po jø greièiausiai nebuvo ir nebus. Dievo duota didybë ir iðmintis ðiai giminei ið tiesø stulbina. Jø tikëjimas Dievu ir rûpestis savo tauta këlë Lietuvà dvasine, kultûrine, moksline ir ekonomine prasme. Jie buvo didikai, taèiau rûpinosi savo pavaldiniais ir labai gerai suprato, kad paprasti þmonës yra svarbûs ir eilinio þmogaus sëkmë reiðkë jø sëkmæ. Jie iðkentë to laikmeèio negandas, sunkumus, taèiau nepraradæ tikëjimo iðkeliavo pas Dievà palikdami pavyzdá ir ákvëpimà tarnauti ið visos ðirdies Aukðèiausiajam ir savo tautai. Panevëþio baþnyèios narys Marius Jukna Nuotraukos Audriaus Valinsko
Birþus ir Papilá. Kiekviename kelionës objekte siekta pateikti originalià, daþnai niekur nepublikuotà istorinæ medþiagà, kurià per keliolika domëjimosi Lietuvos konfesine istorija metø pavyko surinkti ðalies ir uþsienio archyvuose. Tikra ekskursijos staigmena tapo susitikimai su Birþø ir Papilio evangelikø reformatø kunigais. Kelionës dalyviai turëjo galimybæ prisiliesti ne tik prie architektûrinio, urbanistinio, istorinio paveldo, bet ir iðgirsti spalvingà, kontraversiðkai ávairià teologinæ þinià, giesmes, susipaþinti su skirtingais evangelikø reformatø dvasinës tarnystës pavyzdþiais. Sekmadienio istorinis seminaras baþnyèioje neatsigræþë á tàdien Lietuvoje minëtà Baltijos kelio dvideðimtmetá. Mëginome atrasti kità taðkà istoriniame Dievo laike, kuris padëtø mums tvirèiau susikibti uþ rankø einant tikëjimo keliu. Seminare dëmesys skirtas katalikiðkoje Lietuvoje, aiðku, neminimam istoriniam protestantizmo jubiliejui – 500ioms Þano Kalvino gimimo metinëms – dar labiau patvirtino konfesinës istorijos paþinimo poreiká. Kartu su tikinèiaisiais pamëginome atsigræþti á „nepaþistamà“ Kalvinà, t. y. pastudijuoti reformacijos megaþvaigþdës, padëjusios plintanèios uþ Europos reformacijos teologinius pagrindus, turëjusios tiesioginiø ryðiø su XVI a. vidurio Lietuvos politiniu elitu ir á protestantizmà linkstanèiais oligarchais, asmeninio gyvenimo detales, ásigilinant á nepaprastai ádomià ir intriguojanèià jo biografijos kasdienybæ. Aptarëme Kalvino teologiniø áþvalgø savitumus bei kai kuriuos mitus ir stereotipus, jau kelis ðimtmeèius tiek katalikiðkoje, tiek protestantiðkoje literatûroje skleidþiamus apie Kalvino teologijà. Buvo labai miela dalintis calvinianos
Paskaitos pratæsimas Këdainiø evangelikø reformatø baþnyèios kriptoje.