20240509

GALVOJANTIEMS SAVO GALVA

POLITIKA

Sekmadienį, gegužės 12 d., vyks prezidento rinkimai, taip pat referendumas dėl pilietybės išsaugojimo tiems Lietuvos piliečiams, kurie gavo kitų, mūsų šaliai draugiškų valstybių pilietybę. Tai bus jau aštunti tiesioginiai prezidento rinkimai šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.

Lietuva renkasi

Kandidatų į prezidentus aštuntukas: apie politinę valią, mokesčius, gynybą, naujas technologijas. 4, 8–9 p.

Atsakymai į svarbiausius su referendumu dėl pilietybės išsaugojimo susijusius klausimus.  6–7 p.

Kaina 3,2 Eur

SAVAITĖS SKAIČIUS

8,2%

• Toks nedarbo lygis

Lietuvoje buvo 2024 m.

I ketvirtyje.

ŠALTINIS: VALSTYBĖS DUOMENŲ AGENTŪRA.

VŽ NUOMONĖ KAMPANIJA BE UGNELĖS IR INTRIGOS

Pamiršta auksinė rinkodaros taisyklė

Šiuos, jau aštuntus, prezidento rinkimus Lietuvoje turbūt neabejotinai galima tituluoti bene vienais nuobodžiausių per visą istoriją – juos ekspertai neretai vadina net ne rinkimų, o tiesiog perrinkimo kampanija.

LEIDĖJA

UAB „Verslo žinios“

Steigimo liudijimo Nr. 1946

Įmonės kodas 110682810

J. Jasinskio g. 16A, LT-03163 Vilnius

Tel. (+370 5) 2526 300

El. p. office@verslozinios.lt Generalinis direktorius Ugnius Jankauskas Vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas PRENUMERATA Živilė Gudavičiūtė Tel. (+370 5) 2526 330 El. p. prenumerata@verslozinios.lt KOMUNIKACIJOS PASLAUGOS

Eglė Ostrauskaitė Tel.

„Tai yra rinkimai be ugnelės ir intrigos. Rinkimai, kur visos partijos ir kandidatai jau yra susitaikę su savo ganėtinai aiškia baigtimi ir niekas nebeabejoja situacijos status quo“, – konstatuoja Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ valdybos pirmininkas.

Niekas net ir paskutinėmis, paprastai aršiausiomis savaitėmis prieš rinkimus nebedemonstruoja didesnių ambicijų ką nors nuveikti. Atrodytų, jau kuris laikas visi politikai labiau galvoja apie tolesnę ateitį ir elgiasi taip, kaip yra saugiausia, t. y. klojasi minkštesnį ir patogesnį kilimą į būsimuosius Europos Parlamento ir rudens Seimo rinkimus.

Paulius Tamulionis, agentūros „Idea Prima“ partneris, antrina, kad kandidatams į prezidentus nėra motyvacijos kautis ir imtis aktyvesnės kampanijos, kai turime tokius aukštus reitingus teberenkantį šiandienį prezidentą. O jam rinkimų kampanijos taip pat nereikia: matyti, kad darbotvarkė ir taip traška braška per siūles, prezidento pilna visur: nuo kelionių į atokiausius Lietuvos regionus iki susitikimų su Lenkijos prezidentu ir karinių pratybų atidarymo.

Tiesa, vis dar šiek tiek intrigos tebebando įnešti Ignas Vėgėlė, reaguodamas į konkurentų-kitų pretendentų veiksmus.

„Rinkodaros ekspertai kraipo galvas – nuo kada prezidento rinkimuose šūkiai kalba apie pačius pretendentus, jų pačių savybes, bet ne apie tai, ką jie padarys, tapę Lietuvos aukščiausiąja galva?“

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Pavyzdžiui, su savo atributika apklijuotu mikroautobusu vis „prisišlieti“ prie Ingridos Šimonytės atvaizdu šviečiančios transporto priemonės. Sureagavo jis ir į konkurentės šūkį „Su stuburu“, paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus į miestų gatvės išleidęs automobilius, apklijuotus reklama, skelbiančia, kad I. Vėgėlė – kandidatas su stuburu, smegenimis, širdimi ir sąžine.

Tačiau rinkodaros ekspertai kraipo galvas – nuo kada prezidento rinkimuose šūkiai kalba apie pačius pretendentus, jų pačių savybes, bet ne apie tai, ką jie padarys tapę Lietuvos aukščiausiąja galva? I. Vėgėlė prisistato kaip žmonių advokatas, I. Šimonytė teigia esanti „su stuburu“.

O kur komunikacija ir šūkiai, kurie ką nors žadėtų Lietuvos žmonėms, kalbėtų su rinkėjais? „Pretendentai pamiršo auksinę rinkodaros taisyklę – kalbėti ne apie save, koks esi tobulas, gražus ir pūkuotas, o suteikti pažadą vartotojui, perteikti žinią, kokią jie atneša funkcinę ar emocinę naudą besirenkančiam vieną ar kitą kandidatą. To nematyti šiuose rinkimuose, kurie yra ypač nykūs ir vangūs“, – stebisi M. Katkus. Tiesa, informacija, kas gelbėjo kandidatams į prezidentus dėlioti jų komunikacijos strategijas, tradiciškai – po devyniomis spynomis slepiama paslaptis. Bent penkių didžiausių komunikacijos agentūrų atstovai, paklausti, ar tarp jų šiandienių klientų yra ir pretendentai į prezidentus ar politinės partijos, iš karto užkerta kelią tolesniems klausimams – darbas su politikais jau daug metų yra tabu.

Ir priduria: tai nė kiek nestebina, nes Lietuvoje turime itin nemalonių patirčių,

pradedant nuo nušalintojo prezidento Rolando Pakso kampanijos iki šių dienų istorijų: komisijos dėl „Pranešėjo“ ar Seimo nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų naudojimo, – niekas nenori atsidurti viešame teisme. Tačiau kalbintieji vieningi, akivaizdu, kad ne už vieno pretendento į prezidentus stovi pilkieji kardinolai – komunikacijos guru.

Viešiau ir skaidriau duomenis pateikia tik žiniasklaidos planavimo agentūros, padedančios dėlioti komunikacijos tinklelį skirtingose žiniasklaidos priemonėse.Tiesa, šie rinkimai išsiskiria ne tik komunikacijos vangumu ir nykumu, bet ir menkesniu komunikacijos kiekiu. Itin tai pajuto lauko reklamos agentūros, kurioms tradiciškai visada rinkimai būdavo itin dosnūs. Negana to, sutapimas ar ne, bet sostinė šiuos rinkimus pasitiko su dėl vykstančių ginčų su savivaldybe išmontuotais „Clear Channel“, „Baltijos vaizdinės reklamos“ ir kt. žaidėjų lauko reklamos stendais (Skaičiuojama, kad Vilniuje lauko reklamos plotas šiemet susitraukė bent 4.000 kv. m.). Tačiau net ir likusi bemaž vienintelė lyderė šiame segmente „JCDecaux“ skaičiuoja daugiau nei tris kartus mažiau politikų komunikacijos, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais.

Visgi, nors prezidento rinkimų kampanija ir skurdi, nyki bei nuobodi, VŽ viliasi, kad po šeštadieninio „Eurovizijos“ rinkimų vakarėlio sekmadienį vainikuos ir sklandūs šalies prezidento rinkimai, ir kažkodėl valdžios tylomis bandytas „numarinti“ referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo užsienio piliečiams.

Net ir neturinčiam bazinio ekonominio išsilavinimo turėtų būti akivaizdu, jog pažadas didinti pensijas ir jį palydintis teiginys, kad negalima didinti jokių mokesčių, prieštarauja matematikos dėsniams ir yra nuogas populizmas.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. ŠALTINIS: LRT

ĮVYKIAI SAVAITĖS

AKTUALIJOS

• Lietuvos Prezidento rinkimuose balsavimo teisę turi

2,385 mln.

rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

POLITIKA LIETUVOJE

Balsadėžės laukia rinkėjų

• Tai bus jau aštuntieji tiesioginiai prezidento rinkimai šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.

Sekmadienį, gegužės 12 d., Lietuvoje vyks prezidento rinkimai, taip pat referendumas dėl pilietybės išsaugojimo tiems Lietuvos piliečiams, kurie gavo kitų, Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę. Tai bus jau aštunti tiesioginiai prezidento rinkimai šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.

Šįkart pretenduoja aštuoni politikai: buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Seimo narys Andrius Mazuronis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, tik iš Seimo narių pasitraukęs Remigijus Žemaitaitis.

Balsavimas 1.894 apylinkėse vyks sekmadienį nuo 7 iki 20 val. Be to, nuo šio antradienio savivaldybėse vyksta išankstinis balsavimas, o ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose bei specialiuose punktuose kariuomenėje, ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos bei bausmės atlikimo įstaigose.

Balsuoti turi teisę turi apie 2,385 mln. Lietuvos piliečių. Tai yra 4% mažiau nei prieš penkerius metus, šios savaitės pradžioje konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), patvirtinusi

PASAULYJE

IZRAELIS tęsia prieš islamistų teroristų organizaciją „Hamas“ nukreiptą karinę operaciją pietinėje Gazos Ruožo dalyje, ties Rafacho miestu. O Katare bandoma tęsti derybas dėl taikos regione. Izraelis nesutinka su taikos tarpininkų pasiūlytomis sąlygomis, nors „Hamas“ pareiškė jas remianti.

STASYS GUDAVIČIUS stasys.gudavicius@verslozinios.lt

• Šis puslapis parengtas pagal trečiadienio rytą buvusią aktualią informaciją. Visas naujausias žinias sekite vz.lt.

RUSIJOS autoritaras Vladimiras Putinas pirmojo vizito po dar vienos „intronizacijos“, įvykusios šią savaitę, gegužės 15–16 d. vyks į Kiniją, kur susitiks su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu. Nors Kinija atvirai nepalaiko Kremliaus agresijos Ukrainoje, Maskva ir Pekinas deklaruoja partnerystę kitais reikšmingais klausimais, pvz., ekonominiais ir energetiniais. Vakarai teigia, kad būtent Kinija padeda Rusijai išvengti sankcijų poveikio, nes slapta tiekia Kremliui būtinas prekes. Pekinas šiuos kaltinimus neigia.

MASKVOS Raudonojoje aikštėje pompastišku kariniu paradu šį ketvirtadienį bus paminėta vadinamoji pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945-aisiais diena.

galutinį rinkėjų sąrašą.

Lietuvoje balso teisę turi 2,327 mln. rinkėjų, diplomatinėse atstovybėse užsienyje registravosi daugiau kaip 57.000 asmenų.

Prezidento rinkimuose aktyvumas nėra svarbus – jie įvyks bet kuriuo atveju. Laimės tas kandidatas, kuris surinks daugiau kaip pusę prie balsadėžių atėjusiųjų balsų. Jeigu pirmame ture nebus nė vieno tokio kandidato, du daugiausia balsų surinkusieji keliaus į antrąjį turą, kuris įvyktų gegužės 26 d.

Tačiau balsuotojų skaičius itin svarbus nustatant referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatus – norint, kad referendumas įvyktų, į jį turi ateiti ne mažiau kaip 50% visų rinkėjų, o norint, kad teikiama Konstitucijos 12-ojo straipsnio pataisa dėl pilietybės išsaugojimo būtų priimta, būtina, kad už ją balsuotų irgi ne mažiau kaip pusė visų registruotų rinkėjų, t. y. bent 1,164 mln. žmonių. Pastaruosiuose prezidento rinkimuose 2019-aisiais pirmajame ture dalyvavo 53,16% rinkėjų, tą pačią dieną vykęs pirmasis referendumas dėl daugybinės pilietybės žlugo, nes tik apie 39% visų rinkėjų pasisakė už referendumui teikiamą nuostatą.

Plačiau apie kandidatų į prezidentus rinkimų nuostatas skaitykite 8–9 psl.

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbs galutinį šią savaitę patvirtintų kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Šiuose rinkimuose dalyvaus 15 partijų. Balsavimas dėl 11-os Lietuvos atstovų EP vyks birželio 9-ąją.

SEIMO posėdyje ketvirtadienį bus paminėta Europos diena ir Lietuvos narystės ES 20-metis. Renginyje nuotoliniu būdu pasisakys ir 1999–2004 m. Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi bei dabartinė Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

EUROPOS diena – gegužės 9-oji – bus paminėta ES vėliavos pakėlimo ceremonija Lukiškių aikštėje, taip pat tradiciniu Lietuvoje tapusiu Europos egzaminu. LENKIJOJE balandžio pradžioje sulaikytus du vyrus, įtariamus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimu, į Lietuvą pargabenti planuojama iki gegužės vidurio. Įtariamųjų pergabenimu rūpinasi Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Varšuvos miesto apygardos teismas balandžio antrojoje pusėje nusprendė Lietuvai išduoti įtariamuosius. Kol kas jie suimti iki gegužės 13 d. Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

STATISTIKAI iš Valstybės duomenų agentūros ketvirtadienį skelbs vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius balandį, penktadienį – balandžio kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, to paties mėnesio gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčius bei kovo mėnesio tarptautinę prekybą prekėmis, pirmadienį – statybos sąnaudų medžiagų ir gaminių elemento kainų pokyčius balandį.

„VERSLO ŽINIOS“ pasiūlys du renginius vieną dieną – gegužės 16-ąją. Tai bus konferencija „Retail“ bei kartu su „Nter“ organizuojamas „Private Debt Baltic Forum“. „Vilnius Grand Resort“ vyksiančiame tradiciniame prekybos festivalyje „Retail“ bus kalbama apie sektoriaus lyderius, didesnę vertę klientams, akcininkams ir darbuotojams, geopolitinių pokyčių įtaką tiekimo grandinėms, priemones darbuotojų kaitos mažinimui ir daugeliu kitų klausimų. „CyberCity“ konferencijų salėje įvyksiančiame „Private Debt Baltic Forum“ bus kalbama apie augančią Baltijos šalių privačių skolų rinką, alternatyvius finansavimo sprendimus, investavimo galimybes ir kt. klausimais.

VILNIAUS dailės akademijos (VDA) viešas konkursas eiti rektoriaus pareigas įvyks šį ketvirtadienį. Jame dalyvaus vienintelė kandidatė – dabartinė VDA rektorė prof. Ieva Skauronė. Planuojama, kad jeigu ir bus patvirtinta konkurso nugalėtoja, ji naują rektorės kadenciją pradės eiti birželio 4 d.

ALKOHOLIO kontrolės įstatymo pataisas, be kita ko, numatančios liberalesnę alkoholio reklamos tvarką, Seimas ketina priimti ketvirtadienį plenariniame posėdyje. Jeigu pataisos bus priimtos, paskui bus dar dešimt dienų laukiama, ar jas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda. Be to, šiuos pakeitimus dar reikės notifikuoti ES institucijose Briuselyje.

DIDŽIAUSIA vyno paroda Baltijos šalyse „Vyno dienos 2024“ šį penktadienį ir šeštadienį vyks „Litexpo“. TULPIŲ žydėjimo šventė gegužės 11 d. bus surengta Burbiškio dvare (Radviliškio r.).

NATO Karinio komiteto posėdis kitą ketvirtadienį vyks Briuselyje. Jame dalyvaus visų 32-ų Aljanso valstybių bei Ukrainos kariuomenių vadai. Pagrindinis klausimas – parama Kyjivui. Taip pat bus aptarta, kaip įgyvendinami susitarimai, pasiekti per praėjusių metų NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. ES finansų ministrus vienijanti taryba ECOFIN gegužės 14 d. posėdžiaus Briuselyje, išvakarėse ten pat įvyks ir Euro grupės posėdis. Ministrai tarsis dėl ekonominių reformų ES šalyse eigos, taip pat dėl finansinės paramos Ukrainai.

EUROSTATAS gegužės 15 d. skelbs kovo ES pramonės produkcijos apimtis.

KATALONIJOJE, Ispanijos autonominiame regione, sekmadienį vyks pirmalaikiai rinkimai. Juose dalyvaus ir tremtyje gyvenantis Katalonijos nepriklausomybės lyderis Carlesas Puigdemont‘as. „Norime užbaigti pradėtą darbą, kad Katalonija būtų pripažinta tarptautinėje tautų bendrijoje“, – pareiškė separatistinės partijos „Junts per Catalunya“ pirmininkas ir europarlamentaras, pabėgęs nuo ispanų

teisėsaugos persekiojimo ir nuo 2017 m. gyvenantis Belgijoje. „GOOGLE“ metinėje konferencijoje, kuri prasidės gegužės 14 d., bus tradiciškai pristatyti nauji produktai. Ypač laukiama, ką šis IT milžinas pristatys dirbtinio intelekto srityje.

KANŲ kino festivalis prasidės kitą antradienį ir vyks iki gegužės 25 d. Festivalio atidarymo ceremonijoje aktorei Meryl Streep bus įteikta garbės „Auksinė palmės šakelė“, o „Žvaigždžių karų“ kūrėjui George’ui Lucasui per šio prestižinio festivalio uždarymą bus įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

PASAULIO ledo ritulio čempionatas penktadienį prasidės Čekijoje. Jis vyks iki gegužės 26 d. Turnyre dalyvaus 16 valstybių rinktinės, tarp jų – Latvijos. Rusija ir Baltarusija jau kelerius metus yra pašalintos iš čempionato. „EUROVIZIJOS“ dainų konkursas šią savaitę vyksta Švedijos Malmės mieste. Jame dalyvauja 37 šalys. Lietuvai šiemet atstovauja dainininkas Silvester Belt su daina „Luktelk“. Antradienį vykusiame pirmajame pusfinalyje jis iškovojo teisę pasirodyti gegužės 11-osios finale. Jame iš viso dalyvaus 26-ių valstybių atstovai.

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

VŽ INFOGRAFIKA

Pasirinktų įkraunamų hibridų CO2 emisijos skirtumai tarp realios taršos ir

bandymų, gCO2/km

Pasirinktų įkraunamų hibridų CO2 emisijos skirtumai, gCO2/km

Tikroji įkraunamų hibridų tarša

Nuo 2017 m. į rinką patenkantiems naujiems modeliams taikoma nauja automobilių taršos ir sąnaudų bandymų metodologija WLTP*. Patikrinus daugiau nei 617.000 automobilių, paaiškėjo, kad skirtumai tarp tikrosios taršos ir to, ką deklaruoja gamintojai po bandymų, yra itin dideli: benzininiai automobiliai į aplinką išskyrė maždaug 23,7% daugiau CO2 vienam kilometrui, nei gamintojai deklaravo po WLTP testų; dyzeliniai – 18,1% daugiau, o štai įkraunami hibridai** (benzininiai ir dyzeliniai drauge) – 252% daugiau.

6 verslo aplinka

Referendumas dėl pilietybės – ką

POLITIKA

Penkios ES valstybės šiuo metu draudžia daugybinę pilietybę.

STASYS GUDAVIČIUS stasys.gudavicius@verslozinios.lt

JOVITA BUDREIKIENĖ jovita.budreikiene@verslozinios.lt

Šį savaitgalį Lietuvoje vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. „Verslo žinios“ pateikia atsakymus į kelis su šiuo referendumu susijusius svarbesnius klausimus. Čia panaudota Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vyriausybės kanceliarijos, kuri Seimo įpareigota skleisti informaciją visuomenei apie referendumą, taip pat VŽ iš įvairių kitų šaltinių surinkta medžiaga.

Kaipoficialiaiformuluojamas balsavimuiteikiamasklausimas?

Referendumui teikiamas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas. Jo oficiali formuluotė:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Tai reiškia, kad iš Konstitucijos išbraukiama tokia formuluotė: „Išskyrusįstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

Kitaip tariant, dabar Konstitucijoje esantis griežtas draudimas Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę, išskyrus išimtinius numatytus atvejus, būtų pakeistas į galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę tais atvejais, kai yra įgyjama kitos, Lietuvai draugiškos valstybės pilietybė.

Kasyratos„draugiškosLietuvai valstybės“?

Tokių draugiškų Lietuvai valstybių sąrašas bus nustatytas konstituciniu įstatymu – tai bus valstybės, atitinkančios europinės ir transatlantinės inte-

gracijos kriterijus, t. y. priklausančios Europos Sąjungai, NATO, Europos ekonominės erdvės susitarimui (EEE) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) – iš viso 47 pasaulio valstybės. Nepriklausomai nuo narystės minėtose organizacijose, tam tikrų valstybių piliečiai net ir pakeitus Konstituciją negalėtų turėti ir Lietuvos pilietybės. Tai – valstybės, kurios dalyvauja buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu sukurtose sąjungose ar sandraugose, pvz., Rusija, Baltarusija. Taip pat šalys, kurios neatitinka europinių ir transatlantinių integracijos kriterijų, pvz., Argentina, Pietų Afrikos Respublika ir kt. Tarp tokių šalių, kurių pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai prarastų Lietuvos pilietybę, kol kas yra ir Ukraina. Bet kai tik ji įstos į ES, NATO arba EBPO, iškart pateks į sąrašą šalių, kurių pilietybę įgijusieji išlaikys Lietuvos pilietybę.

Arbusreikalingasnaujas

referendumas,kaireikėspapildyti „draugiškųLietuvaivalstybių“sąrašą?

Ne. Šis sąrašas bus išdėstytas konstituciniame įstatyme dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo tais atvejais, kai gaunama Lietuvai draugiškos valstybės pilietybė. Konstitucinius įstatymus priima ir juos keičia Seimas ne mažesne nei 3/5 balsų dauguma.

Tad jeigu referendumui teikiama Konstitucijos nuostata būtų priimta, Seimas turėtų 3/5 balsų patvirtinti konstitucinį įstatymą dėl šios nuostatos įgyvendinimo tvarkos. Šiame įstatyme ir būtų nustatyta, kad Lietuvos pilietybę išsaugoja asmenys, kurie įgijo ES, EEE, NATO ir EBPO priklausančių valstybių pilietybę.

„STEBULĖ“ VADOVAUJASI A. EINŠTEINO ŽODŽIAIS: KOVOTI

REIKIA NE DĖL

SĖKMĖS, O DĖL SAVO VERTĖS

1993 m. įsteigta įmonė UAB „Stebulė“ šiandien yra viena didžiausių viešųjų erdvių tvarkos priežiūros bendrovių Baltijos šalyse. Kiek daugiau nei prieš metus prie tarptautinės įmonių grupės prisijungusi bendrovė planuoja dar labiau sustiprinti rinkos lyderio pozicijas.

„Didžiuojamės galėdami prisidėti prie bendrų darbų ir tikslų įgyvendinimo, kurie padėjo Vilniui gauti žaliosios Europos sostinės vardą. Savo darbais jau pakeitėme, keičiame ir, manau, dar ilgai keisime gyvenimo kokybę“, – teigia UAB „Stebulė“ Valdybos pirmininkas S. Tamulevičius. Visos paslaugos miestui ir aplinkai Veiklą bendrovė pradėjo nuo miesto valymo – rūpinosi Vilniaus viešųjų erdvių švara. Ši sritis, kurią įmonė plėtojo gerindama tiek turimos technikos, tiek ir darbuotojų kvalifikaciją, iki šiol yra viena didžiausių „Stebulės“ stiprybių. Ilgainiui paslaugų krepšelis pildėsi, ir šiuo metu įmonė teikia visas paslaugas miestui: lauko teritorijų priežiūros, kraštovaizdžio formavimo bei dizaino.

„Projektų, kuriuos įgyvendinome, sąrašas – ilgas ir įvairus. Želdinimas bei su tuo

susijusios paslaugos yra viena pagrindinių mūsų veiklos sričių, kurią per daugelį metų ištobulinome taip, kad užsakovai mums išdrįsta patikėti net sudėtingiausius kompleksinius projektus“, – sako bendrovės įkūrėjas.

Gėlynų įrengimas ir jų priežiūra – dar viena svarbi veiklos dalis. 2020 m. laimėjusi konkursą gėlėmis gražinti Vilnių, „Stebulė“ džiaugėsi galėdama prisidėti prie gražesnio miesto kūrimo.

„Turime ambiciją ir didelį troškimą Vilnių spalvinti gėlių žiedais ir džiaugiamės, kad miestas nuolat gražėja. Gražaus jubiliejaus proga norime įteikti dovaną ir mes. Padovanosime sostinei dar vieną akis džiuginančią vietą: skvere prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos įrengsime ir prižiūrėsime nuostabų ir įvairiaspalvį gėlyną“, – atskleidžia Vilma Kropa, įmonės direktorė.

Rinkėjų skaičius Lietuvoje ir užsienyje

• Lietuvoje: 2,328 mln.

• Užsiregistravę balsuoti užsienyje: 57.610

• Iš viso: 2,385 mln.

2024 M. GEGUŽĖS 6 D. DUOMENIMIS ŠALTINIAI: VRK, VŽ

Tai reiškia, kad nebereikės atskirai teikti referendumui sąrašo valstybių, kurių pilietybę įgyjantieji išsaugo ir Lietuvos pilietybę, papildymo naujomis valstybėmis.

Kada,kurirkaipvyksreferendumas?

Referendumas formaliai vadinamas „dėl pilietybės išsaugojimo“, bet neoficialiai – „dėl dvigubos pilietybės“ arba „dėl daugybinės pilietybės įteisinimo“.

Referendumas vyks gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais.

Balsavimas tądien vyks nuo 7 iki 20 val. 1.895 rinkimų apylinkėse Lietuvoje ir užsienyje. Balsuoti bus galima ir iš anksto tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje esančiose diplomatinėse įstaigose.

Be to, nuo gegužės 7 d. vyksta ir išankstinis balsavimas visose šalies savivaldybėse.

Balsavimo teisę turi daugiau kaip 2,327 mln. rinkėjų.

Žingsniu priekyje

Bendrovės autoparke – keli šimtai pažangių naujos kartos transporto priemonių ir specialios technikos, o verslui valdyti pasitelkiamos modernios priemonės ir sprendimai. Įmonės Valdybos primininkas įsitikinęs, kad augimo sėkmės formulė –gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir pasitelkti naujas technologijas.

„Mes vieni pirmųjų šalyje su informacinių technologijų kompanijos pagalba susikūrėme individualią, verslo valdymo sistemą. Didelių apimčių verslo valdyseną įgalina ir inovatyvių technologijų diegimas prižiūrimuose objektuose. Visose

Atėjęs į balsavimo apylinkę rinkėjas turi teisę atsisakyti dalyvauti arba prezidento rinkimuose, arba referendume ir balsuoti tik viename iš šių renginių.

Kodėlšisklausimassprendžiamas referendumu?

Tai privalomasis referendumas, paskelbtas Seimo nutarimu, priimtu dar 2023 m. gegužės 23 d. Privalomasis jis todėl, kad visuotiniam balsavimui yra teikiama Konstitucijos 12 straipsnio pataisa. Šis straipsnis yra Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos Valstybė“, o šiame skirsnyje esančių Konstitucijos straipsnių formuluotės gali būti keičiamos tik referendumu. Tai numatoma pačios Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“.

Kokiuatvejureferendumasbus laikomasįvykusiuirjamteikiama nuostatapriimta?

Referendumas formaliai bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus ne mažiau kaip 50% visų įregistruotų rinkėjų. Tačiau privalomajam referendumui teikiama nuostata bus priimta tik tuo atveju, jeigu už jos priėmimą balsuos daugiau kaip 50% nuo visų įregistruotųjų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1.163.813 žmonių. Tad jeigu referendume dalyvaus mažiau kaip 1,16 mln. rinkėjų, tuomet jis bus laikomas išvis neįvykusiu ir nuostata nepriimta.

Tuo metu jeigu referendume dalyvaus tik vos daugiau kaip pusė, pvz., apie 51–52% visų įregistruotų rinkėjų, tuomet beveik visi jie turėtų balsuoti „už“ teikiamą referendumui nuostatą, kad ji būtų priimta.

mūsų technikos bei transporto priemonėse įdiegta stebėjimo ir valdymo sistema, tad aiškiai galime matyti, kaip ir kiek jomis dirbama“, – kalba S. Tamulevičius.

Įmonės stiprybė yra ir daugiau nei 300 joje dirbančių kvalifikuotų, nuolat tobulėjančių žmonių. Virš 50 darbuotojų dirba daugiau negu dešimt metų. „Stebulė“ nuolat prisideda prie žaliųjų erdvių puoselėjimo, tad rūpestis gamta ir siekis mažinti anglies dvideginio pėdsaką atsispindi ir jos kasdienėje veikloje. „Visada stengiamės pasinaudoti inovatyviais sprendimais ir būti žingsniu priekyje. Tai padeda efektyviau išnaudoti turimus resursus ir rinkai pasiūlyti dar didesnę kokybę už prieinamą kainą“, – pabrėžia V. Kropa.

Tarptautinės įmonių grupės stiprybė 2022 m. UAB „Stebulė“ prisijungė prie didžiausios Skandinavijoje viešųjų erdvių ir infrastruktūros priežiūros kompanijos AB „Green Landscaping Group.“ „Nasdaq Stockholm“ akcijų biržoje listinguojama įmonių grupė vienija 51 bendrovę, „Stebulė“ yra kol kas vienintelė įmonė iš Baltijos šalių.

„Prisijungėme prie patyrusios komandos, kuri tapo tvirtu užnugariu stiprinant savo pozicijas Lietuvoje ir plečiantis į kitas rinkas. Esame stipri, brandi, bet kartu prisitaikyti gebanti ir aktyviai naujovių ieškanti įmonė, todėl manau, kad „Stebulė“ švęs dar ne vieną įspūdingą jubiliejų“, – sako V. Kropa.

verslo aplinka

reikia žinoti

Kodėl2019m.gegužęvykęs analogiškasreferendumasnepavyko?

2019 m. gegužės 12 d., taip pat kartu su prezidento rinkimais, vyko referendumas „dėl dvigubos pilietybės“, tik dėl kiek kitokios Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotės nei yra siūloma šįkart.

Tuomet referendume dalyvavo 53,16% rinkėjų – 1,322 mln. iš 2,487 mln. įregistruotų. Tad referendumas buvo paskelbtas įvykusiu.

Bet nepavykusiu – nors „už“ referendumui teiktą formuluotę balsavo net 73,92% dalyvavusių rinkėjų, tačiau to gerokai pristigo, kad referendumui teikiama formuluotė būtų priimta. Norint, kad Konstitucija būtų pakeista, už tai turėjo balsuoti bent 1,244 mln. rinkėjų, bet šiame referendume „už“ pasisakė tik 0,747 mln. žmonių.

Todėl Konstitucijos 12 straipsnis liko nepakeistas ir dviguba pilietybė neįteisinta.

Argalėtųdvigubipiliečiaibalsuoti Lietuvosrinkimuose?

Taip, jie galėtų balsuoti Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Taip pat ir savivaldos, jeigu asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra kurioje nors iš Lietuvos savivaldybių.

Tačiau kitos šalies pilietybę turintis asmuo negali būti renkamas Lietuvos prezidentu ir Seimo nariu. Bet galėtų siekti Europos Parlamento nario ir mero ar savivaldybės tarybos nario mandato.

ArdvigubipiliečiaimokėtųLietuvos mokesčius?

Ne. Mokesčių mokėjimas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamo-

sios pajamos. Be to, egzistuoja kelios dešimtys Lietuvos su kitomis valstybėmis sudarytų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, numatančių galimybę mokėti mokesčius tik vienoje iš susitarusių valstybių.

Jeigureferendumasbūtųsėkmingas, kokiųsocialiniųprivilegijųįgytų užsienyjegyvenantysLietuvos piliečiai?

Praktiškai jokių. Kitos valstybės pilietybės turėjimas Lietuvos piliečių neatleistų nuo visų pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo. Tokiems „daugybiniams piliečiams“ nepriklausytų lengvatos mokant sveikatos draudimo įmokas arba išmokant papildomas socialines išmokas –sveikatos draudimo įmokos ir asmens socialinės išmokos ar pašalpos priklauso ne nuo asmens turimos pilietybės.

Bet ne vieną pilietybę turintis Lietuvos pilietis galėtų dirbti Lietuvos valstybės tarnyboje. Norėdamas joje įsidarbinti asmuo turi turėti Lietuvos pilietybę, mokėti valstybinę lietuvių kalbą, būti ne jaunesnis kaip 18 m. ir ne vyresnis kaip 65 m. amžiaus, turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Valstybės tarnautojai taip pat turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.

Nurodyti, ar asmuo turi kitos šalies pilietybę, reikia tuo atveju, kai kreipiamasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija.

Ardvigubipiliečiaiturėtųatliktikaro prievolęLietuvoje?

Taip. Kitos valstybės pilietybės turėji-

mas ar išvykimas į užsienio valstybę neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai. Nuo karo prievolės karo prievolininkai gali būti atleidžiami tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus. Nuo jos taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus pareiškusias norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) aukštojoje mokykloje baigusias medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.

Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių lietuvių privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi daugybinę ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti karo tarnybą bendrais pagrindais.

Jeigu kitos ES ar NATO šalies ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu. Privalomoji karo tarnyba karo prievolininkui (įskaitant ir turinčius daugybinę pilietybę) gali būti atidėta individualia

tvarka Karo prievolės įstatyme nustatytais bendrais pagrindais (šeiminės, socialinės ir kt. priežastys).

Jei Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką privalomąją karo tarnybą atlikti Lietuvoje.

Kokiasituacijasudaugybinepilietybe yrakitosevalstybėse?

Iš viso tik penkios ES valstybės šiuo metu draudžia dau�ybinę pilietybę: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija. ES valstybės, kurios leidžia išsaugoti pilietybę, yra: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.

Valstybių, kurių pilietybę įgyjantys Lietuvos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę, sąrašas

Šiuo metu europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka 47 valstybės:

• Europos Sąjungos valstybės narės;

• NATO valstybės narės;

• EBPO valstybės narės;

• Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės.

ŠALTINIS: LR VYRIAUSYBĖ

8 savaitės tema

Kandidatų aštuntukas: mokesčius, gynybą, naujas

PREZIDENTO RINKIMAI 2024

Lietuvoje šį savaitgalį vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvauja aštuoni kandidatai. Rinkimų išvakarėse „Verslo žinios“ pabendravo su visais jais ir podkasto „Kontekstai“ formatu pasiūlė interviu įvairiais kandidatų programiniais klausimais. Pristatome po kelias ištraukas iš pretenduojančiųjų į aukščiausią postą šalyje atsakymų.

Gynybos biudžeto nepriešinkime kitoms reikmėms

• Giedrimas Jeglinskas

Per pastaruosius dešimt metų ekonominis augimas buvo dinamiškas, kartais didesnis, kartais mažesnis, bet praktiškai visuomet ekonomiškai augome, nors investavome į gynybą. Priešingai, būtent dėl to, kad rasdavome pinigų investicijoms į gynybą, mes ir augome, nes tai sukuria saugumo efektą. O jis pritraukia investicijas, padeda kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Todėl gynybos biudžeto didinimas neturėtų būti priešinamas kitoms valstybės išlaidoms – neva būtinai kas nors nukentės. Gynybos biudžetas sukuria saugumo efektą, kuris svarbus ekonomikai.

Mokesčių sistema turi būti įgalinanti, t. y. valstybė turi būti protingas, išmintingas reguliuotojas, užtikrinantis, kad rinkoje nėra išsikraipymų. Jei laisva rinka veikia visiškai laukinėmis sąlygomis, galiausiai tai sukuria socialinę atskirtį, o ši – politines įtampas.

Nekalbu apie PVM didinimą, bet jeigu pagerintume jo surinkimą, gauname tam tikrus finansus. Dar dalykas, kaip padidinti išlaidas gynybai, yra skolinimasis – aš už jį.

Turime šlietis prie JAV, nes tai yra mūsų egzistencinis klausimas.

Dabar ateina tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija, nanotechnologijos, biosintetika ir kt. Šie dalykai pakeis visos ekonomikos raidą. Deja, Lietuvoje visas tas technologinis domenas absoliučiai nekoordinuojamas ir padrikai išmėtytas institucijose. Reikėtų koordinuojančios institucijos – diskusijų klausimas, ar tai būtų skaitmenizacijos ministerija, ar agentūra, bet visa tai turi būti vienose rankose.

Mums reikės visiškai kitokios, atviresnės imigracijos politikos. Reikia žiūrėti į kvotas, į specializacijas ir skatinti imigraciją būtent tų žmonių, kokių mums reikia. Sutinku, kad yra ir saugumo iššūkių. Bet jie tikrai išsprendžiami, nes jeigu reikia tam tikrų specialistų, turime jų rasti, kitaip ekonominė veikla nevyks, nebus mokesčių surinkimo, nebus ir to mūsų gynybos biudžeto, taigi, ir reikalingo saugumo nebus.

Savivalda – ta pati valstybės kišenė tose pačiose kelnėse

• Andrius Mazuronis

Teisės ir teisingumo srityje, kuri yra tiesioginė prezidento kompetencija, pirmiausia kelčiau klausimą apie tarėjų įvedimą teismų sistemoje. Tai svarbu ir reikalinga pirmiausia pačiai teismų sistemai tam, kad nuimtų krūvį nuo teisėjų tam tikro pobūdžio bylose.

Įsivaizduoju, kad mūsų dydžio ekonomikoje ir tokiame geopolitiniame lauke, kuriame esame, turėtume šnekėti apie 3% BVP gynybos finansavimą. Bet iniciatyvą dėl 4% skyrimo šioms reikmėms vertinu skeptiškai – tai priešrinkiminis, popierinis dalykas.

Didinant gynybai skirtą biudžetą galima kelti pelno mokestį, dar porai metų palikti bankų solidarumo įnašus, kažkiek pasiskolinti, bet negalima didinti mokesčių, kurie paliestų ir mažiausiai gaunančius socialinius visuomenės sluoksnius, –akcizų ar PVM.

Reikėtų iš naujo perskaičiuoti krašto apsaugos sistemos poreikius, atsisakant visuotinio šaukimo idėjų.

Paimti dalį iš savivaldos ir atiduoti krašto apsaugai irgi nėra išeitis. Nes savivalda tai ta pati valstybės kišenė tose pačiose kelnėse. Nubausti savivaldą – tai ne sprendimas.

Siekiant pritraukti investuotojų į Lietuvą, mokestinė sistema turi būti stabili, neturėtų keistis taip drastiškai, taip greitai ir taip chaotiškai, kaip buvo pernai pasiūlyta dabartinės Vyriausybės.

Su Kinija reikia santykius gerinti, nes ir visos didžiosios ES šalys neatsisako tų kontaktų, bet lyginti tai su santykiais su Rusija yra tiesiog absurdiška. Joks sveiko proto turintis žmogus negali net šnekėti apie tokius dalykus kaip santykių su agresyvia Rusija atkūrimas.

Galėčiau pažadėti, kad tikrai nepasirašyčiau partnerystės įstatymo, jeigu jis būtų priimtas. Nes man nepriimtina šio dalyko įteisinimo pozicija.

Reikia paaiškinti, ko siekiame su mokesčiais

• Eduardas Vaitkus

Iš pradžių reikia žmonėms išaiškinti, kad mokesčiai reikalingi tam, jog kuo daugiau būtų atimama iš žmonių, o paskui perskirstoma. Nes perskirstymas ir yra jėga, t. y. perskirstymas finansinių srautų. Kai tu atsisėdi prie to „kranelio“, tai suteikia tau galią. Tad, manau, visų pirma reikia Lietuvos žmonėms paaiškinti, ko mes siekiame su tais mokesčiais, kodėl mokesčius renkame.

Bankų sektoriuje trūksta konkurencingumo

• Ignas Vėgėlė

Reikia galvoti ne apie mokesčių didinimą, nes tai – paprasčiausias kelias. Politikai, jei trūksta pinigų, įprastai kalba, kad reikia didinti mokesčius. Ne. Kai ateina vadybininkas ir sako, kad reikia padidinti išlaidavimą, pirmas klausimas, kurį užduoda verslininkas: paaiškink, kur dėsi šiuos pinigus, kokį efektyvumą jie atneš? Tai aš ir siūlau visų pirma išsiaiškinti biudžeto išlaidas, sugrąžinti finansinius srautus į Lietuvą, didinti BVP. Šiame etape nepritariu jokiam mokesčių didinimui.

Pagrindinė mano idėja – sumažinti atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Žmonės turi daryti įtaką valdžiai. O mes šiuo metu neturime Lietuvoje nė vieno veikiančio tiesioginės demokratijos instituto.

Svarbiausia yra išlaikyti kuo didesnį JAV dėmesį čia. Turime šlietis prie JAV, nes tai yra mūsų egzistencinis klausimas. JAV išlieka mūsų pagrindinės ir vienintelės strateginės partnerės saugumo srityje. Todėl Amerikos buvimą Europoje reikalinga užtikrinti visais įmanomais būdais.

Tikrai nepasirašyčiau partnerystės įstatymo, jeigu jis būtų priimtas.

Sieksiu Konstitucijoje įtvirtinti grynuosius pinigus.

Kalbame, kad mokytojas – prestižinė profesija. O iš mokytojų tyčiojasi. Mūsų išdavikų valdžia vis pasižada mokytojams, kad kažką padarys, pakels. O paskui suranda dvidešimt priežasčių, kodėl savo žodžio negali tesėti arba kodėl padarė mažiau, nei žadėjo.

PVM vaistams neturi būti, nes negalima bausti žmogaus už tai, kad jis dar susirgo.

Maisto produktams irgi nulinis PVM tarifas, tik dar galima padiskutuoti, ar visiems, ar tik būtiniausiems.

Mūsų išdavikų valdžia tiesiu taikymu veda mus susinaikinimo link. Kodėl? Atsakymas –elementarus ir paprastas: užsienio strategai, šeimininkai, paskaičiavo, kad Vakarų ekonominė, karinė ir finansinė galia yra tokia didelė, kad sutraiškys Rusiją. Bet Rusijos sutraiškyti nepavyko. Ukrainos teritorijoje Rusija kariauja ne su Ukraina, bet su Vakarais.

Dabar gudraujama, kai užuot sakius, kad 10% biudžeto yra skiriama gynybai, tam skiriami 2–3% BVP, o švietimas, sveikatos apsauga finansuojami nepakankamai.

Negalima privalomoji karinė tarnyba ir visuotinis šaukimas į kariuomenę. Už karo propagandą ir kurstymą turi būti baudžiama.

Sieksiu Konstitucijoje įtvirtinti grynuosius pinigus ir surengti referendumą dėl lito sugrąžinimo.

Siūlysiu priimti įstatymą apie užsienio agentus – asmenis ar subjektus, užsiimančius lobistine veikla arba atstovaujančius užsienio vyriausybėms, organizacijoms ar asmenims. Jie privalėtų užsiregistruoti ir atskleisti savo santykius, veiklą bei susijusią finansinę kompensaciją.

Esu krikščionis demokratas. O ši politinė ideologija pasisako už labai centristinį požiūrį – už laisvą ir tvirtą verslą, už konkurenciją, už ne finansinę paramą verslui, bet reguliacinę. Tuo pat metu pasisako už labai didelį akcentą į socialinės atsakomybės aspektą. Valstybė privalo pasirūpinti tais, kurie negali savimi pasirūpinti. Tą darydama valstybė privalo sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir užsidirbti. Pats blogiausias dalykas, kai žmogus gali dirbti ir užsidirbti, bet valstybė jam teikia socialinę paramą ir ši skatina žmogų nedirbti. Esame labai uždara finansinė sistema, kur, šaržuojant, veikia vos du su puse banko. Politikai jau daug metų žada didinti konkurencingumą bankų sektoriuje, bet nieko nevyksta. Tai vienas svarbiausių uždavinių prezidentui.

Šiuo metu neturime Lietuvoje nė vieno veikiančio tiesioginės demokratijos instituto.

Esame vienintelė ES valstybė, kuri sugalvojo atidaryti Taivaniečių atstovybę. Tokiu būdu įsitraukėme į tiesioginį ekonominį konfliktą su Kinija. Nors, kaip išsireiškė konservatorių vadovybė, kovojame su kinišku drakonu, mano įsitikinimu, patyrėme konkrečią ekonominę žalą. Dėl šių sprendimų faktiškai laimėjo vienintelė įmonė – „Teltonika“, kurios savininkas tiesiogiai palaiko G. Nausėdą.

savaitės tema

apie politinę valią, technologijas

Ekonominę pažangą reikia paskirstyti tolygiau

• Gitanas Nausėda

Kalbant apie gerovės valstybės idėją ir jos įgyvendinimą per pastaruosius penkerius metus, tenka pripažinti, kad socialinės ir regioninės atskirties problemos lieka aktualios. Žinoma, nemažai pavyko padaryti, nors ir ne viską, ką tikėjausi. Bet turime pripažinti, kad ekonominė pažanga tikrai įspūdinga, ir norėtųsi, kad ta ekonomine sėkme pasidalintų kaip galima daugiau visuomenės narių, regionų, kad mažėtų atskirtis, kuri tolina mus vieną nuo kito, kuri tam tikra prasme turi net ir neigiamos įtakos mūsų vidiniam nacionaliniam saugumui. Į tokios politikos, kuri užtikrina štai tos ekonominės sėkmės tolygesnį paskirstymą, įgyvendinimą, ir būtų nukreiptas didžiausias dėmesys, tarkim, teikiant pasiūlymus dėl mokesčių sistemos ar investicijų pritraukimo į regionus.

Galime dabar pradėti labiau rūpintis ir socialinės atskirties klausimais.

Negaliu neigti, kad tuo atveju, kai prezidento požiūris ir valdančiosios koalicijos požiūris išsiskiria, klausimų įgyvendinimas tikrai yra gana sudėtingas, tačiau ne beviltiškas, ir aš galėjau tuo įsitikinti ne kartą. Kartais tikrai atrodo, kad daužai galvą į sieną, bet paskui pažiūri ir dienos pabaigoje matai, kad šita siena įtrūko ir galima pramušti joje skylę.

Klausimas, ar esu kairysis pagal pažiūras, yra pernelyg sudėtingas, kad į jį būtų galima atsakyti tiesmukai. Turbūt turėtume kalbėti apie ekonominę-socialinę sritį, apie žmogaus teisių sritį, apie užsienio politikos sritį. Jeigu klausiate apie ekonominę-socialinę politiką, taip, aš iš tikrųjų esu kairesnių pažiūrų žmogus, nes manau, kad tęsiasi tas laikotarpis, kai mėgaujamės įspūdingu Lietuvos ekonomikos augimu, todėl galime dabar pradėti labiau rūpintis ir socialinės atskirties klausimais.

Dabar, kai diskutuojame apie mokesčių reformą, ko gero, yra tinkamas metas tikėtis, kad galėtų padidėti per biudžetą perskirstomas BVP procentas, bet ne tiek didinant bendrą mokesčių naštą, kiek atsisakant arba tam tikrų lengvatų, arba tam tikrų neteisingo apmokestinimo principų, kurie mūsų sistemoje vis dar egzistuoja. Kaip vieną iš jų galėčiau paminėti dar nuo 2019 m. diskutuojamą pasiūlymą dėl progresinio apmokestinimo ne nuo veiklos rūšies, bet nuo pajamų dydžio. Tai pasiekti būtų teisingo principo įgyvendinimas.

Turime nesustoti ir toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taikyti papildomas mokesčių lengvatas vaikus auginančioms šeimoms, siekti 50% ir didesnės pensijų pakeitimo normos.

Atsakomybė ir branda, o ne populizmas

• Ingrida Šimonytė

Mūsų užduotis yra atgrasyti, bet tas atgrasymas reiškia, kad turime investuoti daugiau į tai, kas yra gynyba, kas yra karo dalykai.

Tikiuosi, kad dar iki šį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų partijos sutars bent dėl dalies finansavimo šaltinių, iš kurių krašto apsaugai nuo kitų metų galėtų būti skirti 3% BVP. Šaltiniai tam, pasakysiu paprastai, visada yra tie patys – tai yra mokesčiai ir skolinimasis. Bet vis dėlto, jeigu kalbame apie gerokai padidintą finansavimą gynybai ne vieniems metams, bet septyneriems–dešimčiai metų į priekį, t. y. dviem–trims Seimo kadencijoms, mes privalome kalbėti apie mokesčius.

Negaliu pasakyti, kad jau yra pasibaigusi diskusija apie galimą bankų solidarumo įnašo pratęsimą, nes viskas priklauso nuo mokesčio bazės – ar mes turime to mokesčio bazę, ar mes jos neturime. Vis dar su Lietuvos banku diskutuojame apie tai, ar turėtume tos įmokos bazę kitais metais. Todėl nesakau, kad tas klausimas yra visiškai uždarytas, bet tai vis tiek nėra krašto apsaugos finansavimo šaltinis keleriems į priekį.

Diskusiją dėl 4% BVP gynybai vertinu kaip gerą iniciatyvą ta prasme, kad pilietinė visuomenė akcentuoja saugumo ir gynybos finansavimo svarbą. Tai yra gerai. Kita vertus, ši iniciatyva neatsako, kas būtų tvarus finansavimo šaltinis.

Prezidentas pirmiausia atsakingas už užsienio politiką, nacionalinį saugumą ir teisėsaugą, bet per tai, kad pasirašo Seimo priimtus įstatymus, jis dalyvauja vidaus politiniame ir ekonominiame gyvenime. Bet tai nereiškia, kad prezidentas turi sukurti alternatyvą tai programai, kurią įgyvendina tuometis Seimas ir valdančioji dauguma. Todėl prezidento sprendimai, tarkim, ar vetuoti įstatymą, turi būti konstituciškai pagrįsti. Pvz., jeigu įstatymais mažinama žiniasklaidos laisvė ar bandoma perbraižyti rinkimų sistemą ir dėl to mažėtų demokratija, tuomet veto pagrįstas. Bet jeigu prezidentas pradėtų vetuoti įstatymus dėl to, kad jam atrodo, jog pensijos turi būti indeksuoti kuo labiau, arba kad PVM būtų kam nors mažinamas, tai čia jau, sakyčiau, yra šiokia tokia ir manipuliacija.

Prezidentas turi nešti atsakomybės ir brandos, o ne populizmo vėliavą.

Pasigendu lyderystės telkti bendram darbui

• Dainius Žalimas

Vienintelė institucija, turinti Tautos atstovybės statusą ir didžiausius įgaliojimus, yra Seimas ir jis formuoja Vyriausybę. Nors prezidentas dalyvauja, vis dėlto jis čia turi minimalią įtaką. Todėl visuomenės lūkesčiai, siejami su kokios nors materialinės gerovės kūrimu, prezidento atžvilgiu turėtų būti labiau rezervuoti ir tuos lūkesčius reikėtų sieti su Seimu.

Ginti verslo, gyventojų, visuomenės interesus

• Remigijus Žemaitaitis

Jei, kaip sakote, prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, kiek Lietuvoje šiuo metu prezidentas nėra paskyręs ambasadorių? Keturiolikos. Kokios pagrindinės valstybės ambasadorius nėra paskirtas? Lenkijos. Septynis mėnesius nėra ambasadoriaus. Kur gyvena daugiausia lietuvių? Anglijoje. Ambasadorius Jungtinei Karalystei nepaskirtas šešis mėnesius. Tai ar tikrai prezidentas formuoja ir vykdo užsienio politiką?

Mano nuomone, užsienio politikoje galime žaisti su visais: su Kinija, su Tadžikija, su Kazachstanu ir kt. Pvz., nors Lenkija – pagrindinė JAV partnerė, kai mes susipykome su Kinija, kur nuskrido Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda? Į Kiniją. Kur neseniai lankėsi Olafas Scholzas? Ten pat. Nes kas yra pagrindinė Vokietijos ekonominė partnerė? Kinija.

Pragmatiniai santykiai yra grįsti valstybės interesais ir tai yra vienas kertinių dalykų Konstitucijoje. Valstybė privalo ginti verslo, gyventojų, visuomenės interesus. Jei matau, kad ekonominiai santykiai su Kinija gali duoti naudos, vadinasi, kad tuos santykius turime palaikyti.

Vieną dalyką, ką galiu pažadėti, kad, man būnant prezidentu, dvejus metus nebūtų jokių mokesčių reformų, jokių mokestinių pakeitimų, jokio mokesčių mažinimo arba didinimo.

Prezidentas turi nešti atsakomybės ir brandos, o ne populizmo vėliavą.

Nemanau, kad prezidentui nukristų kokia nors karūna, jeigu jis atsisakytų dalies savo ne konstitucinės prigimties kompetencijų.

Prezidentas tikrai negali visko, bet per šiuos penkerius kadencijos metus pasigedau prezidento politinės lyderystės telkti bendram darbui skirtingas politines jėgas. Tikrai nesuprantu, kodėl prezidentas, kuris yra nepartinis, neišnaudoja šių neformalių galių.

Nuo ko priklauso tam tikras šalies investavimo patrauklumas? Ir nuo to, kokią apskritai prezidentas propaguoja politinę kultūrą. Manau, kad prezidentas, tiesa, tikrai ne dabartinis, galėtų Lietuvą padaryti vakarietiškos politinės kultūros valstybe ta prasme, kad mes turėtume įgyvendinti vakarietiškus žmogaus teisių standartus – čia ir apie Stambulo konvenciją kalba, ir apie tą pačią partnerystę, neįgaliųjų integraciją, moterų teises.

Dabar dar atrodome ne kaip vakarietiška valstybė, o kaip esanti viena koja rusų pasaulio erdvėje. Tai vyksta ir su šio prezidento pagalba, nes jis praktiškai atvirai propaguoja tokias pačias pažiūras žmogaus teisių srityje kaip rusų pasaulis. Kai tai pasikeis, tai jau savaime, matyt, sukurs visiškai kitokį šalies patrauklumą. Europos Vadovų Taryboje Lietuvai pirmiausia turi atstovauti ministras pirmininkas. Priklausomai nuo to, žinoma, koks klausimas yra sprendžiamas, nes juk gali toje pačioje Taryboje ir kokios nors biudžeto gairės, ir, tarkim, gynybos, saugumo klausimai. Normalioje valstybėje aukščiausi pareigūnai tarpusavyje susitaria, kada ir kas vyksta į tokius posėdžius. Bet tikrai nemanau, kad prezidentui nukristų kokia nors karūna, jeigu jis atsisakytų dalies savo ne konstitucinės prigimties kompetencijų.

Kada pastarąjį kartą matėte prezidento G. Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės susitikimą ekonominiais ar užsienio politikos klausimais? Aš mačiau paskutinį sykį praėjusių metų spalį. Ar tai normalu?

Vieną dalyką, ką galiu pažadėti, kad dvejus metus nebūtų jokių mokesčių reformų.

Prezidentas su premjere nesugeba susitikti ir spręsti pagrindinių užsienio ir valstybės ekonominių klausimų. Kas turi nutikti, kad šitie santykiai galų gale būtų normalūs? Čia yra vienas baisiausių dalykų, ką matau kaip Lietuvos pilietis. Ir kaip investuotojas, vykdantis veiklą Lietuvoje. Man tai yra protu nesuvokiami dalykai.

Konferencija ir geriausiųjų apdovanojimai

INTERVIU

Vienas iš svarbiausių veiksnių, kad komanda veiktų kaip vienas mechanizmas.

• Ramūnas Marozas, „Inno Line“ vadovas. VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

TAUTVYDAS LUKAŠEVIČIUS tautvydas.lukasevicius@verslozinios.lt

info@verslozinios.lt

Sename fabrike šviesas užgesino o ryte darbą pradėjo naujame

iais metais „Verslo žinių“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotas konkursas „Sumani pramonė 2024“ dar kartą patvirtino, kad Lietuvos baldų gamintojai į modernius sprendimus investuoja net ir ne pačiu geriausiu laiku.

Nugalėtojomis pripažintos korpusinių baldų gamybos įmonės „Inno Line“ ir „Freda II“. Tiek viena, tiek kita gamykla gamina išskirtinai prekybos milžinei IKEA. Šį kartą visai šalia Klaipėdos esančioje „Inno Line“ gamykloje kalbuosi su Ramūnu Marozu, jos vadovu.

Korpusinių baldų gamybą iš vienos vietos per rekordiškai trumpą laiką perkėlėte į naują gamyklą? Kaip tai pavyko?

Procesas su pasiruošimu truko dvejus metus. Dirbome įgyvendinami 3 projektus: gamybinio pastato statybos, gamybos technologijos parengimo ir likusios veiklos perkėlimo iš senosios „Germanikos“ gamyklos į naująją.    Reikėjo perkelti žmones, sandėlius, kitą turtą.

Turėjome pasamdę šių trijų projektų vadovus, projektus sujungę į bendrą programą. Aš buvau tos programos vadovas.

Manau, kad tilpome į biudžetą, viską spėjome laiku, nes daug dėmesio skyrėme planavimui, detalėms, smulkmenoms. Numatėme galimas rizikas, o kas nutiks, jei vienas ar kitas veiksmas bus nesėkmingas. Be to, pavyko rasti kompetentingų žmonių užduotims atlikti. Komanda buvo stipri, reguliariai susitikdavo ir žingsnis po žingsnio vykdėme kontrolę.

Galiausiai, projektuodami technologiją, pasinaudojome įrangos gamintojų sukauptomis žiniomis. Dažnai vieno gamintojo įrangą sujungdavome su kito, padarydavome iš dviejų vieną, tokią, kokios mums reikia pagal mūsų projektą ir planus. Taip gimė unikalūs sprendimai, kurių šiaip nesiūlo nė vienas įrangos tiekėjas. Siekėme gamybos linijas padaryti kuo lengviau valdomas ir lanksčias, kad greitai galėtume adaptuoti prie kintančių gamybos apimčių.

Šiek tiek grįšiu prie žmonių. Sakote, kad buvo svarbi jų patirtis, bet turbūt nė vienas iš jų nebuvo statęs naujos gamyklos nuo nulio?

Mums svarbiausia buvo tai, kad jie norėtų kurti ir ieškoti geriausių sprendimų. Kūrybinės laisvės buvo daug, o įgytos žinios gamyboje (tiek teigiamos, tiek neigiamos) leido naujas linijas padaryti geresnes. Manau, kad tai, jog jiems buvo leista išeiti iš įprastų standartų ribų projektuojant gamyklą, leido pasiekti tą gerą rezultatą. Vieni yra geri užduočių vykdytojai, kiti – kūrėjai. Jiems tiesiog atrišome rankas.

Įrangos gamintojai yra lankstūs? Leidžia išsidirbinėti ir perkonstruoti jų siūlomus standartinius variantus?

Vienas gamintojas juokavo, kad yra lankstūs kaip akmuo. Tai parodo, kad jie labiausiai suinteresuoti parduoti standartinį gaminį, bet neatsisako ir kurti pagal kliento poreikius. Tiesa, tą

norą kurti reikia sužadinti. Dirbdamas su partneriais sutinki ir atsirenki žmones, kuriems tavo projektas yra įdomus.

Tada galima daug pasiekti. Padarėme gerą darbą juos provokuodami žiūrėti į procesą kūrybiškiau. Kartais net kūrėme konkurenciją tarp jų.

Biudžetas jus ribojo ar pirkote moderniausią įrangą tuo metu?

Turėjome patvirtintą biudžetą ir privalėjome veikti pagal jį.

Bet jei būtų daugiau pinigų, ką nors būtumėte darę kitaip?

Vertindavome įvairių papildomų sprendimų naudą gamyklai. Kiekvienu atveju spręsdavome individualiai, ar verta į tai investuoti. Persiskirstymų tarp biudžetų eilučių buvo, bet bendras biudžetas buvo suvaldytas.

Kiek iš viso išleidote?

65 mln. Eur.

Didelė dalis žmonių liko dirbti įmonėje, nors gamyba buvo perkelta. Tai geras signalas jums?

Taip. Tik pradėdami statybas nuolat informavome darbuotojus, kaip sekasi statyti gamyklą. Jie buvo nuolat emociškai laikomi tame projekte. Tas įtraukimas davė rezultatų.

Kraustėtės ne etapais. Tarsi vienoje gamykloje paspaudėte off, o kitoje – on. Vienu metu. Kodėl taip nusprendėte?

Svarstėme keletą variantų. Priėmėme tokį sprendimą, nes manėme, kad kyla mažiausiai rizikų. Nereikėjo administruoti dviejų veikiančių gamyklų vienu metu.

daug didesnių išteklių. Be klaidų padaryti būtų sudėtinga.

Viską darėme taip, kad operatoriai atėję į naują gamyklą iš karto galėtų patogiai dirbti. Jų nereikėtų ilgai apmokyti, rengti.

Daug statėme būtent ant šio langelio. Kad organizacija greitai įsivažiuotų, reikėjo, kad operatoriai kuo greičiau susigyventų su gamybos linijomis. Jei jie jausis patogiai, nebus streso, įmonei pasiseks. Viskas priklauso nuo to. Netgi klausinėjome, kurioje pusėje patogiau žmogui turėti valdymo kompiuterio ekraną. Planavome iki smulkmenų. Tai leido seną fabriką gesinti vakare, o ryte jau darbą pradėti naujame.

Šiuo metu daug darbuotojų atsivežate patys?

Turime 5 veikiančius maršrutus. Daugiausia apima jie Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Per mėnesį tam išleidžiame keliolika tūkstančių.

Gamybos linijos buvo iš karto montuojamos ir tikrinamos čia vietoje? Ar išbandomos prieš tai kitur?

Tiek „Robotex“, tiek kiti gamybinių linijų tiekėjai privalėjo jas surinkti pas save. Mes nuvykdavome pas juos, jie parodydavo, ką ta linija gali. Tik po to ji buvo surinkta gamykloje.

Šalia turite logistikos sandėlius. Tai suteikia pranašumų?

Viena įmonė būtų neigiamos dinamikos, gamybos kreivė kristų žemyn, kita kiltų į viršų. Sudėtinga būtų paskirstyti žaliavas. Tai reikalautų

Taip. Kai už sienos stovi pagrindinė žaliava (medžio drožlių plokštės), visas procesas paprastesnis. Taip pat turime šalia baigtos produkcijos sandėlį. Išvengiame logistikos taškų ir tarpinių atsargų laikymo buferių, kai reikia laikyti ir supjautą plokštę ir produkciją. Taip mažiau įšaldome lėšų. Be to, galime greičiau sureaguoti į kintančius užsakymus.

Kas labiausiai pasikeitė korpusinių baldų gamyboje?

Praktiškai nelikę darbo vietų, kuriose reikalingas fizinis darbas perkeliant gaminius iš vienos vietos į kitą.  Be to, neapsistojame tik vykdydami užsakymus. Kuriame technologijas, leidžiančias kokybę pagerinti, pagreitinti procesus. Žinoma, reikės dar daug investuoti, kad galėtume automatizuoti pakavimą. Pirmieji žingsniai jau padaryti. Turime du robotus, kurie sudeda detales, turime dėžių išlankstymą be žmogaus.

Kai ieškote sprendimų, finansais prisideda ir IKEA?

Ne, pas mus tokios praktikos nėra. Finansuojame patys.

Darbuotojai nori kelti kvalifikaciją? Ar siekia būti palikti ramybėje?

Turime tokį darbuotojų žemėlapį. Jei vienas žmogus pakyla į kitą poziciją, į jo vietą gali pretenduoti kiti. Norinčiųjų kelti kvalifikaciją yra daugiau nei vietų. Yra eilė laukiančių.

Pereikime prie vadybos. Kas jums, kaip vadovui, svarbiausia kalbant apie darbuotojus, jų įsitraukimą?

Vienas iš svarbiausių veiksnių, kad komanda veiktų kaip vienas mechanizmas. Turime komunikuoti apie veikiančius procesus. Tada darbuotojas supras savo vaidmenį, galės teikti pasiūlymus. Anksčiau viskas veikdavo labiau reikalavimų principu, o dabar viskas perėjo į susitarimu pagrįstą bendravimą.  Be to, populiaru, kad darbuotojai nori peržengti savo atsakomybės ribas. Darbuotojai nori būti universalesni, neapriboti savęs vienoje pozicijoje.  Kiekvieną savaitę 400 darbuotojų pristatome savo savaitės rezultatus.

Kokia pas jus darbo užmokesčio politika?

Yra nustatyti visiems lygiams baziniai atlyginimai. Be to, turime motyvacinę sistemą. Visi darbuotojai užsidirba tam tikrą priedą pagal gamybinius rodiklius.

Kaip jūs sutikote baldų gamybą? Ar ji sutiko jus?

1998 m. pradėjau dirbti „Šilutės balduose“. Ir dabar gyvenu Šilutėje. Pradėjau nuo pamainos meistro pareigų. Susiklostė taip, kad visą laiką dirbau SBA grupėje, bet skirtingose jos įmonėse.  Įmonės vadovu teko dirbti jau 3 bendrovėse. Taigi iš viso išbandžiau gal daugiau kaip 10 pozicijų.

Palaikote gamyklų vadovų rotacijos principą?

Labai. Tai sveikas reiškinys. Gali pamatyti, kad naujas vadovas atsineša naujų idėjų. Tikiu, kad yra maždaug 3 metų laikotarpis, per kurį vadovas išsisemia. Jis pasiekia pokyčių, bet paskui tie tikslai tampa monotonija.

Ką veikiate po darbo?

Sportas, kelionės. Sportą mėgstu tiek stebėti, tiek pats pajudėti. Kelionėse aplankau sportinius renginius. Artimiausia širdžiai – „Formulės-1“ lenktynės, krepšinis, plaukimas, slidinėjimas.

Dažniau prie Kuršių marių ar prie

Projekto iniciatoriai

Projekto partneriai

BALANDŽIO 19 D. konferencijos.vz.lt

užgesino vakare, naujame

jūros nuvažiuojate?

Prie marių. Prie jūros rečiau.

Grįžote iš užjūrio ką tik, Švedijoje susitikote su kitais gamintojais, dirbančiais su IKEA. Kokios nuotaikos?

Gana pozityvios. Pastaruosius dvejus metus buvo juntamas

poreikio kritimas, kurį laiką jis stabilizavosi, kritimo nejaučiame. Optimistiškai žiūrime į antrąjį pusmetį.

Kada paklausa pasiektų rekordinių 2022 m. lygį?

Greito atsigavimo nesitikime. Tai užtruks dar 3 ar 4 metus.

m., mln. Eur Pajamos, mln. Eur

VARĖNA VERSLĄ KVIEČIA INVESTUOTI: PARUOŠTI SKLYPAI IR PASTATAI

Varėnos r. savivaldybės administracija skelbia pastatų ir sklypų pardavimo bei nuomos aukcionus Varėnoje, Merkinėje ir kitose savivaldybės vietovėse. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta tikina, kad tai puiki proga verslui įsikurti rajone patraukliomis sąlygomis ir plėtoti savo veiklą.

Varėnos miesto pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose iš viso siūlomi 7 sklypai: J. Basanavičiaus g. 58 –1,9583 ha, Melioratorių g. 2 – 1,097 ha, Melioratorių g. 2A – 0,4342 ha, Melioratorių g. 2B – 0,545 ha, Savanorių g. 50C – 0,479 ha, Savanorių g. 52A – 1,0414 ha, Savanorių g. 54 – 0,8774 ha.

Varėnoje verslui kurtis – 7 sklypai Pagal įgyvendintą priemonę „Nenaudojamų teritorijų Varėnos mieste sutvarkymas ir pritaikymas verslui“ J. Basanavičiaus g. 58, Varėnoje, įrengtos būtinos susisiekimo komunikacijos, inžinerinių tinklų įvadai, nugriauti šiame sklype buvę nenaudojami pastatai ir sutvarkyta aplinka. Kiti 6 sklypai sutvarkyti: iškirsti medžiai, išlyginti sklypai, įrengti inžineriniai vandentiekio ir nuotekų tinklai, nutiesti gatvių tęsiniai, pėsčiųjų takai ir įrengtas šių atkarpų apšvietimas.

Iš viso vienoje teritorijoje su inžinerine infrastruktūra suformuoti 6 sklypai, kurių bendras plotas – 4,474 ha. Jį gali išsinuomoti ir vienas subjektas, galimas nuomos laikotarpis – 99 metai. Iki sklypų atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklai, išasfaltuotas privažiavimas, įrengtas apšvietimas, šalia yra geležinkelis. Atskirų sklypų nuomos kaina metams – nuo 300 iki 1.200 Eur. Pirmuosius penkerius metus taikoma 100% lengvata žemės nuomos mokesčiui.

Visiems Savanorių ir Melioratorių g. siūlomiems sklypams taikomos papildomos nuomos sąlygos nuo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, pvz., kokio dydžio investicijos turi būti atliktos per dvejus metus (priklausomai nuo sklypo ši suma sudaro nuo 26.000 iki 62.500 Eur) ir kiek, vykdant veiklą nuomojamame

metais išgražėjusi Varėna verslui siūlo įsikurti paruoštose teritorijose.

sklype, darbo vietų sukurti per trejus metus (nuo 5 iki 12).

Merkinėje, Vydeniuose ir Žilinuose parduoda mokyklas

Turistų vis dažniau atrandamoje

Merkinėje, garsėjančioje savo istoriniu palikimu, piliakalniu ir nuo jo atsiveriančia instagramine Merkio ir Nemuno santaka bei į Nemuną žvelgiančiu apžvalgos bokštu, parduodamas mokyklos pastatas su priklausiniais. Bendras trijų aukštų mokyklos plotas – 2 077,82 m², greta esančio miegamojo korpuso –2.748,18 m², daržovių sandėlio –102,23 m². Pastatams, esantiems Vilniaus g. 54, Merkinėje, suformuotas atskiras 3,1631 ha dydžio sklypas. Iki pastatų atvestos visos inžinerinės komunikacijos (vandens, buitinių nuotekų ir šilumos tinklai). Pastatas šildomas iš greta esančios katilinės, kuri priklauso savivaldybei ir yra perduota patikėjimo teise valdyti UAB „Varėnos šiluma“. Katilinė taip pat galėtų būti ateityje parduota arba išnuomota. Prie parduodamų pastatų yra išasfaltuotas privažiavimas, šalia – stadionas, paplūdimys, rekreacinė zona.

Vydenių k., Mokyklos g. 2, strategiškai patogioje vietoje siūloma įsigyti 2.336,84 m² bendro ploto mokyklos pastatą, katilinę, kiemo statinius, kuriems priskirtas 1,4977 ha žemės sklypas. Jų kaina – 51.890 Eur. Pastatai dalinai modernizuoti (pakeisti langai, durys, apšiltintas stogas ir pakeista jo danga), asfaltuotas privažiavimas. Iki pagrindinio kelio, vedančio į Vilnių, apie 100 m, iki Vilniaus apie 85 km, iki Varėnos – apie 10 km. Parduodamo mokyklos pastato (bendras plotas – 996,40 m²), esančio Mokyklos g. 16, Žilinų k., išorė modernizuota, pastatas yra apšiltintas, pakeistas stogas. Jis turi veikiančius inžinerinius tinklus (vandentiekį, nuotekas, šildymą). Šildoma nuo katilinės, kuri įrengta mokyklos pastate. Šalia parduodamo pastato yra sporto aikštynas, asfaltuotas privažiavimas valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Onuškis–Žilinai–Puodžiai. Atstumas iki Vilniaus apie 70 km, iki Varėnos – apie 30 km. „Turime sėkmės pavyzdžių, kaip rajone buvo įveiklinti prieš keletą metų panašiu būdu įsigyti pastatai ir teritorijos. Daugybe renginių išsiskiria greta Merkinės piliakalnio renovuotuose istoriniuose pastatuose įkurtas prekybai, paslaugoms ir viešajam maitinimui skirtas „Merkinės fabrikas“. O Naujuosiuose Valkininkuose įsigytose buvusios vaikų sanatorijos „Pušelė“ patalpose įkurti socialinės globos ir slaugos paslaugas siūlantys senjorų namai „Pušelė“, –sėkmės pavyzdžius vardija Varėnos rajono meras A. Kašėta. Daugiau informacijos apie nuomojamus ir parduodamus pastatus bei sklypus ieškokite Varėnos rajono savivaldybės tinklapyje adresu Varena.lt/investuok-varenoje/.

Pastaraisiais

Vienoje teritorijoje su inžinerine infrastruktūra suformuoti šeši sklypai verslui, kurių bendras plotas – 4,474 ha.

Pelnas prieš

mln.

Darbuotojų skaičius

Vidutinis bruto darbo užmokestis*, Eur/mėn.

12 Verslo aplinka

FINANSAI

VALSTYBIŲ

IŠLAIDŲ

AUGIMO

TAISYKLĖ

TAPS

PAGRINDINIU

FISKALINIU

RODIKLIU

Vienuolika šalių pažeidžia ES deficito

Lietuvai sankcijos kol kas

Šiais metais įsigaliojus naujoms fiskalinės drausmės taisyklėms, Europos Komisija (EK) vienuolikai Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų – Prancūzijai ir Italijai, ketina pareikšti priekaištų dėl pernelyg didelių valdžios sektoriaus išlaidų. Lietuva su didesniu nei leistinas deficitu gali susidurti reikšmingai padidinus išlaidas gynybai, kurios būtų dengiamos skolintomis lėšomis, politikams prieš Seimo rinkimus nesutarus, iš kokių tvarių šaltinių, t. y. mokesčių, tos išlaidos bus finansuojamos.

Šių šalių biudžeto deficitas pernai buvo didesnis nei pagal ES taisykles leistina 3% BVP riba.

Birželį EK nuspręs, ar kiekvienu atveju pradėti vadinamąją perviršinio deficito procedūrą (PDP).

Euro zonos šalims gali būti skiriamos baudos, jei jos nepataisys padėties, o euro zonai nepriklausančioms šalims, tokioms kaip Lenkija, gresia reputacinė žala.

Kaip pažymi „Financial Times“, Prancūzijai, Italijai ir Belgijai, kurių deficitas viršija 3% BVP ir kurios neplanuoja

per artimiausius kelerius metus grįžti prie reikalavimų laikymosi, beveik garantuotai bus taikomos sankcijos.

Pagal PDP griežčiau prižiūrimos šalys, viršijusios 3% deficito ribą, ir siekiama užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu išlaidos grįžtų į sveikesnę trajektoriją.

Jei nusižengimai tęsiasi, EK gali atšaukti mokėjimus iš Sanglaudos fondų ir reikalavimų nesilaikančioms valstybėms narėms taikyti finansines sankcijas 0,05% nacionalinio BVP, nors šis žingsnis laikomas radikalia kraštutine priemone, kuri veiksmingiau veikia kaip atgrasanti priemonė.

Kas pasikeitė po reformos ES fiskalinės drausmės taisyklės buvo sustabdytos COVID-19 pandemijos metu ir dabar vėl taikomos po įgyvendintos reformos, įskaitant nuostatas, suteikiančias daugiau laisvės investicijoms į gynybą.

Naujosioms taisyklėms papildomą svorį suteikė Europos centrinis bankas, kuris pareiškė, kad gali pašalinti šalis iš savo naujos, bet dar nepradėtos obligacijų pirkimo programos, jei jos nesilaikys PDP rekomendacijų.

Kai kurios valstybės, įskaitant

Ispaniją ir Čekiją, tvirtina, kad jų deficitas šiemet vėl bus 3% arba mažesnis, todėl jos neturėtų būti baudžiamos už laikiną deficito perviršį.

Valdis Dombrovskis, EK pirmininko pavaduotojas ekonomikai, FT sakė, kad jei yra šalis, kurios biudžeto deficitas yra artimas 3% BVP, bet laikinas, tuomet EK gali nuspręsti netaikyti perviršinio deficito procedūros, o 2024 m. biudžetas gali būti vykdomas.

Euro zonai nepriklausanti Rumunija šiuo metu yra vienintelė valstybė, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra. Lenkija ir Rumunija, taip pat euro zonos narė Slovakija siekia, kad joms būtų taikoma išimtis, motyvuodamos tuo, kad dėl karinių išlaidų, kurias sukėlė Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, jos viršijo ribą.

„Lenkijos išlaidos gynybai yra didžiausios tarp NATO šalių, didesnės nei JAV. Tai ypatinga padėtis, į kurią reikėtų atsižvelgti vertinant perviršinio deficito procedūrą, o naujosios ES fiskalinės taisyklės tam ir skirtos", – FT sakė Andrzejus Domanskis, Lenkijos finansų ministras.

Lenkija 2023 m. turėjo didesnį nei 5% deficitą, o tais pačiais metais gynybai išleido 3,9% bendrojo vidaus produkto, t. y. su gynyba nesusijęs deficitas neviršijo 3% ribos.

Pasak V. Dombrovskio, išlaidos gynybai „yra vienas svarbių veiksnių“, lemiančių, ar pradėti perviršinio deficito procedūrą, ar ne.

Tačiau ne visoms gynybos išlaidoms gali būti taikomos išimtys.

Pagal pertvarkytas ES fiskalinės drausmės taisykles galima taikyti išimtį „valstybės investicijų į gynybą padidėjimui“, bet ne einamosioms gynybos išlaidoms.

„Derybų metu buvo aišku, kad kils diskusija, kam tą išimtį taikyti – kareivių atlyginimams ar tankams“, – sakė vienas ES diplomatas. Jis pažymėjo, kad EK turėjo nustatyti, kam gali būti taikoma išimtis.

Praeityje EK buvo kritikuo-

jama dėl nesugebėjimo užtikrinti fiskalinės drausmės deficito taisyklių vykdymo, ypač Prancūzijos atveju. Per derybas dėl taisyklių reformos Vokietija ir kitos šalys reikalavo, kad taisyklės būtų griežčiau įgyvendinamos. Vienas tikėtinų rezultatų, kaip pažymi FT, yra tai, kad šalims vis tiek bus taikoma perviršinio deficito procedūra, tačiau biudžeto korekcija, kurią Komisija įpareigos valstybes nares atlikti rudenį, bus mažesnė.

„Perviršinio deficito procedūrai taikomos aiškios taisyklės, – sakė V. Dombrovskis. –Pagrindiniai parametrai nebuvo pakeisti. 3% BVP ir toliau išlieka atitinkama riba, nuo kurios pradedama minėtoji procedūra.“

Baudos kol kas negresia

Lietuvai buvo pritaikyta deficito perviršio procedūra, kai šalies ekonomika baigė atsigauti po finansų krizių sukeltų pagirių, kai 2009–2011 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas siekė 7–9%.

Patvirtintame 2023 m. biudžete buvo planuojamas 4,9% BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau pernai spalį prognozuota, kad realiai jis sieks 1,9%.   Galiausiai valdžios sektoriaus biudžeto deficitas Lietuvoje praėjusiais metais siekė 572,7 mln. Eur, arba 0,8% BVP, rodo Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys.

Planuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks 3% nuo BVP ir atitiks Mastrichto kriterijaus ribą.

Tačiau, išaugus poreikiui didinti išlaidas gynybai, politikai ėmė ieškoti šaltinių, kuriais būtų didinamos išlaidos gynybai nuo 2,5% bent iki 3% BVP, o dalis verslo, visuomenė kelia ambicingesnius tikslus krašto apsaugai skirti 4% BVP.

Todėl Lietuva, kaip ir Lenkija, dėl išaugusio biudžeto deficito, jei dalį lėšų būtų nuspręsta skolintis, tikėtina, atsidurtų didesnio EK dėmesio akiratyje.

Tačiau, kaip jau rašė VŽ, ES šalių biudžetų reforma leis Lietuvai lanksčiau investuoti į

gynybą ir ekonomikos auginimą. Gintarė Skaistė, finansų ministrė, 2023 m. gruodį po pasibaigusių derybų teigė, kad reformuotos taisyklės – užtikrinant efektyvų jų įgyvendinimą – lems realistiškesnį įsiskolinimų mažėjimą aukštų skolų ES valstybėse, drauge užtikrins, kad žemų įsiskolinimų šalys, tokios kaip Lietuva, išlaikytų fiskalinį tvarumą.

Jos teigimu, derybose nuosekliai akcentuota, kad greta lankstumo investicijoms ir reformoms, didinančioms ekonomikos augimo potencialą ir fiskalinį tvarumą, turime numatyti ir protingą lankstumą investicijoms į gynybinių pajėgumų didinimą.

„Galime pasidžiaugti, kad kitos ES šalys šį poreikį išgirdo – peržiūrėtos taisyklės atspindi pasikeitusią geopolitinę realybę ir sukurs daugiau erdvės investicijoms šioje gyvybiškai svarbioje srityje“, – tada sakė finansų ministrė G. Skaistė. 2024-ieji numatomi kaip pereinamieji metai, per kuriuos prie naujųjų taisyklių bus pereinama palaipsniui, nes reikės parengti ir lydinčiuosius teisės aktus.

Planuojama, kad nauji reikalavimai šalių narių biudžetams įsigalios 2025 m. Finansų ministerija atsiųstame komentare šią savaitę paaiškino, kad pagrindiniai fiskalinės drausmės kriterijai – 3% BVP deficito ir 60% BVP skolos ribos – išlieka nepakitę, tad dėl jų nenumatoma „jokių lankstumo sąlygų nei susijusių su gynybos išlaidomis, nei su kitų sričių ar paskirties išlaidomis“. Rengiant 2025–2027 m. biudžetą, išlaidos gynybai bus įvertintos kartu su kitais valstybės įsipareigojimais. Rugsėjo mėnesį bus vertinamos valstybės finansinės galimybės, atsižvelgiant į atnaujintas makroekonomines projekcijas ir galiojančias fiskalinės drausmės taisykles. Tačiau įgyvendinant reformas ir investicijas, atliepiančias kertinius ES prioritetus, įskaitant žaliąją transformaciją,

DALIUS SIMĖNAS dalius.simenas@verslozinios.lt

deficito taisykles, negresia

išlaidų augimo ribos Mastrichto kriterijus viršijančioms šalims „galės būti laisvesnės“, o fiskalinės korekcijos (valdžios sektoriaus deficitų mažinimo) laikotarpis – pratęstas nuo ketverių iki septynerių metų.

„Tam tikras lankstumas, vertinant faktinio šalies valdžios sektoriaus balanso atitikimą 3% deficito kriterijui, bus taikomas ir šalių narių investicijoms į gynybos pajėgumų stiprinimą“, –komentare nurodė ministerija.

Pavyzdžiui, biudžete buvo numatytas ne didesnis nei 3% BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau, pasibaigus biudžetiniams metams nustatoma, kad faktinis valdžios sektoriaus balansas yra didesnis nei numatytas ir nebeatitinka 3% BVP kriterijaus.

„Jeigu šis neatitikimas būtų neplanuotas, laikinas, nepažeidžiantis ilgalaikio finansų tvarumo ir išimtinai nutikęs dėl papildomų investicijų į gynybą, tuomet gali būti, kad Europos Komisija ir Taryba šį neatitikimą laikytų kaip svarbų veiksnį nepradėti perteklinio deficito procedūros", – paaiškino Finansių ministerija.

Taip pat pagal naująją sistemą, kitais metais visos ES valstybės narės rengs vidutinio laikotarpio (bent 4 metų) fiskali-

nius-struktūrinius planus, pakeisiančius iki šiol rengtą Stabilumo programą ir Nacionalinę reformų darbotvarkę.

Fiskaliniuose-struktūriniuose planuose valstybės privalės numatyti išlaidų augimo ribas plano laikotarpiui, o išlaidų augimo taisyklė taps pagrindiniu fiskaliniu rodikliu.

Šalys, kurių skola arba deficitas viršija bent vieną minėtą Mastrichto kriterijų, turės įsipareigoti laikytis tokių išlaidų augimo ribų, kurios pagal EK skaičiavimus ir papildomus saugiklius vidutinio laikotarpio pabaigoje užtikrintų skolų mažėjimą. Tačiau kartu numatoma lankstumo galimybė, siekiant paskatinti ekonomikos potencialą ir fiskalinį tvarumą didinančias reformas ir investicijas.

„Lietuva patenka tarp šalių, turinčių žemą skolos ir BVP santykį, – neviršijančių Mastrichto kriterijų. Tad reikalavimai, susiję su skolos mažinimu, mūsų šaliai nebus taikomi“, – VŽ nurodė Finansų ministerija.

Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turės rengti fiskalinįstruktūrinį planą vidutiniam laikotarpiui. Šiame plane šalis turės pateikti grynųjų (be išlaidų palūkanoms už valdžios sektoriaus skolą mokėti) išlaidų ribas, taip apsibrėžiant, koks išlaidų

augimas vidutiniu laikotarpiu galimas, kad valstybės skola išliktų tvari, o deficitas neviršytų 3% BVP.

„Mažos skolos šalims, tarp jų ir Lietuvai, Europos Komisijos skaičiavimai ir taikomi saugikliai bus indikatyvūs (tol, kol deficitas neviršija 3% BVP ir skola išlieka tvari), o galutinis sprendimas dėl vidutinio laikotarpio išlaidų augimo ribų priklausys nuo Vyriausybės ir Seimo sprendimų. Tokiomis taisyklėmis siekiama skatinti valstybių narių nacionalinę atsakomybę“, – pridūrė Finansų ministerija.

Finansų ministerija patvirtino, kad pagal atnaujintas fiskalinės drausmės taisykles, šalims, kurių valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. faktiškai viršijo 3% BVP deficito kriterijų, bus keliama perteklinio deficito procedūra. Tai liečia ne tik euro zonos, bet visas ES valstybes nares. VŽ primena, kad perteklinio deficito procedūra Lietuvai iškelta 2009–2010 m., įpareigojant per finansų krizę nuo 3,2% 2008 m. iki 9,8% 2009 m. pašokusį biudžeto deficitą 2010–2012 m. kasmet sumažinti „bent po 2,25% BVP“. Lietuvai grįžus į 3% BVP deficito teritoriją perteklinio deficito procedūra šaliai buvo nutraukta.

Valdžios deficitas Europos Sąjungos šalyse 2023 m., % nuo BVP

-7,4 Italija

-6,7 Vengrija*

-6,6 Rumunija*

-5,5 Prancūzija

-5,1 Lenkija*

-4,9 Malta

-4,9 Slovakija

-4,4 Belgija

-3,7 Čekija*

-3,6 Euro zona

-3,6 Ispanija

-3,5 ES-27

-3,4 Estija

-2,7 Suomija

-2,7 Austrija

-2,5 Vokietija

-2,5 Slovėnija

-2,2 Latvija

-1,9 Bulgarija*

-1,6 Graikija

-1,3 Liuksemburgas

-0,8 LIETUVA

-0,7 Kroatija

-0,6 Švedija*

-0,3 Nyderlandai Portugalija 1,2 Airija 1,7 Kipras 3,1 Danija* 3,1

Reikalavimai, susiję su skolos mažinimu, mūsų šaliai nebus taikomi.

GEOPOLITIKA

pasaulis

Kinija Europoje tęsia „skaldyk ir valdyk“ strategiją

• Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. LUDOVICO MARINO (AFP / „SCANPIX“) NUOTR.

Tai, ką mes matome, iš tikrųjų yra Kinijos demonstruojamas atlygis draugams.

Po penkerių metų pertraukos Europoje lankosi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Vizitas į Prancūziją jam nebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Europos Sąjunga (ES) ir Kinija yra atsidūrusios ties prekybos karo slenksčiu.

Tačiau Xi Jinpingas ir Europoje rado ištikimų sąjungininkų, tokių kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. Šie politikai parankūs Xi Jinpingui Europoje siekiant įgyvendinti „skaldyk ir valdyk“ principą.

Xi Jinpingo vizitas Prancūzijoje, Serbijoje ir Vengrijoje suplanuotas itin jautriu metu. Kinijos lyderis ranką Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui savaitės pradžioje spaudė ES ir Kinijai jau užsitaisius prekybos karo ginklus. E. Macronas ragina Briuselį nubausti Kiniją už tai, kad ši užtvindė rinką pigiomis elektrinėmis transporto priemonėmis. Atsakydamas Xi Jinpingas grasina įvesti muitus konjakui, o tai būtų ypač skausminga Prancūzijos alkoholio pramonei.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, pritarė E. Macronui ir teigė, kad Bendrija nevengs imtis griežtų priemonių savo ekonomikai apsaugoti.

Įprastai Europos vadovai linkę atsargiai elgtis su Pekinu, nenorėdami pakenkti ryšiams su pagrindiniu prekybos partneriu. Tačiau E. Macronas visai neseniai Rusijos sukeltą karą Ukrainoje ir Kinijos prekybos praktiką pavadino egzistencine grėsme Europai.

duoda karinės paskirties prekes. ES pareigūnai teigia, kad jų gali būti ir daugiau.

Vienybė aižėja Bendrija taip pat pasinaudojo naujomis ES nesąžiningo importo taisyklėmis ir pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamų elektrinių transporto priemonių.

Praėjusį mėnesį buvo surengti reidai Kinijos saugumo įrangą gaminančios bendrovės „Nuctech“ biuruose. Be to, didėja susirūpinimas dėl įtariamo Kinijos šnipinėjimo ir kitų formų kišimosi į Vakarų šalių demokratinius procesus.

„Manau, kad Europa turi tam tikrą įtaką Kinijai. Jos ekonomika yra silpna. Pekinui reikia prieigos prie Europos investicijų, technologijų, tačiau šie svertai veikia tik tuo atveju, jei Europa yra vieninga ir siunčia tą pačią žinutę“, – CNN sakė Noah Barkinas, tyrimų įmonės „Rhodium“ Kinijos rinkos vyresnysis patarėjas.

Pekinas nori nuslopinti Europos siekį pažaboti Kinijos neteisėtas prekybos praktikas, nes tai nepalanku šiuo metu silpnai šalies ekonomikai.

Nuo pat karo pradžios Kinija yra ekonominis Rusijos gelbėjimosi ratas, teikiantis Maskvai svarbią paramą. Pekinas rusams netiekia ginklų, tačiau JAV pareigūnai įsitikinę, kad Kinija šaliai pardavė mikroschemų, reaktyvinių lėktuvų dalių, staklių bei kitos dvejopos paskirties įrangos ir taip sustiprino Maskvos ginkluotąsias pajėgas. Kinai taip pat gausiai perka rusišką iškastinį kurą.

Tačiau tam, kad Europa galėtų pasipriešinti Pekinui, žemyno sostinėms būtina susivienyti, o Kinija jau seniai įvaldžiusi „skaldyk ir valdyk“ principą.

Vasarį Bendrija pirmą kartą nuo Rusijos karo pradžios sutiko įvesti prekybos apribojimus trims Kinijos technologijų ir elektronikos bendrovėms, nes, Briuselio teigimu, jos Rusijai par-

Tačiau vienybės Europoje trūksta. Vokietijos automobilių pramonės atstovai tebėra įsitvirtinę Kinijos rinkoje. Bet kokie ES muitai importuojamiems elektromobiliams keltų pavojų, kad Pekinas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Vokietijos automobilių pramonę. Prancūzijos automobilių gamintojai, kurių produkcija yra pigesnė ir labiau pažeidžiama Kinijos importo, pritaria ES pradėtam tyrimui. Praėjusį mėnesį, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vyko į Kiniją, Europos nesutarimai išryškėjo. Jis viešai neparėmė EK pradėto tyrimo ir tylėjo dėl Kinijos veiksmų prieš Prancūzijos alkoholio pramonę. O. Scholzas susilaikė nuo tiesioginio viešo priekaišto Pekinui dėl jo nuolatinės paramos Rusijos karui Ukrainoje.

Tokia O. Scholzo pozicija prieštarauja E. Macrono pastarųjų mėnesių retorikai. Balandžio pabaigoje E. Macronas pasakė beveik dvi valandas trukusią kalbą, kurioje perspėjo, kad Europos ekonominio bendradarbiavimo projektas „yra mirtingas“ ir gali žlugti, jeigu neišmoks žaisti pagal naujas taisykles.

„Daugelyje Europos sostinių Kinija vis dažniau vertinama kaip įvairiapusė grėsmė. Tačiau Europoje esama nesutarimų dėl to, kaip greitai ir kaip toli eiti sprendžiant su Kinija susijusius klausimus tiek ekonomikos, tiek saugumo srityse“, – sakė N. Barkinas.

„E. Macronas ir U. von der Leyen įspėjo Xi Jinpingą, kad jų santykiai gali dar labiau pablogėti, jei Kinija ir toliau Rusijai tieks dvigubos paskirties prekes, tačiau yra mažai įrodymų, kad dėl šių raginimų kaip nors keistųsi Pekino elgesys. Tiesa, Belgrade ir Budapešte Xi Jinpingui nereikia klausytis kritikos, kurią jis girdi kitose Europos sostinėse. Jų vadovai palankiai vertina Kinijos investicijas ir neturi problemų dėl gilėjančių Kinijos ryšių su Rusija“, – teigė N. Barkinas ir pridūrė, kad „artimiausiu metu“ Europa gali nuspręsti agresyviau taikyti sankcijas tokias prekes parduodančioms Kinijos įmonėms. Iš tiesų Kinijos prezidentui vizitas Prancūzijoje buvo nemaloniausia kelionės dalis. Dalyje Europos Kinijos investicijos vis dar pasitinkamos išskėstomis rankomis. Santykiai grindžiami pinigais – paskolomis, investicijomis, prekyba, politika ir net sveikatos apsauga.

Apdovanojo paklusniuosius

Pasak Danielio Hegeduso, Vokietijos Marshallo fondo vyresniojo mokslo darbuotojo, Kinijos prezidentas vizitu Vengrijoje ir Serbijoje siunčia žinią kitoms Rytų Europos šalims: „Štai žiūrėkite, kokią galimybę praradote.“

„Tai, ką mes matome, iš tikrųjų yra Kinijos demonstruojamas atlygis draugams, – tiems, kurie pasilieka su ja, tiems, kurie dirba kartu. Kinai siekia pademonstruoti bendradarbiavimo su Pekinu naudą“ , – „Bloomberg“ teigė D. Hagedusas.  Kinija užpildo tuštumą, kurią palieka Bendrija. Kol kas Serbijai narystė ES tėra tolima svajonė, o Vengrijoje, kur V. Orbanas nuolat akcentuoja Vakarų civilizacijos nuosmukį, Pekinas yra alternatyva V. Orbano demonizuojamam Briuseliui.

„Xi Jinpingo vizitas šiose šalyse neabejotinai yra gestas, padėkos ženklas Vengrijai ir Serbijai. Dėl virtinės naujų investicijų, ypač kartu su Kinijos teikiamų paskolų perspektyva, vyriausybė Budapešte gali teigti, kad tai yra didžiulė sėkmė“, – sakė Gergely Salatas, Vengrijos tarptautinių reikalų instituto, vyriausybinio analitinio centro, tyrėjas.

V. Orbanas nuolat vetavo ES pareiškimus, kuriuose kritikuojamas Pekinas. Ryšiai su Kinija jam yra jo „rytinio atsivėrimo“ strategijos, kuria siekiama stiprinti ryšius, dažnai pasinaudojant Vengrijos naryste ES, suteikiančia šaliai veto teisę priimant kai kuriuos svarbiausius sprendimus, dalis. Vengrija taip pat suteikia Kinijos investuotojams prieigą prie didžiausio pasaulyje prekybos aljanso.

Praėjusią savaitę Vengrijos ekonomikos ministras Martonas Nagy pareiškė, kad šalis nori papildyti „Vienos juostos, vieno kelio“ bendradarbiavimo projektus logistikos, infrastruktūros plėtros ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros srityse.

Pasak Vokietijos Marshallo fondo atstovo D. Hegeduso, yra didelis pavojus, kad Kinija įgis pernelyg didelę įtaką Vengrijos vyriausybei, kuri jau dabar yra „pernelyg paklusni“. Ryšiai su Kinija taip pat neapsiriboja vien pinigais. Vengrijoje gyvena didžiausia regione kinų tautinė mažuma, kurią sudaro apie 20.000 žmonių. Budapešto 10-ajame rajone esančios Jegenye gatvės rajone buvusiuose pramoniniuose pastatuose gausu diskretiškų kinams priklausančių parduotuvių ir restoranų.  „V. Orbanas viską stato ant santykių su Kinija. Vengrijos vyriausybė nori paversti šalį logistikos centru“, – „Wall Street Journal“ sakė Tamas Matura, Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis ir Korvino universiteto Budapešte docentas.

Serbijos santykiai su Kinija taip pat apima daugiau sričių negu tik investicijas. Kinija sulaukė Serbijos pagyrų už paramą koronaviruso pandemijos metu. Pekinas, taip pat kaip ir Vengrijai, pandemijos įkarštyje siuntė savo gamybos „Sinopharm“ vakcinas. Be to, Kinija į Serbiją investavo 5,5 mlrd. USD, daugiausia į vario kasybą ir plieno apdirbimo gamyklą.

Serbijos atsigręžimas į Kiniją atspindi šalies investicijų poreikį. Serbija supranta, kad narystė ES vis labiau tolsta, tad ieško alternatyvos. Pekinas yra didžiausias Serbijos prekybos partneris po Vokietijos.  Praėjusiais metais A. Vučičius žadėjo, kad dvišaliai prekybos susitarimai baigsis, kai Serbija įstos į ES, tačiau dabar šalis esą „turi išgyventi iki narystės Bendrijoje“.

„Hero“ pirmasis Baltijos šalyse sieks sveikųjų pastatų sertifikato „WELL Gold“

Kitų metų vasarą bus galima įsikurti Vilniaus centriniame verslo rajone statomame išskirtiniame biurų pastate „Hero“, kuris pirmasis Baltijos šalyse sieks sveikųjų pastatų sertifikato „WELL Gold“. Jis taip pat statomas pagal tvarumą įrodančio sertifikato „BREEAM Excellent“ standartus. Sveikieji biurai „Hero“ – tai naujos kartos sveika ir komfortiška darbo aplinka.

Kas garantuos gerovę ir tvarumą

Pastatų sertifikavimo sistemos WELL standartas išsiskiria tuo, kad ji nukreipta į darbuotoją ir jo darbo aplinką, keliant tikslą, kad pastato naudotojas jame jaustųsi kuo geriau. Todėl laboratoriniais tyrimais bei matavimais pagrįstus kriterijus turi atitikti patalpų oras, geriamas vanduo, apšvietimas, temperatūra, akustiniai sprendiniai, o taip pat pastate turi būti skatinama sveika gyvensena, jo darbuotojams siūlomas sveikas maistas. WELL sertifikavimo sistema sukurta 2014 m. ir Europoje dar tik įgauna pagreitį. „Hero“ sieks tapti pirmuoju biurų pastatu Baltijos šalyse, kuris atitiks šį standartą ir čia dirbantiems nuolat siūlys komfortiškas darbo sąlygas. Mat gavus sertifikatą biuro kokybė ir toliau bus tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus , o pakartotinis sertifikavimas bus atliekamas kas 3 metai. Tad nuomininkai yra garantuojami, kad visuomet dirbs didžiausio komforto sąlygomis. BREEAM sistema naudojama norint nurodyti ir įvertinti pastatų tvarumo rodiklius užtikrinant, kad juos tenkins ir ateityje. BREEAM vertinime naudojami pripažinti eksploatacinių savybių matai, kurie yra lyginami su nustatytais standartais. Naudojami matai atitinka daugybę kategorijų ir kriterijų – nuo energijos iki ekologijos. Kiekvienoje kategorijoje dėmesys sutelkiamas į didžiausią įtaką turinčius veiksnius, įskaitant sumažintą anglies dvideginio išmetimą, mažo poveikio dizainą, prisitaikymą prie klimato kaitos, ekologinę vertę ir biologinės įvairovės apsaugą. „Hero“ sieks keturių žvaigždučių – „Excellent“ įvertinimo. Jo sulaukia tik apie ketvirtadalis Lietuvoje sertifikuojamų pastatų.

Vieta svarbu, bet... Nors biuro lokacija mieste nemažai daliai verslo savininkų, vadovų bei darbuotojų – vis dar svarbus kriterijus, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir kiti. Pavyzdžiui, apklausus vadovus, įmonių darbuotojus paaiškėjo, kad net 7 iš 10-ies mano, jog gerovei biure svarbiausia patogi darbo vieta, 6 iš 10-ies – optimalus patalpų mikroklimatas. Kas antram darbuotojui svarbi natūrali dienos šviesa, pramogos ir maisto pasirinkimas.

specialistams“, – patirtimi dalinasi Gintarė Žemaitė, „Realco“ komercinio NT vystymo vadovė.

Verslo centras „Hero“ – tai naujos kartos sveika ir komfortiška darbo aplinka

Tenkinant šiuos ir kitus aukščiausios klasės biurui keliamus reikalavimus buvo projektuotas, o dabar Vilniaus centriniame verslo rajone statomas verslo centras „Hero“. Taigi, verslo lūkesčiai darbo aplinkos kokybei, patogumui ir tvarumui yra aukšti, o juos dažniausiai maksimaliai gali išpildyti tik naujos kartos pastatai.

„Biuras seniai nebėra vien mūras ir technologijos. Verslo poreikiai ir lūkesčiai darbo aplinkai auga, per pastaruosius 3–4 metus iš esmės pasikeitė darbo įpročiai ir jie toliau transformuosis į darbo rinką įsiliejant jauniems naujosios kartos

Anot jos, dabar būtina gilintis ne tik į techninio pobūdžio dalykus, kad „namas“ būtų pastatytas vadovaujantis aukščiausiais tarptautiniais tvarumo kriterijais, tačiau reikia preciziškai žinoti, domėtis, numatyti, kaip toliau vystysis darbo rinka ir įpročiai, ir kaip tuo remiantis padidinti savo išskirtinumą, konkurencinį pranašumą rinkoje. Biurų darbuotojai nori visko, ką

tradiciškai siūlo biuras (kolegų, technologijų, mentorystės, bendravimo), ir visko, prie ko jie pripratę namuose (privatumo, gryno oro, jaukumo, kavos ir t. t.).

„WELL“ – sveikųjų biurų standartas

„Didžiausią vertę įmonėje sudaro joje dirbantys specialistai. Todėl išsikėlėme tikslą sukurti tvarių biurų pastatą, kuriame kiekvienas dirbantis būtų svarbus, – kalba „Realco“ komercinio NT vystymo

vadovė. – „Hero“ – tai sveikos aplinkos biurų pastatas miesto centre, sukurtas atliepti visus žmogaus poreikius labiau negu įprasta darbe. Šiame naujos kartos biurų pastate suderinome daugybę funkcinių, estetinių, novatoriškų sprendimų, skirtų patenkinti fizinius, emocinius, psichologinius ir profesinius darbuotojų poreikius.“

Įdiegtos „BREEAM Excellent“ technologijos bei sprendiniai įgalins racionalizuoti verslo sąnaudas, o strateginė vieta – taupyti laiką, nes visa reikalinga infrastruktūra ir paslaugos yra pasiekiami minutės atstumu. Be to, „Hero“ nuomininkams pasiūlytas aiškus ir apgalvotas kompleksinis produktas –pagal interjero standartą įrengtos biuro patalpos už itin konkurencingą kainą. Tai nuomininkui leis ir tiksliai planuoti biuro įrengimo kaštus iki pat įsikėlimo, ir nešvaistyti statybinių medžiagų, nes įrengiant biurus kompleksiškai jos panaudojamos racionaliau. Interjero įrengimui „Hero“ verslo centre bus naudojamos tik WELL sertifikato pripažintos medžiagos.

Įsikūrusiems verslo centre „Hero“ suteikiama daugybė pridėtinių verčių ir patogumų, kurie būtini tvariam biurui: 450 m2 stogo terasa su sporto, poilsio, bendravimo zonomis ir 300 m. bėgimo taku ant stogo. Biblioteka, kokybiško maisto ir sveikatingumo įstaigos, gausu natūralios žalumos.

„Hero“ verslo centre nuomai iš viso siūloma 31.600 m2 patalpų, o viename aukšte – iki 4.000 m2. Čia įrengiama 430 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje.

„Hero“ kviečia investuoti Pernai per dvi „Hero“ finansuoti skirtas ir neviešai su „Realco“ susijusios įmonės „Sostinės bokštai“ platintas obligacijų emisijas projektui buvo sėkmingai pritraukta 13,5 mln. Eur lėšų arba 12% viso projekto vertės, kuri siekia 112 mln. Eur. Iš viso šiam projektui rinkoje ketinama pasiskolinti iki 67 mln. Eur, o apie 60% šios sumos – pritraukti per obligacijas.

Iki gegužės 14 d. viešai platinama ir trečia 6 mln. Eur vertės dviejų metų trukmės obligacijų emisijos dalis. Investuotojams siūloma 6 mėn. EURIBOR + 6 proc. metinė palūkanų norma, ją išmokant kartą per pusmetį. Daugiau su galimybe investuoti susijusios informacijos: https://bc-hero.lt/investuotojams/ Viena didžiausių NT plėtotojų šalyje „Realco“ nuo veiklos pradžios 2006 m. pasiūlė daugiau kaip 243.800 m2 gyvenamųjų ir verslo patalpų, o šiuo metu plėtoja dar 121.500 m2 tokių patalpų.

TVARAUS VERSLO PARTNERIAI

Gintarė Žemaitė, „Realco“ komercinio NT vystymo vadovė: „Didžiausią vertę įmonėje sudaro joje dirbantys specialistai, todėl turime tikslą sukurti tvarių biurų pastatą, kuriame kiekvienas dirbantis būtų svarbus.“

Verslo centre „Hero“ tvarus pastato gyvavimo ciklas užtikrinami vadovaujantis pasaulinio lygio žaliųjų pastatų „WELL Gold“ ir tvarumo „BREEAM Excellent“ sertifikatų standartais.

GAZELĖ Gazelė

PASLAUGOS

Atostogų transformacijos keičia ir kelionių verslus

• Artūras Mkrtūmian, UAB „Atrask Islandiją“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų: „Pastebime, kad saugesnių krypčių žmonės ieško nutikus kur nors terorizmo aktui, kilus karui. Žinoma, prisideda ir tai, kad žmonėms atsibodo Turkija ir panašios kelionės.“ BENDROVĖS NUOTR.

Turizmo rinkos senbuviai kalba apie augantį nišinių kelionių poreikį, viena po kitos steigiasi įmonės, siūlančios neįprastus, dažnai ne tik didesnių fizinių, bet ir kitų gebėjimų reikalaujančius potyrius.

Žmonės, matyt, pasisotino paplūdimiais ir miestais, nori ko nors daugiau.

AIDAS ŽILIUKAS aidas.ziliukas@verslozinios.lt

Belskis ir bus atidaryta

5 250 7135, 8 605 77149

Rimvydas Širvinskas, su prekių ženklu „Makalius“ veikiančios UAB „Traveldeals LT“ vadovas, pastebi, kad kelionių sritis po COVID-19 pandemijos ne tik atsigavo ir ūgtelėjo, bet ir šiek tiek keičiasi. „Jau prieš 5 metus pastebėjome, kad tradicinių kelionių neužtenka. Žmonės, matyt, pasisotino paplūdimiais ir miestais, nori ko nors daugiau. Ypač šis pokytis pasijuto po pandemijos, kai išaugo aktyvių kelionių poreikis“, – pasakoja R. Širvinskas. 13 metų veikianti „Traveldeals LT“ 2023 m. pasiekė rekordines pajamas, siekiančias 11 mln. Eur. Iki šiol geriausias rezultatas fiksuotas 2019 m. ir buvo kiek daugiau kaip 9 mln. Eur. Iki 10% organizuojamų kelionių – aktyvus netradicinis poilsis.

Į Kilimandžarą Viena ekstremaliausių „Makaliaus“ siūlomų kelionių – kopimas į aukščiausią Afrikos kalną Kilimandžarą (5.895 m). 11 dienų kelionė kainuoja 3.500 Eur, kopimo metu nakvojama kalnų trobelėse, kelionei reikalingas neblogas fizinis pasiruošimas.

Jei nesate patyręs vaikščiotojas gamtoje ir kalnuose, kelionė bus brangesnė, nes reikės nusipirkti tam pritaikytus batus ir kitos įrangos, nors daug ką, pavyzdžiui, miegmaišius, suteiks kelionės organizatorius.

Organizuoti tokio tipo keliones kainuoja daugiau, todėl jos ir pačios brangesnės nei papras-

tos pažintinės: reikia ne tik specialios įrangos, bet ir patyrusių vedlių, kiekvieną maršrutą vedliai turi būti prieš tai išbandę vieni, o tai irgi kainuoja.

„Bet žmonėms to reikia ir mes vis labiau eksperimentuojame. Dabar siūlome ir Madeirą su kanjoningu (kai keliaujama kalnų upės vaga – VŽ) ir urvais, aktyvią kelionę į Turkijos Kapadokijos regioną su žygiu ir jodinėjimu arkliais, o dar vienas ypatingesnis mūsų pasiūlymas – kelionė į Indijos Ladako regioną, su apsilankymu vietiniams skirtame Hemiso festivalyje“, –pasakoja R. Širvinskas.

Pagyventi Grenlandijoje Artūras Mkrtūmian, UAB „Atrask Islandiją“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų, mano, kad prie populiarėjančių netradicinių kelionių krypčių prisideda ne tik naujų potyrių troškimas, bet ir geopolitinė situacija.

„Pastebime, kad saugesnių krypčių žmonės ieško nutikus kur nors terorizmo aktui, kilus karui. Žinoma, prisideda ir tai, kad žmonėms atsibodo Turkija ir panašios kelionės“, – sako A. Mkrtūmian.

Vyras turizmo srityje dirba jau 10 metų, o įmonę „Atrask Islandiją“ su draugu įkūrė prieš 2,5 metų, kai pajuto, kad netradicinių kelionių poreikis išaugo gana stipriai.

Pirmaisiais aktyvios veiklos metais, 2022-aisiais, bendrovė uždirbo 365.000 Eur pajamų ir gavo 56.000 Eur pelno, o 2023 m. pajamos pasiekė 647.000 Eur.

„Į Islandiją ir Farerus gali vykti beveik bet kas. Jei sunkiau vaikščioti, galima tiesiog pasigrožėti gamta ir palaukti, kol iš ilgesnio žygio grįš grupė. Grenlandija jau bus ne kiekvienam. Tai ne tik daugiau fizinės, bet ir psichinės ištvermės galinti

pareikalauti kelionė, pirmiausia dėl galimo prasto oro“, – pasakoja A. Mkrtūmian.

Dauguma kelionių agentūrų pamatyti Grenlandiją siūlo kruizų jos pakrante metu arba atskristi vienos dienos viešnagei lėktuvu, o „Atrask Islandiją“ kviečia kartu su nedidele 6 žmonių grupe pagyventi keliuose Grenlandijos miestuose, susipažinti su žmonėmis, patyrinėti miestų apylinkes.

Kaip sako A. Mkrtūmian, rinktis neįprastas keliones skatina ir didesnės finansinės žmonių galimybės – didžioji dalis įmonės klientų yra aukštesnes nei vidutines pajamas uždirbantys žmonės.

„Šios kelionės brangesnės, nes reikia ne tik didesnio pasiruošimo, bet ir gerokai didesnių investicijų, kurios mažoms kompanijoms yra ganėtinai skaudžios“, – pasakoja A. Mkrtūmian.

Pati didžiausia investicija jų įmonei buvo 50.000 Eur įšaldymas draudimo bendrovės sąskaitoje norint gauti kelionių organizatoriaus licenciją. Taip pat jie turi įšaldyti kelionės kainą siekiančias lėšas gavę kiekvieną avansą, kad keliautojai atgautų sumokėtus pinigus, jei organizatorius žlugtų.

„Tai yra didelis iššūkis mažai bendrovei, nors mažos bendrovės bankrutuoja rečiausiai. Mes įšaldome tiek, kiek kainuoja kelionė, o mums dar reikia apyvartinių lėšų nuomoti automobiliams, užsakyti nakvynėms, nes mes negauname kaip didieji atidėjimų“, – pasakoja A. Mkrtūmian.

Pamatytikojomis

Netradicinių kelionių organizavimo ėmėsi ir Tomas Vonžodas, anksčiau vadovavęs maisto pristatymo įmonei „Lėkštė.lt“, o dabar organi-

zuojantis keliones kartu su bendraminčiu įkurtoje įmonėje „Pasaulio žygiai“.

„Orientuojamės į tuos, kurie nori savo kojomis pamatyti tai, ko nuo gatvių ar apžvalgos aikštelių nesimato. Kai žmogus iki viršukalnės eina tris, keturias, penkias valandas, jam jos pasiekimas ir vaizdai yra dvigubas apdovanojimas, to nepamatysi ten pat atskridęs sraigtasparniu“, –pasakoja T. Vonžodas.

„Pasaulio žygiai“ organizuoja keliones daugiausia į kalnus, kur kasdien nueinama 10–20 km, o pakilimas siekia nuo 500 m iki 1 km.

Verslo vyras ėmėsi, kai suprato, kad „Lėkštė.lt“ jau pabodo ir nebeteikia nei džiaugsmo, nei azarto. „Ieškojau, kam parduoti verslą ir ko galėčiau imtis. Norėjosi, kad veikla būtų ir komercija, ir miela širdžiai“, – pasakoja T. Vonžodas. Karta pabandęs surengti komercinę kelionę, vyras suprato, kad poreikis tokio tipo kelionėms, kai grožis pamatomas kojomis, yra gana didelis. Šiandien „Pasaulio žygiai“ organizuoja keliones 9 kryptimis ir visos jos žada, kad reikės nemažai eiti. Bene egzotiškiausios kelionės – 180 km žygis apie Monblano kalną per Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos Alpes bei kelionė į už poliarinio rato esančias Lofotenų salas. Kaip pasakoja „Pasaulio žygių“ įkūrėjas, organizuoti tokio tipo kelionę nėra paprasta, tad naujos kryptys greitai neatsiranda.

„Tam, kad parengtume savaitės trukmės kelionę, reikia prieš tai organizuoti dviejų savaičių trukmės bandomąjį žygį, pačiam pereiti visais keliais ir tuomet atrinkti tai, kas įdomiausia. Tai reikalauja ir laiko, ir lėšų. Visų kelionių pats nepravesi, o kiekvienas vadovas turi būti

perėjęs kelią, kuriuo ves kitus žmones“, – dalinasi iššūkiais T. Vonžodas. Bet jau šį rudenį jis žada pasiūlyti dar vieną netradicinį maršrutą – savaitės trukmės kelionę garsiu Švedijos turistiniu keliu Kungsleden (Karalių kelias). Tai itin atokiomis vietovėmis einantis 460 km ilgio takas. „Jis susideda iš kelių dalių, mes eitume kiek daugiau nei 100 km. Bet tai tikras išbandymas, nes ten beveik nėra civilizacijos, dažniausiai nėra interneto ryšio, nakvojama šalia kelio įrengtose trobelėse, pakeliui sutinki tik šiaurės elnius ir vieną kitą keliautoją tuo pačiu taku“, – pasakoja T. Vonžodas. Pirmaisiais veiklos metais, pernai, bendrovė gavo 220.000 Eur pajamų ir deklaruoja beveik 57.000 grynojo pelno.

Tikslas – visų žemynų upės Norint sudalyvauti dalyje netradicinių kelionių, reikia ne tik fizinių pajėgumų, bet ir specifinių įgūdžių. Turizmo klubas „Upių labirintas“ kasmet kviečia plaukti kalnų upėmis vis kitame žemyne – aplankytos jau ne tik Europos ir Azijos, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerikos, Afrikos upės. Šį rudenį laukia kelionė į Australijai priklausančią Tasmanijos salą, tad neaplankyta oficialiai bus tik Antarktida, kur tinkamų plaukti upių ir nėra.

„Kažkaip natūraliai atsirado tokių kelionių poreikis. Pradžioje užsiėmėme tik baidarių nuoma. Dalis klientų tapo draugais, kuriems reikėjo vis ko nors ekstremalesnio – atsirado plaukimai žiemą, srauniomis pavasarinėmis upėmis. O galiausiai pradėjome keliauti į užsienį“, – pasakoja Povilas Pelanis, „Upių labirinto“ įkūrėjas. Kelionės į užsienį pradėtos organizuoti 2009 m. Pradžioje važiuota į Austriją, Juodkalniją, Prancūziją – ten, kur galima nuvykti autobusiuku. „Keliauti upėmis yra brangiau nei tiesiog keliauti. Reikia gabentis pripučiamus katamaranus, o lėktuvais tai yra sudėtinga ir brangu. Dėl papildomų kaštų kelionės išbrangsta, tad po kitus žemynus pradėjome važinėti palyginti neseniai – atsirado daugiau žmonių, kuriems jos yra įperkamos“, – pasakoja P. Pelanis. Kartu jis pastebi ir tokių kelionių poreikio augimą – štai vien į Prancūziją šiemet vyks net trys grupės vietoj anksčiau vykusios vienos.

Visgi, nors įspūdžiai iš tokių kelionių stipriausi, kol kas kelionės į užsienį – įmonei labiau papildomas pajamų šaltinis šalia baidarių nuomos. „Tokių kelionių sąnaudos didelės, katamaranai ir kajakai brangūs, jų gabenimas brangus. Kelionės į užsienį mums padeda išgyventi žiemą, kai nenuomojame baidarių, bet pradedame formuoti grupes ir rinkti avansus už keliones į užsienį“, – atvirauja P. Pelanis. Savo finansinių rodiklių „Upių labirintas“ neskelbia.

Nutolę saulės parkai – sprendimas verslui: kuo jis toks patrauklus?

Vienas iš būdų verslui, siekiančiam būti mažiau priklausomam nuo kintančių elektros kainų ir apsirūpinti tvaria elektros energija, – gamintis ją pačiam. Tačiau norint įsirengti saulės elektrinę reikia atsakyti į daugybę klausimų, dalis kurių – ypač keblūs ar net neišsprendžiami: ar gausite ESO sąlygas, ar pakaks vietos įrengti saulės moduliams, ar neplanuojate keisti patalpų? Jei atsakymus dėl nuosavos saulės elektrinės rasti sunku, tuomet sprendimas – nuotolinis saulės parkas. Jis išsprendžia daug klausimų.

Pasirinkimo motyvai

„Didelė dalis verslo mąsto progresyviai ir yra linkę ieškoti sprendimų bei galimybių peržiūrėti susiformavusius energijos naudojimo įpročius.

Sąmoningumas, esamų įrankių ir sprendimų gausa šiandien elektros klausimą leidžia spręsti sumaniai: rinktis tiekėją, geriausiai verslo poreikius atitinkantį elektros planą ir jos rūšį – žalią ar įprastą, statyti nuosavą saulės jėgainę ar naudotis nutolusiu saulės parku“, – klientų patirtimi dalinasi Grytė Kaminskienė, bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

Anot jos, verslo klientų motyvai pasirinkti nutolusį saulės parką paprastai yra panašūs. Be taupumo ir tvarumo aspektų, kuriais pasižymi ir saulės elektrinės, nutolę parkai vertinami kaip itin patogus sprendimas.

„Viena iš dažniausiai minimų priežasčių – turėdamas ar nuomodamasis dalį nutolusio saulės parko ir jame gamindamas elektrą mūsų klientas neturi rūpintis jo priežiūra. Taip pat ne mažiau svarbus aspektas, kad klientas žalia elektros energija gali naudotis iš karto vos tik pasirašęs sutartį, jam įsipareigojame patiekti numatytą elektros energijos kiekį“, – vardija „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

Pavyzdžiui, ambicingus tikslus tvarumo srityje įgyvendinantis SEB bankas kaip vieną iš priemonių pasirinko būtent nutolusio saulės parko sprendimą. Bendrovė turi išsikėlusi tikslą iki 2045 m. sumažinti išmetamą CO2 kiekį iki nulio.

„Pirmiausia analizavome ir skaičiavome, kokiu metu mūsų pastatai naudoja daugiausia elektros energijos. Remdamiesi gautais duomenimis nusprendėme iš „Elektrum Lietuva“ įsigyti 500 kW nutolusią saulės elektrinę, kuri pagamins trečdalį mūsų biurams reikiamos elektros energijos. Nepirkome didesnės saulės elektrinės, nes suprantame, kad saulėtomis dienomis gamintume perteklinę elektros energiją, kurią reikėtų atiduoti saugojimui. Tokiu atveju atsirastų balansavimo kaštai, kurie būtų už-

Dabar įsigijus ar išsinuomojus dalį veikiančio saulės parko elektra pradedama generuoti iš karto, verslui nereikia laukti jos generacijos pradžios.

sias saulės elektrinei. O neturintiems

nuolat prijungia ar atjungia skirtingus objektus ir neturi tikslaus galios poreikio, taip pat tie, kurie neturi tinkamo stogo ar sklypo saulės elektrinei įrengti ar sau nuosavybės teise priklausančių objektų, ir trečia grupė – besinuomojantys patalpas ir turintys didesnį elektros energijos suvartojimą“, – apibendrina „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

Sąmoningumas ir atsiperkamumas

Anot jos, Europos Sąjungos pasirinktas Žaliasis kursas ir augantis verslo sąmoningumas, kad aplinką turime tausoti gerokai labiau, skatina tvarumui skirti daugiau dėmesio ir priimti praktiškus sprendimus.

laikotarpį. Todėl renkantis saulės parką būtina atsižvelgti į energijos gamybos pradžios datą.

Pavyzdžiui, įsigijus dalį parko, kuris veikti pradės, tarkime, šiemet lapkritį, vartotojas rudenį ir žiemą nepasigamins reikiamo kiekio elektros energijos, nes elektrinė pradės efektyviai gaminti tik pavasarį. Taip pat pusmečiui bus ištęstas jos atsipirkimo terminas, visa tai galiausia susiveda į finansus. O prie parko prisijungus pavasarį bus galima pasigaminti sau tiek elektros, kad jos užtektų ir žiemai.

Efektyvumas ir garantijos

Investicija į saulės elektros gamybos pajėgumus vidutiniškai atsiperka per 5–6 metus.

kraunami ant visų elektros vartotojų pečių. Dėl to nutarėme eiti kitu keliu ir taikyti kombinuotą energijos tiekimo modelį, kai elektrai tiekti pasitelkiami keli šaltiniai“, – sako Ramūnas Bičiulaitis, SEB banko finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas.

Išvengia rizikų „Elektrum Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad nusprendusieji patys statytis saulės elektrines paprastai turi vienintelę galimybę – savo pastato stogą, kuris nebūtinai yra tinkamiau-

saulės elektrinės įrengimui tinkamo nuosavybės teise priklausančio objekto stogo ar sklypo apskritai nėra galimybės pasistatyti saulės jėgainę. Norint pasistatyti nuosavą saulės elektrinę reikia žengti nemažai žingsnių: išsirinkti patikimą rangovą, įrangą, įsivertinti savo stogą ar žemės sklypą, ar jis bus tinkamas statyboms, įsivertinti savo tinklo galimybes prijungti saulės elektrinę, fiziškai įrengti elektrinę, pateikti rangovo deklaraciją. O įsigijus dalį saulės parko klientui daryti nieko nereikia, visą dokumentaciją tvarko vystytojas bei užtikrina pačių įrenginių priežiūrą, aptarnavimą.

„Mūsų specialistai sklypus saulės parkams parenka ir juose modulius sumontuoja taip, kad užtikrintų didžiausią elektros energijos gamybą, – pasakoja G. Kaminskienė. – Taip pat klientas išvengia rizikos negauti ESO prisijungimo sąlygų arba sutaupo būtinas investicijas joms gauti. Ne paslaptis, kad norint įgyvendinti šias sąlygas kai kada tenka investuoti dešimtis tūkstančių.“

Skaičiuojantiems investicijų grąžą svarbu, kad įsigijus ar išsinuomojus dalį veikiančio saulės parko verslui nereikia laukti elektros energijos generacijos pradžios.

„Taigi, galima sakyti, kad tipiniai klientai, besirenkantys nutolusio saulės parko sprendimą, – statytojai, kurie

Grytė Kaminskienė, „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

„Verslui taip pat svarbu, kad sąmoningumas yra susijęs su taupymu. Mat gaminantis elektrą iš saulės energijos elektros sąskaitą gali sumažinti daugiau nei 70%. Tačiau kokį efektyvumą pavyks pasiekti, daug priklauso ir nuo vartotojo įsigilinimo bei pasirinkimų, kur investuoti“, – akcentuoja „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad investicijų į saulės elektrinę atsiperkamumui reikšmės turi ir jos veiklos pradžios laikas. Saulės moduliai elektrą gamina visus metus, tačiau šiltuoju metų sezonu, kovą–rugsėjį, jos sugeneruoja gerokai daugiau. Vadinasi, jei saulės parkas pradės dirbti rudenį, vartotojas elektros pasigamins mažiau ir neišnaudos visų metų saulės ciklo, praras efektyviausią

„Elektrum Lietuva“ specialistai taip pat pataria pasidomėti, kokio efektyvumo saulės modulius įsigyjate. Tai turi tiesioginės reikšmės išlaidoms, kurios tenka elektros gamybos pajėgumus įsigyjančiam vartotojui. Tuo atveju, jei saulės parko plėtotojas garantuoja itin didelę saulės elektros gamybą iš vieno kilovato, bendrai įsigyjamas kilovatų kiekis bus mažesnis. Mažės ir saulės parko aptarnavimo mokestis, kuris taip pat skaičiuojamas per kilovatą, tad investicija atsipirks greičiau. „Jei elektrinės kilovatas yra mažiau efektyvus, kilovatų reikės daugiau, atitinkamai tai vartotojui kainuos brangiau. Pavyzdžiui, mūsų parkuose naudojami didelio galingumo dvipusiai moduliai gamina elektros energiją ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš atspindėtos nuo žemės. Tai reiškia, kad dvipusis modulis prie tinkamų sąlygų gali pagaminti iki 20% daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios standartinis vienpusis modulis“, –akcentuoja G. Kaminskienė. Investicija į saulės elektros gamybos pajėgumus vidutiniškai atsiperka per 5–6 metus, o jei pasinaudojama APVA parama atsipirkimo laikas gali sutrumpėti porą metų. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu iki rugsėjo 19 d. vykstantį APVA paramos kvietimą finansuojama 217 Eur/kW be PVM, iš viso iki 200.000 Eur. Vidutinėms ir didelėms įmonėms skirta parama gali būti naudojama ir statytis saulės elektrinę, ir įsigyti parko dalį.

Svarstant apie saulės parko dalies įsigijimą, prioritetą reikėtų teikti tiems projektams, kurie teikia ilgiausias garantijas ne tik įrangai, konstrukcijoms, montavimo darbams, bet ir tam, koks bus modulių efektyvumas po kelių dešimtmečių jų naudojimo.

„Jei jau skiriate lėšų tokiai investicijai, yra kritiškai svarbu, kad ji naudą neštų kuo ilgiau. Taip pat kaip ir statybų sektoriuje, svarbu pasidomėti, kokia įmonė stato, kas prisiima atsakomybę, kas prižiūrės saulės parką“, – pataria „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovė.

18 MOKESČIAI

DALIUS SIMĖNAS dalius.simenas@verslozinios.lt

Bendrovės finansai

• Sudėtingesnių mokestinių ginčų atsiranda tada, kai aiškinamas trikampės prekybos reikalavimas tarpininkui „iš karto“ parduoti prekes galutiniam pirkėjui, kai prekės atgabentos į galutinę ES valstybę narę. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Trikampės prekybos verpetai

Mokestiniai ginčai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje pagal trikampės prekybos schemą parodė, kad įmonės dar vis neretai pasiklysta tarptautinio verslo apmokestinimo verpetuose dėl žinių stokos ar klaidų.

Dėl to įmonei tenka susimokėti 21% PVM, o galutinė suma gali ir padvigubėti, jeigu mokesčių administratorius patikrinimo metu skiria baudą ir priskaičiuoja delspinigius už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus.

Trikampės prekybos schema yra prekių, gabenamų iš vienos ES valstybės į kitą, kai sandoryje dalyvauja tarpininkas, įsigyjantis prekes, supaprastinta apmokestinimo tvarka. Tokia tvarka leidžia tiekėjui pritaikyti 0% PVM tarifą, prekes parduodant tarpininkui, o pastarajam nesiregistruoti PVM tikslais prekių paskirties šalyje, nes prievolė apskaičiuoti PVM kyla galutiniam pirkėjui.

Neatitikus lengvatinės trikampės prekybos schemos sąlygų, įmonėms gali būti pritaikyta viena griežčiausių –PVM ,,rezervo“ – taisyklių ir dėl to kilti prievolė nuo įsigytų prekių apskaičiuoti PVM Lietuvoje (taip pat baudas ir delspinigius), nors prekės net neatvažiavo į Lietuvą.

Edvinas Lenkauskas, advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ partneris, mokesčių ekspertas, aiškina, kad trikampės prekybos taisyklės ES lygmenyje buvo priimtos siekiant supaprastinti administracinę naštą prekybos tarpininkams, kurie vykdo prekybą tarp ES valstybių narių. Šios taisyklės suteikia išimtinę teisę tarpininkams netaikyti PVM ir nesiregistruoti PVM mokėtojais toje valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių gabenimas, kai nugabentos prekės vėliau parduodamos toje valstybėje kitiems PVM mokėtojams.

„Trikampė prekyba yra išimtis iš bendros taisyklės – tai yra laikoma PVM lengvata, kurią mokesčių administratorius aiškina griežtai ir siaurai. Dėl šių priežasčių yra itin svarbu tiksliai atitikti visus trikampės prekybos reikalavimus“, – teigia E. Lenkauskas. Nesilaikant jų, gali būti pritaikyta minėta „rezervo“ taisyklė. „Pagal šią taisyklę prekės gali būti apmokestintos (21%) PVM Lietuvoje, nors

jos net neatvažiavo į Lietuvą“, – priduria E. Lenkauskas. Pavyzdžiui, vienoje iš mokestinių bylų Lietuvos įmonės prekių įsigijimai iš Latvijos įmonių ir pardavimai Jungtinės Karalystės įmonei neatitiko „trikampės prekybos“ sąlygų dėl šių aplinkybių:

1. sandoriuose dalyvavo ne trys, o keturios šalys (Latvija → Lietuva → Prancūzija / Italija →Jungtinė Karalystė);

2. įmonė prekes pardavė į „Amazon“ sandėlius Prancūzijoje ir Italijoje JAV įmonei, kuri nebuvo įsiregistravusi kaip PVM mokėtoja Prancūzijoje ir Italijoje;

3. įmonė šių tiekimų atveju neįsitikino, kad prekių tiekimas buvo apmokestintas tose valstybėse narėse, kuriose baigėsi prekių gabenimas.

Dažniausios klaidos

Lina Lapytė, „Deloitte Lietuvos“ mokesčių ir teisės departamento vyriausioji projektų vadovė, kalba, kad jai teko matyti ne vieną atvejį, kai 0% PVM tarifas „pavirsta“ 21% PVM tarifu.

Pagal dabar galiojančią mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taisyklę, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) mokestį perskaičiuoti gali už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Tad jeigu tokie sandoriai sudaromi nuolat, suma gali gerokai išaugti.

„Suma gali ir padvigubėti, jeigu VMI patikrinimo metu skiria baudą ir priskaičiuoja delspinigius“, – aiškina L. Lapytė. Taip atsitinka tuomet, kai įmonė, parduodama prekes per įmones tarpininkes, neatidžiai įsivertina prekių gabenimo niuansus.

Ji pateikia praktikoje tris dažniausiai pasitaikančias trikampės prekybos arba „grandininių“ sandorių klaidas, kai mokesčių administratorius gali nepripažinti 0% PVM tarifo taikymo: nei prekių pardavėjas, nei prekių pirkėjas neorganizuoja prekių išgabenimo iš Lietuvos; prekių pardavėjas, kuris prekių pardavimui taiko 0% PVM tarifą, nepakankamai rūpestingai renka tarptautinį sandorį pagrindžiančius dokumentus (pvz., prekių gabenimo ir pan.); prekių pirkėjas yra ne PVM mokėtojas kitoje ES valstybėje narėje. Be to, pasak L. Lapytės, prekių parda-

vėjui, kuriam papildomai reikia susimokėti pardavimo PVM Lietuvoje, atsiranda dar viena problema – sumokėtą PVM išsiieškoti iš prekių pirkėjo.

„Dažnai tokie atvejai nebūna aptarti prekių pirkimo–pardavimo sutartyse ir mokėtinos PVM sumos tampa papildomais kaštais prekių pardavėjams“, – sako „Deloitte“ atstovė.

Todėl, pašnekovės teigimu, sudarant tarptautinius sandorius ir pasirašant sutartis, „labai svarbus glaudus bendradarbiavimas tarp finansų, teisės ir pardavimo komandų“.

Anot E. Lenkausko, praktikoje kyla įvairių mokestinių ginčų dėl trikampės prekybos taikymo. Patys paprasčiausi ginčai yra dėl formalių trikampės prekybos reikalavimų nesilaikymo. Pavyzdžiui, jeigu prekių tiekime dalyvauja daugiau nei trys skirtingų ES valstybių narių PVM mokėtojai, toks prekių tiekimas jau bus laikomas ne trikampe prekyba, o grandininiu sandoriu, kuriam jau nėra taikoma trikampės prekybos lengvata.

„Taip pat itin svarbu ir tai, kas organizuoja prekių gabenimą: jeigu organizuoja pradinis tiekėjas ar tarpininkas, tada trikampė prekyba galima, o jeigu galutinis pirkėjas – tada jau ne“, – kalba E. Lenkauskas. Galiausiai trikampės prekybos tarpininkas turi pateikti specialią deklaraciją dėl trikampės prekybos taikymo, todėl jeigu jos nepateikia – atsiranda rizika dėl „rezervo“ taisyklės pritaikymo (PVM sumokėjimo).

Sudėtingesni ginčai Sudėtingesnių mokestinių ginčų atsiranda tada, kai aiškinamas trikampės prekybos reikalavimas tarpininkui „iš karto“ parduoti prekes galutiniam pirkėjui, kai prekės atgabentos į galutinę ES valstybę narę. „Praktikoje kyla įvairių interpretacijų, ką reiškia Lietuvos PVM įstatyme numatytas reikalavimas trikampės prekybos tarpininkui „iš karto“ parduoti prekes, juolab kad ES PVM direktyvoje, pagal kurią visgi turėtų būti aiškinamas Lietuvos PVM įstatymas, yra numatytas kur kas švelnesnis reikalavimas, t. y. ne „iš karto“, o tik „vėliau“ ar „paskui“ jas parduoti“, – aiškina E. Lenkauskas. Dėl šių priežasčių kyla nemažai nesusikalbėjimo tarp mokesčių mokėtojų ir

mokesčių administratoriaus. „Motieka ir Audzevičius“ pateikia atvejį, kai jos teisininkams mokestinėje byloje teko atstovauti klientui, kurį VMI siekė pripažinti dalyvavus grandininiuose sandoriuose ir pažeidus PVM trikampės prekybos ir PVM rezervo taisykles.

Byla baigėsi tuo, kad teismas pripažino, jog VMI pritaikė PVM trikampės prekybos ir PVM rezervo taisykles netinkamai, nes šios taisyklės Lietuvos teisės aktuose buvo netinkamai įgyvendintos pagal PVM direktyvą.

Kad pasiektų sprendimą kliento naudai, advokatų kontoros komanda komunikavo su Vokietijos mokesčių administratoriumi, kuris patvirtino, kad Lietuvos bendrovė pateikė pakankamus teisinius dokumentus, kad PVM buvo tinkamai pritaikytas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas.

Praktiką formuoja ir ES teismai Mokestinių ginčų dėl trikampės prekybos praktiką taip pat formuoja ES teismų sprendimai.

Pasak Monikos Bielskienės, advokatų kontoros „PwC Legal“ advokatės, naujausioje ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje taip pat pabrėžtas reikalavimas, susijęs su tinkamu PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, kuris laikomas esminiu, t. y. tarpininko išrašytoje sąskaitoje turi būti nurodyta, kad taikomas atvirkštinis PVM.

ES valstybių mokesčių administratoriai, remdamiesi minėta ESTT praktika, šį reikalavimą vertina gana griežtai.

„Taigi Lietuvos įmonė, veikianti prekių tiekimo sandoryje tarp ES valstybių, kiekvienu atveju turi ne tik įvertinti, ar tenkinamos trikampės prekybos supaprastinimo PVM tikslais taikymo sąlygos, bet ir užtikrinti tinkamą PVM sąskaitų faktūrų išrašymą“, – paaiškina M. Bielskienė.

Be to, reikia nepamiršti, kad PVM yra vartojimo mokestis, kurį realiai turi sumokėti galutinis pirkėjas. Todėl jeigu mokesčių mokėtojas turi įrodymų, kad prekės buvo tinkamai apmokestintos ir PVM buvo realiai sumokėtas, E. Lenkausko teigimu, tokie įrodymai padeda mokestiniame ginče net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tam tikri formalūs trikampės prekybos reikalavimai nebuvo įgyvendinti.

RIMANTĄ

„Aprangai“ nereikia kuo daugiau

domina tik geriausios vietos

Didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos „Aprangos“ grupės strategijos centre – naujausių koncepcijų, didžiausių formatų parduotuvės geriausiuose prekybos centruose. Optimalus tarptautine sėkme pasižymėjusių prekių ženklų portfelis ir e. prekyba gali užtikrinti puikius rezultatus, įsitikinęs Rimantas Perveneckas, grupės vadovas.

Ką naujo planuojate savo prekių ženklų portfelyje?

Vystome daug įvairių prekių ženklų, turime virš 20 skirtingų tipų parduotuvių ir stengiamės rasti naujų lyderių, tokių prekių ženklų, kurie galėtų būti aktualūs klientams Baltijos šalyse. Tai darome nuolat, stebėdami geriausias užsienio parduotuves, bendras tendencijas svarbiausiose prekybos rinkose. Bet tų potencialių naujienų nėra tiek daug, mūsų portfelis jau yra gana didelis ir daugelis geriausių prekių ženklų jau yra atstovaujami.  Turbūt daugiausia pokyčių vyksta įvairius prekių ženklus jungiančių tinklų – „Aprangos“, „City“, „Aprangos galerijos“ – asortimente, nes, suradę naują perspektyvų prekių ženklą, galime gana greitai jį integruoti į tokį tinklą.

Neseniai optimizavote prekių ženklų portfelį, ar dar liko tokių tinklų, kurie praranda aktualumą?

Visada stengėmės dirbti su stipriausiais prekių ženklais ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje, tačiau metams bėgant įmonių situacija ir konkurencinė aplinka keičiasi, ir natūralu, kad vienų ar kitų prekių ženklų, kad ir po labai sėkmingos veiklos, būname priversti atsisakyti. Taip atsitiko su „Promod“, „Orsay“, kitais metais uždarysime dar vieną tinklą, kurio šiandien nenorėčiau įvardyti. Pats ženklas Lietuvoje neišnyks, mes jam atrasime vietą įvairius prekių ženklus jungiančiame tinkle. Sprendimus nulemia tiek mūsų pasirinkimai, tiek ir pačių įmonių atnaujinamos strategijos – vienos nori išskirtinių vien savo prekių ženklo parduotuvių, kitoms aktualiau būti didmeniniais tiekėjais, trečios veikia ir per fizines parduotuves, ir būdamos didmeninėmis tiekėjomis.

Praėjusią vasarą uždarėte „Zaros“ parduotuvę Gedimino prospekte. Nepaisant to, bendri pardavimai likusiose parduotuvėse I ketvirtį išaugo 16% ir pasiekė 19,5 mln. Eur.

Mes nuosekliai laikomės požiūrio, kad reikia stambinti parduotuves. Gedimino prospekte „Zara“ buvo atidaryta 2004 m. ir jos pardavimo pajamos niekada neviršijo 5–6 mln. Eur per metus. Šį ženklą valdančios „Inditex“ grupės požiūriu, sėkmingai veikianti „Zara“ per metus turėtų sugeneruoti bent 8 mln. Eur apyvartą. Šiuo metu turime parduotuvių, kuriose pardavimai artėja prie 15 mln. Eur. Šie skirtumai iš tikrųjų yra labai dideli ir paaiškina, kodėl mums neapsimokėjo konkrečiai į tą parduotuvę investuoti. Gedimino prospekte per maži žmonių srautai, ten naujam prekybos salės išdėstymo modeliui būtų reikalinga per sudėtinga konfigūracija. Manome, kad mums užteks parduotuvių „Akropolyje“, „Oze“, iškilsiančiame „Vingio Akropolyje“ ir e. prekybos.

Kokie jūsų planai prabangos segmente?

Prabangos versle vyksta labai daug pokyčių, kurie daro įtaką ir tokioms mažoms rinkoms kaip mūsų. Didieji prabangos prekių ženklai nori tapti išskirtinių produktų kūrėjais, reikšmingai didina kainas ir atvirai dėsto savo motyvus – nori užtikrinti kokybę, išskirtinumą.

Nemažai populiarių prabangos prekių ženklų pradėjo daryti milžiniškas parduotuves didžiuosiuose pasaulio miestuose – Paryžiuje, Londone. Natūralu, kad mažesnėse valstybėse tokio dydžio parduotuvių neapsimoka įrengti, o mažesnės gal nepakankamai atskleidžia tokių ambicingų prekių ženklų išskirtinumą. Kai kuriais atvejais mažose šalyse tokios parduotuvės tampa nuostolingos: jų įrengimas, išlaikymas kainuoja labai daug, o laukiamų pardavimų nepavyksta užtikrinti. Mes labiau linkstame vystyti prabangias įvairius prekių ženklus sujungiančias parduotuves, kuriose paprasčiau įvesti naują prekių ženklą, plėsti, jei nepasiteisina – pakeisti kitu.  Šiais metais daug investuosime į prabangos verslą, Vilniuje planuojame atidaryti dvi dideles parduotuves, Kaune vieną rekonstruosime.

Užsiminėte, kad prabangesnių prekių ženklų gamintojai reikšmingai kelia kainas. Ar jūsų apyvartų augimą iš esmės nulemia kainų augimas, ar rezultatai gerėja ir dėl didesnių parduodamų prekių kiekių?

Mes parduodame daugiau ne tik verte, bet ir kiekiu. Taip, prabangos prekės pastaraisiais metais brango labiau, bet jos nesudaro labai didelės dalies vartojimo krepšelyje. Apskritai drabužių kategorijoje kainų augimas per pastaruosius kelerius metus buvo vienas mažiausių iš vartojimo prekių, neviršijo 6%, ir tai patvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų duomenys.

Kuriose vietose planuojate atidaryti dvi prabangos parduotuves Vilniuje?

Norime grįžti į senąją vietą Rūdninkų gatvėje, kur anksčiau buvo mūsų parduotuvė. Manau, kad rudenį ten atidarysime gana didelę prabangos parduotuvę, kiti plėtros ir atnaujinimų planai susiję su sostinės Rotušės aikšte.

Bendrą situaciją, susijusią su vartojimu Lietuvoje, numanome iš apibendrintų statistikos duomenų, jūsų rezultatų, kuriuos skelbiate per „Nasdaq“ biržą kiekvieną mėnesį. Bet gal galėtume aptarti situaciją konkrečiuose prekybos centruose?

Gal kažkuriuos prekybos centrus ar regionus galite įvardyti kaip turinčius daugiau potencialo?

„Aprangos“ grupė laikosi kitokios strategijos negu „Sportland LT“ (skaičiau VŽ interviu, kad jie pasiryžę investuoti į mažesnius miestus). Mes nesiekiame dirbti mažesniuose miesteliuose ar miestuose. Lietuvoje

dirbame tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Latvijoje dirbame tik Rygoje, o Estijoje – Taline ir Tartu.  Investuojame į pagrindinius miestus ir stengiamės turėti parduotuves geriausiuose prekybos centruose, kur pati didžiausia konkurencija ir kur vartotojui suteikiama didžiausia pasirinkimo galimybė. Geriausiuose didiname parduotuves ir stengiamės išeiti iš antro plano centrų. Pirma, mes patys laikomės tokios pozicijos, antra, panašios arba netgi griežtesnės yra mūsų pagrindinių partnerių plėtros strategijos. Šiuo metu tikrai neturime tikslo atidaryti kuo daugiau parduotuvių, mus domina tik plėtra geriausiose vietose.

O Vilniuje „Europa“ yra antro plano centras?

Prekybos centrai, kuriuos mes laikome geriausiais, yra trys „Akropoliai“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Latvijoje – „Spice“, „Alfa“ ir „Akropole“, Taline – „Ulemiste“ ir „Viru Keskus“, dar „Panorama“ Vilniuje, „Mega“ Kaune, Šiaulių „Akropolis“, RYO Panevėžyje. Šiuose centruose turime skirtingą parduotuvių skaičių. Pavyzdžiui, Kauno „Akropolyje“ mes turime daugiausia –18 – skirtingų parduotuvių.

Beveik visų formatų skirtingų prekių ženklų parduotuvių geriausi rezultatai yra Vilniaus „Akropolyje“.  „Europa“ yra centras, kuris savu laiku buvo labai sėkmingas ir jame mes turėjome puikius rezultatus, bet pastaraisiais metais „Europa“ pasidarė mums neperspektyvi dėl įvairių priežasčių. Nors užsieniečiams ji labai patinka dėl to, kad ten graži erdvė, stiprūs prekių ženklai, bet užsieniečiai nevažinėja į nepatogią parkavimo aikštelę, nemato vidinės virtuvės.  Manau, „Europa“ atras savo vietą, kiek žinau, centrą valdanti bendrovė „Newsec“ dirba, mano supratimu, teisinga kryptimi, visgi ten drabužių verslo liks labai mažai ir tai tikrai neprioritetinis centras „Aprangai“ bent artimiausių penkerių metų laikotarpiu.

Tai reikėtų suprasti, kad „Aprangos“ parduotuvę, kurią

dar turite „Europoje“, laikui bėgant irgi uždarysite?

Mes „Europoje“ pernai uždarėme tris parduotuves, tiksliau – jas perkėlėme į „Panoramą“ – į naujesnes, erdvesnes, labai gerose strateginėse vietose esančias patalpas, o dėl paskutinės parduotuvės dar nesame apsisprendę. Kadangi turime pačią geriausią „Europos“ prekybos centro vietą iš visų įmanomų, dar galvojame, kokį projektą galėtume ten realizuoti, bet kol kas konkrečių planų neturime.  Turbūt labiausiai dabar laukiame naujojo „Akropolio Vingio“, kuriame esame pasiruošę atidaryti tikrai daug pačių moderniausių ir didžiausių formatų parduotuvių, nes šiandien Vilnius yra vienintelis miestas tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, kuriame apsimoka pastatyti naują ir didelį prekybos centrą, kuriam netrūks klientų.

Kai vardijote geriausius centrus, nepaminėjote „Ogmios grupės“ valdomų centrų ir Vilniaus „Ozo“ ne dėl to, kad būtumėte užmiršęs? „Ogmios“ grupės centrai yra išparduotuvių tipo ir juose mes vykdome specifinį verslą, kuris „Aprangai“ pirmiausia leidžia ne pinigus uždirbti, bet išparduoti firminėse parduotuvėse neparduotas prekes. Šiaip tiedu „Ogmios“ outletai, – „Vilnius Outlet“ ir Šiaurės miestelyje, – kuriuose turime 4 parduotuves, yra sėkmingi, geresnių Baltijos šalyse ir nėra. „Vilnius Outlet“, po to, kai ten buvo atidarytas kino teatras, kai kurie kiti didesni objektai, stipriai didina pardavimus, o „Ozas“ yra normalus centras, kuriame turime reikšmingą

Šiandien Vilnius yra vienintelis miestas tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, kuriame apsimoka pastatyti naują ir didelį prekybos centrą.

JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

parduotuvių, vietos

kiekį parduotuvių, gal turėtume planų ir plėstis, bet gerų vietų jame praktiškai nebeliko. Ar „Panoramoje“ po atnaujinimo pagerėjo jūsų rezultatai?

Per pastaruosius penkerius metus ir ypač po pastarosios įgyvendintos rekonstrukcijos prekybos centras „Panorama“ pakilo į kitą lygį. Vilniuje taip susiklostė, kad nėra tokio centro, kuriame būtų galima atidaryti prabangesnių parduotuvių. „Akropolis“ –gerai, bet labiau premium prekių ieškantis vartotojas ten rečiau vaikšto, o „Panorama“ labai sėkmingai įsivažiuoja į premium prekių pasiūlos segmentą su mūsų ir kai kurių kitų kosmetikos bei drabužių kompanijų pagalba, tai natūraliai sutraukia ir atitinkamų vartotojų.  „Panoramos“ komanda dirba nuosekliai, todėl ir rezultatai matomi. Galbūt „Panoramai“ dar trūksta pramogų, kino teatro, galbūt ir pats centras galėtų būti didesnis, bet šiandien „Panorama“ tikrai žengė stiprius plėtros žingsnius, turint omenyje, kad jai pavyko susitarti su „Apranga“ dėl keturių parduotuvių išplėtimo ir rekonstrukcijos bei dar vienos, vasarą planuojamos atidaryti „Mango“ parduotuvės.

Jūsų nuomone, šalia esantį sklypą, dėl kurio tinkamiausio panaudojimo dabar svarsto „Panorama“, vertėtų skirti kino teatrui, o ne, pavyzdžiui, atiduoti „Lidl“ parduotuvei vystyti, turint omenyje, kad šiam mažmenininkui būtų aktuali plėtra Vilniaus Žvėryne?

Nežinau tikslių „Panoramos“ planų, bet mums būtų geriau, jei pats centras būtų išplėstas, jame daugėtų prekybos erdvių. Bet suprantama, ir paties centro laukia daug iššūkių, ypač kai atsiras naujas „Akropolis Vingis“. Be to, „Panorama“ yra labai moteriškas centras, turintis didesnę prekių pasiūlą moterimis, o mes norėtume, kad centre pasirinkimą turėtų ir pirkėjai vyrai.

Pandemija sugriovė gražią tradiciją, kai prekybos centrai buvo pradėję dalintis nuomininkų apyvartų rezultatais. Per pandemiją nemažai laiko jie nedirbo, buvo didelių praradimų, vėliau ir apyvartų lyginimas buvo beprasmis. Dabar norėtųsi vėl daugiau viešumo. „Akropolis“, į kurį visi lygiuojasi, tik apibendrintai beskelbia rezultatus. Jūs turbūt turite daugiau informacijos?

Taip, Lietuvoje po pandemijos susiklostė tokia situacija, kai centrų valdytojai praktiškai nebeteikia informacijos nei apie srautus, nei apie apyvartas pagal ketvirčius ar dar detaliau. Tai, matyt, susiję ir

su pandemija, ir paskui prasidėjusiomis didelėmis rekonstrukcijomis, be to, tarp centrų yra gana didelė konkurencija.  „Akropolis“ Vilniuje turi labai didelę rinkos dalį, ir natūralu, kad visi taikosi iš jų kažkiek atimti, o tai padaryti, matyt, nėra taip paprasta. Štai Estijoje kiekvienas centras, kuriame dirbame, mums pateikia itin detalios informacijos, tai daro viešai, o Lietuvos prekybos centrai apie tendencijas kol kas informuoja apibendrintai, neatskleisdami realių skaičių, bet įvardydami augimą procentais. Tai nėra labai vertinga informacija. Galbūt kai kuriuos konkrečius skaičius ir esu girdėjęs, bet apibendrintų tikslių duomenų, kuriais galėčiau pasidalinti, neturiu. Jeigu nusistovės ekonominė situacija ir grįšime prie normalaus darbo, galbūt ir centrai vėl pradės patys skelbti duomenis, užtektų tai padaryti vieniems ir kiti pasektų jų pavyzdžiu.

Retrospektyviai vertinant jūsų priimtus strateginius sprendimus, kuriuos išskirtumėte kaip buvusius teisingiausius? O gal gailitės versle nežengę kurio nors žingsnio?

Mes renkamės dirbti geriausiose prekybos vietose, įrengdami jose šiuolaikiškas geriausių tarptautinių prekių ženklų parduotuves. Tų trijų elementų sintezė mums labai greitai leido pasiekti rinkos lyderio pozicijas ir jas sėkmingai išlaikyti. Šis verslo modelis yra kertinis „Aprangos“ sėkmės veiksnys.

Kasdien stengiamės ieškoti naujų prekių ženklų, kuriais galėtume papildyti savo portfelį, bet pirmiausia ieškome stipriausių. Įrengiame aukštų standartų parduotuves, kurios nesiskiria nuo esančių kitose didžiausiose sostinėse, išskyrus galbūt tik dydžiu. Prie „Aprangos“ sėkmės prisidėjo ir susitarimai su „Inditex“ grupe, mūsų kartu įgyvendinta labai agresyvi plėtra. Su viena sėkmingiausių pasaulyje mados grupių „Inditex“, dabar vadinama ekonominio segmento prabangos ženklu, dirbame jau 20 metų, tai labai pažangi, greita kompanija. Manau, kad svarbus mums buvo ir savalaikis e. prekybos startas bei šio prekybos kanalo vystymas.

Galbūt kai kas kritikavo, kad galėjome anksčiau pradėti prekiauti internetu, bet pradėjome 2016 m. su „Inditex“, o 2019 m. – su savo platforma „Soulz“ bei premium segmento prekių platforma „Farfetch“. Sakau savu laiku, nes suspėjome į traukinį, buvome pasiruošę prieš pandemiją.

Dar viena mūsų sėkmės dedamoji – turime labai profesionalią specialistų komandą ir tai mums nuolat pabrėžia tarptautinių prekių ženklų komandos, kurioms tenka bendrauti su įvairiais partneriais daugelyje Europos šalių.

Sektoriai | NT

BENDROVĖS

• Tomas Stukas, Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius: „Mūsų grupė didelė, paslaugų spektras platus, turime įmonių, kurios dirba Skandinavijoje, tai padėjo subalansuoti rezultatus.“

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

AB Panevėžio statybos trestas grupės finansiniai rezultatai 2018–2023 m.

Užsiimame lyderystės stiprinimu, pokyčiais grupėje, kad visa tai vėliau pajustų ir išorė.

ŠALTINIAI: REGISTRŲ CENTRAS

Akcijos kaina, Eur

ŠALTINIAI: REGISTRŲ CENTRAS, „NASDAQ“, VŽ

Platus projektų spektras –priešnuodis neapibrėžtumui

Vienai didžiausių šalyje statybos grupių Panevėžio statybos trestui 2023 m. pavyko išlaikyti ir padidinti apyvartą, o metams neįpusėjus suformuoti panašaus dydžio užsakymų portfelį. Visgi jau beveik metus grupei vadovaujantis Tomas Stukas, nors ir nemėgsta daugžodžiauti, tačiau užsimena, kad joje ruošiamasi pokyčiams.

VŽ rašė, kad 2023 m. grupės konsoliduotosios pajamos siekė 119,83 mln. Eur – 3,4% daugiau nei 2022 m. Ji uždirbo 3,32 mln. Eur grynojo pelno, arba 6 kartus daugiau nei užpernai, kai jis siekė 525.000 Eur. Pagrindinė grupės bendrovė Panevėžio statybos trestas pernai taip pat 1,9% augino apyvartą iki 80,75 mln. Eur, tačiau kartu skaičiavo 2,28 mln. Eur grynųjų nuostolių. Palyginkime: užpernai įmonės nuostoliai siekė 1,72 mln. Eur. T. Stukas sako, kad sulėtėjimas statybų sektoriuje jaučiamas, nors visiškos stagnacijos, kaip buvo prognozuojama anksčiau, nėra.

„Objektų yra, tiesiog reikia įdėti didesnės energijos, kad laimėtum užsakymą. Mūsų projektų spektras yra nuo kogeneracinių jėgainių iki baseinų, paveldosauginių pastatų, tai padeda. Tai mūsų stiprybė“, – VŽ aiškina vadovas.

Grupės pardavimo savikaina pernai išliko panašiame lygyje ir siekė 107,6 mln. Eur (didėjimas 1,2%). Subrangai teko 43,88 mln. Eur (didėjimas 7,3%), žaliavoms ir komplektavimo gaminiams – 40,32 mln. Eur (didėjimas 6,8%).

Neapibrėžtumo lieka

Jo teigimu, labiausiai sulėtėjimas matomas gyvenamųjų pastatų segmente, šiek tiek daugiau užsakymų randasi viešajame sektoriuje.

„Labiausiai pagerėjimas jaučiamas logistikos ir sandėlių segmente, kuriame pernai pasirašėme kelias sutartis“, – kalba T. Stukas.

Klausiamas apie įmonės ir grupės grynuosius rezultatus, jis sako, kad nuostolius iš dalies lėmė likusios neindeksuotos sutartys.

„Buvo sutarčių, pasirašytų prieš karą, kurio niekas nenumatė, ir medžiagos brango kone dvigubai, tai atsiliepia rezultatams. Tačiau mūsų grupė didelė, paslaugų spektras platus, turime įmonių,

kurios dirba Skandinavijoje, tai padėjo subalansuoti rezultatus“, – tvirtina pašnekovas.

T. Stuko teigimu, dabar grupės užsakymų portfelis yra panašiame lygyje, kaip ir 2023 m. apyvarta. Visgi šiemetinių pajamų prognozuoti jis neskuba. „Nežinome, kaip bus ateityje. Pavyzdžiui, buvo sustabdyti keli renovacijos projektai, nes trūko finansavimo, taigi jų dar nepradėjome. Sudėtinga prognozuoti, kokią apyvartą pasieksime“, – apie neapibrėžtumą sako jis.

Finansinėje ataskaitoje grupė nurodo turėjusi 103,3 mln. Eur nebaigtų vykdyti įsipareigojimų pagal statybos sutartis su klientais, kurių didžiąją dalį planuoja baigti per metus.

Metus pradėjo smarkiai

Vis dėlto 2024 m. Panevėžio statybos trestas pradėjo paskelbdamas apie didelį užsakymą: įmonė pasirašė 156 mln. Eur (su PVM) vertės sutartį su VĮ Ignalinos atomine elektrine dėl mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyno statybos.

Šio projekto trukmė – 4,5 metų, o šiemet jį ketinama pradėti projektuoti. Pasak T. Stuko, objektui keliami dideli reikalavimai, jis sudėtingas dėl technologinių sprendimų.

„Esame turėję ir sudėtingesnių projektų, bet šis užsakymas mums svarbus ir dėl apyvartos, ir labai įdomu turėti tokį projektą dėl kitų aspektų – jis svarbus visai Lietuvai, o kartu ir įrodymas sau patiems, kad sugebame tokius įgyvendinti“, – sako jis.

Anot įmonės vadovo, statybų pradžia priklausys nuo to, kiek ilgai užtruks projekto derinimas.

„Dar kol kas negaliu pasakyti ir kurią dalį darbų darysime patys, kurią perduosime subrangovams. Bet mes ir projektuojame, ir žemės darbus atliekame, ir betonuojame. Tikrai daug naudosime savo vidinių išteklių“, – neabejoja T. Stukas.

Kitas įdomus grupės užsakymas, apie kurį pranešta šiemet, – žemės ūkio grupės „Agrokoncernas“ planuojamos daugiau nei 300 mln. Eur vertės giluminio grūdų perdirbimo gamyklos Kuršėnuose projektavimas.

Pasak T. Stuko, šio užsakymo, kurio vertė apie 3 mln. Eur, projektavimo darbai pradėti.

„Nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse nėra tokio projekto – jis bus pirmasis.

Jį projektuodami pasitelksime ne tik savo žinias, bet ir praktikų iš Europos, ieškosime panašių projektų pavyzdžių“, – sako jis.

Sulėtėjimas ne tik Lietuvoje

Kalbėdamas apie iššūkius T. Stukas kaip vieną didžiausių įvardija konkurenciją.

„Lietuvoje turime daug stiprių įmonių, tad iššūkis – parodyti savo konkurencinį pranašumą prieš kitas stiprias įmones ir laimėti (užsakymų – VŽ). Tačiau kadangi mūsų platus spektras, vienais metais, pavyzdžiui, prislopus gyvenamosioms statyboms, prasideda baseinų ar kitų viešųjų objektų plėtra, tuomet mes imamės

Panevėžio statybos tresto grupės pajamos pagal veiklas 2023 m., mln. Eur*

Kita veikla ** 12,84 Skydiniai namai 11,2 Metalo konstrukcijos 10

Statyba 91,7

* - NEELIMINAVUS VIDAUS SANDORIŲ ** NT PLĖTRA, PREKYBA STATYBINĖMIS MEDŽIAGOMIS, ALIUMINIO KONSTRUKCIJŲ GAMYBA, BETONINIŲ GRINDŲ ĮRENGIMAS IR KT. Panevėžio statybos tresto grupės pajamos pagal geografiją 2023 m., mln. Eur

Skandinavija 20,52

Kitos šalys 2,18

ŠALTINIS: PST FINANSINĖ ATASKAITA

Lietuva 97,13

kitos srities užsakymų. Taigi tai mums padeda laviruoti ir susirinkti krepšelį“, – teigia jis. Vis dėlto jis pripažįsta, kad viešuosiuose pirkimuose vis dar aktuali konkurencijos mažiausios kaina problema, o kadangi konkursų nėra labai daug, sulėtėjus investicijoms statybos sektoriuje, juose dalyvauja nemažai bendrovių. „Jei kitoms įmonėms trūksta užsakymų, jos ir siūlo mažesnę kainą, nes visai neturėti užsakymų nėra gerai“, – apie situaciją kalba T. Stukas.

Dėl sulėtėjusios ekonomikos Skandinavijoje, kurioje dirba dvi grupės bendrovės „Hustal“ ir „Skydmedis“, taip pat pasikeitė žaidimo taisyklės. „Pastaruosius dvejus metus Skandinavijoje nevystomi gyvenamieji projektai, tačiau pramoninė statyba juda, nors dar nepasiekė prieš karą buvusio lygio. Mūsų dvi antrinės įmonės 94–97% dirba tik Skandinavijoje, o PST koncentruojasi Lietuvoje. Skandinavijoje bendrovėms sekasi gerai, bet nėra kaip anksčiau, kad pavykdavo užsitikrinti 6–9 mėnesiams į priekį (užsakymų – VŽ), dabar darbų grafikas sutrumpėjo 2–3 kartus“, – pasakoja vadovas, bet nesiryžta komentuoti, kada situacija pasikeis.

Užsimena apie pokyčius

Panevėžio statybos tresto vadovu T. Stukas paskirtas praėjusios liepos pabaigoje. Iki tol jis vadovavo grupės įmonėms „Hustal“ ir „Aliuminio fasadai“.

„Sekasi gerai, užsiimame lyderystės stiprinimu, pokyčiais grupėje, kad visa tai vėliau pajustų ir išorė. Kol kas nenoriu to detalizuoti“, – paklaustas, kaip einasi pirmieji vadovavimo vienai didžiausių grupių metai, nedaugžodžiauja jis.

Tačiau T. Stukas taip pat užsimena apie planuojamus pokyčius.

„Yra tikslai. Labai mėgstu pokyčius, nors žmonėms pokyčiai nepatinka, nes jie nesijaučia komfortiškai. Dabar pas mus vyksta strateginės sesijos, bet kol kas galiu pasakyti tik kad neefektyvias veiklas keičiame arba jų atsisakome. Man vaizdas aiškus, o plačiau apie tai papasakosime dar šiemet“, – sako jis. Grupei priklauso bendrovės „PST investicijos“, „Vekada“, „Skydmedis“, „Alinita“, „Šeškinės projektai“, „Ateities projektai“, „Hustal“, „Aliuminio fasadai“, „Tauro apartamentai“, Latvijos „PS Trests“ ir Lenkijos „Kingsbud“.

Pajamos, mln. Eur"

Grynasis rezultatas, mln. Eur

Medicinos lizingo paklausą augina didesnis žmonių dėmesys sveikatai ir platus paslaugų spektras

„Sveikatos už pinigus nenupirksi“, „sveikata – brangiausias turtas“ – apie sveikatą posakių daug, bet dažnai apie tai iš tikrųjų susimąstoma tik tuomet, kai jau tikrai prispaudžia bėdos. Joms galima užbėgti už akių ir apskritai pagerinti gyvenimo kokybę jau šiandien, naudojantis rinkoje atsirandančiais finansavimo sprendimais, palengvinančiais rūpinimąsi savo sveikata.

Nors medicinos lizingo sąvoka dar ne kiekvienam skamba įprastai, tačiau susidomėjimas finansavimo būdais medicinos srityje auga, teigia „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis.

„Lizingo reikšmė daugeliui galbūt labiausiai asocijuojasi su automobiliais ar kitais didelės vertės pirkiniais, kuriuos įsigydami esame linkę sumą mokėti dalimis, išskaidant trejų, penkerių ar daugiau metų terminui. Vis dėlto medicinos paslaugos taip pat kainuoja nemažai, o klinikų pacientai vis dažniau renkasi už paslaugas atsiskaityti dalimis. Tai rodo ir mūsų turimi duomenys – pastebime, kad vidutinė finansuojama suma šiais metais augo 7%“, – pažymi V. Rimeikis.

Medicinos lizingą renkasi vis dažniau Prie medicinos lizingo populiarėjimo, tikėtina, prisideda ne tik didesnis žinomumas apie šią paslaugą, bet ir pačių gyventojų sąmoningumas. Anksčiau vyravo tendencija, kad brangesnėms medicinos paslaugoms žmonės ryždavosi taupyti, tačiau finansiškai ne visuomet tai naudinga – per ilgesnį laiką ir problema, kurią reikia spręsti, gali padidėti.

Sveikatos priežiūros įstaigoms medicinos lizingas tampa vis reikšmingesne finansavimo priemone gydymo veikloje – „Inbank“ skaičiavimais, palyginus laikotarpį nuo šių metų pradžios iki balandžio mėnesio su atitinkamu laikotarpiu 2023-aisiais, pastebimas net 39% augimas aktyvių partnerysčių srityje.

„Tai rodo, kad medicinos įstaigos vis labiau mato ir atranda tokio finansavimo modelio naudą. Gydytojams tai tampa papildomu įrankiu, norint paskatinti pacientą neatidėlioti savo sveikatos klausimų ir ja pasirūpinti dabar, o ne vėliau. Plečiasi partnerių ratas, įvairių paslaugų spektras, klientams vis paprasčiau tarp įvairių paslaugų rasti tokią, kuri atitinka jų lūkesčius. Didėja susidomėjimas medicinos paslaugomis apskritai“, –sako pašnekovas.

Kas augina vidutinę medlizingo sumą?

Vidutinės finansuojamos medicinos lizingo sumos augimą, pasak „Inbank“ Lietuvos filialo vadovo, šalia kitų veiksnių, lėmė ir infliaci-

ja – jos poveikis kiekvienam iš mūsų buvo ryškus. Padidėjusios prekių ir paslaugų kainos daugelį gyventojų privertė peržiūrėti finansus, ieškoti išeičių ir iš naujo planuoti išlaidas. „Visgi sveikata būtina rūpintis, nepaisant ekonominių svyravimų.

Todėl atsiskaitymas dalimis – sumanus pasirinkimas, išskaidant sumą ir nusiimant didelę finansinę naštą vienu metu“, – paaiškina V. Rimeikis. Jis priduria, kad auga ne tik vidutinė medicinos lizingu finansuojama suma – „Inbank“ pastebėjimais, auga žmonių, pirmą kartą už medicinos paslaugas atsiskaitančių dalimis, skaičius. Nauji klientai šiuo metu sudaro 34% sudaromų sutarčių, likusieji sprendimą mokėti dalimis pasirenka pakartotinai.

Vidutinė lizingu finansuojamų medicinos paslaugų suma pastebimai didėja odontologijos srityje –žmonės renkasi didesnės apimties kompleksinius gydymo planus, galinčius kainuoti ir keletą tūkstančių eurų, taip pat estetinį gydymą, tokį kaip dantų tiesinimas.

Grožio paslaugos – dar viena sritis, kurioje sau nišą atranda medicinos lizingas. „Inbank“ savo partnerių gretose turi nemažai įmonių, teikiančių grožio paslau-

gas. Nekintanti tendencija šiame segmente – tai, kad didžioji dalis klientų yra moterys.

Aktualu daugeliui amžiaus grupių

Kita vertus, demografinis besinaudojančiųjų medicinos lizingo paslaugomis portretas – pakankamai įvairus, yra jame ir įdomesnių detalių. Žvelgiant į „Inbank“ turimus duomenis, net 78% besirenkančių medicinos lizingo paslaugas yra moterys. Tačiau nors vyrai sudaro tik 22%, jų vidutinė finansuojama suma yra 16% didesnė nei moterų. Be to, nors tradiciškai manoma, kad savo sveikata labiausiai rūpinasi vyresnio amžiaus žmonės, finansavimo medicinos lizingu rodikliai rodo kiek kitokią tendenciją – daugiausia besinaudojančiųjų šia „Inbank“ paslauga yra 26-40-ies metų amžiaus žmonės. Tuo tarpu vyresnio amžiaus klientų kategorijoje vyrauja didesnės finansuojamos sumos, dažniausiai tai – kompleksinės odontologijos paslaugos. Šios sumos yra 54% didesnės nei 26-40 metų amžiaus grupėje. Vyresnio amžiaus kategorijoje ilgėja ir vidutinis finansavimo terminas, tai yra, vyresni žmonės

Medicinos paslaugos kainuoja nemažai, o klinikų pacientai vis dažniau renkasi už paslaugas atsiskaityti dalimis.

yra linkę finansuotis didesnėmis sumomis, jas išskaidant mažesnėmis mėnesinėmis įmokomis. Medicinos lizingas paneigia kai kuriuos stereotipus, visuomenėje siejamus su lizingu apskritai – tarkime, manoma, kad lizingu dažniausiai naudojasi mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys. „Tai nėra tikslu. Beveik trečdalis asmenų, pasirinkusių už paslaugas atsiskaityti dalimis, uždirba daugiau nei vidutines pajamas. Žmonės vis atidžiau skaičiuoja savo išlaidas ir stengiasi sumažinti vienu metu išleidžiamas sumas“, – paaiškina V. Rimeikis.

Medicinos įstaigos neapsunkinamos

Sveikatos priežiūros įstaigoms gali kilti klausimas, ar medicinos lizingas, siūlomas įstaigoje, neužkrauna papildomos administracinės naštos medikams bei administracijai. „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas sutinka – tai svarbus aspektas: „Norėdami, kad partnerių darbas vyktų sklandžiai, pristatėme naują produktą – unikalų finansavimo polapį, kuriame žmogus pats gali patogiai ir greitai užpildyti finansavimo paraišką. Kiekvienam partneriui pritaikytą polapį galima pasiekti įvairiai: nuskenavus „QR“ kodą ar paspaudus ant interaktyvios nuorodos. Žmogus gali matyti aiškią sumą ir pats sudaryti mokėjimo dalimis sutartį“. Naudojantis šiuo įrankiu, teigiamas sprendimas gaunamas per kelias minutes, o pinigai, šiuo atveju, pervedami tiesiai įstaigai ir besifinansuojantis asmuo gali iš karto pasinaudoti paslauga ar produktu. Toks sprendimas saugo ir asmens duomenis – paslaugų pardavėjui neatskleidžiami tokie jautrūs duomenys kaip asmens kodas, gaunamos pajamos ar turimi įsipareigojimai.

Vaidotas Rimeikis, „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas.

Sektoriai |

Mokesčių vežėjams ES įsibėgėjo: jungiasi naujos

Europos Sąjungos (ES) keliuose pradėjus taikyti rinkliavas, susietas su sunkvežimių išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekiu, vežėjai neslepia – tokiai tvarkai įsigaliojant vis plačiau, krovinių vežimo keliais išlaidos tik augs. Prie pirmųjų tokius mokesčius taikyti pradėjusių Vokietijos ir Austrijos šiemet prisijungia ir dar kelios šalys, be to, mokesčių našta sunkės ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių sunkvežimių valdytojams.

Tai, kad ES narės gali pradėti skaičiuoti komercinio kelių transporto išmetamą CO2 ir papildomai apmokestinti vežėjus, numatyta direktyvomis. Taip palaipsniui norima atsisakyti ribotą laiką galiojančių vinječių bei užtikrinti, kad bus skatinamas naudojimasis mažiau taršiomis transporto priemonėmis. Kartu stiprinamas ir principų „vartotojas moka“ ir „teršėjas moka“ taikymas, skelbiama Bendrijos teisės aktuose. Siekis – 2030 m. sumažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį 30% (palyginti su 2005 m. rodikliais).

Pirmasis taikyti papildomas rinkliavas, susijusias su CO2, ėmė Berlynas. Dar pernai gruodžio 1-ąją Vokietijoje įsigaliojo nauja kelių apmokestinimo tvarka. Tai lėmė, kad vienas nuvažiuotas kilometras įprastu penkių ašių „Euro 6“ taršos standarto vilkiku pabrango 83% – nuo 0,19 Eur iki 0,35 Eur. Kaip skelbė VŽ, nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. sunkvežimių tarša, taigi ir jų mokami kelių mokesčiai, skirstoma ne pagal „Euro“ standarto klases, o pagal CO2 taršos klasių schemą. Nustatant mokesčio dydį atsižvelgiama tik į anglies dvideginį, tad tai turi tiesioginę priklausomybę nuo sudeginamo degalų kiekio. Numatytos 5 taršos klasės – nuo daugiausia degalų naudojančių iki 2019 m. pagamintų pirmosios klasės sunkveži-

mių iki penktosios klasės, kuriai priskiriamos visiškai CO2 neišmetančios transporto priemonės. Kelių mokestį renkanti Vokietijos institucija „TollCollect“ visas registruotas transporto priemones su vidaus degimo varikliais automatiškai priskiria žemiausiai pirmajai išmetamųjų teršalų klasei. Mažesnius tarifus siekiantys mokėti vežėjai patys turi įrodyti, kad jų transportas atitinka aukštesnes kategorijas, siųsdami reikiamus dokumentus.

Antroji sunkvežimius pagal taršą papildomai apmokestino Austrija. Čia prie jau įprastos 1 km kainos buvo pridėta 0,033 Eur. Skaičiuojama, kad rinkliava už kelius išaugo 7,4%.

Įveda ir kitos šalys

Kelių rinkliava šiemet auga ir Vengrijoje, Čekijoje. Vengrijoje mokesčiai buvo padidinti per du kartus ir bendrai, skaičiuoja Tarptautinės kelių transporto organizacijos (IRU) atstovai, išaugo 40%. Prie įprastos kilometro kainos dabar prisideda dar 0,158 Eur. Čekijoje mokesčiai išaugo 13% – prie įprastos kilometro kainos dabar reikia pridėti dar 0,026 Eur.

Gegužę prie CO2 įtraukimo į kelių rinkliavos skaičiavimą turėtų prisijungti ir Švedija. Dabar skelbiama, kad mokesčiai gali būti skaičiuojami vertinant poveikį infrastruktūrai, sukeliamą triukšmą ir taršą. Tiesa, jeigu Švedijos vyriausybė mokesčiams pritars, įsigalios jie vėliau – nuo 2026 m. sausio, nes šalis kartu su Danija, Liuksemburgu, Nyderlandais priklauso bendrai kelių mokesčio sistemai. Tad mokesčio didėjimas čia numatomas kartu su jo augimu kitose šalyse. Danija, prie valstybių, į kelių rinkliavą įtraukiančių ir CO2 reikšmes, prisijungs nuo 2025 m. Tiesa, kiek kelių mokesčiai augs čia, kol kas neskelbiama. Taip pat 2025 m. A35 kelią apmokestinti įvertindama CO2 reikšmę turi ir Prancūzija. Likę

keliai šalyje bus apmokestinti papildomai iki 2032 m. Tokia tvarka, aiškina Artūras Michejenko, kelių rinkliavos mokėjimo sprendimus siūlančios „DKV Mobility Baltic“ vadovas, todėl kad pagal ES direktyvos pokyčius valstybės keisti kelių rinkliavą gali joms priklausančiuose keliuose.

„Prancūzijoje nemaža dalis kelių įvairiomis sutartimis perduoti valdyti koncesininkams, todėl juose rinkliavą įvesti valstybė galės tik tada, kai šios sutartys baigs galioti“, – VŽ sako A. Michejenko.

Jis teigia, kad tai, jog vis daugiau valstybių skaičiuodamos kelių rinkliavą atsižvelgia ir į taršą, yra ne naujų mokesčių įvedimas, o jau esamų rinkliavų papildymas naujomis dedamosiomis. Vokietiją, pirmąją pritaikiusią naująją kelių mokesčio apskaičiavimo tvarką, A. Michejenko vadina drastiškiausiu pavyzdžiu, kitose šalyse, tikina jis, mokesčiai augs švelniau.

„Anksčiau, apskaičiuojant rinkliavą už kelius Vokietijoje, buvo vertinamas infrastruktūros mokestis, taip pat oro tarša ir triukšmas. Dabar atsirado nauja dedamoji, taip ir pavadinta – CO2. Būtent tai ir nustato „Eurovinjetės“ direktyva, kad pagaliau reikės mokėti už taršą, tai yra kiek anglies dvideginio išmetama į orą“, – kalba pašnekovas. Pagrindu nustatant, kokia yra vilkiko CO2 klasė, tampa gamintojų išduodami transporto priemonių atitikties sertifikatai – CoC dokumentas (Certificate of Compliance). Anot A. Michejenko, pavyzdžiui, Lietuvoje dauguma šalies įmonių turimų vilkikų, kurių taršos standartas yra „Euro 6“, priskiriami direktyvoje esančiai pirmajai, antrajai ir trečiajai mokestinei klasei. Mokesčio skirtumas tarp šių klasių labai nedidelis. Pavyzdžiui, antrajai klasei priklausančių vilkikų savininkai už kelius Vokietijoje moka 0,34 Eur, trečiajai –0,33 Eur.

Yra ir kitų naujovių Kitos ES šalys pasirinko nuosaikesnį mokesčio augimą, tačiau, sako pašnekovas, atsirado ir kitų naujovių. Pavyzdžiui, Austrijoje, CO2 taršą vertinančioje nuo šių metų pradžios, panaikintas skirtumas tarp dieninės ir naktinės rinkliavos, o mokama rinkliava turėtų didėti kasmet ateinančius trejus metus. Vokietijoje nuo šių metų rinkliavą turi mokėti ir gamtinėmis dujomis varomų vilkikų savininkai. Pastarasis pokytis, nurodo A. Michejenko, ypač įdomus. „Gana ilgą laiką tokie vilkikai buvo atleisti nuo kelių mokesčių esą dėl to, kad jie mažiau taršūs. Tačiau, atsiradus mokesčiui už CO2, lengvatos buvo panaikintos. Pagal skaičiavimus popieriuje, remiantis CoC dokumentais, anglies dvideginio tokie vilkikai išmeta tiek pat, kiek ir dyzeliniai. Nekalbu apie tai, kad į tokius vilkikus galėjo būti pilamos biodujos ir pan., kalbu tik apie plikus skaičius gamintojų pateikiamuose dokumentuose“, – aiškina ekspertas. Taip pat nuo liepos 1 d. kelių rinkliavą teks mokėti ir komerciniam transportui, kurio svoris – 3,5–7,5 t. Apskaičiuojant, kokio dydžio rinkliava bus taikoma, bus naudojamas ir „Euro“ taršos standartas, ir CoC dokumente įrašytas išmetamas CO2 kiekis. Pavyzdžiui, „Euro 6“ taršos standarto sunkvežimiai nuo 3,5 t iki 7,5 t svorio, priklausantys pirmajai taršos klasei, mokės 0,151 Eur už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, antrosios taršos klasės sunkvežimiams šis mokestis siekia 0,147 Eur už kilometrą. Analogiško svorio „Euro 5“ taršos standarto sunkvežimiai, priklausantys pirmajai taršos klasei, už 1 kilometrą Vokietijoje mokės 0,189 Eur. Elektriniai ar vandeniliu varomi sunkvežimiai nuo mokesčių atleisti iki 2025 m. pabaigos, o nuo 2025 m. jų savininkams teks mokėti 75% mažesnę rinkliavą.

Sektoriai | LOGISTIKA

keliuose traukinys naujos šalys

Mokesčiai komerciniam transportui Vokietijos keliuose 2024 m.

Mokesčiai 3,5-7,5 t. svorio komerciniam transportui įsigalioja nuo 2024-07-01

„Euro“ taršos standartas CO2 emisijos klasė Ašių skaičius/svoris Mokestis už 1 km (Eur)

Euro 6 1 3,5-7,5 t 0,151

Euro 6 1 7,5-11,99 t. 0,178

Euro 6 1 12-18 t. 0,24

Euro 6 1 Daugiau nei 18 t., 5 ašys 0,348

Euro 5 1 3,5-7,5 t 0,189

Euro 5 1 7,5-11,99 t. 0,206

Euro 5 1 12-18 t. 0,277

Euro 5 1 Daugiau nei 18 t., 5 ašys 0,389

ŠALTINIS: „DKV-MOBILITY“

Galiausiai, akcentuoja žinovas, kelių mokesčiai augo ir kitose valstybėse, kurios jį apskaičiuodamos dar netaiko CO2 dedamosios. Visgi augimas nėra ženklus, kelių procentų, o tai iš esmės, eksperto vertinimu, atitinka infliacijos ribas.

Mato paradoksą Kaip sako A. Michejenko, augantys mokesčiai reiškia augančius kaštus vežėjams. Jis pastebi ir paradoksą. Kadangi apskaičiuojant kelių rinkliavą mokamas mokestis ir už infrastruktūrą, atrodo, natūralu būtų tikėtis, kad daugiau lėšų bus nukreipta keliams tvarkyti. Visgi taip nebūtinai nutiks.

„Paimkime, pavyzdžiui, Vokietiją. Ten, atrodo, bus priešingai – mokestis bus nukreiptas geležinkeliams plėtoti. Kitaip tariant, pinigai paimami iš vežėjų ir už juos vystomi geležinkeliai. Ir ES Baltojoje knygoje nurodoma, kad didesnė dalis krovinių turi būti vežama geležinkeliais. Tiesa, kam mokestį skirs kitos šalys – nežinau“, – sako pašnekovas.

Norėtų alternatyvų Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius, sako, kad, į rinkliavas įtraukus papildomus CO2 mokesčius, krovinių vežimo kelių transportu išlaidos turėtų reikšmingai pakilti. Šie pokyčiai, pasak jo, taip pat gali turėti įtakos ir kainų augimui galutiniams vartotojams. „Pagal naująją ES „Eurovinjetės“ direktyvą, dėl rinkliavos pakeitimų ir apmokestinimo modelių kiekviena ES valstybė sprendžia atskirai, todėl mokesčiai skiriasi, o kainodaros struktūra gali skirtis net toje pačioje šalyje, priklausomai nuo kelių tinklo. Daugelis Europos šalių šiais metais padidino kelių mokesčius sunkiajam transportui. Apie naujas kelių rinkliavas ir mokesčių augimą šiais metais pranešė Prancūzija, Danija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir kitos svarbios krovinių tranzito šalys“, – kalba

TTLA atstovas.

Bet koks mokesčių augimas, sako jis,

Mokesčių, susijusių su komercinio transporto išmetamo CO2 kiekiu, pokyčiai ES keliuose

* PLANUOJAMA

Belgija *2028 m.

Danija 2025-01-01

Olandija *2026 m.

Prancūzija 2025 (A35) > 2032 m

Švedija 2024-05-05

Vokietija +0,158 €/km (+83%)

Čekija +0,026 €/km (+13%)

Austrija +0,033 €/km (+7,4%)

Vengrija +0,158 €/km (+40 %)

*2026 m.

Bulgarija *2028 m.

turi įtakos Lietuvos įmonių rodikliams. Pavyzdžiui, drastiškiausiai rinkliavą už kelius auginusiai Vokietijai tenka didžioji dalis, net 25%, Lietuvos transporto paslaugų eksporto. TTLA skaičiuoja, kad 2023 m. transporto paslaugų į šią valstybę eksportuota už daugiau nei 2 mlrd. Eur.

Tarp pagrindinių Lietuvos transporto sektoriaus eksporto rinkų yra Prancūzija (daugiau nei 1 mlrd. Eur), Nyderlandai (674 mln. Eur), Italija (635 mln. Eur), Danija (527 mln. Eur), Austrija (520 mln. Eur).

„Kelių transporto įmonėms už taršą tenka mokėti ne vieną, o kelis kartus, nes CO2 mokesčius verslas moka, pavyzdžiui, ir su dyzelino akcizu. Papildomai nuo 2027 m. ES į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą bus įtrauktas ir kelių transporto sektorius, kuriam, kaip ir gamybos pramonei, taip pat teks pirkti taršos leidimus, priklausomai nuo valdomų transporto priemonių keliamos taršos“, – teigia P. Drižas.

Anot jo, nors principo „teršėjas moka“ taikymas suprantamas, kol kas transporto įmonės alternatyvų, atitinkančių vadinamojo ES žaliojo kurso tikslus, neturi. „Pavyzdžiui, įmonės pasirengusios investuoti į elektrinių sunkvežimių parką, bet šiuo metu nėra išvystyta jų įkrovimo infrastruktūra. Be to, įmonės, investuojančios į švaresnes technologijas, galėtų gauti mokestines paskatas ar valstybinę paramą, bendrai siekiant mažinti CO2 išmetimą“, – kalba P. Drižas.

Anot jo, Lietuva taip pat turi geras galimybes plėtoti intermodalinį krovinių vežimą, tačiau tam iki šiol nėra sutvarkyta reguliavimo sistema, nesukurtos skatinimo priemonės vežti krovinius kombinuotu – kelių ir geležinkelių –transportu. „Viena tokių skatinimo priemonių galėtų būti, kai už kiekvieną puspriekabę, perkeltą nuo kelių transporto į intermodalinius traukinius, skiriama kompensacija už sutaupytą CO2 kiekį“, – siūlo ekspertas.

Augantys mokesčiai reiškia augančius kaštus vežėjams.

Rumunija

VERSLO APLINKA

• Diskusijos dėl proveržio technologija laikomo dirbtinio intelekto vėl atgaivino leitmotyvą apie tai, kaip „JAV inovuoja, o Europa reguliuoja“. RALPHO PETERSO („IMAGO“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Vėl grūmoja, kad Europa stumiasi į ekonominę paraštę

Dar 2008 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir euro zonos ekonomikų dydžiai buvo apylygiai – 13,6 ir 13,1 trln. Eur. Visgi nuo to laiko amerikietiškas garvežys nudundėjo į priekį ir 2023 m. JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 26,9 trln. USD, o euro zonos –apie 15 trln. Eur.

Senasis žemynas stringa ir po koronaviruso pandemijos, panašiai, kaip strigo po 2008 m. finansų krizės: Italija pagal BVP vos lenkia Misisipę, vargingiausią JAV valstiją, Prancūzija yra tarp Aidaho ir Arkanzaso, kurios yra 48 ir 49 valstijos pagal BVP, o Vokietija – tarp Oklahomos ir Meino (38 ir 39 valstijos).

„Konkurencingumas“ yra vienas žodžių, kurį gana liberaliai vartoja ir Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, – balandį Vokietijos verslo lyderiams ji kaip vieną iš konkurencingumo skatinimo priemonių įvardijo biurokratijos mažinimą.

kad Arizonos valstijoje pažangiausią produkciją gamins Taivano bendrovė TSMC.

Turime įjungti aukštesnę pavarą tam, kad apgintume tai, kas pasiekta, ir kad išliktume priekyje.

„Mes tebesame ekonominė zona, kuri į visą pasaulį eksportuoja daugiausia. Bet aš aiškiai sakau, kad turime įjungti aukštesnę pavarą tam, kad apgintume tai, kas pasiekta, ir kad išliktume priekyje. Turime tapti greitesni, labiau skaitmenizuoti ir švaresni“, – sakė U. von der Leyen.

Nors Europos Sąjunga (ES) kalba apie strateginę autonomiją, technologiškai Senasis žemynas yra itin priklausomas nuo JAV, kurios technologijų milžinai „Microsoft“, „Apple“, „Nvidia“, „Alphabet“ „Amazon“ ir „Meta“ yra didžiausia rinkos kapitalizacija galinčios pasigirti kompanijos.

O Europa tarp 50-ies didžiausių pasaulio kompanijų pagal rinkos kapitalizaciją turi vos vieną technologijų įmonę – Nyderlandų ASML, vienintelę pasaulio bendrovę, tiekiančią pažangiausiai lustų gamybai būtiną įrangą.

Europa, kaip ir JAV, siekia susigrąžinti prarastas pozicijas puslaidininkių gamyboje: 1990 m. net 44% viso pasaulio lustų buvo pagaminama Europoje, o 2023 m. ši dalis nukrito iki vos 9%. ES 2023 m. patvirtintu Europos lustų aktu tikisi iki 2030 m. padidinti žemyne pagaminamų lustų dalį iki 20%. Visgi paraleliai pas save kurtis puslaidininkių pramonę vilioja ir amerikiečiai – prezidento Joe Bideno lustų aktas lėmė tai,

Diskusijas atgaivino DI Diskusijos apie Europos konkurencingumą JAV atžvilgiu vėl atgavo aktualumą ir tapo gausesnės prasidėjus generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) bumui, kai pasidarė akivaizdu, jog šioje srityje taip pat dominuos Amerikos kompanijos, o europiečiai daugiausia vaikysis tokių milžinų kaip „Microsoft“, „Google“ ar „OpenAI“ šešėlius. VŽ šių metų pradžioje rašė apie dvi Europos generatyvinio DI viltis – lietuviškų šaknų turinčio vokiečio Jono Andrulio įkurtą „Aleph Alpha“ ir JAV technologijų milžinėse dirbusių DI specialistų iš Prancūzijos įkurtą startuolį „Mistral“. Pastarasis pernai technologijų pasaulį sudrebino žinia apie pritrauktą 105 mln. Eur investiciją vos pradėjus veiklą, o šiemet paskelbė apie partnerystę su „Microsoft“, pagal kurią „Mistral“ produktai bus prieinami per JAV technologijų gigantės debesį. Visgi tai tebėra santykinai nedidelės įmonės, pavyzdžiui, technologijų portalas „Sifted“ rašė, kad „Aleph Alpha“ darbuotojų skaičius per metus paaugo 164%, iki 111, o „Mistral AI“, anot rizikos kapitalo analizės bendrovės „Pitchbook“, turi 35 darbuotojus ir tebėra startuolis, kuris ieško, kaip savo sukurtą produktą paversti kokybišku verslu.

O ES praėjusių metų pabaigoje tapo pirmąja iš didžiųjų pasaulio jurisdikcijų, kuri sutarė ir patvirtino specialiai generatyviniam DI reguliuoti skirtų taisyklių rinkinį – DI aktą. Nors Thierry Bretonas, už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras, susitarimą palydėjo pareiškimais apie tai, kaip DI aktas bus it „kilimo takas ES startuoliams ir tyrėjams“, patenkinti juo liko toli gražu ne visi.

Vienas garsiausių DI akto kritikų –Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, kuris teigė, kad šis teisės aktas gali padaryti neigiamą įtaką inovacijoms Europoje.

E. Macronas, pasisakantis už globalų DI reguliavimą, ir jo šalies vyriausybė iš paskutiniųjų siekia, kad generatyvinio DI aukso karštinė Prancūzijai neprašvilptų pro ausį taip, kaip prašvilpė interneto, o vėliau – socialinių tinklų revoliucija.

Kartu tam, kad Europa dar labiau neprarastų savo konkurencinių pozicijų, Prancūzijos prezidentas taip pat ragina investuoti į kvantinę kompiuteriją, kosmoso technologijas, biotechnologijas, branduolinę energetiką ir vandenilio gamybą.

Diskusijos dėl proveržio technologija laikomo DI vėl atgaivino leitmotyvą apie tai, kaip „JAV inovuoja, o Europa reguliuoja“. Tačiau DI nėra vienintelis technologijų sektorius, kuris tokią situaciją kritikuoja, ir pastarosiomis savaitėmis vis pagausėjo balsų, išreiškusių nepasitenkinimą bei poreikį status quo keisti.

Integruotos rinkos

Pavyzdžiui, buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta, kuriam buvo patikėta parengti ataskaitą apie ES bendrosios rinkos būklę, pareiškė, kad Bendrijai reikia integruoti telekomunikacijų, finansines ir energetikos rinkas, antraip Europa rizikuos prarasti ekonominį saugumą. Su juo sutiko ir vienas iš minėtų trijų sektorių atstovų – Borje Ekholmas, Švedijos telekomunikacijų milžinės „Ericsson“, gaminančios mobiliojo ryšio tinklų įrangą, vadovas. Jis praėjusią savaitę pareiškė, kad „perteklinis reguliavimas stumia Europą į paraštes“. Europa, anot jo, atsilieka pagal „daugybę parametrų“, o jos skaitmeninė infrastruktūra atsidūrė „rizikos zonoje“.

Pavyzdžiui, Europos telekomunikacijų sektorius reguliuotojus ragina leisti daugiau erdvės kompanijų konsolidacijai bei labiau remti 5G ryšio tinklų vystymą. Prieš metus netgi skambėjo diskusijos apie tai, kad didžiosios JAV technologijų kompanijos, kurių platformos sugeneruoja kone pusę viso interneto srauto, turėtų prisidėti prie investicijų į 5G tinklo vystymą, tačiau dabar ši diskusija yra kiek pritilusi.

„Manau, kad Europa yra tragiškoje pozicijoje, – savo požiūrį „Financial Times“ (FT) dėstė B. Ekholmas. – (Dalis politikų – VŽ) nerimauja dėl trumpalaikio kainų prieaugio, bet tai neigiamai veikia ilgalaikį viso žemyno konkurencingumą.“

Verta atkreipti dėmesį, kad pati „Ericsson“ šiuo metu naviguoja per gana keblius laikus – kovo pabaigoje paskelbta, kad Švedijoje kompanijai tenka

atleisti 1.200 darbuotojų, o per praėjusio ketvirčio rezultatų paskelbimą investuotojai buvo informuoti apie ketinimus toliau mažinti išlaidas.

Skirtingos taisyklės O Europos technologinius startuolius ilgą laiką neramina fragmentuota ES finansinė rinka, kuri neturi daug argumentų prieš JAV, – 27-iose Bendrijos valstybėse galioja skirtingi vertybinių popierių, mokesčių, apskaitos įstatymai. Dėl šios priežasties ES neturi itin stiprių rizikos kapitalo investuotojų, o to pavyzdžių toli ieškoti nereikia – didžiausi Lietuvos startuolių, pavyzdžiui, „Vinted“, „Nord Security“ ar „PVcase“, investiciniai raundai taip pat dažniausiai buvo vedami investuotojų iš JAV. Šiemet didžiausią, 10 mln. Eur, investiciją pritraukė „TransferGo“ – nors tai yra lietuviška įmonė, juridiškai ji yra registruota Jungtinėje Karalystėje, o visą minėtą sumą investavo Taivano rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovė „Taiwania Capital“. Argumentą, jog Europai trūksta stiprios finansinės rinkos, kuri yra reikalinga sparčiam startuolių augimui, išsakė ir Robertas Falckas, Švedijos vienaragio „Einride“, kuriančio savivaldžio transporto technologijas, vadovas ir įkūrėjas. „Europoje matau daug iniciatyvų, kurios yra orientuotos į protekcionizmą, o ne į konkurencingumą“, – technologijų portalui „Sifted“ sako R. Falckas. Didžiausia „Einride“ rinka yra JAV, antroje vietoje – Vokietija, o startuolis pastaruoju metu sparčiai plečiasi Viduriniuose Rytuose. Paklaustas apie priežastis, kurios galėtų „Einride“ priversti palikti Europą, R. Falckas nurodė dvi – rinkos greitį ir į prieigą prie kapitalo.

Štai čekiškos kilmės debesijos technologijų startuolis „Mews“, kuriantis sprendimus apgyvendinimo sektoriui, kovo pradžioje paskelbė pritraukęs 110 mln. USD ir gavęs vienaragio įvertį – 1,2 mlrd. USD, tačiau investiciją „Mews“ uždaryti pavyko tik užsiregistravus kaip Nyderlandų kompanijai. „Tai buvo siaubingas procesas“, –naujienų agentūrai „Reuters“ pasakojo Mattas Welle, „Mews“ vadovas. Jis teigė, kad visose Europos šalyse „taisyklės yra skirtingos“.

PAULIUS

Konversija įsisuka į Šiaurės miestelį: atgaivina

apleistų teritorijų potencialą ir augina vertę

Anksčiau tik apie pastatą ir jam reikalingų medžiagų pasirinkimą galvoję nekilnojamojo turto plėtotojai dabar žvelgia daug plačiau: kaip statomas projektas įsilies į aplinką, ar jame gyventi ir leisti laiką bus patogu naujiesiems gyventojams, ar jis patraukliai atrodys kaimynams. Apie svarbiausius vietokūros principus ir didžiausią potencialą turinčius Vilniaus rajonus įžvalgomis dalijasi kūrybiškų nekilnojamojo turto projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

„Kai pradėjome statybų verslą 2010-aisiais, mąstėme, kaip pastatyti pastatą. Vėliau ėmėme galvoti apie projektą: kaip jį padaryti patrauklų, kas bus pirkėjas, kokie jo lūkesčiai –ar jam patiks fasadas, buto suplanavimas. Dabar galvojame dar plačiau: kaip mūsų projektas įsilies į miestą, aplinką, kaip žmonės ateityje čia leis laiką, kaip gyvens jų kaimynai, kas šiai bendruomenei bus patogu, ar tie suoliukai, kurie brėžiniuose atrodo gerai, iš tikrųjų bus patogūs sėdėti. Visa tai yra vietokūra – iš pažiūros plati sąvoka, kurios esmė – numatyti, kaip projektas derės su aplinka ir kaip čia gyvens žmonės“, – apie pasaulinę nekilnojamojo turto projektų plėtros tendenciją pasakoja M. Vanagas.

Generuoja didesnę investicinę grąžą

Kompanijos įkūrėjas atkreipia dėmesį, kad pagrindine ašimi vietokūra tampa tose miestų dalyse, kuriose įgyvendinami konversijos projektai. Nenaudojamos, apleistos teritorijos funkcija keičiama iš vienos į kitą: pramoniniai objektai virsta šiuolaikiškais, patogiais ir patraukliais gyvenamaisiais kvartalais su įvairiomis reikalingomis funkcijomis, paslaugomis, poilsio ir laisvalaikio erdvėmis, infrastruktūra.

„Istoriškai mūsų miestų centruose buvo daug gamyklų, nes gamyba buvo pagrindinis ekonomikos variklis, ten dirbdavo daug žmonių. Vėliau gamyklos persikėlė kitur, o miestų centruose liko didelės teritorijos su nebenaudojamais pastatais. Dabar jos tampa puikiomis aikštelėmis gražiausiems konversijos projektams: paliekama kažkas seno, pridedama kažkas naujo ir sukuriamos išskirtinės erdvės gyvenimui, laisvalaikiui, darbui ir komercinei veiklai“, – tikina M. Vanagas. Pašnekovo teigimu, konversijos projektai pirkėjus domina ne tik savo išskirtinumu, bet ir didesne investicine grąža. Ypač – jei turtas įsigyjamas anksčiau, dar neįgyvendinus visų planuojamų pokyčių ir sprendimų.

„Kai projektas yra labai naujas ir pirmasis pirkėjas ateina įsigyti būsto, gali būti nejauku, nes aplinka dar iki galo nesutvarkyta. Bet laimi tie, kurie mato viziją, supranta, kad po kelerių metų vaizdas ir aplinka gerokai pasikeis. Kalbant apie investicinę grąžą, tokiose vietose statistiškai fiksuojami didžiausi kainos prieaugiai – ne ten, kur viskas yra iki galo įgyvendinta ir patrauklu, o ten, kur konversija dar tik vyksta. Daž-

mėlapį, didžiausios konversijos iki šiol vyko Naujamiestyje, Paupyje, Markučiuose, o dabar didžiausias potencialas slypi Žirmūnų, Šiaurės miestelio ir buvusios „Kuro aparatūros“ gamyklos teritorijoje.

Anot M. Vanago, konversijos projektai, aktyviai plėtojami Niujorke, Kopenhagoje ir kituose Vakarų didmiesčiuose, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.

nai žiūrime į būsto kainos augimo vidurkį – pavyzdžiui, Vilniaus prieaugis yra 20 proc. Bet realybėje yra kitaip: vienur paaugo 20 proc., kitur – 5, o yra vietų, kur paaugo visais 40 proc. Dažnu atveju konversijos projektai ir yra pastarasis variantas“, –pažymi kompanijos įkūrėjas.

Šiaurės miestelis tampa Vilniaus pokyčių centru

Anot M. Vanago, konversijos projektai, aktyviai plėtojami Niujorke, Kopenhagoje ir kituose Vakarų didmiesčiuose, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Žvelgiant į Vilniaus že-

Pašnekovas skaičiuoja, jog šiuo metu minėtoje teritorijoje yra apie milijonas kvadratinių metrų erdvės statyboms, tad potencialas – milžiniškas. Čia jau vyksta vienas didelės apimties konversijos projektas: Kareivių g. esančioje 2 ha teritorijoje kyla „Mūnai by CITUS“ – šešių gyvenamųjų namų ir dviejų administracinių pastatų kompleksas.

„Plėtodami „Mūnai by CITUS“ projektą, vadovaujamės vietokūros koncepcija: nors statybos dar tik pradėtos, kartą per savaitę su visa komanda susitinkame aptarti, kaip mūsų suplanuotas pastatų kompleksas įsilies į aplinką, kaip užtikrinsime patogumą ir patrauklumą

žmonėms. Valdome didelę terito

riją, vienoje dalyje vyksta statybos, o kitoje kol kas yra likę seni pastatai, kurie verslui nebepritaikomi, bet ten gali vykti renginiai, koncertai, parodos, taip siekiame padėti žmonėms prisijaukinti šią vietą, o vėliau, įgyvendinus projektą – apsilankyti čia įsikursiančiose parduotuvėlėse“, – teigia M. Vanagas.

Pašnekovo teigimu, patogumą gyventojams užtikrins gera projekto lokacija mieste: kitapus gatvės įsikūręs parduotuvių, gurmaniškų kavinių ir laisvalaikio centras „Ogmios miestas“, prekybos ir pramogų centras „Ozas“ pasiekiamas per 20 minučių. O kai kuriuos kasdienius reikalus bus galima susitvarkyti neišėjus iš kiemo – „Mūnai by CITUS“ komplekse įsikurs daugiau nei dešimt kasdienes paslaugas teikiančių verslų.

Anot kompanijos įkūrėjo, tokios ryškios konversijos pritraukia didžiules investicijas. Paskelbus apie planus konvertuoti autobusų parką, savivaldybės investicijas į infrastruktūrą, nekilnojamojo turto plėtra teritorijoje suaktyvėjo. Šios investicijos traukia naujas, o tai didina visos lokacijos ir ten esančio turto vertę. „Citus“ analitikų skaičiavimu, per artimiausius 7 metus naujo nekilnojamojo turto vertė šioje zonoje turėtų kilti apie 40 proc.

„Mūnai by CITUS“ – estetikos ir kokybės sinergija

M. Vanagas priduria, kad siekiant maksimalaus atsiperkamumo ir didesnio gyvenimo komforto, itin daug dėmesio skiriama estetiniam vaizdui ir aukštos statybų kokybės užtikrinimui. Pastatai suprojektuoti iš modernių surenkamo trisluoksnio gelžbetonio konstrukcijų, užtikrinančių A++ energinio efektyvumo klasę, šiluminį ir garso komfortą, kokybę ir statybų greitį bei efektyvumą. Konstrukcijos gaminamos iškart su fasadų apdaila: dalis bus su skirtingų spalvų klinkeriu, dalis – dažyto betono, kuris yra gerokai ilgaamžiškesnis nei tinko apdaila.

„Šiuo metu kylantis „Mūnai by CITUS“ kompleksas kol kas yra vienintelis A++ energinio efektyvumo klasės projektas Žirmūnuose. Tačiau išskirtinumą kuriame atsižvelgdami ne tik į techninius parametrus, bet ir architektūrinius sprendimus. Pastebime, kad rinkdamiesi namus pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria pastato estetikai, todėl siekiame sukurti vakarietišką aplinką, primenančią modernius Europos miestus“, – teigia kompanijos įkūrėjas.

Visuose butuose bus įrengtas grindinis šildymas, autonominė vėdinimo sistema, vitrininiai langai. Pirmųjų aukštų gyventojai turės nuosavus kiemelius su įrengtomis terasomis, viršutinių – stogo terasas, kiti – erdvius balkonus.

Be to, numatyta gausiai apželdinta kiemo erdvė, sudaryta iš 10 darbo, poilsio ir laisvalaikio zonų su treniruokliais, gultais, pavėsinėmis ir t.t. Planuojama pasodinti daugiau nei 3000 įvairių augalų, daugiau nei 60 naujų medžių, apželdinti sienas ir pan.

Numatomi penki statybų etapai, kuriuos užbaigus bus įrengti 477 įvairaus dydžio gyvenamosios paskirties butai. Pirmajame etape pirkėjai galės rinktis iš 73 butų, iš kurių didžiausią dalį – apie 42 proc. – sudarys 3 kambarių, 51–71 kv. m. ploto butai. Taip pat projekte bus 15 erdvių verslui gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose; pirmajame etape jų bus įrengtos aštuonios. M. Vanago teigimu, pirmąjį etapą įmonė planuoja užbaigti iki 2025 m. IV ketvirčio. Visas komplekso statybas numatoma užbaigti per penkerius metus.

Projekto „Mūnai by CITUS“ vizualizacija.

Projekto „Mūnai by CITUS“ vizualizacija.

28 Sektoriai | PREKYBA

Reputacijos švytuoklė: kintantys įvaizdžiai ir reikšmingi šuoliai

Maisto prekybos tinklų reputacijos pokytis

Bendras reputacijos indeksas

Visuomenės akyse

Lidl Rimi Iki Maxima Norfa

Vertinant pagrindinių šalies prekybos tinklų reputaciją, bemaž visiems per pastaruosius metus pavyko palypėti

į viršų, išskyrus „Lidl“, kuris nuo savo piko 2021-aisiais kasmet leidžiasi žemyn. Statistiškai reikšmingiausią šuolį į viršų fiksuoja prekybos tinklas „Iki“. Įdomu, kad abu paminėti tinklai internete yra priešinguose poliuose.

Tarp maisto prekybos tinklų turime du ešelonus: pirmajame geriausios reputacijos trejete yra „Lidl“, „Iki“ ir „Rimi“, o antrajame, surinkdamos kiek mažesnį reputacijos indeksą, rikiuojasi „Maxima“ ir „Norfa“, konstatuoja Rūta Gaudiešienė, konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė.

Be to, tikėtina, kad pastarųjų metų aštri „Lidl“ pozicija kainų karuose situacijos nepataisė ir jų reputacijos aurą nešė žemyn, vertina pašnekovė.

RINKODARA vis dar matomas kaip sparčiai auganti, perspektyvi įmonė.

Visuomenės verdiktas

Dar ryškiau ši tendencija matoma visuomenės akyse, kur „Lidl“, nuo pat veiklos pradžios auginęs savo reputaciją iki 2021 m. piko, pastaruoju metu gana skaudžiai rieda nuo kalno, teigia tyrėjai, kurie, fiksuodami reputacijos indeksą, apklausia įvairias auditorijas: visuomenę, sprendimų priėmėjus ir nuomonės lyderius.

Visuomenės požiūriu, visų prekybos tinklų vertinimai pastaraisiais metais labai supanašėjo: lyderį ir prasčiausiai vertinamą prekių ženklus teskiria tik 3 balai.

„Tiesa, čia „Lild“ jau į nugarą kvėpuoja „Rimi“, kuriuos ši respondentų dalis įvertino geriausiai, tad jie šioje kategorijoje augo statistiškai reikšmingiausiai bei išsiveržė į lyderio poziciją šioje tikslinėje grupėje“, – kalba R. Gaudiešienė.

O nuomonių lyderiai palankiausiai įvertino „Iki“ tinklą (43 balų), antroje pozicijoje lieka „Lidl“ (42).

Sėkmingesnius metus skaičiuoja „Iki“ ir „Rimi“, o ryškiausi „Lidl“ sėkmės metai – 2021-ieji, liko praeityje.

Reputacijos tyrimą Lietuvoje „Civitta“ kartu su partneriais šiemet atliko devintus metus iš eilės, o lyderės laurų ir šį kartą nepaleido „Thermo Fisher Scientific“. Visuomenės nuomone, geriausią reputaciją išlaikė vaistinių tinklas „Camelia“.

„Biotechnologijų bendrovės, vaistinės metai iš metų išlaiko savo reputacijos rodiklius, o kitų sektorių sėkmė labiau priklauso nuo išorinių, aplinkos dirgiklių. Nors pastarieji metai dėl infliacijos, aukštų kainų maisto prekybos tinklams nebuvo lengvi, visgi bendrame reputacijos reitinge šiek tiek pakilo visų prekių ženklų vertinimai, išskyrus „Lidl“, – teigia R. Gaudiešienė.

Jei žiūrėtume bendrą reputacijos reitingą, sėkmingesnius metus skaičiuoja

Beje, šiais metais pirmą kartą nuo 2017-ųjų į pirmąją poziciją, visuomenės vertinimu, netgi išsiveržė „Iki“. Tiesa, atotrūkis nuo ilgą laiką karaliavusio lyderio „Lidl“ tesiekia 0,3 balo, tad abu tinklai yra šalia vienas kito.

„Visgi kartu tai ir savotiškas skambutis „Lidl“, kuris, per tyrimo istoriją buvęs ryškus lyderis, diktavęs madas, veiklos pradžioje taip skambiai vadintas „gelbėtoju“, pastarųjų metų prekybininkų kainų karo temoje pralaimėjo. Visuomenei nepatiko aštri kainų komunikacija, visas tas sukeltas šurmulys“, – konstatuoja R. Gaudiešienė.

„Turbūt netgi galime teigti, kad prekybininkų kainų karą labiau laimėjo „Iki“, stiprų reputacijos proveržį jie fiksuoja ir nuomonės formuotojų akyse. Tad įdomu, kaip „Iki“ seksis išlaikyti pasiektus gerus rezultatus ir kokia bus toliau „Lidl“ reputacijos indekso dinamika“, – retoriškai klausia R. Gaudiešienė.

Internete kitaip Įdomu, kad vienas kitam ant kulnų reputacijos tyrime minantys „Lidl“ ir „Iki“ internete yra ganėtinai priešinguose poliuose.

„Iki“ ir „Rimi“, o ryškiausi „Lidl“ sėkmės metai – 2021-ieji, liko praeityje. „Tad bus labai įdomu stebėti tendencijas ir kitų metų tyrimo rezultatus. Kita vertus, dera prisiminti, kad „Lidl“ labai sėkmingai įžengė į Lietuvos rinką, ir jei vestume reputacijos paralelę, jų pozicija, palyginti su konkurentais, pirmaisiais veiklos metais buvo nepajudinama –„Lidl“ buvo tarsi „Thermo Fisher“ savo segmente, tad turbūt jie ir negalėjo taip ilgai išsilaikyti stipriai atitrūkę viršūnėje“, – svarsto R. Gaudiešienė.

Kartu pašnekovė pabrėžia, kad „Lidl“ kritimo šiame respondentų segmente pernelyg nedera dramatizuoti, nes bendrame reitinge „Lidl“ vis dar išlieka lyderis, jis išlaiko aukštai respondentų vertinamas svarbiausias prekių ženklo savybes.

„Tačiau negalima nepastebėti ir fakto, kad povo plunksnos sparčiai krenta ir jis iš padangių artėja prie didžiųjų savo konkurentų“, – vaizdžiai mintį perteikia R. Gaudiešienė.

Kitų žvilgsnis

Tyrimas rodo, kad sprendimų priėmėjai „Lidl“ tebevertina gerai, tinklas

Duomenų analizės startuolio „Repsense“ vertinimu, iš prekybos tinklų taikliausia komunikacija internete išsiskiria „Lidl“. „Lidl“ sėkmingiau „padengia“ platesnį svarbių temų ratą, išsiskiria turinio ir informacinių kanalų įvairove. Jie skaitmeninėje erdvėje labai tolygiai pasisakė visomis svarbiausiomis temomis – esminiais reputacijos naratyvais: tiek apie lyderystę, tiek apie inovacijas, klientų poreikius ar ESG temas. Daug randama ir turinio apie augančius darbuotojų atlyginimus, investicijas ir t. t.“, – vardina Rugilė Ereminaitė, „Repsense“ duomenų analizės skyriaus vadovė. Pasak jos, akivaizdu, kad „Lidl“ tikslingai dirba su paieškos rezultatais internete, tad sugeba rikiuotis šalia startuolių. VŽ rašė, kad vertinant įmonių reputaciją internete rikiuojasi šeštoje vietoje, o lyderiauja čia „Hostinger“, Lietuvos oro uostai, „Nord Security“, „Tesonet“ ir kt.

O „Iki“ pozicijos internete, „Repsense“ vertinimu, – gerokai prastesnės.

„Taip yra dėl ganėtinai iš pirmo žvilgsnio netikėtos priežasties – pavadinimo. Matome paradoksalią situaciją –atrodytų trumpas, geras vardas, tačiau jis buvo sukurtas tada, kai skaitmeninė erdvė dar nebuvo tokia reikšminga. O dabar paieškoje, vedant jų pavadinimą, juos „permuša“ kitoks, nesusijęs su įmone turinys. Panašių problemų, kalbant apie įvaizdį internete, turi ir prekių ženklas „Auga“. Kartais verslai, kurdami pavadinimus, nesusimąsto, neįvertina visų aspektų“, – primena R. Ereminaitė.

Žingsnis po žingsnio

Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė, kalbėdama apie augančią tinklo reputaciją, pažymi, kad tai nuoseklaus darbo įvairiose srityse rezultatas.

„Pirmiausia fokusuojamės į prekybos tinklo „Iki“ klientus: nuolat investuojame į savo produktų asortimentą siekdami atliepti pirkėjų lūkesčius ne tik užtikrinant kokybiškos pasiūlos įvairovę, bet ir patrauklią kainą. Ne mažiau dėmesio yra skiriama ir darbuotojų gerovei, o tai žymi ne vienas pelnytas sertifikatas“, – pabrėžia N. Kvietkauskaitė.

Daugiau dėmesio prioritetų sąraše tinklas skiria ir inovacijoms, tvarumo tematikai.

„Mūsų įsipareigojimas nuolat tobulėti ir diegti naujoves leido išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje –pirkėjų patogumą užtikrina tokie inovatyvūs sprendimai kaip visą parą veikiančios autonominės parduotuvės ar „LastMile“ platformos įgyvendinamas prekių pristatymas į namus per kurjerius ar autonominius automobilius Vilniaus mieste. Visuomenės akyse tai leidžia atrodyti pažangiems, šiuolaikiškiems, visada žingsniu priekyje“, – įsitikinusi „Iki“ tinklo vadovė. RŪTA

Lidl

RASA DŽEVECKYTĖ rasa.dzeveckyte@verslozinios.lt

VADYBA

Kapitono ir įgulos laikai baigėsi

Lietuvos verslas skaičiuoja vos kiek daugiau nei trijų dešimtmečių istoriją, tačiau pasikeitė jis kardinaliai.

Panašaus laikotarpio savo, kaip vadovo, karjerą skaičiuoja ir Darius Masionis, dabartinis „CIE LT Forge“ generalinis direktorius, tad palyginti, kaip gyvenome bei dirbome anksčiau ir kaip pasikeitėme, jam nesunku.

LYDERYSTĖ

Vieni dalykai, kadaise buvę svarbūs verslams, jau seniausiai nugarmėjo į užmarštį. Kiti nepraranda aktualumo iki šių dienų. Telekomunikacijų bendrovių kainų karai – vienas tokių reiškinių. D. Masionis buvo jų ištakų liudininkas, nes tuomet vadovavo „Bitei“. Pašnekovas ne tik pasakoja apie šio sektoriaus metamorfozes, bet ir kalba apie tai, kaip apskritai keitėsi požiūris į darbuotojus, šių – į darbdavius, ir kokioje stadijoje šiuo metu yra įmonių vadyba.

Taigi kaip per tuos kelis dešimtmečius keitėsi Lietuvos verslas ir vadovo vaidmuo?

Jei pažiūrėtume į tada, kai pradėjau vadovauti, ir dabar – pokyčiai yra didžiuliai: laikmečiai skiriasi kaip diena ir naktis. Mano vadovavimo karjera prasidėjo apie 1996 m., kai tapau „Bitės“ finansų direktoriumi, o vėliau ir generaliniu. Tais laikais iš tiesų dar dažnai galėjai įmonėse justi tokį požiūrį, kad vienas yra tas šeimininkas ir savininkas, o visi kiti – vos ne kaip baudžiauninkai, vadovą laikantys išnaudotoju. Dabar tokių dalykų jau seniai nebelikę. Didžioji dalis įmonių, netgi ir jų savininkai yra pasikeitę, nes jie savo verslą užkūrė, vėliau samdė naujus vadovus, o patys pasitraukė į pasyvų akcininkų vaidmenį arba dirba valdybose. Natūralu, kad naujieji vadovavimo metodai yra kitokie, nes atėjo jauni žmonės su nauju išsilavinimu, su kitokiu požiūriu, galų gale ir išaugę jau kitokioje aplinkoje. Tie, kuriems neteko gyventi sovietmečiu.

Tikrai taip. Tad, ko gero, vienas kertinių dalykų yra požiūris į žmogų. Kai pradėjau dirbti tarptautinėse kompanijose, kuriose vadovai buvo iš skirtingų šalių – danai, švedai ar prancūzai, jų požiūris į žmogų labai skyrėsi nuo mūsų. Natūralu, nes jie taip augę, gyvenę pagal visai kitą diegiamų vertybių sistemą. Jie nuo mokyklų ar universitetų laikų susidūrė su dalykais, susijusiais su vadyba, su lyderiavimo kompetencijomis. O mums tai buvo tamsus miškas, didžiausia naujiena. Tai ypač stipriai pajutau, kai apie 2000 m. išvažiavau studijuoti į Skandinavijos tarptautinės vadybos institutą, kuris įsikūręs Danijoje, Kopenhagoje, ir ten dvejus metus studijavau MBA programoje, kurioje pusę laiko skiriama lyderiavimo savybėms gilinti ir kaip tapti šiuolaikinių lyderiu, vadovu. Kolegoms iš kitų šalių ta lyderystė nebuvo kas nors naujo, o man, atvykusiam iš Lietuvos, teko labai daug mokytis, kad ją perprasčiau.

Dabar, žiūrint į šiuolaikinę mūsų vadybą, reikia tik pasidžiaugti, kad tiek viskas pasikeitę į gera, į vakarietišką ir šiuolaikišką praktiką.

Per trumpą laiką nuėję tokį kelią mes patys kartais nesuvokiame, kiek stipriai esame pasikeitę.

Kaip kito darbuotojų požiūris? Minėjote, kas anksčiau daugelis jautėsi išnaudojami, – tikriausiai dabar tai jau yra praeitis?

Viena vertus, to pojūčio, kad kas nors jaustųsi išnaudojamas, manyčiau, nebėra. Tačiau atsitiko kitas dalykas: darbuotojai prieš kelis dešimtmečius buvo labiau įsitraukę, atsidavę darbui.  Ir vėlgi, gal iš dalies dėl to, kad tada nebuvo išmokų, tarkim, netekus darbo. Todėl daugelis laikėsi jo įsikibę, nes o iš ko reiktų gyventi, jei neturi darbo. Dabar socialinės apsaugos sistema visai kitokia, ir tai yra gerai, nes tos nedarbo išmokos kartais žmogui labai pagelbsti. Kita vertus, anksčiau galėjai greičiau

padaryti karjerą. Ir netgi galimybių save realizuoti buvo daugiau. Nes įmonėse daug kur dar tik steigėsi, buvo dėliojami procesai, braižomos atsakomybės ribos. Ir jei žmogus parodydavo iniciatyvą, gebėjimus, jis iš karto galėjo kilti karjeros laiptais. Juolab kad tuo metu darbuotojams buvo daugiau galimybių atsiskleisti, pademonstruoti gebėjimus. Šiais laikais, ko gero, siekti karjeros yra kur kas sunkiau, nes tu ateini kaip mažas varžtelis į didelį mechanizmą, kuris jau yra gerai sustyguotas ir sutvarkytas. Dėl to parodyti savo gebėjimus ir iniciatyvą, įsitraukimą jau yra sudėtingiau. Ir kartais tie visi procesų aprašymai bei sudėliojimas į lentynėles kūrybiškesnį žmogų labiau atstumia, negu užkabina.

Grįžkime prie jūsų vadovavimo „Bitei“ laikų, kai telekomunikacijų rinka tik kūrėsi. Ir tada atėjo „Tele2“ su savo mažiausių kainų politika. Prasidėjo kainų karai, kurie tebesitęsia iki šiol. Kaip iš dabartinės pozicijos matote ir vertinate tuos laikus?

Per trumpą laiką nuėję tokį kelią mes patys kartais nesuvokiame, kiek stipriai esame pasikeitę.

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Atėjau į „Bitę“ tuo metu, kai mes turėjome 500 abonentų. Tai buvo 1996-ųjų ruduo. Labai gerai atsimenu tokį vieną vakarą, kai nustojo veikti mūsų buhalterinė programa. Kitaip sakant, negalime normaliai išrašyti sąskaitų klientams už mėnesį. Jas reikėjo visas perrašyti, atspausdinti, patikrinti ir kiekvienam į laiškus supakavus išsiųsti. Tą vakarą visi dirbome iki išnaktų ir tikrai nežiūrėjome, kas kokias pareigas ėjome: visi sėdėjome ir kartu tas sąskaitas tvarkėme. Tai galite įsivaizduoti, kokie buvo pokyčiai? Nuo įmonės, kurioje buvo 500 klientų, o kai baigiau darbą „Bitėje“, jų buvo jau virš pusės milijono. Taigi keitėsi ir pati įmonė, ir visa aplinka. O konkurencija prasidėjo dar prieš ateinant „Tele2“, kai tarpusavyje dėl kiekvieno kliento kariavo „Bitė“ su tuomečiu „Omnitel“, dabartine „Telia“.

Kad GSM operatoriai galėtų vystyti tinklą, reikėjo finansų. Didelių finansų. O tam, kad bankai galėtų įvertinti, kiek gali skolinti, jie ne tiek žiūrėjo į balansus, nes tais laikais jie visose įmonėse buvo panašūs, bet į tai, kiek turi abonentų. Ir kuo daugiau abonentų galėjai pademonstruoti, tuo didesnė tavo įmonės vertė.

Ar tas abonentas tau neša pajamų – antrinis dalykas. Svarbu, kad jis figūruotų. Ta konkurencija davė tai, kad išlošė vartotojai, nes Lietuvoje labai greitai mobilieji ryšiai aplenkė fiksuotojo ryšio abonentų skaičių. Esate vadovavęs tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonėms. Ar yra kokių nors akivaizdžių skirtumų –kultūros, finansų, vadybos?

Be abejo, skirtumų būta, ypač anksčiau. Jei pažvelgtume porą dešimtmečių į praeitį, tai esminis skirtumas buvo atlyginimo dydis: lietuviškose įmonėse jie būdavo net trečdaliu mažesni nei užsienio.

Bet tie dalykai su laiku keitėsi, ir dabar jau to stipriai neišskirčiau. Kiekvienais metais dalyvaujame įvairiuose atlyginimų tyrimuose. Ir matome tų tyrimų rezultatus. Pastarojo dešimtmečio tendencija – didesnis atitrūkimas tarp valstybinio sektoriaus įmonių atlyginimų ir privataus. Kapitalo kilmė jau nebėra reikšminga. Kultūriniai skirtumai irgi gerokai sumenko. Visų įmonių pradžia buvo panaši. Vaizdžiai tariant, vyravo kapitono ir jam paklūstančios įgulos santykis. Tai reiškia, kad vienas nusprendžia, o visi vykdo. Šiuolaikinėje vadyboje tai nebeįmanoma. Vis dėlto tai yra kolektyvas, tai yra komanda, visi darbuotojai prisideda, visi yra įtraukti. O vadovas yra tas, kuris moka įsiklausyti ir kuris sugeba tinkamai pakreipti, patarti, koordinuoti. Bet jis tikrai nėra tas, kuris vienas viską sprendžia. Dabar yra daugiau vadinamoji trenerių ir komandos vadyba, kai vadovas padeda komandai pasiekti tikslų.

Kaip keitėsi jūsų paties vadovavimo stilius, požiūris?

Laikui bėgant, neišvengiamai stiliui daro įtaką sukaupta vadovavimo ir gyvenimo išmintis. Pastebiu, kad neapgalvotų ir nepasvertų sprendimų, kraštutinumų pasitaiko mažiau. Susirenki savo guzus ir apsišlifuoji, nugludini ir savo charakterio savybes. Kartu su tuo sukauptu išminties ir gyvenimo patirties bagažu vis labiau stiprini, lavini ir savo šeštą jausmą, intuiciją, kokie sprendimai gali būti tinkami ar netinkami. Su metais išsigrynino ir kelios man, kaip vadovui, svarbios vertybės bei darbo principai. Pirmiausia itin daug dėmesio skiriu komandiniam darbui stiprinti, nes vienas lauke nesi karys. Antra, svarbu nuolat tobulinti savo paties kompetencijas, kaupti patirtį. Tai darydamas apie du trečdalius savo mokymosi laiko skiriu vadybinėms kompetencijoms ugdyti, o likusį trečdalį – specifinėms automobilių pramonės sektoriaus žinioms. Trečias dalykas, kas man svarbu, – neužsistovėti vietoje: turi nuolat stebėti, kas vyksta, ieškoti būdų, kaip kitaip daryti nusistovėjusius dalykus. Paskutinis, bet man svarbiausias aspektas yra nugalėtojo dvasia. Vadovaujuosi principu, kad jei nenorėsi nugalėti, eiti į priekį, būti geriausias, tai ir netapsi čempionu. Kaip vadovas, norintis, kad įmonė eitų į priekį, turi stengtis ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti įmonės sėkmę ir plėtrą.

32 rinkos rinkos

FONDAI

• Ilja Laursas, „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas: „Atsirado noras turėti nuosavą valdymo įmonę. Siekis yra kurti sudėtingesnius fondus.“ VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Praleisti šią bangą yra nedovanotina

Verslininko Iljos Laurso naujoms idėjoms įgyvendinti įsigyta valdymo bendrovė ruošia fondą, investuosiantį dirbtinio intelekto (DI) srityje.

licenciją valdyti tik informuotiesiems investuotojams skirtus ir nuo 125.000 Eur prieinamus fondus.

pernelyg neišgyvena, mat mato ilgalaikį

DI plėtros ir grąžos potencialą.

Fondas ieškos kompanijų, kurioms dirbtinis intelektas atveria naujų produktų ir pajamų augimo potencialą.

Neseniai Lietuvos bankas palaimino investicijų valdymo įmonės „Lighthouse Asset Management“ įsigijimą ir šios valdysimą investicinį fondą „Nextury Artificial Intelligence Fund“. I. Laurso kontroliuojamai UAB „Nextury Funds“ dar kovą buvo leista įsigyti „Lighthouse Asset Management“, kuri daugiausia buvo žinoma dėl informuotiesiems investuotojams skirtų NT fondų.

Sandoryje, kurio vertė neatskleidžiama, buvo perimta bendrovės licencija be turto ir valdomų fondų. Tokiu būdu tikėtasi sutaupyti laiko ir darbo, užuot steigus naują investicijų valdymo įmonę.

Tačiau įsigijimo procesas užtruko daugiau kaip metus. Palyginti su naujos investicijų valdymo bendrovės kūrimu, „išėjo, spėju, brangiau ir ilgiau“, apmaudžiai šypsosi I. Laursas, vardindamas procese reikalingų reguliuotojui pateikti ataskaitų ir planų „didelį“ kiekį.

„Atrodytų, toks paprastas dalykas kaip įsigijimas tuščios bendrovės, neturinčios nei fondų, nieko, užtrunka metus. Man, sakyčiau, tokia raudona vėliavėlė vertinant, ar šalies finansų rinka yra patogi ir palanki“, – patirtį, įgyvendinant planus investicijų valdymo srityje, „Verslo žinioms“ apibūdina I. Laursas.

Sudėtingesni produktai

I. Laursas yra fondų „Nextury Technology Fund“ ir „Nextury Asia Technology Fund“ investicinių komitetų pirmininkas. Abu minimus fondus, prieinamus ir mažmeniniams investuotojams, prižiūri investicijų valdymo bendrovė „Synergy Finance“.

Verslininko bendrovei „Nextury Funds“ įsigijus „Lighthouse Asset Management“, minimi fondai ir toliau liks valdomi „Synergy Finance“, mat „Lighthouse Asset Management“ turi

„Atsirado noras turėti nuosavą valdymo įmonę. Siekis yra kurti sudėtingesnius fondus“, – sprendimą aiškina I. Laursas.

Bent šiais metais įsigyta valdymo bendrovė nenumato pasiūlyti plačiajai investuotojų auditorijai prieinamų produktų arba, kaip įvardija verslininkas, „labai demokratiškų dalykų“. Gal ateityje, neatmeta.

Anot pašnekovo, esama reguliavimo aplinka „iš principo sunkiai suderinama su mažmeniniu investuotoju“.

„Labai sunkiai, nes dabar vieno kliento onboardinimo savikaina siekia apie 150–200 Eur. Patikrinti reikalaujamas privalomas žinias, kas, iš kur pinigai. Klausimas – kada ir ar tie pinigai iš viso atsipirks, – dėsto I. Laursas, konstatuodamas, kad valdymo bendrovė šiuo metu dar nepajėgi įgyti licencijos, leidžiančios pasiūlyti fondus ir mažmeniniams investuotojams. – Nerašyta suma, nuo kurios laikoma, kad investuotojas Lietuvoje hipotetiškai tampa pelningas, yra apie 100.000 Eur.“

DI fondas

Taigi pirmasis valdymo įmonės, kuri veikiausiai vadinsis „Nextury Asset Management“, produktas bus informuotiesiems investuotojams skirtas fondas. Lietuvos bankas neseniai patvirtino taisykles įmonės fondui „Nextury Artificial Intelligence Fund“, kuris, kaip suponuoja pavadinimas, sieks generuoti grąžą DI technologijų ir pritaikymo srityje. „Jaučiame, kad dirbtinis intelektas yra ta banga, kuri atsiranda kartą per dešimtmetį. Praleisti šią bangą ir nesukurti produkto, sakyčiau, yra neatleistina“, – sako I. Laursas.

Jau aptarti reguliavimo iššūkiai ir jų sukelta gaišatis įsigyjant valdymo bendrovę ir paleidžiant naują DI fondą, lėmė, kad dirbtinio intelekto bangoje buvo praleista proga sugeneruoti 50% grąžos, pripažįsta verslininkas, tačiau

„Dirbtinis intelektas dar neįsibėgėjęs, jaučiame, kad vis dar turime labai gero rezervo“, – įsitikinęs I. Laursas. Rinkoms diskutuojant, kiek toli nuėjęs yra DI bumas, I. Laursas brėžia bent dvi technologijų bumams būdingas entuziazmo bangas. Pirmoji susiformuoja sulig technologijos atsiradimu. Antroji – kai rinkų dalyviai pradeda vertinti pirmuosius praktinius technologijos pritaikymo rezultatus kompanijų rezultatuose.

„Rezultatuose, tos pačios „Microsoft“, uždarbis iš dirbtinio intelekto atsiras, duokdie, po metų. Ir tik tada rinka paprastai žiūri ir vertina. Dirbtinio intelekto generuojamų pajamų dar neatsirado ir nors kiek reikšmingų jų neatsiras ateinančius 2–3 metus“, – dėsto I. Laursas.

Biržos kompanijos ir startuoliai

Sprendimą sukurti sudėtingesnį fondą, prieinamą tik informuotiesiems investuotojams, lėmė ir pasirinkimas dirbtinio DI srityje dairytis ne vien į pasaulines biržos kompanijas, tačiau ir į startuolius, nurodo verslininkas.

Naujas fondas į portfelį įtrauks kompanijas, priskirtinas DI infrastruktūros žaidėjams, kaip antai DI reikalingų mikroprocesorių, DI įgalinančių tinklų kūrėjai ir gamintojai, tad veikiausiai portfelyje atsiras tokie vardai kaip „Nvidia“, „Meta Platforms“, „Alphabet“.

„Negali kokybiškai padengti sektoriaus, nepadengęs šių didžiųjų žaidėjų“, – sako investuotojas.

Likusią portfelio dalį sudarys verslai, dirbantys su DI pritaikymu, daugiausia startuoliai.

„Infrastruktūros žaidėjų skaičius yra ribotas. Pritaikymo lygmuo iš esmės yra begalinis. Čia yra šimtai įvairių startuolių idėjų, kaip paversti DI galimybes produktu, ką žmonės galėtų naudoti, – strategiją apibrėžia „Nextury Funds“ vadovas. – Jaučiame, kad toks derinys iš gigantų ir startuolių padės mums kokybiškai padengti dirbtinio intelekto sektorių ir gerokai pralenkti indeksus.“

Neoficialiai bus lygiuojamasi su „Nasdaq“ indeksu, siekiant šį pralenkti „gerokai gerokai“.

„Norime investuotojui dvigubinti pinigus kas penkerius metus, – sako I. Laursas. – Jaučiame, kad to nedaryti priežasčių nėra.“

Investuotojams rinkose dar tik identifikuojant DI investicijas, su šia teze siejamos įvairios kompanijos, kartais ją atitinkančios tik iš dalies. Verslininkas teigia, kad fondas ieškos kompanijų, kurioms DI atveria naujų produktų ir pajamų augimo potencialą.

„Raktinis žodis, kuris man, kaip investuotojui, patinka, yra eksponentė. Kai tu žiūri ne į baigtinę rinką, o į potencialiai išaugusią rinką. Tarkime, paslaugų įmonė atlaisvina visas darbo vietas, pakeisdama jas dirbtiniu intelektu. Kaštai gerokai sumažės, pelningumas gerokai padidės, bet eksponentinio augimo tiesiog nebus“, – aiškina I. Laursas ir kaip tipinį rinką atveriančio technologinio pokyčio atvejį pateikia „Netflix“, kuriai perėjimas prie skaitmenizacijos, transliacijos atvėrė naujas rinkas.

Šiam investicijų fondui pirmiausia bus dairomasi kompanijų su didžiausia priklausomybe nuo DI technologijos. Investicijų į technologijų sektorių entuziastas taip pat sako esąs suintriguotas humanoidų potencialo.

„Ta pati „Tesla“, sukūrusi humanoidą, galėtų ne tik padidinti dabartinių automobilių pelningumą. Tuomet galėtume matyti eksponentiškai sprogstančią rinką, nes sunku įsivaizduoti sritį, kur nereikia humanoidų. Tai praktiškai visi fabrikai, visa logistika būtų (potencialūs – VŽ) pirkėjai. Mane, kaip investuotoją, labai žavi rinkos sprogimas. O pajamų konstanta su padidėjusiu pelningumu – nelabai“, – sako I. Laursas, įdėmiai stebintis Elono Musko ir „Teslos“ idėjas humanoidų pritaikymo srityje.

„Muskas neslepia ambicijų eiti į humanoidų rinką. Jeigu tai pavyktų, „Teslos“ vertė išaugtų labai smarkiai“, – priduria verslininkas ir investuotojas.

• Deep dive into the growing Baltic private debt market

• Learn how to leverage alternative financing solutions

• Explore a diverse range of investment opportunities across real estate, distressed debt, and larger deals

• Gain insights into the market's potential and how it compares to broader European and global trends

• Network with key players in the Baltic private debt ecosystem

Valeria

Investuotojai balandį toliau pildė portfelius

„Mano pinigų“ kalbinti privatūs investuotojai balandį toliau nuosekliai laikėsi ilgalaikės investavimo strategijos, tiesa, keli pašnekovai susidomėjo obligacijomis, kurių pajamingumai vis dar dviženkliai.

Vaikų ateičiai

Daugiau kaip 20 metų bankų sektoriuje besisukantis Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas, pasirinkęs ilgalaikę strategiją, asmeninį portfelį valdo pats – investuoja nuosekliai ir reguliariai. Tikslas – sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų dviem sūnums, kurie baigę mokyklą juos panaudotų tolesniems mokslams.

• Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas: „Rezultatas mane tenkina ir manau, kad tai yra efektyviausias būdas mano atveju.“

Vidutiniškai apie 20–40% mėnesinių pajamų investicijoms skiriantis T. Mačiulaitis pasakoja, kad investuoja apie 10 metų. Tiesa, pripažįsta, kad ne taip nuosekliai, kaip norėtų, tačiau pastaruosius kelerius metus laikytis disciplinos pavyksta kiek geriau.

„Investavimas man

Nuo gegužės iki rugsėjo turėtų būti tam tikra stagnacija – BTC svyruos tarp 50.000–70.000 USD.

MIKOLIŪNAITĖ karolina.mikoliunaite@verslozinios.lt

„Susiskaičiavau, kokią sumą reikia surinkti ir kiek kas mėnesį atidėti investicijoms“, – planą pristato T. Ratkevičius. Rinkos svyravimų jis kasdien neseka ir aplenkti rinkos neketina, todėl kiekvieną mėnesį už kelis šimtus eurų perka plačiai išskaidytą biržoje prekiaujamą fondą (ETF), investuojantį į viso pasaulio rinkas – „iShares Growth Portfolio UCITS ETF“ (MAGR).

„Rinkdamasis jį žiūrėjau, kad būtų kiek įmanoma mažesni valdymo mokesčiai. Kadangi investuoju santykinai nedidelėmis sumomis, dar man buvo svarbu, kad pirkimo kaštai būtų kiek įmanoma optimalesni“, – argumentuoja pašnekovas.

Pasirinkto fondo strategija – augimo, nes nusistatytas pinigų išsiėmimo terminas dar santykinai toli, rizikos galima prisiimti daugiau. „Justetf“ duomenimis, šio ETF metinė grąža siekia 12,5% ir T. Ratkevičiaus lūkesčius pateisina.

„Netikiu, kad investuojant tokiomis palyginti nedidelėmis sumomis galima efektyviai uždirbti daugiau nei rinka. Rezultatas mane tenkina ir manau, kad tai yra efektyviausias būdas mano atveju“, – teigia pašnekovas.

Kalbėdamas apie investicijas ateityje, sako, kad, atsiradus laisvų lėšų iš nekilnojamojo turto (NT) pardavimo, daugiausia jų įdarbintų į vertybinius popierius, vadovautųsi panašia strategija kaip dabar, šiek tiek skirtų pavienėms įmonių akcijoms.

„Labai domiuosi IT, atsinaujinančiais energijos ištekliais. Turiu pomėgį, kuris virsta į tam tikrą užsiėmimą (yra vienas iš edukacinės platformos apie elektromobilius BESTEV4ME įkūrėjų – VŽ), todėl ir šį sektorių stebint bei gerai išmanant, manau, būtų galima paieškoti, kur ir iš ten uždirbti“, – svarsto investuotojas.

Krentančių peilių negaudo Į pasyviai valdomą, rinką sekantį fondą reguliariai kiekvieną mėnesį savo pinigus įdarbina ir Tomas Mačiulaitis, sutelktinio finansavimo platformos „Finbee verslui“ vadovas. Jis renkasi „Vanguard FTSE AllWorld UCITS ETF“ (VWCE). Šio fondo vienetai buvo pastarasis jo pirkinys. „Fondas man leidžia plaukti kartu su pasaulio akcijų rinka – sudėtyje daugiau kaip 3.600 įmonių akcijų, veikiančių įvairiuose sektoriuose daugiau nei 50 pasaulio valstybių. Esminiai raktažodžiai – plati diversifikacija, pigus fondo administravimas“, – savo pasirinkimą aiškina jis. Balandį jis taip pat iš grįžtančių amortizuotų lėšų atliko investicijas „Finbee“ platformoje.

bė investuoti į obligacijas. Dėl pakilusio EURIBOR obligacijų pajamingumas siekia dviženklę sumą, nors prieš kelerius metus grąža sudarė apie 8%.

„Dabartinėmis aplinkybėmis didinu obligacijų dalį savo portfelyje ir fiksuoju ilgalaikes pozicijas, net iki 5 metų. Tai man užtikrins santykinai aukštą grąžą net krentat Kadangi stengiasi daugiau dėmesio

Tiki kriptovaliutomis

Artūro Svirskio, kriptospecialisto, įmonės „Fintexus“ vieno įkūrėjų, vadovaujančiojo partnerio, asmeniniame portfelyje dominuoja investicijos į kriptoturtą.

Balandį, kaip ir kiekvieną mėnesį, investavo pagal periodinio investavimo strategiją (angl. Dollar Cost Average, DCA), pirko fizinių sidabrinių monetų. Kadangi rimtai vertina kalbas apie recesiją ir galimą krizės pradžią, jau kurį laiką nebeatlieka naujų investicijų tarpusavio skolinimo platformose, o sugrįžusių pinigų nebereinvestuoja.

binti didesnes sukauptas tų ribų, kokią

vesticijoms, nėra

reikšmingo kapitalo ir sukurs papildomą pajamų šaltinį“, – dalijasi požiūriu.

Pasakodamas apie savo investavimo filosofiją ir strategiją pažymi nesąs gu dresnis už akcijų rinką ir negalįs įkainoti pavienių akcijų geriau nei žmonės, ski riantys tam visą savo dieną. Tęsia, kad aktyviai valdomų akcijų fondų nesirenka, nes yra didelė tikimybė, jog grąža po fon do mokesčių bus tokia pati ar mažesnė nei pasyvaus fondo, sekančio rinką. Kitas dalykas – nepaisant dabartinių iššūkių, sako nekvestionuojantis mūsų regiono geopolitinio saugumo ilgame laikotar pyje: „Todėl ieškau galimybių Lietuvoje investuoti gaunant rizikos premiją.“

T. Mačiulaitis akcentuoja, kad jo stra tegija nėra agresyvi ir jis investuoja ilgam laikotarpiui, portfelis auga gana stabiliai – apie 11% per metus.

vestavimo galimybių nepasitaiko kiekvieną mė nesį, kartais atsidedu tik dalį pa-

Grįžtant prie kriptoturto, šiemet didžiausia kriptovaliuta bitkoinas (BTC) smarkiai brango (per pirmus 4 2024 m. mėnesius apie 30%). Tam įtakos turėjo sausį JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) patvirtinti su momentiniais BTC sandoriais susiję ETF, susijaudinimas dėl balandį įvykusio BTC padalijimo (angl. halving), t. y. proceso, kai kas 4 metus BTC pasiūla rinkai sumažėja perpus, kaip ir kasėjų (angl. miners) atlygis už naujų BTC paleidimą į rinką. Be to, praėjusį mėnesį pirmuosius BTC ir eterio (ETH) ETF patvirtino Honkongo vertybinių popierių ir ateities sandorių komisija

„Į trumpalaikius akcijų svyravimus nekreipiu dėmesio ir nesistengiu gaudyti krentančių peilių“, – teigia pašnekovas. Be to, kad ir toliau tęs minėtas regu

nereikalauja aktyvios „priežiūros“.

Portfelis suskirstytas į 4 dalis: investicinis gyvybės draudimas (5%), obligacijos (40%), privačios skolos fondai, registruoti Lietuvoje (35%), ir nekilnojamasis

O praėjusį mėnesį ji investa vo į srautines obligacijas, kurias išleido Lietuvoje veikianti įmonė, teikianti alternatyvius paskolų sprendimus.

„Tai jau ne pirmas mano toks žingsnis – neseniai sėkmingai realizavau investiciją į verslą, veikiantį šioje srityje“, – dalijasi ji.

Pašnekovės teigimu, tendencija, kad alternatyvūs skolinimosi būdai tampa vis labiau priimtini verslams ir žmonėms, bei ankstesnės sėkmingos investicijos paskatino toliau gilintis ir investuoti į būtent šią sritį.

Investuotoja akcentuoja, kad šiuo metu rinkoje susidariusi unikali galimy-

naujausių sprendimų buvo atsitraukti iš pasaulio akcijų rinkų. Anot jos, investuoti į akcijas ir bandyti prognozuoti jų judėjimą reikalauja ne tik supratimo apie ekonomiką, bet ir mados tendencijų stebėjimo.

„Laiko stoka neleido visavertiškai pasirūpinti šia portfelio dalimi, todėl nusprendžiau sutelkti dėmesį į projektus ir fondus, kuriuos geriau suprantu“, –sprendimą argumentuoja.

Artimiausias investicinis planas – portfelį išplėsti geografiškai, todėl keliaudama nebe tik poilsiauja, bet ir domisi investiciniais projektais.

vienas įkūrė--

tneris: „Žiūriu stadijos startuolių, į kuriuos būtų galima investuoti.“

„Ilgalaikėje perspektyvoje, manau, tai irgi duos teigiamą įtaką kainai“, – prognozuoja A. Svirskis. Į BTC ETF jis neinvestuoja. Visų pirma, pažymėtina, kad jie neprieinami mažmeniniams investuotojams iš Europos Sąjungos, tačiau apskritai, A. Svirskio nuomone, šis instrumentas labiau tinkamas investuotojams, kurie nori, kad jų kriptoturtą valdytų kiti, o ne jie patys. A. Svirskis pasakoja, kad kriptovaliutas perka kriptobiržose kaip „Binance“, MEXC, „KuCoin“, „BitMart“. Su maža dalimi kartais paspekuliuoja, pavyzdžiui, su „Fantom“ (FTM), „Solana“ (SOL), tačiau didžiąją dalį persiveda į vadinamąją šaltąją piniginę (angl. cold wallet) ir laiko kaip ilgalaikes investicijas. Tarp jų yra: BTC, ETH, „Polkadot“ (DOT), „Chainlink“ (LINK) ir kt.

Seniausia kriptovaliuta BTC kriptorinkai duoda toną (ji sudaro apie pusę bendros rinkos kapitalizacijos, kuri šiuo metu siekia maždaug 2,2 trnl. USD). Investuotojas prognozuoja, kad nuo gegužės iki rugsėjo turėtų būti tam tikra stagnacija – BTC svyruos tarp 50.000–70.000 USD. Augimas, anot jo, prasidės rudenį, o 2025–2026 m. BTC gali užkopti iki 150.000–180.000 USD.

30–40% nuo mėnesinių pajamų investicijoms skiriantis A. Svirskis dalijasi, kad pastaruoju metu jo akį traukia ir startuoliai.

„Kol kas per pirmąjį metų ketvirtį aktyvių investicijų nedariau, bet domiuosi, dalyvauju renginiuose, žiūriu ankstyvos stadijos startuolių, į kuriuos būtų galima investuoti arba tiesiogiai, arba per kokius nors sindikatus“, – kalba jis.

reikšmingo kapitalo.“

Artūras Svirskis, kriptospecialistas, įmonės

Birželio 14-15 d.

„Vilnius

Grand Resort“ kupole, Ežeraičių g. 2, Vilnius

Asmeninės investuotojų istorijos, jų taktikos ir sprendimai šiandien

Startuoliai, akcijos, EFT ir tolerancija adrenalinui formuojant asmeninį portfelį

Egija Gailuma „OX Drive“ bendraįkūrėjė, buvusi „CityBee Latvija“ generalinė direktorė, investuotoja, įtraukta į „Forbes“ „30 Under 30“ sąrašą

Top 5 akcijos, be kurių neįsivaizduoju savo portfelio

Mindaugas Navickas investuotojas

Mano investavimo principai

Kai Schukowski

buvęs „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ vadovas, verslininkas ir investuotojas

Partneriai

Aktyvus ir pasyvus investavimas. Kuris, kada ir kam labiausiai tinka?

Sigita Strockytė-Varnė SEB asmeninių finansų ekspertė

Kai startuoliai – portfelio ašis. Rizikos ir grąža

Jurgis Adomavičius „Bunastos“ direktorius, investuotojas

Renkuosi sutelktinio investavimo platformą. Profesionalo patarimai, kaip neprašauti

Mantas Skipitis „Nter Asset Management“ partneris ir generalinis direktorius

laisvalaikis

„Pet Shop Boys“: neplanavome gyvuoti taip ilgai

JANINE GIBSON

„Neapleidžia jausmas, jog žmonės įsitikinę, kad, užuot atlikus tikrą muziką, užtenka tiesiog paspausti kelis mygtukus“, – sako „Pet Shop Boys“ vyrukai-veteranai, sėkmingiausio britų dueto popmuzikos istorijoje nariai.

„Financial Time“ (FT) jiedu pasakoja apie savo naująjį albumą, santykį su DI, požiūrį į Taylor Swift, gastroles sulaukus 70-ies ir kitus dalykus.

Neilas Tennantas, viena antroji sėkmingiausio britų dueto popmuzikos istorijoje dalis, pietų su FT atvyksta vienas.

„Mes vadiname tai šalčiausia vieta Londone“, – pareiškia jis, mostelėdamas į plikus „J Sheekey“, kultiniu vadinamo restorano Kovent Gardene, langus ir tiesiai į jį atsiremiantį vėjo košiamą tunelį – St Martin's Court gatvę.

„Atšiaurią dieną čia galima mirtinai sušalti“, – pareiškia 1981 m. įkurto dueto vokalistas.

„Aš išsaugojau savo sluoksnius“, – nuraminu.

„Jei prireiks, galėsi užsivynioti šaliką“, – nuspėja N.Tennantas. Vėliau aš taip ir padarysiu. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, „Pet Shop Boys“ įžvalgūs.

Jie pasirinko šį garsenybių mėgstamą žuvų patiekalų restoraną pietums à trois, nes čia lankosi jau kelis dešimtmečius, dažniausiai prieš spektaklį. (Pre-theatre, arba užkandis ir vyno taurė prieš spektaklį, – tai pirmas kiekvieno išrankaus teatro lankytojo žingsnis, o „J Sheekey“ nuo pat įkūrimo 1896-aisiais žiūrovams, aktoriams ir jų draugams tiekia jūrų gėrybes ir vėžiagyvius.)

FT pietų svečiams patinka medžiu muštos sienos su nespalvotomis restorano lankytojų žvaigždžių nuotraukomis. Įtariu, kad N. Tennantas, nepaprastai kilniaširdis ir patyręs pašnekovas, kuris, kaip buvęs muzikos žurnalistas, klausinėtojui išsekus apklausia pats save, sumojo, kad pietauti turėtume Vest Ende, nes, be kita ko, susitikome pažymėti 40 metų nuo dainos „West End Girls“, kuri vienoje kritikų apklausoje buvo pripažinta geriausiu visų laikų Jungtinės Karalystės singlu, išleidimo.

Per tuos keturis dešimtmečius juodu pardavė daugiau nei 50 mln. albumų, tarp kurių – 40 singlų, o keturi iš jų užėmę pirmąsias vietas. Pasak Ludovico Hunterio-Tilney, FT populiariosios muzikos kritiko, jie yra „amžinieji britų popmuzikos insaideriai ir autsaideriai, vienu metu išraiškingi ir skausmingi, šokantys ir literatūriški, atsiriboję, bet sykiu ir atsidavę – jokia kita grupė nėra taip puikiai įvaldžiusi Oscaro Wilde’o lengvabūdiškumo ir santūrumo mišinio, kaip „Pet Shop Boys“.

Trimis žingsniais priekyje

Neilgai trukus, prie mūsų prisijungia Chrisas Lowe, beveik neatpažįstamas be įprastos skrybėlės ir akinių nuo saulės. Viešumoje nenoriai pasirodanti persona taip stipriai užmaskuota, kad gali klajoti po Londoną neatkreipdama į save dėmesio. Ch. Lowe tai daro nuo devintojo dešimtmečio pradžios –tai dar vienas ženklas, kad „Pet Shop Boys“ visada buvo trimis žingsniais priekyje mūsų visų.

Kai N. Tennantas, kaip FT skaitytojas, švelniai papriekaištauja man dėl internetinės paieškos funkcijos, o aš atšaunu, kad visa tai netrukus sutvarkys dirbtinis intelektas, Ch. Lowe atsidūsta:

„Argi nenuostabu?“

Žinodama, kad įrašinėdami savo naująjį albumą „Nonetheless“ juodu dirbo su Jamesu Fordu, britų roko grupių „Arctic Monkeys“ ir „Blur“ prodiuseriu, ir didžiuojasi, kad buvo grojama tikrais mušamaisiais (kaip netikėta!), tarsi norėdami pagaliau paskelbti paliaubas 40 metų trukusiame savo kare su roku, klausiu, kiek juodu šįsyk naudojo dirbtinį intelektą. Tikėjausi skambių frazių apie kūrybiškumo pasidalijimą, bet Ch. Lowe palinksta į priekį:  „Pasitelkėme jį, kad parašytų citatą mūsų pranešimui spaudai. Ji iš tikrųjų buvo gana gera... Bet nenaudojome jo rašymui ar dar kam nors.“

Matyti, kad N. Tennantas tai apsvarsto. „Aš pagalvojau, kad vis dėlto kartais negaliu išspausti nė vieno žodžio! O jei pavadinimą užduosi „ChatGPT“ ir gal net pasakysi, kad tai – „Pet Shop Boys“

Kaip aš galėjau būti Lizos Minnelli apartamentuose „Savoy“ viešbutyje tuo metu, kai ten įėjo Sammy Davis Jaunesnysis?

kūrinys, tai gali nuvesti gana naudingu keliu“, – sako jis.

Ar Ch. Lowe, sykiu su Giorgio Moroderiu (disko muzikos tėvu vadinamas italų kompozitorius ir prodiuseris), vadinamas elektroninės muzikos pradininku, ir britų roko grupė „New Order“ (buvusi „Joy Division“) galėtų rasti argumentų, palaikančių dirbtinio intelekto sukurtą muziką prieš tikrąją? Ar tai būtų panašūs argumentai į tuos, kuriais jie rėmėsi per visą savo karjerą?

„Manau, kad būtų sunkiau“, – sumurma Ch. Lowe.

„Manęs neapleidžia jausmas, jog žmonės įsitikinę, kad, užuot atlikus tikrą muziką, užtenka tiesiog paspausti kelis mygtukus, – tęsia N. Tennantas. – „Grammy“ apdovanojimai vis dar skiriami už elektroninės ar šokių muzikos albumus, tad jie tarsi išskaido du galingus masinius žanrus kartu suplakdami juos į vieną.“

Pagal abėcėlę

Darome pauzę ir užsisakome patiekalą, kurį Ch. Lowe išsirinko prieš kelias dienas, nes jam patinka pusiau kvantiniu būdu galvoti apie tai, ką valgys kiaurą savaitę: naujo sezono šparagus ir žuvį su bulvytėmis.

„Bet aš nevalgysiu kiaušinio“, – pareiškia N. Tennantas.

„Aš irgi nevalgysiu“, – sako Ch. Lowe. Aš jiems pritariu.

Dirbdami su J. Fordu prie „Nonetheless“, jie kasdien kartu eidavo pietauti („Į laukinę Kleptono gamtą!“ sausai tarsteli N. Tennantas. Jis visą laiką kalba sausai ir, pamanytum, – nerišliai). Stuartas Price’as, ankstesnio „Pet Shop Boys“ albumo prodiuseris, dirbo su duetu Berlyne ir privertė juos antrąją savaitę eiti vakarienės į tas pačias vietas, kuriose jie lankėsi pirmąją savaitę, ta pačia tvarka. Jis taip pat privertė juos įrašyti į albumą visus kūrinius abėcėlės tvarka. „Ir mes tai padarėme, ar ne? – stebisi N. Tennantas. – Įrašėme juos abėcėlės tvarka. Iš tikrųjų tai gana gera logika, ji visai neblogai suveikė.“ Klausiu, kodėl jie tokie tolerantiški. Kada pastarąjį kartą patyrė pykčio priepuolį?

• „Mes jau seniai gyvuojame. Niekada to neplanavome. Mes tiesiog tęsėme.“ FT PIEŠINYS.

38 Gyvenimo būdas

laisvalaikis

Kaimo sodybos – nebe „baliams“, o prasmingam turizmui

Žmonės nenori kaime atostogauti prastesnėmis sąlygomis nei patys gyvena.

GABIJA KARLONAITĖ gabija.karlonaite@verslozinios.lt

Kartą per metus 100 kaimo turizmo sodybų šeimininkų tą patį savaitgalį atveria duris visiems ir siūlo išbandyti įprastai tik savo svečiams organizuojamas pramogas. Žadama, kad Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) renginyje „Atviros dienos kaime“, vyksiančiame gegužės 17–19 d., lankytojams bus pristatyta maždaug 100 patirčių. „Verslo žinios“ iš anksto išbandė keletą siūlomų pramogų Dzūkijoje.

Pasak Agnės Vaitkuvienės, LKTA vadovės, šis renginys taiko į poilsiautojų kaime lūkestį gauti ne tik nakvynės bei maitinimo paslaugas, bet ir naujų, įdomių patirčių.

„Žmonėms nebeįdomu tiesiog praleisti vakarą gamtoje ir pasidaryti nuotraukų instagramui. Sodybų šeimininkai turi juos užimti, jiems nebeužtenka paduoti raktus, paaiškinti rūpimus dalykus ir palikti svečius ramybėje. Jie turi pasukti galvas, ką papasakoti, pasiūlyti nuveikti ar net kuo pavaišinti iš savo ūkio. Negana to, kasmet reikia sugalvoti vis ką nors naujo“, – juokiasi pašnekovė. Beje, „Forbes“ irgi prognozuoja, kad veiklos kaimo sodyboje šalia sveikatingumo ir gastronomijos šiemet bus viena iš turizmo madų.

„Kaimo patirtys yra svarbi lėtų ir tikslingų kelionių dedamoji. Tokių kelionių tikslas – keliauti lėtai, kad grįžę namo nesijaustumėte, jog reikia atostogų po atostogų“, – rašoma JAV žurnalas.

5 gandrai – tik su pramogomis

Kaimo turizmo verslininkų siūlomos veiklos svarbios ir vertinant sodybas gandrais. Tai komforto kategorijos, kurias būtų galima prilyginti viešbučių vertinimui žvaigždutėmis. Sodybos, siekiančios gauti aukščiausią įvertinimą – 5 gandrus, be nakvynės, privalo pasiūlyti įvairių veiklų.

Sodybų, kuriose vykstomos įvairios veiklos, pramogas, Lietuvoje netrūksta. Kasmet LKTA, sudarydama renginio „Atviros dienos kaime“ programą, daro ir atranką, nes įvairių veiklų siūlo gerokai daugiau nei 100 asociacijos narių. Kita vertus, aukščiausią įvertinimą turinčių Lietuvoje nedaug – tik 17 iš 1.200 priklausančių asociacijai. Pašnekovė tikslina, kad, teikiant „gandrus“, vertinamas ir patalpų nusidėvėjimas, miegamųjų vietų išdėstymas, sanitarinių mazgų paskirstymas konkrečiam žmonių skaičiui ir pan.

• „Žmonėms nebeįdomu tiesiog praleisti vakarą gamtoje ir pasidaryti nuotraukų instagramui“, – Agnė Vaitkuvienė, LKTA vadovė. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Pavyzdžiui, 5 gandrais įvertinta sodyba „Vila vynuogyne“ Babriškių kaime, Varėnos rajone, turi žirgyną, vynuogyną, ekologinį ūkį. Sodyba „Levander village“ Kiemelių kaime, Vilniaus rajone, siūlo ekskursiją po levandų ūkį. Raseiniuose įsikūrusi „Barono vila“ laiko elnius, danielius, Gotlando avis, o jų meniu – plovo kazane degustacija.

Pasak A. Vaitkuvienės, sodybų veidas keičiasi, nes miestiečiai keliasi į kaimą ir ten kuria kaimo turizmo verslą pagal savo pačių poreikius: „Naujakuriai įneša jaunatviškų madų – kelia komforto kartelę, demonstruoja modernius interjerus. Kitaip tariant, pritaiko kaimo turizmą miesto gyventojui“.

Baidarės kitaip Verslininkai modernizuoja ir sodybas, ir kaimo turizmo pramogas. Pavyzdžiui, Mindaugas Kikutis, baidarių nuomos „Upių kelias“ atstovas, siekdamas išsiskirti iš kitų, teikiančių tokias pat paslaugas, savo klientams organizuoja baidarių plaukimo renginius. „Nuolat galvojame, kaip paįvairinti plaukimą baidare. Esame organizavę ne vieną teminį plaukimą, pavyzdžiui, šiurpnakčio plaukimą Ūla per Vėlines: pasirinkome maršrutą su daug kabančių tiltų, po jais sukabinome šviečiančias instaliacijas, baidares papuošėme lemputėmis. Sutemus įspūdis buvo nepakartojamas“, – pasakoja M. Kikutis. Liepą „Upių kelias“ organizuos muzikinį plaukimą Merkiu. Anot VŽ pašnekovo, jo metu upės krantuose baidarininkus linksmins gyvos muzikos koncertai. Informaciją apie renginį žadama skelbti „Upių kelio“ ir Varėnos turizmo informacijos centro puslapiuose. Kiekvieną sekmadienį „Upių kelias“ organizuoja plaukimą šimtu baidarių nuo Puvočių iki Merkinės. Anot M. Kikučio, 2–3 valandų žygis skirtas visiems, bet labiausiai – neturintiems kompanijos, su kuo plaukti. Finišavus visi kviečiami pasistiprinti pas Vytarą Radzevičių, Merkinės dvarvietės vystytoją, UAB „Merkinės muilo fabri-

kas“ („Pasaulio puodai“) vadovą, žurnalistą ir keliautoją.

Prie piliakalnio Šalia Merkinės piliakalnio veikiančiame „Merkinės fabrike“ įkurta užkandinė po atviru dangumi ir restoranas „Kepsnių cechas“. Abiejų virtuvės dirba tik savaitgaliais. Pasak V. Radzevičiaus, užkandinė – tai vasarą veikiantis kiemas „Beer garden“, siūlantis pasaulyje populiarų, mūsuose dar neprigijusį (arba jau pamirštą) gatvės maistą. Restorano meniu kitoks. Jame šeimininko siekis – ne egzotika, bet vietos ūkininkų produkcija. „Restorane siekiame trumpiausios įmanomos maisto tiekimo grandinės. Jautieną, daržoves tiekia Varėnos rajono ūkininkai. Smidrų ką tik atsivežėme iš Marcinkonių. Praėjusią savaitę jų meniu dar neturėjome, nes planuotas derlius nušalo po netikėtų snygių balandį“, –aiškina V. Radzevičius. Jis pabrėžia, kad „Merkinės fabrikas“ veikia ne tik gastronomine, bet ir kultūrine kryptimi, todėl kiekvieną metų ketvirtį čia organizuojama kokia nors šventė. Ne viena jau prigijo ir net atgijo Merkinėje, pavyzdžiui, 1935 m. rengtas ir per 10.000 dalyvių sutraukęs Dzūkijos senovės dienų festivalis. Dabar jis vadinasi „Samanos“ ir vyksta rugpjūtį. Anot V. Radzevičiaus, rengiamose mugėse jie vengia perpardavinėtojų ir stengiasi pakviesti amatininkus, kurie retai sutinkami kitose tautinių amatų mugėse – „kad pardavėjų darbai būtų kuo originalesni, kad žmonės turėtų ką naujo pamatyti ir įsigyti“. Bet ne visos šventės Merkinėje – mugės. Neseniai čia vyko Jorės pavasario šventė; artimiausias kitas renginys, „Opera su džinsais“, numatytas birželio 22 d. Operos atlikėjai dėvi džinsus, to paties prašoma ir iš žiūrovų. Populiarus renginys yra atviras, registruotis nereikia.

Vietoj ūkio – lenktynių trasa Agnė Vaitkuvienė, LKTA vadovė, atkreipia dėmesį, kad nors kaimo turizmo sodybose siūlomų paslaugų paletė vis įvairesnė, tačiau mažėja tokių, kuriose šeimininkai augintų gyvulius ar gyvūnus ir siūlytų su jais susijusių edukacijų. „Labai rekomenduoju apsilankyti tokiuose ūkiuose, nes ši galimybė vis retesnė“, – pataria pašnekovė. Tokią tendenciją iliustruoja Vidmanto Permino įkurtas „Auto moto parkas“ Trakų rajone – automobilių lenktynių trasą verslininkas įrengė įsigytose buvusio ūkio valdose – žemę pirko iš ūkininko kartu su jo

• „Ūkininkas dosniai dalijo gyvulininkystės patarimus, bet aš jau žinojau, kad čia vystysiu automobilių lenktynių verslą“, – sako Vidmantas Perminas, aktyvaus poilsio komplekso „Auto Moto Parkas“ įkūrėjas. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

gyvuliais ir turima technika.

„Ūkininkas dosniai dalijo gyvulininkystės patarimus, bet aš jau žinojau, kad čia vystysiu automobilių lenktynių verslą“, – kalba V. Perminas. Lenktynių trasoje galima vairuoti savo arba išsinuomoti čia esantį automobilį – nuomojami sportiniai ir paprasti automobiliai lenktynėms, yra du „Monster truck“ – visureigiai milžiniškais ratais.

„Tai, ką mes darome, yra ne lenktynių sportas, o pramoga, paremta lenktynių sportu. Čia visiškai atsipalaiduoja net ir nevairuojantys ekstremaliai. Visi gali važiuoti savo greičiu ir negailėti automobilio, nes už jį vairuotojas neatsako“, –paaiškina pašnekovas. Anot jo, kiekvieno nuomojamo automobilio būklė skirtinga – tai ne lenktyniniai bolidai, o vadinamieji „šrotai“ – automobiliai, kurie dar važiuoja, bet nebeturi galiojančios techninės apžiūros. V. Perminas neslepia, kad jie čia atvežami „numirti“, komandinės varžybos tokiais automobiliais – viena populiariausių pramogų trasoje.

Menai ir talentai kaime Tokių ekstremalių pramogų „Atvirų dienų kaime“ programoje nėra daug. Dažniausia siūloma veikla – amatų edukacija ir produkcijos degustacija. Pavyzdžiui, Dargužių amatų centre, Varėnos rajone, vyksta iki 30-ies skirtingų edukacijų. Kita vertus, ne visi kaimo turizmo verslininkai turi platų pramogų meniu, kai kurie siūlo vieną paslaugą, ir klientų netrūksta. Pavyzdžiui, Darius Glušauskas, „Nemuno kranto užeigos“ Nemunaityje ant Nemuno kranto įkūrėjas, savo užeigą atidarė pradėjęs gaminti Taškento šventinį plovą. Plovo užsakymų šefas turi keliems mėnesiams į priekį. Anot jo paties, kol išmoko gerai paruošti šį patiekalą, užtruko beveik dvejus metus. Vien atrasti tinkamus ryžius buvo ilgas ir daug praktikos reikalaujantis procesas.

LKTA vadovė per „Atvirų durų kaime“ savaitgalį rekomenduoja aplankyti ir ypač ramiose vietose veikiančias sodybas. Viena tokių – etnografinė sodyba „Šilas“ Maksimonių kaime, netoliese Merkinės, jos šeimininkai supažindins su amatais ir pakvies pasižvalgyti po apylinkes.

„Atvirų dienų kaime“ dalyviai ir jų programos skelbiamos puslapyje „Atostogos kaime“. Organizatoriai rekomenduoja į užsiėmimus sodybose užsiregistruoti iš anksto.

„Vyno

dienose“ – ir lietuviškos vyndarystės proveržis

BEATRIČĖ LAURINAVIČIENĖ  beatrice.laurinaviciene@verslozinios.lt

Gegužės 10 ir 11 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, rengiama gėrimų paroda „Vyno dienos“. Bendroje jos erdvėje gėrimus pristatys gamintojai ir platintojai, edukacinėje dalyje numatyta per 30 degustacijų, pristatymų, apdovanojimų.

Nuo 2005 m. vykstančios „Vyno dienos“ ilgainiui įsisiūbavo į didžiausią gėrimų parodą Baltijos šalyse, joje alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus bei gurmaniškus produktus pristato platintojai ir gamintojai iš Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Austrijos, Bulgarijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, kitų šalių. Pasak vyno eksperto Arūno Starkaus, parodą organizuojančio „Vyno klubo“ steigėjo, šiemet joje dalyvauja Lietuvos vyno platintojai „Bottlery“, „Vynoteka“, „Vyno klubas“, „Prike“, IKI, „Tridens“, „Aibė“. Taip pat – specializuoti vietiniai nacionalinio vyno pardavėjai: Armėnijos vyną į Lietuvą vežanti „Gadara“, Sakartvelo – „Qvevri Wine“, Moldovos –„Wine and Wood“.  Tradiciškai, platintojų stenduose dirbs vyninių bei kitų gėrimų gamintojų atstovai. Anot rengėjų, į parodą atvyksta būrys dalyvių iš svarbiausių vyną gaminančių šalių, tad verta aplankyti nacionalinius stendus „Winetrade Austria“, Bulgarijos vyno eksporto asociacijos ir kt. Lietuviškų gėrimų gamintojai prisistatys Nacionaliniame stende.

Pirmiau – edukacija Gėrimai bus degustuojami ir 4-ose atskirose salėse, kur teminius seminarus ir degustacijas ves ekspertai. Tarp numatytų paskaitų – „Natūralūs vynai: klasika ar pankrokas?“, „Senieji ir naujieji alaus stiliai“, „1855 Bordo Grands Cru Classés“, „Degustacija su geriausiu Sakartvelo someljė“, „Šampano iš Grand Cru ir Premier Cru kaimelių degustacija“ ir kt.  Prieš 18 metų „Vyno dienos“ buvo sumanytos kaip edukacinis renginys ir savo idėjos nepametė ligšiol – paroda veikia pagal saikingo vartojimo aso-

„Vyno dienos“ buvo sumanytos kaip edukacinis renginys ir savo idėjos nepametė ligšiol.

ciacijos „Wine in Moderation“ rekomenduojamas taisykles ir skatina stenduose dirbančius ekspertus padėti lankytojams plėsti savo žinias. Neatsitiktinai pirmą kartą dalyvaujantieji kviečiami parodą pradėti nuo joje vykstančių Lietuvos someljė mokyklos „Degustavimo pradžiamokslio“ paskaitų.

Pirmosios „Vyno dienos“, pavadintos vyno švente, įvyko 2005-ųjų gegužę Šiuolaikinio meno centre. Tuomet Rasa Starkus, „Vyno klubo“ direktorė, pristatydama renginį sakė: „Vyno šventė rengiama ne norint pagirdyti mases vynu, o suteikti žmonėms galimybę jo paragauti, pažinti, sužinoti apie juos.“

Dabar R. Starkus primena, jog parodoje gėrimais nėra prekiaujama, o jaunesni nei 20-ies metų lankytojai į „Litexpo“ nebus įleidžiami.

Geriausi iš Lietuvos

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos vyndarių gretos gana sparčiai tankėja, tai rodo ir vienas svarbesnių „Vyno dienų“ akcentų – Lietuvos someljė asociacijos (LSA) organizuojami Lietuvos vyno ir midaus čempionato apdovanojimai.

Anot Armino Darasevičiaus, LSA prezidento, šiemet pusšimtis profesionalių vyndarių ir mėgėjų čempionatui pateikė per 160 lietuviškų vynų, sidrų ir midų. Beveik pusė jų buvo verti aukso, sidabro, bronzos medalių.

„Lietuvos vyno industrija sparčiai evoliucionuoja. Ypač stebina kasmet gerėjanti vynuogių vyno kokybė, ir sykiu auganti vynuogių veislių, kurios Lietuvoje sugeba sunokinti uogas, įvairovė“, – sako A. Darasevičius.

Ramūnas Pilvelis, Lietuvos

vynuogininkų asociacijos prezidentas ir įmonės „Vitis“ savininkas, skaičiuoja, jog per pastaruosius metus Lietuvoje pasodinta per 100 ha vyninių vynuogių veislių. Didžiausi vynuogynai užima 2,5–4 ha plotą ir jau pradeda duoti derlių. Vietos vyndariai savo produkciją pristatys Lietuvos vyndarių stende. Ernesta Palubinskienė, parodos vadovė, vardija, jog jų sąrašą šiemet papildys „Geri metai“, „Ilzenbergo dvaras“, „Vyno kerai“, „Šušvės midus“, „Saulės midus“, kiti gamintojai.

Balsuoti ne tik už vyną

VŽ rašė, jog šiemet paroda plačiai nuskambėjo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dėl ambicingo šūkio „Balsuok už vyną“, kurį organizatoriai pasirinko dėl parodos datos sutapimo su prezidento rinkimais. Ne tik prezidento – ateinantį gegužės savaitgalį vyks ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, ir „Eurovizija“.

Tačiau lauko reklamos kompanija maketą su tokiu šūkiu atmetė, nors jis, anot organizatorių, „skatina ne vartojimą, o pasirinkimo laisvę, drąsą į vyną pažiūrėti kaip į kultūrinį, ekonominį, žemės ūkio, gastronominį reiškinį“.

Kadangi parodos šūkis kviečia balsuoti, joje įvyks ir tikras balsavimas: lankytojai bus kviečiami išrinkti, kada Lietuvoje būtų galima švęsti Nacionalinę vyno dieną.

Pasak A. Starkaus, „pasaulis turi tarptautinę vyno dieną, vyną gaminančios šalys švenčia ir savo nacionalinę vyno dieną. Lietuva jau yra vyno gamybos šalis, tad pats laikas ir mums į kalendorių įsitraukti šioje sferoje dirbančius žmonės ir jų kūrybą primenančią datą“.

Idėjos sumanytojai siūlo rinktis iš trijų dienų: spalio 24-osios, Lietuvoje tą dieną buvo išduota pirmoji mažojo vyndario licencija; gruodžio 7-osios, kai Lietuva Europos Sąjungos buvo pripažinta vynuogininkystės šalimi; lapkričio 12-osios – lietuviškų vynuogių veislių selekcininko Antano Gailiūno gimtadienio.

Parodos atidarymas penktadienį, gegužės 10 d. 12 val. „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, programa – „vynodienos.lt“.

2024 m. GEGUŽĖS 9 D.

Nr. 19 (5402)

PASKUTINIS PUSLAPIS

• Europos vandenilio banko konkurso nugalėtojos

„Fuella“ 117 MW galios ekologiška vandenilio ir amoniako gamykla Norvegijoje.

BENDROVĖS VIZUALIZACIJA.

Pasiektos kainos yra stulbinamai mažos, o mažiausia jų –vos 0,37 Eur už kilogramą.

Paskatos vandenilio projektams vartojimo neišjudina

Praėjusią savaitę paskelbtame pirmajame ES Europos vandenilio banko (EVB) subsidijų aukcione septyniems ekologiško vandenilio projektams, kurių bendra elektrolizės galia siekia 1,5 GW, iš viso skirta 720 mln. Eur.

Pirmą kartą surengtame aukcione, kuriuo siekta „sumažinti kainos atotrūkį“ tarp ekologiško vandenilio ir to, kuris gaminamas naudojant iškastinį kurą, pasiūlytos stebėtinai mažos kainos.

Pasiektos kainos yra stulbinamai mažos, o mažiausia jų – vos 0,37 Eur už kilogramą.

TAUTVYDAS LUKAŠEVIČIUS tautvydas.lukasevicius@verslozinios.lt

Kasdien tik „Verslo žinių“ prenumeratoriams skirtą turinį pateikiame „Verslo žinių“ portale vz.lt rubrikoje vz.lt/premium

Jei prenumeratoriaus kodo neturite, nepavyksta prisijungti ar kiekvieną darbo dienos rytą el. paštu negaunate VŽ „Premium“ naujienų santraukos – susisiekite el. paštu prenumerata@verslozinios.lt

Trys aukciono laimėtojai yra Ispanijoje, dar du – Portugalijoje, po vieną – Suomijoje ir Norvegijoje, skelbia Europos Komisija (EK).

Kiekvienas laimėtojas gaus nuo 8 iki 245 mln. Eur, priklausomai nuo pasiūlymo apimties ir laimėjusio kainos pasiūlymo už kilogramą pagaminto vandenilio.

Pavyzdžiui, 500 MW galios „Catalina“ projektas Ispanijoje gaus 230 mln. Eur už per dešimt metų pagamintą 480.000 tonų vandenilio po 0,48 Eur už kilogramą, o 60 MW galios „El Alamillo“ projektas gaus 24 mln. Eur už per tą patį laikotarpį pagamintą 65.000 tonų vandenilio po 0,38 Eur už kilogramą.

Du didžiausi projektai yra pramoninio masto, jų galia siekia 500 MW, o mažiausio projekto galia – 35 MW. Iš viso pagal laimėjusius projektus per dešimt metų bus pagaminta 1,58 mln. tonų ekologiško vandenilio, kuris bus naudojamas plieno, trąšų ir cheminių medžiagų gamyboje ir patenkins jūrų transporto sektoriaus paklausą.

7 projektai

Didžiausias projektas, kuriam buvo skirtos subsidijos, yra pirmasis 500

MW galios „Catalina“ žaliosios vandenilio ir amoniako gamyklos, esančios netoli Andoros miesto (nepainioti su netoliese esančia to paties pavadinimo valstybe) Ispanijos šiaurės rytuose, etapas, rašo hydrogeninsight.com. Konsorciumas „Renato PtX“, kurį sudaro dujų perdavimo sistemos operatorius „Enagas“, elektros ir dujų įmonė „Naturgy“, trąšų gamintoja „Fertiberia“ ir Danijos fondų valdytojas ir plėtotojas „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP), pirmajame 2,35 mlrd. Eur vertės etape numato per metus pagaminti 84.000 tonų ekologiško vandenilio ir 247.000 tonų amoniako. Elektrą gamins 504 MW sausumos vėjo parkai ir 571 MW saulės parkai. „Catalina“ taip pat turės 300 tonų vandenilio saugyklą ir 221 km ilgio vandenilio vamzdyną į „Fertiberia“ trąšų gamyklas.

Savo ruožtu Portugalijoje pirmajame 1 mlrd. Eur vertės 500 MW galios MP2X žaliojo vandenilio ir amoniako projekto etape per metus bus pagaminama apie 50.000 tonų žaliojo vandenilio, kuris bus tiekiamas į vietinį gamtinių dujų tinklą dujas sumaišant, ir 300.000 tonų žaliojo amoniako, kuris bus naudojamas jūrų transporte ir trąšų gamyboje.

Apie Sineso uoste statomą MP2X gamyklą 2022 m. balandžio mėn. pirmą kartą paskelbė Portugalijos vystytoja „Madoqua Renewables“, Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Power2X“ ir jau minėta CIP.

Energija projektui bus tiekiama iš maždaug 1,1 GW vėjo ir saulės energijos parkų.

Mažiausiai žinoma apie kitą subsidijavimą gavusį Portugalijos projektą. 200 MW vysto „Petrogal“, Portugalijos energetikos milžinės „Galp“ antrinė naftos perdirbimo įmonė, atsakinga ir už vandenilio verslą.

Praėjusiais metais „Galp“ pradėjo 100 MW galios protonų mainų membranos (PEM) elektrolizės projektą savo naftos perdirbimo gamykloje Sineso mieste, kuris yra didžiausias Portugalijos pilkojo vandenilio, gaminamo iš iškastinių dujų, vartotojas.

Tikimasi, kad iki 2030 m. „Galp“ bent 42% rafinavimui skirto vandenilio pasigamins iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ketvirtasis laimėtojas yra Norvegijoje.

„Skipavika Green Ammonia“ (SkiGA) projektą plėtoja mažai žinoma Norvegijos kūrėja „Fuella“, įsteigta 2020 m. Projekto interneto svetainėje nurodoma, kad pagal šią schemą bus įrengtas 130 MW galios elektrolizės įrenginys ir per metus bus pagaminama 100.000 tonų ekologiško amoniako.

Tikimasi, kad „SkiGA“ gamykla, kurios kapitalinės išlaidos sieks 361 mln. USD, bus pradėta eksploatuoti 2026 m.

Savo ruožtu 2021 m. įkurta suomių bendrovė „Nordic Ren-Gas“ planuoja statyti 90 MW galios ekologiško vandenilio elektrolizės įrenginį naujoje integruotoje vandenilio, sintetinio metano ir centralizuoto šildymo gamykloje Lahtyje, pietų Suomijoje Ji laimėjo konkursą, pateikusi mažiausią iš visų pasiūlymų – 0,37 Eur/kg, o tai reiškia 45 mln. Eur subsidiją per dešimt metų.

Planuojama, kad kartu su Suomijos komunalinių paslaugų įmone „Lahti Energia“ kuriamoje gamykloje per metus bus pagaminama 12.000 tonų ekologiško vandenilio, kuris bus naudojamas sunkiajam transportui ir e. metano gamybai.

Dar du mažesni vandenilio gamybos projektai bus vystomi Ispanijoje, bet informacijos apie jos kol kas yra labai mažai.

Reiktų didesnių mokesčių

Sunkusis transportas, trąšos, naftos perdirbimas, plieno gamyba – šių sektorių dekarbonizacija turėtų didinti ekologiško vandenilio paklausą. Plienas yra vienas iš sunkiai įveikiamų sektorių, kuriame išmetamų teršalų kiekiui mažinti būtų galima naudoti ekologišką vandenilį, tačiau nauja „Rystad Energy“ analizė įspėja, kad nepaisant milijardų eurų žadėto finansavimo bandomiesiems projektams, Europai gali būti sunku pakeisti plieno gamybą ekologiškesnėmis alternatyvomis.

„Ilgalaikiam ekologiško plieno ekonominiam gyvybingumui, palyginti su pilkuoju plienu, kuris gaminamas naudojant iškastinį kurą, iškilo rimtas pavojus, nes ekologiškos medžiagos kaina už toną yra iki 1.000 Eur didesnė nei taršios alternatyvos“, – įspėja analitikai.

Pasak ataskaitos, norint panaikinti atotrūkį, reikėtų nustatyti maždaug 500 Eur už toną anglies dioksido (CO2) mokesčius, t. y. gerokai padidinti dabartinį 60 Eur už toną mokestį.

Šiuo metu Vokietija jau pasiūlė daugiau kaip 6,8 mlrd. Eur plieno gamintojams „Thyssenkrupp“, „Salzgitter“, „Stahl-Holding-Saar“ ir „ArcelorMittal“, kad jie gamintų tiesiogiai redukuotą geležį (DRI), iš pradžių naudodami gamtines dujas, o paskui pereitų prie ekologiško vandenilio.

Tačiau, nepaisant šių subsidijų, analitikai įspėja, kad atsinaujinančiu vandeniliu pagrįsta plieno gamyba Vokietijoje bus daug brangesnė nei DRI importas iš užsienio ir jo perdirbimas į žaliąjį plieną naudojant elektros lanko krosnį. Suskaičiuota, kad net atsižvelgiant į transportavimo išlaidas, importas būtų 25–30 USD už toną geležies pigesnis.