20230615

LAISVALAIKIS Futbolas visada buvo mano pirmoji meilė

Teisės aktų

tvanas

POLITIKA 23.000 REGLAMENTAVIMO POKYČIŲ PER METUS

Nuo 2020 m. Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta per 23.000 teisės aktų pakeitimų, daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, rodo „Infolex“ teisinės informacijos sistemos duomenys. Dėl gausos nukenčia teisės aktų kokybė, o verslui ir visuomenei prisitaikymas prie naujų taisyklių kainuoja vis daugiau pastangų bei sąnaudų. Ekspertai beria patarimų, kaip gelbėtis nuo pokyčių tvano, institucijos strategijos neturi.

8–9 p.

Visuomenė ir verslas nebespėja gyventi pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus.

PASAULIS

Rusija

Tarptautinių sankcijų slegiamas Rusijos ūkis priverstas ieškoti resursų šalyje, pramonė spaudžiama patenkinti karines ambicijas. Tačiau agresiją prieš Ukrainą pradėjusioje valstybėje ne tik trūksta darbo jėgos, bet ir vyksta protų nutekėjimas. Vienintelis likęs šiaudas –Azijos rinka.

14–15 p.

VADYBA

Lėtėjant ekonomikai, darbuotojai stipriau ima vertinti savo darbo vietą. Atrodytų, lūkesčiai dėl atlyginimo irgi turėtų mažėti – daugelyje sektorių taip ir yra. Vis dėlto kai kurie specialistai tikisi uždirbti kur kas daugiau nei anksčiau, nors pagrįsti tokį norą sugeba ne kiekvienas. 22–25 p.

GALVOJANTIEMS SAVO GALVA

38–39 p.

• Gary Neville’is, buvęs „Manchester United“ žaidėjas.

SAVAITĖS SKAIČIUS

50%

• Tiek 2022 m. ES įmonių susitikimus rengė nuotoliu.

38,3%

• Tiek 2022 m. įmonių Lietuvoje susitikimus rengė nuotoliu.

ŠALTINIS: EUROSTATAS.

VŽ NUOMONĖ NEVERTA TIKĖTIS, KAD LIETUVA BUS ŽEMŲ KAŠTŲ ŠALIS

Kam pramonei didesni marškinėliai

Kaip sako vieno stambaus verslo savininkas, gamybininkai gali dirbti ir dėvėdami ankštus žemų sąnaudų marškinėlius, tik jausmas, kai visur spaudžia ir veržia, nekoks. O ir anksčiau ar vėliau tokie marškinėliai plyš.

Taip jis kalba ne apie būtinybę taupyti, o apie pasenusį mąstymą, kad pirkdamas prastesnės kokybės žaliavas ar mokėdamas minimalų atlyginimą savo darbuotojams konkurentus paguldysi ant menčių.

Lietuva šiuo metu yra praradusi didelę dali konkurencingumo užsienio šalyse, o nuo to priklauso ir šalies eksportas, ir pajamos. Tai tiesa. Visgi gelbėjimo ratas nėra nei nelegaliai iš Rytų gabenamos žaliavos, nei minimali ar dar mažesnė alga.

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, išvardina tris konkrečius punktus, ko reikia: sudaryti gerai apgalvotas sąlygas įsivežti darbuotojų iš kultūriškai mums artimų šalių, kitų valstybių pavyzdžiu fiksuoti žaliavų bei energetikos kainas ir sudaryti palankias galimybes skolintis.

Anot jo, verslui padėtų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės priemonės ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimai, kad įmonės galėtų lengviau investuoti į pažangias technologijas, imtis inovaty-

Didmiesčiuose gali likti tik biurai, o pramonė ilgainiui ieškos kur pigiau.

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

vių produktų. Skolinantis be įkeitimo ir pigiau negu iš banko, rizika perkelti verslą ant naujų bėgių būtų mažesnė. Kitaip tektų kraustytis kur pigiau, įspėja kai kurių bendrovių vadovai.

Beje, Estijos verslo spaudoje taip pat pasigirsta nuogąstavimų, kad karui Ukrainoje pasibaigus šalyje liks mažiau gamintojų – dalis įmonių planuotų persikraustyti į Ukrainą. Tačiau dar labiau baiminamasi, kad tūkstančiai valstybėje dirbančių ukrainiečių pasuks namo ir jų darbo vietos liks tuščios.

Lietuvos pramonininkai taip pat pabrėžia, jog pabėgėliai iš Ukrainos kurį laiką pasotino nusekusią darbo rinką, o geri finansiniai praėjusių metų rezultatai yra ir daugiau kaip 30.000 mūsų šalyje dirbančių ukrainiečių nuopelnas.

Kalbama ir apie tai, kad miestai gamybai tapo per brangūs.

„Nekilnojamojo turto kainos tokios, kad nuomotis greitai bus pajėgūs tik aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys verslai. Didmiesčiuose gali likti tik biurai, o pramonė ilgainiui ieškos kur pigiau“, – svarsto pramonininkų vadovas.

Pasak jo, norinčioms persikelti įmonėms pritraukti galėtų būti panaudoti regionų plėtrai skirti pinigai, tai būtų

Ukrainos mūšio lauke išbandyta ir ginkluota vakarietiška karine technika armija reikšmingai sustiprins Europą kariniu požiūriu. (...) Ukrainiečiai nebijo, tad ir mes nebijokime imtis ryžtingų veiksmų. Putino diktatorystė nėra jėga, laisvė yra jėga.

prasminga. O Vyriausybė bus priversta priimti vienus ar kitus sprendimus, jeigu sieks skatinti ekonomikos augimą.

Apie tai, kad valdžia turėtų sukrusti, kalba ir inžinerinės pramonės atstovai, nors šį pramonės sektorių prasidėjusi recesija ir gamybos užsakymų mažėjimas kol kas apeina šonu. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos nariai įspėja, kad padėtis trapi, todėl dabar būtina atkreipti dėmesį į tai, kas leistų ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti.

Vardindami svarbiausius dalykus verslininkai lenkia pirštus. Pirma, dėmesys tiksliesiems mokslams. Antra, visos švietimo sistemos perorientavimas į kokybiškų paslaugų teikimą ir švietimo sistemos įstaigų papildomas skatinimas už kokybinius rezultatus. Trečia, sudaryta galimybė su ES finansavimu, valstybės garantijomis ir pan. investuoti gamintojams į technologinį atnaujinimą. Nes pagal tai jau atsiliekame nuo Rytų ir Vidurio Europos šalių. O tikėtis, kad Lietuva bus žemų kaštų šalis, neverta. Psichologiniai veiksniai smarkiai veikia ekonomikos eigą, teigia ekspertai. Jeigu įmonėms sekasi prasčiau negu jų kaimynėms už tvoros, tai gali tapti stabdžiu ekonomikai. Pavyzdžiui, estai savo gamintojams pataria garsiai pasidžiaugti net mažais dalykais. Kitam tai gali būti žinia, kaip rasti išeitį nepalankioje situacijoje.

• Rasa Juknevičienė, europarlamentarė. ŠALTINIS:

KOMENTARAS

Ekonomikos kraujas ir deguonis

Praėjusių metų pagrindinė Europos ekonomikos problema buvo energijos trūkumas ir jos kaina. Dėl sėkmės (šiltos žiemos) ir pastangų (investicijų ir vartojimo ribojimo) juodžiausių scenarijų pavyko išvengti. Gamtinių dujų saugyklų užpildymas rekordiškai aukštas, jų kaina nukrito iki vidutinio pastarojo dešimtmečio lygio, daugelis apie energetikos krizę jau pamiršo.

Ekonomikos kraujotakos sutrikimai atkurti, bet, deja, matome jau kitą problemą –deguonies trūkumą. Europos centrinio banko (ECB) keliamos palūkanos veikia lėtai ir dar tik pradeda neigiamai veikti gyventojus ir įmones. ECB vykdoma komercinių bankų apklausa rodo, kad jau nuo praėjusių metų pabaigos vis didesnė dalis jų griežtina kreditavimo sąlygas. Ta pati apklausa atskleidžia, kad mažėja ir bendrovių, ir gyventojų noras skolintis – tam įtakos tikriausiai turi ir pinigų kaina, ir atslūgęs noras įsigyti būstą, ir apskritai padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų.

Pavasarį JAV nuvilnijusi bankų nemokumo bangelė ne tik pasėjo nerimą finansų rinkose, bet ir dar labiau prislopino daugelio bankų norus bei galimybes didinti paskolų portfelius. Ir JAV, ir daugelyje Europos valstybių kredito impulsas – paskolų portfelio augimo pokytis – šiuo metu jau yra neigiamas.

Turbūt nestebina tai, jog istoriniai duomenys rodo, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp kredito impulso ir BVP pokyčio.

Turint omenyje, kad Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 80% BVP, akivaizdu, kad mūsų įmones veikia kreditavimo tendencijos ne tik Lietuvoje, bet ir eksporto rinkose.

ĮŽVALGA

Žinoma, čia galima pasidžiaugti, kad Lietuvos bankų likvidumo, kapitalo pakankamumo ir pelningumo rodikliai yra vieni aukščiausių Europoje. Tai leidžia Lietuvoje veikiantiems bankams nemažinti kreditavimo apimties. Pastarąjį dešimtmetį išduodamų naujų paskolų srautas gyventojams ir įmonėms (apimantis ir senų paskolų refinansavimą) siekė apie 1,1 mlrd. Eur per ketvirtį. Pastaraisiais metais ši suma išaugo iki 1,5 mlrd. Eur, neatslūgo ir šiemet. Deguonies trūkumu kol kas niekas nesiskundžia.

Pasidžiaugus galima pažiūrėti, kaip į

iššūkius finansų sistemoje reagavo skirtingos valstybės. Palūkanų normoms kylant daug kam nematytu tempu į senokai neregėtas aukštumas, daugelis bankų susidūrė su dvejopa problema

– nuvertėjo jų balanse turimos obligacijos ir padidėjo blogųjų paskolų dalis

(ypač komercinio NT). Į bankų sistemos subraškėjimą JAV centrinis bankas reagavo akimirksniu – aktyvavo turimus ir sukūrė naujų priemonių, sustiprinusių bankų likvidumą ir mokumą, nerimas dėl bankų sistemos stabilumo greitai atslūgo. ECB irgi jautė, kad euro zonos komerciniai bankai susidurs su panašia problema, dėl to nusprendė, kad ir toliau mokės palūkanas už komercinių bankų perteklinius indėlius, laikomus ECB, taip padidindamas bankų grynąsias palūkanų pajamas, sustiprindamas jų pelningumą bei kapitalo pakankamumo rodiklius. Lietuvoje veikiantys bankai veikė efektyviau ir su tokiomis problemomis nesusidūrė – vyraujant neigiamoms palūkanoms pervertintų valstybių skolos vertybinių popierių neprisipirko, o paskolų portfelio kokybė išliko išskirtinai gera. Bet čia priėjo Kindziulis ir tarė – čia viršpelnis, nenusipelnėte, atiduokite. Nepaisydami tarptautinių institucijų (ir TVF, ir to paties ECB) įspėjimų, Lietuvos politikai pasielgė priešingai, nei elgėsi Vakarų valstybės, – sukūrė eksperimentinį mokestį, kuris apkarpys bankų kapitalo pakankamumo rodiklius. Mažesnis bankų kapitalas ir prastesni kapitalo pakankamumo rodikliai turi tiesioginės įtakos jų galimybėms išduoti naujas paskolas verslui ir gyventojams. Nejuokingo anekdoto pabaiga.

Belieka tikėtis, kad taip nebuvo atverta Pandoros skrynia, o ateityje politikai nekartos eksperimento, kai valstybės biudžeto spragos užkaišomos padidinant mokesčius įmonėms, kurios, kieno nors subjektyvia nuomone, jau „uždirbo per daug“.

Ar ECB gali išsivaduoti iš savo paties spąstų?

Dabar daugelis pripažįsta, kad dauguma centrinių bankų nepakankamai įvertino infliacijos grėsmę, vis laikydami ypač žemas palūkanų normas ir masiškai pirkdami turtą per visus 2021 m. ir 2022 m. pradžioje. Laimei, pagaliau pakeitę kryptį, bankai pademonstravo išskirtinį ryžtą – Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normas pakėlė 375 baziniais punktais per mažiau nei metus. Tačiau paaiškėjo, kad pakeisti masinio obligacijų pirkimo politiką sunkiau, nei atrodo. Dešimtmetis kiekybinio skatinimo (QE) smarkiai išdidino ECB balansą, sukūrė likvidumo perteklių ir taip įkalino politikos formuotojus spąstuose, iš kurių šiems nepavyksta ištrūkti.

Didžiausias ECB balansas – beveik 9 trln. Eur – buvo 2022 m.; tada įsigytų obligacijų suma prilygo apie 56% euro zonos BVP. Nors bankas baigė vykdyti grynuosius vertybinių popierių pirkimus 2022 m. liepą, o dėl apkarpytos paramos, kurią jie galėjo gauti iš tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO), jiems reikėjo grąžinti didžiules sumas, perteklinis likvidumas bankų sistemoje vis dar siekia maždaug 4 mlrd. Eur.

Tiesa, kovą ECB pradėjo mažinti reinvestuojamą sumos, gautos iš vertybinių popierių, suėjus jų išpirkimo terminui, dalį 15 mlrd. Eur per mėnesį. Po gegužės 4 d. vykusio valdančiosios tarybos susirinkimo ECB tikisi nuo 2023 m. liepos balansą mažinti 25 mlrd. Eur kas mėnesį. Vis dėlto, turint omenyje ECB turimų obligacijų mastą, toks kiekybinis griežtinimas (QT) atrodo kaip tikrų tikriausia homeopatija. Dabartiniu tempu turto pirkimo programą sumažinti iki nulio užtruks apie 15 metų.

Iš šių problemų išryškėja esminis klausimas apie ECB palūkanų normų politikos

ir vertybinių popierių sandorių santykį. Kalbant apie palūkanų normų mažinimą visuminei paklausai skatinti, nulis yra žemutinė riba. Palūkanų normoms krentant žemiau nulio, atsiimti banko indėlius ir juos išsigryninti atrodo ekonomiškai patrauklus planas. Kita vertus, palūkanų normas galima kelti neribotai ir, kaip parodė pernykštė pinigų politika, oficialios palūkanų normos keitimas vėl tapo pagrindine centrinių bankų priemone.

Tačiau kokią įtaką naujajame kontekste turi obligacijų pirkimai ir pardavimai?

Papildomi grynieji vertybinių popierių pirkimai tik kliudytų grumtis su infliacija, užtat grynieji vertybinių popierių pardavimai sumažintų komercinių bankų perteklinį likvidumą. Tas pats pasakytina apie tokių specialiųjų priemonių kaip TITRO mažinimą. Išaugusios banko refinansavimo sąnaudos stiprins didinamos palūkanų normos antiinfliacinį poveikį.

Vis dėlto tokie svarstymai nėra priežastis skubiai nemažinti turimų grynųjų vertybinių

popierių metu, kai kiekybinio griežtinimo imamasi esant ypač dideliam pertekliniam likvidumui, nes reikia atsižvelgti ir į fiskalinę politiką. Fiskalinės paskatos, ypač aktyviai taikytos euro zonos ekonomikai stabilizuoti per pandemiją, o paskui per pastarųjų metų energetikos krizę, labai kliovėsi centrinių bankų vykdomais obligacijų pirkimais. Kiekybinis skatinimas iš esmės panaikino riziką, kad didelio valstybių deficito finansavimas reikšmingai pakels palūkanų normas.

Taigi ECB nenoras imtis smarkios kiekybinio griežtinimo politikos puoselėja viltis, kad fiskalinė politika toliau bus skatinamoji, o tai tiesiog pratęs per didelės infliacijos laikotarpį. Susiduriame su fiskaliniu dominavimu. Tačiau jei ECB savo portfelyje ir toliau laikys tiek daug obligacijų, per kitą krizę bus mažiau galimybių pasitelkti pinigų politiką. Kaip situaciją paveiktų kita didelė obligacijų pirkimo banga, jei centrinis bankas bus išsipūtęs kaip dabar? Galima drąsiai sakyti, kad į tai nebūtų malonu žiūrėti.

Centriniai bankai turi ištrūkti iš šios situacijos, saugodami savo pačių nepriklausomybę ir patikimumą. Problemą pasunkina tai, kad ECB, masiškai pirkdamas obligacijas, išlaikė smarkiai prasiskolinusių valstybių narių išleistoms obligacijoms taikomas palūkanų normas žemas, taigi šių šalių vyriausybės nebuvo taip spaudžiamos konsoliduoti valstybės biudžeto.

Rasti tinkamą pusiausvyrą tarp palūkanų normų politikos ir kiekybinio griežtinimo nebus lengva. Tačiau, priimdami sprendimus, centriniai bankai turėtų susitelkti į savo pagrindinę pareigą išlaikyti kainų stabilumą. Tai bus geriausias būdas nusikratyti į jų nepriklausomybę besikėsinančių grėsmių.

• Šarūnas Knieža

ALTERNATYVAUS FINANSAVIMO BENDROVĖS „FACTRIS“ RIZIKOS VADOVAS

Kiekvienai įmonei labai svarbu, kad pagal išrašytas sąskaitas numatomos gauti lėšos jas pasiektų laiku. Tačiau sąskaitų apmokėjimas, ypač ekonomikai sunkesniais laikais, dažnai ima vėluoti. Ko imtis verslui pastebėjus pirkėjo tendenciją atsiskaityti vėluojant?

Praktika rodo, kad kuo greičiau išsiųsite sąskaitas pirkėjams, tuo greičiau gausite pinigus. Nuo jūsų priklauso, ar sąskaitas faktūras pirkėjams siųsite kas mėnesį, ar iškart po to, kai suteikiamos paslaugos ar prekės. Apmokėjimą gausite greičiau, jei sąskaitą išsiųsite iškart įvykdę savo įsipareigojimą.

Sąskaitos bus apmokėtos greičiau, kai sudarysite sąlygas tai padaryti lengvai ir patogiai. Pagalvokite, kaip galite palengvinti sąskaitų apmokėjimo procesą. Pvz., į e. paštu siunčiamą sąskaitą faktūrą įtraukite aktyvią mokėjimo nuorodą, kad pirkėjas mokėjimą galėtų atlikti vienu paspaudimu. Taip pat sąskaitoje galite įdėti QR kodą, kuris nuves tiesiai į jos apmokėjimą. Be to, patartina turėti sąskaitas šalyse, kuriose yra jūsų klientai, kad jiems nereikėtų daryti tarptautinio pavedimo ir pildyti daugiau detalių.

Apgalvokite, kokios trukmės mokėjimo atidėjimo terminą iš tiesų norite taikyti. Verslo verslui (B2B) sektoriuje įprasta praktika suteikti kreditą pirkėjui, ypač jei jis įsigijo didelį kiekį produkcijos. Apsvarstykite, kokį mokėjimo atidėjimo terminą galite suteikti, kad nepritrūktumėte apyvartinių lėšų. Dar nesibaigus terminui, neužmirškite išsiųsti priminimų, kad pavedimą gautumėte laiku.

Dėl kiek dienų vėluojančio mokėjimo reikėtų susirūpinti, priklauso nuo sektoriaus ir kliento ryšio su pirkėju. Pvz., transporto sektoriuje yra toleruojamas tam tikras vėlavimas, paprastai iki 10–15 dienų, nes pirkėjas mokėjimo terminą dažnai skaičiuoja ne nuo sąskaitos išrašymo, o nuo originalaus CMR gavimo datos. Ir jei originalus CMR keliauja ilgiau, vadinasi, ir mokėjimas už suteiktas paslaugas galimai vėluos. Suklusti reikėtų, kai pasikeičia mokėjimų tendencija, pvz., anksčiau pirkėjas mokėdavo laiku, o dabar ima vėluoti. Tad reikėtų pasidaryti išsamesnę pirkėjo analizę ir įsivertinti, ar tai laikinas vėlavimas dėl, tarkim, sezoniškumo, ar ima strigti pirkėjo pinigų srautai ir prasideda didesnės mokumo problemos.

Skambutis pirkėjui padės išsiaiškinti situaciją. Jei po raštiško priminimo pirkėjas neapmoka sąskaitos, laikas išsiaiškinti to priežastį telefonu ar net nuvykus pas klientą. Jei paaiškėja, kad skolininkas vis dar nenori ar negali mokėti, laikas žengti kitą žingsnį, pvz., kreiptis į išieškojimo agentūrą arba antstolius, kad būtų pradėtas teisminis procesas. Praktika rodo, kad kuo greičiau kreipiesi dėl skolos išieškojimo, tuo didesnė tikimybė ją atgauti. Šiuos darbus vykdyti tiksliai ypač padeda taikomi automatizuoti ir griežti procesai, kai numatyta tvarka, atėjus tam tikrai vėlavimo dienai, atliekami pirkėjo informavimo, išieškojimo veiksmai.

Jei paslaugas suteikiate sudarydami ilgo bendradarbiavimo sutartis su savo pirkėjais, apsvarstykite dalinių sąskaitų faktūrų išrašymo galimybę ir sudarykite tikslų planą, pvz., išrašykite sąskaitą kas mėnesį už atliktus darbus arba padalinkite sumą į kelias dalis. Gausite dalį sumos greičiau ir nerizikuosite po kelių mėnesių sužinoti, kad pirkėjas negeba įvykdyti įsipareigojimų.

Parduokite savo sąskaitas faktūras faktoringo bendrovei ir gaukite mokėjimą greičiau, nelaukdami, kol jūsų pirkėjai apmokės sutartais terminais po mėnesio ar ilgiau. Šis procesas yra automatizuotas ir sąskaitas savarankiškai galite įkelti į sąskaitų finansavimo platformą bei paprastai per vieną darbo dieną gauti reikalingų lėšų.

• Dr. Nerijus Mačiulis „SWEDBANK“ VYRIAUSIASIS EKONOMISTAS

SAVAITĖS

AKTUALIJOS

• 2023 m. gegužės mėn. Kinijos apdirbamosios pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) buvo 48,8%, t. y.

0,4

proc. punkto mažesnis nei balandį, skelbia Kinijos statistikos tarnyba.

• Plačiau apie Kinijos ekonomiką skaitykite 14 p.

POLITIKA

Prezidentas tars ketvirtąjį metinį žodį

STASYS GUDAVIČIUS

stasys.gudavicius@verslozinios.lt

• Šis puslapis parengtas pagal trečiadienio rytą buvusią aktualią informaciją. Visas naujausias žinias sekite vz.lt.

metinį pranešimą. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Netrukus prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys metinį pranešimą. Daugiausia dėmesio jame turėtų būti skirta Rusijos agresijai Ukrainoje ir dėl to kylantiems saugumo užtikrinimo iššūkiams, pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat vidaus politikos aktualijoms, pirmiausia susijusioms su Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbo įvertinimu.

Valstybės vadovo metinis pranešimas Seimo plenariniame posėdyje planuojamas antradienį, birželio 20 d.

Tai bus jau ketvirtasis 2019-ųjų viduryje kadenciją pradėjusio G. Nausėdos metinis pranešimas ir trečiasis, skaitomas dabartinės kadencijos Seime, kuriame valdančiąją daugumą yra suformavusios trys centro dešinės partijos.

Be to, metinis pranešimas šįkart bus skaitomas likus vos keliems mėnesiams iki 2024 m. gegužę vyksiančių prezidento rinkimų kampanijos faktinės pradžios.

Apklausų lyderis G. Nausėda kol kas nėra oficialiai pranešęs, ar sieks perrinkimo antrai kadencijai. Atsakyti į šį klausimą jis žada 2023 m. pabai-

ĮVYKIAI PASAULYJE

UKRAINOS kariuomenė tęsia kontrpuolimą prieš šalies pietines ir rytines teritorijas užėmusias Rusijos pajėgas. Kad toks kontrpuolimas jau prasidėjo, praėjusį savaitgalį patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pirmąją kontrpuolimo savaitę ukrainiečiams pavyko atkovoti kelias gyvenvietes Donecko ir Zaporižios srityse. Tačiau Vakarų karo analitikai, vertindami gaunamą informaciją, atkreipia dėmesį, kad operacija vyksta labai sunkiai.

CHERSONO regione toliau slūgsta vanduo, čia daugiau kaip 600 kv. km žemių buvo užlieta rusams susprogdinus Kachovkos užtvanką ant Dnipro upės. Konstatuojama, kad potvynis privertė tūkstančius žmonių palikti namus, šimtams tūkstančių trūksta geriamojo vandens, regione imami registruoti choleros židiniai.

RAMSTEINO formato eilinis susitikimas šį ketvirtadienį vyks Briuselyje. Šis formatas vienija daugiau kaip pusšimtį NATO šalių ir partnerių, teikiančių karinę paramą Ukrainai.

NATO šalių gynybos ministrai susitiks birželio 15–16 d. Aljanso būstinėje. Bus diskutuojama apie liepos viduryje Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių

goje, kai iki rinkimų bus likęs maždaug pusmetis.

Politologai netiki, kad per šį metinį pranešimą bus tiesmukai pasisakyta dėl būsimo dalyvavimo rinkimuose. Esą dar per anksti.

Bet neabejojama, kad, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio vidines politines aktualijas, pranešime prezidentas pasisakys apie dabartinę susiklosčiusią situaciją ir greičiausiai įvertins I. Šimonytės Vyriausybės darbą bei ministrų kabineto galimybes dirbti toliau.

Pareigą valstybės vadovui skaityti metinį pranešimą numato Konstitucija. Joje teigiama, kad prezidentas „daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.

Pirmajame savo pranešime 2020-ųjų birželį G. Nausėda akcentavo Lietuvos tikslą būti teisinga, žalia, inovatyvia gerovės valstybe. Jis taip pat sakė, kad kuriant valstybę reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.

2021 m. antrajame savo metiniame pranešime prezidentas, be kita ko, tvirtino, kad „koronaviruso pandemija tapo ne tik visuomenės sveikatos, bet ir pasitikėjimo bei sugyvenimo krize“. Pasak jo, pandemijos krizė „aiškiai pademonstravo, kas yra atsakingas verslas“.

susitikimo darbotvarkę ir jo metu planuojamos patvirtinti deklaracijos galutinį tekstą. Šioje deklaracijoje, be kita ko, turėtų būti atspindėta, kokį bendradarbiavimo statusą NATO suteiks narystės Aljanse pasiprašiusiai Ukrainai, kokių papildomų veiksmų turėtų būti imtasi didinant rytinio flango apginamumą, kokie bus NATO valstybių įsipareigojimai dėl bent 2% BVP skyrimo gynybos reikmėms.

KARINĖS pratybos „Air Defender 23“ iki kito penktadienio vyksta Vokietijoje. Jose dalyvauja 10.000 karių ir 250 orlaivių iš 25 šalių. Pratybose reaguojama į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę, demonstruojant Kremliui Aljanso vienybę.

EUROPOS centrinis bankas (ECB) vėl svarstys bazinių palūkanų normų didinimą. ECB valdančiosios tarybos monetariniame posėdyje šį ketvirtadienį jos gali būti kilstelėtos dar 0,25 proc. punkto.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šios savaitės pabaigoje planuoja vykti į Kiniją. Pekine jis tikisi susitikti su aukšto rango Kinijos pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Qin Gangą ir galbūt prezidentą Xi Jinpingą. Vašingtono administracija siekia pagerinti dvišalius ryšius, kurie vasarį pasiekė žemiausią lygį po to, kai virš JAV oro erdvės buvo numuštas Kinijos sekimo balionas.

PREMJERĖ

I. Šimonytė ieško naujo kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministrus vietoj gegužę atsistatydinusios Jurgitos Šiugždinienės. Vyriausybės vadovė tikisi „artimiausiu metu“ pateikti prezidentui G. Nausėdai naujo ministro kandidatūrą. Pagal koalicijos sutartį švietimo ministro portfelis formaliai priklauso Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Kol kas laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijai priklausanti Ewelina Dobrowolska.

ŽEMĖS ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas baigiasi birželio 20 d. Po to dar 10 dienų bus priimamos pavėluotai teikiamos paraiškos. Premjerė balandį yra žadėjusi įvertinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veiklą po to, kai deklaravimas pasibaigs. Prieš jam prasidedant ūkininkai baiminosi chaoso, nes šiame procese buvo numatyta daug įvairių naujovių.

KOALICINĘ tarybą iš trijų valdančiųjų partijų atstovų numatoma suformuoti artimiausiu metu. Jau kitą savaitę gali įvykti jos pirmasis posėdis. Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicijos taryba bus sudaryta po to, kai tai sutiko padaryti konservatorių prezidiumas, praėjusią savaitę pareiškęs, kad I. Šimonytės Vyriausybė dirbs toliau, nors Seimas nepaskelbė pirmalaikių rinkimų. Dabartinė valdančioji koalicija nuo 2020 m. pabaigos dirbo be svarbiausius klausimus ir sprendimus derinančios tarybos.

• Plačiau apie Vyriausybės darbą skaitykite interviu su politologe Rima Urbonaite savaitraščio 20–21 psl.

SEIMO pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį ketvirtadienį plenariniame posėdyje pristatys kandidatūrą į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkus. Bus pasiūlyta VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. VRK nuolatinio vadovo neturi nuo kovo pabaigos, kai sulaukusi kritikos dėl merų rinkimų organizavimo Anykščiuose ir Visagine iš pareigų atsistatydino Jolanta Petkevičienė.

FINANSŲ ministerija iki birželio pabaigos paskelbs atnaujintą ekonominį raidos scenarijų. Jie skelbiami reguliariai –kas tris mėnesius. Šiemet kovą paviešintame scenarijuje rašyta, kad 2023 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 0,5%, 2024–2025 m. – po 3%, metinė infliacija šiemet sieks 8,5%, kitąmet – 2,3%, nedarbo lygis 2023 m. bus 7%, 2024 m. – 6,8%.

STATISTIKAI iš Valstybės duomenų agentūros ketvirtadienį skelbs balandžio eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčius ir energetikos statistiką 2022 m., penktadienį –praėjusių metų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, kitą trečiadienį – vietinio ir išvykstamojo turizmo statistiką I ketv., kitą ketvirtadienį – krovinių vežimą š. m. sausį–kovą. VOKIETIJOS brigados, priskirtos Lietuvai, karinės pratybos „Griffin Storm“ prasidės sekmadienį ir vyks iki liepos 19 d. Šiose pratybose dalyvaus apie 800–900 karių. Pratybas žada aplankyti ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. ADMINISTRACINIS teismas birželio 21 d. skelbs sprendimą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus skundo. Buvęs VST vadas teisiasi su Vyriausybe dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Pernai birželį Vyriausybės nutarimu R. Pociui skirtas papeikimas už, anot Vidaus reikalų ministerijos, tarnybinio pavaldumo nepaisymą, vadovybės nurodymų nevykdymą, neigiamo pavyzdžio įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams rodymą.

O JAV prezidentas Joe Bidenas birželio 22 d. priims Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi, atvyksiantį valstybinio vizito. Šis vizitas, pasak Baltųjų rūmų, sustiprins Vašingtono ir Delio „bendrą įsipareigojimą kurti laisvą, atvirą, klestintį ir saugų Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną“.

LATVIJOS opozicija inicijavo nepasitikėjimą šalies premjeru Krišjaniu Kariniu ir kaltina jį negebėjimu įgyvendinti būtinų ekonominių reformų. Klausimą dėl nepasitikėjimo Saeima svarstys šį ketvirtadienį. Visos trys valdančiosios koalicijos partijos, vienijančios 54 Saeimos deputatus iš 100, pareiškė pasitikinčios K. Kariniu.

EUROSTATAS birželio 15 d. skelbs laisvų darbo vietų skaičių š. m. I ketv. ir tarptautinę prekybą prekėmis balandį, birželio 16 d. – gegužės infliacijos statistiką ir I ketv. darbo sąnaudų indeksą.

BRITŲ karalius Karolis III birželio 17 d. dalyvaus pirmame savo kaip monarcho Vėliavos pagerbimo parade, kuriuo jau daugiau kaip 260 metų minimas oficialus Jungtinės Karalystės valdovo gimtadienis. Gimtadienio paradas prasidės prie Bakingamo rūmų Londone ir baigsis karališkųjų oro pajėgų skrydžiu, kurį karalius su artimiausiais šeimos nariais stebės iš rūmų balkono. Britų valdovai savo gimtadienius švenčia du kartus: privačiai per tikrąją gimimo dieną – Karolio III atveju tai yra lapkričio 14-oji, ir per oficialią ceremoniją birželį, pagal šimtmečių senumo tradiciją siekiant išvengti orų staigmenų.

• Birželio 20 d. plenariniame posėdyje Seimo nariai išklausys prezidento Gitano Nausėdos

Legendinis prekės ženklas „Tupperware“: eros pabaiga?

• 1946 m. įmonę

įkūrė JAV chemikas

Earlas Tupperis. Jis su-

kūrė sandarų plastikinį

indą, siekdamas suma-

žinti maisto švaistymą

ir tokiu būdu pagelbėti

šeimoms sutaupyti pi-

nigų. Per 77-ius veiklos

metus bendrovė užre-

gistravo daugiau kaip

8.500 patentų. Savo produktus parduoda daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių.

Pajamos 2001–2022 m., mlrd. USD

2018-05-16

44,93

Akcijos kaina 2018–2023 m., USD

• 2023 m. balandį bendrovė perspėjo, kad gali bankrutuoti, jei nepavyks gauti naujo finansavimo. Pagrindinės priežastys: išaugusios palūkanos, sumažėję pardavimai, nuožmi konkurencija su „Rubbermaid“, „Glad“, „Pyrex“, pigesni alternatyvūs produktai, naujovių trūkumas, jaunesni vartotojai, propaguojantys tvarumą ir norintys atsisakyti plastiko. Finansų patarėjai, talkinantys įmonei, peržiūri nekilnojamojo turto portfelį, optimizuoja rinkodarą. Įmonės pajamos 2022 m. sumažėjo 18%, palyginti su 2021 m. – tai didžiausias kritimas per pastarąjį dvidešimtmetį. Akcijos kaina krito į visų laikų žemumas. Niujorko vertybinių popierių birža pažymi, kad „Tupperware Brands Corporation“ gali būti išbraukta iš prekybos sąrašo, nes laiku nepateikė metinės ataskaitos.

BVP šiemet trauksis 1,4%, infliacija išlieka visų bėdų motina

• Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas: „Lietuva buvo viena geriausius ekonominius rodiklius pademonstravusi euro zonos šalis, kai kitos traukėsi 5–7%. Patyrėte spartų pokovidinį atsigavimą 2021 m., o ekonomika buvo stipri iki pat 2022 m. pabaigos, net labai didelio energetinio šoko sąlygomis.“

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Jeigu karas eskaluosis, energijos kainos pakils, šie veiksniai, be abejonės, slopins augimą ir padidins infliaciją.

Borja Gracia, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovas, sako, kad Lietuvos ekonomika šiemet mažės apie 1,4%. Dar pavasarį TVF prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet trauksis simboliškai – 0,3%.

„Prognozuojame atsigavimą antrą šių metų pusmetį, tačiau reikšmingas BVP pamažėjimas metų pradžioje lėmė, kad dabar prognozuojame, jog ekonomika per visus metus trauksis 1–2%. Kitąmet laukiame metinio augimo“, – interviu VŽ sakė B. Gracia.

B. Gracia birželio 12 d. Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje patikslino, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 1,4%, o kitąmet augs 2,5– 3%. TVF misija pirmadienį Vilniuje baigė dvi savaites trukusią Lietuvos ekonomikos analizę ir pristatė išvadas bei rekomendacijas.

TVF naujausia ekonomikos prognozė Lietuvai kontrastuoja su praėjusią savaitę pasirodžiusia atnaujinta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognoze ir yra pesimistiškiausia tarp šalies ekonominę plėtrą prognozuojančių institucijų.

EBPO birželio 7 d. paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sulėtės iki nulinio, nuo pernai fiksuotos 1,9% plėtros, kai 2024 m. laukiama, kad šalies BVP ūgtels 2,6%.

B. Gracios nuomone, EBPO prognozės, tikėtina, paremtos duomenims iki 2023 m. I ketv., kurio BVP pokyčio duomenys buvo netikėti ir daugeliui Lietuvos ekonomistų. Tai lėmė, kad gegužę šalyje buvo fiksuota techninė recesija, apibūdinama, kaip du ketvirčius iš eilės smukęs BVP.

Gegužės pradžioje Valstybinė duomenų agentūra (VDA) paskelbė šalies ketvirtinio BVP pokyčio pirmą įvertį, kurį sekė šio mėnesio patikslinimas: ekonomika, palyginti su 2022 m. paskutinių ketvirčių šių metu sausį–kovą sumažėjo 2,1% (0,9 proc. punkto mažiau, nei buvo skelbta gegužės pradžioje).  Lietuvos BVP sausį–kovą, palyginti su pirmuoju 2022 m. ketvirčiu, sumažėjo 2,7% (taip pat 0,9 proc. punkto mažiau).

Dramos nemato Paklaustas, ar tai, kad Lietuvos ekonomika šiemet patirs pirmą metinį BVP susitraukimą po finansų krizės 2009 m. (ekonomika pandeminiais 2020 m. nei krito, nei augo), TVF misijos Lietuvai vadovas sakė dramos nematantis.

Jis teigė, kad negalima spręsti apie ekonominę trajektoriją žvelgiant į ateitį  iš vieno mėnesio, ketvirčio ar net vienerių metų retrospektyvos.

„Lietuva buvo viena geriausius ekonominius rodiklius  pademonstravusi euro zonos šalis, kai kitos traukėsi 5–7%. Patyrėte spartų pokovidinį atsigavimą 2021 m., o ekonomika buvo stipri iki pat 2022 m. pabaigos, net labai didelio energetinio šoko sąlygomis“, – vertino B. Gracia.

Jis akcentavo, kad ekonominis susitraukimas šiais metais buvo lauktas po to, kai 2022 m. į bepre-

cedentes aukštumas pašoko elektros kainos, kurios sukėlė infliaciją, apkarpiusią Europos ir Lietuvos gyventojų realiąsias pajamas, kas lėmė smukusią paklausą ir vartojimą.

„Todėl raginame siekti ir toliau mažinti infliaciją, kad ji neužsitęstų, netrukdytų ekonomikai augti, konkuruoti eksportu ir palaikyti gyvybę vidaus rinkoje“, – tęsė B. Gracia.

Infliacijos vingiai

TVF vienas pirmųjų tarp prognozuojančių institucijų pernai vasarą gana tiksliai išprognozavo, kad infliacija 2022 m. pakils iki 18% (faktinė siekė 18,9%).

„Infliacija šiemet mažės gana greitai, iki „vienaženklio skaičiaus“, t.y. vidutinė metinė infliacija bus mažesnė nei 10%, o 2024 m. nesieks ir 4%“, – dabar sako TVF vadovas Lietuvai.

Atlėgus elektros ir dujų kainoms Lietuvoje ir euro zonoje vartojimo kainų augimas ėmė mažėti nuo pernai rudens. Įsijungus centrinių bankų keliamų bazinių palūkanų neigiamam poveikiui infliacijai, palengva atsistato gyventojų perkamoji galia. Tad atsistatant realių pajamų (po infliacijos) augimui, šalyje tikėtinas ir vartojimo atsigavimas taip pat.

Tačiau, pasak pašnekovo, nėra jokių garantijų, kad energija nepradės brangti ir vėl.

„Mes laikomės bazinio scenarijaus, kad Rusijos karas Ukrainoje tęsis, tačiau ir nebus eskaluojamas,

tad energijos kainos išliks dabartiniame lygyje. Bet neatmetame ir pesimistinio scenarijaus. Jeigu karas eskaluosis, energijos kainos pakils, šie veiksniai, be abejonės, slopins augimą ir padidins infliaciją“, –interviu VŽ kalbėjo B. Gracia.

TVF ekspertai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausia valdyti infliaciją ir užtikrinti finansinį šalies stabilumą iššūkių akivaizdoje, o žvelgiant į ateitį svarbu didinti ūkio produktyvumą, įgyvendinant struktūrines reformas.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus dėl Lietuvoje vykdomos mokesčių reformos B. Gracia pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasveikino priimtas akcizų mokesčio pataisas.

„Tai padės pasiekti du tikslus, t. y. surinkti daugiau mokesčių į biudžetą bei pasiekti pažangos žaliosios ekonomikos transformacijos srityje, siekiant sumažinti į atmosferą išmetamą anglies dvideginio taršą“, – pirmadienį Vilniuje komentavo B. Gracia.

Jis priminė apie TVF ne pirmus metus kartojamą išvadą ir rekomendaciją, kad Lietuvoje mokesčių sistema yra per daug priklausoma nuo darbo santykių apmokestinimo ir kad reikėtų dalį naštos perkelti į kapitalo bei aplinkos, turto apmokestinimo sritis. Finansų ministerijos (tačiau Vyriausybės dar nepatvirtintame ir Seimo nepasiekusiame) mokesčių reformos pakete tai, pasak B. Gracios, „yra numatyta“.

pokyčio prognozės Lietuvoje 2023-2024 m., %

lemia

Apsipirkimo įpročiai nuolat keičiasi, o pastaruosius keletą metų postūmių pokyčiams tikrai netrūko. Pirkėjų elgseną atidžiai stebintis mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“ nuolat ieško būdų, kaip prisiderinti prie besikeičiančių poreikių ir užtikrinti patogų ir greitą apsipirkimą. Svarbų vaidmenį čia vaidina inovatyvūs sprendimai.

Įsitvirtinęs nuotolinis darbas, didėjantis mobilumas ir gyvenimo tempas stipriai paveikė žmonių gyvenimą, o kartu ir tai, kaip jie apsiperka. Įtakos turi ir ekonomikos cikliškumas bei emocinės žmonių reakcijos į reikšmingus visuomenę liečiančius įvykius. Pasak Vaido Lukoševičiaus, „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus, visa tai diktuoja būtinybę būti lankstiems, inovatyviems, prisitaikyti prie kintančių pirkėjo lūkesčių. „Žmogus turi turėti galimybę apsipirkti taip, kaip jam tuo metu patogiausia – tai esminė taisyklė, kurios laikomės. Pirkėjai tampa mobilesni, planuoja trumpesniam laikotarpiui ir ieško patogumo. Jei vieną dieną jis užeina į supermarketą po darbo, tai rytoj, galbūt, užsuks greitų užkandžių į express parduotuvę, penktadienį suplanuos vizitą į hypermarketą, o pirmadienį užsisakys produktų per programėlę ir stabtels juos atsiimti parduotuvėje prie vaiko darželio. „Patogiausia“ vienu atveju gali reikšti greitį, kitu – asortimento plotį arba patogų atsiėmimą. Stengiamės atliepti visus šiuos lūkesčius ir judėti ten, kur juda mūsų pirkėjas, suteikti jam geriausią apsipirkimo patirtį. Pirmiausia – parduotuvių formatais bei jų lokacija ir kruopščiai parinktu asortimentu. Ir, žinoma, sudarydami galimybę pirkti internetu ir pasirinkti, kaip patogiausia gauti užsakytas prekes“, – kalba V. Lukoševičius.

Apsipirkti taip, kaip patogiausia Noras apsipirkti greit ir neprisirišimas prie vieno prekybos taško –šiuo metu bene ryškiausios tenden-

cijos. Sekdama jomis, „Rimi“ plečia mažesnių formatų – supermarket ir express – parduotuvių tinklą. Stebėdama gyvenimą mieste į užmiestį vis dažniau iškeičiantį pirkėją, juda kartu su juo: atidaro naujas parduotuves miestų prieigose. Jose daug dėmesio skiriama konkrečios bendruomenės poreikiams – ne tik formuojant asortimentą, bet ir planuojant, kokius nuomininkus suburti parduotuvėje, kad būtų sukurta vietos bendruomenei patraukliausia ekosistema. Pirkėjų elgsenai didelę įtaką turi ir sezoniškumas, todėl vasarą „Rimi“ atidaro laikinas parduotuves kurortuose.

Dalia Čenkienė, bendrovės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė, pabrėžia, kad galimybę patogiai apsipirkti suteikia ir žmonėms, gyvenantiems ten, kuri fizinių „Rimi“ parduotuvių nėra.

„Per elektroninę prekybą pasiekiame gerokai daugiau žmonių, nei aprėpia parduotuvių tinklas. Radviliškis, Prienai, Birštonas, Širvintos ar kiti Lietuvos miesteliai ir mažesni miestai – ten, kur neturime parduotuvių, stengiamės vis tiek būti šalia ir suteikti galimybę pasirinkti iš plačiausio „Rimi“ asortimento“, –dėsto ji.

Su internetine parduotuve „Rimi“ startavo prasidėjus Covid-19 pandemijai. Elektroninė prekyba tuo metu buvo pagrindinis būdas atliepti pirkėjų poreikius, tad karantinas planuotą startą gerokai paspartino. Išsyk buvo pradėta galvoti ir apie papildomus prekių atsiėmimo būdus. Pirkėjams „Rimi“ pasiūlė naujovę: užsakytas prekes atsiimti parduotuvėje arba atvykus

gauti tiesiai į automobilio bagažinę. Ir nors Lietuvos vartotojai išsiskiria iš kitų šalių tuo, kad prioritetą teikia prekių atvežimui į namus, jie noriai naudojasi ir kitais atsiėmimo būdais.

„Tas patogumo momentas labai svarbus: žmonės skirtingi, skiriasi ir to paties žmogaus poreikiai, tad labai svarbu leisti išsirinkti tai, kas tuo metu jam tinkamiausia. Taip gimė įvairūs užsakytų pirkinių atsiėmimo būdai: gali atvykti į parduotuvę ir pasiimti pats arba prekes tau atneš tiesiai į automobilį. Labai atidžiai stebime vartotojų elgesį ir greit reaguojame. Pavyzdžiui, matydami, kad parduotuvėje auga atsiėmimas užsakant internetu, stengiamės joje įdiegti ir atsiėmimą „Drive“ punkte. Vasarą prailginame pristatymo laiką iki 22 valandos, kad poilsiaujantiems nereikėtų skubėti namo. Stengiamės užtikrinti kiekvieną kokybės aspektą, kad mūsų pirkėjai jaustųsi patenkinti“, – komentuoja D. Čenkienė. Beje, „Rimi“ bene vieninteliai iš prekybos tinklų bendradarbiauja su maisto pristatymo programėle „Wolt“, suteikdami galimybę užsakytas prekes gauti vos per valandą.

Pernai „Rimi“ išbandė ir dar vieną naują formatą – atsiėmimą iš vadinamų maistomatų. Paštomato principu veikiantis mobilus prekių atsiėmimo punktas, vasarą pastatytas greta Nidos kempingo, pasiteisino su kaupu, tad šią vasarą planuojama tokius įkurdinti ir Palangoje bei Šventojoje.

„Tai be galo patogu – nereikia gaišti laiko prieš atostogas apsiperkant savaitei ar ilgiau, gali visą laiką skirti poilsiui, o ne važinėjimui į parduotuvę. Juolab kad mažesniuose miestuose ir parduotuvės dažniausiai būna mažesnio formato, o užsakydami į maistomatą mūsų pirkėjai gali rinktis iš hypermarketo asortimento neribodami savo poreikių“, –privalumus vardija V. Lukoševičius. Jis pabrėžia, kad perkant ne ilgam laikui, o pagal poreikį, skatinamas ir atsakingas vartojimas bei iššvaistoma mažiau maisto. Šie tvarumo aspektai „Rimi“ labai svarbūs.

Unikali technologinė

naujovė Lietuvoje

Tobulindama apsipirkimo patirtį, „Rimi“ nuolat diegia ir technologines inovacijas. Elektroninė prekyba nuo jų neatsiejama: mobilioje programėlėje nauji sprendimai, padedantys vartotojams pirkti, gaminti ir planuotis maistą, atsiranda kone kasdien. Tačiau inovacijas bendrovė aktyviai taiko ir fizinėse parduotuvėse. Praėjusį rudenį „Rimi“ pasiūlė

Lietuvoje dar nematytą apsipirkimo būdą – prekių skenavimą telefonu. Šią unikalią naujovę iki metų galo planuojama įdiegti daugumoje tinklo parduotuvių. Tai – visiškai naujas skaitmenizacijos lygis, padėsiantis pirkėjams ne tik apsipirkti greičiau, bet ir sutaupyti.

„Įsijungus telefono kamerą, reikia nuskenuoti norimo produkto brūkšninį kodą ir prekę galima iškart dėti į pirkinių maišą. Baigus apsipirki-

nėti teliks savitarnos kasose nuskaityti QR kodą ir sumokėti. Taigi apsiperkama ženkliai greičiau, maža to, galima aiškiai matyti krepšelio sumą ir valdyti apsipirkimo procesą. Kolegos Švedijoje, kurie šį būdą parduotuvėse įdiegė seniau, akcentuoja ir jo patrauklumą šeimoms: inovatyvus apsipirkimas labai sudomina vaikus, jie mielai įsitraukia, skenuoja, o stebėdami prekių kainas dar ir lavina finansinio raštingumo įgūdžius“, – kalba D. Čenkienė. Ji pabrėžia, kad bendrovė sąmoningai rinkosi tvaresnį kelią – skenavimą ne specialia įranga, o telefonu, kurį šiandien visada turime šalia.

Dalis technologijų, paverčiančių apsipirkimą patogesniu, pirkėjams net nėra matomos, kitos – savitarnos kasos, terminalai su personalizuotais pasiūlymais ar netrukus pradėsiantys veikti taromatai, kur galima bus palikti visą tarą vienu ypu – gerai pažįstami „Rimi“ pirkėjams. Visi jie padeda įgyvendinti vieną esminių bendrovės tikslų –padėti žmonėms taupyti laiką.

„Apsipirkimo kokybė ir šio proceso pagreitinimas yra visada mūsų dėmesio centre. Siekiame, kad pirkėjo kelionė būtų lengvesnė, kuo intuityvesnė, be trikdžių ir nereikalingo laukimo, nes niekas nenori stovėti eilėse ir gaišti prekybos centre. Technologijos čia vaidina svarbu vaidmenį todėl stengiamės žengti koja kojon su pažanga ir suteikti savo pirkėjams galimybę išbandyti naujausias inovacijas“, –kalba „Rimi Lietuva“ vadovas.

IŠMANŪS SPRENDIMAI ATSAKINGAS VERSLAS SUMANI STATYBA

„Rimi“: patogų apsipirkimą

įsiklausymas į pirkėją ir diegiamos inovacijos

Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuva“ vadovas.

Teisės aktų tvanas: 23.000 reglamentavimo

Kokio kokybiško teisės akto galima tikėtis, jei šį projektą svarstant Seimo komitete gauta per 600 pastabų, o vėliau dar 140 Seimo Teisės departamento pastabų, su kuriomis „susidorota“ per du komiteto posėdžius?

Nuo 2020 m. Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta per 23.000 teisės aktų pakeitimų, daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, rodo „Infolex“ teisinės informacijos sistemos duomenys. Dėl gausos nukenčia teisės aktų kokybė, o verslui ir visuomenei prisitaikymas prie naujų taisyklių kainuoja vis daugiau pastangų bei sąnaudų. Ekspertai beria patarimų, kaip gelbėtis nuo pokyčių tvano, institucijos strategijos neturi.

Praėjusiais metais įvyko 23.365 teisinio reguliavimo pokyčiai – tiek įvairios

Lietuvos institucijos išleido naujų įstatymų ir jų pakeitimų, kodeksų, nutarimų, įsakymų ir kt., suskaičiavo „Infolex“. Iš jų 4.874 teisinės naujovės tiesiogiai liečia verslą.

23.000 teisinio reglamentavimo pakeitimų riba buvo peržengta 2020 m. –tais metais įvyko 23.411 teisės aktų transformacija, iš jų 4.323 – aktualios verslui. Solidus teisės aktų derlius užderėjo ir 2021-aisiais – buvo priimta per 23.000 teisės aktai ar jų pakeitimai, iš jų virš 4.300 – veikiantys verslo aplinką.

Be to, nemažai verslui aktualių teisės aktų kasmet yra daugybę kartų pildomi, keičiamos jų nuostatos. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio ir Statybos įstatymai vien per 2022 m. buvo koreguoti po 11 kartų, rodo „Infolex“ duomenys.

Kokybė neįmanoma Šios kadencijos Seimas per pirmas 5 sesijas (nuo 2020 m. lapkričio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.) iš viso priėmė

1.780 teisės aktų, iš kurių 1.326 buvo nauji įstatymai arba įstatymų pakeitimai, nurodoma Seimo kanceliarijos pažymoje, kurioje išnagrinėta parlamentarų veikla teisėkūros srityje.

„Tai reiškia, kad vidutiniškai per vieną sesiją Seimas priima 376 teisės aktus, kai, ekspertiniu vertinimu, galėtų priimti tik apie 50, t. y. jei darytumėme prielaidą, kad Seimo narys bent jau perskaito įstatymų projektus, kad jis dalyvauja diskusijose, kad dalį laiko skiria kitiems darbams ir pan.“, – vertina  Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas.

Tiesa, ankstesnės 2016–2020 m. kadencijos Seimo pirmųjų 5 sesijų įstaty-

mų derlius buvo dar gausesnis – parlamentarai priėmė iš viso 1.980 teisės aktų, iš jų – 1.392 įstatymus ar jų pakeitimus.

Anot G. Bartkaus, Lietuvoje vien įstatymų, ką ir kalbėti apie kitus teisės aktus, prigaminama tris kartus daugiau nei Estijoje ir du kartus daugiau nei Latvijoje. O esant tokiai skubai ir gausai kokybiškos teisėkūros nėra ko tikėtis.

„Nėra ir niekada nebus tiek resursų, kurie leistų šią teisės aktų gausą vertinti vadovaujantis teisėkūros principais, –konsultacijos su visuomene tampa formalios ir beprasmės, kaštų ir naudos analizės neįmanoma atlikti, reglamentavimo koncepcijos nėra ruošiamos, pasekmių vertinimas neatliekamas, monitoringas neįmanomas ir t. t.“, – problemas vardina teisininkas.

Pavojus teisinei valstybei

G. Bartkus pateikia vieną gana šviežią pavyzdį – pernai rugsėjį po savivaldybių rinkimų įsigaliojusį Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Juo pakeisti iki tol galioję Seimo, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų ir kiti įstatymai.

„Kokio kokybiško teisės akto galima tikėtis, jei šį projektą svarstant Seimo komitete gauta per 600 pastabų, o vėliau dar 140 Seimo Teisės departamento pastabų, su kuriomis „susidorota“ per du komiteto posėdžius?“ – retorinį klausimą kelia jis.

Jis įsitikinęs, kad tokia teisės aktų gausa Lietuvoje ne kuria teisinę sistemą, o ją griauna ir grasina pačiai teisinei valstybei.

„Visuomenė ir verslas nebespėja gyventi pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus, pasidaro nebeįmanoma suvokti teisinio reglamentavimo esmės, sukuriama situacija, kai pilietis ar verslo subjektas, kad ir kokius veiksmus beatliktų, bus pažeidžiantis vieną ar kitą teisės normą. Teisės sistemoje pradeda dominuoti imperatyvios teisės normos, o bet kokios veiklos (sandorio) kaštai labai reikšmingai išauga ir pan.“, –  blogybes vardija G. Bartkus.

Reguliuoja viską iki smulkmenų

Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė, sako, kad Lietuva iš regiono valstybių

išsiskiria itin giliomis legalizmo tradicijomis, t. y. polinkiu viską iki smulkmenų sureguliuoti teisės aktais.

„O turėtų būti priešingai. Pamatiniai teisėkūros principai, kuriais turi būti vadovaujamasi priimant teisės aktus, nurodo, kad įsikišimas reguliavimo priemonėmis – įstatymais, nutarimais ir kt. teisės aktais –turi būti kraštutinė priemonė, kai jokios kitos nesuveikė“, – svarsto ji.

Anot K. Mickutės, teisės aktų gausai įtakos turi ir anksčiau priimti nekokybiški įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie taisomi naujais teisės aktais.

„Jei priėmus, pavyzdžiui, įstatymą, paaiškėja, kad jis neveikia taip, kaip buvo tikėtasi, 9 kartus iš 10-ies yra nusprendžiama priimti dar vieną įstatymą, tikintis, kad jį pavyks pataisyti. Ir tik retais atvejais vertinama, kodėl pirmasis įstatymas netinkamai veikia ir ar jo išvis reikia“, – aiškina LLRI vyresnioji ekspertė.

Užprogramuota problema

G. Bartkaus nuomone, problemą nulemia pats lietuviškas teisės aktų leidybos modelis.

Mat Lietuvoje kiekviena nauja Vyriausybė ateina su savo programa, kurios pagrindas yra koalicijai priklausančių politinių partijų programos, kurių idėjos, skirtingai nei teisės aktai, nėra pagrįstos įrodymais, kaštų ir naudos analize, konsultacijomis su visuomene.

Be to, Konstitucija numato itin trumpą 15 dienų laikotarpį, per kurį Vyriausybės programa turi būti ne tik parengta, bet ir Seimo apsvarstyta, o Seimas jai turi pritarti.

Per šį trumpą laiką į Vyriausybės programą taip pat perkeliamos ne tik politinių partijų idėjos, bet ir įvairių institucijų pradėtos vykdyti, kartais ir stalčiuose užsigulėjusios iniciatyvos.

Todėl Vyriausybės programa tampa didelės apimties ir itin smulkmeniškai nurodanti, koks reguliavimas, įstatymas ar nutarimas turi būti keičiamas.

Ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės 2020 m., ir Sauliaus Skvernelio 2016 m., ir Algirdo Butkevičiaus 2012 m., ir ankstesnių Vyriausybių programos buvo gerokai ilgesnės nei 100 puslapių.

Kitu žingsniu šis solidžios apimties ir labai įvairus turinys yra transformuojamas į Vyriausybės programos įgyvendi-

nimo planą – dar didesnį dokumentą, kuris vėliau pavirsta šimtais įstatymų projektų, teikiamų kiekvienai Seimo sesijai, neskaičiuojant Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ir t. t. Taip, pavyzdžiui, S. Skvernelio Vyriausybės programa pavirto į beveik 1.000 puslapių priemonių planą, kuriame dominavo siūlymai keisti teisės aktus.

Reikia keisti principus G. Bartkaus nuomone, teisėkūra šių spąstų bent iš dalies išvengtų, pakeitus Vyriausybės programos formavimo ir jos įgyvendinimo principą.

„Vyriausybės programa turėtų būti programinis dokumentas, kuriame aptartos pagrindinės Vyriausybės darbo kryptys ir iniciatyvos, o Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą gali puikiai pakeisti kiti strateginio planavimo dokumentai,“ – tvirtina jis. Sektinas pavyzdys, anot jo, galėtų būti Europos Komisijos 2019–2024 m. politinės gairės, kurias sudaro vos 23 puslapiai ir kuriose įvardinamos tik bendros idėjos bei prioritetai. Kita problema, anot G. Bartkaus, yra susijusi su Seimo darbo tvarka ir prioritetais – Lietuvos parlamento veikloje dominuoja teisės aktų priėmimo veikla, nustumianti į šoną svarbiausią Seimo priedermę – atstovavimą visuomenės interesams ir komunikavimą su piliečiais, taip pat pakankamą dėmesio skyrimą parlamentinei kontrolei, biudžetinei ir nominavimo veiklai.

Poveikį vertina formaliai

Tiesa, rengiant įstatymų projektus jau kuris laikas būtina nurodyti ne tik tiesioginius administracinius kaštus, bet ir prisitaikymo naštą verslui. Tačiau tai neretai atliekama formaliai, nurodant, kad įstatymas poveikio verslo sąlygoms neturės.

„LLRI tyrimų metu nustatė, kad daugiau negu pusė įstatymų yra priimami išvis nepagalvojus apie jų poveikį, nors tokia pareiga yra“, – nurodo K. Mickutė. Ji įsitikinusi, kad teisėkūroje, kaip ir gyvenime, negalioja principas „greitai, pigiai ir kokybiškai“, tad dėl teisės aktų gausos akivaizdžiai nukenčia jų kokybė. „Norint viską iki smulkmenų sureguliuoti teisės aktais, skubant tiesiog priimti įstatymą, o ne iš esmės išgyvendinti problemas ilgalaikiais spren-

JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

reglamentavimo pokyčių per metus

• Karolina Mickutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė:

„Pavyzdžiui, įstatymui, kuris perrašomas iš naujo ir jį sudaro keliolika lapų, yra prašoma pateikti pastabas per 5 darbo dienas. Objektyviai per tokį laiką neįmanoma didelės apimties dokumento tinkamai išanalizuoti ir įvertinti.“

dimais, aukojama teisės aktų kokybė ir uždedama našta verslui“, – tvirtina ji.

Socialiniai partneriai – dėl akių

„Kai ruošiamas teisės aktas, teoriškai turėtų būti kalbama su rinka, kurią tas aktas reguliuos, ir parengiamas kokybiškas teisės akto projektas. Lietuvoje taip būna retai. Paprastai iniciatyvos turi imtis pats verslas – asociacijos ar įmonės, pasitelkusios teisininkus, turi nuolat stebėti, kas vyksta, stengiasi išsiaiškinti, kokie pakeitimai planuojami, bando pakeisti netikusius sumanymus. Tai pavyksta ne visada – dažnai verslas pastatomas prieš faktą, kad privalo įgyvendinti vieną ar kitą naują reikalavimą,“ – sako Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas.

Anot jo, net ir didžiųjų verslo organizacijų ekspertiniai resursai yra riboti, todėl fiziškai neįmanoma aprėpti net įstatymų projektų, ką ir kalbėti apie nutarimus, įsakymus ir kt.

„Dažnai verslas išvis neturi galimybių sureaguoti. Leidžiant nutarimus ar įsakymus nėra nusistovėjusių derinimo su visuomene procedūrų. Neretai būna, kai, tarkime, gruodžio 29 d. išeina įsakymas, kuris įsigalioja sausio 1 d. Tai reiškia, kad derinimo išvis nėra arba jis tik formalus, dėl varnelės“, – aiškina LVK prezidentas.

Be to, į verslo argumentus toli gražu ne visada atsižvelgiama. Kaip pavyzdį jis pateikia verslui itin svarbų ir didžiulės apimties mokesčių pakeitimų paketą, kurį pavasarį parengė Finansų ministerija, – verslas turėjo vos dvi savaites pastaboms ir pasiūlymams pateikti, o ministerija į juos beveik neatsižvelgė.

„Mokesčių reforma nebuvo jokia išimtis – tokia yra vyraujanti praktika. Tiesa, yra ministerijų, kurios su verslu diskutuoja, geranoriškai įsiklauso, bet daugiau tokių, kurios pačios viską sudėlioja ir priima sprendimus“, – sako A. Romanovskis.

Nerealūs terminai

Anot K. Mickutės, deklaratyvų socialinių partnerių įtraukimą aiškiai parodo didelių projektų derinimas per itin trumpą laiką.

„Pavyzdžiui, įstatymui, kuris perrašomas iš naujo ir jį sudaro keliolika

lapų, yra prašoma pateikti pastabas per 5 darbo dienas. Objektyviai per tokį laiką neįmanoma didelės apimties dokumento tinkamai išanalizuoti ir įvertinti“, – aiškina LLRI ekspertė.

Be to, projektų derinimo dokumentuose neretai nurodoma, kad į vieną ar kitą pastabą neatsižvelgta, tačiau jokių konkrečių argumentų nepateikiama.

Pasak K. Mickutės, ilgainiui tai gali demotyvuoti suinteresuotus asmenis ir visuomenės grupes įsitraukti į teisėkūros procesus ir kartu blogina teisės aktų kokybę.

„Būtent tiesiogiai ir praktiškai su problemomis susiduriantys socialiniai partneriai yra geriausi šaltiniai gauti ekspertinės informacijos ir empirinių duomenų, kurių politikai ir tarnautojai gali net nežinoti esant, padeda geriau įvertinti projekto kaštus ir naudas“, –tvirtina K. Mickutė.

Trūksta politinės valios

Šiokių tokių prošvaisčių ji sako matanti – įstatymų gamybos mašina šios kadencijos Seime truputį sumažino apsukas, o vienas dabartinės valdžios prioritetų yra kokybiška teisėkūra ir priemonių, kaip gerinti kokybę, paieška ir diegimas.

„Visgi apsiribojama naujų rekomendacijų ir gairių rengimu, kurių laikytis nėra privaloma. Be to, jau ir dabar Seimo statutas, Teisėkūros pagrindų įstatymas numato griežtus reikalavimus teisės aktų rengimo kokybei – jų laikantis būtų galima tikėtis kokybiškos teisėkūros ir teisės aktų mažėjimo apskritai. Bet to nematome“, – kalba

K. Mickutė. Ji apgailestauja, kad iki šiol trūksta politinės valios imtis ryžtingų ir ne visuomet „patogių“ veiksmų, pavyzdžiui, neleisti registruoti projekto, jei jis neatitinka įstatymuose numatytų parengimo kokybės reikalavimų, reikalauti, kad būtų suteiktas adekvatus terminas projektui suderinti, numatyti ribojimus, kiek kartų galima per metus keisti įstatymą ir pan.

„Būtų veiksminga ir vadinamoji „saulėlydžio“ nuostata, kai prie konkretaus reikalavimo numatoma, kad taisyklė nustoja galioti, jei iki tam tikros konkrečios datos nėra atliekamas poveikio vertinimas ir nėra nustatytas tikslas tai-

syklės galiojimą pratęsti“, – dar vieną galima priemonę mini K. Mickutė.

Moratoriumas ir inventorizavimas

Vienas pirmųjų žingsnių norint taisyti padėtį, jos nuomone, turėtų būti gyvybiškai nebūtinų projektų moratoriumas, esamų teisės aktų inventorizavimas ir jų poveikio vertinimas, atsisakant perteklinių reikalavimų.

„Ir dabar apstu taisyklių ir reikalavimų, kaip padaryti teisėkūrą kokybišką, tačiau jų neseka jokie užtikrinimo mechanizmai. Todėl reikia diegti veiksmingus politikų ir valstybės institucijų atsakomybės skatinimo mechanizmus, pavyzdžiui, drausti registruoti projektą, dėl kurio nėra atlikta kaštų ir naudos analizė, neregistruoti projekto, jeigu jis neatitinka jo parengimui keliamų reikalavimų“, – sako K. Mickutė.

Ji atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekto parengimo kokybę atspindi jo aiškinamasis raštas, kuriame paaiškinama, kokią problemą siekiama spręsti, kokie galimi padariniai ir kt. LLRI yra nustatęs, kad daugiau negu pusėje teisės aktų poveikis nėra vertinamas, deklaratyviai nurodant, kad „neigiamo poveikio nenumatoma“, „poveikio nebus“ ir pan.

„Seimas per vieną posėdį gali priimti dešimtis įstatymų, todėl itin svarbu, kad apie juos būtų pateikiama tiksli ir aiški informacija – šiuo atveju aiškinamajame rašte, kad politikai balsuodami žinotų, kokių pasekmių jų sprendimas gali sukelti. Todėl būtų prasminga ilginti laiką, skirtą vienam projektui pristatyti, taip pat prieš registruojant projektą reikalauti aiškinamojo rašto, kuriame lakoniškai būtų nurodoma visa balsavimui svarbi informacija, įskaitant ir galimas neigiamas projekto pasekmes“, – dar vieną siūlymą pateikia ekspertė.

Kuklūs pagerinimai

Atrodo, kad institucijos rimtesnių iniciatyvų, galinčių pagerinti teisėkūros situaciją, kol kas neturi.

Teisingumo ministerija komentare VŽ nurodo, kad, siekdama spręsti šią situaciją, yra parengusi teisėkūros metodines rekomendacijas, kuriose numatyta, jog teisės akto pakeitimas būtų tik vadinamoji ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė).

Artimiausiu metu šias rekomendacijas ketinama paskelbti viešai. Tačiau tai

ir vėl bus rekomendacijos, kurių laikytis neprivalu.

„Teisėkūros metodinių rekomendacijų tikslas – atkreipti valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų, rengiančių norminių teisės aktų projektus, dėmesį į teisėkūros teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo praktiką gerinti teisės aktų projektų kokybę, užtikrinti jų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, šalinti pasitaikančias teisėkūros procedūrų klaidas ir užtikrinti Vyriausybės teisėkūros tvarumą, stabilumą ir daromų pakeitimų sistemiškumą“, – nurodo ministerija.

Rimtesnių kozirių neturi ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nors ir pritaria, kad nuolat besikeičiantis reguliavimas ir teisės aktų gausa sukelia nepatogumų tiek verslui, tiek visuomenei.

Komentare VŽ ministerija primena, jog tam, kad verslas turėtų užtektinai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu ir pasirengti įgyvendinti nustatomus įpareigojimus verslui, visi teisės aktai, kuriais keičiamos verslo sąlygos, įskaitant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymus bei savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktus, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės. Be to, teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.

Vadinamoji „dviejų datų“ taisyklė yra įtvirtinta Teisėkūros pagrindų įstatyme ir privaloma visiems teisėkūros subjektams. Nuo 2014 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija vykdo administracinės naštos verslui pokyčio stebėseną ir skaičiuoja, kad per praėjusius metus našta verslui sumažėjo 17,6 mln. Eur.

„Tačiau administracinė našta yra tik maža dalis verslui tenkančios reguliavimo kainos. Siekiant dar tiksliau įvertinti visas valstybės reikalavimais sukuriamas išlaidas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 2022 m. buvo atnaujinta, o nuo 2023 m. visa apimtimi įsigaliojo atnaujinta administracinės naštos vertinimo metodika, kurioje įtrauktas ir papildomų išlaidų kategorijų (tokių kaip išlaidos investicijoms ir išlaidos medžiagoms) vertinimas“, – nurodo ministerija.

• Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas, advokatas:

„Vidutiniškai per vieną sesiją Seimas priima 376 teisės aktus, kai, ekspertiniu vertinimu, galėtų priimti tik apie 50, t. y. jei darytumėme prielaidą, kad Seimo narys bent jau perskaito įstatymų projektus, kad jis dalyvauja diskusijose, kad dalį laiko skiria kitiems darbams.“

• Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas:

„Dažnai verslas išvis neturi galimybių sureaguoti. Leidžiant nutarimus ar įsakymus nėra nusistovėjusių derinimo su visuomene procedūrų. Neretai būna, kai, tarkime, gruodžio 29 d. išeina įsakymas, kuris įsigalioja sausio 1 d. Tai reiškia, kad derinimo išvis nėra arba jis tik formalus, dėl varnelės.“

„Avitelos“ sandoris: žvilgsniai – ir į „Topo centrą“

PREKYBA

Planuojamas sandoris padidins šių įmonių konkurencingumą.

Stambaus užsienio investuotojo atėjimas į Lietuvos elektronikos mažmeninės prekybos rinką perkant „Avitelos prekybą“ gali paserviruoti įdomų uždavinį Konkurencijos tarybai. Sandorių specialistai įsigijimą vertina 5–6 EBITDA.

Kaip jau pranešta, perleidžiamas elektronikos prekybos tinklas „Avitelos prekyba“. Vieną iš pagrindinių Lietuvos rinkos žaidėjų perka estiško kapitalo bendrovė „Raglor OU“. Ji yra „Euronics“ mažmeninės prekybos verslo Estijoje ir Latvijoje ir „Sandmani Grupi AS“ savinininkė.

„Sandmani Grupi AS“ yra didmeninės prekybos bendrovė ir šioje transakcijoje vaidmens neatlieka“, – „Verslo žinioms“ (VŽ) pakomentavo Helena Kannelmae, „Sandman“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims.

„Raglor“ priklauso 100% įmonės „Antista AS“ akcijų, o ši valdo 32,5%  Estijos „Euronics Baltic“ akcijų. „Raglor“ taip pat valdo ir 100% akcijų bendrovėje „Euronics Latvia SIA“.

Savo ruožtu „Euronics“ aljansas yra įsteigtas 1990 m., jam dabar priklauso 35 valstybės narės, 27 nepriklausomos prekybos organizacijos, turinčios daugiau nei 8.500 parduotuvių Europoje.

Skirtingose šalyse partnerystės vykdomos skirtingais modeliais – vienur veikiama tik „Euronics“ vardu, kitur – tai tik prekių ženklo dalis. Kai kuriose šalyse veikia po kelis aljanso atstovus. Pirkėjas Estijoje ir Latvijoje turi didžiausią vietinį centrinį sandėlį Baltijos šalyse. Po sandorio „Avitelos prekyba“ taip pat taps „Euronics“ dalimi, kas „dėl masto ekonomijos padidins produktų pasirinkimą ir pagerins kainas Lietuvos pirkėjams“, buvo teigiama pranešant apie sandorį, kurį dar turi palaiminti Lietuvos Konkurencijos taryba. „Avitelos prekyba“ Lietuvoje valdo prekių ženklus „Avitela“ ir „ElektroMarkt“. Po sandorio verslo veikla bus tęsiama įprasta tvarka – fizinės ir internetinės parduotuvės veiks su „Avitela“ ir „ElektroMarkt“ pavadinimais.

„Technologiniais prietaisais ir buitine elektronika Lietuvoje prekiaujame jau beveik 30 metų. Šiuo metu 18-oje Lietuvos miestų veikia 26-ios „Avitela“ ir „ElektroMarkt“ prekės ženklais pažymėtos parduotuvės. Planuojamas sandoris padidins šių įmonių konkurencingumą ir suteiks pirkėjams geriausius buitinės elektronikos ir technologijų prietaisų pasiūlymus“, – pranešime cituojamas Algirdas Mitalas, UAB „Avitelos Prekyba“ generalinis direktorius. Sandorio metu Estijos ir Latvijos grupė įsigis „Avitelos“ grupei priklausančias įmones UAB „Serviso kontraktų centras“ ir UAB „Emtoservis“, kurios teikia elek-

troninių prietaisų ir buitinės technikos garantinio aptarnavimo ir draudimo paslaugas.

Sandoryje pirkėją konsultavo „Porta Finance“ ir „Ellex“, pardavėją – „Cobalt“. Klausimas dėl konkurencijos Sandorį dar turi patvirtinti Lietuvos Konkurencijos taryba. Nors apie planuojamą sandorį jau paskelbta viešai, Konkurencijos taryba dar nėra gavusi pranešimo apie vykdomą koncentraciją.

VŽ kalbinti sandorių rinkos ir prekybos sektoriaus specialistai su susidomėjimu seka žinią, mat smalsu, ar ir kokiomis sąlygomis įsigijimą patvirtins konkurencijos prievaizdas.

Lietuvos prekybos buitine technika ir elektronika tinklas „Topo centras“ yra „Euronics“ grupės narys ir jau daugiau nei 10 metų dirba integracijos principu. „Euronics International“ aljansas yra mūsų partneriai. Aljanso nariu ir atstovu Lietuvoje esame nuo 2010-ųjų.

Minima Estijos kapitalo įmonė atstovauja

„Euronics“ prekės ženklui kaimyninių Estijos ir Latvijos šalių rinkose, „Topo Centras“ – Lietuvoje“, – teigia Aurelijus Rusteika, „Topo Centro“ įkūrėjas bei akcininkas.

Įdomu, kad A. Rusteika yra ir valdybos narys Estijos bendrovėje „Euronics Baltic“, tačiau jis susilaiko nuo detalesnių komentarų, koks jo indėlis yra kaimyninėje šalyje, kaip tai galėtų paveikti planuojamą sandorį.

Pasak A. Rusteikos, Estijos kapitalo įmonės norimą atlikti sandorį turi patvirtinti Konkurencijos taryba.

„Tad, kol sprendimas nėra priimtas, plačiau komentuoti šios situacijos nesiimame“, – VŽ sako verslininkas.

Nuo detalesnių komentarų susilaiko ir Algirdas Mitalas, „Avitelos prekybos“ generalinis direktorius. Pabrėžiama, kad situaciją turėtų komentuoti perkančioji pusė.

„Kol sandoris neįvyko, nieko papildomai, be to, kas įvardinta pranešime, pasakyti negaliu“, – teigia jis.

„Sandman“ atstovė patikino, kad A. Rusteika nėra kaip nors susijęs su „Avitelos prekybos“ pirkėju.

Kai kurie teisės ekspertai VŽ komentavo, kad dviejų skirtingų prekybos tinklų veikimas po „Euronics“ skėčiu nėra konkurencijos klausimas, o pačios „Euronics“ verslo sprendimas.

Tuo metu oponuojantieji pabrėžė, kad Konkurencijos taryba vertins ne vien esamus ar nesamus santykius tarp akcininkų, tačiau ir komercinio bendradarbiavimo aspektus.

„Euronics International“ yra pirkimų grupė. Visos pirkimų grupės bendrovės narės yra nepriklausomos savo veikloje, pirkimuose ir pardavimų strategijoje. Kiekvienas narys gali naudoti savo prekių ženklą, „Euronics“ ženklą ar jų

abiejų kombinaciją. Europoje yra keletas šalių, kuriose daug bendrovių vienoje šalyje yra „Euronics International“ pirkimų grupės narės“, – sakė H. Kannelmae. Pašnekovė kalbėjo, kad „Raglor OU“, kuri Estijoje ir Latvijoje veikia „Euronics“ prekių ženklu, veiklą Lietuvoje pradės „ElektroMarkt“ ir „Avitela“ prekių ženklais.

„Abu ženklai yra gerai žinomi ir pripažinti Lietuvoje ir šiuo metu nėra priežasties mums jų atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, „Topo centras“ gali toliau naudotis „Euronics“ ženklu. Grupė, veikianti Estijoje ir Latvijoje „Euronics“ vardu, kaip ir „Topo centras“, veikia tokiais pačiais principais, paremtais susitarimu su prekių ženklo savininku „Euronics International“, – sakė H. Kannelmae.

Poveikis rinkai

Pirkėjai viliasi, kad, naudodamasi Estijos grupės patirtimi ir infrastruktūra, „Avitelos prekyba“ sustiprins pozicijas Lietuvoje, kaip teigia Aare Koppelis, „Euronics“ generalinis direktorius Estijoje ir Latvijoje.

Pirkėjai teigia, kad ėjimo tikslas – pasiekti, kad „Avitelos prekyba“ taptų pirmaujančia technologijų mažmeninės prekybos įmone Lietuvoje.

Savo ruožtu pati pirkėja po sandorio turėtų tapti įtakingiausiu buitinės elektronikos mažmeninės prekybos tinklu Baltijos šalyse. Įmonių grupėje trijose šalyse iš viso dirbs 900 darbuotojų: beveik 500 Estijoje, 250 Lietuvoje ir 150 Latvijoje. Visose trijose šalyse tinklas turės maždaug 50 parduotuvių 29 skirtinguose miestuose. Marius Butauskas, „Varlė.lt“ įkūrėjas, kalbėdamas apie planuojamą sandorį, pasidžiaugia už  „Avitelą“ –  stiprus strateginis investuotojas turėtų juos sustiprinti.

„Tiesa, įdomu, kad dabar vienose rankose būtų penki mažmeninės prekybos prekių ženklai: „Sandman“, „Novastar“, „Euronics“, „Elektromarkt“ ir „Avitela“.

Mes patys parduodame daugiausia internetu, tai mums neturės didesnės įtakos. Labiau konkurencija stiprėja tradicinėje mažmeninėje prekyboje“, – vertina M. Butauskas.

Žymantas Baušys, didmeninės elektronikos įrenginių prekybos bendrovės „ACC Distribution“, priklausančios „Acme Grupei“, vadovas, taip pat pažymi, kad perkančioji pusė – stipri žaidėja Baltijos šalyse, kuri sustiprins „Avitelą“ tiek prekių asortimentu, tiek didesnėmis galimybėmis vartotojams pasiūlyti patrauklesnes kainas.

„Tad vartotojas, atrodytų, tik laimės.

O ar gali šalyje išsitekti keli aljanso atstovai ir kokie yra niuansai, kurių laikosi „Euronics“, šių detalių aš nelabai žinau“, – kalba Ž. Baušys.

„Avitelos prekyba“ dar nėra patei-

kusi praėjusių metų finansinių ataskaitų, 2021 m. jos pardavimai siekė 66,4 mln. Eur.

„Topo grupė“ taip pat dar nėra pateikusi 2022-ųjų metinių ataskaitų. Užpernai jos pardavimai siekė 181,7 mln. Eur. Lietuvoje veikia 34 „Topo centro“ parduotuvės.

Tiek „Topo centras“, tiek „Avitelos prekybos“ jungiami tinklai – tarp didžiausių elektronikos ir buities prekių segmente.

Nemenką konkurenciją jiems sukuria ir „Senukai“, „Pigu“, „Varlė“, „Ermitažas“ ir kt. smulkesni prekybininkai.

Vertinant jungiamus e. prekybos kanalus, situacija yra kiek kitokia. Pagal pasiekiamus interneto lankytojų srautus, e. komercijos lyderiai Baltijos šalyse 2022-aisiais buvo  Lietuvos įmonės: pirmoje pozicijoje – „Pigu.lt“, antroje –„Senukai.lt“.

„Topocentras.lt“ buvo vienuoliktoje pozicijoje (vertinant tik Lietuvą – 5-as), Estijos „Euronics.ee“ – 25-as, „Euronics. lv“ – 77-a.

Tuo metu „Avitela.lt“ į TOP100 didžiausių e. komercijos žaidėjų reitingą Baltijos šalyse nepatenka (tik Lietuvoje – 74-a).

Apie 6–7 mln. Eur

Sandorio vertė neatskleidžiama. Vertinant galimą dydį, „iš bėdos“ gali būti remiamasi kainos ir pardavimų daugikliu.

Veikiausiai sandoryje galėjo būti atsispiriama nuo 5–6 EBITDA pelnų, vertina Mykantas Urba, FMĮ „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus vadovas.

„Jeigu pagal 2021 m. rezultatus, tai būtų apie 6–7 mln. Eur vertė pagal šį daugiklį. Aišku, klausimas, kokie jiems 2022 m. buvo“, – svarsto M. Urba. Kaip minėta, „Avitelos prekyba“ vis dar nėra pateikusi 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenų ir tai atlikti vėluoja pagal numatytus terminus. „2021 m. visiems prekybininkams buvo rekordiniai, o 2022 m. – jau ne tokie geri“, – pastebi pašnekovas. Atsispiriant nuo 5–6 EBITDA daugiklio, įvertį galėjo reikšmingai pakoreguoti bent keletas veiksnių, kaip faktas, kad užsienio investuotojas įsigijimu ateina į Lietuvos rinką, taip pat – ar atėjimu į rinką, kurioje su „Euronics“ vardu jau veikia „Topo centras“, neįvyksta pardavimų kanibalizacija.

„Aišku, kai užsienietis eina į rinką, jiems yra strateginė nauda, už kurią gal galėtų ir daugiau sumokėti. Iš kitos pusės, kitų pirkėjų rinkoje ir šiaip nelabai buvo, tai nemanau, kad ir pardavėjai turėjo labai didelę galią. Tie 5–6 EBITDA dėl šių veiksnių gali koreguotis aukštyn ar žemyn, – vertina M. Urba – Tai sąlyginai nelikvidi rinka.“

Ignalinos atominės elektrinės tvarumo esmė –gilūs pokyčiai įmonės procesuose

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) šiemet pirmą kartą socialinės atskaitomybės ataskaitą

parengė pagal tarptautinį Global Reporting Initiative standartą. Ką tai reiškia įmonei, kokius iššūkius teko įveikti, kokį rezultatą ir naudą tai duoda, pasakoja Donatas Juodpusis, IAE darnaus vystymosi vadovas.

Nuo kada IAE skelbia socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitas, kas keitėsi jas rengiant?

IAE socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitas (SAA) kaip įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitos sudedamąsias dalis skelbia nuo 2018 m., kaip tai buvo numatyta Įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavime. Jame nurodyta, kad viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 500, į metinį pranešimą turi įtraukti ir SAA. Šiemet pirmą kartą SAA parengėme ir paskelbėme pagal tarptautinį standartą Global Reporting Initiative (GRI), atsižvelgdami į valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos principų įgyvendinimo VšĮ Valdymo koordinavimo centro rekomendaciją. Manau, kad tai geras sprendimas, nes suteikia galimybę įvairiais pjūviais pasilyginti su kitomis įmonėmis.

Kaip veikia ir vyksta darnumo valdymas?

Veiklą vertiname trijuose kriterijuose – aplinkosauginiuose, socialiniuose ir verslo valdymo (angl. Environmental, Social, and Governance, ESG).

Analizuojame, kuriose veiklos srityse (temose) galime pasiekti geriausių rezultatų ir keliame atitinkamus tikslus, sekame jų įgyvendinimo progresą.

Mūsų ilgalaikė strateginė kryptis –patekti tarp trijų darniausių valstybės valdomų įmonių.

Įmonės darnumo (ar tvarumo) valdymas vyksta kaip bet koks kitas strateginis valdymas. Įsivertini, kokius poveikius daro įmonė ir kaip bei kiek tai galima pakeisti. Pvz., pasimatavome visos organizacijos CO2 emisiją 2021 m. ir nusprendėme ieškoti bei diegti sprendimus, kaip galėtume sumažinti savo poveikį klimatui. Pavyko pasiekti įspūdingą rezultatą: per 2022 m. sumažinome CO2 emisijas 76% palyginti su 2021 m.

Iš esmės, mūsų galutinis veiklos tikslas – esamą branduolinės energetikos palikimą sutvarkyti iki tokio lygio, kad čia atsirastų žalia pievelė, o tai darydami visuose etapuose apsaugotume aplinką ir žmones. Tai mūsų svarbiausias įsipareigojimas visuomenei ir ateities kartoms.

Kokius pagrindinius 2022 m. ataskaitoje minimus pasiekimus akcentuotumėte, kokia jų reikšmė įmonei, šaliai?

Matyt, vienas iš esminių pasiekimų – konversijos rodiklis, kuris numatytas visam eksploatavimo nutraukimo procesui. Iš visos IAE teritorijoje esamos įrangos, konstrukcijų – metalo ir betono – apie 85% grąžinta į rinką antriniam panaudojimui, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiame išlaikyti ne mažesnį nei 80% rodiklį. Pvz., ardyda-

Donatas Juodpusis, Ignalinos atominės elektrinės darnaus vystymosi vadovas: „Tvarumas – ne tik rezultatas, bet ir kaip tai pasiekta, kaip jaučiasi įmonėje dirbantys, kokį pėdsaką palikai kitoms kartoms.“

rinimas. „Švaraus“ metalo konteineris gauna pasą su radionuklidų apibūdinimu: kokie radionuklidai užfiksuoti bei kokios jų koncentracijos, ir tik gavus suderinimą su prižiūrinčia institucija toks konteineris iškeliauja iš kontroliuojamos zonos.

Kokie sprendimai padėjo pasiekti ataskaitoje minimų skaičių?

kad galėtume

mi metalo konstrukcijas pamatuojame, ar jos radiologiniu požiūriu užterštos ir kiek. Jei atitinka reguliatoriaus nustatytas normas ir metalą galima naudoti ar išvalyti nuo nedidelės radiacijos, panaudojame turimas technologijas šiam procesui. Po to metalą vėl matuojame ir, jei jis „švarus“, parduodame kaip metalo laužą.

Ar gali atsitikti taip, kad siekdami tikslo – antriniam panaudojimui grąžinti ne mažiau 80% išardytų konstrukcijų, darote „nuolaidas“ radiaciniam užterštumui?

Lietuvoje radiacinės saugos sistema ypač gera. Tai neįmanoma ir dėl ypač griežto mūsų veiklos reguliavimo bei kelių etapų kontrolės sistemos, tarp kurios – ir skirtingų nepriklausomų

IAE padalinių patikrinimai bei veiklą prižiūrinčios institucijos – VATESI – de-

Pvz., CO2 pėdsaką 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažinome 76%. Skaičius atrodo labai didelis, o tai lėmė vienas vienintelis sprendimas. Kartu su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, Energetikos ministerija, buvo nuspręsta naudoti elektros ener-

giją, kuri pagaminta tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Užpernai padarėme analizę, kur sukuriame didžiausią CO2 emisiją. Pamatėme, kad tai mūsų sunaudojama elektros energija, Lietuvoje esame vieni iš didžiausių jos vartotojų. Taip yra dėl tam tikrų naudojamų ventiliacijos technologijų, kurios radiacijai su vėdinamu oru neleidžia patekti į aplinką.

Minėjote, kad darnumą kryptingai diegiate aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse, vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintomis gairėmis bei principais. Pateikti pavyzdžių, kas konkrečiai padaryta ar daroma šiose srityse?

Esame išsikėlę tikslą, kad kiekvienas mūsų darbuotojas, kuris dirba radiacinėje aplinkoje, gautų kuo mažesnę radiacinę dozę. Pvz., 2022 m. kolektyvinė visų darbuotojų dozė sudarė 79% nuo suplanuotos dozės. Taip pat esame nustatę leistiną individualią dozę vienam darbuotojui, kuri sudaro 90% leistinos normos. 2022 m. nė vienas darbuotojas nepriartėjo prie šios ribos ir tuo labai džiaugiamės, nes galime užtikrinti saugias sąlygas.

Tarp socialinių aspektų išskirčiau pernai Ukrainai paaukotos 367 t gesinimo medžiagos – putokšlio tirpalo, kurį ukrainiečių gelbėjimo tarnybos naudoja gaisrams gesinti. Bendradarbiaujant su Lietuvos energetikos bei susisiekimo ministerijomis buvo organizuotas skubus šios medžiagos transportavimas, kad pagalba pasiektų kuo operatyviau. Šiemet planuojama nusiųsti likusią dalį – apie 230 t gesinimo

medžiagos. Beje, ši iniciatyva atėjo iš darbuotojų, kurie neliko abejingi nuo karo kenčiantiems Ukrainos gyventojams.

Su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021 m. pabaigoje pasidarėme tyrimą, kurio rezultatus išanalizavę numatėme tobulintinas sritis 2022 ir 2023 m. Kitąmet vėl darysime analogišką tyrimą išsiaiškinti, kaip pasisekė pasiekti užsibrėžtus tikslus. Beje, mūsų kolektyvas yra net ne dvikalbis, o naudojame lietuvių, rusų ir anglų kalbas, bet dėl to įtampos kolektyve nėra. Vienas reikšmingiausių pasiekimų valdysenos srityje – išsamus nefinansinių veiklos rezultatų atskleidimas ir paviešinimas. Taip pat atlikome bandomąjį atsparumo korupcijai lygio nustatymą ir gavome vieną aukščiausių balų, kas parodo, jog šioje srityje einame teisingu keliu.

Kokie siekiai šių ir artimiausių metų tvarumo tiksluose?

Tradiciškai analizuojame numatytų tikslų pasiekimus, kad galėtume kokybiškai paaugti visais darnumo aspektais. Labai džiaugiuosi, jog įmonės valdyba aktyviai įsitraukia į šią temą, vasarą planuojame turėti darnumo strateginę sesiją, kurios metu ieškosime prasmingų ilgalaikių tvarumo tikslų. Beje, kalbantis su kolegomis dar galim sulaukti vertinimo, kad darnumas dažnai suvokiamas tik kaip komunikacinė žinutė. Tačiau realaus tvarumo esmė – gilūs pokyčiai įmonės procesuose, kaip mes padarome ir pasiekiame tikslus. Pvz., elektrinėje jau neliko branduolinio kuro, jis išgabentas į laikino saugojimo vietą. Vertiname, kad taip sutvarkėme 99% branduolinio ir radiacinio pavojaus atominėje elektrinėje. Taigi, pavojaus šaltinį sumažinome iki labai mažo. Tačiau iš darnumo pusės žiūrime, o kaip mes tai padarėme? Ar dėl to nenukentėjo žmonės, gamta, ar viskas atlikta saugiai nepažeidžiant jokių normų, kiek tam buvo sunaudota energijos ir kokį CO2 pėdsaką palikome?

Taigi, tvarumas – ne tik rezultatas, bet ir kaip tai pasiekta, kaip jaučiasi įmonėje dirbantys, kokį pėdsaką palikai kitoms kartoms.

IAE veiklą vertina pagal aplinkosauginius, socialinius ir verslo valdymo kriterijus bei analizuoja, kuriose veiklos srityse (temose) gali pasiekti geriausių rezultatų ir kelia atitinkamus tikslus.

Rusija grimzta į karo ekonomiką

• Nuo tada, kai Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje, jo vadovaujamos Rusijos finansinė būklė sparčiai blogėja. ARTEMO GEODAKYANO („SPUTNIK“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Rusijos ekonominė konfrontacija su Vakarais po Kremliaus invazijos

į Ukrainą įžengia

į naują pavojingą etapą.

Tarptautinių sankcijų slegiamas Rusijos ūkis priverstas ieškoti resursų šalyje, pramonė spaudžiama patenkinti karines ambicijas. Tačiau agresiją prieš Ukrainą pradėjusioje valstybėje ne tik trūksta darbo jėgos, bet ir vyksta protų nutekėjimas – rusai bėga iš šalies bandydami išvengti karo tarnybos ir blogėjančių ekonomikos sąlygų. Vienintelis likęs šiaudas – Azijos rinka ir pramanai apie Rusijos ekonomikos forumo svečius.

Įtakingas leidinys „The Economist“ apskaičiavo, kad Rusijos karinės išlaidos sudaro 5 trln. RUB (60,5 mlrd. USD) per metus, arba 3% šalies sukuriamo BVP. Remiantis kitais skaičiavimais, išleidžiamos sumos dar didesnės. Vokietijos užsienio ryšių tarybos (DGAP) duomenimis, Rusija karo reikmėms išleidžia 90 mlrd. USD, t. y. daugiau kaip 5% BVP.

Po Vakarų įvestų ekonominių sankcijų valstybei kur kas sunkiau patekti į tarptautines rinkas ir gauti užsienio valiutos bei produkcijos. O tempas, kuriuo rusų kariuomenė privalo būti aprūpinta įranga ir amunicija, kelia įtampą šalies gynybos pramonei.

JAV analitinis centras

„Center for Security and International Studies“ pateikė JAV žvalgybos vertinimus, kad nuo 2022 m. vasario dėl eksporto kontrolės pablogėjo Rusijos galimybės pakeisti daugiau kaip 6.000 karinės įrangos vienetų.

Sankcijos taip pat privertė pagrindines gynybos pramonės įmones sustabdyti gamybą ir sukėlė svarbiausių tankų ir orlaivių komponentų trūkumą. Maskva deda daugiau pastangų, kad pagamintų dar daugiau karinės paskirties prekių, o vyriausybė ir Rusijos bankai siūlo dideles paskolas

ginklų gamintojams, nurodo „The Economist“.

Christophas Bluthas, Bradfordo universiteto tarptautinių santykių profesorius, teigia, kad karo padarinius pradeda jausti ir eiliniai piliečiai. Maskvai prireikė pakeisti daugelį prekių savo ekonomikoje, kurias paprastai tiekia Vakarų šalys. Pusė tyrimų bendrovės „Romir“ apklaustų rusų skundėsi pakaitinių prekių kokybe.

„Kremlius žaidžia subtilų balansavimo žaidimą, siekdamas nukreipti didelius išteklius į karo bei susijusią pramonę ir kartu stengdamasis kuo mažiau sutrikdyti bendrą ekonomiką, nes taip rizikuoja prarasti didelės gyventojų dalies paramą. Taigi paprasti rusai – tie, kurie neprarado artimųjų mūšio lauke ar neišvyko iš šalies, – išlieka gana optimistiškai nusiteikę kasdienio gyvenimo atžvilgiu. Tačiau ilgesnis, intensyvesnis karas, reikalaujantis pereiti prie visiškos karo ekonomikos, gali šias nuotaikas pakeisti“, –„The Conversation“ paskelbtame straipsnyje nurodo Ch. Bluthas.

Jaučia darbuotojų stygių Ekspertai atkreipė dėmesį, kad nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, šalies finansinė būklė sparčiai blogėja. Invazija pagilino biudžeto deficitą ir pagilino priklausomybę nuo kitų valstybių, jai bandant apeiti prekybos apribojimus.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Rusijos biudžeto deficitas viršijo visą šalies vyriausybės 2023 m. keltą tikslą. Labiausiai tokį biudžeto susitraukimą lėmė Kremliaus pradėto karo išlaidos ir mažėjančios pajamos iš energetikos. Kariaudama Rusija ir toliau neišvengiamai fiksuos antirekordus.

Remiantis naujausiais Rusijos finansų ministerijos

duomenimis, 2023 m. sausį–balandį federalinio biudžeto deficitas padidėjo iki 3,42 trln. RUB (45 mlrd. USD). Pajamos sumažėjo 22%, iki 7,8 trln. RUB, o išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 26%, iki 11,2 trln. RUB.

Rusija prognozavo, kad 2023 m. jos biudžeto deficitas sieks 2,9 trln. RUB (43 mlrd. USD). Finansų ministerija planavo, kad mažiausiai trečdalis valstybės išlaidų bus skiriama karo reikmėms.

Šalies Finansų ministerija praėjusiais metais, netrukus po Ukrainos užpuolimo, nustojo skelbti mėnesinius biudžeto duomenis, tačiau „Reuters“ apskaičiavo, kad balandį Rusijos biudžeto deficitą sudarė apie 1 trln. RUB (13 mlrd. USD).

Be to, Rusijos ekonomika patiria rekordinį darbo jėgos trūkumą ir praranda kai kuriuos geriausius ir gabiausius darbuotojus.

Aleksandra Prokopenko, buvusi Rusijos centrinio banko patarėja, praėjusią savaitę JAV radijui NPR sakė, kad daug išsilavinusių ir kvalifikuotų darbuotojų pabėgo iš šalies. Dėl to įmonės mažina savo veiklos apimtį arba nutraukia veiklą, sakė ji, remdamasi naujausiais skaičiavimais, kad vien pernai iš darbo rinkos pasitraukė 1,3 mln. jaunų darbuotojų.

„Nemanau, kad Rusijos valdžia tai pripažins, bet mes matome didžiulį protų nutekėjimą“, – NPR sakė A. Prokopenko.

Kiti duomenys taip pat rodo, kad Kremliaus pradėtas karas sukėlė didelį šoką darbo rinkai. Praėjusiais metais kariuomenė mobilizavo 300.000 karių, o šiemet gali mobilizuoti ir dar daugiau.

Be to, Ukrainoje patiriama didelių nuostolių: žuvo arba buvo sužeista apie 200.000 rusų karių, kai kuriais verti -

nimais, kasdien netenkama 500 jų. Dar šimtai tūkstančių rusų pabėgo į kaimynines šalis, kad išvengtų karinės tarnybos bei ekonominių ar politinių sunkumų.

Darbo jėgos trūkumas taip pat prisidėjo prie to, kad gegužę smarkiai sumažėjo Rusijos pramonės gamyba, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ji smuko 5%.

A. Prokopenko taip pat pabėgo iš Rusijos netrukus po praėjusių metų invazijos ir dabar dirba analitike Vokietijos idėjų kalvės „Carnegie“ centre. Praėjusį mėnesį ekspertė perspėjo, kad Kremlius keičia savo taktiką prieš Vakarus ir dabar siekia perimti užsienio turtą savo teritorijoje.

„Rusijos ekonominė konfrontacija su Vakarais po Kremliaus invazijos į Ukrainą įžengia į naują pavojingą etapą“, – „Financial Times“ (FT) teigė buvusi patarėja Rusijos centriniame banke.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ekonomika vis tiek augs 0,7%. Tam daugiausia įtakos turės pajamos iš angliavandenilių eksporto ir ginklų pardavimo įvairioms šalims, noriai ignoruojančioms Vakarų sankcijas.

Tiesa, šie skaičiavimai pagrįsti duomenimis, kuriuos pateikė Rusijos centrinis bankas. Balandį JAV įsikūrusio Jeilio universiteto mokslininkai tvirtino, kad nepaskelbti statistiniai duomenys, pavyzdžiui, apie kapitalo srautus į šalį ir iš jos, ir piešė kur kas niūresnį Rusijos padėties vaizdą. Vakarų ekspertai ragina netikėti Rusijos skelbiamais duomenimis, nes Maskva kovoja ne tik mūšio lauke, bet ir informaciniame kare.

Azija išlaiko virš vandens Rusijos ekonomikai išsilaikyti virš vandens padeda ir Azijos rinka. 2021 m.

Azijos ekonomikos sudarė 39% pasaulio nominaliojo BVP. Eksportas siekė 36% pasaulio eksporto, o penkios didžiausios Azijos ekonomikos kartu – Kinija ir Honkongas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras ir Indija – sudarė ketvirtadalį viso pasaulio importo. Šiuo metu Azijos ekonomika sudaro tris ketvirtadalius, o Kinija ir Indija – pusę pasaulio BVP metinio augimo. Tad Rusija didžiąją dalį savo prekybos nukreipė į Azijos šalių ekonomiką. Taip rusai atranda alternatyvias kryptis eksportui ir naujus importo šaltinius. Prekybos ryšiai su Kinija, Indija, Turkija, Persijos įlankos valstybėmis ir Vidurinės Azijos šalimis gelbėja Rusijos ekonomiką. Rusijos ir Kinijos dvišalė prekyba 2022 m. išaugo 29%, o pirmąjį 2023 m. ketvirtį – 39%. Iki 2023 m. pabaigos Rusijos ir Kinijos dvišalė prekyba gali siekti 237 mlrd. USD – tai didesnė suma nei visa Kinijos dvišalė prekyba su tokiomis ekonomikomis kaip Australija, Vokietija ar Vietnamas. 2022 m. Rusijos prekyba su Jungtiniais Arabų Emyratais išaugo 68%, o prekyba su Turkija – 87%. Rusijos ir Indijos prekyba šoktelėjo 205%, iki 40 mlrd. USD. Eksporto nukreipimas gelbėjo Rusijos energijos pardavimus, kurie sudaro didelę jos prekybos dalį. 2022 m. sausį Europos šalys importavo 1,3 mln. rusiškų barelių per dieną, o Azijos pirkėjai įsigijo 1,2 mln. barelių. Iki 2023 m. sausio Rusijos pardavimai Europai nukrito žemiau nei 100.000 barelių per dieną, tačiau eksportas į Aziją šoktelėjo iki 2,8 mln. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas neseniai paskelbė išvadą, kad nors Rusijos prekyba su JAV, Jungtine Karalyste ir

Rusijos BVP 1996–2024 m., %

Pokytis, palyginti su ankstesniais metais

2023

Rugsėjo 12 d. LITEXPO Laisvės pr. 5, Vilnius

Patirtimi

ESTŲ VIENARAGIO „PIPEDRIVE“ GRUPĖS PRODUKTŲ VADOVAS

* 2023 M. BALANDŽIO PROGNOZĖ

ŠALTINIAI: TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS, VŽ

Europos Sąjunga (ES) gerokai sumažėjo, tačiau ES ir Jungtinės Karalystės eksportas į Armėniją, Kazachstaną ir Kirgiziją pastebimai padidėjo, o tai gali reikšti, kad prekyba nukreipiama būtent per šias valstybes ir prekės galiausiai pasiekia Rusiją. Bendrija kol kas svarsto būdus, kaip užkirsti kelią, kad šios prekės nepatektų į Rusiją.

Rusijai prarasti Vakarų rinkas skausminga ne tik ekonomine, bet ir reputacine prasme. Tai rodo ir asmeniškai Rusijos diktatoriaus

Vladimiro Putino globojamo svarbiausio šalies ekonomikos forumo Sankt Peterburge programos projektas. Svečių iš Vakarų paieškos sekėsi sunkiai, o ir tie, kurie yra įrašyti kaip dalyviai, teisinasi, kad kvietimo net negavo, o ir šiaip neketintų dalyvauti.

FT matytas Rusijos ekonomikos forumo programos projektas rodo, kad šiemet jame dalyvauti neva turėjo buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas.

Tačiau net keli savaitės pradžioje sukurtame dokumente, kurį matė FT, išvardyti asmenys sakė, kad neplanuoja dalyvauti. E. Schmidtas, žymiausias asmuo iš negausaus Vakarų kalbėtojų sąrašo, negavo kvietimo ir neplanuoja vykti, FT patvirtino su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.

Kiti programoje išvardyti Vakarų pranešėjai, įskaitant „Lucid Motors“ vadovą Peterį Rawlinsoną ir Stanfordo profesorių Ilją Strebulajevą, nurodė, kad forume nedalyvaus.

I. Strebulajevas teigia nežinojęs apie Kremliaus planus jį pakviesti kalbėti Sankt Peterburgo renginyje. Profesorius dar praėjusių metų kovą pasitraukė iš Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ valdybos, sakydamas, kad nebegali „teikti

laisvos ir atviros informacijos platformos Rusijos visuomenei nepažeidžiant įstatymų ir nekeliant pavojaus bendrovei ir jos darbuotojams“.

Prieš plataus masto invaziją į Ukrainą Sankt Peterburgo forumas buvo aukšto lygio renginys, kuriame kartu su V. Putinu pasirodydavo tokie Vakarų lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Valstybės valdomos bendrovės vakarieniaudavo su Vakarų investuotojais prabangiausiuose restoranuose ir linksmindavosi vakarėliuose.

Šiemet forumo svečių sąraše dominuoja aukšti pareigūnai iš tokių šalių kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Indija ir Kinija. Programoje nėra nė vieno užsienio pareigūno, užimančio aukštesnį nei ministro postą, net iš šalių, kurias Rusija laiko draugiškomis, išskyrus Burundžio pirmąją ponią. Pernai Kazachstanas ir Armėnija atsiuntė savo prezidentus, o Centrinės Afrikos Respublika, artima Rusijos sąjungininkė, atsiuntė savo ministrą pirmininką.

Tiesa, kai kurie iš atvykti ketinančių Vakarų valstybių atstovų jau seniai laikosi griežtų prorusiškų pažiūrų, pavyzdžiui, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė

Karin Kneissl, kuri savo vestuvėse šoko su V. Putinu, tad ir šįkart patvirtino, kad dalyvaus ekonomikos forume.

FT teigia, kad šiame forume

užsienio svečių turėtų būti daugiau negu praėjusiais metais, kai dauguma kalbėtojų buvo rusai, o ryškiausia užsienio delegacija buvo iš Talibano.

Keletas tuomet ten dalyvavusių Vakarų verslininkų stengėsi likti nepastebėti, o kai kurie iš jų net paprašė organizatorių, kad jų vardai nebūtų nurodyti ant dalyviams įsegamų ženkliukų, taip jie siekė nebūti atpažinti.

Dominyka Ragauskaitė

LIETUVIŲ VIENARAGIO „VINTED“ PRODUKTŲ VALDYMO DIREKTORĖ

Klaus-Peter Frahm

„FIELD.SO“ VIENAS ĮKŪRĖJŲ IR GENERALINIS DIREKTORIUS, „PRODUCTFIELD.COM“ VIENAS ĮKŪRĖJŲ

Niks Evalds LATVIŲ VIENARAGIO „PRINTFUL“ PRODUKTO VADOVAS

Justas Kriukas

ANTRUS METUS IŠ EILĖS Į „FINANCIAL TIMES“ SPARČIAUSIAI AUGANČIŲ

EUROPOS ĮMONIŲ REITINGĄ

PATENKANČIOS „OMNISEND“ VIENAS

ĮKŪRĖJŲ, ILGAMETIS PRODUKTO VADOVAS

Vytautas Savickas „SMARTPROXY.COM“ VADOVAS

konferencijos.vz.lt

konferencijos@verslozinios.lt

+370 250 7197

ir įžvalgomis dalysis išskirtinai sėkmingus produktus sukūrę ir išvystę profesionalai

Prognozės apie Kinijos ekonomikos atsigavimą buvo per ankstyvos

• Ekspertų vertinimu, Kinija dar šešis mėnesius tikrai negalės pasikliauti prekyba, kad paskatintų savo ekonomiką.

JASONO LEE („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.

Pastaruoju metu Kinijos vidaus paklausa susilpnėjo iš dalies dėl atvėsusios nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir antrosios COVID-19 bangos.

Kinijos ekonomikos atsigavimas buksuoja. Ekspertai teigia, kad koją jos pagreičiui kiša tiek problemos šalyje, tiek ir nepalankūs užsienio tendencijų vėjai. Visgi analitikai įsitikinę, kad neambicingą metinį BVP augimo tikslą Pekinui pasiekti net ir tokiomis aplinkybėmis pavyks.

„Ekonomikos atsigavimas susiduria su sunkumais. Pastaruoju metu vidaus paklausa susilpnėjo iš dalies dėl atvėsusios nekilnojamojo turto (NT) rinkos ir antrosios COVID-19 bangos“, – CNN sakė Zhiwei Zhangas, JAV investicijų bendrovės „Pinpoint Asset Management“ prezidentas ir vyriausiasis ekonomistas.

Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika vis dar išgyvena istorinį NT rinkos nuosmukį. Šalis taip pat priartėjo prie naujos COVID-19 susirgimų bangos.

Birželio pradžioje Zhong Nanshanas, žymus Kinijos epidemiologas, prognozavo, kad dar viena COVID-19 infekcijos banga Kinijoje piką pasieks birželio pabaigoje, kai per savaitę, remiantis prognozėmis, užsikrės apie 65 mln. žmonių. Pekino gydytojai valstybinei žiniasklaidai nurodė, kad pacientų su sunkiomis komplikacijomis dalis nedidelė, kaip ir hospitalizuojamų.

Z. Zhangas teigė, kad išorinė Kinijos prekių paklausa nepalaiko ekonomikos atsigavimo, nes pirmiausia JAV, didžiausioms Kinijos eksporto partnerėms, gresia recesija. Balandžio duomenys parodė, kad Kinijos eksportas ūgtelėjo 8,5%, t. y. smarkiai sumažėjo nuo 14,8%, fiksuoto kovą. Labiausiai tokį rodiklį lėmė pasaulinės paklausos lėtėjimas. Balandį šalies eksportas augo lėčiau, nepaisant praėjusių metų žemos lyginamosios bazės, kurią lėmė koronavirusas, o importo sulėtėjimas dar labiau paspartėjo. Balandį importas į antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką per metus sumažėjo 7,9%. Tai reiškia, kad importas krito labiau nei kovą, kai fiksuotas 1,4% susitraukimas. Kinijos gegužės eksporto duomenys pasėjo dar daugiau nerimo. Praėjusią savaitę paskelbti Kinijos muitinės duomenys parodė, kad šalies eksportas

gegužės mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 7,5% – iki 283,5 mlrd. USD, t. y. gerokai daugiau nei „Reuters“ ekspertų apklausoje prognozuotas 0,4% susitraukimas.

„Įvertinus sezoniškumą ir eksporto kainų pokyčius, eksporto apimtys sumažėjo taip smarkiai, kad buvo mažesnės nei metų pradžioje. Tai rodo, kad pasaulinė Kinijos prekių paklausa menksta“, – pranešime teigė Julianas Evansas-Pritchardas, bendrovės „Capital Economics“ Kinijos ekonomikos skyriaus vadovas.

Ekspertas teigė, kad Kinija dar šešis mėnesius tikrai negalės pasikliauti prekyba, kad paskatintų savo ekonomiką.

Pramonė kelia nerimą

Naujausi Kinijos ekonomikos duomenys iš esmės nuvylė investuotojus, kurie tikėjosi staigaus antros pagal dydį pasaulio ekonomikos atsigavimo. Jaunimo nedarbas balandį pasiekė rekordiškai aukštą lygį ir viršijo 20%.

Larry Hu, finansinių paslaugų bendrovės „Macquarie’s“ vyriausiasis Kinijos ekonomistas, pastarąjį ekonomikos sulėtėjimą aiškino per ankstyvu vyriausybės paskatų nutraukimu po geresnių, nei tikėtasi, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų. VŽ primena, kad Kinijos BVP pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 4,5%.

Ateityje jis tikisi, kad politikos formuotojai, atsižvelgdami į nedidelę infliaciją ir didelį jaunimo nedarbą, ir toliau taikys skatinamąją politiką.

„Ilgainiui atsigavimui plečiantis, ekonomika vėl pradės kilti aukštyn dėl didesnės paklausos ir pasitikėjimo augimo“, – CNBC nurodė L. Hu.

Praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame posėdyje Valstybės taryba, Kinijos aukščiausioji vykdomoji institucija, paragino gerinti verslo aplinką ir šalinti vietines kliūtis patekti į rinką. Šalis taip pat pratęs naujų transporto priemonių pirkimo lengvatų taikymą, kad paskatintų vartojimą.

Kinijos premjeras Li Qiangas pripažino, kad šalies ekonomikos atsigavimo pagrindas dar nėra tvirtas.

Balandį neįkvėpė ir pramonės duomenys. Dėl to Kinijos akcijos atpigo, sumažėjo vyriausybės obligacijų pajamingumas, o juanis atpigo. Šalies valiutos kursas pagal prekybą dabar toks pat silpnas, kaip ir lapkritį, kai Kinijos pareigūnai vieną po kito karantinui uždarė miestus.

Gegužę, kaip ir balandį, Kinijos gamybos pramonė buksavo – traukėsi antrą mėnesį iš eilės, rodo naujausi Kinijos paskelbti oficialūs duomenys.

Nacionalinio statistikos biuro (NSB) duomenimis, oficialus gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), pagrindinis gamyklos produkcijos matas, praėjusį mėnesį nukrito iki 48,8 punkto ir nusileido žemiau 50 punktų ribos, skiriančios plėtrą nuo susitraukimą.

Balandį rodiklis netikėtai sumažėjo iki 49,2, nutraukdamas tris mėnesius iš eilės trukusį augimą. Be to, rodiklis buvo mažesnis nei „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozių mediana – 49,5 punkto. Z. Zhangas, „Pinpoint Asset Management“ prezidentas, beda pirštu į Kinijos valdžios pasyvumą.

„Tačiau nėra jokių neišvengiamo politinio atsako ženklų. Kinijos vyriausybė kol kas gali toliau laikytis pozicijos, kad reikia laukti ir pažiūrėti“, – teigė analitikas.

Reaguoja pasyviai

Remiantis „The Economist“ analize, pramonės kainos, kurios yra mokamos už žaliavas, o vėliau atsiimamos už produkciją, sumažėjo. Kai kurie ekonomistai dabar mano, kad gamintojų kainos, t. y. tos, kurios taikomos prie gamyklos vartų, gegužę galėjo sumažėti daugiau kaip 4%, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus. Toks kainų mažėjimas mažina pramonės pelną, o tai savo ruožtu stabdo investicijas į gamybą. Dėl to baiminamasi defliacijos spiralės.

„Todėl Kinijos ekonomikai gali grėsti pakartotinė recesija“, – „The Economist“ prognozavo Ting Lu, Japonijos banko „Nomura“ atstovas. Ekonomikos augimas nuo vieno ketvirčio iki kito gali sumažėti beveik iki nulio, net jei bendrasis ekonomikos augimas, pagal kurį BVP ly-

ginamas su ankstesniais metais, ir toliau išlieka stiprus.

Kitur pasaulyje silpną augimą lydi didžiulė infliacija, tačiau Kinijos problemos yra susijusios su lėtėjančiu augimu ir mažėjančia infliacija.

Kai kurie investuotojai nerimauja, kad Kinijos politikai nepakankamai susirūpinę dėl susidariusios padėties. Atrodo, kad šalies centrinis bankas nesirūpina defliacija. Net ir be didelių paskatų vyriausybė šiais metais greičiausiai pasieks savo išsikeltą kuklų 5% BVP augimo tikslą vien dėl žemos lyginamosios bazės praėjusiais metais.

Robinas Xingas, JAV banko „Morgan Stanley“ atstovas, prognozuoja, kad Kinijos vyriausybė jau netrukus imsis veiksmų. R. Xingas primena, kad 2015 ir 2019 m. Kinijos politikos formuotojai greitai reagavo, kai pramonės PMI keliems mėnesiams nukrito žemiau 50. Jis įsitikinęs, kad Kinijos centrinis bankas sumažins bankų privalomųjų atsargų reikalavimus liepą, jei ne anksčiau. Jis taip pat mano, kad šalies bankai, kurie skolina remdami šalies vystymosi tikslus, padidins investicijų į infrastruktūrą kreditavimą.

Tiesa, kiti ekspertai kur kas santūresni ir daug vietos optimizmui neįžvelgia. Kinijos vyriausybė imsis veiksmų, įsitikinęs T. Lu, tačiau, anot jo, galimi tik nedideli pokyčiai, o tai iš esmės nepakeis niūrios ekonomikos padėties. Reikšmingesni pokyčiai, vertina ekspertas, sukeltų virtinę problemų.

Kinijos vyriausybė galėtų reikšmingai nurėžti palūkanų normas, tačiau tai sumažintų bankų, kurie ir taip turi nerimauti dėl nekilnojamojo turto paskolų nuostolių, pelningumą. Taip pat būtų galima daugiau pinigų skirti vietos valdžios institucijoms, tačiau daugelis jų anksčiau netinkamai panaudojo lėšas neapgalvotai infrastruktūrai. Jie galėtų išdalyti grynuosius pinigus tiesiogiai namų ūkiams, tačiau tam reikėtų sukurti tinkamą lėšų dalijimo aparatą, o tai užtruktų. Anksčiau vyriausybė galėjo greitai skatinti ekonomiką investuodama į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą, tačiau šiuo metu toks modelis nebėra tinkamas.

Praktiški patarimai

pradedantiesiems investuotojams

Pirmadieniais Luko investavimo dienoraštis (investuoja nuo 2018 m.),

Antradieniais latvių investuotojo Andrio investavimo dienoraštis (investuoja nuo 2021 m.),

Trečiadieniais podkastas su investuotoju. Portfelis, pasirinkimai, pamokos.

Ketvirtadieniais estų investuotojo Toomo dienoraštis (investuoja nuo 2002 m.),

Penktadieniais „Ekspertas atsako“ į skaitytojų rūpimus klausimus investavimo, taupymo temomis.

Kiekvieną mėnesį speciali apžvalga, ką pirko investuotojai.

Investuotojų veiksmai biržoje, ką pirko ar nieko nedarė, kokias įžvelgia rinkoje tendencijas.

Kiekvieną ketvirtį Lietuvos investuotojų speciali MP apklausa apie investavimo rezultatus – pamokas, laimėjimus.

manopinigai.lt

GAZELĖ

Verslas nori rekordų

• Gintaras Pocius, VšĮ „Rekordų akademija“ vadovas: „Rekordai naudingi ir žinomumui, ir reklamai, tik svarbu įvertinti, ką su juo įmonė gali padaryti.“ VLADIMIRO

IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Tai apie žmones, kurie svajoja ir siekia daugiau. Rekordas ir yra svajoti ir siekti, tik yra žmonių, kurie svajoja ir daugiau nieko nedaro.

Verslui ambicijos nesvetimos ir vis dažniau siekis labiau augti, būti stipresniems, kūrybiškesniems ar įdomesniems atveda prie iššūkio pasiekti kokį nors rekordą – įregistruoti Lietuvos rekordą ar net geriausiai atpažįstamą –„Guinnesso“.

Gintaras Pocius, rekordų registravimo agentūros VšĮ „Rekordų akademija“ vadovas ir įkūrėjas, pasakoja, kad ypač pastaruoju metu, prasidėjus įmonių renginiams ir kitiems susibūrimams, skambučių ir užklausų dėl rekordo sulaukiama kone kas antrą dieną.

„Kartais įmonėms per sudėtinga pasiekti rekordą, taip pat nelabai žinoma, kiek laiko tai užtrunka, tad pasitaiko, kad renginys vyksta rytoj, o dieną prieš jį įmonė paskambina, kad norėtų siekti rekordo. Bet tai padaryti sunku ir tam reikia pasiruošti, jeigu būtų lengva – visi rekordus ir turėtų“, – VŽ kalba G. Pocius.

įvaizdžio dalimi“, – pasakoja G. Pocius. Pašnekovas nurodo, kad pagrindiniai tikslai, kurių siekia organizacijos, pasitelkdamos rekordą kaip netradicinę reklamos formą, – prekių ženklo populiarinimas, įvaizdžio formavimas, pozityvaus santykio su tiksline grupe kūrimas, išskirtinių prekių ženklo savybių demonstravimas.

„Pastebėjome, kad, siekiant beveik kiekvieno rekordo, aktyviai ir azartiškai dalyvauja aukščiausi netgi didelių įmonių vadovai, kompanijų įkūrėjai. Tas bendras ir vienijantis savaites ar mėnesius trunkantis rezultato siekis ir sėkmės pojūtis rekordą pasiekus tampa organišku ir turbūt tvariausiu komandos formavimo elementu“, –nurodo G. Pocius.

Pagal taisykles

„Pavyzdžiui, plaukų stilisto Kevino Gigevičiaus 24 valandas trukusi plaukų kirpimo sesija. Kadangi tai yra ištvermės rekordas, viena sąlygų buvo, kad per 1 valandą jis turi tik 5 minutes poilsiui – ne daugiau, – pasakoja G. Pocius. – Jeigu mūsų nekviečia stebėti, kaip siekiama rekordo, reikia atsiųsti filmuotą medžiagą, nuotraukas, dviejų nepriklausomų stebėtojų užpildytą dokumentą. Mūsų sąlygos panašios kaip „Guinnesso“, bet kiek supaprastintos. „Guinnesso“ agentūra atsiunčia 20 lapų taisyklių, jas reikia užpildyti, jiems nusiųsti ir laukti – gali patvirtinti, gali ir ne.“

Vienas naujausių „Guinnesso“ rekordų iš Lietuvos – aukščiausia medinė

savivaldybės, turėjo vykti sporto renginys, tad kalbėjomės su sportininkais. Pagaliau jie sutiko. M. Montikas važiavo arenoje, siekė rekordo ir pasiekė, visi džiaugėsi dėmesiu, – pasakoja G. Pocius. – Rekordai naudingi ir žinomumui, ir reklamai, tik svarbu įvertinti, ką su juo įmonė gali padaryti, nesirinkti tokio, kuris neturės tiek naudos įvaizdžiui, kiek galėtų.“

Šiemet gegužę M. Montikas pasiekė dar vieną Lietuvos rekordą: vien galiniais neįgaliojo vežimėlio ratais jis nuvažiavo 10 km. Taip pat jis bandys pagerinti „Guinnesso“ rekordą – galiniais vežimėlio ratais nuvažiuoti daugiau kaip 25 km.

GABIJA SABALIAUSKAITĖ gabija.sabaliauskaite@verslozinios.lt

Belskis ir bus atidaryta

Turite klausimų, pasiūlymų, problemų – „Mano verslas“ stengsis padėti. Į jūsų klausimus atsakys patyrę finansų, teisės, personalo, rinkodaros ir kitų sričių specialistai. Laukiame laiškų, telefono skambučių ir dėkojame, kad skaitote.

„Gazelė“

Gabija Sabaliauskaitė, redaktorė gabija.sabaliauskaite@verslozinios.lt

8 5 250 7135, 8 605 77149

Didžiausias šakotis Rekordai, ir juose įtvirtinti „didžiausi“, „aukščiausi“, „greičiausi“ ir kiti pasiekimai, tampa ir ilgalaikės įmonės komunikacijos dalimi, kartais – ir naujos, papildomos veiklos galimybe. Pavyzdžiui, kaip padarė UAB „Romnesa“.

„Druskininkų „Romnesa“ 2015 m. iškepė didžiausią Lietuvoje 3,72 m aukščio šakotį. Šakotis – didesnis už Arvydą Sabonį, atrodo įspūdingai. Buvo susidomėjimo, bendrovė kreipėsi į „Guinnesso“ rekordų agentūrą ir buvo užfiksuotas „Guinnesso“ didžiausio šakočio rekordas. Tada įmonės savininkas sugalvojo Druskininkuose įkurti Šakočių muziejų – taip rekordai net pakeičia įmonės veiklą ir tampa jos

Pasitaiko, kad įmonės kreipiasi vien turėdamos idėją siekti rekordo, tik neaišku kokio. Tada „Rekordų akademijos“ komanda, analizuojanti skirtingų sričių rekordų patirtį, gali pasiūlyti idėjų, koks rekordas būtų artimas bendrovei, jos veiklai.

„Rekordai yra tai, ką galima pamatuoti. Todėl, kai žmonės dėl jo kreipiasi, pirmiausia apsvarstome, ar tokį galima pasiekti, išduodame tam reikalingas sąlygas, taip pat konsultuojamės su tos srities ekspertais. Norime, kad tai būtų profesionalu, nes būna, kad kas nors kreipiasi: „Norime užfiksuoti masiškiausią vandens gėrimo rekordą.“ Klausiame, o kiek žmonių gers vandenį? Atsako – 30.“

G. Pocius pasakoja, kad „Rekordų akademija“, formuluodama taisykles, remiasi „Guinnesso“ agentūros pavyzdžiu, tačiau jos supaprastintos, kaip ir terminas – dokumentai, tikrinimas ir patvirtinimas iš „Guinnesso“ agentūros gali užtrukti ir metus.

skulptūra: 25,11 m aukščio „Eglė žalčių karalienė“. Anykščių regioniniame parke esančią skulptūrą kūrė Deividas Tarulis, Virginijus Tarulis ir Valerijus Kunigelis.

Taip pat neseniai apie pelnytą „Guinnesso“ rekordą sužinojo Ajana Lolat, su ramentais įveikusi didžiausią atstumą – per 12 valandų ji nuėjo 14,5 km.

G. Pocius skaičiuoja, kad „Guinnesso“ rekordus turi keli šimtai lietuvių, tačiau apie 80 iš jų yra aktyvūs: rekordai dar nėra pagerinti.

Kai kuriems rekordininkams

„Rekordų akademija“ siekti jų padeda savanoriškai, nemokamai. Pavyzdžiui, kai rekordininkas Marius Montikas siekė pirmojo rekordo – 2022 m. lapkričio

18 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje neįgaliojo vežimėliu per 5 valandas nuvažiavo beveik 50 km.

„M. Montikas kreipėsi į mus, norėjo važiuoti vežimėliu, nesvarbu, kur. Bet kaip gauti areną, kuri būtų uždara?

Šiaip sau niekas neįsileis, jose vyksta renginiai. Kreipėmės į Panevėžio „Kalnapilio“ areną, prašėme leidimų iš

Svajoti ir daryti „Rekordų akademijos“ įkūrėjo pažintis su rekordais kadaise prasidėjo dirbant žiniasklaidoje – žurnaluose „Veidas“, „Panelė“, o, prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai sustojo kita veikla turizmo srityje, atsirado laiko ir noro kuo nors užsiimti. Taip 2021 m. G. Pocius kartu su žurnalistu, krepšinio komentatoriumi Vaidu Čeponiu sudarė knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“. Joje surinkti žmonių, gamtos, pramogų ir kitų temų rekordai, jų istorija, rekordininkų pasakojimai. „Mūsų koncepcija – kad rekordai būtų susiję su žmonėmis, su verslu, su rinkodara. Kad tai būtų ne tik faktai ar sausa statistika, bet ir istorija, kas slypi už jų. Taip ir knygoje norėjome papasakoti, kas tie žmonės, kaip jie kūrė, kaip siekė rekordo. Juk tai apie žmones, kurie svajoja ir siekia daugiau. Rekordas ir yra svajoti ir siekti, tik yra žmonių, kurie svajoja ir daugiau nieko nedaro. Pastebėjome, kad rekordininkus sieja bendras siekis, kartais jie būna „nučiuožę“ gerąja prasme“, – esmę abibendrina G. Pocius.

MANO VERSLAS

rekordų

Įmonių rekordai

„Bitė Lietuva“

Atostoginiai: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojui

• Didžiausias 5G interneto prieigos duomenų perdavimo greitis –2679 Mb/s gavimo ir 174 Mb/s siuntimo bei 14 ms delsa – buvo pasiektas

„Bitė Lietuvos“ 5G technologija 2023 m. sausio 27 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame renginyje „M.A.M.A. apdovanojimai 2022“.

„Šilutės Rambynas“

• Ilgiausia sūrio dešrelė – 699,56 m ilgio –pagaminta „Pik-Nik“ produkto 20-ojo gimtadienio proga ir išmatuota 2022 m. gegužės 28 d., Šilutėje vykusios miesto šventės metu. Plėšoma sūrio dešrelė, vos užfiksavus rekordą, buvo susmulkinta ir padalinta šventę stebintiems renginio svečiams.

• Masiškiausias sūrio dešrelių valgymas – 1.537 žmonės vienu metu valgė plėšomas „Pik-Nik“ sūrio dešreles Šilutės Pamario progimnazijoje ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje 2022 m. lapkričio 18 d. Rekordo siekė apie 10% Šilutės miesto gyventojų.

„Jaukurai“

• Ilgiausias kabėjimas ant skersinio – „Uponor“ prekių ženklo atstovai Lietuvoje „Jaukurai“, norėdami pademonstruoti šilumos sistemos vamzdžio tvirtumą parodoje „Supernamai 2022“ siekė ilgiausio kabėjimo ant skersinio rekordo – jo horizontalusis vamzdis buvo pagamintas iš 32 mm diametro ir 68 cm pločio „Uponor“ vamzdžio – rekordo. Rekordininku tapo Saulius Bagdonas, ant skersinio iškabėjęs 125 sekundes.

,,Švaros broliai“

• Daugiausia per valandą tunelinėje automobilių plovykloje nuplauta automobilių. 270 automobilių 2022 m. gegužės 29 d. buvo nuplauta „Švaros brolių“ tunelinėje plovykloje Vilniuje, Dubliškių g. 5. Bendrovė siekė patikrinti savo plovyklų galimybes ir įrodyti, kad per trumpiausią laiką jie yra pajėgūs nuplauti daugiausia automobilių.

Labirintų parkas

• Didžiausias Lietuvoje labirintas – 3,831 ha ploto, 2,272 km tako ilgio – suformuotas kukurūzų lauke Skapiškių k., Anykščių r., esančiame Labirintų parke 2021 m. rugpjūtį. Labirinto autorius – Deividas Dilys.

„Kalnapilis“

• Rekordinis iššūkis – pabandyti įmesti kamuolį į aukščiausiai iškeltą krepšį. Į aukščiausiai iškeltą krepšį – 7,4 m – nuo baudų metimo linijos kamuolį įmetė Aurimas Vasiliauskas 2021 m. rugsėjo 5 d. per Panevėžio miesto šventę.

„Tele2“

• Didžiausias skraidantis namas – 3,1 m aukščio ir 7 kv. m ploto, 1,5 t svorio mobilusis namas 2018 m. vasario 25 d. pakilo į Lietuvos padangę ir praskriejęs 0,5 km aukštyje sėkmingai nusileido. Ore sklendžiančiame name, kaip ir priklauso namuose, veikė internetas, elektra ir net gyveno augintinis.

„Avia Solutions Group“

• Didžiausia buliaus skulptūra Lietuvoje. 3,5 m aukščio, 7,9 m ilgio, 3,8 m pločio, sverianti 3,7 t skulptūra atidengta Aviatorių skvere Vilniuje, šalia vieno iš „Avia Solutions Group“ paslaugų centrų, 2021 m birželio 22 d. Jos autorius – Gediminas Piekuras. Rekordinė skulptūra dydžiu ir svoriu pranoko Niujorke, Volstrite, esančią „Puolančio buliaus“ skulptūrą.

„Įrankisplius.lt“

• Didžiausia įrankių dėžė – 152 cm ilgio, 71 cm pločio, 88 cm aukščio, 74 cm gylio, 139 kg masės – buvo eksponuota parodoje „Supernamai 2019“ Vilniuje. JAV gamintojos „DeWALT“ atstovai Lietuvoje „Įrankisplius.lt“ užsakė pagaminti didžiausią įrankių dėžę, kad išsiskirtų iš konkurentų, kitų atstovų Lietuvoje.

Turi būti skaičiuojami atostogų kaupiniai. Atostogų kaupiniai mažina įmonės pelną.

Vasara tiek darbuotojams, tiek darbdaviams prasideda atostogų laukimu, taip pat – ir jų skaičiavimais. Darbuotojai vertina, kada atostogauti apsimoka labiausiai, o darbdaviai – kiek nepanaudotų atostogų turi sukaupę darbuotojai, ir kiek tai kainuotų įmonei. Specialistai pateikia aktualius klausimus ir patarimus, į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Dažniausiai darbuotojų užduodamas klausimas – kiek jie turi sukaupę atostogų dienų. Taip pat – retas pagalvoja, kas gali nutikti su atostogomis, sukauptomis už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Kada galima pasinaudoti atostogomis

Už pirmuosius darbo metus darbuotojui gali būti suteikiamos pilnos 20 d. d. kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę ir netaikomos išimtys, nurodytos Darbo kodekso (DK) 126 str. 3 d.) išdirbus bent pusę metų. Darbuotojas gali pasinaudoti dalimi atostogų, kai įgauna teisę bent į 1 d. d. trukmės atostogas. Pavyzdžiui, po pirmojo darbo mėnesio darbuotojas įgauna 1,67 d. d. atostogų, taigi gali prašyti jomis pasinaudoti.

Kada atostoginiai gali būti didesni

Atostoginių dydis priklauso nuo laiko, kada atostogaujate. Kuo didesnį atlyginimą gavote paskutinius 3 mėnesius iki atostogų, tuo didesni bus jūsų atostoginiai.

Pavyzdžiui, Jonas atostogauja birželio mėnesį, balandį jam buvo padidintas atlyginimas, o gegužę skirtas priedas. Taigi Jono atostoginiai bus didesni atostogaujant birželį, nei atostogaujant balandį.

Taip pat atostoginių dydis priklauso nuo darbo dienų skaičiaus. Kuo daugiau darbo dienų yra tą mėnesį, kai atostogaujama, ir kuo mažiau jų prieš tai buvusiais mėnesiais (pagal kuriuos skaičiuojamas atostoginių vidurkis), tuo atostoginiai bus didesni.

Pavyzdžiui, gaunant pastovų darbo užmokestį šių metų vasarą geriausia atostogauti liepą arba rugpjūtį.

Kada atostogos gali būti nubrauktos Atostogos gali būti nubrauktos, jei darbuotojas neatostogavo ilgiau negu 3 metus. Laikotarpis skaičiuojamas nuo laiko, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.

Pavyzdžiui, jei pradėjote dirbti 2018

m. spalio 1 d., teisę į atostogas įgijote po pusės metų, t. y. 2019 m. balandžio 1 d. Nepanaudotas atostogas už pirmuosius metus praradote po šių kalendorinių metų ir dar 3 metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d.

Svarbu paminėti, kad neišnaudotos atostogos gali būti nubrauktos, jeigu darbuotojas turėjo galimybes atostogauti, bet jomis nesinaudojo. Pavyzdžiui, darbdavys siūlė pasirinkti atostogų datas, tačiau darbuotojas atsisakė.

Taip pat atostogų panaudojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų. Terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo eiti atostogų.

Kada galima piniginė išmoka Darbuotojas gali pasiimti piniginę išmoką už atostogas, t. y. gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tik nutraukus darbo sutartį.

O iš darbdavių dažniausiai girdime klausimą – kodėl darbuotojai turi tiek daug nepanaudotų atostogų. Siekiant išvengti šio klausimo ir tokių situacijų, dalijamės keliais patarimais darbdaviams.

Stebėkite atostogų likučius Darbo sutarties nutraukimo atveju įmonei gali būti finansiškai skausminga išmokėti sukauptas darbuotojų atostogas. Todėl vadovams ar kitiems atsakingiems personalo specialistams patariame iš buhalterių periodiškai, pavyzdžiui, kas pusmetį, prašyti ataskaitų su atostoginiais ir stebėti situaciją. Beje, darbuotojų sukauptos atostogos įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi būti nurodytos atostoginių verte, kitaip tariant, turi būti skaičiuojami atostogų kaupiniai. Atostogų kaupiniai mažina įmonės pelną.

Suteikite darbuotojams sąlygas atostogauti

DK numato, kad dalį kasmetinių atostogų darbuotojas turi panaudoti kartą per metus. Bent viena atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę).

Pasitvirtinkite atostogų suteikimo eilę Sudarykite atostogų suteikimo tvarkas ir grafiką, pagal kurį darbuotojai atostogauja. Jis padės išvengti problemų, kylančių dėl tuo pačiu metu atostogaujančių darbuotojų, ir užtikrinti sklandžią bei efektyvią įmonės veiklą.

MOKESČIAI

Pajamų ribą, nuo kurios įmonės privalo deklaruoti avansinį pelno mokestį reikia didinti, o ateityje ir indeksuoti.

Baksnoja į

avansinį pelno mokestį: neprognozuojamas ir su delspinigių kvapeliu

Įmonės kredituoja biudžetą, mokėdamos pelno mokestį (PM) avansu, dar neuždirbusios pelno, o kai kurios – jau grimzdamos į nuostolius. Problemą paaštrina įsibėgėjusi infliacija ir stojanti ekonomika, nes bendrovės nebegali prognozuoti metinių veiklos rezultatų. Ekspertai ir verslas ragina peržiūrėti mokesčio modelį.

„Aukštos infliacijos ir paskelbtos recesijos akivaizdoje įmonėms yra svarbu išlikti atsparioms ateityje laukiantiems neapibrėžtumams. Avansinio pelno mokesčio mokėjimas tuo metu, kai įmonė neturi einamųjų lėšų šiai prievolei įvykdyti, taip pat ir reikšmingų delspinigių sumų priskaičiavimas šį atsparumą mažina“, – tvirtina Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.

Teisės aktai numato, kad avansinio PM deklaraciją bendrovės, kurių metinės pajamos viršija 300.000 Eur, privalo pateikti vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 15 d. Tai jos turi padaryti net ir tuo atveju, jei dirba nuostolingai.

Avansinį PM įmonė gali apskaičiuoti dviem būdais, vienas jų – pagal faktinius ankstesnių metų rezultatus, o antras –pagal numatomą mokestinio laikotarpio

PM sumą.

Ekonomikai patiriant recesiją, įmonėms pirmasis būdas, skaičiuojant PM pagal praėjusiais metais sumokėtas PM sumas, gali būti nepalankus – ekonomikai lėtėjant, dalies bendrovių pelnai šiemet bus daug kuklesni nei 2022 ar 2021 m., tad jos permokėtų į biudžetą.

Tačiau teisingai apskaičiuoti avansinį

PM pagal numatomus metinius rezultatus irgi keblu. Dėl infliacijos ir neapibrėžtos padėties rinkose įmonės savo prognozėmis gali smarkiai prašauti pro šalį – numatyti visų veiksnių, kurie gali turėti įtakos ekonomikai ir konkrečios bendrovės veiklai, verslas neturi galimybių. Taip teigiama LLRI analitikų atliktoje ekspertizėje „Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas“.

Jei metų pabaigoje paaiškėja, kad faktiniai rezultatai yra geresni, nei pavasarį prognozavo įmonė, t. y. deklaruota PM suma buvo mažesnė nei 80% faktiškai priskaičiuotos PM sumos, bendrovei su-

sidarys prievolė sumokėti delspinigius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) –0,03% už kiekvieną pradelstą dieną nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio PM dalies. Taip pat reikėtų padengti visas PM prievoles.

Pasak LLRI analitikų, tokia situacija šiuo laikotarpiu labai reali – įmonių metiniai rezultatai gali būti geresni ne vien dėl padidintų pardavimų ar parduoto turto, bet ir dėl išaugusių kainų.

„Tokiu atveju priskaičiuota delspinigių suma gali būti reikšminga, nors realaus augimo nebūta“, – atkreipia dėmesį LLRI.

Bendrovei taip pat gali pritrūkti einamųjų pajamų susidariusiam PM sumokėti. Tada verslai bus priversti skolintis, kad galėtų sumokėti PM avansu, taip iš principo kredituodami valstybės biudžetą, pažymi ekspertai.

Prognozuoti drįso mažuma

Mokesčių administratoriaus VŽ pateikti duomenys rodo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį 14,1% šią prievolę turinčių mokesčių mokėtojų pasirinko avansinį PM skaičiuoti pagal numatomą einamųjų mokestinių metų PM sumą. Visi likę skaičiuoja pagal ankstesnių metų veiklos rezultatus.

VMI nurodo, kad šių metų pirmąjį ketvirtį deklaruota avansinio PM suma sudarė 229,5 mln. Eur.

Praėjusiais metais iš viso buvo deklaruota 937,7 mln. Eur PM, o pirmąjį metų ketvirtį –183,9 mln. Eur avansinio PM. 2021 m. iš viso deklaruota 811,2 mln. Eur, pirmąjį metų ketvirtį – 171, 5 mln. Eur.

Nepatikimi oficialūs šaltiniai

Prognozuodamos būsimus veiklos rezultatus, įmonės šiuo metu negali kliautis ir oficialiais šaltiniais – jų numatymai pastaruoju metu gerokai prasilenkia su realybe.

Pavyzdžiui, artėjant avansinio PM deklaracijos už 2022 m. pateikimo terminui tų metų kovo 15 d., bendrovės galėjo vadovautis Lietuvos banko 2021 m. gruodį pateiktu Lietuvos ekonomikos raidos scenarijumi, kuriame buvo prognozuojama, kad 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus lygi 5,1%, atkreipia dėmesį LLRI.

2022 m. infliacijos prognozės buvo atnaujintos dar keturis kartus, iš jų trys atsiliko nuo realių kainų augimo įverčių

– kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio prognozuojama infliacija siekė atitinkamai 9%, 15,2%, 18,3% ir 18,9%. Galutinė metinė 2022 m. Infliacija, Eurostato (2023) duomenimis, sudarė 18,9%.

„Tai rodo, kad net institucijos, turinčios stipriausius analitinius pajėgumus, nesugebėjo prognozuoti makroekonominių rodiklių (...). Tad tikėtis tikslių prognozių iš įmonių, kurios tam turi daug mažesnius gebėjimus ir išteklius nei išimtinai ta veikla užsiimančios organizacijos, yra nepagrįsta ir neteisinga. Kaip ir neteisinga yra bausti delspinigiais, joms nepataikius numatyti tikslių PM sumų“, – tvirtina LLRI analitikai.

Delspinigiai – ir patikslinus

Tiesa, mokesčių mokėtojas turi galimybę tikslinti avansinio PM deklaraciją, jei mato, jog pajamos ir prognozuojami PM rodikliai didėja. Tačiau ir tai nesudaro galimybės išvengti delspinigių.

Tarkime, įmonė paskutinio metų ketvirčio pradžioje neplanuotai pardavė objektą, dėl to padidėjo jos pajamos ir kartu išaugo PM prognozės. Tokiu atveju bendrovei tenka tikslinti avansinio PM deklaraciją ir susimokėti delspinigius nuo per mažo sumokėto avansinio PM pirmaisiais trimis mokestinio laikotarpio ketvirčiais, kai prognozuojamas PM buvo mažesnis.

Situacija, kai įmonei yra skaičiuojami avansinio PM delspinigiai, gali susidaryti ir dėl to, kad dėl aukštos infliacijos ji uždirbo didesnes nominalias pajamas.

Ekspertai primena, kad 2021 m. gruodį suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) metinis pokytis peržengė 10% ribą, o, nepaėjus nė metams, 2022 m. rugsėjį buvo pasiektas infliacijos pikas, kai ji siekė 22,5%. Gamintojų kainų indekso augimas buvo kiek spartesnis ir sudarė 26%, ir dėl to galėjo būti viršyta leistina 20% prognozių paklaida.

Keturi LLRI siūlymai

LLRI pateikia keturis sprendimus, kurie, instituto ekspertų nuomone, padėtų išvengti neteisingos ir įmonių veiklą apsunkinančios apmokestinimo PM tvarkos.

Vienas jų – paskirstytojo PM modelio įvedimas. Pasak LLRI, apmokestinant pelną jo paskirstymo momentu būtų užtikrinama, kad įmonė turės einamųjų lėšų mokesčiams susimokėti (dividendų

išmokėjimo atveju). O jei pelnas būtų reinvestuojamas, mokestinė prievolė nesusidarytų, todėl bendrovėms sumažėtų poreikis skolintis, jos liktų atsparesnės išorės veiksniams.

Antrasis LLRI siūlymas – leisti mokėti PM vieną kartą per metus pagal faktinius įmonės rezultatus.

Tokiu atveju verslas nesusidurtų su situacija, kai avansiniam PM sumokėti neužtenka einamųjų lėšų ir reikia skolintis mokesčiui sumokėti. Būtų išvengta ir atvejų, kai, sumokėjus per didelį avansinį PM, bendrovei tenka laukti grąžintinos mokesčio permokos.

LLRI taip pat siūlo šiuo neapibrėžtu laikotarpiu atleisti įmones nuo delspinigių už per mažą sumokėtą avansinį PM. Tai, anot ekspertų, leidžia Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ), „jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti“.

„Daugumai įmonių sparčiai augančios kainos, kurių nebuvo galima numatyti, neabejotinai turėjo poveikį nominaliam jų pajamų bei pelno išsipūtimui. O klaidingos oficialių institucijų infliacijos prognozės prisidėjo prie netikslių įmonių avansinio PM deklaracijų“, – atkreipia dėmesį LLRI.

Dar viena naudinga priemonė, anot LLRI ekspertų, būtų 300.000 Eur apmokestinamųjų pajamų ribos, nuo kurios bendrovės privalo mokėti avansinį PM, indeksavimas. Jų nuomone, tai apsaugotų mažas ir vidutines įmones nuo jų pajėgumams neproporcingos mokesčio administravimo naštos.

Būtų žingsnis link estiško modelio Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė, svarsto, kad avansinio PM atsisakymas galėtų būti pirmas žingsnis link daug metų Lietuvoje linksniuojamo vadinamojo estiško PM modelio, kai PM mokėjimas atidedamas, jei pelnas yra reinvestuojamas. „Įmonėms tiek administracinė, tiek pinigų srautų nauda būtų neabejotina. Atidėtojo PM modelis Estijoje taikomas daugiau nei 20 metų, Latvija jį įsivedė nuo 2018 m. pradžios. Reinvestuojamo pelno apmokestinimo atidėjimas neabejotinai patrauklus verslui“, – vertina ji. Tačiau šis modelis, anot S. Dagilytės,

• Avansinį pelno mokestį įmonė gali apskaičiuoti dviem būdais, vienas jų – pagal faktinius ankstesnių metų rezultatus, o antras – pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

turi ir trūkumų, pvz., Estijoje nėra beveik nė vienos iš Lietuvoje taikomų lengvatų (holdingų lengvatos akcijų pardavimui, investicinio projekto ir MTEP lengvatų ir kt.), nes atidėtojo PM sistema jų taikymą daro kur kas sudėtingesnį.

„Tiek avansinio PM pokyčiai, tiek reinvestuojamo pelno neapmokestinimas būtų labai naudinga pagalba pramonės įmonėms šiuo nelengvu perturbacijų laikotarpiu“, –tvirtina Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.

Jo teigimu, paskirstomojo PM modelis išlieka Lietuvos verslo aplinkos gerinimo ilgalaikiu tikslu, apie tai LPK ir kai kurios kitos verslo asociacijos kalba ne vienus metus.

Tačiau Finansų ministerija, pateikdama mokesčių reformos paketą, nulinio PM reinvestuojam pelnui atsisakė – buvo pasiūlytas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo modelis, kuris, pasak verslo asociacijų, yra dalinis ir kompromisinis paskirstomojo PM variantas.

Pavyzdžiui, startuolių asociacija

„Unicorns Lithuania“ vertina, kad šis modelis yra kukli ir daug mažesnį poveikį investicijoms turėsianti nulinio pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui alternatyva.

Asociacijos nuomone, PM turėtų būtų mokamas tuo momentu, kai įmonė išmoka pelną akcininkams.

Galėtų skirti plėtrai

V. Janulevičiaus teigimu, LLRI siūlomi mechanizmai sudarytų sąlygas atidėti mokesčius, bendrovėms sumokant mažesnį avansinį PM, jei šios turi pelno, tada likusią sumą jos galėtų skirti plėtrai, investicijoms į naujus našesnius įrenginius ir pan.

Jo teigimu, tokia sistema reikalinga dėl dviejų pagrindinių priežasčių – kad iš Lietuvos neišsibėgiotų investicijos ir kad verslas turėtų užtektinai lėšų, kurias galėtų deklaruoti, pildydamas paraiškas dėl ES struktūrinės paramos.

„Jei įmonės sąskaitoje yra neišnaudotas likutinis pelnas, pildant projekto paraišką jį galima parodyti kaip savo dalį, kurios yra reikalaujama. Šiomis dienomis, kai prieiga prie kapitalo tapo sudėtinga, tai ypač svarbu. Vėliau, jau gavus paramą, su bankais kalbėtis įmonėms būna kur kas paprasčiau“, – aiškina V. Janulevičius.

Neskaičiuoti delspinigių – rizikinga

„Sorainen“ partnerė LLRI idėją atleisti bendroves nuo delspinigių vertina kaip rizikingą – tai, tikėtina, atvertų kelią piktnaudžiavimui.

„Pasirinkus mokėti PM pagal prognozuojamą metų rezultatą, delspinigiai taikomi suklydus daugiau nei 20%. Delspinigių atsisakymas gali paskatinti piktnaudžiavimą, kurio kontrolė taptų praktiškai neįmanoma“, – sako S. Dagilytė.

Tačiau pajamų ribą, nuo kurios įmonės privalo deklaruoti avansinį PM, jos vertinimu, reikia didinti, o ateityje ir indeksuoti.

„Maža bendrovė, kurios pajamos per metus siekia iki 300.000 Eur, sėkmės atveju paprastai uždirba kelias dešimtis tūkstančių eurų pelno, tad jų mokėtinas pelno mokestis – viso labo keli tūkstančiai. Administracinė našta deklaruojant ir mokant avansinius PM gerokai viršija naudą – ne tik įmonei, bet greičiausiai ir pačiai VMI“, – teigia S. Dagilytė.

Buvo ir pagerinimų

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento vadovė, primena, kad bendrovė vieną kartą per mokestinį laikotarpį, iki rugsėjo 15 d., gali pakeisti avansinio PM apskaičiavimo būdą ir pasirinkti tokį, kuris geriausiai atitinka jos interesus.

„Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų pageidavimus bei siekiant gerinti verslo aplinką ir suteikti įmonėms ilgesnį laiką apsispręsti dėl mokestiniu laikotarpiu taikomo avansinio PM apskaičiavimo būdo, VMI viršininko įsakymu šis apsisprendimo laikas buvo 15 dienų pailgintas“, – primena ji.

Taip pat buvo supaprastinta pati avansinio PM deklaravimo tvarka, t. y. ir sprendimą dėl taikomo apskaičiavimo būdo, ir avansinio PM deklaraciją už mokestinio laikotarpio septintą–dvyliktą mėnesius įmonės gali pateikti tuo pačiu laikotarpiu – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktos dienos.

KONTROLĖ

Finansinių

ataskaitų laiku nepateikė

beveik 60% privalėjusiųjų

EGLĖ MARKEVIČIENĖ egle.markeviciene@verslozinios.lt

Finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento.

2.500

• Tiek juridinių asmenų vadovų pastaraisiais metais buvo skirtos baudos už finansinių ataskaitų nepateikimų.

Nevėluodamos – iki birželio 1 d. – finansinės atskaitas už 2022 m. pateikė apie 82.000 įmonių ir organizacijų, VŽ informavo Registrų centras (RC). Tai 43% visų šią prievolę turinčių subjektų. Ateityje šis rodiklis turėtų gerėti, nes RC likviduoja tūkstančius gyvybės ženklų nerodančių ir ataskaitų neteikiančių bendrovių, o baudos nepareigingiems vadovams kitąmet bus skiriamos automatiškai.

RC skaičiavimu, prievolę teikti finansines ataskaitas (FA) už 2022 m. turi apie 190.000 juridinių asmenų. Redakcijos nuomonę apie tai galima rasti čia.

Tačiau iš kelių dešimčių tūkstančių įmonių ir organizacijų ataskaitų rinkinių nėra vilties sulaukti, nes jos nerodo jokių gyvybės ženklų – neteikia ataskaitų, deklaracijų, duomenų apie savo veiklą, tad jos faktiškai neveikia.

„Į šį skaičių yra įtraukti ir tie, kuriems jau pradėti ar artimiausiu metu bus inicijuoti likvidavimo procesai dėl už ankstesnius metus nepateiktų FA“, – patikslina Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai.

Palyginti su ankstesniais metais, šiemet FA verslas teikia kiek pareigingiau: pernai iki numatyto termino FA buvo pateikę apie 75.000 juridinių asmenų (ataskaitos už 2021 m.), užpernai – apie 67.000 (ataskaitos už 2020 m.).

„Didesnį šiemet pateiktų ataskaitų skaičių, RC vertinimu, galėjo lemti keletas priežasčių – dėl kryptingos komunikacijos augantis įmonių ir organizacijų sąmoningumas, realios ir atgrasančios poveikio priemonės – baudos vadovams, paramos gavėjo statuso panaikinimas, išregistravimas, taip pat kiekvienais metais didėjantis naujai įregistruojamų juridinių asmenų skaičius“, – vardija M. Samkus.

Dauguma Lietuvos bendrovių ir organizacijų FA už praėjusius metus turi pateikti iki birželio 1 d. – teisės aktai sako, kad pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento.

Tikėtina, kad nemažai ataskaitų, kaip ir kiekvienais metais, RC sulauks po šio termino.

Skaičiuojant su pavėluotai pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniais, juridiniai asmenys už 2021 m. yra pateikę iš viso 118.000, o už 2020 m. – apie 105.000 FA, nurodo RC.

Nubaustų vadovų nedaug

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos numato, kad juridinio asmens, kuris laiku nepateikia FA arba ją pateikia neteisingą, vadovui gali būti skirta nuo 200 iki 3.000 Eur bauda.

Pastaraisiais metais baudos už FA nepateikimą yra skirtos maždaug 2.500 juridinių asmenų vadovų, nurodo RC.

Tiesa, nepateikusių FA įmonių yra nepalyginamai daugiau nei nubaustų vadovų.

„Ne kartą esame sakę, kad administracinių nusižengimų protokolų surašymas, jų nagrinėjimas ir baudų skyrimas yra imlus laikui, reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Todėl skirtų baudų skaičius gali neatrodyti toks didelis, palyginti su ataskaitų nepateikusių juridinių asmenų skaičiumi“, – aiškina M. Samkus.

Tačiau, jo teigimu, daliai vadovų RC stengiasi pritaikyti teisės aktuose numatytas sankcijas, nes mato, kad ši poveikio priemonė yra gana efektyvi –FA nepateikusių įmonių ar organizacijų vadovai dažniausiai pripažįsta padarę pažeidimą, dėl to gailisi ir, tikėtina, ateityje laikysis pareigos laiku pateikti dokumentus.

Kitąmet – baudos automatiškai

Nuo 2024 m. liepos 1 d. juridinių asmenų, nepateikusių finansinių ataskaitų RC, vadovams atsakomybės išvengti bus daug sunkiau. Tad ir šios pareigos nevykdančių įmonių skaičius, tikėtina, sumažės.

Kaip rašė VŽ, nuo šios datos įsigalioja ANK pakeitimai, pagal kuriuos administracinio nusižengimo protokolai tokiems vadovams bus surašomi automatiškai. Kartu jiems bus pasiūlyta susimokėti 100 Eur, t. y. pusę minimalios baudos.

Taip tikimasi nedidelėmis sąnaudomis sumažinti įmonių ir organizacijų, neteikiančių FA, skaičių.

Pasak ekspertų, nedidelės ir retai skiriamos nuobaudos yra viena priežasčių, dėl ko nemaža dalis juridinių asmenų nevykdo prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus.

Už automatizuoto administracinio nusižengimo įforminimo procedūros įdiegimą yra atsakingos dvi institucijos – Informatikos ir ryšių departamentas (IRD), kuris yra Administracinių nusižengimų registro tvarkytojas, ir RC.

„Iki 2024 m. liepos bus sukurta sąsaja tarp JAR ir Administracinių nusižengimų registro, šiuos darbus atlieka IRD. Užfiksavus pažeidimą, duomenys apie tai per šią sąsają bus perduoti Administracinių nusižengimų registrui, kur bus automatiškai suformuojamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu – siūloma asmeniui sumokėti pusę minimalios baudos“, – VŽ yra sakęs M. Samkus.

Likviduoja tūkstančius

Be baudų taikymo, RC naudoja ir kitas poveikio priemones.

Pavyzdžiui, pernai pastebimą rezultatą davė grėsmė netekti paramos gavėjo statuso jį turinčioms ir veiklos ataskaitų nepateikusioms nevyriausybinėms organizacijoms – viešosioms įstaigoms, asociacijoms ar labdaros ir paramos fondams, atkreipia dėmesį M. Samkus.

„Iš maždaug 6.000 inicijuotų paramos gavėjo statuso panaikinimų per

nurodytą laikotarpį savo ataskaitas pateikė ir tokiu būdu savo paramos gavėjo statusą išsaugojo maždaug pusė organizacijų“, – nurodo jis.

Be to, RC likviduoja ir išregistruoja vienus metus ir ilgiau FA neteikiančius juridinius asmenis.

Pasak M. Samkaus, vien per 2023 m. numatoma išregistruoti apie 15.000 ataskaitų neteikiančių juridinių asmenų.

RC pradėjo tokių įmonių ir organizacijų likvidavimo bei išregistravimo procedūras beveik prieš 3 metus. Šiuo pagrindu iki 2022 m. pabaigos jau buvo išregistruota per 23.000 juridinių asmenų, o iki 2025 m. RC iš viso numato išregistruoti apie 85.000 neveikiančių bendrovių ir organizacijų.

Verslo higiena

Juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio informaciją galima pavadinti subjekto „ekonomine nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai. Šios informacijos vartotojai paprastai būna bendrovių partneriai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, įmonių darbuotojai, taip pat valstybės institucijos ir įstaigos ir kt.

Ekspertai, rinkos dalyviai, institucijos vieningai sutaria, kad tinkamai parengtos FA yra svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu, – užtikrina suinteresuotųjų asmenų pasitikėjimą

įmone ir prisideda prie geros jos reputacijos, suinteresuotiesiems asmenims padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, įmonėms palengvina galimybes gauti finansavimą, pelno nesiekiantys subjektai lengviau gauna paramą ar finansavimą projektams.

Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad finansinė atskaitomybė yra pagrindinė informacija, kuria verslo partneriai ir finansų įstaigos vadovaujasi, spręsdami apie bendrovės veiklos patikimumą ir kreditingumą.

„Finansinės ataskaitos taip pat padeda įvertinti ne tik atskiros įmonės, bet ir viso ūkio arba atskirų sektorių finansinę sveikatą, poreikius ir lūkesčius“, – papildo jis.

Anot A. Kačinsko, tvarkingai teikdamas FA, verslas taip pat parodo, kad veikia vadovaudamasis skaidrumo, atskaitomybės bei atsakomybės visuomenei principais, o pagal tai, kokia dalis bendrovių laiku įvykdo prievolę pateikti FA, galime matuoti rinkos sąmoningumą ir skaidrumą

„Visada patariame atkreipti didesnį dėmesį, jei verslo partneris nėra deklaravęs savo finansinių rezultatų, ir prieš priimant sprendimą paprašyti juos pateikti. Patirtis rodo, kad kredito įstaigos tokių įmonių net nesvarstytų kredituoti, nes informacijos apie savo veiklą slėpimą vertina kaip prastą finansinę situaciją“, – aiškina A. Kačinskas.

RIMĄ URBONAITĘ, POLITOLOGĘ, MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LEKTORĘ, KALBINA STASYS GUDAVIČIUS

Politinė sumaištis pakeitė santykius valdančiojoje koalicijoje

Pačių valdančiųjų konservatorių faktiškai sukelta politinė krizė lyg ir susitraukė po to, kai ši partija nusprendė, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė dirbs toliau, nors Seimas nepaskelbė pirmalaikių rinkimų, o premjerė grasino atsistatydinti, jeigu jie neįvyks. Bet, kaip interviu „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“ sakė politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė, ši politinė sumaištis iš esmės pakeitė santykius valdančiojoje koalicijoje – vadinamasis liberalusis sparnas įgijo daugiau svorio.

Vienu dviem žodžiais galite kaip nors apibūdinti, įvertinti tai, kas čia įvyko? Pasielgta politiškai solidžiai?

Visada sunku vertinti gana iracionalų elgesį.

Bet man žodis „panika“ yra pirmas, kuris sukasi galvoje, – tarytum būtų nutikę kas nors visiškai nesuvokiamo, kai net nebežinai, ką ir kaip daryti. Ir tada tos panikos apimtas ieškai sprendimų, kurie dažniausiai, esant tokios būsenos, nebūna patys geriausi.

Susidarė įspūdis, kad gana desperatiškai, tarsi apėmus panikai buvo priimti tam tikri sprendimai, kurie buvo labai skambiai, garsiai, dar ir paskubomis anonsuoti, bet galiausiai išėjo tai, kas išėjo.

Taigi turbūt panika, bereikalinga skuba yra tie žodžiai, kuriais galėčiau apibūdinti šią politinę situaciją.

Bet ar panikai kilti buvo rimtas pagrindas ar vis dėlto jo nebuvo? Nes viskas prasidėjo nuo vadinamojo „čekiukų“ skandalo...

...kuris, be jokios abejonės, nėra mažareikšmis dalykas. Skandalas tebeskamba, ir tai dar tikrai nėra jo pabaiga. Matyt, mes vis dar matysime informacijos apie savivaldybių lėšų kompensavimo neskaidrumą ir ji vis iš naujo šokiruos. Bet kai šiame kontekste yra sakoma, kad, girdi, Vyriausybė faktiškai nebegalėjo dirbti, kai buvo reikalaujama tam tikro ritualinio aukojimo, aš vis dėlto linkusi nesutikti. Partijos tylėjo faktiškai du mėnesius nuo pirmųjų tyrimų apie tuos „čekiukus“. Matėme visišką tylą. Turbūt buvo manoma, kad tas skandalas išsikvėps, visiems nusibos.

Na, kovą, balandį buvo daug visokių iššūkių: savivaldos rinkimai, karas

Ukrainoje, infliacija, energetikos klausimai, mokesčių reforma ir kt., tai tiesiog užgožė tuos „čekiukų“ tyrimus.

Tai nereiškia, kad reikėjo to nematyti. Juk tose istorijose figūravo skirtingų partijų, įskaitant ir konservatorius, nariai.

Tik tiek, kad net ir žiniasklaida taip stipriai nepasigavo tos istorijos.

Iki buvo paskelbti įdomūs Pagėgių atvejai. Bet Pagėgiai jau savaime yra dėmesio traukos centras.

Tad turbūt ir nuvylė tai, kad partijos šiuo atveju uždelsė. O kai jau

visas susikrovė į krūvą ir atėjo iki Vyriausybės, tada jau staiga sukilo tarsi kokia panika.

Bet kodėl nebuvo dėmesio ir sprendimų iki švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atvejo?

Tiesą sakant, sprendimų ir iki šiol nėra. Taip, pataisytas įstatymas.

Bet tai neatsako į kitus klausimus. Pvz., į tuos, kaip bus su tais žmonėmis, kurie figūruoja tose „čekiukų“ skandalingose istorijose, kurie dabar yra vėl per savivaldos rinkimus įgavę naują ketverių metų mandatą. Naujo įstatymo priėmimas niekaip nesprendžia šios problemos.

Natūralu, perkrauti visą savivaldą dabar yra sudėtinga. Jeigu pažiūrėtume į Rinkimų kodeksą, kokiais atvejais galima savivaldoje rengti pirmalaikius rinkimus, tai teisinis rebusas čia yra gana rimtas. Bet partijos šiuo atveju galėtų naudoti savo turimus instrumentus. Taip pat laukiame, ką apie visas tas skandalingas istorijas anksčiau ar vėliau pasakys tyrimus pradėjusi teisėsauga.

Ar visą šią sumaištį galima pavadinti tam tikra konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir partijos stratego Jono Survilos klaida, nes, atrodo, pirmiausia iš jų atėjo ta idėja apie pirmalaikius rinkimus ir galimą Vyriausybės atsistatydinimą?

Lyderiai vis dėlto duoda toną. Neturime nuvertinti lyderių svarbos. Tuo labiau, kad matėme visą įvykių eigą: grįžta G. Landsbergis iš komandiruotės ir kitą rytą (gegužės 19 d. –VŽ) įvyksta jo susitikimas su žiniasklaida, per kurį ir paskelbiama apie pirmalaikių rinkimų iniciatyvą, ir tik po to turime partijos prezidiumo posėdį, kuriame šis klausimas svarstomas. Akivaizdu, kad tokia įvykių grandinėlė leidžia daryti prielaidą, jog tai nebuvo partijoje išdiskutuoti

sprendimai.

Ką jau kalbėti apie koalicijos partnerius.

Apie juos apskritai buvo, matyt, pamiršta.

Taigi, aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad pirmalaikių rinkimų idėja buvo sugalvota labai siaurame rate. Ir, atrodo, jai aptarti pritrūko laiko. Jeigu nebūtų buvę taip iš karto šokama į viešumą, jeigu būtų buvę pasitarta su partija, su koalicijos partneriais, galbūt tuomet strategai būtų susirinkę daugiau argumentų už ir prieš, tuomet galbūt mes iš viso neturėtume to, ką dabar turime. Tad dar kartą paminėsiu, kad buvo tam tikra panika. Ir ne tik ji, bet ir skuba.

Čia kyla labai nemažai klausimų partijos lyderiams. Be to, matėme ir I. Šimonytę, kuri tam ne tik nesipriešino, bet situaciją dar ir įkaitino savo pareiškimais, kad jeigu pirmalaikių rinkimų idėjai Seimas nepritars, turėsime Vyriausybės atsistatydinimą. Tada net nebuvo jokio kalbėjimo apie pasitarimą su partija šiuo klausimu.

Tad tuomet mes jau beveik turėjome daiktus susikrovusią Vyriausybę. Dabar ji tuos daiktus jau vėl išsikrovė, įsivaizduodama, kad grįžo į buvusią situaciją.

Tik tiek, kad grįžti į buvusią situaciją negali. Noriu pasakyti, kad klysta patys konservatorių lyderiai, kai jie traktuoja, kad grįžo į buvusią situaciją ir viskas bus taip, kaip buvę. Lyderių skubėjimas, tam tikros strategijos primetimas partijai gali kainuoti. Beje, gana nemažai.

O kainuoti gali dėl to, kad šiuo politiniu demaršu partija neišsprendė nė vienos problemos, kurią tikėjosi išspręsti. Dabar dar radosi ir papildomų problemų. Tai yra lyderių reputacijos, autoriteto klausimas, kuris pačioje partijoje sužibo naujomis spalvomis. Tai ir santykių su koalicijos partneriais klausimas, nes dabar partneriai elgsis visiškai kitaip dėl to, kad jie jaučiasi stipriau, nes mato, jog pagrindinis koalicijos partneris, turintis didžiausią frakciją Seime, yra jau visai kitoks, nebe toks homogeniškas. Tai reiškia, kad koalicijos partneriai jaučiasi turintys dar daugiau teisių ir svorio.

Bet ar tai reiškia, kad vadinamoji liberalioji darbotvarkė dabar judės sparčiau?

Nebūtinai. Vis tiek yra tam tikrų sudėtingų klausimų, dėl kurių nepriversi kai kurių konservatorių frakcijos narių balsuoti kitaip, nei jie nusiteikę.

O ir Liberalų sąjūdžio gretose yra žmonių, kurie tikrai už tuos klausi mus nebalsuos.

Bet atkreipčiau dėmesį ne tik į tuos žmogaus teisių ar vadinamuosius vertybinius klausimus. Juk net ir dėl mokesčių reformos koalicija nėra joks monolitas.

Mokesčių reforma kaip ir gali būti būtent tas objektas, dėl kurio koalicijoje bus gerokai stumdomasi alkūnėmis. Nes juk iš esmės I. Šimonytė norėjo faktiškai savo sukurtą pertvarkos vari antą prastumti be didesnių pokyčių. Sakė, kad arba tas pristatytasis variantas, arba tada nie ko. Ir iškart pamatėme nesutarimų koalicijoje.

Todėl dabar manau, kad dėl tokios išsa kytos „viskas arba nieko“ pozicijos sunkiai pavyks susikal bėti.

Mes vėl galime konstatuoti sumaištį komu nikacijos srityje konservatorių partijoje, koalici joje, Vyriausybėje? Premjerė, tarkime, net ilgą laiką neturi patarėjo komunikacijai, atstovo spaudai.

Jau senokai atkreipiu dėmesį į šį nesusipratimą.

Mes Lietuvos politiko je dar turbūt turime suprasti, kad atstovas spaudai nėra tas, kuris tik dėlioja tekstus, kas, ką ir kur turi pasakyti, ar tik komunikuoja su žurnalistais. Tai yra daug

rimtesnės pareigos. Tai turi būti žmogus, kuris išmano ne tik komunikaciją, bet ir politinius procesus ir geba juos strateguoti.

Tai turi būti lyg tas žmogeliukas, kuris sėdi tau ant peties ir tave saugo, tau į ausį vis pasako, kad, žiūrėk, šitai yra negerai, o štai čia padarei klaidą ir šitaip daryti negali.

Jeigu tokio žmogaus, kuris galėtų tai pasakyti tiesiai šviesiai į akis, nėra, tuomet premjeras bet kuriuo atveju turės problemų.

Visa tai atsilieps konservatorių reitingams? Ar kadangi iki rinkimų dar

Įprastai sakome, kad rinkėjų atmintis trumpa. Galų gale mes ne tik sakome, bet paprastai tai ir matome.

Tačiau būtent dėl šito momento taip kategoriškai pasisakyti, kad iš karto po agurkų sezono grįšime, kur buvome, ir viskas užsimirš, vis dėlto nedrįsiu. Nes klausimai, dėl kurių visa tai kilo, yra gana jautrūs, žmonės yra gana pikti.

Dar daugiau pasakysiu – konservatorių rinkėjai tikrai nenudžiuginti.

Nes konservatoriai visada yra iškėlę skaidrumo, profesionalumo ir aukštų standartų vėliavą. O anądien išėjo partijos lyderis ir pasakė, kad stan

riai. Tokie konservatorių rinkėjai turi kaip ir du pasirinkimus – Liberalų sąjūdį, kuris pastaruoju metu, tiesą sakant, liberalumu nelabai šviečia, ir yra Laisvės partija, kuri savo ruožtu gali būti šiek tiek kai kam net per liberali arba kaip ir nepakankamai solidi.

Taigi, pasirinkimas gali būti labai nelengvas. Galbūt net kas nors iš nevilties išvis gali apsispręsti sugadinti biuletenį. Bet ar tokių bus daug, nedrįsčiau prognozuoti.

Tad ar dėl to, kad alternatyvų pasirinkimas lyg ir nedidelis, konservatoriams dabar reikėtų atsipalaiduoti ir nurimti? Ne, nes vis dėlto jų rinkėjų apmaudas arba netgi šioks toks pyktis gali labiau užsitęsti.

Kai bus rinkimai, konservatoriai, be abejo, negaus tiek, kiek gavo 2020-aisiais. Tai yra akivaizdu. Ir kol kas atrodo, kad būtent kitos dešiniosios partijos gali pritraukti daugiau rinkėjų.

Bet vėlgi, kaip keisis politinis fonas?

Tuo labiau kad iki Seimo rinkimų dar bus įvykę ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimai, per kuriuos pamatysime tas tendencijas.

Prognozuoti tikrai yra sunku ir čia daug spekuliuoti nenorėčiau. Bet kad konservatoriai šiandien turi dalį rinkėjų, kurie yra supykę, net neabejoju.

Premjerė pasakė, jog Vyriausybė dirbs dabartine sudėtimi, ir pridūrė, kad visą pastarųjų politinių įvykių istoriją ji laikytų tam tikru brūkšniu. Bet ar tai reiškia, kad premjerė kaip ir pati sau suriša rankas net ir norėdama grynai dėl pragmatinių sumetimų perdėlioti kabinetą?

Antai netrukus baigsis naudmenų deklaravimas, po kurio, kaip yra sakiusi I. Šimonytė, bus įvertinta žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veikla. Tad ar dabar tas „brūkšnio užbrėžimas“ reiškia savotišką indulgenciją K. Navickui?

Bijau, kad čia vėl gali būti ta situacija, kai padėjus tašką paskui reikia ant jo pripaišyti uodegėlę ir tą tašką paversti į kablelį. Man atrodo, kad nėra gera praktika daryti tokius kategoriškus pareiškimus. Tuo labiau kad išties žemės ūkio ministrui vis dar yra „bandomasis laikotarpis“, o informacija apie tai, kaip sekasi tas deklaravimas, yra gana prieštaringa. Nepasakyčiau, kad viskas su juo baigsis be jokių problemų ir sklandžiai. Tad šio ministro klausimas gali dar būti iškeltas.

Be to, vargu ar galima sakyti, kad tikrai yra atsakyti visi tie klausimai su į „čekiukų“ skandalo verpetus patekusiais trimis ministrais. Vienu atveju (švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės – VŽ) buvo atsistatydinimas, kitu atveju (finansų ministrės Gintarės Skaistės – VŽ) dalies lėšų grąžinimas savivaldybei, o trečiu atveju (kultūros ministro Simono Kairio – red. VŽ) nebuvo

Taip „trečias brolis“ Simonas tarytum nusprendė pasislėpti už „sesučių“ Jurgitos ir Gintarės. Ir čia yra problema, nors S. Kairį gina ir premjerė, ir Seimo pirmininkė, kuri yra ir šį ministrą delegavusio Liberalų sąjūdžio pirmininkė. Nes šiaip S. Kairio situacija yra dar sudėtingesnė. Priminsiu, kad 2019 m. jis dalyvavo Kauno mero rinkimuose, po kurių buvo tapęs Visvaldo Matijošaičio patarėju. Iki to dabartinis ministras ėjo ir vicemero pareigas, ir ne vieną kartą buvo miesto savivaldybės taryboje.

Kitaip tariant, nuo pat 2007 m. jis atliko vieną ar kitą vaidmenį Kauno

savivaldybėje. Taigi, jam visa sistema ir visa tvarka buvo žinoma. Ir, priešingai nei J. Šiugždinienė, jis turėjo galimybę paveikti ir siekti pakeisti situaciją. Tad tie klausimai dėl S. Kairio, mano požiūriu, yra neatsakyti. O tai jau ne tik jo, bet ir visos Vyriausybės reputacijos problema.

Dabartinėje situacijoje gali būti sudėtinga rasti naują švietimo ministrą?

Čia bus net ne viena problema. Pirmiausia, iki kadencijos pabaigos likus faktiškai metams su trupučiu eiti į tokį karštą postą jau yra labai rizikinga. Kitaip tariant, bet kuris politikas, jeigu jis yra politikas ir galvoja apie politinę karjerą, eitų ten iš esmės susideginti, nes situacija yra labai sudėtinga, itin daug problemų. Kitas dalykas – be to, kad ten nebus išsirikiavusios eilės norinčių, ką ir kalbėti apie galinčius, yra dar toks faktorius kaip prezidentas, kuris gali nepraleisti progos parodyti, kad jis vis dar yra reikšminga figūra politinėje sistemoje, ir kuris gali čia pamatyti galimybių šiek tiek priminti apie save, galbūt pasakydamas, kad ieškokite dar kito kandidato, nes šis man netinka. Todėl visai gali būti, kad teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai gali tekti laikinai padirbėti švietimo ministre kiek ilgiau, negu galbūt ji pati norėtų.

Tikėtina, kad netrukus metiniame pranešime prezidentas nepraleis progos pasisakyti apie kilusią politinę sumaištį. Bet paklausiu taip: ar prezidento veiksmai apskritai nuoseklūs? Nes iš pradžių jis lyg ir paminėjo, kad arba pirmalaikiai rinkimai, arba Vyriausybės atsinaujinimas yra bene vienintelės alternatyvos, tačiau po konservatorių prezidiumo sprendimo pasveikino Vyriausybės pasiryžimą dirbti toliau nepakitusia sudėtimi. Kaip suprasti tokį blaškymąsi?

Matyt, ateina aiškus suvokimas, kas būtų, jeigu Vyriausybė atsistatydintų, tuomet atsirastų ir atsakomybė prezidentui, nes tektų sunkiai laviruoti, o visos akys būtų į jį. O jam faktiškai tektų surasti naują ministro pirmininko kandidatūrą, kuri, kaip sakoma, negali būti paimta nuo lubų, nes reikėtų bendradarbiauti su Seimu, o tai gali būti gana sudėtinga.

Kitaip tariant, kai supranti, kad gali patekti į tokią peklą ir nerasti joje jokių gerų sprendimų, matyt, ateina ir tas nenuoseklumas.

Kartu šioje situacijoje nematėme prezidento, kuris siūlytų sprendimus, galėtų būti moderatoriumi ir gebėtų susodinti partijų lyderius už vieno stalo. Jau vien tai indikuoja, kad toje hipotetiškoje situacijoje, kai Vyriausybė atsistatydina, šiam prezidentui galėtų būti labai sunku.

Dėl to mes ir kalbėjome, kad jeigu

I. Šimonytė laikysis savo žodžio atsistatydinti, galėtume pakliūti į tokį chaosą, iš kurio paskui išeiti gali būti labai sunku. Ir dar po maždaug pusės metų sumaišties galėtume vėl faktiškai prieiti prie pirmalaikių rinkimų klausimo.

Todėl tas prezidento nenuoseklumas manęs net ir nestebina.

Nes jis tam tikra prasme pasielgė pragmatiškai?

Manau, kad jis tiesiog pasižiūrėjo į visą įvykių eigą ir daugiau nebekėlė bangų, kurių, tiesą sakant, ir nereikėjo kelti. Bet, iš kitos pusės, irgi būtų gerai šiek tiek anksčiau susiskaičiuoti ir įsivertinti visą situaciją.

Taip „trečias brolis“ Simonas tarytum nusprendė pasislėpti už „sesučių“ Jurgitos ir Gintarės.

INOVACIJOS

Pinigai teka į žaliuosius startuolius

Lietuva bando pakartoti „fintech“ sektoriaus sėkmės istoriją žaliųjų technologijų srityje. Kiek šie bandymai reikšmingi, pavyks įvertinti tik ateityje. Tačiau, Lietuvos ekspertų teigimu, „cleantech“ perspektyvas puikiai parodo šiuo metu linksniuojama „PVcase“ sėkmė.

Norint pakartoti „fintech“ sėkmę, reikia dar didesnio valstybės dėmesio.

Ne paslaptis, kad startuolių ekosistemoje Lietuva jau kuris laikas identifikuojama kaip „fintech“ židinys, o estų naujienų portalas „Aripaev“ praėjusį mėnesį pažymėjo pastebintis, kad Lietuva nusitaikė į žaliųjų technologijų sektorių. Esą tai parodo didėjančios investicijos į technologijų centrus, valstybės dėmesys žaliajai transformacijai ir startuolių pastangos tapti žaliaisiais.

Dėl tikslumo VŽ paaiškina, kad žaliųjų technologijų startuoliai dar vadinami „cleantech“ ir „climatetech“. Neretai jie vartojami sinonimiškai, nors dažniausiai aiškinama sritis yra tokia: „climatetech“ apima energetiką, o „cleantech“ daug platesnes ekologijos sritis.

Išsiskiriame Baltijos šalyse Šiemet pristatytas „Saulėtekio Tech Park“ tyrimas parodė, kad Lietuvos švariųjų technologijų sektorius pirmauja savo dydžiu ir apimtimi Baltijos valstybėse. Anot tyrimo autorių, daugiausia pokyčių įvyko trijose – energetikos, transporto ir išteklių – srityse. Šiuose sektoriuose 2022 m. pabaigoje

Lietuvoje veikė 48 įvairaus dydžio žaliosios bendrovės.

Tiesa, atrodo, kad pastarojo meto investicijų įšalas, nulemtas makroekonominių sąlygų, neaplenkė ir šio sektoriaus. Lietuvos žaliųjų technologijų srities įmonės pernai pritraukė 58 mln. Eur – penkiskart mažiau nei 2021 m., kai šio sektoriaus pritrauktas kapitalas sudarė 283 mln. Eur.

Šiame tyrime pagrindiniu šalies „cleantech“ rinkos žaidėju laikoma prekybos dėvėtais drabužiais platforma „Vinted“, kuri lyderiauja tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek ir pritraukto kapitalo kiekį. Šis žinomas Lietuvos vienaragis padeda smarkiai mažinti vieno taršiausių sektorių – tekstilės pramonės – atliekas.

Kol kas Lietuvos „cleantech“ energetikos branduolį sudaro daugiausia su saulės energetika susiję startuoliai ir jau pelningai veikiančios saulės technologijų gamybos įmonės, taip pat

saulės energijos parkų valdymo programinės įrangos gamintojai, nurodo „Saulėtekio Tech Park“.

O mobilumo ir transporto sektorius įvardinamas kaip bene sparčiausiai augantis, palyginti su kitomis Lietuvos „cleantech“ šakomis. Jame susiformavo trys tarpusavyje susiję segmentai: el. transporto ir komponentų gamintojai, įkrovimo infrastruktūros kūrėjai ir multimodalinio mobilumo paslaugų teikėjai.

Auga visoje Europoje

Dar pernai startuolių duomenų bazė „Dealroom“ skelbė, kad būtent į klimato kaitos mažinimą orientuoti startuoliai yra greičiausiai auganti sritis Europoje. Per ketverius metus 10 kartų padidėjęs segmentas 2021 m. užėmė antrą vietą tarp visų Europos technologijų sričių (pirmoje vietoje išlieka „fintech“ sektorius). Tiesa, bendra tendencija lieka ta pati – 2021-ieji buvo rekordiniai metai. Tuomet Europos klimato technologijų startuolių ekosistemos vertė nuo 2020 m. padvigubėjo ir 2021 m. siekė 100 mlrd. USD.

Visgi, investicinis sulėtėjimas lėmė, kad 2022 m. investicijos globaliu mastu į klimato technologijų ekosistemą sumažėjo 10%. Tačiau aišku, kad ES žaliojo kurso perspektyva padarė įtaką ir startuolių ekosistemai. Europai siekiant tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m., o vartotojams reikalaujant atsakomybės, tvarūs produktai auga sparčiau nei jų taršios alternatyvos.

Kita vertus, tyrimų bendrovė „McKinsey“ pažymi, kad, palyginti su kitais sektoriais, investicijų sulėtėjimas atrodo visai kitaip. Nors visa šūsnis iššūkių praėjusiais metais kaip Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dėl to kilusi energetikos krizė, neramumai pasaulinėje ekonomikoje ir rinkų sulėtėjimas sukėlė nerimą, kad trejus metus trukęs investicijų į klimato technologijas augimo laikotarpis baigiasi, nutiko priešingai. Analitikų teigimu, su klimatu susijusios privačios rinkos investicijos pernai gerokai aplenkė platesnę rinką, vertinant pagal sandorių aktyvumą, panaudoto kapitalo dydį ir kapitalo srautus į specialius fondus.

„McKinsey“ taip pat prognozuoja, kad šiemet šis pagreitis turėtų išlikti, nes vyriausybės, verslai ir investuotojai vis sparčiau diegs klimato technologijas, kurios gali padėti užtikrinti

energetinį saugumą, įperkamumą ir tvarumą. Pavyzdžiui, ES valstybės spartina savo ilgalaikius vietos atsinaujinančių išteklių energijos planus, nors trumpesniuoju laikotarpiu daugelis jų siekia kompensuoti Rusijos energijos importo mažinimą didindamos dujų, anglies ir naftos tiekimą.

Proveržis ateityje

VŽ kalbinti investuotojai sutinka, kad negalima ignoruoti Lietuvos startuolių ekosistemos, visgi ši ekosistema plečiasi pamažu ir tikrasis proveržis bus matomas dar ateityje.

Justino Pašio, „LitBAN“ vadovo, teigimu, nors Lietuvos „cleantech“ sektorius pirmauja savo dydžiu Baltijos šalyse, Europos mastu dar neišsiskiriame.

„Lietuva yra įsipareigojusi siekti tvarios plėtros, tad pastaruosius penkerius metus šalyje pastebimas vis didesnis susidomėjimas „cleantech“ ir „climatetech“ sritimis. Tačiau dauguma mūsų „cleantech“ ir „climatetech“ startuolių kuria energetikos, mobilumo bei išteklių srityse ir yra dar gana ankstyvos stadijos“, – VŽ nurodo J. Pašys.

Su juo sutinka ir Tomas Kemtys, tik į žaliuosis startuolius investuojančio rizikos kapitalo fondo „Contrarian Ventures“ partneris.

„Matomas judėjimas, pinigų po truputį pritraukiama, tad ateityje išvysime tikrai ne vieną šviesuolį „cleantech“ srityje. Tačiau kol kas dar ir daug „greenwashing“ (angl. žaliasis smegenų plovimas) atvejų, kai prieš tai visai į tvarumą neorientuota bendrovė akimirksniu tampa sustainability first (angl. svarbiausia – tvarumas)“, – pasakoja T. Kemtys. Abu pašnekovai reikšmingiausia sėkmės istorija vadina „PVcase“ atvejį.

VŽ rašė, kad šis saulės parkų projektavimo programinės įrangos startuolis praėjusią savaitę įsigijo JAV bendrovę „Anderson Optimization“.

„Tai megasėkmės istorija. Skaičių negalime atskleisti, bet, manau, tai vienas didžiausių Lietuvos istorijoje technologijų kompanijų įsigijimų. O įsigyta ne kokia nors bankrutuojanti įmonė už keletą centų, o bendrovė su visais vidiniais procesais. Tai parodo didžiulę brandą“, – sako į „PVcase“ investavusio fondo „Contrarian Ventures“ partneris.

T. Kemtys priduria, kad „PVcase“ jau dabar yra viena žinomesnių „cli-

matetech“, „cleantech“ kompanijų Europoje: „Ar ji gali tapti tuo, kuo tapo „Vinted“ arba „North VPN“? Manau, kad tikrai taps, ypač tokioje karštoje srityje, kur artimiausius 10–30 metų bus dar daugiau pinigų pumpuojama į tas rinkas.“

Trūksta valstybės dėmesio Tačiau, pašnekovų teigimu, ši sėkmės istorija – ne valstybės nuopelnas. O norint pakartoti „fintech“ sėkmę, reikia dar didesnio valstybės dėmesio.

T. Kemtys pabrėžia, kad „fintech“ sėkmė buvo kiek kitokia, ją lėmė aktyvus įsitraukimas valstybiniu lygmeniu, kai buvo sukurta palanki reguliavimo sistema ir kviečiamos įmonės steigtis, kurtis ir gauti licencijas būtent čia.

„Net ir „PVcase“ atveju tikrai ne šalis buvo tas impulsas, kuris paskatino bendrovę susikurti ir vystytis, tai atėjo iš įkūrėjų, kurie dirbo saulės energijos industrijoje jau kurį laiką, išmanė produktą, konsultavo ir tada jį kūrė, gavę injekciją iš mūsų ir kito rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“, – svarsto jis.

„Su šiomis sėkmės istorijomis, kurių jau turime, Lietuva „cleantech“ srityje turi daug potencialo, kompetencijų, žinių ir ryšių kurti kitas globalias „cleantech“ kompanijas. Tačiau reikia tų istorijų dar daugiau ir išskirtinio valstybės dėmesio“, – priduria J. Pašys.

Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. Eur vertės planą „Naujos kartos Lietuva“. Taip pat mūsų šaliai numatytas per 6 mlrd. Eur finansavimas iš beprasidedančios naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Iš šios sumos ketinama iki 2027 m. skirti 2,2 mlrd. Eur žaliajai transformacijai. Čia daugiausia dėmesio skiriama energinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai.

Tačiau, investuotojų manymu, tai neapima visos inovacijų ekosistemos. „Reguliavimo požiūriu didelių programų, paketų ar stimulų kurti inovacijas iš mūsų valdžios aš nematau. Yra pavienių siaurų sričių, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio gamyba ar baterijų kaupiklių programa, subsidijos elektrinių automobilių vartotojams. Tačiau didelio skatinimo, koks buvo su „fintech“, nematyti“, – pažymi T. Kemtys.

• Kol kas Lietuvos „cleantech“ energetikos branduolį sudaro daugiausia su saulės energetika susiję startuoliai.

Rugpjūčio 24 d. SMK Aukštoji mokykla, Kalvarijų g. 137 E, Vilnius

Kaip formuoti organizacijos struktūrą, kad ji būtų skirta strategijos realizavimui?

Kuo skiriasi tikslai nuo rodiklių?

Kurie tikslai geriausiai atspindi pokytį?

Veikianti komanda – kaip ją suformuoti ir išlaikyti?

Teisingas atlygis: darbuotojas vs įmonė

Įtraukianti lyderystė – kaip sutelkti žmones bendram tikslui?

Kliento pažinimu grįstas pardavimas

Projektų valdymas: kaip efektyviai sudaryti projekto tvarkaraštį?

Pokyčiai įmonės viduje? Jauskitės drąsiai turėdami veiksmingą planą

Troliai, memai ir amnezijos: komunikacinės karo Ukrainoje pamokos

Emociškai stiprus pardavėjas

Efektyvus sprendimų priėmimas neapibrėžtume

laiko kelių dienų mokymams

Pašto sektorius kovoja dėl tarptautinių siuntų

ANALIZĖ

Elektroninė prekyba yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis pasiekti spartų augimą.

Didėjantis siuntomis importuojamų ir eksportuojamų prekių kiekis palaiko Lietuvoje veikiančių pašto sektoriaus įmonių augimą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pašto rinkos bendrosios pajamos paaugo 20,3%, nuo 57,39 mln. Eur iki 69 mln. Eur, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys.

Vertinant bendrąsias pajamas, sektoriaus lyderė išlieka valstybinė AB

Lietuvos paštas (28,3%), nuo jo atsilieka Prancūzijos pašto valdoma UAB „DPD

Lietuva“ (19,0%), trečiojoje vietoje yra privati lietuviško kapitalo UAB „Venipak

Lietuva“ (12,8%), toliau – Vokietijos pašto UAB „DHL Lietuva“ (10,1%) ir Estijos pašto UAB „Omniva LT“ (8,8%).

Linas Bakutis, RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės patarėjas, VŽ komentuoja, kad pernai pašto rinka buvo kiek stabtelėjusi ir pagal bendrą pašto siuntų skaičių krito 7,44%. Tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį vėl 7,37% pranoko pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį.

Jis sako, kad RRT negali komentuoti, kiek šiemetis pašto sektoriaus pajamų augimas siejasi su infliacijos rodikliais, nes tarnyba neturi pakankamai duomenų tokiam vertinimui atlikti.

„Tačiau ženklų korespondencijos siuntų pajamų augimą 2023 m. pirmąjį ketvirtį galėjo lemti tarifų didinimo efektas“, – pripažįsta jis.

Mažėja vietinių siuntų

Pašto siuntinių skaičius 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 14,3%, iki 11,9 mln. vnt. O korespondencijos siuntų skaičius išliko panašus – 10,2 mln. vnt.

Jis didėjo vos 0,3%.

Daugiausia pajamų – 51,7 mln. Eur, pirmąjį ketvirtį gauta už pašto siuntinių siuntimą. Jos sudarė 74,9% visų bendrųjų pašto sektoriaus pajamų.

„Didžiausią dalį ir toliau sudaro vidaus pašto siuntos – 65,6%, arba 14,5 mln. vnt.

Tačiau jų skaičius per metus sumažėjo

5%. Be to, vartotojai aktyviai naudojasi savitarnos terminalais – juose atsiimama

57,5% pašto siuntinių“, – aiškina RRT pranešime cituojama Lina Stasiūnaitė, RRT renkamų rinkos duomenų ekspertė.

Lyginamuoju laikotarpiu tarptautinių gaunamųjų siuntų skaičius 2023 m. sudarė 34,4% visų pašto siuntų (7,6 mln. vnt.), o tai yra 8,6 procentiniu punktu daugiau negu metais anksčiau. Jos yra brangesnės nei vidaus pašto siuntiniai, todėl leidžia efektyviau didinti apyvartą.

Spaudžia investicijas

L. Bakutis nurodo, kad ir toliau populiarėja paštomatai. „Gyventojai nori atsiimti siuntas patogiu laiku, patogioje vietoje. Siųsdami ar atsiimdami pašto siuntinius apie 58% vartotojų naudojasi paštomatų paslaugomis, ir šis skaičius per visą stebimą lai-

kotarpį nuosekliai auga. Taip pat didėja Lietuvoje įrengtų paštomatų skaičius –2022 m. pabaigoje šalyje buvo 1.521 paštomatas, tai yra 15% daugiau nei metais anksčiau“, – sako jis.

O pašto dėžučių naudojimas mažėjo 8,9 procentinio punkto, iki 40% (3,8 mln. vnt.) korespondencijos siuntų.

Dar viena L. Bakučio pastaba – šių metų pradžioje sektoriaus įmonės mažino savo investicijas.

„Tačiau čia reiktų atkreipti dėmesį, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu dėl e. komercijos efekto labai smarkiai augant siunčiamų pašto siuntų kiekiams, pašto paslaugų teikėjai daug investavo į pašto tinklo plėtrą. Dabar investicijos šiek tiek mažėja, nes ir srautai ne taip aktyviai auga“, – teigia jis.

Vertindamas šiuos metus, RRT atstovas sako matantis tolesnį augimą.

„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius išsiųsta 10,2 mln. vnt. korespondencijos siuntų, t. y. 0,3% daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį. Pašto siuntinių skaičius išaugo 14,3%, – dėsto L. Bakutis. – Tačiau iš vieno ketvirčio didelių apibendrinimų dėl rinkos vystymosi tendencijų dar negalima daryti, reikia palaukti dar bent vieno 2023 m. ketvirčio rezultatų.“

Infliacija didino pajamas

Deimantė Žebrauskaitė, Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė, VŽ aiškina, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras tiek vidaus, tiek tarptautinių pašto siuntinių kiekis išaugo 49%.

Paštomatų „LP Express“ siuntų segmente siuntų kiekis per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius buvo pusantro karto didesnis nei prieš metus.

„Šiuo metu pagal bendrą visų vidaus rinkoje pervežamų pašto siuntinių kiekį vienetais Lietuvos paštas užima pirmąją vietą Lietuvos e. komercijos siuntų rinkoje, – sako D. Žebrauskaitė. – Ši tendencija nuteikia optimistiškai ir rodo nemažėjančią elektroninės prekybos apimtį. Vis dėlto, praėjusiais metais fiksuotos rekordinės prekių ir paslaugų kainų infliacijos įtaka pašto sektoriuje buvo juntama ir 2023 m. pradžioje. Ją geriausiai iliustruoja tai, kad pajamos iš pašto siuntų augo greičiau nei pervežamų pašto siuntų kiekiai.“

Lietuvos pašto atstovė nurodo, kad tarptautinės siuntos pagal kiekį ir duodamų pajamų dydį visuomet sudarė apie pusę bendrovės pajamų. E. prekyba ir jos populiarėjimas išlieka pagrindinis augimo variklis tiek tarptautinių, tiek ir vidaus siuntų sektoriuje.

D. Žebrauskaitė nurodo, kad, remiantis 2023 m. e. prekybos platformos „eBay“ duomenimis, daugiausia į užsienį eksportuojančios lietuviškos e. parduotuvės prekiauja automobilių detalių, mados prekių, namų ir sodo prekių kategorijose.

Reikšmingą pašto siuntų importo

dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudaro Lietuvos gyventojų pirkiniai iš užsienyje veikiančių namų apyvokos bei mados prekių e. parduotuvių, taip pat kiniškų e. prekybos platformų, tokių kaip „AliExpress“. Plėtrą už šalies ribų, pasak

D. Žebrauskaitės, labiausiai riboja nerangiai administruojami muitinės procesai ir kiti formalumai.

„Mūsų šalies elektroniniams verslams didžiausiais iššūkiais plėstis tarptautinėse rinkose tampa ilgai trunkantis mokesčių ir muitų apskaičiavimas, įvairūs reguliavimo reikalavimų ir dokumentacijos aspektai“, – sako ji.

Kova anapus sienų

Remigijus Vilkaitis, „DPD Lietuvos“ generalinis direktorius, taip pat teigia, kad augimas pirmąjį ketvirtį rėmėsi tik didėjusiu tarptautinių siuntų, kurias sudaro e. komercijos prekės, kiekiu.

„Vidaus rinkos augimas priklauso nuo ekonomikos augimo. Bet kol kas tokio nematome. O tarp tarptautinių siuntų segmentų yra tokių, kurie auga. Tad mūsų augimas pirmąjį ketvirtį ir yra paremtas tarptautinėmis siuntomis“, – sako jis.

DPD vadovas aiškina, kad šiemet tarptautinių siuntų apimtis didėjo 33%, o pajamos – 25%.

„Tai rodo, kad vidutinė kaina net ir mažėjo. Be to, truputį lengvėjo siuntos, didesnę dalį sudarė B2C (verslo klientui – VŽ) e. komercija, – dėsto R. Vilkaitis.

– E. parduotuvės ieško naujų rinkų ir plečiasi už Lietuvos ribų. Ir lygiai taip pat Europos pardavėjai ateina į Lietuvą. Dėl to mūsų siuntų konkurencija išeina iš Lietuvos ribų. Ir konkurencija vyksta nebe Lietuvoje, siekiant gauti ateinantį siuntų srautą.“

Nupirko olandų įmonę Justas Šablinskas, lietuviško kapitalo tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ generalinis direktorius, nurodo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį siuntos buvo smulkesnės, mažėjo jų vertė, perkamoji galia, trumpėjo aktyvios prekybos laikotarpiai.

„Nepaisant to, augimo tempą mums vis tiek pavyksta išlaikyti“, – sako jis.

„Venipak“ šiuo metu yra vienas aktyviausiai investuojančių sektoriaus dalyvių: be Baltijos šalyse plečiamo paštomatų tinklo, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atidarytų visapusiško užsakymų įvykdymo (angl. efulfillment) centrų, prieš kelias savaites paskelbė apie Olandijos logistikos bendrovės „Strengholt Entertainment“ įsigijimą. Vien pastarasis

žingsnis siejamas su tarptautinių siuntų skaičiaus augimo lūkesčiais – įsigyta bendrovė įvardijama kaip atverianti prieigą prie globalių prekybos kanalų, įskaitant ir „Amazon“.

„E. prekybos reikšmė mūsų sektoriui yra didelė. Tačiau lygiai taip pat mūsų sektorius yra reikšmingas e. prekybai, –dėsto J. Šablinskas. – Teisingiausia būtų sakyti, kad kuo tvirtesnis šių dviejų verslų santykis, tuo geresnių rezultatų pasie-

kia abu rinkos žaidėjai. Pastebime, kad galutinis klientas dažnai net neatskiria siuntų pristatymo nuo paties apsipirkimo patirties.“

Vertindamas šių metų tendencijas, „Venipak“ vadovas sako, kad bendras paveikslas bus geriau matomas liepos pradžioje.

Tačiau jau dabar galime teigti, kad, palyginti su ankstesniais metais, pavasario siuntų sezonas prasidėjo vėliau, – kalba jis. – Ir jau dabar galime sakyti, kad liepą įprastą darbo tempą koreguos Lietuvoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, kuris tiesiogiai paveiks siuntų pristatymo sektorių ir mūsų darbą.“

Tikisi naujo rekordo

Gediminas Mickus, Suomijos pašto valdomos UAB „Itella Logistics“ vadovas, sako, jog, net pirmąjį ketvirtį pasiekus 45% viršijantį metinį augimą, tenka pripažinti, kad nebuvo realizuoti lūkesčiai.

„Akivaizdu, kad, vertindami bendrą rinką, jaučiame tam tikrą sulėtėjimą. Įmonės rezultatams jau nuo praėjusių metų įtakos turi gerokai išaugę mokesčiai, infrastruktūros išlaikymo kaštai. Darbuotojams taip pat pakėlėme atlyginimus“, – VŽ dėsto įmonės vadovas. Jis sako, kad tiek privačių asmenų, tiek verslo siuntos daugiausia keliauja Vokietijos, Italijos, Prancūzijos kryptimis. „Kadangi esame nusimatę labai ambicingus augimo tikslus, tarptautinis siuntų segmentas išlieka mūsų viena iš prioritetinių krypčių. Vertinant pajamų dalį, tai preliminariai galėtų siekti apie 60% mūsų įmonės gaunamų pajamų. Žinoma, kadangi dirbame labai aktyviai vietos rinkoje, šis rodiklis turėtų keistis“, – kalba G. Mickus.

Jis patvirtina, kad e. prekyba yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis pasiekti spartų augimą.

„Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje ganėtinai atsargiai vertinome šių metų bendrą rinkos augimą. Tačiau atrodo, kad optimizmo visgi yra daugiau, negu planavome. Antrojo ketvirčio rezultatai džiugina. Preliminariai jau matome, kad šį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, toliau sėkmingai augame ir fiksuosime apie 55–60% augimą“, – sako „Itella Lietuvos“ vadovas. Jis tvirtina, kad tai turėtų būti naujas bendrovės pristatytų siuntų rekordas.

G. Mickus nurodo stebintis ir žymų Kinijos siuntų skaičiaus augimą. „Manome, kad būtent šiam srautui daugiausia įtakos turėjo infliacija bei rinkos lėtėjimas. Mūsų partneriai iš Kinijos mini nesitikėję tokio augimo ir metus prognozavę gerokai atsargiau, – kalba jis. – Lieka klausimas, kiek ilgai išsilaikys šis srautas: ar tai kelių mėnesių efektas, ar jau po truputį formuojasi ilgalaikė tendencija. Taip pat geriau, nei prognozuota, atrodo ir tarptautinių partnerių importo siuntos.“

VLADIMIRO IVANOVO (VŽ) NUOTR.

Birželio 27 d.

NERIJUS DATKŪNAS

ĮMONIŲ VALDYMO PROFESIONALAS, STRATEGIJOS, BENDROVIŲ VALDYSENOS IR ĮMONIŲ FINANSŲ KONSULTANTAS, „FINANCE UNITED“ PARTNERIS. PASKUTINIUS 2 METUS BUVO „LIETUVOS PAŠTO“ IR INVEGOS VALDYBOS PIRMININKAS, TAIP PAT TURI VIRŠ 10 METŲ VALDYBOS NARIO PATIRTIES ĮVAIRIOSE VALDYBOSE.

Bendrovių valdysena. Valdybos uždaviniai

• Išsiaiškinsite pagrindinius valdybos kaip kolegialaus organo, prižiūrinčio vadovybės veiklą, uždavinius

• Išsamiai nagrinėsite, kaip veikia efektyvi valdyba, apibrėžiant valdybos pirmininko vaidmenį ir darbo reglamentą, tinkamai įforminant sprendimus bei vertinant valdybos narių veiklą

• Suprasite, kaip diegti gerąją bendrovių valdysenos praktiką, kuri nukreiptų vadovybę strategijos įgyvendinimo link

Rugpjūčio 17 d.

DR. SAULIUS ŠIMKONIS

PROJEKTŲ VALDYMO MODULIO VADOVAS ISM VADOVŲ MAGISTRANTŪROS

PROGRAMOJE, „SWEDBANK“ PROJEKTŲ PORTFELIO VADOVAS, DIRBANTIS SU STRATEGINIAIS BANKO PROJEKTAIS

Projektų valdymas tiek paplito, kad neretai pamirštama, kad šioje srityje yra nusistovėjusios technikos ir procesai, kurių taikymas ir leidžia vadinti šią veiklą projektų valdymu. Šiuose mokymuose dalyviai susipažins su pagrindiniais elementais, kurių reikia projektų valdymui, ir praktiškai išmėgins konkrečias projektų valdymo technikas.

Liepos 4 d.

SOCIALINIŲ MOKSLŲ DAKTARĖ, VERSLO PERPROJEKTAVIMO IR OPTIMIZAVIMO EKSPERTĖ, SUKAUPUSI DAUGIAU KAIP 17 METŲ VADOVAVIMO PATIRTĮ

Projektų valdymas

• Išmoksite apibrėžti projekto apimtį ir pagrindinius projekto parametrus

• Susipažinsite su skirtingomis įvertinimo (estimation) technikomis

• Sužinosite, kokios yra pagrindinės tvarkaraščio sudarymo technikos

• Išmoksite parengti gairių planą ir pagrįsti projekto skaidymą į etapus

• Išmoksite rizikų identifikavimo ir atsako planavimo technikų

Tiekimo grandinės valdymo KPI

• Kaip sukurti ir išlaikyti efektyvią grandinę: laiku atvykstantis transportas, augantys pardavimai, optimalūs prekių ir žaliavų sandėlių likučiai, sklandus gamybos planavimas?

• Koks turi būti tiekimo grandinės susirinkimo formatas ir kaip jį įgyvendinti organizacijoje?

• Kaip per nuotolį valdyti tiekimo grandinę?

Rugsėjo 20 d.

DR. VIRGINIJUS

KUNDROTAS

SERTIFIKUOTAS ADIZES METODOLOGIJOS VYR.

KONSULTANTAS, PROGRAMŲ VADOVAS BEI ADIZES INSTITUTO (JAV) LIETUVOJE VADOVAS

Efektyvi įmonės struktūra. Kokiais principais formuoti pelno, paslaugų ir kokybės centrus?

• Kokios organizacinės struktūros reikia, kad pasiektumėte išsikeltus tikslus

• Ką daryti, kad skirtingi padaliniai pasiektų savo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus

• Kokiais principais turi būti formuojami pelno, paslaugų ir kokybės centrai

• Konkrečių organizacinių struktūrų pavyzdžiai, jų kūrimo klaidos

DR. DIANA SATKUTĖ

Tabako verslo akrobatika

Kažkada vien cigaretes gaminusios „Philip Morris“ apyvartos struktūroje jau 35% pajamų sudaro gaunamos iš bedūmių produktų, o ateityje planuojama visai nebegaminti cigarečių. Naujame kaitinamojo tabako segmente kaista ir konkurencinė aplinka – veržlumo nestokoja „British American Tobacco“, kuri per metus su naujais gaminiais atsiriekė nemenką šios kategorijos dalį Lietuvoje.

Griežtai reguliuojamas šis verslo segmentas sulaukia vis naujų draudimų, tačiau jų įgyvendinimas tebelieka kova su vėjo malūnais.

Laukia didelės papildomos išlaidos tiek pritaikant prekybos vietas, tiek apmokant personalą.

Tabako pramonės ir prekybos versle daugelį metų esminis produktas buvo cigaretės. Dabar, keičiantis vartotojų požiūriui, atsirandant naujų produktų, įgyvendinant valstybines programas, skirtas rūkymo prevencijai, įvedant naujų ribojimų ir didinant akcizus, situacija keičiasi.

Štai ir tabako pramonės milžinė, JAV kapitalo „Philip Morris Baltic“ (PMB), veiklą Lietuvoje pradėjusi prieš 30 metų, kai įsigijo Klaipėdos valstybinį tabako fabriką, o vėliau dar įgyvendino ir plyno lauko investiciją, turi aiškią strategiją, kaip iš esmės transformuoti savo verslą.

„Ateityje nebegaminsime cigarečių, mūsų tikslas – kurti pasaulį be tabako dūmų“, – akcentuoja Mindaugas Dacys, „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius. Tai, kas kažkada atrodė sunkiai įgyvendinama, dabar jau gali būti apibūdinta kaip pasiektas lūžio taškas, vertina jis.

Kuo daugiau žmonių atsisakys cigarečių, tuo greičiau pavyks pasiekti bedūmės šalies statusą ir Lietuva atsidurs šalia tokių valstybių kaip Jungtinė Karalystė, Švedija ar Suomija, kur rūkančiųjų dalis yra reikšmingai mažesnė nei ES vidurkis.

Klaipėdoje „Philip Morris“ priklausantis fabrikas, kurį M. Dacys apibūdina kaip vieną moderniausių, veikiančių itin efektyviai, gamina cigaretes.

tų pasirinkimą.

„Lygiai prieš metus Lietuvoje pristatėme naujus kaitinamojo tabako produktus, kurie vos per 12 mėnesių užėmė 22% šio rinkos segmento dalies (remiantis NIQ (UAB „AC Nielsen Baltics“) balandžio duomenimis). Matome lietuvių vartotojų inovatyvumą ir siekį naudoti naujausias technologijas. Tai rodo, kad lietuviai yra sąmoningi ir ieško mažiau žalingų alternatyvų tradiciniam rūkymui. Tokias tendencijas matome ir kaimyninėse Estijos, Latvijos rinkose“, – kalba M. Mielcarzas.

2022-ųjų finansinės ataskaitos UAB

„British American Tobacco Lietuva“ dar nėra pateikusi. 2021 m. jos pardavimai Lietuvoje siekė 3,7 mln. Eur.

Didžiausi iššūkiai Kalbėdamas apie veiklos iššūkius Lietuvoje, M. Mielcarzas akcentuoja, kad šešėlinės tabako gaminių rinkos Lietuvoje išlieka vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o kiekviena penkta cigaretė, surūkoma mūsų šalyje, yra nelegali.

„Į šalį plūstantis kontrabandinių ir suklastotų cigarečių srautas neslūgsta, dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka virš 79 mln. Eur potencialių pajamų. Antra, nuoširdžiai nerimaujame ir kyla pyktis, kai matome nesąžiningus „verslininkus“, kurie drįsta parduoti nelegalius tabako gaminius nepilnamečiams socialinėje erdvėje ar net tiesiog šalia mokyklų“, – jautrias vietas mini M. Mielcarzas.

Pasak jo, reputacijos dėmės krenta visiems įstatymų besilaikantiems tabako gamintojams: „Tai yra didžiulis iššūkis, su kuriuo turime kovoti ryžtingai ir solidarizuotis su visais.“

Nesilaikoma draudimų

RŪTA BALČIŪNIENĖ ruta.balciuniene@verslozinios.lt

Fabriko gamybos apimtis stabili, 98% pagaminamų produktų eksportuojama į Japoniją, Italiją, Skandinavijos šalis, Austriją,  Nyderlandus, Belgiją ir kitur. Šiuo metu fabrike dirba apie 600 darbuotojų, dar apie 350 – tiekimo grandinėje.

„Philip Morris Baltic“ pardavimai 2022 m. siekė 117,9 mln. Eur ir buvo 7% mažesni nei ankstesniais metais.

Marcinas Mielcarzas, „British American Tobacco“ Baltijos šalių generalinis direktorius, taip pat pabrėžia, kad laikosi panašios linijos – tikslas yra kurti „A Better Tomorrow“, siūlant vartotojams kuo didesnį mažiau žalingų produk-

VŽ primena, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesni draudimai, leidžiantys pardavinėti tik tabako skonio ir kvapo elektronines cigaretes, tačiau sukontroliuoti visų procesų vis dar nepavyksta.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dėl draudimo pardavinėti el. cigarečių ir jų pildyklių skysčius su skoniais ir kvapais nesilaikymo yra išnagrinėjusi 9 bylas ir priėmė nutarimus skirti baudas, kurios svyruoja nuo 750 iki 2.000 Eur.

„Deja, bet pažeidimai kartojasi, baudos nėra atgrasančios, bendrovės savaip traktuoja tabako skonio ir kvapo draudimus, nepripažįsta pažeidimų, skundžia nutarimus teismui, nemoka skirtų baudų. Daugelis VVTAT sprendimų apskųsti teismui. Kol kas teismas

sprendimų nėra priėmęs“, – sudėtingą situaciją brėžia Dalia Malinauskienė, VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja.

Pasak jos, viena problemų – kad Lietuvoje nėra atitinkamus juslinius tyrimus atliekančios laboratorijos, tad atrinkti bandiniai siunčiami tirti į akredituotą laboratoriją Danijoje.

„Iš 37-ių minėtai laboratorijai siųstų bandinių tik trijuose šalia įvairių saldžių – saldainių, saldumynų, saldymedžio –kvapų buvo juntamas ir tabako kvapas. Galima daryti išvadą, kad visi bandiniai pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą turėtų būti draustini. Apie tai nuolat informuojame prekybos tinklus, degalines, rengiame atmintines platintojams, vartotojams. Viliamės, kad šiuo metu vykstančios tarpinstitucinės diskusijos ir svarstomos teisėkūros iniciatyvos padės rasti efektyvesnius sprendimus“, – kalba D. Malinauskienė.

Vėl reguliavimo pokyčiai Nuo šių metų spalio 23 d. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nebus galima parduoti kaitinamojo tabako gaminių su stipriu skoniu. Šis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymo pakeitimas įsigalios įgyvendinant Europos Komisijos (EK) direktyvos pakeitimą. Taigi, nebeliks produktų su skoniu.

Tame pačiame įstatyme numatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų – bus leidžiama tik nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Taip pat įteisinta specializuotų tabako gaminių parduotuvių ir skyrių veikla.

Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji direktorė, sako, kad Lietuva nėra pirmoji šalis, kurioje bus draudžiama prekybos vietose eksponuoti tabako gaminius. Panašus reguliavimas taikomas Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Naujojoje Zelandijoje ir kitose valstybėse.

Šiose šalyse tabako gaminiai prekybos vietose neeksponuojami, o tik informuojama, kad ten jie parduodami. Pirkėjams paprastai pateikiamas sąrašas tabako gaminių, kuriuos jie gali įsigyti. Taip pat primenama, kad pardavėjas gali pareikalauti perkančio asmens dokumento.

NTAKD atstovė pažymi, kad nuo 2025 m. pradžios įsigaliosiančiuose įstatymo pakeitimuose nustatyti tik bendrieji tabako gaminių ir su tabaku susijusių gaminių informacijos mažmeninės prekybos

vietose pateikimo reikalavimai. Taigi prekybininkams leidžiama patiems pasirinkti priemones ir būdus, kuriais jie galėtų tinkamai įgyvendinti tabako gaminių pardavimo reikalavimus.

„Prekybininkai gali nuspręsti atitinkamai pritaikyti naudojamą įrangą, įsirengti automatizuotus sprendimus, paprasčiausiai uždengti pakuotes ar tabako gaminius laikyti po prekystaliu“, – teigia G. Belian.

Beria abejonių

M. Mielcarzas, kalbėdamas apie įsigaliosiančias pataisas, pažymi, kad draudimas viešai eksponuoti tabako gaminius arba „prekyba iš po prekystalio“ palies net 4.800 skirtingų prekybos vietų, o skaudžiausia bus smulkiesiems prekybininkams.

„Jų laukia didelės papildomos išlaidos tiek pritaikant prekybos vietas, tiek apmokant personalą“, – vertina pašnekovas. Tam iliustruoti jis pasitelkia kaimyninių valstybių patirtį, kur šis ribojimas buvo įgyvendintas Latvijoje ir Estijoje 2020-aisiais.

„Galime drąsiai teigti, kad ribojimas yra neefektyvus ir perteklinis, nes rūkančiųjų skaičiaus jis nesumažina ir neturi įtakos rinkai, rodo rezultatai kaimyninėse šalyse. Kitas nerimą keliantis aspektas yra tai, kad šis ribojimas atvers galimybių mažose kaimo vietovėse prekiauti nelegaliais gaminiais, nes vartotojui nebus suteikta galimybė matyti produktų, jie visi bus po prekystaliu“, – kalba M. Mielcarzas.

Automatizuoti sprendimai

Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė, sako, kad laiko pasiruošti naujajai tvarkai prekybininkai dar turi, tačiau kai kurie prekybos tinklai jau imasi veiksmų. Keli didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau testuoja automatizuotus sprendimus arba ruošiasi tabako gaminių pardavimo iš aparatų bandymams. Mažesni prekybininkai, tikėtina, pasirinks paprastesnius sprendimus – laikys tabako gaminius nematomoje vietose, pavyzdžiui, po prekystaliu.

Intensyvesni pasiruošimo darbai, R. Vainienės vertinimu, turėtų prasidėti kitąmet.

Tai, kad prekybininkai jau pradėjo ruoštis įstatymo pakeitimams, pastebi ir Rimantas Mažulis, prekybos technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovas. Anot jo, pastaruoju metu jaučiamas išaugęs susidomėjimas sprendimais, skirtais tabako gaminių prekybai automatizuoti. „Vienas didysis prekybininkas Lietuvoje jau kurį laiką keliose savo

Tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje

Pardavimai verte, pokytis, % Pardavimų dalis, skaičiuojant verte, %

Tabakas 0,6 100,0

Cigaretės -3,0 61,7

Kaitinamojo tabako cigaretės

parduotuvėse testuoja mūsų spendimą „Vensafe“. Dar vienas didelis prekybos tinklas bandymus planuoja pradėti greitu metu“, – sako R. Mažulis.

Tokia technologija, pasak jo, plačiai naudojama Švedijoje, Norvegijoje, taip pat aktyviai diegiama Vokietijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos parduotuvėse.

Dirbtinio intelekto įtaka

R. Mažulis pasakoja, kad naudojant „Vensafe“ sprendimą pirkėjai tabako gaminių iš pateikiamo sąrašo išsirenka ir už juos atsiskaito įprastose arba savitarnos kasose, kur gauna specialų kvitą su brūkšniniu kodu. Įsigyti gaminiai išduodami kodą nuskaičius specialiame įrenginyje, kuris paprastai įrengiamas už kasų. Tokiu būdu specializuotą tabako skyrių parduotuvėse pakeičia automatizuotas įrenginys. Galimas ir toks sprendimas, kai tabako gaminius pirkėjai išsirenka prekybos salėje įrengtuose infokioskuose, o kvitą su brūkšniniu kodu pateikia darbuotojui kasoje, kuris ir išduoda įsigytus gaminius. Visgi, matyt, didžiausia naujovė yra ta, kad toks sprendimas įgalina prekybą tabako gaminiais savitarnos kasose. Pirkėjo amžių tokiu atveju patvirtina arba parduotuvės darbuotojas, arba – integravus specialią amžiaus nustatymo sistemą – dirbtinis intelektas, sako R. Mažulis.

„StrongPoint“ skaičiavimu, prekybos tabako gaminiais automatizavimo sprendimas parduotuvės darbuotojų darbo laiko sąnaudas per metus vidutiniškai sumažina 4.000 val.

Dėl to, R. Mažulio manymu, tokie įrenginiai anksčiau ar vėliau atsiras ir Lietuvos parduotuvėse.

Pardavimų tendencijos

Tyrimų bendrovė NIQ fiksuoja, kad moderniojoje mažmeninėje prekyboje (mažmeninės prekybos tinklai, degalinės, patogaus apsipirkimo vietos) bendra tabako gaminių apyvarta per pastaruosius 12 mėnesių išlieka gana stabili.

„Tiesa, matome persiskirstymą tarp segmentų – auga kaitinamojo tabako pardavimai, krenta tradicinės bei elektroninės cigaretės. Pastarųjų pardavimai stipriai augo iki praėjusių metų liepos, kol įsigaliojo aromatizuotų el. cigarečių prekybos draudimai“, – pardavimų pokyčius mini Karolina Lapinskienė, NIQ klientų sprendimų vadovė.

Akcizų politika

2021 m. buvo patvirtintas akcizų kėlimo planas, pagal kurį kasmet akcizas auga visiems tabako gaminiams.

Tabako gaminių mokesčių didinimas turi du tikslus: juo siekiama keisti žmonių elgesį bei valstybės biudžetui surinkti lėšų iš žalingiausių produktų.

„Nuosekliai laikomės pozicijos, kad mokslu pagrįsti mažiau žalingi tabako gaminiai neturėtų brangti sparčiau už cigaretes ir kitus degiuosius tabako gaminius. Rūkantys suaugusieji dėl kainų neturi likti prie žalingiausių gaminių – cigarečių“, –požiūriu dalijasi M. Dacys. Jo vertinimu, šalies reguliavimo aplinka, ypač mokestinė, galėtų prisidėti skatinant rūkančiuosius pereiti prie mažiau žalingų gaminių. Akcizų politika galėtų būti subalansuota taip, kad mokesčiai žalingiausiam produktui, t. y. cigaretėms, būtų didesni, o tai skatintų rūkančius asmenis rinktis mažiau žalingus gaminius. Tokia politika gali prisidėti prie rūkalių sveikatos gerinimo, kuriam kol kas nėra skiriama pakankamai dėmesio.

Butikinių agentūrų aukso amžius tęsiasi

2022-aisiais sėkmingus metus skaičiuoja ne tik didžiosios komunikacijos agentūros, bet ir kaip grybai po lietaus Lietuvoje dygstančios vadinamosios butikinės agentūros. Didėja ne tik konkurencija – mažesnieji rinkos dalyviai sėkmingai didina ir pardavimus. Tiesa, kalbant apie planuojamus šiemečius rodiklius, atsiranda daugiau nuosaikumo.

Mažesniųjų komunikacijos agentūrų* finansiniai rezultatai 2021–2022 m.

• Mindaugas Dacys, UAB „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius: „Šalies reguliavimo aplinka, ypač mokestinė, galėtų prisidėti skatinant rūkančiuosius pereiti prie mažiau žalingų gaminių.“

VŽ apžvelgia, kaip 2022-uosius baigė mažesniosios komunikacijos agentūros, per metus skaičiavusios mažesnę nei 1 mln. Eur apyvartą. Agentūrų reitingas rodo, kad sparčiausią šuolį į viršų demonstruoja mažiausios butikinės agentūros. Augimo priežastys įvairios, prisideda ir tai, kad nuo mažos lyginamosios bazės lengva stiebtis į viršų, tačiau kai kurios jų reikšmingą šuolį demonstruoja kelerius metus iš eilės. Pavyzdžiui, antrus metus iš eilės gerokai į viršų šoktelėjo ir MB „Proto vėtra“, ir MB „Žydintis kaštonas“ (prekių ženklas „Chestnut“). Atitinkamai per 2022-uosius

„Proto vėtra“ pajamas augino 88%, „Chestnut“ – net 190%. Ankstesniais metais jos augo atitinkamai 131% ir 240%.

Sparčiausią augimą, daugiau nei 200% pajamų šuolį, iš mažesniųjų agentūrų skaičiuoja MB „Intuit Communications“.

• Marcinas Mielcarzas, „British American Tobacco“ Baltijos šalių vadovas:

„Šešėlinės tabako gaminių rinkos Lietuvoje išlieka vienos didžiausių ES, o kiekviena penkta cigaretė, surūkoma mūsų šalyje, yra nelegali.“

Nerijus Mikalajūnas, agentūros įkūrėjas, ilgametis komunikacijos ekspertas, sutinka, kad, viena vertus, jiems augti lengva, nes 2021-ųjų veiklos rodikliai dar buvo kuklūs, tačiau, kita vertus, rodo, kad tokio tipo paslaugoms Lietuvoje poreikis yra, nepaisant fakto, kad konkurentų gretos šiame, atrodytų, nišiniame segmente per pastaruosius metus gerokai išaugo.

„Matyt, tam yra priežasčių, ir turbūt ne visos agentūros yra lygiavertės, bet žaidėjų rinkoje reikia visokių. O mes patys labai pozityviai žiūrime ateitį“, – VŽ teigia N. Mikalajūnas, dirbantis su dar vienu kolega.

Paklaustas apie metų pradžią ir ar pajuto rinka niūresnes, atsargesnes nuotaikas, teigia, kad į šį klausimą geriau gali atsakyti didžiosios komunikacijos agentūros.

so: „Pernai švęsdami „23:45 agency“ rezultatus, šampaną šovėme, ir ne kartą. Pagrindinė apyvartos augimo priežastis buvo orientacija į kokybę bei klientus ir reali projektų nauda užsakovams. Natūraliai augome ir žmonių skaičiumi.“

• Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė:

„Laiko pasiruošti naujajai tvarkai prekybininkai dar turi, tačiau kai kurie prekybos tinklai jau imasi veiksmų.“

„Jos dirba su didžiaisiais klientas, gal labiau jaučia jų nuotaikas, užsakymų intensyvumą, biudžetų pokyčius. Mes koncentruojamės į darbus gana ribotam klientų ratui. Darbų turime, aktyviai nemedžiojame naujų klientų, nesiverčiame per galvą, neieškome darbuotojų, kad tik labiau paaugtume. Laikomės kitokios filosofijos. Beje, per krizes ar recesiją, priešingai, tik sustiprėja profesionalių paslaugų poreikis“, –akcentuoja N. Mikalajūnas.

Jis prognozuoja, kad šiemetės pajamos bus maždaug kaip 2022-aisiais.

Anot jos, šiemet jau matyti, kad klientai tampa atsargesni, dažnai projektų vykdymas atidedamas vėlesniam laikui ar daromas etapais, rinkoje jaučiama ir biudžetų traukimosi tendencija.

„Tiesa, pirmasis pusmetis išsiskyrė dideliu kūrybinių ir strateginių darbų kiekiu, tačiau klientai dažnai įgyvendinimą atideda rudeniui. Šią akimirką sunku prognozuoti, koks bus rudens derlius. Nepaisant to, mes darbų apimtis išlieka pernykščių metų lygyje. Susitraukusius biudžetus kompensuoja patys į mūsų biuro duris pasibeldžiantys nauji klientai“, – teigia D. Tamkvaitė.

esame viena sparčiausiai augančių komunikacijos agentūrų Lietuvoje: nuo 2019 m. „Bosanovos“ pajamos kasmet auga 40–50%. Visas pastarųjų ketverių metų „Bosanovos“ augimas yra kryptingo mūsų komandos, kuriai klientas visada yra dėmesio centre, darbo rezultatas. Toks požiūris leidžia įjungti aukščiausią tarpusavio supratimo pavarą ir nuolat vykdyti ryškią bei efektyvią klientų komunikaciją“, – įsitikinęs V. Matulevičius.

Jis priduria, kad pernai sustiprino ilgametes partnerystes, laimėjo didelių privataus ir viešojo sektoriaus komunikacijos konkursų.

• Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims: „Prekybos tabako gaminiais automatizavimo sprendimas parduotuvės darbuotojų darbo laiko sąnaudas per metus vidutiniškai sumažina 4.000 val.“

„Mes natūraliai bemaž pasiekėme savo ribas, neplečiame kolektyvo, nenorime stipriai užaugti ir tapti klasikine agentūra. Mūsų stiprybė –profesionalios paslaugos ir darbas, kuris „vežtų“ mus pačius, kurį būtų įdomu dirbti. Nedirbame klasikiniais principais, nenusistatome biudžetų, griežtų tikslų augti ar pan.“,  – kalba N. Mikalajūnas.

Debesėliai

Tarp labiausiai augusių mažųjų agentūrų – ir komunikacijos agentūra „23:45 agency“ (UAB „Penkiolika minučių iki vidurnakčio“). Jos pajamos šoktelėjo daugiau nei 100%.

Dovilė Tamkvaitė, agentūros vadovė, apibendrindama metus, nusišyp-

Tad, besipildant klientų portfeliui, teigia pašnekovė, matyti, kad dar yra neišnaudoto potencialo, tad šiemet planuoja išlaikyti praėjusių metų rezultatus.

„Taip, komunikacijos rinkoje pasirodė pirmieji lietų pranašaujantys debesėliai. Tačiau turime ir skėčių, ir spalvotų guminių batų, tad lietaus nebijome“, – optimizmo dėl ateities bando įlieti D. Tamkvaitė.

Sprintas neamžinas Tarp mažesniųjų agentūrų didžiausius pardavimus skaičiuoja komunikacijos agentūra „Bosanova“. Jos pajamos pernai augo beveik 49%.

Vytautas Matulevičius, „Bosanovos“ vadovas, teigia, kad ir 2022-aisiais išlaikė agentūrai įprastą augimo tempą.

„Pastaruosius ketverius metus

„Taip pat plėtėme paslaugų spektrą ir didelį dėmesį skyrėme turinio kūrimo, rinkodaros komunikacijos kompetencijoms stiprinti. O tapę komunikacijos grupės Šiaurės šalyse „Miltton“ partneriais, padidinome ir komunikacijos apimtį Baltijos bei Šiaurės šalyse“, – kalba V. Matulevičius.

Pasak jo, nematyti, kad komunikacijos rinka stotų – darbų užtenka, tad šiemet ir toliau planuoja nuosaikų augimą.

„Tiesa, tikėtina, kad po ypač įspūdingo kelerių metų spurto rinkoje vyksta susikalibravimas. Visi supranta pasaulinį ir Lietuvos ekonominį kontekstą, niekas nebesitiki dešimtimis ar šimtais procentų augsiančių biudžetų. Vis dažniau ir garsiau kalbama apie efektyvumą, protingiau naudojamo biudžeto kampanijas. Agentūrose stabilizavosi samdymo tempai ir atlyginimų augimas. Tai yra normalu, nes neįmanoma visą laiką bėgti sprinto. Atrodo, kad dabar kurį laiką į priekį rinka judės lengvai žingsniuodama“, – atsargesnėmis nuotaikomis dalijasi V. Matulevičius.

Gal kada nors statybininkai pradės save gerbti ir bent minimalią marželę pasiliks, o ne į nuostolius dirbs.

Laikomės principo, kad negalima nešti pinigų iš namų

Kęstutis Vanagas, Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros, statybos ir kelių tiesimo UAB „YIT Lietuva“ direktorius, šiuo metu mato iššūkių, bet yra įsitikinęs, kad tiek šie, tiek 2024 m. bus geresni nei praėję metai. Pasak jo, 2022 m. problemos jau praeityje, tačiau nerimą kelia pabrangęs skolinimasis.

VŽ rašė, kad „YIT Lietuvos“ apyvarta pernai sumažėjo 4% ir siekė 140,6 mln. Eur, o jos pajamos 2021 m. buvo 146,4 mln. Eur.

Bendrovės grynasis pelnas krito 65% – nuo 9,2 mln. Eur iki 3,2 mln. Eur. Grynasis pelningumas siekė 2,3% ir, palyginti su 2021 m., sumažėjo 4 proc. punktais.

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), neįtraukiant kitos veiklos rezultatų, traukėsi ketvirtadaliu – nuo 8,5 mln. Eur iki 6,4 mln. Eur.

K. Vanagas pripažįsta, kad bendrovės pelningumui įtakos turėjo dar iki karo pasirašytos sutartys, kai projektus teko įgyvendinti naudojant pabrangusias medžiagas.

„Turim tikrai nemažai darbo Vilniuje, Kaune ir netgi Latvijoje“, – apie nuotaikas, kuriomis gyvena dabar, interviu VŽ sako jis.

Jau praėjo pusmetis nuo nemažai iššūkių sukėlusių 2022-ųjų. Kuo gyvenate šiuo metu?

Praeiti metai buvo pilni iššūkių, nes prasidėjęs karas labai paveikė sektorių. Visi tada apdainavo tai: kaip viskas brango, kaip tiekimo grandinės trūkinėjo, kaip buvo nepaprasta įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.

Taip, tai buvo.

Šiemet kainos jau stabilizavosi, pasiutpolkė pasibaigė. Toliau dirbame.

Tokių iššūkių, kokių buvo pernai

tokiu metu, šiemet neturime.

Jūs esat bene vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri turi tiek skirtingų veiklos segmentų, ir beveik kasmet auginate apyvartą, dirbate pelningai. Kaip jums tai pavyksta padaryti ir viską suderinti?

Laikomės principo, kad negalima nešti pinigų iš namų. Jei matome, kad projektas nuostolingas, mes jo tiesiog neimame. Jei tai yra tik darbas dėl darbo – nedalyvaujame tokiuose projektuose.

Rangos versle tiek sutarčių, tokios apimties dar nesame turėję. Bet infrastruktūra pernai buvo visiškas nuostolis. Pavyzdžiui, sutartį pasirašėme vasario pradžioje, tada prasidėjo karas. Jei sutarties vertė 3–4 mln. Eur, tai kovą, kai jau vykdėme darbus pagal tos dienos kainas, matėme tiek ir nuostolių.

NT plėtra yra ilgalaikis dalykas, čia per vieną dieną labai geidžiamas nepasidarysi. Mes šitame versle dalyvaujame seniai, tad mums ir pavyksta.

Visgi kitiems nepavyksta apskaičiuoti ir grupės dirba nuostolingai. Kodėl?

Rangos ir infrastruktūros srityje pastarieji metai nebuvo labai geri, todėl pelnai nedideli. Jeigu mums pavykdavo uždirbti didesnį pinigėlį ar pelną, jis iš NT plėtros. Kai viską darom patys, patys statom, gal dėl to pavyksta mums.

Kokio pelningumo tikitės šiemet?

Labai nemėgstu kalbėti apie pelningumą. Kad metai bus „teigiami“ (pelningi – VŽ), tai tikrai. Aš manau, kad visuose segmentuose bus teigiami rodikliai, o koks bus pelningumas –palaukim metų pabaigos, nes visko

gali atsitikti, penki mėnesiai dar tik praėjo.

Ar jau užpildėte visą 2024 m. užsakymų portfelį?

Dar ne. Bet kai kurie projektai, kuriuos pradėsime šiemet, baigsis tik kitų metų pabaigoje arba jau 2025 m. Tas portfelio rinkimasis yra nenutrūkstamas procesas: vienus pabaigiam, kitus pradedam. Kadangi nesame visai maži, turime tų projektų, apie 15–20, kalbant apie pastatus. Vieni pasibaigia, kiti prasideda. Mes visada tame rinkimosi ir atidavimo užsakovui procese. Šiemet su infrastruktūra jau kitaip, į metus įžengėm turėdami maždaug 70% portfelio. Nors bitumo kaina šiek tiek kyla, nėra taip, kaip buvo pernai. Iš valstybės ir savivaldybių, kuriose dirbame, girdime, kad daugės pinigų infrastruktūrai.

Metiniame pranešime nurodote, kad privataus sektoriaus užsakovai konservatyviau investavo į naujus projektus, o dalis plėtotojų objektų statybą sustabdė arba atidėjo neribotam laikui. Kokia yra situacija dabar?

Nenoriu konkrečiai įvardyti, nes žinoma įmonė, bet pasirašėme kaip tik prieš karą sutartį, ir kai karas prasidėjo, nukėlė pusmečiui, o paskui neatnaujino to projekto. Mes sutartį kaip ir turime, bet nepradėjome. Visi kiti rangovai stato. Ir gamyklos, ir biurų pastatai, ir „Urban HUB“ Kaune statome, ir dviračių gamyklą Kėdainiuose, ir Rygoje projektas („Preses nams“ kvartalas – VŽ), ir Vilniuje biurų pastatas („Sky office“ Viršuliškių rajone – VŽ). Nėra taip, kad mes ar užsakovai stabdytų projektus.

Kai pabrango pinigai, ne visiems verslas šoka. Na, gal čia skambus pasakymas, bet tie skaičiai ne tokie, kokių tikisi (užsakovai – VŽ). Pabrangus skolinimuisi, grąža yra daug mažesnė, gal dėl to kiti nepradeda. Turbūt ir bankai žiūri, ar įmonės galės dengti srautus. Visi vertinasi rizikas. Kodėl viešųjų rangos projektų neturite? Ar nedalyvaujate konkursuose?

Jau bus netoli 10 metų, kai dirbame tik su verslu, neturime viešojo sektoriaus užsakymų statybai. Mes dalyvaujame rangos konkursuose, bet esame nesėkmės riteriai, nepavyksta ten nieko laimėti. Atrodo, su privačiu verslu susitariame, bet viešuosiuose pirkimuose kainos tokios, kad stebimės, kaip tie projektai įgyvendinami. Už tiek, kiek rašosi (sutartis – VŽ), visiškai atsakingai galiu pasakyti, kai kurių projektų neįmanoma įgyvendinti, nebent paskui atsiranda kokių nors papildomų pinigų. Mes dalyvaujame ir matome, kiek kas „nunėrė“ kokiam projekte žemiau kaštų.

Gal kada nors statybininkai pradės save gerbti ir bent minimalią marželę pasiliks, o ne į nuostolius dirbs. Pažiūrėkime, kiek įmonių bankrutuoja. Rasti bendrovę, kuri veikia keliasdešimt metų, turbūt dviejų rankų pirštų bus per daug suskaičiuoti. Tos įmonės kaip feniksai – subankrutuoja, vėliau tie patys žmonės steigia kitą. Čia, matyt, padarinys to, kad į konkursus ateina su nerealiais skaičiais. Ir tada subrangovai negauna savo pinigų, ir tiekėjai, ir įmonė dingsta iš žemėlapio. Mes stebime tą rinką, dalyvaujame, bet yra, kaip yra. Kelininkai neslepia, kad sektoriuje situacija sudėtinga. Ar užteks pro-

Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuvos“ vadovas. JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

jektų visiems jų norintiems?

Manau, kad projektų užteks. Vien ko verti „Via Balticos“, „Rail Balticos“ projektai, karinio mobilumo paketas, todėl infrastruktūros verslui matyčiau šviesesnius ir geresnius metus.

Kadangi remontuojame sostinės gatves, buvome susitikę su Valdu Benkunsku, Vilniaus meru. Jis sakė, kad per visą kadenciją kas metus sostinėje bus suremontuojama po 100 km gatvių, o dabar buvo remontuojama po 20–30 km, ir klausė, ar mes tam pasirengę.

Mus tai džiugina. Vilniaus gatvės gerės, bus atnaujintos.

Ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Klaipėdos, kelius tvarko. Kelių direkcija, įsivaizduoju, gal šiemet buvo pastabdžiusi konkursus, bet antrojoje metų pusėje atnaujins ir visiems užteks darbų. Vis pasirodo naujienų, kad imatės kelių tiesimo darbų, susijusių su karinio mobilumo paketu. Ar taip sutapo, ar specialiai orientavotės į karinių miestelių kelių konkursus?

Gal taip sutapo, nes jie buvo aplink Vilnių. Kaune ar Pietų Lietuvoje mes mažiau aktyvūs, nes ten neturime asfalto gamyklos.

Kaip einasi su „Preses nams“ kvartalo statybomis Rygoje? Reikėjo perimti darbus iš kito rangovo, ar tai nesukėlė kokių nors iššūkių?

Aišku, sukėlė iššūkių. Turbūt mes nesame turėję tokio projekto, kur reikėtų perimti iš kito rangovo. Kai atvažiavo čia investuotojas ir norėjo kalbėtis, kad perimtume, ilgai galvojome, ar dalyvauti. Bet pažiūrėjome vienas kitam į akis, aptarėme principus, kaip dirbsime, ir perėmėme.

Realūs mūsų fiziniai darbai aikštelėje prasidės nuo kito mėnesio, o dabar vyksta pasiruošimas: pasirašome sutartis, perimame užsakytas medžiagas – tai mums nėra įprasta. Paprasčiau yra ateiti nuo nulio, apsitverti ir pradėti statyti, bet tikrai suvaldysime tai. Dabar vyksta nematomi darbai, kurie pasimatys vasaros viduryje, liepą–rugpjūtį. Aš net neabejoju, kad viskas bus gerai.

Ar galvojate imtis daugiau projektų užsienyje?

Čia, Lietuvoje, turime, ką veikti. Mūsų akcininkai siūlė mums ir Lenkijoje imtis projektų, bet nelabai aš noriu ten važiuoti, dirbam čia, Lietuvoje. Na, Rygai nesakau „ne“. Esame net ir dalyvavę konkurse, bet nelaimėjome, esame ir laimėję, statėme Rygoje „Rimi“ logistikos sandėlius. Tai buvo didelis projektas.

Ryga tik 240 km, kaip iki Klaipėdos, ten turime ir žmonių. Mums visai smagu, kad tie, kurie dirbo mūsų projekte anksčiau, noriai sugrįžo ir suformavome komandą, įgyvendinsime „Preses nams“ projektą. Nesakom „ne“ Latvijai, Latvija yra šalia. Ar kryptingai dairomės į Lenkiją? Ne, to nedarome.

Kaip jums sekasi su butų statybomis ir pardavimais?

Pernai turėjome pastatyti būstus, kuriuos

Nežlugdykite pardavėjų talento rutina

pardavėme 2021 m. O 2021 m. pardavėme daugiausia istorijoje. Kai statybos kainos šokinėjo, nebuvo taip paprasta kaštus su sivaldyti: butai parduoti ir žmogui nekelsi kainos.

Kalbant apie būstą, pardavimai menkesni, nei buvo anksčiau, bet pažiūrėjau skaičius, šiemet pardavėme 60 butų, labai panašiai, kaip ir 2018 m., gal net keliais daugiau.

Tad ar 2018 m. buvo sunkmetis? Ne. Gal 2020–2021 m., kai COVID-19 prasidėjo, vartojimas buvo toks nepamatuotas, gal tie metai buvo išskirtiniai.

Dabar neturime net tiek projektų.

Pagrindas yra 2–3 projektai, kuriuose par duodame (butus – VŽ). Kadangi veikiame brangesniame nei vidutinis segmente, žmonės, kurie perka brangesnį būstą, yra ne tiek jautrūs svyravimams.

Kita vertus, žmonėms pinigai pabrango, padengti paskolų palūkanas nėra taip paprasta. Tikėkimės, kad pinigai atpigs ir vėl viskas bus, kaip buvę.

Kad dabar yra sunkmetis, nesakyčiau. Žiūrime ir toliau, ieškome sklypų, gyveni mas nesustos.

Kokius būsto projektus planuojate statyti?

Toliau vystome „Naująjį Skanseną“

Vilniuje. Viskas priklauso nuo pardavimų: parduodame pusę, pradedame kito namo statybas. Jei visai pardavimai sustotų, pa vėlintume ir naujų namų statybas.

Esame gavę leidimą (daugiabučiams – VŽ) ir šalia mūsų vystomo biurų pastato „Sky office“, bet čia dar irgi nepradėjome, nes pinigus reikia dėti į biurų pastatą.

Pradėsime, kai jį parduosime ir gausime

grąžą. Rinka dabar ne tokia, kokia 2020 m. ar 2021 m. Dar žiūrime, gal rudenį sugrįši me prie to projekto.

Pradėjome (kvartalą – VŽ) „Matau Kauną“. Ten pardavėme nedaug, bet ir tikėjomės, kad bus tokia pradžia. Pastatėme du na mus pagal galiojantį leidimą, ar pradėsime dabar trečią, jau klausimas. Gal pasisteng sime išsiparduoti. Bet žmonės dar nemato fasado, sutvarkytos aplinkos, tad supranta ma, kad perka lėčiau.

Tame pačiame „Naujajame Skansene“

pusę metų nepardavėme nė vieno buto, paskui tik, gal septintą mėnesį nuo projekto pradžios, prasidėjo pardavimai.

Nusipirkome J. Basanavičiaus g. 28, Vilniuje, sklypą, vyks architektūros konkursas, projektavimas, darbus pradėsime ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje arba net 2025 m.

Kokie jūsų planai plėtojant biurų pastatus?

Jau pasirašėme pirmas sutartis su nuomininkais „Sky office“. Komercinio NT tokia specifika, kad kai pradedame įrengti fasadus, tada prasideda sutarčių pasirašymai. Nė viename projekte nebuvo kitaip. Mes ramūs, kol nepradėjome fasadų ir nematyti, kaip atrodys pastatas, tol nuomos nebus.

Dabar jau išnuomoti keli aukštai iš 18, dar 4–5 sutartys išsiųstos derinti. Ar planuojame statyti toliau? Taip. Pabaigsime šitą, parduosime, statysime kitą. Buvome susiplanavę, kad šiemet parduosime „Sky office“, bet matome, kad geriau nustumsime į kitus metus.

Leiskite jiems daryti tai, ką išmano geriausiai - pardavinėti.

Rutina tegul pasirūpina dirbtinis intelektas

345 679

Naujų pranešimų apie įmones per 3 mėn.

Atsirinkite tik jums reikalingų įmonių sąrašus, atsisiųskite jų duomenis ir 12 mėnesių gaukite nuolatinius sąrašuose esančių įmonių duomenų atnaujinimus

Arba

Paruoškite įmonių kodų sąrašą kaip pavyzdį ir sistema automatiškai parinks dar kelis šimtus į šias įmones panašių bendrovių, kurių duomenis galėsite išsisaugoti ir naudoti

Lūkesčiai dėl atlyginimo keičiasi

• Ekspertai pastebi, kad kartu su skaitmenizacijos plėtra ir šioje srityje dirbančių specialistų – duomenų analitikų, programuotojų, verslo analitikų, skaitmenizacijos projektų vadovų – finansiniai lūkesčiai kils. ANDREJAUS POPOVO („SCANPIX“) NUOTR.

Lėtėjant ekonomikai, darbuotojai stipriau ima vertinti savo darbo vietą. Atrodytų, lūkesčiai dėl atlyginimo irgi turėtų mažėti –daugelyje sektorių taip ir yra. Vis dėlto kai kurie specialistai tikisi uždirbti kur kas daugiau nei anksčiau, nors pagrįsti tokį norą sugeba ne kiekvienas.

Artėjančio ekonomikos sunkmečio ženklų – vis daugiau, o tai skatina net tik verslą peržiūrėti savo planus, tačiau ir darbuotojus realiai pasverti galimybes bei neturėti aliuzijų, kad atlyginimai ir toliau augs po keliolika procentų kasmet. Tai, kad laikas nusileisti ant žemės, patvirtina ir statistikos duomenys. Nors vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, realusis darbo užmokestis, palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, Lietuvoje sumažėjo 5,4%.

Tai, kad gali tekti susitaikyti su mažesnėmis pajamomis, atspindi ir darbuotojų lūkesčiai dėl atlyginimo.

Personalo atrankos UAB „People Link“ pernai visus metus analizavo duomenis apie kandidatų atlyginimų lūkesčius. Informacija surinkta iš daugiau nei 6.000 pokalbių su kandidatais. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenys buvo palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Paaiškėjo, kad nemažai specialybių atstovų lūkesčiai per metus pasikeitė.

„Labiausiai nustebino taip stipriai šoktelėję karjerą pradedančių specialistų darbo užmokesčio lūkesčiai tokiose pozicijose kaip buhalterio, pardavimo, klientų aptarnavimo specialisto, tam tikrų sričių inžinierių – jie skirtingose pozicijose augo iki 20%. Bet juk jaunas specialistas dar negali sukurti tiek vertės organizacijai. Manome, kad tai labiausiai yra paveikta infliacijos, nes mažesnes pajamas gaunantys specialistai yra jautresni kainų kilimui“, – tyrimo duomenis komentuoja Jurgita

Lemešiūtė, „People Link“ vadovaujanti partnerė.

Finansininkų trūksta

Vienas ryškiausių pokyčių – pasikeitę buhalterių, ypač turinčių mažai darbo patirties, lūkesčiai. Tyrimo duomenimis, jie išaugo 16%.

„Pirmiausia buhalterių atlyginimo lūkesčių augimą labiausiai spartino specialistų trūkumas, ypač Vilniuje. Per pastaruosius kelerius metus stipriai plėtėsi čia įsikūrę paslaugų centrai, kur stambios tarptautinės bendrovės, konkuruodamos dėl geriausių specialistų, reguliariai kėlė darbo užmokestį. Taip pat didino motyvacinių priemonių paketus kaip sveikatos draudimas, papildomos atostogų dienos, nuotolinio darbo galimybės, pietūs, vaišės“, – aiškina J. Lemešiūtė. Be to, apskaita yra vis mažiau populiari specialybė: jaunimas retai renkasi apskaitos studijas dėl to, kad yra teigiama, jog sritis bus viena iš greičiausiai robotizuojamų.

Laimis Jančiūnas, UAB „Buhalterės. lt“ vadovas, patvirtina, kad pasunkėjo finansų specialistų paieška, nes buhalterių, auditorių ar finansų vadovų pasiūlą darbo rinkoje lemia sezoniškumas.

„Pirmieji du metų ketvirčiai yra labiausiai užimti, nes šių profesijų atstovai rengia metines ataskaitas, deklaracijas, atlieka auditus ir kitus darbus, kurių terminai dažniausiai baigiasi birželį. Retas tuo metu ieško darbo. Po darbymečio šie specialistai paprastai atostogauja ir naujų darbų pradeda dairytis antrojoje vasaros pusėje“, – su finansininkų darbo specifika supažindina L. Jančiūnas.

Priešinga situacija iš darbdavių pusės – pirmąjį pusmetį poreikis išauga ir darbo skelbimų įvairioms finansų srities pozicijoms atsiranda gerokai daugiau.

Palankiausias metas atsirinkti stiprų specialistą yra ruduo – tuo metu apskaitos įmonės sulaukia daugiausia CV.

„Tiesa, yra daug žemos kvalifikacijos buhalterių ir vien per pokalbį sunku įvertinti kompetencijas. Norint atsirinkti gerą specialistą, į atrankos procesus aktualu įtraukti įvairių papildomų įrankių. Mes kandidatus tikriname savo sukurtu virtualiu žinių testu. Deja, rezultatai liūdina – tik maždaug kas penktas teisingai atsako į pusę klausimų“, – liūdną faktą konstatuoja „Buhalterės.lt“ direktorius. Beje, apskaitininkų ir vyriausiųjų buhalterių situacija skiriasi. Daugelis įmonių skaitmenizuoja ir automatizuoja procesus, pradėdami nuo paprasčiausių, pavyzdžiui, sąskaitų ar banko išrašų suvedimo, skolų suderinimo, ataskaitų teikimo.

L. Jančiūnas atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai buhalterių darbdaviai yra apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, kurių Lietuvoje yra beveik 4.500.

„Jos smarkiai konkuruoja dėl klientų kainomis, todėl atlyginimų augimas buhalteriams yra nuosaikus. Jei mokesčių reforma bus priimta tokia, kokią šiandien siūlo Finansų ministerija, nuo 2024 m. buhalterių krūvis didės, o tai gali lemti ir jų algų augimą“, – nurodo pašnekovas.

Augimas stoja

Tyrimo duomenys rodo, kad stipriai paaugo klientų aptarnavimo specialistų, verslo vystymo ir produktų vadovo lūkesčiai. Tačiau Evaldas Urbonas, „Omnisend“ produkto viceprezidentas, juos vertina atsargiai.

„Savo organizacijoje nepajautėme tokio ryškaus produkto vadovų lūkesčių dėl darbo užmokesčio pokyčio, nes pastaruoju metu dauguma technologijų įmonių sustabdė savo augimą, o dalis jų netgi sumažino darbuotojų skaičių“, – sako jis.

„People Link“ vadovė atkreipia dėmesį, kad šios grupės darbuotojų lūkesčius galėjo kilstelėti naujų operacijų centrų kūrimasis.

„Be to, į klientų aptarnavimo, parda-

vimo ar kitas sritis dažnai kandidatuoja mažiau patirties turintys darbuotojai, o jų, kaip jau minėta, lūkesčiai yra kiek didesni“, – aiškina L. Lemešiūtė. Grįžta į realybę Tyrimo duomenimis, labiausiai kandidatų lūkesčiai sumažėjo teisės srityje: tarp turinčių kelerių metų patirtį jie nuslopo 10%, o tarp patyrusių – kone penktadaliu.

Aušra Bagdonienė, „Triniti Jurex“ personalo vadovė, sako, kad pastaraisiais metais jų profesinės bendrijos komanda auga, lūkesčiai – taip pat. „Vertinant minimo tyrimo duomenis, tai, kad patyrusių teisininkų atlygio lūkesčiai mažėja, galėtų būtų siejama su tuo, jog ekonominio augimo metais jie buvo itin padidėję, kaip ir patyrusių specialistų poreikis. Todėl dabartinis advokatų kontorų teisininkų atlygio lūkesčių sumažėjimas teoriškai būtų labiau grįžimas į įprastus rėžius ar derinimasis prie ekonominės situacijos“, – aiškina A. Bagdonienė. Tyrimo duomenys rodo, kad padėtis stabilizavosi ir IT sektoriuje. Šios srities kandidatų finansiniai lūkesčiai per pastarąjį pusmetį daugumoje pozicijų augo vidutiniškai 4–5%, o lygiai prieš metus tuo pačiu laiku matytas 10–15% augimas.

Ekspertų nuomone, galima kelti hipotezę, kad arba darbuotojai pradėjo tikėtis adekvatesnio atlygio augimo, arba ėmė baimintis, jog susikeldami savo finansinius lūkesčius praras galimybę pretenduoti į kitą darbo vietą kaip tiesiog „per brangus“ žmogus.

Ieva Jasevičiūtė, „Danske Bank“ Lietuvoje l. e. p. Talentų pritraukimo komandos vadovė, sako pastaruoju metu pastebinti tendenciją, kad IT sektoriaus darbuotojai darbo ieško proaktyviai. O jų finansiniai lūkesčiai nebėra tokie aukšti, palyginti su tuo laikotarpiu, kai šių specialistų bendrovė galėjo pasamdyti tik pati aktyviai „medžiodama“.

RASA DŽEVECKYTĖ rasa.dzeveckyte@verslozinios.lt

LINA JAROCKYTĖ lina.jarockyte@verslozinios.lt,

Darbuotojai ieško stabilumo, prieš svarstydami karjeros pokyčius aktyviau domisi galimybėmis organizacijoje ir taip išsaugo darbo vietą bei gaunamas naudas.

„Žinoma, yra išimčių. Samdydami specialistus, turinčius didesnės patirties, nišinių ar ypač rinkoje paklausių kompetencijų, susiduriame su didesniais ir sparčiau augančiais finansiniais lūkesčiais“, – pasakoja I. Jasevičiūtė.

Kita tendencija, kurią mato Talentų pritraukimo komandos vadovė, yra ta, kad darbuotojai labiau linkę ieškoti stabilumo nei pastaraisiais metais.

„Nuo praėjusios vasaros pastebime, jog vis daugiau laisvai samdomų IT specialistų ieško nuolatinės darbo vietos. IT sektoriaus įmonėse vykstantis etatų mažinimas žmones skatina ieškoti stabilumo, tad ir finansiniai kandidatų lūkesčiai nebeauga taip greitai“, – kalba I. Jasevičiūtė. Žmonės labiau pasveria ir galimas darbo keitimo rizikas, dėl to vyksta mažesnė darbuotojų kaita.

„Darbuotojai ieško stabilumo, prieš svarstydami karjeros pokyčius aktyviau domisi galimybėmis organizacijoje ir taip išsaugo darbo vietą bei gaunamas naudas“ – sako I. Jasevičiūtė.

Išorinės aplinkybės

Mindaugas Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas, pasakoja, kad vien 2021 m. prie „Telia Global Services Lithuania“ prisijungė daugiau nei 350 naujų kolegų, iš kurių 70% – IT specialistai.

Jis darbo rinkoje pastebi įvairių tendencijų, kurios pastaruoju metu daugiausia buvo susijusios su pandemija, makroekonominiu neapibrėžtumu, karu Ukrainoje.

„Karantino metu darbo rinka buvo bene sustojusi, norintys keisti darbą laukė geresnio momento, aiškumo. 2021 m. pabaigoje vyko sujudimas –žmonės laisvai keitė darbus, finansiniai lūkesčiai buvo aukšti. Nuo 2022 m. stebime tolygų darbo rinkos sulėtėjimą, tačiau tai nebūtinai yra reakcija į dabartines tendencijas“, – kalba M. Šestilo.

Anot „Telia

Vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2015-2023 m., Eur/mėn. Bruto

• Jurgita Lemešiūtė, UAB „People Link“ vadovaujanti partnerė:

„Labiausiai nustebino stipriai šoktelėję karjerą pradedančių specialistų darbo užmokesčio lūkesčiai.“

• Laimis Jančiūnas, UAB „buhalterės.lt“ vadovas:

„Jei mokesčių reforma bus priimta tokia, kokią šiandien siūlo Finansų ministerija, nuo 2024 m. buhalterių krūvis didės, o tai gali lemti ir jų algų augimą.“

• Evaldas Urbonas, „Omnisend“ produkto viceprezidentas:

„Savo organizacijoje nepajautėme tokio ryškaus produkto vadovų lūkesčių dėl darbo užmokesčio pokyčio, nes pastaruoju metu dauguma technologijų įmonių sustabdė savo augimą“

Lithuania“ personalo vadovo, šį sulėtėjimą galima sieti su keliais veiksniais.

Vienas jų – išorinės aplinkybės: karas, ekonominis neapibrėžtumas, augančios palūkanų normos.

„Jaučiame kandidatų norą rasti stabilią, saugią vietą, tačiau tai nereiškia, kad neatsižvelgiama į kitus dalykus: darbo turinį, kultūrą, įmonės vietą ir kuriamą prasmę visuomenėje“, – sako M. Šestilo.

Kitas galimas veiksnys – darbo rinkos stabilizavimasis po didžiulio neapibrėžtumo periodo nuo 2020-ųjų pradžios.

Tiek pernai, tiek ir šiais metais nemaža dalis įmonių stabdė samdą, pranešė apie veiklos nutraukimą ar darbuotojų atleidimą. Kai kurios bendrovės priėmė sprendimus neišmokėti arba išmokėti sumažintus metinius priedus, praleisti atlygio peržiūrą.

Kalbėdamas apie situaciją įmonėje, personalo vadovas teigia, kad „šiemet darbuotojų atlyginimų peržiūros lubos buvo aukštesnės nei įprastai“. Taip pat darbuotojams išmokami metiniai priedai pagal bendrovės ir darbuotojo pasiektus tikslus bei rezultatus.

Kieno lūkesčiai kils

Nors ekonominė įtampa daugelį scenarijų perrašo savaip, yra specialybių, kurioms net sunkesniais laikais prognozuojamas atlyginimų kilimas.

„Kadangi dauguma įmonių diegia ir toliau planuoja skaitmenizacijos procesus, manome, kad ir toliau šioje srityje dirbančių specialistų – duomenų analitikų, programuotojų, verslo analitikų, skaitmenizacijos projektų vadovų – finansiniai lūkesčiai kils. Taip pat tvarumo specialistų poreikis auga, tačiau jų yra vos keletas, todėl tai yra puiki galimybė jauniems profesionalams, kartu – laikina problema įmonėms“, – prognozuoja „People Link“ vadovė.

Lėtėjant ekonomikai, tikėtina, ir toliau augs gerų pardavimų specialistų bei skaitmeninės rinkodaros srities talentų poreikis.

Darbuotojų atlygio lūkesčių tyrimas

2023 m. I ketv.

• Gerokai pasunkėjo administratorių ir finansų apskaitos specialistų paieška. Šių sričių specialistų atrankos tampa sudėtingesnės nei vadovų. Pyginti su praėjusiu pusmečiu, šoktelėjo pradedančiųjų pozicijų (junior level) lūkestis atlygiui: administratorių +13%, buhalterių +16%.

• Lūkestis atlygiui nukrito tarp patyrusių teisės specialistų, dirbančių advokatų kontoroje: -10% tarp turinčių 2-5 m. patirtį, (2022 m. šių specialistų lūkesčiai buvo šoktelėję iki 21%) ir -19% tarp patyrusių, turinčių daugiau nei 5 m. patirtį teisininkų.

• Verslo vystymo atrankose aukščiausią lūkestį atlygio augimui tarp patyrusių specialistų rodo verslo vystymo vadovai: +32%.

Pradedančiųjų pozicijose labiausiai augo klientų aptarnavimo specialistų ir produktų vadovų lūkestis: po +20%.

• Technologijų srities specialistų atrankos pasyvėja - 60% šios srities atrankų užbaigiamos iš pasyvių, tai yra vidinėse, išorinėse duomenų bazėse rastų kandidatų.

Atlygio lūkesčiai aktyviausiai augo pradedančiųjų pozicijose (junior level): projektų inžinierių +33%, braižytojų +23%.

• Stabilizavosi padėtis IT sektoriuje – šios srities kandidatų finansiniai lūkesčiai per paskutinį pusmetį daugumoje rolių augo vidutiniškai 4-5%, kai lygiai prieš metus matėme augimą 10-15%.

ŠALTINIAI: „PEOPLE LINK“, VŽ

• Aušra Bagdonienė, „Triniti Jurex“ personalo vadovė:

„Vertinant minimo tyrimo duomenis, tai, kad patyrusių teisininkų atlygio lūkesčiai mažėja, galėtų būtų siejama su tuo, jog ekonominio augimo metais jie buvo itin padidėję, kaip ir patyrusių specialistų poreikis.“

• Mindaugas Šestilo, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas:

„Nuo 2022 m. stebime tolygų darbo rinkos sulėtėjimą, tačiau tai nebūtinai yra reakcija į dabartines tendencijas.“

Neto

POKYČIAI

• Didesnės palūkanų normos turėtų lemti didesnį WACC, todėl tai turėtų būti gera žinia „Ignitis grupės“ akcininkams, nes padidėja leistina reguliuojamo turto grąža. ĮMONĖS NUOTR.

Reguliuotojas vėl imasi „Ignitis grupės“

Nepraėjus dvejiems metams po skaudžiai „Ignitis grupės“ akcijoms atsiliepusių pokyčių reguliavimo aplinkoje, energetikos reguliuotojas nagrinėja potencialius naujus taisyklių pakeitimus. Šį kartą rezultatas, tikimasi, bus kitoks nei 2021 m. pabaigoje.

Galbūt svarbiau yra tai, kad pokytis signalizuotų apie racionalesnį ir investuotojams draugiškesnį reguliuotoją.

UAB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO, arba, „Ignitis grupės“ žargonu, Tinklų segmento) veikla sudaro apie trečdalį visos „Ignitis grupės“ koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA).

Ji yra reguliuojama kaip natūralus monopolis, tad reguliuotojas nustato ir maksimalią leidžiamą šios veiklos grąžą (ji lygi vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC), padaugintai iš reguliuojamo turto bazės, RAB).

Nuo šių rodiklių priklauso, kiek ESO bus leidžiama uždirbti konkrečiais laikotarpiais, o tai daro tiesioginę įtaką visos „Ignitis grupės“ EBITDA lygiui. Šiam reguliavimui naudojamos reikšmės, sparčiai augant pinigų kainai, vis labiau nebeatitinka rinkos realijų. O tai paskatino bendrovę ir reguliuotoją pradėti pokalbius ne tik apie dedamųjų, bet ir apie WACC nustatymo metodikos galimus pokyčius.

VŽ kalbinti „Ignitis grupę“ sekantys analitikai vienbalsiai teigia: jei WACC būtų padidintas, tai būtų teigiamos naujienos tiek bendrovei, tiek jos akcininkams.

Reguliuojama turto grąža

ESO leidžiama uždirbti turto grąža nustatoma įvertinant skolinto ir nuosavo kapitalo grąžą, darant prielaidą, kad investicijos finansuojamos per pusę nuosavu ir skolintu kapitalu. Skolinto kapitalo grąža yra nu-

statoma kasmet, o nuosavo kapitalo grąža – vieną kartą visam penkerių metų laikotarpiui.

ESO ji buvo nustatyta 2021 m., 2022–2026 m. laikotarpiui ir siekia 5,315%. O skolinto kapitalo kaina pastarąjį kartą nustatyta 2022 m. liepos pabaigoje ir siekia 2,583%, ji yra atnaujinama kasmet.

„WACC nustatymas yra visiškai įprastinis pratimas, kurį reguliuotojas atlieka kiekvienais metais ir paskelbia liepos 31 d., o naujasis WACC galioja ateinantiems kalendoriniams metams“, – komentuoja Arvydas Jacikevičius, „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.

Bendras tinklų segmento WACC pernai siekė 4,16%, šiemet – 4,17%. Šį skaičių padauginę iš bendrovės RAB galime apskaičiuoti „Ignitis grupės“ EBITDA iš šios veiklos.

Tiesa, dar pernai apskaičiuota WACC norma buvo sulaukusi investuotojų kritikos. Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, jau tuomet teigė, kad 4% rodiklis nėra aukštas ir neskatina investicijų.

„Vidutinių svertinio kapitalo kaštų normos sumažinimas mažina prognozuojamą „Ignitis grupės“ pelną ir, galima sakyti, kad dėl to akcijų patrauklumas ir būsimi dividendai gali mažėti. Mano nuomone, tie dydžiai tarp 4 ir 5% – privačiame versle kapitalo kaštai yra didesni ir tokie dydžiai neskatina investicijų“, – dar 2021 m. rugpjūtį komentavo V. Plunksnis.

Brangstantys pinigai

Nuo tada daug kas pasikeitė. Brangstant pinigams, tapo akivaizdu, kad penkerių metų laikotarpiui dar esant neigiamai palūkanų normai nustatyta nuosavo turto grąža yra nebetinkama.

„Pradėjome diskusijas su reguliuotoju šia tema. Manau,

kad yra akivaizdu, o reguliuotojas yra sukalbamas ir taip pat mato, kad su WACC reikia ką nors daryti. Negaliu spekuliuoti, kada jis bus pakeistas, bet manau, kad WACC bus padidintas“, – pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų pristatymo investuotojams metu sakė Jonas Rimavičius, „Ignitis grupės“ finansų vadovas.

Vitalijaus Šostako, finansų analizės platformos „investelligently.com“ įkūrėjos UAB „Finansų analizės ir valdymo sprendimai“ direktoriaus ir vadovaujančio partnerio, teigimu, „yra gana akivaizdu, kad ši reikšmė jau senokai reikšmingai prasilenkia su dabartinėmis rinkos realijomis“ ir grupės faktiniai kapitalo kaštai šiuo metu yra gerokai didesni, negu nustatyta WACC reikšmė.

„Labai bendram ir paviršutiniškam įvertinimui užtenka pažiūrėti, kaip per pastaruosius metus keitėsi Tinklų segmento WACC, ir palyginti tai su bazinės palūkanų normos, kuri yra vienas iš esminių elementų, nulemiančių kapitalo kaštus, pokyčiu“, – teigia V. Šostakas.

Elektros skirstymo WACC 2021 m. sudarė 5,34%, šiuo metu – 4,17%. Palyginkime: bazinė palūkanų norma 2021 m. siekė 0%, šiuo metu – 3,75% (pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma – VŽ).

Palūkanų normos naudojantis indėlių galimybėmis nuo 2022 m. vidurio išaugo 375 baziniais punktais, nuo –0,5 iki 3,25%.

„Matyti, kad dinamika yra priešinga. Tai buvo tik laiko klausimas, kada WACC dydis turėtų tapti diskusijos tarp „Ignitis grupės“ ir Reguliavimo tarnybos objektu“, – sako jis. Apie tai, kad yra planuojami WACC metodikos pakeitimai, VŽ patvirtino ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Yra planuojami WACC me-

todikos pakeitimai, – VŽ informavo reguliuotojas. – VERT analizuoja reguliuojamų įmonių pastabas, gautas ankstesnio WACC metodikos projekto viešos konsultacijos metu. Parengus naujas projektas bus teikiamas viešai konsultacijai. Atsižvelgiant į konsultacijos metu gautas pastabas, bus suplanuoti tolesni veiksmai.“

2 proc. punktais daugiau Pirmoji konsultacija su rinkos dalyviais vyko šių metų sausį. Tiesa, kol kas prognozuoti, kuria kryptimi keisis nuosavo kapitalo grąža, reguliuotojas nesiima.

„Prognozė bus galima, kai bus parengtas metodikos pakeitimo projektas ir bus išanalizuotos būsimos viešos konsultacijos metu gautos pastabos“, – teigiama VŽ raštu gautame atsakyme.

Tačiau J. Rimavičius yra įsitikinęs, kad „pagal formulę, kurioje yra ir nerizikingų investicijų grąžos norma, nuosavo kapitalo kaina ir kiti WACC sudarantys parametrai, matematiškai jis ateinančiais metais bus didesnis“.

„Atsižvelgdamas į palūkanų normų lygį, manau, kad maždaug 5–6% būtų protinga“, – VŽ paklaustas, koks WACC dabartinėmis aplinkybėmis būtų racionalus, svarsto Mattias Wallanderis, Baltijos biržų bendroves analizuojančios estų įmonės „Enlight Research“ vadovas.

„Didesnės palūkanų normos turėtų lemti didesnį WACC, todėl tai turėtų būti gera žinia „Ignitis grupės“ akcininkams, nes padidėja leistina reguliuojamo turto grąža“, – teigia jis.

„Didesnio WACC nustatymas būtų teigiama naujiena tiek bendrovės finansams, tiek investuotojams. Bet ne elektros energijos vartotojams“, – jam pritaria V. Šostakas.

Jis dėsto, kad didesni WACC

ir RAB reiškia geresnį finansinį rezultatą, nes didina leistiną šio segmento pajamų ribą. O paties Tinklų segmento koreguotas EBITDA 2022 m. sudarė 164,5 mln. Eur, arba 35% visos grupės koreguoto EBITDA.

„Verta pabrėžti, kad šis žingsnis taip pat būtų logiškas įvertinus labai ambicingą investicijų programą Tinklų segmente“, – teigia V. Šostakas. 2023–2026 m. į tinklus įmonių grupė planuoja investuoti 0,9–1,1 mldr. Eur, arba po 225–275 mln. Eur per metus.

„Ši suma gerokai viršija šio segmento EBITDA, tad EBITDA didinimas gali tapti esmine sąlyga, norint įgyvendinti šią programą ir siekiant išlaikyti tikslinius skolos rodiklius“, – sako jis.

Nerealūs skaičiai

V. Šostakas atkreipia dėmesį, kad, detaliau nagrinėjant VERT WACC nustatymo metodiką ir paskutines jo reikšmes, „matomi keli elementai, kur nustatytos reikšmės reikšmingai prasilenkia su realybe“.

„Nerizikingų investicijų grąžos norma (ji yra nustatoma pagal maždaug 10 metų LR VVP pajamingumą) VERT skaičiavime yra nustatyta 1,266%. O šiuo metu maždaug 10 metų LR VVP pajamingumas siekia apie 4,25%. Faktinė skolinto kapitalo kaina VERT skaičiavime yra nustatyta 2,171%. O šiuo metu paties „Igničio“ maždaug 7 metų trukmės obligacijų pajamingumas siekia apie 4,9%“, – skaičiuoja jis.

Jeigu šiuos du parametrus

VERT pakeistų aktualiais rinkos skaičiais, tuomet WACC siektų apie 6,3–6,4%, arba 1–2% daugiau, nei yra šiuo metu.

„Tai jau būtų daug arčiau realybės“ – vertina jis. Finansiškai WACC padidėjimas 2 proc. punktais lemtų apie 28 mln. Eur priedą prie „Ignitis grupės“ Tinklų segmento rezultato.

„Tai sudaro apie 17% nuo šio segmento 2022 m. koreguoto EBITDA, taigi įtaka yra gana reikšminga. O visos grupės mastu tai yra tik apie 6% koreguoto

EBITDA“, – teigia V. Šostakas.

M. Wallanderis taip pat skaičiuoja, kad jei tinklų segmento

WACC padidėtų vienu proc. punktu, 2023 m. koreguotas

EBITDA padidėtų 12–14 mln.

Eur.

INVESTUOTOJAS LUKAS

„Mūsų vertinimu, 7–8% padi-

dėtų 2023 m. tinklų koreguotas

EBITDA ir 3% padidėtų 2023

m. grupės koreguotas EBITDA (466 mln. Eur)“, – skaičiuoja analitikas.

Visgi jis atkreipia dėmesį, kad bene svarbesnis tokio pokyčio rezultatas būtų signalas apie besikeičiantį reguliuotojo nusiteikimą bendrovės atžvilgiu.

„Galbūt svarbiau yra tai, kad pokytis signalizuotų apie racionalesnį ir investuotojams draugiškesnį reguliuotoją“, – tvirtina M. Wallanderis.

Politinė rizika

VERT neturi geros reputacijos tarp investuotojų po to, kai 2021 m. ėmė keisti metodiką, pagal kurią apskaičiuojama ESO reguliuojamo turto bazė, kita iš dviejų įmonės reguliuojamo rezultato dydį nulemiančių dedamųjų.

Tuo metu, pažymėtina, ESO sudarė pusę ar daugiau visos „Ignitis grupės“ rezultato.

„Po IPO pakeisti reguliavimo schemą yra mažų mažiausiai skandalas Lietuvai kaip investavimo regionui. Žala jau padaryta. Kitas dalykas – yra labai politiškai jautru mokėti didesnius dividendus, nei numato dividendų politika. Net jeigu pačiai Vyriausybei priklauso 74% bendrovės. Tai yra grynai politika“, – VŽ organizuotame investavimo festivalyje „Mano pinigai“ sakė M. Wallanderis.

Kaip rašė VŽ, „Enlight Research“ po pirmojo ketvirčio rezultatų atnaujino „Ignitis grupės“ akcijų įvertį. Nors bendrovės rezultatai buvo geresni nei analitikų lūkesčiai, jie akcijos kainos vertinimo nekeitė, bet pridėjo pastabą apie potencialą dėl dividendų.

„Įžvelgiame potencialą gauti daugiau nei dividendų politikoje nustatytas minimalus dividendų augimas 3%, nors kol kas nedrįstame to įtraukti į savo prognozę“, – praėjusią savaitę rašė „Enlight Research“ analitikai.

„Mūsų nuomone, mažesnės elektros kainos Lietuvoje reiškia, kad mažiau kontroversiška mokėti didesnius dividendus (elektros kainos sumažėjo 80% nuo aukščiausio lygio, pasiekto 2022 m. III ketvirtį)“, – teigė jie. Tiesa, politinės rizikų netruko vėl pasirodyti – Seimo opozicijoje esanti Socialdemokratų partija pareiškė, kad Dainius Kreivys, energetikos ministras, ir „Ignitis grupė“ turi „susimokėti už savo klaidas“, neva lėmusias, kad gyventojai už dujas priversti mokėti daugiau, nei jos kainuoja rinkoje.

„D. Kreiviui ir jo talkininkams vertėtų susiveržti diržus, susimažinti algas, nusirėžti premijas, kurių jie neverti. Už klaidas reikia susimokėti. O „Ignitis“ turėtų pasidalinti su visuomene savo pelnais, prisiimdamas naštą dėl nevykusių sandorių“, – pranešime sakė Gintautas Paluckas, dirbantis Seimo Ekonomikos komitete.

Ką tik įvykusiame investuotojų festivalyje „Mano pinigai su investuotoju Luku“ nors persiplėšk, mat svečių diskusijos vyko trijose salėse, visur ten buvo, ką paklausyti.

Kur nespėjau sudalyvaut, dar perklausysiu įrašus. Girdėjosi daug įtraukiančių idėjų ir pranešimų. Festivalio pažiba – uždarančioji diskusija su estų investicijų žvaigžde Katri Teller, kurią neseniai kalbino „Mano pinigai“. Daug sugužėjo į salę su intriguojančia viešnia.

Bet asmeniškai pirmiausia domino idėjos apie mano pirmąsias investicijas – baltiškas akcijas, kurios portfelyje sudaro vis dar reikšmingą dalį.

Skubėjau prie progos paklausyti, ką apie jas pasakoja vienas geriausių ir labiausiai patyrusių regiono akcijų analitikų Mattianas Wallenderis iš rinkų tyrimų bendrovės „Enlight Research“.

Kad jau mūsų kvietimu dalyvavo, tai M. Wallanderis prezentaciją suko aplink lietuviškas akcijas, kurios iš būtent jų galėtų būti pirmutiniai pasirinkimai (top picks).

„Grigeo“

Oho, vienas iš pirmųjų pasirinkimų yra mano aktyviausiai – ir gana sėkmingai –prekiauta akcija iš viso portfelio – „Grigeo“.

Kokie argumentai tokiam palankiam požiūriui į šias akcijas? Na, M. Wallanderis nurodo, kad akciją teigiamai veikia mažėjančios energetikos kainos, kurios per praėjusius metus buvo peilis bendrovės pelningumui.

Toliau, rinka neįvertina vertės, kurią neša apyvartiniai taršos leidimai. Įmonė gausiai gauna pajamų iš apyvartinių taršos leidimų pardavimų. Vien per pirmą ketvirtį jie sugeneravo beveik 3 mln. Eur. Tai yra reikšminga dalis pelno turint mintyje, kad grupės grynasis pelnas per pirmą ketvirtį siekė beveik 8,2 mln. Eur.

Taip, taip, nepamiršome, bendrovė dar turi nebaigtą bylą dėl gamtos taršos, už kurią gali tekti pakloti milijoninių kompensacijų. Bent jau „Enlight Research“ skaičiuoja, kad bauda galėtų siekti apie 13 mln. Eur.

Tačiau įmonė biržoje vertinama gerokai pigiau, įskaičiuojant baudos dydį, nuo analitiko skaičiuojamos teisingos kainos baziniu scenarijumi – 1,13 Eur. Tai suponuoja maždaug 28% kilimo potencialą nuo dabartinės kainos, 0,88 Eur. Žema kaina reiškia ir gerą dividendinį pelningumą. Remiantis festivalio svečio prielaidomis, nuo dabartinės šių metų kainos dividendai kitą pavasarį turėtų siekti 6,8%.

Šiaulių bankas

Kaip gi nebus šios akcijos ir pagrindinio jos pirkimo argumento. 0,7x buhalterinės vertės už pelningą banką „paprasčiausiai yra per pigu“. Kontekstui – lietuviškas bankas Baltijos biržoje prekiaujasi su 50–70% nuolaida, palyginti su estiškais bankais. Tačiau tokia nuolaida nėra pagrįsta, vertinant šių bankų kapitalo grąžas.

„Pelningam bankui prekiautis žemiau buhalterinės vertės? Užsieniečiai sako, kad tai yra crazy, taip negali būti“, – pristatydamas prezentaciją kalbėjo M. Wallanderis.

Dividendinis pelningumas už 2023 m., prognozuojama, sieks 3,9%. Na, čia man toks dividendinis pajamingumas yra liūdnoji investavimo į Šiaulių banką dalis.

Tiesa, yra ir rizika, kurią išskiria analitikas. Jeigu recesija taptų gili, tuomet banko lauktų atidėjinių šuolis. Tiesa, čia kyla klausimas – ar toks scenarijus jau nėra įskaičiuotas banko akcijų kainoje.

Kodėl toks klausimas kyla? Vėlgi, grįžtame prie akcijų pigumo. M. Wallanderis

Geriausios akcijos Vilniuje ir priežastis joms kilti

Šiaulių banką vertina po 0,92 Eur, kas yra 48% daugiau dabartinės kainos biržoje. Kaip pasakytų užsienio investuotojai –crazy.

„Ignitis grupė“

Dar viena akcija, kurios pigumas bado akis – „Ignitis grupė“. Yra juokaujama, kad jeigu nori suerzinti „Ignitis“, palygink juos su „Enefit Green“. Bet būtent festivalio svečias lygina šias bendroves, kad iliustruotų lietuviškos grupės pigumą. Esą lietuviškos ir estiškos energetikos grupės pajamingumų skirtumas yra tiesiog nepagrįstas, tai yra, kad „Igničio“ dividendų pajamingumas neturėtų būti toks didelis. Vėlgi, taip yra ne dėl to, kad dividendai per dideli, o dėl to, kad akcijos kaina per maža.

„Manau, kad dividendų politika, numatanti jų didinimą 3% kasmet, išsilaikys. Tačiau matau, kad gali būti ir daugiau“, – sako M. Wallanderis, kuris pigumą aiškina ir „antiakcijų kultūra Lietuvoje“, kas atsiliepia ir akcijų kainoje.

Jis prognozuoja, kad už 2023 m. dividendų pajamingumas sieks 5,3%, kad tai yra patrauklu turint mintyje žemą riziką, palyginti su kitomis biržos įmonėmis.

Analitikas remiasi dividendais, nustatydamas „sąžiningą kainą“ už akciją. Ir ji baziniu scenarijumi turėtų siekti 27,85 Eur, kas yra 36% daugiau dabartinės. Vis dėlto, tas saugumas nėra absoliutus. Egzistuoja politinė rizika, kuri vieną kartą jau spėjo materializuotis, kai VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) nusprendė pakeisti reguliuojamos veiklos kainų nustatymo metodiką.

Po prezentacijos vykusioje klausimų atsakymų sesijoje auditorija analitiko teiravosi, tai kodėl, praėjus 3 metams po IPO, akcija vis dar kainuoja pigiau IPO kainos. „Grįžtu prie politikų. Po IPO pakeisti reguliacinę schemą yra mažų mažiausiai skandalas Lietuvai, kaip investavimo regionui. Žala jau padaryta. Antra, yra labai politiškai jautru mokėti didesnius dividendus, nei numato dividendų politika. Net jeigu pačiai Vyriausybei priklauso 74% bendrovės. Tai yra grynai politika“, – sakė M. Wallanderis.

„Novaturas“

Čia toks skaudesnis man pavyzdys. Šių akcijų pardaviau perpus pigiau, kone pačiame dugne, vertindamas, kad veikiausiai COVID-19 pribaigs jas. Bet „Novaturas“ po poros nusivylimų metų atsigavo ir dabar yra tarp pagrindinių M. Wallanderio pasirinkimų Vilniaus biržoje. Pardavimai ir keleivių srautas yra aukščiau 2019 m. lygio.

Tiesa, gyvename neramiais ekonominiais laikais, recesija ir panašiai. Kas laukia tokios bendrovės, teikiančios ne pirmo būtinumo paslaugą?

M. Wallanderis įsitikinęs, kad jeigu ir mažins išlaidas vartotojai, „Novaturas“ nebus pirmasis sąraše. Nes kelionės vartotojams, ypač po pandemijos laikotarpio, yra aukštai jų prioritetų sąraše.

„Vartotojai verčiau nukirps išlaidas automobiliui, pramogoms, bet ne kelionėms. Žmonės nori keliauti“, – argumentuoja analitikas.

Tiesa, svarbi yra ekonominė rizika. Gali būti kelionės labai aukštai tavo prioritetų sąraše, bet jeigu išaugs nedarbas, teks sėdėti namie.

Be to, daugiau kaip 40% nukrito aviacinio kuro kainos, jos išlieka stabilios.

Jis neatmeta scenarijaus, kad „Novaturas“ gali nustebinti su dividendais, kurių pajamingumas siektų 5,6%.

Baziniu scenarijumi „Enlight Research“ vertina „Novaturo“ akcijas po 4 Eur, kas yra 23% aukščiau dabartinės kainos biržoje.

„Enefit Green“ ir „Ignitis grupės“ dividendų pajamingumas (po mokesčių)

Baltijos biržos bankų kapitalo grąža ir akcijų kainos ir buhalterinės vertės santykis

Priežastis brangti Tai štai tokie yra patyrusio analitiko top picks Vilniaus biržoje. Gal kai kurie variantai ir kiek netikėti, kas rodo, kad, ko gero, nereikia užmigti ant pasirinktų pozicijų ir nuolat ieškoti dar geresnio potencialo.

Po prezentacijos dalis auditorijos, matomai, „Aprangos“ akcininkai ar ja besidomintys, pasigedo šios bendrovės pirmutinių pasirinkimų sąraše.

„Iš tiesų, man patinka „Apranga“, kaip ir daugiau kitų akcijų, bet keturių yra gana. „Apranga“ galėjo čia atsidurti, bet, jeigu reiktų, žmonės pirmiau sumažintų išlaidas automobiliams ir darbužiams, prieš paaukodami keliones“, – argumentavo festivalio svečias.

Aukščiau aptartas akcijas vienija vienas bruožas, kuris priskirtinas visai Vilniaus biržai – tai yra santykinis jų pigumas, palyginti su Estijos, nors abi šalys yra ES, euro zonos, NATO narės, abiejų šalių akcijų rizikos ir šalies rizikų premija nedaug skiriasi, kaip ir ekonominės sąlygos. Ir tai veikiausiai lemia ne tokia palanki mokestinė aplinka investuotojams Lietuvoje. Ir čia reikalus apversti gali Investicinės sąskaitos atsiradimas, kuri mokestine prasme sulygintų visas investavimo priemones, nebesuteikdama išskirtinumo GPM lengvatas gaunantiems investiciniam gyvybės draudimui ir trečios pakopos fondams. Bent jau taip mano M. Wallanderis, kurio teigimu, Investicinė sąskaita Lietuvoje pakeltų Vilniaus biržos akcijas ir panaikintų įverčių skirtumą, palyginti su Estijos akcijomis, o tai dar ir sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų, inovatyvių bendrovių.

„Investicinė sąskaita motyvuoja tave investuoti į akcijas“, – sakė analitikas.

Aptartas akcijas vienija vienas bruožas, kuris priskirtinas visai Vilniaus biržai – tai yra santykinis jų pigumas.

ŠALTINIS: „ENLIGHT RESEARCH“

mano pinigai

Seniausias šeimos verslas Vokietijoje: 500 metų, 16 kartų ir sava konstitucija

Janas Klausas

Taenzleris – seniausio

Niekas iš šeimos narių neturėtų jaustis, kad galimybę tapti įpėdiniu privalo nusipelnyti.

Vokietijos šeimos verslo „William Prym GmbH & Co“ dalininkas, 16-tos jį valdančios kartos atstovas. INVL šeimos biuro į „Investuotojų dieną“ Vilniuje pakviestas paveldėtojas papasakojo apie savo šalies įpėdinystės tradicijas, kaip kuriama šeimos konstitucija ir su kokiais iššūkiais susiduria skirtingos kartos, besiruošdamos perduoti ir perimti šeimos paveldą bei gerovę.

Apibūdinkite įpėdinystės tradiciją Vokietijoje: ar jūsų šeimos įmonių grupės istorija – išskirtinis pavyzdys? Ir kaip pavyksta tiek metų išlaikyti verslą ne tik sėkmingą, bet ir vienoje šeimoje?

Galima teigti, kad 90% Vokietijos verslų yra šeimos verslai. Dauguma jų – turintys senas, ilgas tradicijas, pavyzdžiui, „Haniel“ bendrovė Duisburge, įkurta 1756 m., arba „Freudenberg“

iš Veinheimo, įkurta 1849 m. Daug jų nebūtinai gerai žinomi, nes negamina plačiam vartojimui skirtų produktų, tokių kaip „Volkswagen“ automobiliai. „Prym“ verslas įkurtas 1530 m. Dabar grupės bendrovės veikia Europoje, Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje, pardavimai siekia apie 400 mln. Eur, grupės bendrovėse dirba virš 3000 darbuotojų visame pasaulyje.

Aš pats savo šeimos versle nedirbu, aktyviame bendrovės valdyme nedalyvauju, nes vadovauju savo įkurtam

startuoliui Hamburge. Tačiau esu vienas iš maždaug pusšimčio „Prym“ akcininkų –šeimos narių. Net jeigu nežinote mūsų bendrovės, esu tikras, kad puikiai žinote mūsų produkciją. Pirmasis mūsų rinkodaros šūkis, sukurtas maždaug prieš 100 metų, skambėjo maždaug taip: „Kiekvienam kasdien turi prireikti ko nors iš „Prym“.“ „Prym“ grupę sudaro 4 nepriklausomi padaliniai:

• „Prym Consumer“ – pasaulyje pirmaujantis audinių ir aksesuarų gamintojas;

• „Prym Intimates“ – kabliukų, juostelių ir užsegimų gamintojas apatinio trikotažo ir korsetų pramonei;

• „Prym Fashion“ užsiima kniedijimo, sagų ir kitų aprangos priedų gamyba;

• „Inovan“ gamina elektromechaninius ir mechaninius komponentus automobilių pramonei.

Jeigu turite piniginę, galite pažiūrėti į jos užsegimo spaudę – labai didelė galimybė, kad joje rasite įspaustą „Prym“ ženklą, nes tai bus mūsų bendrovės spaudė. Dažnai su žmona kur nors Tailande taip patikriname, ar piniginė, rankinė yra originali ar ne, – pažiūrime, koks užrašas ant spaudės. Žinoma, jose gali būti ir kitų oficialių gamintojų, pavyzdžiui, „Gucci“, spaudės.

Kalbant apie įpėdinystę ir paveldėjimą – Vokietijoje ši tradicija labai svarbi, nes šeimos verslai paprastai siekia tokie išlikti. Tačiau skirtingose šeimose ir versluose ji įgyvendinama nevienodai. Kai kurioms šeimos bendro-

vėms atrodo, kad verčiau yra turėti samdytus verslo valdytojus, tačiau tai nėra įpėdinystė: kai akcininkams atrodo, kad valdyba nėra tinkama, ji pakeičiama.

Daugelyje įmonių laikomasi nuomonės, kad įpėdinystė šeimoje yra svarbi, todėl stengiamasi ugdyti ir edukuoti vaikus bei artimuosius, kad jie sugebėtų tais įpėdiniais tapti.

Atsakydamas į klausimą, kaip mums pavyko išlaikyti verslą šeimoje, turiu pripažinti, kad yra ir sėkmės elementas, – su ekonominiais sunkumais, politinėmis krizėmis, kitomis sudėtingomis situacijomis susiduria kiekvienas verslas, tačiau mes tokių nepatyrėme. Taip pat labai svarbus yra šeimos pasiryžimas išsaugoti verslą. Mūsų atveju (turiu pabrėžti, kad vis dar esu gana jaunas ir galiu kalbėti apie šeimos verslo valdymą pastaruosius 15 metų), sakyčiau, niekada nebuvo minties, kad šeimos verslą reikėtų parduoti.

Užsiminėte, kad labai svarbi yra šeimos organizacijos struktūra – kokia ji yra jūsų atveju ir kaip užtikrinate kad viskas veiktų?

Šeima ir šeimos verslas – skirtingi dalykai. Mūsų verslas veikia kaip ir bet kuris kitas ne šeimos verslas. Mes turime strategijas, turime vadovus, akcijų valdytojai paprastai nediskutuoja su vadovais apie verslo strategiją

– tai nėra jų užduotis.

Šeimos įtaka bendrovei – tai tinkamos vadovybės pasirinkimas.

„Prym“ valdymas:

• nuo 2005 m. bendrovei vadovauja samdyti vadovai, kurie nėra šeimos nariai (nėra draudimo šeimos nariams jais tapti);

• nuo 2009 m. veikia patariamoji taryba, sudaryta iš asmenų, kurie nėra šeimos nariai;

• ir narių taryba, kurią sudaro 5 šeimos nariai.

Tačiau kalbant apie šeimos pusę – visuomet stengiamės, kad ji būtų patenkinta. Labai svarbu, kad akcininkai, kurie nėra stipriai emociškai susiję su bendrove – gyvena užsienyje, neturi aktyvaus vaidmens bendrovės veikloje, būtų patenkinti šeimos veikla ir jos verslu, nes kitu atveju jie gali pradėti svarstyti akcijų pardavimo galimybę.

Vienas pirmųjų iššūkių, su kuriuo susiduria verslą valdanti šeima, yra altruizmas savo vaikų ir kitų šeimos narių atžvilgiu. Todėl sutarimas, kaip ir kada vaikai gali tapti ne tik verslo paveldėtojais, bet ir įpėdiniais, kaip jie gali būti ta sekančia karta, yra labai svarbus. Tarp kylančių klausimų yra ir kas gali tapti akcijų valdytojais? Galbūt jums atrodo, kad čia nėra jokios problemos, kad atsakymas lengvas: jais gali būti tik šeimos nariai.

Bet tuomet reikia žinoti, o kas šeimą sudaro? Jeigu dėl dukrų ir sūnų – viskas aišku, kaip yra įvaikinimo, partnerystės, sutuoktinių atveju?

Taigi, paprastas atsakymas – „tik šeimos nariai“ iš tiesų nėra toks jau paprastas.

Taip pat labai svarbus yra išorinis bendrovės valdymas ir klausimas, kokią įtaką įmonė

daro šeimos nariams, pavyzdžiui, kada dividendus reikia paskirti verslo plėtrai, o ne išmokėti akcininkams. Šeimos bendrovės dažnai atsiduria aklavietėje, kai reikia užtikrinti ilgalaikę įmonės sėkmę ir kartu išsaugoti gerus tarpusavio santykius.

Bet tokie dalykai dažnai apibrėžiami šeimos konstitucijoje – žinau, kad tokią turi ir jūsiškė. Papasakokite, kaip ji buvo parengta, kiek laiko tai truko ir ar daug diskusijų sukėlė?

Šeimos konstitucija remiamės apie 15 metų, joje numatyta ne tik įpėdinystė, apibrėžtos ir šeimos narių pareigos bei su verslu susijęs jų elgesys.

Konstituciją sukūrėme ne dėl paveldėjimo klausimų ar iššūkių, bet dėl to, kad žinotume, kaip turėtume elgtis tarpusavyje, jeigu staiga kiltų konfliktinių situacijų. Konstitucijos iniciatoriai iš tiesų buvo jaunesniosios kartos atstovai, vyresnieji manė, kad visko pakanka.

Tokią šeimos konstituciją turi kurti šeimos narių grupė, kuri gali dirbti drauge. Tai turi daryti 5–7 žmonės, nes 50 žmonių grupėje darbas nevyks.

Mūsų atveju tai užtruko maždaug metus, aš pats ją kuriant nedalyvavau –kūrėjai susitikdavo Kelne, o aš gyvenu Hamburge ir man buvo per toli. Tačiau kūrimo procese nedalyvavę šeimos nariai buvo kas 2–3 mėnesius informuojami apie progresą ir turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę. Šeimos konstitucija ir negali

būti parašyta per keletą savaičių – tai dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi mažiausiai 20–30 ateinančių metų (bent tiek laiko jis tikrai nebus kaip nors keičiamas), todėl svarbu skirti deramą dėmesį jam parengti.

Jos rengimo būdas ir greitis dar priklauso nuo kiekvienos šeimos poreikių ir vertybių. Reikia išsiaiškinti, kas jūsų šeimai yra svarbiausia – įpėdinystė, tarpusavio santykiai ar kad dividendai iš šeimos verslo būtų išmokami nuolat, tuomet imama dirbti ties kiekvienu punktu.

Ir todėl vienos šeimos konstitucija negali būti lyginama su kita.

Ar esate numatę, kaip sprendžiami konfliktai dėl to, kaip tvarkyti verslą, ir ar yra tokių kilę?

Sakyčiau, konfliktų kyla, bet jie nėra pernelyg dideli ar ką nors pakeičiantys. Kaip ir bet kurioje šeimoje, net ir neturinčioje verslo, dažnai patiriama įvairiausių nuomonių išsiskyrimų skirtingais klausimais.

Šeimose, pavyzdžiui, būna koks nors ne itin mėgstamas dėdė ar teta, bet su jais vis tiek tenka susitikti per Kalėdas ir kalbėtis. Panašiai ir su verslu – kartais kas nors iš giminaičių pasiūlo ką nors, kas jums nebūtinai patinka. Bet mūsų šeimoje, sakyčiau, niekada nebuvo kilę pernelyg stiprių, kenksmingų konfliktų, kuriems spręsti būtų prireikę pasitelkti šeimos konstitucijos nuostatus.

Be to, ir konstitucija juk saisto šeimos narius tik emociškai, su ja į teismą nenueisite. Manau, mums pasisekė dar ir dėl to, kad mes elgiamės sąžiningai vieni su kitais, gerbiame vieni kitus. Laikomės nuostatos, kad, net ir turėdamas kitą nuomonę, turi gerbti priešingą, todėl didelių konfliktų niekada ir nebuvo.

Bet ar turite numatę būdus, kaip valdyti, pavyzdžiui, kartų pasikeitimo klausimus, jeigu viskas nevyks sklandžiai? Kitaip tariant, kaip pasakyti: tėve, myliu tave, bet tu prastas CEO?

Vokietijoje, apskritai kalbant, žmonės yra labai tiesūs.

Tokia kultūra. Nėra baimės išsakyti nuomonę, net jeigu turi ją sakyti vyresnybei.

Pavyzdžiui, Kinijoje ar Japonijoje kultūrinis elgesys būtų kitoks, nes paisoma hierarchijos. Ten nepriimtina sakyti savo tėvui, ką jis turi daryti. Bet Vokietijoje yra kitaip.

Tačiau ir pas mus nebūtų priimtina, jei jaunesnioji karta sakytų vyresniajai: ei, turite trauktis iš bendrovės. Geriausia yra pradėti diskusiją, debatus, kaip elgtis, kad situacija keistųsi visiems priimtinu būdu.

Tas pats ir jaunosios kartos atveju – vyresnieji gali matyti, kad įpėdiniai nebūtinai gali arba nori tapti šeimos verslo dalimi ir imtis atsakomybės už jį. Todėl vyresnieji turi būti pasirengę kontroliuoti įpėdinius lygiai taip pat kaip bet ką, ateinantį į verslą ne iš šeimos.

Įvairių klausimų gali kilti dėl konkrečios šeimos struktūros, jos dydžio: jeigu paveldėtojų yra vienas arba du, šeimos galva – verslo savininkas – gali manyti, kad pasistengs jiems versle padėti. Tačiau kai tų paveldėtojų yra kelios dešimtys, tai tampa sudėtinga, ir gebėjimas suvaldyti procesą priklauso nuo šeimos pasirengimo tai padaryti. Šeima turi užtikrinti, kad būsimieji įpėdiniai bus pasirengę ir edukuoti, jeigu norės dirbti jos bendrovėse. Vokietijoje daug šeimos verslų yra valdomi įpėdinių drauge su samdytais pagalbininkais.

Tai svarbu ypač tais atvejais, kai verslas yra viešas ir šeimos bei verslo reputacija labai svarbi – juk tėvui atleidus sūnų iš šeimos verslo vadovo posto, tas garsiai nuskambėtų spaudoje.

Kokios sąlygos paprastai yra keliamos verslą norintiems perimti įpėdiniams?

Ką jie turi padaryti, kad nusipelnytų įpėdinystės?

Niekas iš šeimos narių neturėtų jaustis, kad galimybę tapti įpėdiniu privalo nusipelnyti. Vadovauti bendrovei ar jų grupei yra sunkus darbas, reikia būti už daug ką atsakingam, todėl tai neturėtų būti koks nors užsitarnavimas. Tačiau, norėdamas tapti verslo vadovu, įpėdinis turėtų įgyti tokią pat puikią kvalifikaciją kaip specialistų, kurie samdomi iš išorės. Puikus šeimos nario pasirengimas vadovauti dar svarbesnis, jeigu versle dirba samdytų žmonių, kuriems teks vadovauti, nes vien tik faktas, kad esi šeimos narys, darbuotojų pagarbos neatneš.

Kaip sužinoti, ar paveldėtojas iš šeimos yra iš tiesų geriausias pasirinkimas šeimos verslui?

Mano supratimu, puiki išeitis yra paskatinti sūnų ar dukrą pirmiausia užlipti karjeros kopėčiomis ne šeimos versle.

Jeigu būsimas įpėdinis gali įrodyti savo sugebėjimus dirbdamas, pavyzdžiui, pas konkurentus ir pasiekti ten vadovaujamas pareigas, kur reikia priimti sprendimus, jis įrodys, kad geba puikiai tvarkytis net tuomet, kai užnugaryje nėra viso šeimos tinklo.

Taip jis ar ji užsitikrintų ne tik šeimos narių, bet ir kitų šeimos versle dirbančių žmonių pagarbą – galėtų sakyti, žiūrėkit, aš turiu įrodymą, kad esu puikus vadybininkas, sugebu vadovauti.

Tačiau neturėtų nutikti taip, kad tėvas, norėdamas padėti atžalai gauti tokių įrodymų, susitaria su bičiuliu, verslo savininku, kad šis jo vaiką įdarbintų. O tas bičiulis neturėtų siųsti savo sūnaus dirbti pirmajam. Nes tai toks pat šeimos palaikymas, sukuriantis šiltnamio sąlygas, ir tas savęs įrodymas išorėje neįvyksta. Savarankiškai pasiekti rezultatai – visai kas kita, tuomet ir šeimos verslo reikalai klojasi kur kas geriau.

• Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė: „Trumpalaikėje perspektyvoje finansinį saugumą pirmiausia užtikrina sveikas ir tvarus kasdienių išlaidų balansas.“ JUDITOS GRIGELYTĖS (VŽ) NUOTR.

Galite imtis veiksmų, kurie padės padidinti asmeninį finansinį saugumą.

Net ir mažėjant infliacijai, kai kuriems investuotojams nerimą kelia vyraujančios recesinės nuotaikos. Ekspertai dalijasi, kaip padidinti finansinį saugumą.

Lietuvoje gegužės mėnesį pirmą kartą po beveik 2,5 metų užfiksuota defliacija – 0,1%. Metinė infliacija Lietuvoje šią gegužę sudarė

10,7% – ji mažėja jau aštuntą mėnesį iš eilės, tiesa, vis dar išlieka dviženklėje zonoje. Jaučiantiems nerimą dėl ekonominės situacijos, Kamila Elliott, viena iš įmonės „Collective Wealth Partners“ įkūrėjų ir sertifikuota finansų planuotoja, pataria kontroliuoti tai, ką galite patys.

Ji akcentuoja, jog tai, kas vyksta su ekonomika, ar jūsų darbdaviu, nuo jūsų gali nepriklausyti, tačiau galite imtis veiksmų, kurie padės padidinti asmeninį finansinį saugumą, skelbia CNBC.

3 patarimai:

• 1. Sumažinkite išlaidas ir grąžinkite skolas. Norintiems pagerinti savo finansinę padėtį, K. Elliott rekomenduoja pradėti nuo paskutinių atliktų transakcijų peržiūros ir nustatymo, kokių nereikalingų išlaidų galite atsisakyti. Šiuos sutaupytus pinigus galite skirti turimų skolų sumažinimui. Tai padės atsidurti palankesnėje padėtyje, jei prasidėtų recesija.

• 2. Padidinkite santaupas. Padidinę santaupų rezervą nenumatytiems atvejams galite padidinti savo likvidumą. Tai pravers, jei būsite atleisti iš darbo arba susidursite su kita nepaprasta finansine padėtimi. Ekspertai įprastai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėn. išlaidų sumos finansinę „pagalvę“.

• 3. Investuokite apdairiai.

Jei jums iki pensijos liko 5 metai ar dar mažiau, dabar pats laikas susėsti su patikimu finansų konsultantu ir įsitikinti, jog investavime einate teisingu keliu. Tiems, kuriems iki pensijos liko dar daugiau laiko, t. y. 10–30 metų, dabar gali būti palankus laikas rizikuoti, nes turite laiko išlaukti rinkos svyravimus.

„Daugeliui iš mūsų tai yra galimybė pirkti tam tikrus vertybinius popierius, kurių kaina šiuo metu yra gana žema“, – pridūrė K. Elliott Finansiškai saugi – mažuma

1 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi visiškai finansiškai saugus, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Kaip aiškina Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pastarųjų metų iššūkiai neišvengiamai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.

„Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad dėl šoktelėjusių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dažnam teko daugiau taupyti ar bent jau atidžiau planuoti finansus. Tačiau finansinio saugumo sąvoka apima galimybes pasirūpinti ne tik šiandienos, bet ir ateities finansiniais poreikiais, o tai tyrimo duomenimis, – vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria gyventojai“, – pranešime spaudai sako ji.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, 69% respondentų tik iš dalies sutinka su teiginiu, kad yra finansiškai saugūs – 17% jaučiasi labiau saugūs nei nesaugūs, 38% savo saugumą vertina vidutiniškai, 14% sako esantys labiau nesaugūs nei saugūs. Tuo metu 20% gyventojų teigia esantys finansiškai nesaugūs.

Ekspertė akcentuoja, kad finansiniam saugumui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, tokie kaip neseniai visus sukrėtusi pandemija ar Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir mūsų pačių finansinė elgsena bei sprendimai.

„Jei, pavyzdžiui, neturime įpročio taupyti ir nesame sukaupę finansinio rezervo, bet koks ekonominis neapibrėžtumas didina nesaugumo jausmą“, – pažymi J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 35% gyventojų neturi nė mėnesio namų ūkio pajamų sumą siekiančio finansinio rezervo. Mėnesio arba dviejų mėnesių pajamų sumos dydžio santaupų nurodo turintys po 11% respondentų, 35% teigia turintys trijų mėnesių pajamų dydžio santaupas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1.000 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

J. Cvilikienės teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje finansinį saugumą pirmiausia užtikrina sveikas ir tvarus kasdienių išlaidų balansas (išlaidos turėtų būti mažesnės už pajamas); didinti saugumą taip pat padeda ir sumanus bei atsakingas požiūris į skolinimąsi vartojimui.

Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, būtina turėti 3–6 mėn. namų ūkio pajamų ar bent jau būtinųjų išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą.

Ilguoju laikotarpiu finansinio saugumo garantu tampa draudimas ar kitos teisinės sutartys, kurios finansiškai apsaugo mus, mūsų artimuosius bei turimą turtą.

Galiausiai, pasak ekspertės, ilgalaikį finansinį saugumą ir ramybę padės užtikrinti kaupimas senatvei.

Kaip prislopinti recesijos baimę ir padidinti finansinį saugumą

laisvalaikis

Gary Neville’is: futbolas visada buvo mano pirmoji meilė

JENNIFER WILLIAMS

Gary Neville’is, buvęs „Manchester United“ žaidėjas, „Financial Times“ (FT) pasakoja apie tai, ko išmoko iš sero Alexo Fergusono, apie Abu Dabio nuopelnus jo miestui ir geriausios kokybės bulvių traškučius.

Šiandien G. Neville’is – kitas žmogus. Kai įeinu į Mančesterio centre jam priklausančio viešbučio „Stock Exchange“ restorano Eduardo laikų skliautuotą valgomąjį, darbuotojas mandagiai paaiškina, kad mano pašnekovas 10 minučių vėluoja, ir atneša taurę bordo. Tiesiai po labdaros rungtynių atvykęs G. Neville’is pripažįsta, kad toks vėlavimas 2011-aisiais, kai jis paliko „Manchester United“ komandą, būtų neįsivaizduojamas. Prireikė daug laiko, kad atprastų nuo tuometės tvarkos.

„Jei būčiau vėlavęs 10 minučių tomis dienomis, kai žaidžiau „United“ ir gyvenome toje elitinėje visko aptekusioje aplinkoje, būčiau nėręsis iš kailio, kad iš kito susitikimo atvažiuočiau čia laiku, – šypteli jis. – Dabar jaučiuosi šiek tiek ramiau – tiesiog pranešu apie vėlavimą. Pavėluoti į „United“ buvo nusikaltimas.“

Neprieštarauju. Nors Mančesteryje gyvenu daugiau nei 20 metų, pati vos nevėlavau, nes net ir dabar mano smegenys nesugeba dorai orientuotis mieste dėl keistai kampuoto gatvių išdėstymo. Kol laukiau, turėjau laiko pasidairyti ir apžiūrėti puošnią apskritos salės erdvę, kurioje anksčiau veikė Mančesterio vertybinių popierių birža.

Problemos visur

Viešbutis – tik viena iš daugelio 48-erių vyro veiklų, prie kurių jis prisidėjo savo žinomu vardu. Nuo to laiko, kai pirmą kartą sužibėjo žaisdamas „United“ komandos dešiniojo gynėjo pozicijoje vadovaujant serui A. Fergusonui (buvęs škotų futbolo vadybininkas ir žaidėjas, geriausiai žinomas kaip 1986–2013 m. „Manchester United“ vadovas).

Vėliau G. Neville’is žaidė ir Anglijos rinktinėje, išbandė apžvalgininko, žemesnės lygos klubų savininko, futbolininkų vadybininko vaidmenis bei svetingumo, nekilnojamojo turto vystymo ir politinės veiklos sritis.

Mes kalbamės sirgaliams laukiant „United“ pardavimo rezultatų; G. Neville’is, kaip ir visi „raudonieji“ (komandos žaidėjai taip vadinami pagal aprangos spalvą), turi tvirtą nuomonę apie dabartinių savininkų – Glazerių šeimos – nuosmukį.

Be to, jis turi ką pasakyti ir daugeliu kitų klausimų. Mums dar nespėjus užsisakyti maisto, pasipila skundai mančesteriečiams nepabostančia tema – geležinkelių operatoriaus „Avanti“ „gėda“ dėl paslaugų maršrutu Mančesteris–Londonas. Nors pastaruoju metu traukinių transportas tapo patikimesnis, per pastarąsias tris keliones jis negavo nei maisto, nei karšto vandens.

„Turiu omenyje, kad kaina yra absurdiška, – sako jis, – kaip ir aptarnavimas“, nors pabrėžia, kad personalui priekaištų neturi. Tada nejučia pereina prie tirados apie konservatorių vyriausybę, kuri kovą pratęsė „Avanti“ sutartį.

„Manau, kad transporto sritis patyrė didelę nesėkmę, – dudena jis. – Tas pats

• „Buvau smulkmeniškas, viską norėjau žinoti, viską komentavau. Tačiau toks elgesys kelia bangas ir žlugdo pasitikėjimą žmonėmis, kurie dirba šį darbą“, – apie verslo pradžią sako Gary Neville’is, buvęs „Manchester United“ žaidėjas. FT PIEŠINYS.

Nėra kito tokio miesto, kuriame futbolas ir verslas būtų labiau susipynęs nei Mančesteryje.

vyksta energetikos srityje, didelės, didelės problemos sveikatos apsaugos srityje. Tai esminiai klausimai, kuriuos ši vyriausybė sprendžia neteisingai.“

Abu užsisakome jautienos tartaro, aš dar paprašau pyrago su miško grybais, jis – duonos bei Kornvalio menkės ir tęsia mintį. G. Neville’is yra aktyvus politikos komentatorius socialiniuose tinkluose, o pernai įstojo į Leiboristų partiją.

„Šioje šalyje nėra verslo, kuris galėtų dirbti izoliuotai, neturėdamas reikalų su suinteresuotosiomis šalimis ir partneriais, – tęsia jis. – O ši vyriausybė sudegino tiek daug tiltų viduje, išorėje ir tarptautiniu mastu, kad dabar visi nepatenkinti.“ Jis priduria, kad tai apima ir žmones, „kurie yra turtingi, nes dabar paskolų rinkos iš esmės visiškai žlugo“.

„Jie įsiutino būstų savininkus, nes dabar šie refinansuoja savo hipotekos paskolas ir yra patekę į visišką košmarą. Tiesą sakant, jie visada siutino žmones, kurie dirba ir uždirba nepakankamai arba dirba viešajame sektoriuje.“

Jie piktina net ir „visą likusį pasaulį, – daro išvadą jis. – Todėl dabar jie nebeturi draugų“.

Greta politikos

Per kitus rinkimus jis prognozuoja sero Keiro Starmerio Leiboristų partijos pergalę. Bet priduria: „Nenoriu, kad šio straipsnio antraštėje būtų parašyta, jog tikiuosi, kad Keiras laimės triuškinamai. Tačiau tam, kad iš tikrųjų būtų nuversta dabartinė dauguma, reikės didžiulės pergalės.“

Pernai G. Neville’is su K. Starmeriu pasirodė dideliame partijos lėšų rinkimo renginyje, po jo pasigirdo nuomonių, kad futbolo apžvalgininkas bendravimo gebėjimais nustel-

visada meilė

bė partijos lyderį.

Atvirai pripažįstu, kad neįsivaizduoju jo kaip parlamento nario. Bet Didžiojo Mančesterio grafystės meru? Kodėl gi ne? Andy Burnhamas, dabartinis Didžiojo Mančesterio meras, pareigas einantis nuo 2017 m., amžinai juo nebus.

„Duosiu jums 60 sekundžių, kad mane įtikintumėte“, – sako jis.

Net nesistengiu to daryti.

„Manau, jūs daug geriau išmanote Didžiojo Mančesterio mero reikalus, – atkakliai tvirtina jis. – Jūs čia gyvenate ne vienus metus.“

Pastaroji pastaba teisinga. Dirbdama laikraštyje „Manchester Evening News“ stebėjau ne vieną miesto bandymą atimti valdžią iš vienvaldžio Vestminsterio. Man nė nespėjus atsakyti, jis kalba toliau.

„Ką iš tikrųjų gali pasiekti Andy?“ – retoriškai klausia ir pabrėžia, kad didžiąją dalį „piniginės“ savo rankose vis dar laiko centrinė valdžia.

„Jei man pasakytumėte: „Gary, Didžiojo Mančesterio meras turi 30 mlrd. GBP biudžetą dideliems pokyčiams Mančesteryje įgyvendinti, ar tapsite meru?“, galėčiau juo tapti. Tačiau, tiesą sakant, net nežinau, kokį biudžetą turi Andy.“

Ir aš to nežinau. Tokios jau Anglijos decentralizacijos paslaptys.

„Manau, kad privačiame sektoriuje galiu padaryti daugiau gero“, – galiausiai konstatuoja G. Neville’is.

Pratęs laimėti

Atneša užkandžius. Įdomu, ar jis prisidėjo sudarant restorano meniu? Kurį patiekalą mėgsta labiausiai?

Pašnekovas prisipažįsta, kad pradėjęs dirbti svetingumo srityje buvo „mikromanipuliatorius“:

„Buvau smulkmeniškas, viską norėjau žinoti, viską komentavau. Tačiau toks elgesys kelia bangas ir žlugdo pasitikėjimą žmonėmis, kurie dirba šį darbą.“

Perklausiu, ar pasukęs į verslą jis buvo linkęs pernelyg kontroliuoti?

„Tiesą sakant, buvau. Nes buvau pripratęs prie „United“ tvarkos. „United“ buvo tarsi... tarsi burbulas...“

Buvo intensyvu?

„Taip. Štai tas žodis. Tai buvo labai intensyvu. Visi kiekvieną dieną dirbo užsidegę. Turėjome vadovą, kuris buvo absoliutus genijus, bet negailestingas.

Jis visą laiką mus stebėjo. Mes tarsi tapome viso to gyvenimo „mažąja versija“.“

Kai išgarsėjo „United“ komandoje, G. Neville’is buvo dar vaikas; pirmojoje komandoje jis debiutavo būdamas

17-os metų. Jis užaugo su geležine sero

A. Fergusono disciplina ir priklausė „92-ųjų klasei“, kuriai priklausė Davidas Beckhamas, Ryanas Giggsas ir Paulas Scholesas; jo komanda laimėjo „Premier“ lygą, FA taurę ir UEFA čempionų lygą, kai jam tebuvo 24-eri.

Taigi, jis buvo pratęs laimėti. 2011 m. baigęs futbolininko karjerą, nesėkmingai vadovavo Ispanijos „Valencios“ komandai, iš kurios buvo atleistas 2016-aisiais, tad jam teko išmokti pralaimėti.

„Man reikėjo spyrio. Gyvenime reikia tokio spyrio... Daugiau tokių sprendimų nepriimu. Per tuos pirmuosius penkerius metus, ypač Valensijoje, daug išmokau iš nesėkmių“, – sako jis.

Prisipažįsta praradęs daug pinigų. Kai kurie restoranai gyvavo trumpai, o bandymas pastatyti treniruočių aikštę antros lygos futbolo klubui „Salford City“, kurį valdo kartu su buvusiais komandos draugais, sukėlė priemiesčio gyventojų nepasitenkinimą ir žlugo.

Didžiausiam jo projektui – miesto centre statomam pastatui „St Michael’s“

– prireikė 15 metų, kol jis pakilo nuo žemės paviršiaus, įveikęs finansinį krachą, „Brexit“, pandemiją, pastarąją paskolų rinkų griūtį.

Anot pašnekovo, Kwasi Kwartengo 2022-ųjų „mini“ biudžetas buvo „nusikaltimas žmonėms ir planavimo sistemai“. (Kwasi Kwartengas – JK finansų ministras, atleistas dėl rinkose kilusios suirutės po to, kai vyriausybė paskelbė savo prieštaringus ekonominius planus, – vertėjo pastaba.)

Pirminis variantas sulaukė 5.000 prieštaravimų, prisimena G. Neville’is visuomenės reakciją į jo planus statyti du didžiulius juodus bokštus šalia kultinės Mančesterio rotušės. Tarp prieštaravusių buvo ir nacionalinė paveldo institucija „Historic England“, ir „United“ gerbėjai, geriantys užeigoje „Sir Ralph Abercromby“, kurios istorija siekia 1819 m. Peterloo skerdynių laikus ir kurią jis norėjo nugriauti.

Tomis noro viską kontroliuoti dieno mis jis buvo pasiryžęs įgyvendinti savo projektą. Vienintelis dokumentų pa tvirtinimo paprašęs žmogus buvo su projektu dirbantis viešųjų ryšių atstovas, tačiau galiau siai viskas žlugo ir teko viską perdaryti.

„Man reikėjo spyrio“, –pakartoja jis ir priduria, kad nesikonsultavo su ekspertais, nevyko su jais į susitikimus, todėl „patyrė viešą nesėkmę“.

Klausiu, jei būtų priverstas rinktis, ką rinktųsi: verslą ar futbolą?

Jis atsako, kad futbolą, nes futbolas visada buvo „jo pirmoji meilė“.

Miestas ir futbolas

Laimei, nėra kito tokio miesto, kuriame šios dvi veiklos būtų labiau susipynusios. Per pastarąjį dešimtmetį Mančesterio transformacijos ašis buvo futbolas, nes „Abu Dhabi United Group“, futbolo klubo „Manchester

City“ savininkai, į miesto atnaujinimą investavo milijardus svarų sterlingų.

Kitoje miesto pusėje buvęs G. Neville’io klubas tokių investicijų nepadarė. Jis sako, kad kadaise moderniausiu stadionu buvęs „Old Trafford“ dabar yra „surūdijęs“ ir puikiai atspin di klubo nuosmukį aikštėje (nuo pat A. Fergusono pasitraukimo komanda nėra laimėjusi nė vieno „Premier“ lygos titulo).

Ar jis kam nors teiktų pirmenybę dėl „United“ pardavimo?

G. Neville’is visiškai nepritaria, kad komanda bent iš dalies liktų dabarti nių savininkų arba privataus kapitalo įmonių rankose. Nuo tada, kai Glazerių šeima 2005 m. perėmė klubą, „United“ savininkai amerikiečiai tapo nekenčia mi sirgalių, kaltinančių juos nustekenus klubą. Apie du potencialius pirkėjus –chemijos pramonės imperijos „Ineos“ įkūrėją Jimą Ratcliffe’ą ir Kataro vers lininką šeichą Jassimą bin Hamadą Al Thani – jis kalba diplomatiškai.

„Manau, kad J. Ratcliffe’as arba kata riečiai valdys klubą labiau kaip sirgalių klubą, t. y. jie negaus dividendų, – kalba jis ir priduria, kad dabar reikia reinves tuoti. – Nemanau, kad galima pralaimė ti. Manau, kad bet kuris jų bus gaivaus oro gūsis, palyginti su dabartiniais savi ninkais, kurie leido reikalams blogėti.“ Svarstau, kad katariečiai galėtų pa versti Mančesterį įdomiu Persijos įlan kos geopolitiniu įgaliotiniu.

Jis atsako, kad „negalima paneigti“ Abu Dabio investicijų poveikio, ir tei gia, jog prieš 15 metų joks Jungtinės Karalystės vystytojas nebūtų išlei dęs didžiulių pinigų teritorijai aplink „Manchester City“ aikštę.

„Dabar jie doroja mus futbolo aikš tėje, o tai yra problema, todėl ši dalis man nepatinka. Tačiau jei pažvelgtume į tai ekonomiškai, neabejotina, kad tai, ką Abu Dabis padarė šioje miesto pu sėje, buvo galinga ir nebūtų pasiekta jokiais kitais vietiniais ar nacionaliniais pinigais.“

Taigi tą patį reikėtų daryti ir aplink „United“ aikštę?

„Visada sakiau, kad aplink stadioną turi būti „Manchester United“ pasau lis, – sutinka jis. Pašnekovas teigia, kad klubas turėtų išnaudoti turimus 40 akrų. – Statykite ligonines, švietimo centrus, universitetus... darykite tai, ką padarė Abu Dabis, tik Traforde.“

Sakau, kad anksčiau daug ką darė Didžiosios Britanijos valstybė.

„Manau, kad per pastaruosius 15 metų Mančesteris pasiekė sėkmę be Jungtinės Karalystės vyriausybės“, – at sako jis.

Kataro klausimu Mano galva, užsienio investicijos kartais reikalauja kompromisų. Abu Dabio pinigai paskatino diskusijas apie

žmogaus teisių padėtį. Pats G. Neville’is buvo kritikuojamas už tai, kad praėjusiais metais per Persijos įlankos valstybėje vykusį pasaulio futbolo čempionatą komentavo Kataro transliuotojui. „Manęs su Kataru niekas nesieja.

tę. G. Neville’is paprastai valgo kataloniškoje užkandinėje „Tast“,  kurios vienas iš savininkų yra „Manchester City“ vadovas Pepas Guardiola – futbolą šiame mieste rasi visur, o savo vaikus vedasi į „Ivy“.

„Man labai patinka „Sir Ralf Aberkromby“, – priduria jis. Pasitikslinu, ar nebandė tos užeigos nugriauti – vadinasi, dabar jų santykiai geri?

„Ne, ji tiesiog man priklauso.“

• Gary Neville‘as – futbolo treneris. CARLO RECINE („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.

• Davidas Beckhamas, Gary ir Philas Neville'ai 1999 m. UEFA Čempionų lygos finale. SIMONI BELLIS („SPORTIMAGE“ / „SCANPIX“) NUOTR.

KETVIRTADIENIS

38 AUTOMOBILIAI

Elektrinis „Volvo“ mažylis

Švedijos gamintojas kitąmet pateiks visiškai naują modelį –elektra varomą mažą krosoverį „Volvo EX30“. Tikimasi, kad jis reikšmingai prisidės prie elektrinės „Volvo“ transformacijos, o du trečdaliai pirkėjų bus nauji kompanijos klientai.

Septynvietis „ID.Buzz“

„Volkswagen“ paskelbė oficialią informaciją apie ilgesnės ratų bazės septynvietę elektra varomo mikroautobuso „ID.Buzz“ versiją. Planuojamos versijos su visais varomaisiais ratais ir 339 AG pajėgumo motorais, 58 kWh akumuliatoriais. Prekyboje laukiamas 2024-ųjų pradžioje.

„Hot Wheels“ ieško modelių

VŽ bando: visureigių madą keičiantis „Peugeot 408“

Dėl pasirinkto originalaus formato 408-uoju numeriu pažymėtas „Peugeot“ modelis užėmė apytuštę rinkos nišą.

JAV žaislų pramonės milžinui „Mattel“ priklausantis žaislų

gamintojas „Hot Wheels“

skelbia naują konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti įdomiausi perdaryti automobiliai. Nugalėtojas bus tiražuotas 1:64 mastelio modelių serija.

„Lancia Deltos“ sugrįžimas

Lietuvos kelius neseniai pasiekusio prancūziško modelio kėbulo tipas iš esmės turi svarbiausius „fastbeko“ bruožus – 5 durų aerodinaminio silueto kėbulą su didele bagažine ir nuolaidžiu galiniu stiklu. Tačiau didelė 188 mm prošvaisa ir visureigį primenanti apdaila leidžia 408-ąjį vadinti krosoveriu ir taip jį integruoti į Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje populiarių automobilių sektorių.

Šiuo metu Europoje parduodama dešimtys krosoverių, kurių kėbulai savo formatu giminingi hečbekams su statesniais galiniais langais arba praktiškiems SUV tipo automobiliams.

„elegantiškas“, „veržlus“, „dailus“, „išskirtinis“, „traukiantis akį“. Todėl šis „Peugeot“ turi puikių galimybių sudaryti gerą pirmąjį įspūdį ir pažadinti susidomėjimą.

Artimesnė pažintis su 408-uoju akį patraukia modernaus stiliaus, kokybiškai dekoruotu ir erdviu salonu. Kaip įprasta pastarojo meto „Peugeot“ modeliuose, virš mažo skersmens vairo rato matyti virtualus „i-Cockpit“ prietaisų skydelis su trijų matmenų vaizdo projektavimo efektais. Kaip ir senesniuose modeliuose, jo rodomas vaizdas labai dailus, tačiau ne itin informatyvus, o animacija veikia su minimaliu, bet pastebimu trūkčiojimu.

Į pasaulio ralio kroso čempionatą (WRX) sugrįžo praėjusio

šimtmečio legenda – „Lancia Delta Integrale“. Tiksliau – 600 AG elektros motorų varomos jos replikos, nuo 0 iki 100 km/val.

įsibėgėjančios per 1,8 sekundės. Automobilius vairuoja

Sebastianas Loebas, devynis

kartus pasaulio ralio čempionas, ir Guerlainas Chicheritas, vienas nuolatinių WRX čempionato lyderių.

Tačiau „Peugeot 408“ (nuo 32.700 Eur) yra akivaizdžiai kitoks, o jo artimiausia alternatyva Europos rinkoje – techniniu požiūriu panašus „Citroen

C5X“ (nuo 32.490 Eur). Pernai

Lietuvos metų automobilio titulą pelnęs modelis gaminamas naudojant tą pačią kaip ir „Peugeot“ platformą bei daugiau vienodų komponentų.

Jeigu ignoruotume didesnę prošvaisą ir visureigio stiliaus elementus, „Peugeot 408“ formatą galima gretinti ir su senstančiu, tačiau vis dar patraukliu „VW Arteon“ (nuo 38.900 Eur).

Žemesnėje C segmento kategorijoje esančios artimos alternatyvos – miesto visureigis su sedano kėbulu „Citroen

C4X“ (nuo 21.990 Eur), „Renault Arkana“ (nuo 26.738 Eur) arba penkerių durų „Kia Xceed“ (nuo 22.490 Eur).

Tačiau dėl skirtingo dydžio ir savybių bet kuris šių automobilių vargiai gali būti tiesioginis „Peugeot 408“ konkurentas. Kolegos Vakarų Europoje jį lygina su didesnę pridėtinę vertę siūlančiais krosoveriais, pirmiausia –„Cupra Formentor“ arba net BMW X2. Tokie lyginimai parodo, kad „Peugeot“ pavyko sukurti išskirtinį modelį. Dabar tereikia, kad jį atrastų klientai.

Erdvesnis už 508-ąjį

Dėl skonio nesiginčijama, bet 408ojo stilius yra tai, kam galima visiškai objektyviai dalinti tokius epitetus kaip

Centrinės konsolės viršuje įmontuota naujos kartos multimedijos sistema su 10 colių įstrižainės jutikliniu ekranu. Iš pernai pasirodžiusio naujos kartos „Peugeot 308“ jau pažįstama įranga džiugina daug tikslesne reakcija į pirštų prisilietimus. Žemiau ekrano įrengta programuojamų valdiklių juosta vairuotojui ir keleiviui suteikia patogią galimybę po ranka turėti dažniausiai naudojamus jungiklius. Tai leidžia išvengti naršymo po ne itin intuityviai suformuotą valdymo meniu, gana klaidžiai slepiantį daugybę automobilio valdymo funkcijų, įskaitant klimato kontrolę, sėdynių bei vairo rato šildymą. 408-ojo salonas yra gerokai erdvesnis nei 508-ajame: jame pakankamai vietos keturiems aukštaūgiams keleiviams (apie penktąjį to nesinorėtų tvir-

tinti), o didelis bagažinės dangtis slepia erdvų, 536 litrų talpos krovinių skyrių.

Tiesa, pasirinkus versiją su įkraunama hibridine pavaros sistema, papildomi akumuliatoriai bagažinės tūrį sumažina iki 471 l.

Tik pažadas

Veržlus 408-ojo stilius tarsi žada azartišką važiavimą, tačiau tai – tik pažadas. Automobilis valdomas tiksliai ir iš esmės nepriekaištingai. Bet ne taip azartiškai kaip didesnis „Peugeot 508“ ir ne taip smagiai kaip mažesnysis 308.

Pakaba pernelyg kruopščiai reaguoja į kelio nelygumus ir jos standumas neatrodo pakankamai argumentuojamas automobilio valdymo savybėmis. Būtent pakabos komfortas brėžia aiškią takoskyrą tarp dviejų giminingų prancūziškų koncerno „Stellantis“ gaminamų krosoverių – 408-ojo ir nepalyginamai solidžiau riedančio jo pusbrolio „Citroen C5X“.

Sportiškumo faktorių gali rimtai sužlugdyti versija su trijų cilindrų, 1,2 litro tūrio turbobenzininiu varikliu. Su visa pagarba šiam azartiškam ir pajėgiam varikliui reikia pripažinti, kad jo dinamika yra pakankama tik važinėjant mieste ir nepakrautu automobiliu. Kitais atvejais jam tenka dirbti pernelyg sunkų darbą ir pamiršti apie ekonomiją.

1,4 tonos automobilį vežantis nedidelis variklis VŽ bandymų metu 100 km kelio vidutiniškai naudojo 8,2 l benzino – tai ne itin įspūdingas rodi-

klis, įvertinant automobilio dydį ir 130 AG pajėgumą. Važiuojant itin ekonomiškai, užmiestyje galima tikėtis maždaug iki 7 l/100 km sąnaudų. Variklių gama yra bene didžiausia 408-ojo blogybė: klientams siūloma rinktis arba bazinį 1,2 litro benzininį variklį, arba maždaug 11.000–13.000 Eur brangesnius ir 300 kg sunkesnius įkraunamus hibridus. Pastarieji gali nudžiuginti savo dinamika (siūlomos 180 arba 224 AG versijos) ir taupiu važiavimu, tačiau jų kainos siekia 50.000 Eur zoną, kurioje galima pasidairyti alternatyvų. Pavyzdžiui, įkraunamų „Cupra Formentor 1.4 TSI e-Hybrid“ (nuo 44.500 Eur) ar „Toyota RAV4 Plug-in Hybrid“ (nuo 53.600 Eur). Įkraunami „Peugeot“ hibridai su 12,4 kWh talpos akumuliatoriais naudodami vien elektros energiją gali nuvažiuoti maždaug 30 km atstumą. Tačiau išsikrovus akumuliatoriams naudojamas tik 1,6 litro tūrio benzininis variklis.

Įkraunami hibridai patrauklūs dėl numatomos galimybės pasinaudoti PVM lengvata, kuri jau taikoma iki 50.000 Eur kainuojančių elektromobilių pirkėjams.

Įdomi alternatyva Bendras „Peugeot 408“ kompleksas atrodo labai įdomus vien dėl to, kad prancūzai madingą miesto visureigių tematiką sugebėjo pateikti labai elegantiška forma. Šis automobilis yra neeilinės estetikos, praktiškas, universalus ir gerai įrengtas, todėl gali būti džiuginantis kasdienis palydovas.

Gaila, bet jis nepasiūlys išvaizdą atitinkančių vairavimo emocijų, nenudžiugins pakabos komfortu ar garso izoliacija. Ir tikrai gaila, kad dabar variklių asortimentą sudaro tik baziniai ir tik brangiausi agregatai. Reikia manyti, kad šią spragą užglaistys numatytos PVM lengvatos įkraunamiems hibridams.

Be to, gamintojas jau ruošia ir visiškai elektrinę versiją „e-408“. Vertinant artimiausius konkurentus galima pasakyti, kad ieškantiems tikrojo vairavimo malonumo vertėtų pasidomėti „Cupra Formentor“. O norintiems daugiau komforto – „Citroen C5X“.

• „Peugeot“ parodė, kad miesto visureigių stilius gali apsieiti be masyvių formų. „STELLANTIS“ NUOTR.

• Salone – griežtos linijos, kokybiška apdaila ir „i-Cockpit“ prietaisų skydelis. LINO BUTKAUS (VŽ) NUOTR.

• Neeilinis stilius, erdvus salonas, gausi įranga, didelė prošvaisa.

• Ribotas variklių pasirinkimas

„Lexus“ lipa laipteliu žemyn

LINAS BUTKUS

linas.butkus@verslozinios.lt

Didžiausiam pasaulyje automobilių gamintojui

„Toyota“ priklausantis „premium“ segmento gamintojas pristatė mažiausią savo istorijoje modelį, kuriam projektuojama didelė reikšmė.

LBX kodu pažymėtas modelis sukurtas, panaudojus prieš porą metų pasirodžiusio ir jau šiltai priimto B segmento krosoverio

„Toyota Yaris Cross“ platformą ir pavaros sistemą. „Lexus“ modelių gamoje jis užims kol kas tuščią teritoriją žemiau kompaktinio krosoverio UX, o rinkoje konkuruos su kitais „premium“ segmento atstovais – senstančiu

„Audi Q2“, elektra varomu naujutėliu „Jeep Avenger“ ar kitais metais laukiamu „Volvo EX30“.

Išskyrus maža serija gamintą

LFA, naująjį modelį žyminčiame kode LBX pirmą kartą panaudota raidė L, simbolizuojanti „Lexus“ pavadinimą. Kitos dvi raidės šifruojamos kaip

„Breakthrough Crossover“ –lietuviškai tai suprantama, kaip proveržį vykdantis krosoveris.

Gamintojas deklaruoja, kad mažiausias modelis yra jų pirmasis kūrinys, sukurtas specialiai atsižvelgiant į Europos vairuotojų poreikius.

Gamintojo atstovai britų leidiniui „Autocar“ pasakoja, kad

norėdami pasiekti „Lexus“ standartams priimtiną automobilio komforto lygį, nepasikliovė vien papildomomis garso izoliacijos medžiagomis. „Toyotos“ komponentai modifikuoti inžinerinėmis priemonėmis – balansavimo velenėliais ar specialiomis variklių pagalvėmis, taip mažinant trijų cilindrų motoro vibracijas ir triukšmingumą.

Didindami komforto lygį ir gerindami valdymo savybes, „Lexus“ inžinieriai patobulino priekinę pakabą, 20 mm pailgino ratų bazę, praplatino tarpvėžę.

Hibridai – reikalingiausi Skirtingai nuo naujausių konkurentų, „Lexus“ nesiūlo tik

elektra varomos versijos – LBX bus naudojama ekonomiška ir patikima hibridinė sistema, sudaryta iš lengvo, taupaus ir triukšmingo trijų cilindrų, 1,5 litro benzininio agregato ir dviejų elektros motorų. Vienas motoras sugretintas su benzininio variklio pavarų dėže, kitas suka galinius ratus. Bendras pavaros sistemos pajėgumas siekia 136 AG ir 185 Nm. Gamintojas deklaruoja, kad nuo 0 iki 100 km/ val. LBX galės įsibėgėti per 9,2 sekundės.

Elektros pavarai panaudoti naujos kartos bipoliniai nikelio-metalo hidridų (NiMH) akumuliatoriai. „Toyota“ prieš porą metų paskelbė iš naujo atradusi šios technologijos ga-

limybes. Lyginant su ličio jonų akumuliatoriais, naujoji NiMH technologija leidžia pasiekti didesnį energijos talpumą, mažinti gamybos kaštus ir užtikrina didesnį naudojimo saugumą dėl didesnio atsparumo temperatūros perkrovoms ir smūgiams. Pirmą kartą naujos kartos nikelio akumuliatorius „Lexus“ panaudojo naujos kartos RX modelyje.

Dimitris Trispospitis, „Lexus Europe“ vadovas, portalui „Autocar“ aiškina, kad artimiausiais metais dauguma didžiųjų Europos automobilių gamintojų neplanuoja visiškai pereiti prie elektromobilių. Jis tvirtina, kad laikotarpiui iki 2030-ųjų reikalingiausia technologija žemyne

yra hibridinė pavara.

Gamintojas nurodo skaičiuojantis, kad LBX realiomis sąlygomis, varomas tik elektros pavaros, važiuos per 50% viso naudojimo laiko. Tai esą leis pasiekti mažus taršos rodiklius realiomis sąlygomis.

Vilios naujus klientus

LBX vairuotojo vieta suplanuota, remiantis naujos kartos „Lexus“ naudojama „Tazuna“ koncepcija, kuri jau matyta krosoveriuose NX, RX ir elektra varomame RZ. Naujojo modelio naujiena – pirmą kartą šio gamintojo modeliuose bus montuojamas 12,3 colio įstrižainės virtualus prietaisų skydelis. Virš centrinės konsolės įrengtas 9,8 colio jutiklinis ekranas, taip pat galima užsakyti papildomai montuojamą projekcinį ekraną.

Vos 4.190 mm ilgio LBX orientuojasi į jaunesnę auditoriją, kuri anksčiau nesvarstė apie šio gamintojo automobilius. Planuojama, kad Europoje mažiausias „Lexus“ modelis taps pačiu svarbiausiu gamintojo modeliu, jau kitais metais jam prognozuodami trečdalį visos pardavimų apimties. LBX bus pradėtas gaminti 2023 m. pabaigoje. Prekyba Europos rinkose planuojama 2024-ųjų pradžioje. Gamintojo atstovai skelbia, kad preliminari naujojo modelio kaina prasideda nuo 36 500 Eur.

• „Lexus“ su mažiausiu LBX modeliu tikisi pritraukti naujų, jaunesnių klientų ratą. GAMINTOJO NUOTR.

• LBX – pirmasis „Lexus“ modelis su virtualiu prietaisų skydeliu. GAMINTOJO NUOTR.

2023 m. BIRŽELIO 15 D.

Nr. 24 (5357)

PASKUTINIS PUSLAPIS

• Dirbtinis intelektas net iš tolo neprilygsta žmogui ir situacija dar kurį laiką nesikeis. Ten, kur reikalingas emocinis intelektas ir inovatyvus, kūrybiškas mąstymas. HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.

DI spurtas: kurios profesijos atspariausios

Niekas kol kas nenori visiškai automatizuoti darbų, kurie yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata ir jo teisėmis.

Nepaisant garsiai skambančių pavojaus varpų dėl to, kad daugelyje darbo sričių dirbtinis intelektas (DI) pakeis žmones, Lietuvos ir užsienio ekspertai sako, kad kai kurios profesijos – saugios ir tokios bus dar ilgą laiką.

Iš balandžio pabaigoje Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtos Ateities darbo rinkos prognozių ataskaitą (angl. „Future of Jobs Report 2023“) galima matyti, jog įmonės apskritai sumažino tolesnio automatizavimo lūkesčius, – jos mano, kad 42% užduočių gali būti automatizuotos iki 2027-ųjų. 2020 m. ataskaitoje buvo užfiksuotas organizacijų įsitikinimas, jog dar iki 2025 m. gali būti automatizuota 47% užduočių.

Štai bendrovės „Goldman Sachs“ tyrimo duomenimis, paskelbtais šių metų kovą, DI galėtų padaryti maždaug ketvirtadalį viso šiuo metu žmonių atliekamo darbo.

Paties fakto, kad „dėl automatizacijos žmonės gali netekti 300 mln. darbo vietų“, anot pašnekovės, nereikia sieti su tuo, kad pasaulyje atsiras papildomi 300 mln. bedarbių.

„Teisingiau būtų paaiškinti, kad prognozuojama, jog apie 300 mln. darbo vietų bus iš dalies arba visiškai automatizuotos, todėl didžioji dalis darbuotojų turės įgyti naujų kompetencijų ir prisitaikyti prie pakitusių darbo rinkos poreikių“, – sako A. PaulauskaitėTarasevičienė.

Atspariausieji

BBC cituojamo Martino Fordo, amerikiečių futuristo, manymu, yra trys pagrindinės sritys, kuriose DI net iš tolo neprilygsta žmogui ir situacija dar kurį laiką nesikeis. Ten, kur reikalingas emocinis intelektas ir inovatyvus, kūrybiškas mąstymas.

LINA JAROCKYTĖ lina.jarockyte@verslozinios.lt,

Kasdien tik „Verslo žinių“ prenumeratoriams skirtą turinį pateikiame „Verslo žinių“ portale vz.lt rubrikoje vz.lt/premium

Jei prenumeratoriaus kodo neturite, nepavyksta prisijungti ar kiekvieną darbo dienos rytą el. paštu negaunate VŽ „Premium“ naujienų santraukos – susisiekite el. paštu prenumerata@verslozinios.lt arba telefonu (8 5) 252 6330

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos Sąjungoje (ES) ir JAV dėl automatizacijos žmonės gali netekti 300 mln. darbo vietų.

Natūrali evoliucija Dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto profesorė, sako, kad kartais žiniasklaidoje pasirodančios antraštės hiperbolizuoja faktus ir visuomenei sukelia nepagrįstų baimių. Į skaitmenizacijos, DI spurtą, anot profesorės, reikėtų reaguoti ramiai – kaip į natūralų evoliucinį procesą.

„Kai pramonėje buvo pradėti diegti robotai, be kurių šiandien neįsivaizduojame gamybos, taip pat kilo panašių diskusijų dėl darbo praradimo. Galiausiai darbuotojai buvo atlaisvinti nuo sunkių, sveikatą žalojančių ar pavojingų darbų ir pradėjo užsiimti kitomis veiklomis“, – kalba A. PaulauskaitėTarasevičienė.

„Pirmoji – iš tiesų kūrybiškas darbas, ten, kur generuojamos inovatyvios idėjos, ko nors visiškai naujo kūrimas“, – sako M. Fordas.

Kalbama apie grafinį dizainą, vizualinio meno kūrėjus ir panašias su menine kūryba susijusias profesijas. Matome, kokius įspūdingus vizualius kūrinius jau generuoja DI sistemos.

„Moksle, medicinoje, teisėje... ten, kur žmonės turi sukurti naują teisinę ar verslo strategiją ar įdiegti absoliučiai naują idėją“, – kalba futuristas.

Kita saugi sritis, anot jo, – tie darbai, kuriuose kertinis dalykas yra gilių, asmeninių santykių kūrimas. Tai seselės, verslo konsultantai, tiriamąja žurnalistika užsiimantys žurnalistai.

„Tai yra darbai, kuriuos dirbant reikia labai gerai suprasti žmones. Manau, kad užtruks nemažai laiko, kol DI išmoks užmegzti ir palaikyti santykius“, – sako M. Fordas.

Trečiojoje saugioje zonoje – darbas, kuriam reikia mobilumo, rankų miklumo, spręsti praktines problemas čia ir

dabar. Tai yra elektrikai, santechnikai, suvirintojai ir pan.

„Tokius darbus sunku automatizuoti. Tam reikėtų roboto iš „Žvaigždžių karų“

C-3PO“, – fantazuoja futuristas.

Kainuoja „per brangiai“

Dr. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė

saugiausiomis arba, kaip ji sako, „automatizuoti per brangiomis“ vadina tas sritis, kuriose atliekami darbai nėra rutininiai, negalima apibrėžti visų veiksmų bei rezultatų, o kiekvienas atvejis yra individualus.

„Moksliniai, kūrybiniai darbai. Taip pat darbai, kur rezultatą lemia žmogaus emocijos, empatija, autoritetas ir kitos žmogiškosios ypatybės. Pavyzdžiui, medicinoje, ypač slaugos sektoriuje, darbo su vaikais ar paaugliais srityje (nuo psichologų, socialinių darbuotojų iki sporto trenerių ar mokytojų)“, – kalba mokslininkė.

Taip pat, anot A. PaulauskaitėsTarasevičienės, niekas kol kas nenori visiškai automatizuoti darbų, kurie yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata ir jo teisėmis.

Šiuo metu per daug rizikų dėl teisinių aktų ir įstatymų trūkumo dėl DI reguliavimo. Neaišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę už nelaimingus atvejus dėl DI klaidų.

„Tiek teisininkams, tiek medikams reikalingos išmaniosios asistavimo sistemos, leidžiančios tiksliau ar greičiau priimti sprendimą, bet galutinis žodis priklauso žmogui“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Pavojus baltosioms apykaklėms?

Reziumuodamas savo apmąstymus apie šiandien ir artimoje ateityje DI įtakai atsparias profesines sritis, F. Fordas nurodo, kad aukštesnio laipsnio išsilavinimas ar šiandien prestižine laikoma, gerai mokama pozicija nėra pranašumas.

„Baltųjų apykaklių darbui iškyla di-

desnis pavojus nei, tarkime, „Uber“ vairuotojui. Mes vis dar neturime savaeigių automobilių, tačiau DI jau gali rašyti ataskaitas. Arba pagalvokite apie žmogų, kuris dirba viešbučio kambarių valytoju – šį darbą tikrai sunku visiškai automatizuoti, nepaisant visos turimos įrangos“, – sako futuristas.

Tačiau A. Paulauskaitė-Tarasevičienė yra kitokios nuomonės. Anot jos, studijuojant geroje aukštojoje mokykloje ketverius, šešerius ar daugiau metų, be žinių, įgyjamas kitoks požiūris į problemas, tarpdisciplininis, kritinis mąstymas, suprantama gebėjimų ugdymo prasmė. O šios savybės visada bus reikalingos darbo rinkoje.

„Namų tvarkytojų gali reikėti mažiau dėl augančios buities darbus atliekančių robotų pasiūlos. Autonominiai automobiliai netolimoje ateityje vykdys transportavimo paslaugas – kursuos autonominiai taksi, savaeigiai prekių pristatymo automobiliai (robotai) ir pan.“, – kalba A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Pašnekovė įsitikinusi: mokslininkų, mokytojų, inžinierių, medikų tikrai reikės. Taip pat įvairių grandžių vadovų. „Nors tam tikri šaltiniai teigia, kad vadovų ar vadovaujamų pozicijų reikės daug mažiau, aš grėsmės kol kas nematau“, – teigia profesorė.

Taip pat, anot jos, dėl senstančios visuomenės drastiškai išaugs slaugos specialistų, kaip ir reabilitologų, kineziterapeutų, poreikis, kuriems bus reikalingos ir tokios kompetencijos kaip išmaniųjų įrenginių, skirtų bioparametrų automatizuotam surinkimui, integracija ir priežiūra, skaitmeninis autentifikavimas bei etika ir pan.

„Kaip atskiras sritis, kuriose bus didžiausias žmonių specialistų poreikis, išskirčiau tris: informacinės technologijos (DI), medicina ir žiedinė ekonomika (vėjo ir saulės jėgainių specialistai, tvarių pakuočių dizaineriai, atliekų inžinieriai ir t. t.)“, – kalba A. PaulauskaitėTarasevičienė.