MUSŲ ANSAMBLIUI-20 metų miiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiniiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiinimiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuniiiiiiuiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiimiiHiiiiiiiiiiiiiiiim
„T. Studento“ koresponden tas aplankė keletą ansamblie čių ir pateikė jiems sekančius klausimus: 1. Kodėl atėjote į ansamb li? 2. Gražiausi prisiminimai iš ansamblio gyvenimo? 3. Ką duoda jums ansamb lis? Vyr. tiekimo realizavimo valdybos darbuotoja Lidija Kupstaitė: 1. Mėgstu meną, šokius. įjr,2. 1954 m. kovo mėn. lie tuvių literatūros ir meno de kada Maskvoje.
3. Ansamblis paliko drau gystę su kitais ansambliečiais, ir šios draugystės negailu už miršti ir dabar, būdama 32 metų. Ekonomikos fakulteto dėsty tojas Vytautas Mikalauskas: Visais klausimų punktais pritariu savo partnerei L. Kupstaitei. . . Medicinos fakulteto asisten tas (chirurgas) Algimantas Va linskas: 1. Atėjau [ tuometinę šokių grupę todėl, kad buvau stu dentu. O juk studentai negali nešokti, nedainuoti. Mokslas ir saviveikla visuomet drauge su studentais. . . 3. Gavau supratimą apie kolektyvo draugystę, apie šo kio meną. Žydra Dučinskaitė,
4 k. bibliotekininkė. 1. Dar mokykloje mėgau liaudies šoklus. 2. 1962 m. gastrolės po Lenkiją ir Čekoslovakiją. Taip pat gilų įspūdį paliko ir pir moji bendra repeticija su se nais ansambliečiais, vos tik man įstojus į ansamblį. 3. Sutelkė gyvenimo džiaugsmą. II k. lituanistė Birutė Repečkaltė: Ansamblyje dainuoju dar ne taip seniai. Džiaugiuos, išmo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO kusi jau keletą dainų. . . PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Veteranai vieningai kalba: — Gražiausi prisiminimai Nr. 9 (478) 1964 m. kovo 27 d. Eina nuo 1950 m. KAINA 2 K susiję su -ansambliu! Visus draugus ansambliečius apkabinu. Ar galima gyvent be šokio ir dainų? Negalima. Tad būkite laimingi! Kad šokt netingit, kad gyvent netingit! Tegu senatvė lenkias jūs visų. Aš su jumis buvau, aš su jumis esu, Aš su jumis, draugai, per visą amžių būsiu, Kai nieko nepajėgsiu, tai bent skuduti pūsiu. Justinas MARCINKEVIČIUS, buvęs dainininkas
7
SKAMBIŲ DAINŲ Skambiausioji universiteto meno saviveiklos styga, meno kolektyvas, studentų liaudies dainų ir šokių ansamblis, ne be pagrindo turi daug gerbėjų. Stropiai dirbdamas, Jis pasiekė didelio meistriškumo, ir stu dentai, darbininkai, kolūkiečiai Jam ploja ne veltui. JĮ šiltai sutiko TSKP XXII suvažiavi mo delegatai, Lenkijos, Če koslovakijos. Vengrijos meno mylėtojai. Dvidešimt metų, vis pasipil dydamas naujomis jėgomis, au go ir tvirtėjo Jūsų darnus ko lektyvas, o daugelis baigusiųjų studijas ir palikusių ansamblį, vėliau papildė ir kūrė naujus
meno kolektyvus, platindami gražias universiteto saviveik los tradicijas visoje respubli koje. Šiandien pagrįstai galime didžiuotis mūsų ansambliu. Jis — didelis ir stropus kolekty vas. Šios garbingos sukakties proga linkime visiems ansamb lio vadovams, ansambliečiams, tiek studentams, tiek vetera nams, daug ryžto ir kūrybinės energijos, ncuių skambių dai nų, puikių šokių. Tenuskamba plačiau studen tiška daina! REKTORATAS, PARTINIS KOMITETAS
SUSIRINKO studentų tėvai Pirmą kartą 1963 m. balandžio mėn. Į universitetą atvystudentų tėvai pasikalbėti su dėstytojais apie jų vaikų gy venimą ir mokslą. Šios tradicijos universiteto Komjaunimo komitetas neužmiršo ir šiais metais. Praėjusią savaitę kovo 22 Aktų salėje vėl susirinko studentų tėvai. Susirinkimą ati darė universiteto Rektorius dr. prof. J. Kubilius. Ataskaitini pranešimą padarė universiteto Komjaunimo komiteto sekre torius Justinas Karosas. Savo pranešime drg. Karosas papasakojo tėvams, kaip gyvena ir mokosi jų vaikai. Jis paminėjo daug studentų, ku rie gerai mokosi, puikūs visuomeninkai. Tai istorijos ir filo logijos fak. studentai Z. Raštikytė, A. Rybelis ir kt. teisės fakulteto: V. Juškys, Z. Benkauskas, J. Keturakytė ir dauge lis kitų. Pranešėjas papasakojo, kaip studentai dirba vasaros darbo ir poilsio stovyklose Tauragės, Kėdainių ir Zarasų ra jonuose. Bet, pažyinėjo drg. Karosas, mūsų tarpe dar pasitaiko tokių studentų, kurie neverti mokytis universitete. Viena iš tokių, buvusi istorijos ir filologijos fakulteto studentė B. Vi limaite. Ją už amoralų elgesį reikėjo pašalinti iš univer siteto. Baigdamas drg. Karosas pažymėjo, kad komjaunimo or ganizacija ir tėvai turėtų palaikyti glaudesni ryšį, tada, be abejo, sumažėtų nors iš dalies blogai besimokančių studen tų skaičius. Susirinkime kalbėjo seniausias universiteto dės tytojas prof. Žemaitis. Jis tėvams papasakojo, kaip gyveno ir mokėsi studentai carizmo ir buržuaziniais laikais: — Man teko dirbti buržuazijos valdymo metais. Dirbu ir dabar fizikos ir matematikos fakultete. Pasakysiu vieną — musų studentams mokytis yra sudarytos kuo geriausios sąly gos. Tuo Jie turėtų tik džiaugtis. Kaip glaudesnį ryšį palaikyti dėstytojams ir studentams kalbėjo doc. Ragevlčius. Susirinkime pasisakė universiteto studentai ir tėvai. Tėvai dėkoja dėstytojams, kad jie išauklės naują komu nizmo statytojų kartą. Pasakojo apie savo vaikus. Juk gera truputi pasidžiaugti, kai sūnus ar duktė universitete ne tik gerai mokosi, bet ir dirba visuomeninį darbą. Tėvai iškėlė kai kuriuos trūkumus, kuriuos jie pastebėjo, būdami universitete. Visų pirma apie tai, kad ne visi studen tai, gyvenantieji bendrabučiuose, eina miegoti po 12 valan dos. Tai trukdo kitiems studentams gerai pailsėti. Susirinki mo pabaigoje kalbėjo universiteto prorektorius mokymo rei kalams drg. B. Sudavičius. Jis taip pat pasidalino su tėvais mintimis apie studentų mokymąsi ir elgesį. Po to studentai koncertavo mūsų tėvams. ko
Ansamblio kelią puošia daug gražių laimėjimų. Tai atkaklaus viso kolektyvo dar bo ir Jo vadovų kūrybinės ginties vaisiai. Čia kolektyvo <nenin| veidą ugdė ir patys augo kaip menininkai buvę šokių grupės vadovai — LTSR liaudies artistas J. Lingys, LTSR nusipelnęs artistas J. Gudaylčius, J. Didvalis. T. Kantaravlčius, A. Astikas, or kestro vadovai kompozitorius V. Baumilas, J. Cijūnėlis, E.
VISADA TIK PRADŽIA Pundys, choro vadovai LTSR nusipelnę artistai A. Gimžaus kas ir A. Krogertas, V. Alek sa, ansamblio meno vadovai B. Uginčius ir dabartinis LTSR Valstybinio nusipelniu sio dainų ir šokių liaudies an samblio meno vadovas, LTSR nusipelnęs artistas V. Bartu sevičius, kurio vadovaujamas studentų ansamblis pasiekė sa-
vo kūrybinį suklestėjimą. Daug ansambliečių-veteranų šiandien dirba respublikoje Ir šalyje, ir ne vienas jų žino mas kaip puikus savo darbo specialistas. O kai kurie jų tapo ir menlninkais-profesionalals. Tačiau ne tai pagrindi nis ansamblio tikslas. Svar biausia — įskiepyti meilę me nui, kūrybai, kuri padeda pas-
kui gyvenime ir profesinėje veikloje. . Eis metai, karta po kartosi atsisveikina su savo kolekty t vu, ir kas metai jų vietas! užima jaunieji draugai, an-( samblio kelią pasiryžę praeiti! taip pat garbingai. Cla glūdi* neišsenkanti kolektyvo jėga,* ir nesvarbu, kiek metų lieka1 praeityje, — kolektyvas visa-1 da bus toks pat jaunas, o jo1 keliui — visada tik pradžia. ' A. BALČIŪNAS
G. GRINCEVICIUS