visų
) J V|
s: lira ūrl
t va ’sld PI 71N Se i
>od S d
a
vi j td icJ
:ij S
PARYŽIAUS KOMUNAI-90 METŲ
Vertingas pokalbis
Kovo 18 d. kartu su visu demokratiniu pasauliu mūų Universiteto studentai paminėjo 9O-ąsias Paryžiaus Komunos metines. Čiurlionio Aktų salėje pranešimą šia Lina skaitė doc. B. Dundulis. Pranešime buvo pažymė., kad Paryžiaus Komuna sulaužė senąjį valstybės apa uta ir sudarė naują, atskyrė bažnyčią nuo mokyklos, su nkino policiją ir biurokratiją, įvedė nemokamą moLvmą ir išvadavo engiamuosius. Paryžiaus Komunos šūiai kėlė darbo žmones į revoliucinę kovą. Ištraukas iš dokumentų apie Paryžiaus Komuna skaiė III k. istorikės V. Lutmskaitė ir L. Taliutė. Po to koncertavo Universiteto akademinis choras. G. KAZLAUSKAS
Svečiuose mažieji kmadienį, po pietų, TMF prto kurso studentai rinI į savo didžiąją auditoKurso komjaunimo orIzacijos sekretorius T. LaLičius nekantravo: „O L mažai ateis mūsų fa ilo studentų. Juk mes nlehet taip anksti nepradėme vakaro". Tačiau Jų inko tiek, kiek visuoauditorija ’buvo perpiltrukus pasirodė ir mūsų tai — Vilniaus miesto h namų Nr. 3 auklėtiniai, uvo taip pat nemažas būSu giliu susijaudinimu mūsų draugai — mažaai klausėsi TMF dekano J. Žėruolio pasakojimo
proletarai, vienykite
apie seniausią visoje šalyje Universitetą, apie tarybinius teisininkus. Visai auditorijai karštai plo jant, ketvirtakursiai savo sve čiams įteikė dovaną, kad Jie prisimintų tas kelias valandas, praleistas Universitete. Su įdomumu teisininkai žiūrėjo programėlę, kurią atliko ma žieji. Šoklų metu Jie taip pat naudojosi . bendromis teisė mis su suaugusiais. Jie net pašono „Polką su ragučiais“. Geriausieji mažieji šokėjai buvo premijuojami. Daug šiltų prisiminimų išsinešė jaunieji draugai ’ iš mūsų fakulteto. O dabar Jie laukia teisininkų pas save B. Merčaitis Z'/',
Istorijos-filologijos kulteto 34 auditorija sutalpino studentus, ėjusius įi susitikimą rašytoju Mykolu Slucklu. Svečias neseniai grį žo Iš kelionės po JAV. to dėl susirinkusiems turėjo apie ką papasakoti. Rašytojas Mvknlas Sluckls plačiai pasakojo apie Amerikos didmiesčių gyvenimą. Įspūdingai svečias kalbėjo apie Amerikos lietu vių gyvenimą. Jis irgi ne pavydėtinas. Ne visi iš eiviai patenkinti palikę sa vo gimtinę, ne visus dole rio šalis sutiko išskėstomis rankomis. Šiltais žodžiais Mykolas Sluckia papasako jo apie pažangių Amerikos lietuvių rašytojų Rojaus Mizaros, Bimbos ir kitų gyvenimą, jų kovą už lie tuvišką žodį Amerikoje ir kt. Ilgai dar tą vakarą fi lologijoje lietuvių ir ang ių kalbomis skambėjo pa žangių Amerikos kompozi torių dainos, progresyvių poetų eilėraščiai. Juos a t liko anglų kalbos ir lite ratūros specialybės stu dentai.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
N r. 9(388)
Kaina 2 kp.
1961 m. kovo 25 d.
asanMesaKaDR
Komjaunuolio pareiga
Aplink Tave, Jaunasis drau- kur veržiasi, kupini siekių, 'gc, kunkuliuoja, verda mūsų puikių, sparnuotų vilčių. Ta puikus kūrybinis gyvenimas. čiau atidžiau įsižiūrėjus, pa Milijonai žmonių Įvairiausiuo matysi, kad vieni moksle pir viduryje plau se darbo baruose, visuose ne mauja. kiti aprėpiamos tarybinės Tėvynės kioja. tretieji — įklimpę dve kampeliuose dirba, pluša, kad jetų baloje, gyvena įsiskolini greičiau ateitų komunistinio mais. Arba už mokslo švento ; rytojaus diena. O tarp tų vės pasidairyk. Ir vėl sutiksi bendro milijonų pirmieji iš pirmųjų savo bendro vargo, mūsų liaudies šaunūs sūnūs ir juoko, darbo ir studijų drau dukros komunistai ir kom gus. O kaip jie ten laikosi? Jaunuoliai. Nebodami sunku Ir yėl pamatysi, jog didesnio mų ir nepriteklių, jie eina ji dalis studentų brangina sa ten. kur labiausiai reikalingas vo Universitetą, garbingai ne I revoliucinis užmojis, revolluci- šioja studento kepuraitę ir Į nė ugnelė, deganti komunisti- komjaunuolio ženklelį. O tar [ nė širdis. Tai apie juos dar pe jų, žiūrėk, ima ir pasipai nioja „slunkius", ir dar koks Vi. Majakovskis dainavo: M. SUKACKAS pasaulio stileiva. Duonos suvalgys už ..Komunizmas jaunystė du, dar pyrago pareikalaus, bet atsidėkoti pamiršta, už Ir ji pastatys tik jauni“, Šiandien ta daina dalnuoja- dirbti irgi nesiruošia. Toks jis ma darbe, tai paties gyveni mūsų dienų miesčionis, pamai žarnoje opos ir vėžio atve mo džiugi daina. va ir veltėdis. Sakyk,darbštus jais“. Pranešimai sukėlė su O kaip gi mūsų Universite ir pareigingas komjaunuoli sidomėjimą tiek šeimininkų te? ir čia verda naujas, pui ką tu padarei, kad nebūtų velt profesūros, tiek ir studentų kus tarybinis gyvenimas. Pa ėdžių? tarpe. Yra puikių žmonių. Jų dauapsidairyk ir narna Sekančią dieną gardiniečiai sižiūrėk, giati, negu duongraužių, velttysi didžiulę armiją savo bend aprodė savo miestą, aplankė ėdži ” . Bet ar visi stengiasi ro darbo, bendro mokslo drau me turtingą istorinį muzie J gų. Visi Jie jauni, visi kaž- pasimokyti iš pirmūno? Ar vi jų. zoologijos sodą. Pakvietėme draugus gar diniečius atvykti Į mūsų fa MUMS DĖKOJA kultetą ir susitarėme palai kyti tamprius ryšius: keistis Daugiau kaip tris savaites išbuvau Universitete. Rin moksliniais studentų dar medžiagą moksliniam darbui. Ir labai didelę para bais, pastoviai dalyvauti vie kau mą jaučiau iš vjso bibliotekos kolektyvo. ni kitų ruošiamose mokslinė Todėl dabar, jau grįžęs į namus, per Universiteto se konferencijose. bendra taip darbiauti komjaunimo bei kul laikraštį noriu padėkoti bibliotekos darbuotojams, nuoširdžiai ir kantriai padėj tįsiems- mano darbe. tūrinėje veikloje. J. RAFES V. TRIPONIS Medicinos mokslų kandidatas Dnlcpropetrovskas MMF V k. studentas
ledicinos fakulteto SMD I draugiški ryšiai su Bal tijos TSR studentais mė mingai vystoma . „atomin.ą lis. Į mokslinę mūsų preparatų gamyba. Biologijos llteto konferenciją daž- katedroje baigiama organizuo I.dvyksta svečiai iš Mlns- ti Įdomi ekspozicija „Žmo |r Vitebsko. Praeitų me- gaus kilmė“, numatoma Įreng ludeni 25 Medicinos fa ti zoologijos muziejų. Gyvą kto studentai dalyvavo mūsų susidomėjimą r Pabaltijo tarybinių res- gerai įrengta operacinėsukėlė likų ir Baltarusijos TSR boksas mažiems eksperimen Imtų medikų mokslinėje tiniams gyvuliams operuoti. [erencljoje ’ Minske. Čia Dviejų -chirurginių būrelių [įdėjo mūsų draugystė su susirinkime buvo perskaityti Kiniečiais. du moksliniai pranešimai: Lsenlai 24 chirurgijos, IV k. studentų M. Gerdaity[erijos-ginekologijos, nor tės ir J. Vaičiaus „Kai kurie iosios anatomijos moksli- duomenys apie skrandžio Ibūrelių nariai, vadovaują- vaskuliarizaciją“ bei V k stu Iprof. P. Norkūno, doc. dento A. Cekuollo ir IV k. Iro, dėst. J. Serapino, ap studentės Z. Griciukaitės ie prieš tris metus įsteigtą „Vaskullarizacijos pakitimai Įicinos institutą Gardine, skrandyje ir dvylikapirštėje hbar mūsų kelionės tiks- - 'IIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII Įbuvo sustiprinti abiejų [tųjų mokyklų studentų = Studentai lituanistai, bai- niai tik 10 proc.). rodo, dėstytojų mokslinį bend- = gę Universitetą, įsilies į kad didėlė dalis praktikan Irbiavimą, pasidalinti kom- i daugiatūkstantinę respubli- čių pedagoginiam darbui limo bei studentų profsą- | kos mokytojų šeimą, dirbs ruošiasi rimtai. [inės organizacijos veik = labai atsakingą jaunosios Kas sąlygoja pamokos [patirtimi. = kartos mokymo ir auklėji pasisekimą? Visų pirma, ge Bes Tekstilininkų rūmais = mo darbą. Šešių savaičių ras dėstomojo dalyko paži [ sutiko gausus Gardino = pedagoginė praktika, vyk nimas, antra —- rūpestingai |icinos instituto studentų si doma ketvirtame kurse, ne apgalvotas, išsamus pamo [s. Jau, žengę pirmuosius = tik padeda studentams susi- kos planas ir trečia —- su |snius, Baltarusijos žemė- = daryti pirmuosius būsimo gebėjimas, dirbant su kla [pasljutome atsidūrę pas = pedagoginio darbo įgū- se, laiku realizuoti visus [irdžius draugus. = džius, bet ir parodo, kiek |u susidomėjimu apžiūrė- = tvirtos ir gilios yra jų da[ jauną Medicinos institu- = lykinės žinios, koks meto kuris jau dabar turi 750 | dinis pasiruošimas. į ku Įentų. Kiekvienoje kated- | riuos specialybės klausimus | mus sutikdavo katedros [jas, kuris pasakodavo = dar reikėtų atkreipti dėme ppą katedros istoriją, ap = sį per likusį laiką iki vals [davo laboratorijas ir dar- = tybinių egzaminų. Studenčių grupė, atlie [kablnetus, supažindindavo | [jose dirbamo mokslinto = kanti praktiką Kauno mo po apimtimi. Gerą— Įspūdį = kykloje-internate, jau baigė numatytus pamokos moky ko normaliosios anatomi- = pirmą!| užsiėmimų ciklą [katedra, kur palyginti per i įskaitines pamokas. Visos mo. auklėjimo ir lavinimo uždavinius. ppą laiką suorganizuotas = pamokos Įskaitytos. Atlik Pankankamą dėstomojo togas anatomijos rnuzie- = tų pamokų Įvertinimas (Ii Į pasak šeimininkų, kiek i procentas pamokų įvertinta dalyko žinių kiekį jau tu iais metais gausiai turtė- = „labai gerai“, o patenkina- ri daugelis studenčių, o to-_ ntis. Šioje katedroje --sėk . ........ i...... ...................................................................... .
PAS BALTARUSIUS
i„
tū :ai ml U
>n|
p* ,ij< Ti
ai
st
,11
i
m
kių atvejų, kur, mokant ki tus, iškiltų aikštėn paties „mokytojo“ nepakankamai tvirtas dalyko mokėjimas, tebuvo vienas kitas. Pa vyzdžiui, Juodvalkytė, aiš kindama ^Salomėjos Nėries kūrvbą dešimtoje klasėje, eilėraštį „Dvidešimt sū" „perkėlė" iš rinkinio „Die medžių žydėsiu“ Į rinkini .Per lūžtanti ledą“, o pa
įsisavintų naujas žinias ir sugebėtų jas taikyti prakti koje? Kaip valdyti 45 mi nutes trisdešimt judrių mo kinukų, neleidžiant jiems nukrypti nuo pagrindiniu pamokos uždavinių, sykiu skatinant jų aktyvumą, sa varankišką mąstymą, ža dinant jų Interesus ir nau jų žinių troškimą? Uždavi nys tikrai didelis ir jau-
PIRMIEJI ŽINGSNIAI ZENG TI
.’ kk
x.y.
JpSr MII »
<
įSjįr
W
J
■ ■
•'
C .
F f
*
IR;"
>
........f
fa/ /į T >1.
'v S!'
<ardino medicinos
instituto normaliosios
anatomijos muziejuje. R. GINEIČIO nuotr.
šakodama „Laumės dova nų“ turinį, iškėlė ir tokių epizodu, kurių poetės Kari nyje visai nėra. Bulvytė, aiškindama sudurtinį tarini ir nagrinėdama sakinį „Ji buvo geriausia mokinė kla sėje“, ne iš karto suvokė, kad vardinė tarinio dalis yra ne ..geriausia", o „mo kinė“. Mokytojas lituanistas, bet kurią kalbos ar litera tūros pamoką dėstydamas, turi rūpintis mokinių kai bos kultūra, taisyklinga Ii teratūrinės kalbos tartimi. Kad šios pastangos būtų vaisingos, visų pirma rei kia pačiam mokytojui žo džius taisyklingai kirčiuo ti. Gana daug kirčio vietos ir priegaidės klaidų, nepa stebėtų mokinių kalboje ir kas blogiausia — pada rytų pačių praktikančių kalboje, yra vienas pagrin dinių dar nepakankamo da lykinio pasiruošimo trūku mų. Be dalykinio pasiruoši mo, labai svarbi sėkmingo mokymo-auklėjimo darbo sąlyga yra mokytojo meto dinis pasiruošimas. Kaip perteikti dėstomą medžiagą taip, kad mokiniai tvirtai
nam. neprityrusiam mokyto jui sunkus, bet praktika parodė — • įmanomas! Tik reikia pažinti klasę, gerai apsvarstyti visas galimas mokymo priemones ir mo kėti iš jų pasirinkti pačias geriausias. Pavyzdžiui. Endriuškaitės pirmoji lite ratūros pamoka (Salomėjos Nėries pirmųjų tarybinių metų kūryba) tikslo nepa siekė. Tiesa, praktikantė šioje pamokoje pasirodė kaip gerai žinanti dėstomą jį dalyką mokytoja, tačiau idėl jos labai greito kalbė jimo mokiniai nei gerai su prasti, nei ką užrašuose pa sižymėti nesuspėjo, be to. ir žinių įtvirtinimui laiko nebeliko. Bet už tai kitos jau „prityrusios“ Endriuškaitės literatūros pamokos (Žemaitės stilius ir kalba. „Ir pražuvo kaip sapnas" veikėjų paveikslai) tiek da lykiniu, tiek ir metodiniu atžvilgiu buvo nepriekaiš tingos. Ypač teigiama, kad Endriuškaitė literatūros pa mokose apibendrinimus ir išvadas padaryti skatina pačius mokinius. be Gerai suplanuotos, žymesnių metodinių trūku mų praėjo^ ir Žilinskaitės
•
sl rikiuojasi į mūsų dienų šviesius švyturius — pirmu nūs? Ar šia tema pasikalbama akademinėse grupėse? Labai mažai, labai retai. . . Kiekvienas komjaunuolis privalo, visų pirma, paklausti save:...Ką tu davei komjauni mul? Ką tu darai, kad pri lygtum dlcįvyriams?“ Paklaus ti savęs ir to paties paklausti savo draugų. O paklausti būti na. Kaip paklausti — reikia paieškoti. Galima panaudoti įvairias pokalbio formas. Pa vyzdžiui galėtų būti, kad ir tokia neseniai Universitete pravesta priemonė, kaip su ruoštas pirmūnų susitikimo su nepažangials studentais vaka ras. Paieškojus galima būtų atrasti dar daugiau naujų ir įvairių priemonių. Komjaunuolis privalo aiš kiai žinoti, ko Jis nori iš sa vęs, suprasti, ko jisai siekia, ką duos savo brangiai liau džlai. Mūsų Universiteto stu dentas komjaunuolis turi įsi sąmoninti, kad jis išeis į gy venimą. ir gyvenimas parei kalaus iš Jo labai daug. O ar pasiruošęs tam gyvenimui, jau nasis draugas? Ypač tai turi apmąstyti, pergalvoti būsimie ji mokytojai ir dar Universite re, kol dar yra laiko, pasiruoš ti šiai svarbiai jaunų žmogaus daigų ugdymo profesijai. Va dinasi, reikia daug dirbti, uo liai studijuoti, gerai mokytis ir suprasti, kam ir dėl ko mokaisi. Tokia komjaunuolio poreiga. s
(Lazdynų Pelėdos kūrybos apžvalga, Salomėjos Nėrieš poezijos idėjiškumas), Skurkaitės (Rašinėlis pagal pa veiksi^, Stanevičiaus gyve nimo ir literatūrinės veik los bruožai), Llučvaitytės (Grynasis tarinys. Grąžina mo rašinėlio klaidų aiškini mas) ir kai kurių kitų pa mokos. Liučvaltytė, anot pačių praktikančių, jaučia laiką pamokoje. Ji visada suspėja ir mokinių žinias patikrinti, ir naują dalyką išaiškinti bei įtvirtinti, ir namų darbus paskirti. Daugeliu atvejų prakti kančių pastangos sieti mo kymą su auklėjimu buvo vaisingos. Pavyzdžiui, Ži linskaitė, dėstydama temą „Kelionė į Sidlavą“, įtiki namai demaskavo religinių prietarų žalą, jų bepras miškumą, dvasininkijos reakcinę veiklą, o pamoko je „Salomėjos Nėries poe zijos idėjiškumas" vaizdžiai atskleidė pogrindinės Lie tuvos Komunistų partijos, su kuria poetė palaikė ry sius, teigiamą poveikį jos kūrybiniam brendimui Endriuškaitė, aiškindama L. Pelėdos „Ir pražuvo kaip sapnas“ veikėjų pa veikslus, teisingai pasmer kė krikščioniškosios mora lės, kurios pozicijų autorė laikėsi, reakcinį pobūdį. Grigaitytė. mokydama V klasės mokinius S. Nėries eilėraščio „Leninas nemirš ta“, susiejo nagrinėjamą medžiagą su mūsų dienų įvykiais, su kolonializmo likvidavimu visame pašau lyje, su didvyriška Kongo patriotų kova dėl laisvės ir nepriklausomybės. Žinoma, pirmieji pedago ginio darbo žingsniai nėra lengvi. Kartais ir labai dė kingos mokinių auklėjimo progos lieka neišnaudotos, bet pati kryptis, kurią jau dabar besimosios mokytojos nusibrėžė, yra teisinga. Dėst. J. Balkevičius
......................................
e
itaį
Salių
:
.iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiimimiiiiimiiiiiiiiiiptrfuiiiiTrmiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiim"
’ v-