SVEIKINAME MUSŲ TĖVELIUS, ATVYKUSIUS Į UNIVERSITETĄ GRAŽI TRADICIJA
iiiiiiiinnnHiiiiiiiiiiiiniHiiiiniiiiiiiininiiiiniinHininiiiuiiiiiniiiiniiniiiiiiiiiiiiinniiiiniiiiii!ninniniiiiiinHn'"intiiniiniiiinniiiiiiiniiiiiiiiiiiiinifi!iiinniinn!ii!ii!iiiiHiiimniiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiinHiiitiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
ifiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiniiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiim
Visų saliu proletarai, vienykitės!
Turininga mūsų universiteto istorija. Ir nenuostabu. Juk jam jau 385 metai. Per tuos beveik 400 metų universitetas daug matė, daug pergyveno, jame lankėsi daug įvairiausių svečių. Bet nepavyko rasti ži nių, kad anksčiau universiteto vadovybė, profesoriai, visuo meninės organizacijos būtų su rengusios didesnį susitikimą su studentų tėvais. Toks susltimas pirmą kartą įvyko tik *■1963 m. Tai buvo nuoširdus ir naudingas dėstytojų pokal bis su studentų tėvais. Tėvai geriau susipažino su savo val kų darbo ir gyvenimo sąlygo mis universitete. Siame pasita rime buvo nutarta užsimezgu sius dėstytojų ir visuomeninių organizacijų ryšius su tėvais toliau stiprinti. Taip komjau nimo organizacijos iniciatyva gimė universitete nauja graži tradicija. Kovo 21—22 dienomis uni versitete Įvyks antrasis toks susitikimas. Ir šį kartą turime daug gero, o taip pat ir riemalonaus tėvams papasakoti. Tik riausiai, naudingų patarimų iš girsime ir iš jų. Be abejo, tai bus nuoširdus pokalbis. Tą nuoširdumą sąlygoja bendri siekiai: tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų visuomenės pa garbos vertais žmonėmis: universiteta4^siekia juos padaryti komunizmo kūrėjo vardo ver tais aukštos kvalifikacijos spe cialistais. Aukštos kvalifikacijos spe cialistų rengimui tarybinė liau dis negaili lėšų. Pavyzdžiui, *vien mūsų universiteto reika lams 1964 m. skirta 4,5 mln. rublių. Studentų stipendijoms bus išmokėta 1,2 mln. rublių. Universiteto studentams su darytos geros sąlygos moky tis. Su jais dirba geriausios respublikos mokslo jėgos, pa
B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams
skaitąs skaito žymūs profeso riai, kaip J. Kubilius, Z. Že maitis, P. Slavėnas, K. Dauk šas, M. Marcinkevičius, S. Jan kauskas, D. Budrys, P. Norkū nas ir kiti. Todėl mes teisėtai iš stu dentų reikalaujame darbštu mo, pareigingumo, pažangu mo. Didžioji jų dalis tuos rei kalavimus visiškai patenkina: jie puikiai mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gy venime. Tik gerus, šiltus žo džius girdime apie' filologą P. Bražėną, Gamtos fakulteto studentę J. Steinbergaitę, teisininkus V. Juškį, Z. Bankauską, Fizikos ir matematikos fakulteto studentę T. Nadalinskają, ekonomistę D. Vrubliauskaitę, mediką J. Sadaus ką ir daugelį kitų. Šiais stu dentais tėvai gali pagrįstai didžiuotis. Ir kiti mūsų studentai geri, šaunūs, energingi. Jie gyvena pagal komunizmo kūrėjo mo ralinio kodekso principus ir, baigta aukštąjį mokslą, neap vils nei tėvų, nei universiteto, nei liaudies. Tačiau tuo pa čiu turime pripažinti, kad da liai auklėtinių būdingi ir, nei giami bruožai, kurie kelia mums didelį nerimą ir dėl kurių norime atvirai pasitarti su tėvais. Pirmoji studento pareiga yra gerai mokytis, ir jis turi visas sąlygas tą pareigą at likti. Vis dėlto kai kurie to nesupranta. Tai rodo ir pasku tinės egzaminų sesijos rezulta tai. Net 360 studentų sesiįos metu gavo nepatenkinamus pa žymius. 3 studentus dėl nepa žangumo teko pašalinti iš uni versiteto. Tokie vyresniųjų
kursų studentai, kaip J. Če ponis, K. Kumpa, R. Mickevi čius, G. Kirvelavičius, C. Semiota, palikti antrus metus kurso kartoti. Klystume, jei galvotume, kad egzaminai ne išlaikyti dėl gabumų stokos, dėl ligų, dėl kokių nors nelai mių. Tokių atsitikimų gali bū ti keliolika; dažniausiai tai dykinėjimo rezultatas. Tėvai, gerai žiną, kas yra darbas ir uždarbis, gali savo klystan tiems vaikams daug ką šia te ma pasakyti. Gėda, bet faktas, kad stu VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO dentų tarpe dar pasitaiko va PROFSĄJUNGOS. PARTINIO IR KOMJAUNIMO ORGANAS. ORGANIZACIJŲ ORG gysčių, girtuokliavimo, chuli EINA NUO 1950 M. 1964 m. kovo 19 d. KAINA 2 K. ganizmo, nemandagumo ir ki Nr. 8 (417) tų nemalonių reiškinių, kad „nusilesusį“ studentą (taip bu vo su filologu L. Jacinevlčiumi), milicija gabena į blai vyklą. Už chuliganizmą, amo ralų elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, teko pašalinti iš universiteto C. Markevičių, A. Bučinską, B. Vilimaitę. Nors amoralus elgesys bū dingas nedaugeliui studentų, tačiau tai kelia mums didelį nerimą. Mes nesivadovaujame ir negalime vadovautis liau dies patarle: „Nėra namų be dūmų“. Tai pasenusi patarlė. Mes siekiame ir pasieksime, kad mūsų namuose neliktų dū mų, kad Vilniaus Valstybinia 169. 1919 m ko ko 13 d — Liaudies Komisarų Tarybas dekretas me V. Kapsuko vardo univer dėl ViLmsms urtbrersibdo atlduryma sitete — šioje mokslo šven tovėje — mokytųsi tik tau rios, tyros sielos žmonės, ku Lietuve-- ir Baltarusijos Liaudies* Komisarų Taryba, turėdama tik$~. rie, išėję į gyvenimą, gerbtų te sukurti salyje kūrybinės minties židinį apie kurį galėtų susitelkti: ir mylėtų savo tėvus, mylėtų socialistinę Tėvynę, pasiauko mokslinės jėgos, sugebančius savo žiniomis Ir patyrimu padėti phtte jamai dirbtų liaudies, komu siems^ darbo žmc-niu stouksmams pertvarkyti vteuomenmj gyvenimu nizmo kūrimo labui. Mes įsiti kinę, kad čia daug mums gali kūrybinį Komunumo idealg principai, nutaria: padėti studentų tėvai. 1. Carinės reakcijos uždWyte Vilniau^ sienose įkurti Sveikiname tėvelius, atvy Darbo Universitete* kusius į pasitarimą senaja'me universitete! ?. Urtele nematom# ir visiems prieinamą mokuns,
Kovo 13 d. sukako 45 metai nuo universiteto atkūrimo.
Spausdiname Dekretą, pasirašytą V. MICKEVIČIAUS - KAPSUKO
V. Mickevičiaus-Kapsuko sūnus Baigęs Maskvos valsty binį Lomonosovo vardo universitetą, VINCAS MICKEVIČIUS buvo pa skirtas į Vilniaus valsty binį universitetą Fizikos ir matematikos fakulteto dėstytoju. Čia ir prasidėjo jo mokslinė — pedagoginė veikla. Jau pirmosios V. Mickevičiaus skaitomos paskaitos pasižymėjo turi nio logiškumu, lakoniškai ir nuosekliai išdėstoma meiUžlaga. Moksliniam darbui Vin cas Mickevičius pasirin ko kieto kūno fiziką. Sia
me jauname moksle egzistuoja dėsniai, ku rie iš pirmo žvilgsnio at rodytų galutinai ištirti. Tokia rodėsi ir kristalo gardelės svyravimo teorija, sukurta Borno ir Chuango. Plačios erudicijos ir moks linės drąsos prireikė, kad šią teoriją sukritikuotum. Disertantas, panaudodamas naujuosius matematikos ir kvantinės mechanikos meto dus, sukūrė ir pateikė gy nimui naują kristalo garde lės svyravimo teoriją. Disertacija ir didelis mokslinių straipsnių skai čius, spausdintas respubli
kiniuose ir sąjunginiuose moksliniuose žurnaluose, sukėlė didelį susidomėjimą kaip pas mus, taip ir užsie nyje mokslininkų tarpe. Dabartiniu metu docen tas Vincas Mickevičius ir toliau kūrybingai tęsia sa vo mokslinį — pedagoginį darbą. Ig. GAŠKA Radiofizikos katedros vyr. dėstytojas J. Girdvainio nuotr. Doc. V. Mickevičius ei linio eksperimento metu prie bangolaidinės linijos.
ciėjtymu $.inemą — dalykinę ir semmring, vietos 3. Univetoitetas susideda D tryų pagrindinių skvnų- bendroje mokslmte ir specialaus lavinimą Pirmojo skyriaus ažddvmvs — pade/ įvystyti pla-Dme vąrbo žmonių mme .vieningą pudetorinę'p/sautoAl .. -lūs wuiku visus mokslinius tyrimus Trečiasis skvriusjruušte redcdmgo ūsų gyvenimu ir tesuumemnio ūkiu barus. -
Liaudies Komisarų
Musų norai bendri Brangus tėveliai! Labai džiuqu, kad mes vėl susitinkam. Susitinkam pavasarį. Gamta atqimsta naujam derliui, nusimesdama žiemos rūbą. Kol ūkietis neužilgo išeis į laukus ir bers į išpuren tą žemę grūdus. Po to prasidės rūpinimasis der liumi, jo likimu. Ir taip kas metai: sėkla, naujas derlius, džiaugsmas. Ir negali būti didesnio džiaugsmo, didesnės laimės žemdirbiui, kaip laimė, kurią jis patiria matydamas gražius savo darbo rezultatus, pils tydamas iš saujos j saują naujo derliaus grūdus. Tą žemdirbio kūrėjo džiauqsmą pajuntame mes visada — ten, kur kuriama. Bet qal nėra didesnio džiaugsmo mum$ vi siems ir ypač Jums, tėveliai, kaip matyti laimin gą ir reikalingą kitam, dorą ir sąžiningą“savo vaiką. Ir Jau iš to, kaip elqiasi, kaip dirba, mokosi universitete mūsų studentai mes matome, kokiu keliu išeis į gyvenimą būsimasis specialistas — mokytojas, ekonomistas, teisininkas, medikas ar inžinierius. Kaip tik ir svarbu nuolatos kalbėti apie studentų elgesj. jų mokymąsi. Ir kalbėti drauge — komjaunimo organizacijai ir tėvams. Faktiškai beveik visi komjaunuoliško amžiaus studentai universitete yra komjaunuoliai. Iš 3769 studentų mūsų komjaunimo orųanizacijoje yra 3304 komjaunuoliai. Tokiu būdu, komjaunimo or ganizacija iš esmės rūpinasi visų studentų auk lėjimu, jų mokymusi. Bet ne tik nuo mūsų pri klauso darbo sėkmė. Į universitetą ateina jau nuoliai, išauklėti šeimos ir vidurinės mokyklos, čia jų auklėjimo problemomis domisi iš vienos pusės komjaunimo organizacija ir šeima — iš antros. Tik sutartinės bendros mūsų pastangos gali duoti gerų rezultatų. Mūsų komjaunimo orga nizacija turi kuo dižiuotis. Joje išaugo mūsų ra šytojai Justinas Marcinkevičius, Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, joje augo ir žinomi respubli
koje ir už jos ribų mokslininkai, jų tarpe ir mū sų universiteto Rektorius drq. J. Kubilius. Mes galėtume daug daug gero pasakyti apie gerai besimokančius studentus, aktyvius visuo menininkus Bražėną ir Zagorskytę (IFF), Satkovskį ir Nadolinskaja (FMF), mediką Sadauską, ekonomistę Kriaučiūnaitę, teisininkę Keturakytę ir dauqelį kitų. Daug gerų žodžių mes galime pasakyti apie mūsų komjaunimo organizacijos iniciatyva įkur ta vakarinę aštuonmetę mokyklą, kurioje vlsuomeniniais pagrindais, negailėdami savo laisvalai kio, dirba mokytojais 60 studentų komjaunuolių,1 Čia mes sutiksime ir filologę Murnikovą, chemi ką Ivaškevič, fiziką Liepą, matematiką Girdvainį ir daugelį kitų. O su kokiu entuziazmu dirba musų komjaunuoliai vasarą darbo ir poilsio sto vyklose! 1500 studentų pernai vasarą dirbo respublikos kolūkiuose — statė mechanines dirbtu ves Ir kitokius ūkinius pastatus. Kiek daug triūso ir darbo turi mūsų šaunieji saviveiklininkai, išgarsinę mūsų universiteto var dą ne tik respublikoje, bei visoje Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Jiems plojo Vengrijos ir Lenkijos, Vokietijos ir Čekoslovakijos žiūrovai. Bet mes turime ir skaudulių. Pasitaiko tingi, nių ir baltarankių, nenorinčių mokytis, nenorin čių tinkamai elgtis. Tokie tik šaukia „Duokit mums stipendiją, duokit mums bendrabutį, vis „duokit“, patys nieko nenori daryti, nieko neno ri kitiems duoti. Norėtųsi, kad mūsų ryšiai nenutrūktų per vi sus mokslo metus. Čia daug mums padėtų Jūsų laiškai, pokalbiai su fakultetų dekanais ir komjaunimo sekretoriais Mes siekiame, bendro tikslo, todėl ir kovokime nenuolaidžiaudami ir principingai už jį. Just. KAROSAS VVU Komjaunimo K-to sekretorius