VISŲ ŠALTŲ PROLETARAI, VIENYKITESi
Profesoriui J. Žiugždai - 75 metai = =
^===7^^,^ Y
70 o
o?
TUMNTAS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7 (630)
1968 M. KOVO MĖN. 6 D. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
Iniciatyva ir politinis sąmoningumas
JUBILIEJAUS DIENĄ — KOVO PIRMĄJĄ — PROFESORIŲ JUOZĄ ŽIUGŽDĄ RADOME DARBO KABINETE J GIRDVAINIO nuotr. Sunku aprėpti gerbiamojo jubiliato Lietuvos TSR MA akademiko istorijos mokslų daktaro protesoriaus Juozo Žiugždos ilgo kūrybinio gy venimo kelią. J. Žiugžda ne tik plačiai žinomas mokslinin kas, pedagogas, visuomeninis veikėjas, bet ir valstybės veikėjas. Visuomeninėje-politinėje ir valstybinėje veiklo je J. Žiugžda visuomet kovo ja už progresą, prieš bet ko kią reakciją, visų pirma, prieš klerikalizmą Lietuvoje, visuo met buvo su pažangiaisiais visuomenės atstovais. Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos, darbo žmo nių kovos už Tarybų valdžią poveikyje J. Žiugžda įsijun gia j Tarybų valdžios kūrybi nį darbą. Karo audrų nu blokštas j Rusijos gilumą, jis dirba Šiaurės Kaukazo ta rybiniuose organuose, o grį žęs j Lietuvą — Lietuvos TSR Švietimo Liaudies Komisaria te. Fašistinės diktatūros me lais J. Žiugžda aktyviai dir bo pažangioje Lietuvos moky tojų profsąjungoje, palaikė ryšius su komunistiniu judėji mu, materialiai rėmė Lietuvos KP spaudą ir politinius kali nius. Nuo 1940 metų jis buvo Lietuvos TSR Švietimo Liau dies Komisaro pavaduotoju, o vėliau ne vienerius metus va dovavo komisariato darbui. Ilgus melus J. Žiugžda buvo Lietuvos TSR Mokslų akade mijos viceprezidentu, da bar — Istorijos instituto di rektorius. 1911 melais, baigęs Veive rių mokytojų seminariją, J. Žiugžda pradėjo sunkią ir atsakingą jaunimo auklėto
jo — pedagogo veiklą kaimo mokykloje. Pradėtąjį darbą nutraukė kaizerinės Vokieti jos okupacija. Tačiau J. Žiugžda ir toliau atkak liai siekė užsibrėžtojo tikslo. Maskvos universitete jis stu dijavo rusų kalbą ir literatū rą, domėjosi istorija. 1929 m. J. Žiugžda baigia Kauno universitetą. Universi teto diplome įrašyta, kad J. Žiugžda, „labai gerai išlai kęs visus egzaminus ir labai gerai parašęs diplominį darbą „Žemaitės kūryba ", yra įgi jęs visas aukštąjį mokslą bai gusio teises“. Nuslopinus Tarybų valdžią Lietuvoje, J. Žiugždai kurį laiką nepavyko rasti darbo mokykloje ir jis vertėsi įvai riais atsitiktiniais darbais. Ir tik 1920 metais jis tapo Mari jampolės realinės gimnazijos, kurią įkūrė pažangiosios inte ligentijos grupė, mokytoju. Toje gimnazijoje vyravo pa žangi mintis. Neatsitiktinai reakcija per spaudą ir kitais keliais užsipuldinė/o Mari jampolės gimnazijos dėstyto jus už „bolševikinės minties“ skleidimą, trukdė jos auklėti niams stoti į aukštąją mokyk lą. Pagaliau 1925 metais krikdemų vyriausybė ją uždarė. Studijuodamas Uni versitete ir baigęs studijas, J. Žiugžda tęsė pedagogo dar bą iki pat fašistines diktatū ros nuvertimo ir Tarybų val džios Lietuvoje atkūrimo. Kartu su Tarybų valdžios atkūrimu J. Žiugždos biogra fijoje prasideda naujas ir tu riningas gyvenimo etapas — glaudūs ir pastovūs ryšiai su mūsų Universitetu. Jau 1940
Vasario 21 d. įvyko Univer siteto Mokslinės tarybos ir Partijos komiteto išplėstinis posėdis, skirtas politiniam studentų auklėjimui Vilniaus universitete apsvarstyti. — LKP CK biuras 1967 m. gruodžio mėn. svarstė politinį studentų auklėjimą mūsų Uni versitete Mūsų pasitarimo uždavi nys — numatyti konkrečias priemones šiam darbui page rinti, — pradėjo savo prane šimą Universiteto Partijos ko miteto sekretorius V. Nekra šas. Pranešėjas išanalizavo po litinio studentų auklėjimo trū kumus, jų priežastis, pageri nimo rezervus ir kelius, pa liesdamas katedrų, visų dės tytojų, SMD, Internacionalinio klubo, komjaunimo, LDAALR, Sporto bei Estetinio lavinimo katedrų vietą ir vaidmenį šiame svarbiame darbe. Po pranešimo kilusios karš tos diskusijos papildė ir pra plėtė įdomaus ir glausto pra nešimo svarbiausias mintis, tuo pačiu iškeldamos ir nau jų, vertų dėmesio, aspektų.
metais jis tampa Universite Kalbėjusieji pažymėjo, kad to docentu, o vėliau ir profe soriumi. Jis skaito Lietuvos šiuolaikinė studentija, kaip ir TSR istorijos paskaitas, va visas mūsų gyvenimas, yra dovauja studentų moksliniams pasikeitusi, jos negalima ma kurie darbams, padeda kelti kvali tuoti tais kriterijais, fikaciją jauniems dėstyto buvo aktualūs anksčiau. To jams. Profesorius vadovauja dėl, kad jaunimo auklėjimas TSRS istorijos, vėliau Lietu būtų sėkmingas, reikia nuolat vos TSR istorijos katedroms. jį pažinti, gilintis į jo intere J. Žiugžda yra ne lik pla sus. Šiuo atžvilgiu daug gali čiai žinomas istorikas ir peda padėti sociologiniai tyrimai, gogas. Kruopštus ir ilgametis kurių reikšmę pabrėžė Moks komunizmo katedros darbas, nepaliaujamas žinių linio siekimas labai praturtino jo dėstytojas S. Venskevičius, mokslinį akiratį. Sunku būtų Teisės fakulteto docentas A. išvardinti visas J. Žiugždos Bulota ir kt. Tokių tyrimų ir žmonių pažinimo pagrindu or mokslinių darbų pozicijas. Jų ganizuotas ideologinis darbas galima būtų priskaičiuoti įgytų didesnį konkretumą ir daugelį dešimčių. Daug pa pašalintų tam tikros studentų stangų ir energijos yra įdė dalies skepticizmą mūsų kom jęs prof. J. Žiugžda paruo jaunimo veiklos atžvilgiu ir šiant ir išleidžiant akademinį, tam tikrą studentų atbukimą kapitalinį „Lietuvos TSR is mūsų renginiams. torijos" daugiatomį kursą. Čia nebuvo kalbama apie „Šiuolaikinis studentas sten J. Žiugždos nuopelnus litua giasi kritiškai prie visko pri nistikai, bet, tur būt, mažai eiti, pats suprasti ir įvertin atsiras Lietuvoje išsilavinusių ti, vadovautis savo galva" (S. žmonių, kurie nežinotų, kad Venskevičius). „Studentai ne iš jubiliato parašytos grama mėgsta per didelės globos, jais tikos mokėsi ne viena jauni reikia daugiau pasitikėti, nes jie — suaugę žmonės ir už mo karta. savo veiksmus ir poelgius tu Daug darbo ir energijos ri atsakyti patys" (doc. S. įdėjo prof. J. Žiugžda, ruošda Vansevičius). „Mums, dėsty mas Lietuvos istorikų kadrus. tojams, reikia ne tik mokyti Ne vienas pagarsėjęs mūsų studentus, bet ir patiems iš istorikas yra jo mokinys. jų mokytis, o svarbiausia — Nerasime Lietuvoje nė vie stengtis sudaryti sąlygas, kad no kampelio, kur nedirbtų studentai patys kuo daugiau gerbiamo jubiliato mokiniai. galėtų pareikšti savo iniciaJie dėkingi prof. J. Žiugždai už žinias ir gerą paruošimą = sudėtingam gyvenimui, už nuoširdumą ir suteiktą visa pusišką pagalbą. Vyr. dėst. A. KAZLAUSKAS Vyr. dėst. J. DOBROVOLSKAS
PARTIJOS GYVENIMAS
tyvą" (doc. H. Polukordas). Su šiomis mintimis sutik damas, prof. J. Kubilius paste bėjo, kad studentų savaran kiškumą reikia dar ir vairuo ti, nukreipti, o ne vien tik skatinti. — Anksčiau mūsuose buvo paplitęs tuščiažodžiavimas, operavimas skambiomis frazė mis, dabar iš šio kraštutinu mo metamės į kitą — bijom išreikšti savo jausmų tėvynei, partijai. Įsigali tylėjimo nuo taika, — kalbėjo doc. R. Mi ronas. — O juk be lozungų, šūkių, himnų (gal ir Universi tetui reikėtų pagalvoti apie savo himną!) masiniame dar be neišsiversi. Ginčydamiesi dėl politinio studentų auklėjimo formų, mes pamirštame šio darbo turinį ir tikslą, todėl mūsų pokalbis pasidaro labai neapi brėžtu, pastebėjo Filosofijos katedros vedėjas doc. E. Meškauskas. O mūsų tikslas — ugdyti studentus sąmonin gais mūsų visuomenės pilie čiais. Siekdami šio tikslo, mes pirmiausia turime gerbti stu dentus, kitaip jokios priemo nės nepadės. Taip pat, vaiz duodami socializmą kaip an gelą, o kapitalizmą kaip vel nią, mes darome tik žalą. So cializmas — tai objektyvios sąlygos, kuriose mes dirbame ir kurios pačios savaime ne
apsaugo mus nuo trūkumų ir klaidų. Susirinkime daug dėmesio buvo skirta dėstytojo etikos klausimams. Auklėti studentiją — reiš kia, visų pirma, rodyti jai ge rą pavyzdį. — Pilnaverčiu dėstytoju laikytinas tas, kuris yra geras mokslininkas, puikus pedago gas ir jautrus jaunimo auklė tojas, — pabrėžė Universite to Rektorius J. Kubilius. — Mes niekad nevertinam dėstytojo darbo tik pagal mokslinį indėlį. Pasitarime kalbą pasakė respublikos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Jis pažymėjo, kad Vilniaus universitetas, turė damas gausų ir talentingą mokslininkų-dėstytojų būrį, turi tapti pavyzdžiu visoms respublikos aukštosioms mo kykloms, kaip reikia auklėti mūsų jaunimą. Dėl to LKP CK ir skiria tokį didelį dė mesį politiniam Universiteto studentų auklėjimui. Susirinkimas patvirtino nu tarimo projektą, kuriame nu matytos konkrečios priemo nės, kaip pagerinti gerų, są moningų specialistų mūsų vi suomenei rengimą. Kūrybiš kas šių priemonių įgyvendi nimas, be abejo, atneš gražius vaisius. Tiktai tam turi būti skiriamos kiekvieno mūsų ko lektyvo nario pastangos. „T. STUDENTO" korespondentas
30000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000000
Su artėjančia Kovo 8-ąja! ooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo
ATEIK Ateik kaip susimąstymas Pro tyrą meldų kuždesį. Aš lauksiu pasimatymo, Dienų jau šitiek uždelsto. Ateiki nepaklydusi, Dienom seniai prabėgusiom, Į tvankų mano ilgesį, Laukimą, širdį ėdantį. Nubrisim kaip kadaise Į rudenio saulėlydį, Pasemsime delnais Vandens varinį žėresį. Nuplausim savo veidus Nuo dulkių papilkėjusius Ir vėl sutiksim skaidrūs Visus visus saulėlydžius.
Galvojau, — gležna tu, trapi tu kaip pienė ir lig nesvarumo kaip pienė lengva. Dengiau nuo atodūsio vakaro mėlyno, plaštakės sparnų virpėjimo; Nuo medžių, mėnulio
ir savo šešėlio prisilietimo. Delnais dviem dengiau kaip žaizdą, kaip sopulį. . . O tu išėjai, pro mano pirštus išslydai kaip rytmečio prieblanda. . .
TU NETIKĖK Tu netikėk, kad išskiria stotys, kad stotys išlydi, kad veržiasi bėgiai kažkur begalybėn. Tegul ir pradunda kas rytą, kas dieną, kas vakarą į tolį žali traukiniai. Bet tu netikėk, kad bėgiai yra nesibaigiantys, kad jie begaliniai. Tie bėgiai kaip paukščiai sugrįžta. Išmokim tik laukti ir netikėt, kad stotys išlydi, kad išskiria stotys. V. LŪŽYS
II k. teisininkas
OOOO<X ^00000000^0^0000000000000$
© AKTYVISTAI ATSILIEPIA Į S. VENSKEVIČIAUS STRAIPSNĮ „POLINKIAI IR PRINCIPAI" « M. GORKIO GIMIMO SUKAKČIAI PAŽY MĖTI ® KURIAI GRUPEI ATITEKS „LAURAI" ® JAUNŲJŲ LITERATŲ POSMAI • „KP" ŠVIE SOJE © SPORTO NAUJIENOS
.^ooooooooooooooo^ooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo^