į šviesią rytdieną* VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKI fĖSI
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina nuo 1950 metų
UZ LAIMĘ
Balsuojame už mokslą, komunizmą fšvfl jaujoje mūsų partijos Prograe ypač pabrėžiama, kad koet)nui istinės visuomenės statybos lta“lotarpiu mokslo taikymas ipa lemiamu galingo visuohės gamybinių jėgų augimo K M•ei ksniu. Budingas šiuolaikinės I >raeclĮminės pažangos bruožas yra gilesnis mokslo įsiveržimas >ą •nkj amybą, kada mokslinis tyris ir eksperimentas tampa orliška paties gamybos procefaze. Savo ruožtu, vaisingo kslo vystymosi laidas yra nedomas jo ryšys su kūrybivisos liaudies darbu, komuinės statybos praktika. uo giliau mokslas įsiskver>nija bus mažiau priklausonuo to, ką ji randa gamtoje į medžiagos paslaptis, tuo avu pavidalu. Mokslo ir techjs pažanga įgalina kuo efekiausiai panaudoti gamtos turir jėgas liaudies interesams, (leisti naujas energijos rūšis <urti naujas medžiagas, įsisati kosminę erdvę ir t. t. Jeiištisinis elektrifikavimas darapginkluoja energetiniu atgiu, o mechanizavimas ir pmatizavimas keičia visas su darbo mašinos dalis, i bines Htvarko gamybą ir darbo po_Jį, t. y. revoliucionizuoja ganybines darbo jėgas, tai chemiayimo būdu keičiamas ir revoI iulionizuojamas taip pat ir dari )o objektas. Labai efektyvių sin3 i u medžiagų sukūrimas, pla us žaliavų bazės išplėtimas,
"i
i -
D. BUDRYS profesorius *
rūšių naujų dirbtinės žaliavos nepaprastai sukūrimas ir t. t. išplės qamybos ribas. visuomenėje Buržuazinėje mokslo vaidmuo gamybos išvysmatime išaugo tik pasirodžius . Buržuazijai šininei technikai, mokslas tapo būtinas pramonei vystyti. Bet kapitalizmo sąlygo mis mokslas atsistojo prieš dar bininkų klasę kaip kapitali jėga, o moksliniai atradimai ne tik nepalengvina darbininko darbo, bet priešingai, sustiprina kapita listinį jo išnaudojimą. Jeigu ka pitalizmo viešpatavimo epochoje gamtos mokslai pramonės vysty mosi poveikių įtakoje pasiekė žymių laimėjimų, tai buržuazi niame visuomenės moksle, be tarpiškai susietame su klasiniais buržuazijos interesas, viešpata vo ir tebeviešpatauja idealizmas, kreivame veidrodyje iškraipan tis visuomenės vystymo dės ningumus. Socializmo sąlygomis mokslas tapo ne tik galingu gamybinių jėgų vystymo veiksniu, bet taip pat ir sąmoningo gamybinių san tykių vystymosi pagrindu. Komunistinė visuomenė, skir tingai nuo visų anksčiau buvu sių socialinių-ekonominių forma cijų. susidaro ne gaivališkai, o
Žmogaus laimė... Kokia plati sąvoka, koks tai didis dalykas. Ir sykiu kai kam sunkiai su vokiamas dalykas. Žmogaus lai mę griauna šaltis, patogumų sto ka, badas.. . Tačiau ir visokiariopai aprūpintas žmogus jaučiasi nelaimingas, jei mato kitų žmo nių nelaimes, žinoma, jei Hia to.. . Arba, jeigu jis negali ge rinti savo gyvenimo, ar kitų gyvenimo. Juo kultūringesnis ir la biau apsišvietęs žmogus, juo jam svarbesni visuomeniniai reikalai ir visuomenės pažanga. Juo žmo gus sąmoningesnis, tuo labiau Jis galvoja apie visų žmonių lai mę ir kovoja dėl jos. Jis pajėgia iškęsti visokius nepriteklius, Jei gu supranta, kad Jo veikla duo da naudos visuomenės labui, su geba aukotis vardan visų. Sa vo gyvybę arba sveikatą, ati duoda visuomenės labui ir Jau čiasi laimingas.
Taigi, laimė — plati sąvoka. Ir suprantama įvairiai, nes žmo gų slegia dar tūkstantmečius tru kusi privataus savinin kiškumo auklėjimo našta ir likęs iš pergyventų santvarkų skirtin gas vertybių supratimas, štai dėl ko vieniems svarbiausių laimės elementu tapo nuosavas namas, „Volga“, nenupelnyti laurai, ma dingi rūbai, kitiems — mylimo žmogaus ištikimybė, sėkmė vi suomeninėje veikloje, darbe, moksle ir t. t. Dėl to žmonės nebesutaria dėl laimės siekimo ke lių ir būdų. Net vengiama api brėžti patį laimės supratimą.
marksistinės-lenininės partijos vadovaujamų liaudies masių są moningos ir kryptingos veiklos dėka. Taigi, komunistinės visuo menės statyba reikalauja giliai apgalvoto ir moksliško vadova vimo. Tokį vadovavimą užtikri na Komunistų partija, mokslinis Žmogaus laimė yra būvis, kai ir politinis komunizmo statybos visa jo veikla, priklausanti nuo štabas, vadovaujanti ir vairuo vidinių Jėgų, polinkių bei suge janti tarybinės liaudies jėga. bėjimų, duoda daugiausia nau Dabartiniu metu, kada kuria dos ne tik individui, bet ir vi ma materialinė-techninė komu suomenei. Tai labai sudėtingas nizmo bazė, ypač kada techni būvis. Jis lengvai pasiekiamas ka vystosi į naują, aukštesnę pa tik protingam ir darbščiam žmokopą, tai ir mokslas dėsniningai gui. virsta betarpiška visuomenės ga mybine jėga. Vadinasi, mokslinė Mums visiems teko didelė lair laimės šalyje ir kūryba vis labiau taps svarbiau mė — gyventi Kurti laimingą gyvenimą sau ir sia žmogaus gamybinės Jėgos pasireiškimo forma, pilnutinai ateities kartoms, kurti komuniz atitinkanti jo darbinės-gamybi- mą. ši visuomenė, išsvajota tūks nės veiklos visuomeninę prigim tančiais metų, iškovota milijonų gyvybių kaina, kuriama musų vi tį. pastangomis. Ar gi tai ne Mokslo sujungimas su gamy sų pati didžiausia laimė? Už šią lai ba, protinio darbo su fiziniu pavers daugumą darbo operaci mę mes balsuojame darbu ir sa jų kūrybiniu, intelektualinio tu vo biuleteniu. rinio prisotintu darbo procesu. Prof K. DAUKSAb Komunistinės visuomenės žmo gaus darbinė veikla nebebus tik priemonė pragyventi ir pavirs tikra kūryba, gyvenimiško džiaugsmo šaltiniu. Kartu įvyks )įįkas rašė savo garsųjį repordidžiausia revoliucija pačiame „Su kilpa ant kaklo“, žmoguje — išsivystys jo vidinis 'tažą poreikis dirbti visuomenės labui 'kuris išleistas 85 šalyse, belaisvu noru ir pagal savo polin veik dviem šimtais kalbų. kius. Už tokią visuomenę, besi Julijus Fučikas tapo di naudojančia mokslu, mes ir bal dvyriu todėl, — pasakė Fučisuojame, atėję prie urnų.
Nr. 7(418) 1962 m. kovo 17 d.
DU PARLAMENTAI dveji veiklos rezultatai
I
iš 1378 TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų:
Darbininkų ir valstiečių — 831 Mokslo, literatūros ir meno darbuotojų — 159 Gydytojų ir mokytojų — 85 Liaudies ūkio specialistų, partinių ir tarybinių darbuotojų — 303 fabrikų, gamyklų savininkų ir dvarininkų — nėra Iš
529
JAV
kongreso
gyvėjimas, vėl aplodismentų audra. . . Tribūnoje — Gusta Fučikova. — Brangūs, labai gerbiami draugai. Aš labai dėkinga jums už tokj šiltą priėmimą, — susijaudinusi pasakė ji. Toliau draugė Fučikova kal ba. kad ji Vilniuje jau kartą buvo buržuazijos valdymo me tais. kai Vilnius buvo lenkų šlėktų priespaudoje. Per tą laika dauc kas pasikeitė: iš-
O ŠTAI IR VEIKLOS REZULTA TAI TSRS
I
1. TSRS Aukščiausiosios Tarybos penktojoje sesijoje buvo p imtas įstatymas apie mokesčių darbininkams ir tarnautojams panaikinimą. 2. Didelė dalis tarybinių piliečių, kurių neaukštas darbo užmokestis, jau dabar nemoka jokių mokesčių. 3. Nuo 1965 m. spalio mėn. 1 d. visiškai panaikinami mo kesčiai, ir iš darbininkų ir tarnautojų jie nebus imami.
JAV
1. Pajamų mokestis JAV, lyginant su prieškariniais me tais, padidėjo 10 kartų. 2. Beveik visi pagrindiniai įstatymai dėl mokesčių išleisti, po 1940 m. didino mokesčius, imamus iš mažas ir vidutiniš kas pajamas gaunančių piliečių. 3. Apie ketvirtadalį metinio amerikiečio darbo užmokesčio suryja įvairūs mokesčiai.
PALYGINKIME
DVIEJŲ VALSTYBIŲ BIUDŽETUS TIK PAGAL STRAIPSNIUS JAV 1962 m. valstybinis biudžetas TSRS Išlaidos šalies gynybai procentais nuo
16,7 apie visos biudžetinės sumos išlaidos socialiniams-kultūriniams reikalams 35,8
■‘AVAV/MTAV.1
PIRMĄ KARTĄ Kovo 18-tąją ne vienas mūsų plačiosios Tėvynės jaunuolis ir Jaunuolė pirmą kartą ateis prie rinkiminės urnos. Praeis jis nedrąsiai, pastebimai jaudindamasis. Ir kaip jam nesijau dinti! Juk negali būti ramus, pir mą kartą peržengdamas kyklos slenkstį, pirmą kartą atsistojęs prie staklių, Dirmą kartą pasijutęs pilnateisiu piliečiu. Tų — pirmą kart balsuojančiųjų — tarpe būsiu ir aš, nes šie metai — devyniolikti mano gyvenimo metai. Ir aš jų ne kantraudama laukiau. Mat, ligi šiol aš vienintelė kurse netu rėjau rinkiminės teisės, tuo išsiskirdama iš kitų savo kurso draugų. Dabar aš galiu prisijungti prie Jų, kovo aštuoniolik tąją pirmą kartą balsuodama už mūsų kandidatus į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Z. RABACIAUSKAITE II k. klasikė
'kova, — kad jis kovojo už vi-
augo, pagražėjo Vilnius. Su dideliu susidomėjimu studentai klausėsi Gustos Fučikovos pa sakojimo apie Julijaus Fučlko gyvenimo ir kovos kelią, Jo žurnalistinę veiklą, apie jo karštą meilę savo tėvynei ir čeku liaudžiai, apie nuoširdžią Fučlko simpatiją Tarybų Są jungai. Viešnia iš broliškos Čekoslo vakijos papasakojo susirinku siems ir aūle tai. kaiD J. Fu-
» W
VT ?■ vf ' w
Svetingai
priėmė
sos liaudies reikalus, už jos šviesią ateitį — komunizmą Vos tik Fučikova pasitraukė iš tribūnos, ją apsupo gausus studentų, būrys. Studentai ja sveikino, padovanojo studen tišką kepuraitę ir lietuvišką tautinę juostą. Po susitikimo Gustą Fučikovą Universiteto rektorius Kubilius pakviečia pažiūrėti koncerto. Vyt. URBONAS
r -:-A
-
Universitetas brangiąją viešnią.
narių:
Teisininkų, tarnaujančiųmonopolijoms — 314 Pramonininkų, prekybininkų ir kitųbiznierių — 146 Stambių žemvaldžių — 22 Kitų —. 47 Darbininkų ir valstiečių — nėra
Svečiuose brangi viešnia
Sis sekmadienio vakaras ai išliks visų dalyvių al utyje, vakaras didžia drau ste sušildęs visų širdis, liga per salę persirito diiulė pagyvėjimo banga. Pa kirsta gausūs aplodismentai, la didžiulė ovacija. Visi (įstoja. Visa salė sutartinai bkia „Draugystėj „Talka“!, enoje, prie stalo, brangus pdentų svečias — Gusta čikova, čekų nacionalinio rojaus, žurnalisto Julijaus įčiko žmona. Universiteto liktorius prof. dr. Kubilius ■ rštal sveikina brangią 1 -šnią. ■ — Mes Jus sutinkam pirmą I Irtą, — pasakė prof. Kubi■ is, — beit apie jus ir jūsų yrą visi mes daug girdėjome. 1 lijaus Fučiko žygdarbiai iqurns visiems gerai žinomi. . . Jiekad neužmiršime garsių jo l’džių „Žmonės! Būkite bud ri-,!“. , J Studentų vardu į brangųjį j ečią kreipėsi III k. žurnaIstas Danielius Mickevičius. I Salėje — vėl didžiulis pa-
Kaina 2 kap.
R. RAKAUSKO nuotr.