visą saliu
r arai, vienyKires!
caRVBinis sr.a nencas t1 *
Tnnn>?i,i
J i • l • i 1 • 1)
f1 1 f ii • t Ii « || II M1 Nl1 * * »ii
ilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
1 f i f f t f i f f i t t t f f t i t i t t f
t t » f t t f
t
LEID2IAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
;
t f f t
Jt \
Nr. 7(1346)
1986 M. VASARIO 25 D.
f f
f
I
ANTRADIENIS
Jf KAINA 2 KA?.
l t t t
J
NIVERSITETflS NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO L'ilniaus V. Kapsuko univerLto kolektyvas XI penkmemetais įnešė deramą indėlį įsos tarybinės liaudies pasienūs. Už gerus darbo rezultaUniversitetas kasmet buvo kmimas sąjunginiame sociainiame lenktyniavime, o už o penkmečio rezultatus jam pažinta pirmoji vieta, įteikta RS Aukštojo ir specialiojo vi rinio mokslo ministerijos ir Los profsąjungos Centro Ko leto pereinamoji Raudonoji Įiava.
tenklūs Universiteto darbo Lultatai visose veiklos srityįvykdytas specialistų paruono planas. Per penkmetį iškta per 13.500 specialistų, taintos 34 daktarinės ir 191 kdidatinė disertacija. Paruoš265 aspirantai. Įvairiomis rmomis kvalifikaciją kėlė r 1200 Universiteto darbuoBuvo gerinamas mokyL-metodinis darbas, per penLetį išleisti 26 vadovėliai ir Lkymo priemonės. • Nemaža dentų diplominių darbų rehenduojama įdiegti į gamy■ Jei 1981 metais buvo reunenduota įdiegti 11,8 proc. blominių darbų, tai 1985 mep — 28 proc. Tačiau palygis su rašomų diplominių darskaičiumi, tai nėra daug. Vienuoliktojo penkmečio mes Universitetas toliau didelį rnesį skyrė mokslo tiriamap darbui. Per penkmetį buatlikti 745 mokslo tiriamiedarbai, tame tarpe 269 biubtiniai.
Universiteto darbuotojai sėkpgai dalyvavo daugelyje Islinių kompleksinių tyrinėjiĮ programų. Už lazeritechnikos kūrimo darP fizikos fakulteto prof. A. karskui suteikta TSRS Vais tinė premija. Baigtų moksliI tyrimų rezultatų įdiegimo pnominis efektas sudaro per mln. rublių. Tačiau, palygip su kitomis respublikos auosiomis mokyklomis, ypač hninio ir žemės ūkio profilio, iversitete jis dar žemas. !P teisingai buvo pažymėta iversiteto partinio komiteto įkaitoje VI partinės organi kos konferencijoje, tai papinama tuo, kad per 90 " ekonominio efekto gaupa įdiegus tiksliųjų ir gammokslų fakultetų mokslo amuosius darbus. Kituose fa lcetuose atliekamų mokslo tiPMjų darbų pobūdis yra gaspecifinis, ir jų ekonominio
niversiteto
KOMJAUNI-
5 KOMITETE Vasario 13 dieną įvyko Unisiteto komjaunimo komiteto ^dis, kuriame kandidatais į P rekomenduoti P. Postnolr A. Petuchauskas. Į TSKP
efektyvumo rodikliai menki. Ypatingas dėmesys buvo ski riamas skaičiavimo technikos bazės vystymui. 1981 metais įkurtas kolektyvinio naudoji mo skaičiavimo centras (KNSC), kurio materialinė bazė kasmet iš esmės buvo stiprinama. Gera KNSC darbo organi zacija sudarė galimybes skai čiavimo techniką taikyti mo kymo procese. Kasmet 8000 stu dentų ir dėstytojų naudojasi KNSC paslaugomis. Matemati kos, fizikos, ekonominės kiber netikos ir finansų fakultetų stu dentai 90 proc. kursinių ir dip lominių darbų atlieka naudoda miesi ESM. Malonu, kad Uni versitetas, įgyvendinant bend rojo lavinimo mokyklos refor mą, tapo skaičiavimo technikos naudojimo vidurinėje mokyklo je metodiniu centru. Mokslo tiriamajame darbe aktyviai dalyvauja ir studen tai. Šiuo metu 2838 SMD na rius vienija 102 moksliniai bū reliai. Kasmet virš 1000 stu dentų skaito pranešimus moks linėse konferencijose, daugiau kaip 50 studentų skelbia tezes ar mokslinius straipsnius. Res publikiniam konkursui patei kiama po 200, sąjunginiam — po 50 darbų. Deja, tenka ap gailestauti, kad per penkis SMTD metus sąjunginiame konkurse Vilniaus universitetas nė karto nebuvo prizininkų tarpe.
Reikia pažymėti, kad dėme sio centre buvo ir socialiniai Universiteto kolektyvo klausi mai. Pagal galimybes buvo ge rinamos darbuotojų ir studentų darbo, buities ir poilsio sąly gos. Vienuoliktajame penkme tyje įkurti du bendrabučiai darbuotojams, naujai pastatyti du bendrabučiai studentams; Šiuo metu turime 16 bendrabučių, kuriuose gyvena 4580 studentų. Penkmečio me tais pastatytas naujas poilsio namų Palangoje korpusas, fut bolo aikštė, sporto salė. Tačiau visi poreikiai statyboms, ypač mokomųjų korpusų, nebuvo patenkinti. Gerai dirbo atskirų katedrų, fakultetų ir kitų padalinių ko lektyvai. Jų kiekvienų metų darbas būdavo įvertinamas su sumuojant socialistinio lenkty niavimo rezultatus. Prizininkų sąraše nuolat būdavo pramonės ekonomikos (dekanas doc. V. Grigoras), gamtos (dekanas doc. R. Tarvydas), matematikos (de kanas doc. V. Merkys), teisės
narius rekomenduoti Z. Pranckevičiūtė bei R. Tamošiūnas. Apie žiemos sesijos rezulta tus informavo komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduoto ja, VU mokymo auklėjimo ko misijos pirmininkė N. Dilytė. Posėdyje svarstytas VU kom-
(dekanas doc. P. Rasimavičius) fakultetai. Paskutiniaisiais me tais katedrų ir fakultetų darbas buvo apibendrintas pagal nau jus socialistinio lenktyniavimo nuostatus. 1985 metų nugalėto ju pripažintas medicinos fakul tetas (dekanas doc. A. Svičiulis). BendrauniVersitetinių ka tedrų tarpe nuolat pirmauja fi losofijos istorijos ir logikos katedra (vedėjas prof. R. Pavi lionis). Praėjęs laikotarpis pareikala vo iš visų mūsų didelio susi telkimo, organizuotumo, didesnio dėmesio sprendžiant nūdienos klausimus. Tvirtai galime teigti, kad Universiteto kolektyvas teisingai suprato laikmečio reikalavimą — sąžiningai ir gerai dirbti. Kilo studentų pažangumas, stiprėjo aka deminė ir darbo drausmė, Tačiau reikia pripažinti, kad ne padarėme, Be viską čia pra priežasčių pateisinamų leistų paskaitų skaičius dą r skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių, per penkerius metus iš studentų sąrašų išbraukti 3.363 studentai, tarp jų 1.204 — iš dieninio skyriaus. Darbuotojai dar darė pravaikštas ir pažeidi nėjo darbo drausmę. Buvo sto jamųjų ir sesijinių egzaminų laikymo nustatytos tvarkos pa žeidimų. Įvairios komisijos ir patikrinimai, kurių tikrai ne stokojome, parodė, kad turime gerinti specialistų ruošimą, to bulinti mokslo tiriamąjį darbą, stiprinti darbo organizaciją. Ypač tobulintina kovos su dar bo drausmės ir teisėtvarkos pažeidimų, kovos su girtavimu sistema. Dar daug reikia nu veikti gerinant studentų ir dar buotojų kultūringą poilsį ir tu riningą laisvalaikį. Šie klausimai turės būti pirmieji mūsų darbų tvarkoje. Partija ir vyriausybė visai tarybinei liaudžiai ir darbo ko lektyvams iškėlė svarbų reika lavimą — dirbti naujai. Tai at sispindės ir aukštojo mokslo sistemos pertvarkymuose, ku rių projektai jau ruošiami. Tokiais darbo rezultatais Vil niaus universiteto studentai ir darbuotojai pasitinka TSKP XXVII suvažiavimą, kurio nu. tarimai bus mūsų kasdienio darbo pagrindas.
Laimontas GASlONAS Universiteto darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas, partinio komiteto narys
jaunimo komiteto narių darbas savo akademinėse grupėse. Pranešimus šiuo klausimu pada rė A. Jauniškienė, A. Rožukienė bei A. Mickevičius.
Svarstytos- personalinės los.
by-
ŠIANDIEN MASKVOJE PRADEDA DARBĄ TARYBŲ SĄJUN GOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XXVII SUVAŽIAVIMAS.
7T1
cttT|]TT jdKfiBMMDaMKI
.. .Lyg ir nebuvo metų, pra sidedančių rugsėjo pirmąja ir besibaigiančių pavasario sesija, nebuvo jėgas sekinančio sku bėjimo, kursinių darbų, bendra bučio ūžesio... Regis, pragy venta viena diena, bene gra žiausia gyvenime. Esu įsitiki nęs: net didžiausią antipatiją mokslui jaučiantys penktakur siai (kodėl nekyla ranka para šyti diplomantai? . .) slapčiaušioje savo sielos kertelėje dangsto norą dar metus kitus pabūti Universitete. Deja.. . Aišku viena: nebus kartoja-
mi optimistiniai lozungai apie atvirus kelius į gyvenimą, įstai gas, įmones, organizacijas, ku rios išskėstomis rankomis ir meiliai besišypsodamos lauks jaunų darbo rankų, ne kiekvie ną rytą skaisti saulė nušvies entuziastingo jaunimo veidus. .. Laimingi tie, kuriems studijos buvo darbas, kuriems svarbiaušia buvo ne perskaityti kalną programinės literatūros ar min tinai išmokti kalte kalamas te zes, apibrėžimus, padiktuotas sąvokas, o, — drįstu tvirtinti — suvokti visa, kas pasakoma per paskaitas, kas patiriama praktikų metu, ką bruka i rankas gyvenimas. smerkti Manyčiau, nedera penktakursio už tai, kad jis, užverdamas aukštosios mokyklos duris, sąžiningai prisipažįs ta, jog nesugebėjo paimti bent apčiuopiamą dalį to, kas buvo siūloma. Jis nepatenkintas savimi — ir gerai! Ir jeigu tokia savigrauža lydės ne metus, dvejus, o visą gyvenimą — žmo gus yra šio to vertas.. . Neįsi vaizduoju (kaip būsimas žur nalistas) ramybės, darbavietės, kur nereikia dirbti, kur kapei ka į kišenę byra tik už sėdėji mą „nuo — iki". Tikriausiai tektų pasikarti iš nuobodulio, kai pasilikčiau vienui vienas su
sąžine.. . Kai studijų metais kildavo ginčai apie teorijos ir prakti (ko daugiau kos problemas reiktų: mokslų ar tiesioginio sąlyčio su būsima darbaviete, ilgesnių gamybinių praktikų. . .), Temidė būdavo palan kesnė teorijai. Manau, derėtų ieškoti „aukso vidurio", nes kai gamybinė praktika supran tama kaip apmokamos atosto gos, kai jaunasis specialistas tesugeba tik nuolankiai vykdy ti viršininkų nurodymus ir už duotis — teorija tėra šiaudas skęstančiam: situacija beviltiška... Žinomas tarybinis aktorius. režisierius ir pedagogas Olegas
Tabakovas, kalbėdamas apie šiuolaikinio aktoriaus auklėji mo principus, pabrėžė, jog „at ėjo metas, kai pedagogą, verta prisiminti ne tik tada, kai jo buvęs mokinys pasiekia ryškių pergalių; jis turėtų, būti atsa kingas ir už savo auklėtiniu pralaimėjimus...“ Nieko nenoriu įžeisti, tačiau turi egzistuoti glaudesnis ryšys tarp: auklėtinio ir mokytojo (šis žodis turetų būti suprastas plačiąja prasme...), išleidusio gyveniman jauną, akivaizdžiai stokojantį patirties žmogų, Žinoma, negalima išmokyti GYVENIMO,, tačiau nedera pamiršti ir tos detalės, kad ne vienam aukšto sios mokyklos absolventui teks sunki lemtis: mokyti GYVENI MO kitus, dažnai gerokai vy-resnius, ir čia be mokytojo —' kolegos patarimo išsiversti bus. sunkoka...
Šios mintys nepretenduoja į nepaneigiamus teiginius. Tai — tik keletas pastebėjimų, pa mąstymų, kurie, manau, aplan ko kiekvieną, įveikusį užsibrėžtą aukštumą, kiekvieną, kurį patirta sėkmė „neįkalba" atleisti vadžias. ..
Romas PODERYS, IF V k. studentas