VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
nei
O
furoru*
TEORINES ŽINIAS PRITAIKOME PRAKTIKOJE
t'i
ĮDOMIOS PRATYBOS
>y >’
Ml
) >!
■s
is ims leki
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
komjaunimo ir profesinės sąjungos komitetų organas
y
<< 1955 m. kovo m. 17 d., ketvirtadienis
PRAKTIKAI — RIMČIAUSIĄ dėmesį
\/
Didelį nerimą tu pajunti, kada, kaip praktlkantas, ateini į Įmonę, ligoninę, [Į tau mažai pažįstamą Įstaigą, ar nuvyksti į kolūkį. Tu nori dirbti taip, kad nebūtų gėda ik universitetui, kuriame tu mokaisi. Sunkoka kartais būna, ‘ i bet rūpestinga dėstytojo ranka padeda atrasti savo vietą vi naujame koiektyve. / Atlikęs pirmąjį tau pavestą uždavinį snl|tu Pajunti pasididžiavimą savo pasirinktąja profesija. Džiau tajgiasi tavimi ir dėstytojas. Jis mato, kad jo darbas nenu b; ėjo veltui. Jis atidžiai seka tavo pirmuosius žingsnius įn praktiniame darbe. Kas gali apsakyti, kokĮ pasitenkinimą pergyveno Medicinos fak. studentas Algirdas Markelis, "■ąžinęs piliečiui klausą! Tai ne vienintelis pavyzdys uni versitete. Gerai žinantieji savo specialybę, moką pritaikyti teorines žinias praktikoje pasirodė Ekonomikos mokslų ui .fak. finansų spec. V kurso studentai. Praktikos < vadovo dėstytojo Daukšos darbas nenuėjo veltui. 22 studentų praktika Įvertinta labai gerai ir likusių trijų — gerai. Si grupė daug prisidėjo prie respublikos liaudies ūkio pakėJimo. I Organizuotai praktika pravedama Fizikos-matematikos, n<1 Chemijos, Medicinos ir kt. fakultetuose. Tačiau dar ne ,st P'11 viskas padaryta keliant .studentų kvalifikaciją. Ne visuo met pakankamai Įdomios ir geros kokybės paskaitos. Jos dažnai atitrauktos nuo gyvenimo. Dažnai studentai nežino „ kolūkinės gamybos pagrindų. Tai faktas, kuris nedaro garbės nei studentams, nei dėstytojams. Pramonės klausi muose dažnai nesiorientuoja studentai, atvykę mokytis į P; universitetą Iš kaimo. Tai atsitinka tada, kai paskaitos bū na atitrauktos nuo gyvo gyvenimo. Paskaitos turi būti skai Ig toinos surišant jas su praktiniu darbu, Iliustruojant paar vyzdžiais iš konkrečios tikrovės. m -Į Silpnai praktikams vadovaujama Istorijos-filologijos fa ]( kultete. Skirtingai nuo kitų fakultetų, čia nedaromi prak tikos vadovų ir studentų susirinkimai, nėra kontrolės, ne •( organizuojamos ekskursijos. Suprantama, kad nesant kont ui rolės, negali būti jokios ir pagalbos. Todėl nenuostabu, į kad Istorijos-filologijos fakultete daugeliui studentų tenka cl( prailginti praktikos laiką, o dalis jų visai praktikoje nen dalyvauja ir negauna įskaitų, ’ Su kiekviena diena besiplečianti komunizmo statyba a: reikalauja inteligentų, gerai žinančių savo specialybę, pa)cslryžusių šiam reikalui atiduoti savo jėgas. Partija ir Tą si ryblnė vyriausybė daug dėmesio skiria Jaunųjų specialis m tų paruošimui gamybiniam darbui. Būtina daugiau palikti Ui laiko savarankiškam studentų darbui, o kad mokomoji ir gamybinė praktika duotų studentams būtinus darbo Įgūu džius ir žinias apie naująją techniką, mokslo pasiekimus, I, reikia studentų praktikai vadovauti profesoriams, docenn tams, dėstytojams ir labiau kvalifikuotiems specialistams. Kiekvienam studentui turi būti sudarytos sąlygos parodyti y ‘avc iniciatyvą. •o® Partija ir Tarybinė vyriausybė reikalauja iš dėstytojų, kad jie atiduotų visas jėgas studentiškam jaunimui, auk lėtų ir mokytų kiekviename jo gyvenimo žingsnyje, per teiktų ilgametį savo dalykinį patyrimą, būtų jam pavyz džiu. Tokios paramos iš dėstytojų laukia studentai. Už to kią paramą studentas niekada nepamirš savo dėstytojo, praktikos vadovo. Tačiau dalis dėstytojų po perskaitytos paskaitos, sauso nurodymo, palieka studentų mokymąsi sa vieigai. Retai dėstytojus pamatysi studentų bendrabutyje, kolūkyje, ceche, Įstaigoje, mokykloje, kur dirba ir mokosi ’fl praktikantai. Išnaudoti viską, ką gali duoti praktika, gyvai bendra0 darbiautl gamybinio kolektyvo gyvenime, kovoti prieš ap sileidėlius ir tinginius — kiekvieno studento ir praktikos o vadovo pareiga.
I
..y
Mokslinė-ateistine konferencija
u ■šiomis dienomis Teisės fail kultete vyksta SMD moksllį nė-ateistinė konferencija. Pai daryti pirmieji 3 pranešimai, i ggFakulteto partinės organi zacijos sekretorius doc. Blie ka savo pranešime „AntlrelijgBė propaganda dabartiniu ailiotarplu" pabrėžė, kad ry šium su TSKP CK z:: nutarimu ___ _ dėl nukrypimų vystant ateisti nę -propagandą, mūsų HM tikslas __ deginti iš buities ir są monės visų ir visokių prie tarų likučius grynai mokslinėš, pagrįstos antireliginės propagandos metodu. Pranešė;as nurodė, kad studentai tuJgeral įsisavinti Pavlovo ir '■eęenovo mokslą apie nervi nėj sistemos veiklą, kiek gali mai daugiau gilintis į litera tūrų antireliginės propagan dos klausimais, įsisąmoninti mųgijos socialines ir gnose‘.odines šaknis. ’'JPdplomantas 1Plomantas Križitauskas sjo’ darbe ,,Volteras ir jo 'Vl3 nrleš bažnyčią" smulkiai išanalizavo šio didžiojo XVIII ■mąstytojo, gimstančios bur-
Turiningos’/ paskaitos
žuazijos ideologo, pažiūras i teologiją, į religinių dogmų visišką absurdiškumą, į baž nyčios tarnybinį vaidmenį, dvasininkų veidmainiškumą. III kurso studentas Rasimavlčlus paskyrė savo darbą XVIII a. prancūzų švietėjų— enciklopedistų materialistlniųatelstinlų pažiūrų analizavi mui. Apsistodamas ties revo liucinių prancūzų buržuazijos interesų reiškėjais Didro, Helvecijum, Golbacnu, refe rentas plačiai papasakojo apie jų filosofines pažiūras į gyve nimą, žmogų, tikybą, sociolo giją. Įdomiai paruoštas refe ratas davė pilną XVIII a. prancūzų buržuazijos ekono minės, politinės ir ideologinės kovos prieš feodalizmą vaiz dą. Pranešimus įdomiai papil dė koreferentai, o ypač fa kulteto dekanas doc. Domaše vičius Ir partinės organizaci jos sekretorius drg. Blieka. Konferencija iššaukė didelį studentų susidomėjimą. St. Daunys
Labai Įdomiai praeina II-jo kurso biologų II-slos grupės rusų kalbos paskaitos, vado vaujant dėst. L. Sigajevai. Paskaitų metu organizuojami pasikalbėjimai tarptautinėmis temomis, leidžiam! gyvieji laikraščiai Įvairiais aktualiais klausimais. Tarybinės Mo ters dienos — Kovo aštunto sios proga grupėje buvo su rengtas montažas, tema „Mo ters paveikslas mūsų literatū roje". Ta proga buvo perskai tytos ištraukos apie moterį iš geriausiųjų literatūros kūri nių. B. Rlbokaitė perskaitė Ištrauką iš M. Gorkio „Pasa kojimai apie Italiją", I. Stakonytė — iš Fadlejevo roma no „Jaunoji gvardija", D. Grigonytė padeklamavo Isakovskio eilėraštį „Rusų mo teris". Montaže taip pat da lyvavo stud. J. Norkūnaltė, B. Petrulytė, S. Skeivytė, E. Šimaitė ir kt. Buvo perskai tytas eilėraštis apie didvyriš kas Kinijos liaudies moteris. Montažas praėjo Įdomiai, ir grupė numato ateityje rengti dažniau tokius montažus. O. Šuopytė
N u o t r a u k o j e: Ekonomikos fak. IV k. stu dentės I. Volskytė Ir V. Usonytė gamybinėje prakti koje konditerijos fabriko ,,Pergalė" planavimo sky riuje. J. Anskio nuotr. ----------------- * ★---------------
„Sparto s" Gamybinės praktikos mes laukėme nekantriai. Gru pės studentai Subačius, Kuodys ir aš užsirašėme praktikai Į kojlnlų-trikotažo fabriką „Sparta". Fab riko vadovai žinojo apie mūsų atvykimą į praktiką. Laukė mūsų ir planavimo skyriaus viršininkas drg. Ponomarenko, kuris pa skirtas vadovu iš fabriko pusės. Susipažinę su technolo gija, produkcijos išleidimu, perėjome prie medžiagų ir gaminių bei darbo už mokesčio apskaičiavimo Šioje srityje cechuose. daug padėjo cechų buhal terijos ir ypač vyr. buhal terio pavaduotojas drg. Llvšicas. Jis paaiškino apie medžiagų apskaičia vimą, nebaigtos gamybos kalkuliaciją. Keletą ope racijų apiforminti teko
P
V NAUDINGAS KlNOFlLMAS
Teisės mokslų fakulteto kriminalistikos katedra daug dėmesio skiria tam, kad stu dentai kiek galima geriau įsisavintų šią discipliną. Ši disciplina teisininkams yra viena iš svarbiausių, nes ją gerai įsisavinęs studentas lengviau orientuojasi sudėtin gose ibylose, išaiškinant vi sas jos aplinkybes, tikruosius socialistinės teisės pažeidė jus. S. mėn. 16 d. universiteto Centrinių Rūmų Aktų salėje buvo organizuotas kolektyvi nis kinofilmo „Nusikaltimo pėdsakais" aplankymas, po kurio studentai bendrai apta rė šiame filme pavaizduoja mą teisinį sekimo darbą. Tokiomis priemonėmis fa kulteto studentai yra labai patenkinti. P. Dauginis
C — Labas rytas, > mokiniai! — svel> kinas!, įėjęs į klasę, J praktlkantas Mlsius kevlčius. > Klasė kaip vienas | atsistoja ir atsako > choru. Mokiniai se’ ka kiekvieną jauno ^busimojo mokytojo judesį. Praktlkantas jaučiasi neramiai, — Juk tai pirmoji pa moka jo gyvenime. Klek jai buvo ruoš tasi ir galvota! Praktlkantą stebi ir grupės draugai, dės tytojai. Žurnalas vos pastebimai virpa jo rankose. Bet Misiukevičlus pamažu nu siramina. Mokiniai atsakinėja puikiai, ir jis priverstas rašyti penketus. Tas sutei-
I r m O Į I kla . praktlkantui dau glau pasitikėjimo. Pamokos tema „Go golio kūrybos reikš mė. Biellnskis, jo gyvenimas ir visuo meninė veikla“ gi liai sudomina moks leivius. Dabar Mlslukevlčlaus balsas skamba aiškiai, su užsidegimu. Lentoje Jis užrašo sunkes nius pavadinimus, datas. Kai kurie mo kiniai net ima užsi rašinėti pamoką, ko paprastai nebūna, nes jie dažniausiai pasitenkina vadovė liu. Ir štai skambutis. Pirmoji Misiukevičiaus pravesta pamo ka baigta. Ji Įverti nama gerai.
V Truputis Žemaitijos
IŠ TURISTO BLOKNOTO
(Pabaiga. Pradžią žiūr. Nr. 6 (187). Apslklosto purpurine skara pilies sala, žiauri, sako, ji buvusi, šneka apie tai pilies liekanos, byloja stori ąžuoli niai poliai — tilto liekanos. (Giedrą dieną juos galima ma tyti.) Kairiau — Veršių ir Briedžių salos, dešinėj — pu šelėm apaugusi, smiltim nu sėta Pliksalė, o truputį toliau — Gaidžio (nežinia, kodėl taip pavadinta). Pietuose, kaip debesys ežero vandeny se, plaukia neužmatomi „Pir mūno" kolūkio rugių laukai. Slieku šliaužia keliukas, ku riame pasirodo du siluetai. A. Vienuolls-Zukauskas atvyvo aplankyti sūnaus, pasigro žėti Plateliais. Susėdę prie lango, ilgai da lijomės įspūdžiais. Vietos gy ventojai pasakojo apie praeitį, dabartį Ir ateities planus. Padavimas nesenas, bet pa tikėt sunku. Palyginti nese niai, prieš Norgėlos senelio mirtį, čia žmonės vilko sunkų dvarininko Plioterio jungą. — Aukštas dangus — ne-
fabrike mums patiems savarankis kai. Įdomu praktikoj, tik sunku iš karto buvo, kol prisiminėme Įvairias doku mentų formas, kol susigaudėm prie ko kurią skirt, iš kur reikalingus duome nis imti. Bet vadovų dėka šluos sunkumus pamažu įveikiame, darbas eina sparčiau ir pradėsim da bar įdomiausią klausimą — darbo Jėgos ir darbo užmokesčio bei pačios ga mybos plano sudarymą. Neblogai lanko prakti ką ir kiti pramonės spec. grupės draugai kaip Vi sockaitė, (Eidukevičiaus vardo odų kombinate), Uso nytė, Volskytė. Llkšaitė (konditerijos fabrikas „Pergalė"). M. Sinkevičiūtė Ekonomikos fak. IV k. studentė
p RCTĖ
įkopsi, kieta žemelė — neįlysi, — dėsto apie praeiti Nor gėla. — Sako, dainuoti ir verkti niekam nedraudžiama, o mums draudė! Eina, būda vo, ponas, kaip šunį pabučia vęs — dantis rodydamas, skliaudyk ausis, kol sveikas, ir į akis nelĮsk. Galva didelė, o galvoj košės visai maža! Kad subaubs, būdavo, pama tęs, jog dalgelį trindamas niūniuoji! — Įtraukė į apy kaklę pasakotojas galvą, su raukė kaktą — taip rėkda vęs, ir tęsė senelio pasakoji mą. — Vieną sykį vos galo negavo Donės vingy. Mat, nelabasis norėjęs pasiimti. Su visais arkliais ir karieta nuo tilto nudardėjo. Bet gajus kaip gyvatė — galvą nukir si, o uodega dar kruta. Varg šas Pranciškus užmigo amži nu miegu tada Donės vin gy. . . ... — Bet ne musės bu vom, kad Plioteris tabokinėj uždvasintų! Išseko kantrybė: jis mums su botagu, mes — su noragu. . . Naktis tamsiu patalu ap-
pa
Įdomią mokomąją prak tiką šiuo metu atlieka Me dicinos fakulteto V kurso studentai. Gyd. Žigo va dovaujama šio kurso II grupė dabar atlieka cikli nes pratybas, ausų, gerk lės ir nosies ligų srityje. Kai kuriems iš jų patiki mos sudėtingos šios srities ligų operacijos. Stud. Al girdas Markelis, gydytojui Pakanaičiul vadovaujant, atliko ligoniui ausies būg nelio operaciją. Dabar šis pilietis yra sveikas. To paties kurso II gru pės studentai praktikuojasi valkų ligų ligoninėje. Cik linių pratybų metu visi šios grupės studentai atli ko sudėtingą llumballnę punkclją, savarankiškai veda ligos Istorijas. Gydytoja Steponaitienė nuoširdžiai dirba su praktikantals, nevaržo jų Ini ciatyvos, telkia patarimus. Studentai pratybų metu nėra pasyvūs stebėtojai, Jiems tenka turėti reikalus su gyvais žmonėmis. Kiek vienų pratybų rezultatai tuol pat apsvarstomi gru pėse. Studentai draugiškai dalinasi natyrlmu, Iškelia pastebėtas klaidas. Praty bų sėkmė labai priklauso nuo to, kaip studentai joms ruošiasi namuose, studijuoja reikalingą teo rinę medžiagą ir literatū rą. Daug dirba ir stropiai pratyboms ruošiasi studen tai Struževičlus, Dapševi čiūtė, Zaikauskas ir kiti. Atliekama V kurso me dikų mokomoji praktika yra ypatingai svarbi — ji padės busimiesiems gydy tojams tapti aukštai kvalifikuotals savo srities specialistais. J. Bložė
moka
Istorijos filologi jos IV kurso ruslstų grupė jau antras mėnuo atlieka pirmą pedagoginę prakti ką. Studentai Kilčiauskas, Markauskytė, f" ‘ Mislukevičius, Slsaitė, Paullonls Ir Belevlč: praktiką Vilniaus atlieka miesto Salomėjos Nėries vardo viduri nės mokyklos 9-tose klasėse. Praktikai vadovauja metodlstas Rimdžius ir vi durinės mokyklos mokytoja Roščenko. Studentai pravedė literatūros ir kalbos pamokas, taisė moki nių sąsiuvinius, daug tarėsi su praktikos vadovais. Daugelio iš jų pamokos Įver-
klojo ir pasakotoją, ir išsižio jusius klausytojus. Vėjas ty liai bėginėjo aplinkui — čia glostydamas išsidraikiusius plaukus, čia myluodamas ŠOklnėjančią laužo llepsną visur jis suspėja. Klausėmės, ką ežeras byloja. Jis kvietė mus savo: „Eikš ššennn", bet, rodėsi, tokiu geru balsu, jog greit atsidūrėm prie vandens. „Jū ratė" ir „Kastytis", šokinėda mi per bangeles, nešiojo mus po ežerą. Jie šnekėjo, jog seniai nuskendę tokie laikai, kada jis, negalėdamas žiūrėti į žmonių kančias, kviesdavęs juos pas save. Dabar jiems lškelląs paslėptus gelmėje turtus, pritariąs plateliškių linksmai dainai. Bet jeigu kas užsimanytų vėl skriausti jo žmones, bangos pasidary siančios. plieninės ir mirtinai įžeislančios skriaudėjus.
Birželio 2 d. Alsėdžiai Alsėdžiai mus sutiko nuo širdžiai ir draugiškai. Viduryje daubos liepsnojo laužas. Čia seniau, viešpatau jant stambiems feodalams — kunigams, buvęs žvėrynas, Vidurinės mokyklos direktorius papasakojo Alsėdžių is-
tintos tik gerai ir labal gerai. << Šioje grupėje yra\S ir tokių studentų, >> kurie tinkamai ne- << įvertina pedagoginės SS praktikos svarbos. >> per mažai ruošėsi $ pravedamoms pamo- » koms. Studentams Belevlč Ir Paullonlui pamokos bu vo įvertintos tik pa tenkinamai. Pedagoginė prak tika duoda daug naudos studentams. Jos metu busimieji pedagogai susiduria su savo tiesioginiu darbu, mokosi per teikti savo žinias moksleiviams. F. Pažūsis
torinę praeitį, supažindino su revoliucinių kovų vietovėmis. Ten, kur seniau buvo • ku nigų rezidencija — vidurinė mokykla. Alsėdiškiai nuo pat pirmų tarybinio gyvenimo metų tvirtai stojo į kolūkinį kelią, užarė nesantaiką kėlu sias ežias. Karolio Požėlos vardo kolūkis turi kuo pasi girti. šeši nuosavi sunkveži miai, puodų gamybos įmonė, šiltadaržis, penki kg grūdų už darbadienį. Tai tik maža dalelė tų laimėjimų, kuriuos, pasiekė kolūkis, — tai obuo lys ant obels. Vakaras. Skrenda slėniais daina, sklinda akordeono mu zika. Smarkiai sukasi poros.
Birželio 26 d. Telšiai Rytas. Raudonas saulės ka muolys, lyg nedrįsdamas, pasi rodo virš miško. Pusryčiauja me. Kolūkiečiai mus gerai pavaišino. Išvykstame. Aplankėme buvusį Džiuginėnų dvarą, kur gyveno ir dirbo žymioji mūsų rašytoja Julija Žemaitė. Vakare , pasiekiame Žemai tijos sostinę — Telšius. Perdavėme d_._. ..e estafetės vimpllus vimpilus, raportų-protokolų knygas, die noraštį. Taikos vimpilas ke liauja toliau.