v
5*swnfEfi
ŠLOVE TARYBINIAM KARIUI! L. KRIVOŠČIOKOVAS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE;1
KOMUNISTAI Įvyko taip: Apsupo ligoninę priešo gretos. Praėję naktį pro gynybą. Aš taip prisimenu, Kad, rodosi, dabar matau: Kareiviai sužeisti, spinksulė žiba.
Ir gulime ant žemės mes visi. Šiauduos ligi galvos paskendę Ir klausom, kaip atakos ūžesys Garsėja ir artyn vis lenda.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 6 (317)
1959 m. vasario 26 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
DIDJJj TĖVYNĖS KARĄ PRISIMINUS Jau trylika metų praėjo nuo to momento, kai aš nusiėmiau garbingąją tarybinio kario uni formą ir įsijungiau į taikų kū rybinį daroą. Tačiau dar dabar prieš mano akis stovi tu, ap šviestas karo pašvaisčių, papras tas tarybinis žmogus, visam savo dvasiniam didingume ir heroizme. Aš kovojau nacionaliniame lie tuviškame junginyje nuo pirmų jų Jo formavimosi dienų ir iš šnekant ir girdęs lietuviškai ” ’ dainuojant pasijutau arčiau te viškės, šeimos, kurią teko palikti okupantamsNeišdildomą įspūdį man padarė mūsų rašytojų apsilankymas. Jie skaitė musų pulko kariams savo karo dienų kūrybą. Kai kuriuos jų eilėraščius aš nešio ju savo atmintyje per visą ka ro metą, jų tarpe ypač K. Kor-ako „Lietuvos žemėalpį”: Dažnai žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, I Jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus, Iš ilgėsią mintis vis sukas apie JiIr kyla prieš akis man vaizdas artimas, ryškus, ir A. Venclovos eilėraštis „Tė viškė”: ...Bet labiausiai ilgiuosi tavęs, mano liaudie, Skamba tavo kalba nuostabi ausyse, Ilgesinga daina gaudžia vėl man, kaip gaudė, Iškankinta vėl kyla, lyg žiedas dvasia... Tur būt, tie eilėraščiai labiau siai atitiko tarybinio kario tuo metinį dvasinį stovį. Metai slenka po metų, ir at mintyje po truputį išdyla karo įspūažiai, užmiršti savo draugų bendražygių vardus, karo žygių metu aplankytas vietoves. Bet kai kurie karo metų epizodai taip įstrigo atmintyje, kad jų, tur būt, niekad nebeužmiršiu. Mūsų kariuomenė, įnirtingai kovodama dėl kiekvienos tary binės žemės pėdos, traukėsi į Rytus. Teko apleisti vokiečių aviacijos sugriautą senąjį Poloc> miestą. Išvarginti nuo neperaukiamų žygių ir minčių, vos lenkią kruvinai pritrintas ko jas, išgirstam komandą „Stok!” Mažas baltarusių rajoninis miestelis taip pat pusiau apde gęs. Būrys sustojo ties nedide liu namuku su užrašu „Rajoni nė biblioteka”. Nustebina mus krūva knygų, kuri guli čia pat lauke, prie įėjimo. Čia pat prie
krūvos knygų stovi Jaunutė bib liotekininkė ir du 10 —11 metų moksleiviai, su pionieriškais kaklaraiščiais. Bibliotekininkė prieina prie mūsų būrio vado, pradeda jam aiškinti, kad ji jo kiu būdu nenorinti palikti oku pantams savo knygų, tegul kiek vienas iš musų paima bent vie ną knygutę, ir dalis jos knygų bus išgelbėta, o knygos yra brangiausias turtas. Ji supran tanti, kad mums baisiai sunku, bet juk viena knygutė tai juk ne taip jau daug. Ir Ji prašo, maldauja. Ir štai Jos du padė jai Jau dalina knygas. Mūsų bū-
riui teko nugalėti žygiai po 60 — 80 kilometrų, po to nakvynė ir vėl žygis. Kad būtų lengviau žygiuoti, mes pašalinome iš sa vo kuprinių viską, kas buvo mažiau reikalinga, tačiau du dalykus mes saugojom kaip sa vo akies vyzdį: — savo ginklą ir patikėtąją knygutę. Man buvo patikėta M. Gorkio „Motina”. Moteris kario milinėje, tai te ma dideliam herojiniam kūri niui. Aš ryškiai prisimenu vie ną sceną, kurios pagrindinė herojė buvo garsi kulkos vaidininkė Danutė Stanelienė. Pulko štabas. Prie štabo viršininko pa_______ stovi išsirikiavęs bū vaduotojo relis karių, grįžusių iš ligoni nės po sužeidimo, jų tarpe Da nutė. Jos krūtinę puošia dvi „Šlovės” ordino žvaigždės. Šta bo karininkui jos pagailo. Jis galvoja, kad reikėtų išsaugoti šią šaunią moterį, ji tai pilnai
Chalatas kruvinas, Virš kraujo baltas garas, Pavargęs gydytojas iš ugnies sugrįžta. — Draugai! — Įsako komisaras, — mūšį komunistams!
I
Bet niekas nesikėlė. Jau norėjau Prašyti, kad mane išneštų lauk. Staiga šiaudai Blindaže sujudėjo Ir nušliaužė tenai. Kur tiek mažai jėgų, o švino baisiai daug.
Kareiviai nešė šiaudus su savim. Prilipusius, Pridžiūvusius prie tvarsčių. O gydytojas prie kulkosvydžio prigulęs Iš tarpdurio l priešą ugnį barstė.
Aš jaunas dar buvau. Paskui draugus šliaužiau aš iš blindažo Ir komjaunimo bilietą nešiau, Ties pat širdim knygelę naują mažą.
(Nukelta į 3 psl j
Rinkėjų susitikimas Antradienį Kolonų salėje įvyko rinkėjų susirinkimas, kuriame buvo pasiūlyta kan didatai į Vilniaus miesto Le nino rajono Darbo žmonių de putatų tarybą. į Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos 68 rinkiminę apygardą siūlomas prof. Jankauskas, o į 69 — VISKĄ PATYS Vilniaus miesto partijos komi Šiomis dienomis Teisės teto sekretorius drg. Griške mokslų fakulteto komjaunuo vičius. liai pradėjo savo mokymosi Į Vilniaus miesto Lenino patalpų remontą. Kiekvienam [rajono Darbo žmonių deputatų studijuojančiam teisės moks tarybos 134 rinkiminę apy lus teks padirbėti iš viso po gardą siūlomas Universiteto aštuonetą valandų. Geras to dėstytojas drg. Bendžius. o į nas kitų fakultetų komjaunuo 137 — vyr. dėst. drg. Burliams! kauskas. Nuotraukoje: Aleksas Pasisakiusieji vieningai pa Kochanskas ir fakulteto kom laikė iškeltas kandidatūras. jaunimo organizacijos sekreto rius Romualdas Caika remon Kandidatams į deputatus Iš tuoja fakulteto patalpas. rinkti patikėtiniai. I. Jurevičiūtė P. Sinikaičio nuotr. #
Nežmoniškas šaltumas, O kova — karšta... Mes prie ugnies rubežiaus sugulėm visi. Užgęso lempa blindaže maža z Ir nepartinis gydytojas ryto spindesy.
Papasakojo sanitarės, kai kova nuščiuvo, Kad komunistų du tarp mūsų buvo. Vertė VYT. MURALIS
Vakar mes atsisveikinom su Ele Maskeliūnaltė. JI išvažia vo į Vilnių. Praktika baigta — vėl studijos. Atsisveiki nom, Ir taip kažko liūdna, kažko graudu pasidarė. Rodos, dar visai neseniai buvo gruo dis, Rodos, dar visai neseniai mūsų rajkoopsąjungos duris pravėrė kukli, nedrąsi studen tė, o atsisveikinom jau su ge ra drauge, gera prekybininke. Draugė Elė, atlikdama ga mybinę praktiką Kapsuko rajkoopsąjungoje, labai sumaniai taikė praktikoje Universitete
Paskutinė praktika baigta įgytas teorines žinias. Su di-atlikinėjo prekių likučių ana dellu susidomėjimu žiūrėjo ji lizes, siuntinėjo Lietkoopsą l visus kooperatinės prekybos jungai žinias, tyrė prekybinį klausimus, analizavo rajkoop tinklą, jo dislokaciją, prekių sąjungos ūkinę veiklą ir pristatymą į parduotuves. bendrą viso rajono ekonomi Elė Maskeliūnaltė ne tik ką. patį pratinosi prie savarankiš Elė beveik savarankiškai kos ūkinės veiklos, bet visuo met mielai patardavo drau gams, mielai pasakodavo apie Universitetą, apie ten dėsto mas disciplinas. Ne vienas mū sų rajono prekybos darbuo tojas, nuoširdžiai išsišnekė jęs su Ele, nutarė kelti sa vo kvalifikaciją — neakivaiz dinių būdu studijuoti Univer sitete. Dienoš metu Elė vaikščio klaidas, pasireiškusias Vaiž davo po parduotuves, dirbo ganto politinės veiklos supa- prie rajkoopsąjungos stalo, ra žanglnimu 1905 m. revoliuci šė, skaičiavo, o vakarais mūsų jos metu, jos įvadiniame kooperatininkai ją visuomet straipsnyje, išspausdintame ra sutikdavo raudonajame kampe šytojo kūrybos dvitomyje. Ta lyje. Tai ji padėdavo sukvies čiau V. Zaborskaitė ir toliau ti šokėjus į repeticiją, tai ji atkakliai laikosi savo pažiūrų savo pagyrimu paskatindavo Vaižganto kūrybos atžvilgiu, choristus, tai ji pasiūlydavo visokeriopai akcentuodama jo įdomią knygą. kūrybos ištisai liaudišką pobū Mes pažinome Elę, susi dį, atsisakydama jo kūriniuose įžvelgti rašytojo buržuazinės draugavom ir pamilom ją. Ne ideologijos apraiškas bei ribo prabėgs nė pusmetis, kai Elės tumus. Neseniai įvykusioje bus diskusijoje dėl lietuvių lite Maskellūnaitės rankose ratūros srovių V. Zaborskaitė, diplomas. Ir ką žinaį, gal būt, apibūdindama neoromantizmą vėl prasivers Kapsuko raj lietuvių literatūroje, taip pat koopsąjungos durys, gal būt, traktavo jį kaip visiškai neklasinį reiškinį, nedavė Jam jo nuolatiniam darbui į mūsų ra kios socialinės charakteristi joną sugrįš diplomuota eko kos: atplėšė šios literatūros nomistė — Maskeliūnaltė. Mes krypties susiformavimą nuo konkrečiųXX amžiaus pradžios mielai sutiksime . Ir džiugu pagalvojus, kad Vilniaus Uni aplinkybių Lietuvoje. Nenuostabu, kad, laikyda versitetas sugeba paruošti to miesi tokių koncepcijų savo kius puikius žmones, tokius mokslinėje veikloje, katedros visapusiškai išsilavinusius jau^ dėstytojai jas perteikia stu dentams mokymo procese: per nuosius specialistus.' paskaitas bei seminarus. PasiB. SidcraviL Kapsuko rajkosB ekonon^H St. MijiO
Už marksistinį-leninini literatūros dėstymą UNIVERSITETO
PARTINIO BIURO IŠPLĖSTINIS
POSĖDIS
1959 metų vasario 11 dieną Įvyko Universiteto partinio biuro išplėstinis posėdis, 1 kuri buvo pakviesti LTSR Mokslų akademijos, Lietuves JSR Rašytojų sąjungos darbuotojai, atsakingi partinai darbuotojai, lietu vių literatūros katedros dėstytojai. lit<; ’ūros-kritikos būrelio nariai, studentai. Posėdyje buvo svarstytas klausimas apie rimtas klaidas, p-tošia Universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanachą. Tačiau posėdis neapsiribojo vien tik jaunųjų kūrybos rinkinio analize, o, aiškinantis almanacho klaidų priežastis, jame buvo plačiai paliesti ir lietuvių literatūros katedros mokomojo bei auklėjamojo darbo klausimai. Buvo atskleista, kad almanacho parengimo trūkumai yra ne atsitiktinis reiškinys, o žymia dalimi jau anksčiau partinės organizaci jos iškeltų kai kurių lietuvių literatūros katedros dėstytojų ideologinių klaidų tąsa; ilgą laiką kai kurių ka tedros darbuotojų ugdytos ir puoselėtos pažiūros į literatūra sistemos išdava. Pateikime biuro posėdžio medžiagą, liečiančią atskiras lietuvių literatūros katedros veiklos sritis. MOKSLO IR MOKYMO DARBAS. PASKAITOS. SEMINARAI PARTIJA PO XX SUVAŽIAVIMO, SALINDAMA IS MUSŲ GYVENIMO ASMENYBES KULTO LIEKANAS, PABRĖŽĖ KOVOS PRIEŠ DOGMATIZMĄ IR SOCIOLO GINĮ VULGARIZAVIMĄ LITERATŪROJE REIKALIN GUMĄ. TAČIAU PO SIOS KOVOS PRIEDANGA KAI KUR EME REIKŠTIS TENDENCIJOS APSKRITAI NU NEIGTI SOCIOLOGINĮ, KLASINĮ LITERATŪROS REIŠ KINIŲ AIŠKINIMĄ BEI VERTINIMĄ. SITOMS TEN DENCIJOMS GYVAI PRITARĖ IR KAI KURIE LIETU VIŲ LITERATŪROS KATEDROS DĖSTYTOJAI, PROPA GUODAMI SAVO PASTARAISIAIS METAIS IŠLEISTUO SE MOKSLO DARBUOSE NEMAŽA IDEOLOGIŠKAI KLAIDINGŲ TEIGINIŲ DAUGIAUSIA LITERATŪRINIO PALIKIMO VERTINIMO KLAUSIMAIS. MATOMAI, ŠIE TEIGINIAI KATEDROJE BUVO PUOSELĖJAMI JAU ŽY MIAI ANKSČIAU. Kalbėjusių, posėdyje prof. riai ilgą laiką ir nuosekliai B. Pranskaus, akademiko prof. gina savo klaidingas koncepK. Korsako ir kitų buvo pažy- ei jas visuose literatūras mokslėta, kad atskiri katedros nalo baruose.
Atsisakymas vertinti lite■ nutylimas ir užtrinamas Jo ratūros reiškinius klasiniu po veiklos bei publicistikos bur žiūriu išryškėjo dar LKP X žuazinis liberalinis pobūdis. suvažiavime kritikuotoje ka Šitokio vertinimo tiek I. Kosttedros nario M. Lukšienės kevičiūtė, tiek kai kurie kiti knygoje apie Jono Biliūno kū literatūros dėstytojai laikėsi ir rybą. Knygoje rašytojo kūry •svarstant V. Kudirkos paliki biniai pasiekimai ir indėlis į mo problemą įvairiuose pasi lietuvių kritinio realizmo vys tarimuose. O dėstytoja A. Ratymąsi tam tikru atžvilgiu su bačiauskaitė, atplėšdama nuo vedami į psichologinę perso konkrečių buržuazinės Lietu nažų analizę, o socialinių gy vos tikrovės sąlygų Balio venimo reiškinių tyrinėjimas Sruogos kūrybą, per' diskusi ir jų pagrindu sukurti proleta jas dėl lietuvių literatūros pro rinės tematikos apsakymai tuo gramos mėgino ginčyti bet būdu sumenkinami, paliekami kurias dekadentizmo apraiškas antrame plane. Nuslydimas šio rašytojo kūryboje. Ji kėlė nuo klasinio požiūrio atsispin teiginį, kad tokiems žymiems di I. Kostkevičiūtės darbe apie rašytojams, kaip Sruoga, ap kritinį realizmą, kur bandoma skritai, nedera socialinis kla charakterizuoti V. Kudirkos sinis jų vertinimo mastas. LKP X suvažiavimas pažy pažiūros ir visuomeninė veik la kaip ištisai demokratinė, mėjo ir dėst. V. Zaborskaitės
-
r