£X*X<X>X
♦ ♦ X •A♦ X
RYTOJ VISI | RINKIMUS!
Rytoj visi Lietuvos dar bo žmonės renka vietines Darbo žmonių deputatų Ta rybas. Tarybinė konstituci ja nustato, kad Tarybos yra politinis Tarybinės valstybės pagrindas ir kad per jas visa valdžia pri klauso miesto ir kaimo dar bo žmonėms. Rinkdami Ta rybų deputatus, darbo žmo nės tuo pačiu dalyvauja valstybės valdyme. Tary bos yra masiškos, visą api mančios politinės darbo žmonių organizacijos. Jų, kaip masinių atstovauiamųjų organų vaidmuo ko munistinės visuomenės sta tybos etape žymiai išaugo. Komunistinės visuomenės statyboje Tarybos užtikri na tiesioginį masių daly vavimą valstybės valdyme, politiniame, ūkiniame ir kultūriniame šalies gyve nime. Per Tarybas yra Įgyvendinama Partijos po-
litika ūk-iės ir socialinės kultūrinė^ statybos srityse. Tarybų žinioje yra ūkio ir kultūros šakos, kurios be tarpiškai susijusios su gy ventojų materialinių ir kul tūrinių poreikių tenkini mu. Tarybos koordinuoja ir nukreipia daugybės pra monės ir žemės ūkio, transporto ir prekybos, sveikatos apsaugos ir švie timo bei visų kitų ūkinių ir kultūrinių organų dar bą. Pagal TSRS konstituci jos 141 straipsnį teisę iš kelti kandidatus į deputa tus turi visos visuomeninės organizacijos ir darbo žmo nių kolektyvai. Pasinaudo damas šia teise. Universi teto studentų ir dėstytojų kolektyvas iškėlė Į Vil niaus miesto ir Lenino ra jono DZD Tarybas geriau sius Universiteto žmones. Į Vilniaus miesto Tarybą
kandidatais iškėlėme pro rektorių prof. S. Jankaus ką ir Teisės mokslų fakul teto valstybinės teisės ka tedros vedėją S. Vansevlčių. Į Lenino rajono Tary bą iškėlėme LKP Lenino RK sekretorių ir mūsų dėstytoją drg. A. Burkauską ir TSRS istorijos kated ros vedėją drg. Bendžių. Šie žmonės yra žinomi Universitete kaip geri dės tytojai ir aktyvūs visuome nininkai. Jie, būdami val džios organuose, rūpinsis mūsų Universiteto kolekty vo reikalais, atstovaus mū sų reikalus. Jie pateisins garbingą tarybinio deputa to vardą. Todėl rytoj, kovo 5 dieną, visi atiduokime savo balsus už darbo žmo nių iškeltus kandidatus ( mūsų miesto ir rajono de putatų Tarybą. Visi | rinkimus, draugai!
visų
Salių
proletarai, vienykitės*
X
♦
X ♦ v X
♦ ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, X X ♦ PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ♦ X X ♦ ♦ Kaina 2 kp. 1961 m. kovo 4 d. X Nr. 6 (385) X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦.. ♦ arx*x»x*x«x*x*x*x*x»x*x*x*x»x*x*x»x*x*x*x*x*x*x*x*x»x*x*x*x*x*?. X
MŪSŲ KANDIDATAI
Stasys VANSEVIČIUS
Kandidatas Į Vilniaus mies to Darbo žmonių deputatų Tarybą Stasys Vansevičius gimė 1927 m. valstiečio šei moje dabartiniame Trakų ra jone. Baigęs vidurinę mokyk lą, 1947 m. įstojo į Vil niaus Valstybinio Universite to teisės mokslų fakultetą. Nuo pat pirmųjų studijų die nų drg. Vansevičius pasireiš kia kaip gabus, darbštus, pa reigingas studentas, aktyvus visuomenininkas.
Po Universiteto baigimo drg. Vansevičius buvo paskir tas j Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Teisės Institutą, kur dirbo Jaunesniuoju moks liniu bendradarbiu. 1953 m. drg. Vansevičius stoja Į as pirantūrą, o ją užbaigęs pra dėjo dėstyti mūsų Universite te teisės mokslų fakultete. 1958 m. drg. Vansevičius ap gina disertaciją teisės moks lų kandidato laipsniui gauti. Tais pačiais metais drg. Van-
X
sevičius priimamas į šlovin gosios Komunistų partijos ei les. Drg. Vansevičius yra vie nintelis LTSR valstybės ir joti Ir Rima geros arauge» teisės istorijos specialistas, Jau pirmomis studijų dienomis parašęs visą eilę mokslinių Jos surado bendru kalbą, susistraipsnių į Universiteto draugavo. Ypač toji draugystė sustiprėjo, [stojus j akademini „Mokslo darbus“, paruošęs mo chorą. kymo priemonių iš buržuazi Neapsiriko choristai, išrinkda nių šalių valstybės teisės, ta mi jas Į choro valdybą. Nu’'otraukoje ir matome li rybinės valstybės teisės Tary tuanistes Rimą Vitaitę ir Nijo* bų Lietuvos dvidešimtmečio lę Kvaraciejutę. proga išėjusiame leidiny B. ORENTAITĖS nuotr. je „Letuvos valstybės ir teisės dvidešimtmetis“ yra pla tus drg. Vansevičiaus straips nis „Vietinių Darbo žmonių deputatų Tarybų organlzavi mas ir raida Tarybų Lietuvo jnarrj1 je 1940—60 m“. Dėstydamas buržuazinių ša MOKSLINĖJE TARYBOJE — lių valstybinę teisę, drg. Van VAKARINIŲ GRUPIŲ sevičius nuolat parodo tik KLAUSIMAS Dar ilgai, grįžę į bendrabučius iš susitikimo su rašy rą buržuazinės demokratijos Vasario 28 d. įvyko Univer toju Antanu Venclova, studentai pasakojo savo drau klasinę esmę, parodo, kaip siteto mokslinės tarybos posė gams tai, ką girdėjo šio vakaro metu. valstybinis aparatas buržuazi O sužinojo Jie daug naujo, dar negirdėto apie mylimų dis, kuriame buvo apsvarstyti nėse šalyse panaudojamas mūsų literatūros klasikų Petro Cvirkos, Jono Marcinke vakarinių grupių mokymosi darbo žmonių išnaudojimui didinti, kapitalistų valdžiai vičiaus, Salomėjos Nėries, Billo Sruogos, Vytauto Mont ir darbo klausimai. Praneši Išlaikyti. vilos. Vinco Krėvės asmeninį gyvenimą, literatūrinę veik mus apie padėtį vakarinėse grupėse padarė dekanai: IFF Jau antri metai, kai drg. lą. — drg. Palionis ir EMF —• Vansevičius yra Išrinktas fa A. BERŽELIS drg. Pauliukonls. Diskusijose kulteto partinės organizacijos sekretoriumi. Taip pat drg. dalyvavo dėstytojai drg. drg. Vansevičius ne kartą buvo A. Bendžius, K. Navickas. TSRS Ministrų Taryboje renkamas liaudies tarėju, kur Kostelnickls. savo asmeniniu dalyvavimu „T. S.“ informaciją sprendžiant bylas, prisidėjo TAUTU DRAUGYSTĖS UMVERSITETUI SUTEIKTAS PATRIO LUMUMBOS VARDAS prie socialistinio teisingumo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į daugybę pageidavimų, kuriuos reiš Ekonomikos ir teisės moks kia Tarybų Sąjungos ir užsienio šalių visuomeninės or lų fakultetų dėstytojai bei ganizacijos, ir į daugybę laiškų, TSRS vyriausybės or studentai vieningai pasiūlė ganams, kuriuose Tarybų Sąjungos ir užsienio piliečiai prašo suteikti Tautų draugystės universitetui Maskvoje drg. Vansevičių kandidatu Į Patrio Lumumbos vardą, TSR Sąjungos Ministrų Taryba Universiteto aktų salė mūsų sostinės — Vilniaus nutarė: pilnutėlė. Ir ne vien jau miesto Darbo žmonių deputa Įžymiojo Afrikos nacionalinio išsivadavimo judėjimo natviško klegesio ir šven tų Tarybą. Visas Universite veikėjo, kongiečių tautos didvyrio, Kongo respublikos tiškos nuotaikos. S{ vakarą ministro pirmininko Patrio Lumumbos, atidavusio savo čia ypatingai iškilminga. to kolektyvas yra įsitikinęs, kovoje už savo šalieslaisvę ir nepriklausomybę, Trys _kartos kartos _______ susirinko kad drg. Vansevičius visiškai gyvybę, atminimui, suteikti Tautų draugystės universitetui Mask salėje. Trys kartos ir už pateisins garbingą tarybinio voje Patrio Lumumbos vardą ir nuo šiol jĮ vadinti — prezidiumo stalo. deputato vardą. Patrio Lumumbos vardo Tautų draugystės universitetu. Trumpa Įžangine kalba Rektorius atidaro Iškilmin gą vakarą, skirtą 43-sioms Tarybinės Armijos meti nėms paminėti. Aidint him po tris, kai kurios net po keno garsams, trys kartos turias pamokas. Kiek mažiau pakyla, pasitikdamos Įne pravedė drg. Lysenko — bu šamas rūsčiu kovų ir šlo vingų pergalių kelią nu tyrimo merginoms dar trūksta, ti krosnį. Merginos juokiasi: problema. Laimė, kad šioje vo sunegalavusi. Na, bet ir ėjusias vėliavas. Neša jas na, bet kai sulauks mano me „Gerai, kad atėjote, šiaip ji grupėje buvo viena kėdalnie- ji pasivys drauges. jauniausioji karta — mūsa tų — atsiras, — šypsosi drg. nekūrena. Bent šįvakar šiltai tė. Sukėlė ant kojų visas gen Apsilankęs pas ruslstes-prakstudentai. Gumbrevičius. pagyvensime“. tis bei gentainius ir gana grei tlkantes Kėdainiuose, išsiveži Tribūnoje vienas po ki Jis jau 1945 m. buvo mo Įsikalbame apie darbą. Taip, tai — per dvi dienas! — įkur to keičiasi kalbėtojai. Tai kyklos mokymo dalies vedė mokykloje dirbti tikrai labai dino visas septynias. Butai ne brangūs studentų svečiai jas. Jo auklėtinių rasi kiek smagu. Vyresnieji pedagogai kokie, už juos tenka brangiai praktika ne tik padės pagilinti — 1918—1919 metų ko viename mūsų resDublikos pataria, padeda išvengti klai mokėti. Žodžiu, sąlygos ne savo metodikos ir pedagogi vų veteranai ir Didžiojo kampelyje. Ir šių eilučių auto dų, na. o jei suklydai — pa girtinos. Tėvynės karo dalyviai. kos žinias, bet ir padės iš vi Žvelgdami Į tvirtai jaunų rius iš jo lūpų pirmą sykį su taiso, kad nekartotum. Daug — Universiteto vadovybė, sos širdies pamilti kilnų moky rankų laikomas vėliavas, žinojo, kam lygu (a-j-b). O šį padeda jaunosioms pedago kartą dar pavyko sužinoti ir gėms ir reguliarios dėstytojos kartu su praktikantus priiman tojo darbą. Ir ne tik joms — jie jaudindamiesi prisime tai, kad rusistų grupės Kėdai Juodelienės konsultacijos. O ir čios mokyklos vadovybe, tikrai juk jų kurso draugų rasime ir na ne vieną sunkių kovų nių pedagoginės praktikos va mokiniai tokie atidūs, viskuo galėtų pasiruošti juos priimti, epizodą, ne vieną už lais dovė drg. Juodelienė gyvena domisi. Išvažiuodamos mergi — sako dėst. Juodelienė. — Vilniuje, ir Sakiuose, ir Kaz vą Tarybinę Tėvynę kri lų Rūdoje, ir Jonavoje, — vi viešbutyje. nos labai bijojo, kad nesuge tusi draugą. Ilgai gaudžia — Tiesą pasakius. — sako bės sudominti mokinių kalbos Jei mokykla negali aprūpinti si jie susipažinę su mokykla, drg. Juodelienė. — mūsų pamokų metu. Pasirodo, kad praktikantų gyvenamuoju plo nebegalės jos atsižadėti. plojimai, kai šiltais žo praktikančių adresų nežinau gerai pasiruošus, kalbos pa tu, tai bent gali iš anksto pa džiais jie kreipiasi Į savo Visų kurso draugų vardu nė aš. Vieną butą gal Ir rasi mokos praeina neblogiau, ne rinkti garantuotų adresų, pa buvusius kovų bendražy praktinkantė Caikina paprašė me — kažkada esu buvusi. gu literatūros. Beje, apie li gius. Susijaudinę dėkoja Einame ieškoti. Prieiname teratūrą. Rajone nepakanka gal kuriuos studentai, vos at „Tarybinį studentą“ perduoti už sveikinimus drg. Burtvoroje angą. Pro spra pedogiųinės ir metodinės lite vykę, galėtų tučtuojau apsigy linkėjimus ir padėką Universi gą lenda dėstytoja, iš paskos ratūros veikalų, taip reikalin venti. Tada nereikėtų gaišti kauskas ir Vladimirovas trilinkas lendu ir aš. Aplin gų, žengiant pirmuosius žings laiko Ir energijos buto ieško teto dėstytojams, kurių per Lunia ir Grinbergas, Tary kui spragą gausu įvairaus po nius pedagogo darbe. Ar nega teiktas žinias jos visos dabar bų Sąjungos didvyriai VIjimui. Nepaslaptls, kad gy būdžio šiukšlių. Dėstytoja lėtų pedagoginei praktikai va sėkmingai taiko praktikoje. lenskis ir Urbonavičius. Juodelienė pasidairo į šalis. dovaujančios katedros aprū venamoji aplinka atsiliepia ir — Ir nepamirškite parašy Po iškilmingo minėjimo — Čia, — sako. pinti išvykstančių studentų šia darbo kokybei... ti apie butus ir literatūrą! — susirinkusieji klausė dide Taip. čia. Nedideliame kam literatūra? Tikrai galėtų. Tik Praktikos laikotarpis jau lio karių saviveiklos ki barėlyje gyvena trys prakti iki šiol apie tai nepagalvota. Kita studentamš-praktikan- įpusėjo. Kėdainiuose daugu certo. kantės. Salta. Atskuba labai butų ma praktikančių jau pravedė apkūni šeimininkė ir ima kur-tams opi problema V. BALTRUSIS
ANUOS METUS PRISIMINUS
Prie šlovingų kovos vėliavų
I
KĖDAINIŲ pirmoji viduri nė mokykla truputį primena mūsų senąjį Universitetą. Gal dėl to būrelis ketvirto kurso rusisčių-praktikančių iš karto pasijuto čia kaip namie. Tuo labiau, kad ir žmonės pirmoje vidurinėje mokykloje panašūs į universitetiškius — nuošir dūs, draugiški, darbštūs. Džiu gi darbo nuotaika viešpatauja ir klasėse, ir mokytojų kamba ryje. Kol apvaikščiojau visus mo kyklos korpusus, pasibaigė pa inokos. Paskutiniame, vis dėllo. radau mokymo dalies vedė ta drg. Gumbrevičių. — Kur galima rasti jūsų praktikantes? — klausiu. I — Nežinau. — sako drg. Gumbrevičius. — Jų pamokos baigtos, o kur apsigyveno. . . F— ir čia vedėjas beviltiškai Pkėstelėjo rankomis. — Beje, merginos praktiką atlieka pui kiai. Ir mes, mokytojai, ir mo kiniai iš pat pirmų dienų jas Pamilome. Mokiniai tai joms tiesiog ramybės neduoda: temta į savo klases tempiasi. Praktikantės labai nuoširdžiai ir kruopščiai ruošiasi pamo koms. Tokio užsidegimo ir kai kurie seni mūsų pedagogai ga li iš jų pasimokyti. Tiesa, pa-
PRAKTIKA KĖDAINIUOSE