LIETUVOS KOMJAUNIMO CK SVARSTĖ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DARBO KLAUSIMUS Lietuvos LKJS Centro Ko d^ntai įsisavina žinias, kaip miteto III plenumas užims domisi tarptautinio ir vidaus reikšmingą vietą respublikos gyvenimo įvykiais. Patikrini komjaunimo orgamzacljos gy muose turi dalyvauti dekanai, venime. Jame buvo apsvarsty dėstytojai, partinės Ir komjau ti svarbūs respublikos studen nimo organizacijų atstovai. Vi tijos polltlnio-auklėjamojo dar sa tai suaktyvintų studentus, bo klausimai Ir numatytos skatintų juos daugiau dirbti, pilemonės Jam pagerinti. mokytis, skaityti. Vykdant TSKP XX suva LLKJS Ramygalos rajono žiavimo nutarimus, aukštosio komiteto sekretorius drg. Mar se mokyklose atliktas kai ku kė' lčius, Biržų vidurinės mo ris studentijos politinio auk kyklos mokytojas drg. Bumbe lėjimo gerinimo darbas. Page lis ir kt. kalbėjo apie tai, Jog rėjo visuomeninių disciplinų ateityje būtina pasiekti, kad dėstymas, komjaunimo organi aunimas eitų į aukštąsias mo zacijos suaktyvino savo darbą, kyklas su komjaunimo kelia stiprina savo ryšius su gamy lapiais, panašiai kaip dabar ei ba, aktyviai kovoja su neigia na į plėšinlnes žemes, Sibiro mais reiškiniais, pasitaikan statybas, Donbaso šachtas. čiais studentų tarpe. Deja, Plenumo dalyviai plojimais kaip pažymėjo plenumas, aukš- p-.itarė minčiai, kad diplomai ‘ųjų mokyklų komjaunimo or studentams būtų Išduodami tik ganizacijų darbe yra rimtų po por<5š metų praktinio dar t: ūkumų. Studentijos tarpe bi . kartais dar pasireiškia buržuaMan teko kalbėti Vilniaus r.inių-nacionallstinlų nuotaikų, universiteto komjaunimo orga yra nedrausmingumo, girtuok nizacijos vardu. Kalbėdamas liavimo ir chuliganizmo faktų. paliečiau šiuos svarbiausius Tuo tarpu dauguma komjauni klausimus: aukštųjų mokyklų mo organizacijų Dasitenkina ryšių su gamyba stiprinimas, lik kultūrinių priemonių orga studentų ųarbo stovyklų orga nizavimu, o primiršo svarbiau nizavimas atostogų metu, dar sią savo uždavinį — politinį bas su komjaunimo aktyvu. studentijos auklėjimą. Kai ku Norint pagerinti specialistų rie studentai neteisingai supra paruošimo lygį, svarbu į aukš to partijos XX suvažiavimo tąsias mokyklas priimti jau nutarimų, TSKP CK nutarimo nuolius ir merginas su gamybldėl asmenybės kulto ir Jo pa rio darbo stažu. Gyvenimo darinių likvidavime esmę, iš praktika parodė, Kad tie stu kraipytai suvokė pastarojo me aortai, kurie ateina į univer to tarptautinio gyvenimo įvy sitetą su gamybiniu stažu, tu kius. rėdami savarankiško darbo ir Visi tie klausimai buvo ple gyvenimo patyrimą, yra parti numo dalyvių dėmesio centre. nės ir komjaunimo organiza Diskusijose dėl drg. Petkevi cijų atrama mūsų politlniamečiaus pranešimo kalbėjo 22 aukėjamajame darbe. Mums žmonės — aukštųjų mokyklų gerai žinomi studentai F. Slievadovai, LLKJS miestų ir ra soriūnas, kuris atėjo į univer jonų komitetų sekretoriai, sitetą, turėdamas 6 metų darbo aukštųjų mokyklų komjaunimo stažą, A. Trakymas, R. Kazbaaktyvistai, partiniai darbuo ras, V. Stankevičius, kurie tojai. Kalbėtojai kritiškai įver atėjo pas mus iš Tarybinės tino politinlo-auklėjamojo dar /armijos ,yra geriausieji vi bo būklę aukštosiose mokyklo suomenininkai, mokslo pirmū se. iškėlė daug pasiūlymų dėl nai. Tokių pavyzdžių yra daug uarbo pagerinimo, specialistų daugiau. Universiteto komjau paruošimo kokybės pakėlimo. nimo organizacija nutarė suLietuvos Žemės ūkio akade te.ktl pagalbą Vilniaus miesto mijos komjaunimo komiteto įmonių darbininkams, besiruo sekretorius dig. Morkūnas ir šiantiems stoti į aukštąsias mo Kauno Politechnikos instituto kyklas. Ateityje reikia pasiek komjaunimo komiteto sekreto ti, kad mūsų aukštoji mokyk rius drg. Šepetys kalbėjo apie la suaugtų su gamyba, įmo aukštųjų mokyklų komjaunimo nėmis, kolūkiais, tarybiniais organizacijų ryšius su rajonų ūkiais. komjaunimo komitetais. Šio Didelį vaidmenį auklėjant se aukštosiose mokyklose nu studentiją turi suvaidinti dartarta visus studentus organi b stovyklų organizavimas. zuoti į rajoninius būrius pagal Pas mus atsiranda baltarankių jų tėvų gyvenamąją vietą. Šie mamytės sūnelių ir dukrelių, būriai vasaros atostogų metu l'.ū’ie nežino, ką reiškia užsi tžmegs glaudžius ryšius su ra dirbti duonos kąsnį. Tokie stu jono komjaunimo organizaci dentai dažnai įklimpsta į mies jomis. ZOA komjaunimo komi čioniškumo balą, nevertina tetas organizuoja diskusiją te jiems suteiktų sąlygų mokytis, ma „Tavo nuomonė apie ZUA iš aukšto žiuri į darbininkus komjaunimo vadovu darbą ir ir kolūkiečius, kurie kuria ma priemones jam pagerinti”. terialines gėrybes ir kurių dė Drg. Šepetys siūlė akademi ka jie mokosi. Studentų da nėse grupėse tikrinti, kaip stu- lyvavimas fiziniame darbe pa-
♦
Partiniai ir tarybiniai organai, komjaunimo ir profsąjungos organizaci jos, tarybinė mokykla ir šeima auklėja jaunąją kar tą, ruošia puikų rezervą, sugebantį toliau tęsti ko munizmo statybą, toliau stiprinti mūsų socialistinę Tėvynę. Partijos XX suvažiavi mas pažymėjo, kad tarybi nis jaunimas pateisina par tijos, tarybinės liaudies viltis, tarnauja socialistinei Tėvynei, aktyviai dalyvau ja ūkinėje ir kultūrinėje statyboje. Kartu su tuo partijos XX suvažiavimas pabrėžė, kad pasitaiko jaunimo tar pe ir neigiamų reiškinių. „Mes negalime nekreipti dėmesio ir į tuos biaurius reiškinius, kurių dar, de ja, yra Jaunimo tarpe”, — kalbėjo drg. Vorošilovas. Kapitalistinėse šalyse Jaunimo nusikaltimo prie žastys glūdi pačioje san tvarkoje, dėl to ši proble ma ten negali būti išspręs ta. Socialistinėje valstybėje šių neigiamų reiškinių priežastys glūdi augančiosios kartos auklėjimo trū kumuose. Mūsų respubli kos moksleivių auklėjimas turi rimtų trūkumų. Nere tai komjaunimo ir profsą-
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
uranu
Balsuokime už komunisto Ir nepartiniu bloko kandidatus!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 6 (245)
1957 m. vasario mėn. 28 d.,
dėtų įveikti miesčioniškumo reiškinius, sustiprintų mūsų ryšį su darbininkais, kolūkie čiais, išugdytų pagarbą dar bui, studentai daugiau vertin tų tą tėvišką rūpinimąsi, kuitm juos gaubia partija, vy riausybė, visi darbo žmonės. Svarbus mūsų darbo baras turi būti komjaunimo aktyvo mokymas. Aktyvui tenka susi durti su plačiausiomis jauni mo masėmis, diskutuoti, gin čytis įvairiais mūsų gyveni mo klausimais, duoti atkirti priešiškų nuotaikų skleidė jams. Štai kodėl niums, pla čiam aktyvui turi sutelkti pa galbą partiniai ir komjaunimo organai. Komjaunimo aktyvui turi daryti pranešimus atsa kingi respublikos partiniai ir tarybiniai darbuotojai, minist rai. Universiteto prorektorius d; g. Meškauskas kalbėjo, kad būtina pakelti komjaunimo or ganizacijų kovingumą. Šiuo metu komjaunimo organizaci jos apima studentijos daugu mą, tačiau Jų politinis akty vumas, jų kovingumas dar vis neįgavo reikiamo užmojo. Didelę kalbą plenume pa rakė LKP CK sekretorius A. Sniečkus. Jis plačiai nušvietė įvairius respublikos vidaus gy venimo, nacionalinės politikos, kultūrinio palikimo klausimus. Kalbėjo apie respublikos auKštųjų mokyklų komjauni mo organizacijų uždavinius. Drg. Sniečkus, tarp kita ko, pažymėjo, kad respublikos stu dentija turi visokeriopai pri sidėti prie melioracijos darbų programos vykdymo respubli kos žemės ūkyje. Melioracija turi tapti visos Lietuvos liau dies gyvybiniu reikalu. Šiuo metu mes ruošiamės įakultetų komjaunimo organi zacijų bendiiems susirinki mams, skirtiems LLKJS CK UI plenumo rezultatams ap svarstyti. Šiuose susirinkimuo se komjaunuoliai turi giliai išanalizuoti LLKJS CK III plenumo nutarimus, politlnioauklėjamojo darbo būklę fa kultetuose. Komjaunimo orga nizacijos privalo visą savo dar bą nukreipti į politinio studen tijos auklėjimo stiprinimą.
P. Bernatavičius
ketvirtadienis ★ Kaina 20 kap.
Universiteto ☆
bų darbą, tačiau kol kas dar labai mažai ką tepada rė. Tuo tarpu padaryti bū tų galima labai daug ir savo pavyzdžiu paska tinti plačiąją visuomenę aktyviam komunistinio jau nimo auklėjimo darbui. Universiteto visuomeni nės organizacijos kartu su partiniais ir tarybiniais or ganais, komjaunimo ir profsąjungos organizacijo mis, mokyklomis galėtų organizuoti seminarus tė vams vaikų auklėjimo klau simais, padėti pagyvinti mokyklų auklėjamąjį dar bą. Universiteto dėstytojų profesinė organizacija ga lėtų organizuoti universi teto dėstytojų ir tarnauto jų vaikų laisvalaikio pralei dimą, įrengti vaikų sporto aikšteles universiteto namų kiemuose, paskirti budėto jus, kurie vadovautų vaikų sportui, žaidimams. Universiteto dėstytojai ir studentai galėtų daugiau aiškinti jaunimui tarybinius įstatymus ir komunistinę moralę. Kokie dideli galimumai yra šiam darbui, rodo tei
☆
☆
Doc. N. Stepanovui—50 metų
N. Stepanovas kalbasi su kated ros darbuotojais. A. ŠARKIO nuotr.
mu su jaunaisiais dėstytojais, telkia jiems metodinę pagalbą, aktyviai dalyvauja respublikos visuomeniniame gyvenime, kartu dirbdamas mokslinį dar bą. Senas komunistų partijos narys yisas jėgas skiria tam darbui, į kurį jį nukreipia par tija. Savo moksline-pedagoglne veikla mūsų universitete Jis prisideda prie jaunosios lietu vių tarybinės inteligentijos auklėjimo. Sveikiname Nikolajų Vasiljevičių garbingo jubiliejaus proga ir linkime jam ilgiausių metų ir kūrybingos veiklos.
Vasario 26 d. mūsų univer siteto filosofijos katedros do centui, filosofijos mokslų kan didatui Nikolajui Vasiljevlčlul Stepanovui sukako 50 metų. Drg. Stepanovas 1950 m. pradėjo dirbti mūsų universi tete filosofijos katedros docen tu. Penkerius metus Nikolajus Vasiljevičius dirbo filosofijos katedros vedėju ir, būdamas geru filosofijos žinovu ir geru dėstytoju, pelnytai užsitarna vo studentų bei dėstytojų pasi tikėjimą ir pagarbą. Drg. Stepanovas vadovauja kelių aspirantų moksliniams daibams, dalijasi savo patyriMuzikinės
Neseniai Gamtos fakultete įvyko muzikinis vakaras. Pa kviestas konservatorijos teorijos-kompozicljos fakulteto III kurso studentas A. Pėželis trumpai papasakojo susirinku-
GLOBOKIME LIKUSIUS BE PRIEŽIŪROS PAAUGLIUS jungos organizacijos nesu geba tinkamai tvarkyti moksleivių laisvalaikio ir nukreipti jų energijos tin kama vaga. Dėl mokyklų, komjaunimo, profsąjungos organizacijų blogo darbo dalis moksleivių lieka be tinkamos priežiūros, kar tais stoja net į nusikaltimo kelią. Yra dar tokių tėvų, ku rie į savo pareigą auklėti vaikus žiūri pro pirštus ir palieka juos jų pačių liki mui. Partijos XX suvažiavi me, kalbėdamas apie kovą su nusikaltimais, drg. Chruščiovas nurodė, jog nedalyvaujant plačioms masėms, vien tiktai admi nistracinėmis priemonėmis tokiems biauriems reiški niams negalima padaryti galo. Čia didelis vaidmuo priklauso visuomenei. Universiteto studentų ir dėstytojų kolektyvas gali parodyti iniciatyvą ir atlik ti didelį darbą, vykdyda mas šį partijos iškeltą už davinį. Tiesa, universiteto partinė ir komjaunimo or ganizacijos pradeda šį svar-
savaite
sės mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos pra dėtas nepilnamečių, be priežiūros esančių vaikų globojimas. Fakulteto kom jaunimo organizacija no rinčius šį darbą dirbti komjaunuolius siunčia pas tuos paauglius, kurie dėl nepalankių auklėjimo są lygų yra patekę į blogą ke lią. Komjaunuoliams studen tams, įsipareigojusiems glo boti paauglius, duodami uždaviniai įsigilinti į pa auglių bepriežiūriškumo priežastis, lankytis jų bu tuose, domėtis jų gyveni mo sąlygomis, kalbantis su pačiu paaugliu, jo tėvais, jį pažįstančiais gyventojais; susipažinimas su paauglio draugais išaiškina neigia mos įtakos šaltinį. Gerai ištyręs patį paaug lį ir aplinką, įsigilinęs į priežastis, pastūmusias jį į blogą kelią, komjaunuo lis turi rasti priemonių grąžinti paauglį į tinkamas vėžes. Jis gali kreiptis į specialią komisiją, esančią prie vykdomojo komiteto, reikalaudamas, kad paaug-
paskoitos
siems apie muzikos istoriją, su pažindino su elementariausiais muzikos teorijos terminais. Va karas studentams labai patiko. T. Ylaltis
liul būtų sudarytos tinka mos augimo ir vystymosi sąlygos. įtaisius tokį pa auglį mokytis mokykloje ar įmonėje, jo negalima palikti be priežiūros tol, kol jo globėjas galutinai neįsitikins jo pasitaisymu. Pirmieji šio darbo žings niai yra nelengvi. Trūksta patyrimo darbe. Tačiau fa kulteto komjaunuoliai sun kumus nugali, atsiranda tikrų šio darbo entuziastų. Gerai dirba studentai Žile vičius, Galinytė, Slavins kaitė. Ypač būdinga kom jaunuoliška ugnelė dirban čiam šį darbą komjaunuo liui Žilevičiui. Jis pasiėmė globoti nepilnametį V., gerai įsigilino į jo gyveni mo sąlygas, aplinką ir, no rėdamas jį pataisyti, su ieškojo fabrike darbą. Drg. Žilevičius ir darbininkai sutiko nemaža sunkumų, kurie jų energijos dėka buvo nugalėti. Būtų labai gerai, kad ir kitų fakultetų komjaunuo liai imtųsi šitokio darbo. Studentams tokių pavedi mų vykdymas turi didelę auklėjamąją reikšmę, nes plečia jų pačių akiratį, pa deda įsigyti darbo įgūdžių, reikalingų jų profesijai ir visuomeniniam darbui.
Doc. J. BLIEKA
'Komjaunimo susirinkime įvykusiame II. 25 d., antro kurso lituanistai svarstė sesi jos rezultatus. Pranešėjas — Ragauskas. Padėtis kurse — rimta. Iš 75 studentų 40 žmonių gavo trejetus. Tačiau pranešime ne buvo giliai išnagrinėtos prie žastys, trūko iškeltų faktų ana lizės. Diskusijose dalyvavo tik keletas žmonių, o ir kalbėju sių draugų pasisakymai buvo paviršutiniški. Iš jų žodžių ne sijautė, kad jie būtų savo ko lektyvo nariai, kad juos jau dintų nenormali padėtis kurse. Atrodo, kad šiam susirinkimui ruošėsi tik pranešėjas Ragaus kas ir susirinkimo pirmininkas Muižė. (Ruošėsi! nors ir tai tik žiūrint iš jų pačių pozicijų.. Jei draugams antro kurso li tuanistams taip sunku organi zuoti susirinkimus, vertėtų pasimokyti iš kitų grupių. To kie susirinkimai kaip minėta sis nieko gero neduoda.
N. Sabaliauskaitė
Įdomias temas nagrinėja KPI studentai (Iš „Už tarybinį mokslą”)
Kovo mėn. 25—30 d.d. Ry goje įvyks III Pabaltijo aukš tųjų technikos mokyklų SMD konferencija. Šiai konferenci jai Elektrotechnikos fakultete baigiami ruošti visi numatyti darbai. Įdomią temą nagrinėja V kurso stud. S. Masfokas. Darbą tema „Liuminiscenslnio ap švietimo pritaikymas gamybi nėse patalpose” jis baigia Maskvos lempų fabrike, kur dabar atlieka diplominę prak tiką. V kurso stud. J. Petruške vičius nagrinėja antįtampių analizatorių. Jis sudarė sche mas, pravedė bandymus, kurie įrodė šių schemų tinkamumą. Darbas turi didelę praktinę reikšmę antįtampių tyrimų srityje grandinėse su išskirsty tais parametrais, o taip pat nu statant gedimų vietas elektros energijos perdavimo linijoje. V kurso stud. D. Eldukas jau antri metai tiria lempinį voltmetrą su dvigubu neigia mu grįžtamu ryšiu. Autorius pasiekė gerus darbo rezultatus. Yra galimybė panaudoti pa prastą nuolatinės srovės magnitoelektrinį indikatorių su Jo nuosava skale. Prietaisas gali būti pritaikytas praktikoje. Elektroninė laiko relė pla čiai taikoma automatikos sche mose. Jai reikalinga nuolatinė srovė. IV kurso stud. A. Nargėlas ir P. Matulionis nagrinė ja elektroninės laiko relės dar bą kintamos srovės tinkluose su lygintuvu. Naudingus moks linius darbus atlieka ir kiti studentai. t.
D. VALENTAITE Elektrotechnikos fakulteto SMD tarybos pirmininkė