TARPTAUTINES MOTERS DIENOS PROGA
karštai sveikiname musų dėstytojas ir studentes! MOTI N A I Visų šalių proletarai, vienykitės!
Kaip gervės parplaukia į krantą gimtą. Taip kas pavasaris sugrįžtam mes Su lagaminais vėl kažko paimti, Iš rankų jos kažką vėl išsivežt. Mes žinome, kad rasime ją laukiant. Nuo seno buvo taip ir bus ilgai: Mama valkų vargus pajus greičiau daug. Negu suvoks jos ilgesį vaikai.
Stotelėje, prie autobuso žalio, Mes dairomės nekantrūs kažkodėl. O motina paklausia dar prieš kelią: — Kada, sakyk, kada sugrįši vėl? t
Paklausia sengalvėlė, nors jai aišku, Kad vėl laukti vienai per ilgu
Dienų dienom jeseniniško laiško Nuo neramių vaikų. Nuo jos valkų. Dažnai, saulėlydžiui prigesus, Ji pagalvoja (o, viltie graži!), Kad mes sapnuojame jos žilą kasą. Tiktai nėra kada laiškų rašyt.
Tau parašyti neprisėdam dar vis, Bet tu tiki, minty nedrįsti bart. — Iš ilgesio namo sugrįžta gervės, Iš ilgesio mes grįšim vienąkart. B. VELYVYTE
r Oi■
Is
UHNTAt
O gervės išskrenda ir ilgesį jos nešas Vėl sunkų, niūrų kaip ruduo. . . Atleiski, mama! Daug laiškų mes rašom, Tik siunčiame juos adresu ne tuo.
VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNTV1RSTTETO
[STEIGTA MU. JOJE
UNIVERSITETO
MATYSIME
KOMJAUNIMO KOMITETO
GERIAUSIUS
Kiną nuo 1950 metą
Kaina 3 kap.
NUTARI
VISUOMENININKUS
IR
NUTARIMAS DĖL STUDENTŲ SAVARANKIŠKO DARBO IR PRIEMONIŲ JAM PAGERINTI
MŪSŲ ANTANINA kia daug darbo Įdėti. Daug ji nuslpe’jnė pernai, organizuoda ma fakulteto saviveiklą ir pa ti aktyviai dalyvaudama. „Antanina, vyrai nesusirin ko į repeticiją“? tokie ir pana šūs klausimai dažnai iškilda vo. Kartais neateina muzikan tas. Ir vis prašyk, organi zuok, suspėk visur. . . Dažnai reikia ir be pietų likti, ir pasitenkinti tik vaka riene. O vakarais. . . Niekas kitas už tave neišmoks užsienio kal bos, neparuoš seminarų, ne-
perskaitys knygų. Darbas ir darbas, bet ir rezultatai geri. Mūsų Antanina .— pirmūnė. Grupės draugai apie ją atsi liepia šiitu žodžiu, kaip apie getrą draugą ir puikų vlsuomeninką. V. Paužaitė
a
CHEMINĖS PRAMONĖS išsivystimas Tarybų Lietuvoje Chemijos pramonė atveria naujus komunizmo statybos horizontus. Chemija plečia ža liavų bazę, duoda naujų me džiagų pramonei, efektyviau sias priemones žemės ūkiui kelti, liaudies vartojamų pre kių gamybai didinti ir jų ko kybei gerinti. Chemijos laimė jimai sintetinių medžiagų ga myboje sudarė sąlygas, kad sparčiau augtų naujos technikos šakos: atominė energetika, B radioelektronika, reaktyvinė technika ir kt. Ypač ’ chemijos pramonė pradėjo vystytis po TSKP CK 1958 m. gegužės Plenumo, kuriame buvo priimtas nutari mas: „Sparčiau vystyti chemi jos pramonę ir ypač sinteti nių medžiagų bei jų dirbinių gamybą gyventojų poreikiams ir liaudies ūkio reikalams ten kinti.“ Šis nutarimas ir visos partijos bei vyriausybės prie monės leido per penkis metus taip išplėsti chemijos pramo nę. kad jos produkcija išaugo 3,5 karto. Naują impulsą bei kryptį chemijai ir chemijos pramonei vystyti suteikė 1963 m. gruo džio Plenumas apie žemės ūkio ir kitų liaudies ūkio ša kų chemizavimą. Apie chemiją ir chemijos pramonę daug rašoma, skel biama per radiją, televiziją Chemijos žinių skleidimo rei kalingumą pabrėžė Lietuvos KP XIV suvažiavimas: „Visur t organizuoti paskaitas, prane šimus, pašnekesius, seminarus, teorines konferencijas svar biausiais liaudies ūkio chemi zavimo klausimais. Plačiau panaudoti vaizdinę agitaciją, spaudą, kiną, radiją, televizi ją ir kultūros-švietimo Įstai gas.“ „Kova nž TSKP CK gruo-
1964 m. kovo 5-d.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Tarybos ir partinio komiteto bendro posėdžio, įvykusio 1964 m. vasario 25 d..
MOKSLO PIRMŪNUS.
Dažnai ją gali sutikti audi torijose, laboratorijose. Visur Juk reikia suspėti. Ketvirtas kursas — darbo jai pakanka mai. Tik spėk suktis — čia paskaitos iki trijų, o po to bė gi į Mokslų Akademiją rinkti medžiagos kursiniam darbui, čia dar įvairūs susirinkimai bėl pasitarimai. Juk Antanina — profsąjungos pirmininkė, todėl jai rūpi visi studentų reikalai. Draugai ją pažįsta kaip gerą, darbščią, rūpestingą ir nuoširdžią draugę. Juk no rint ką norš\suorganizuotl, rei-
REKTORATO,
PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 6 (415)
GARBĖS LENTA
»
(Bibliografinė apžvalga) džio Plenumo nutarimų įvyk dymą turi tapti visaliaudiniu reikalu“ — pabrėžė draugas A. Sniečkus respublikos par tinio aktyvo pasitarime šių metų vasario 4 d. Chemijos pramonės ugdymas ir liaudies ūkio chemizavimas peržengia ūkinių uždavinių ribas ir da rosi didžiai svarbiu politiniu visos partijos ir visos liaudies reikalu. Chemija bei jos pramonė domina ne tik specialistus — chemikus. Jos pagrindinius lai mėjimus ir reikšmę mūsų gy venime populiariai nušviečia doc. J. Ciparis savo knygelėje „Chemijos vaidmuo liaudies ūkyje.“* Apie chemijos pramonės iš vystymą Tarybų Lietuvoje, apie materialines prielaidas ir žaliavas jai vystyti, apie pa grindines jos vystymo kryptis rašo ekonomikos mokslų kan didatas M. Belovas brošiūro je: „Chemijos pramonės iš vystymo Tarybų Lietuvoje perspektyvos.“2 Kai kurios au toriaus keliamos problemos bei mintys jau šiandien tampa realybe: stojo rikiuotėn che mijos kombinatas Kėdainiuo se, sparčiais tempais statomos gamyklos — azotinių trąšų Jonavoje, acetatinio pluošto Kaune. 1963 m. statybininkai res publikoje pastatė 20 proc. daugiau Įvairių pastatų negu 1962 m. Augantis statybų už mojis reikalauja daug geros, pigios ir dailios vietinės sta tybinės medžiagos. Statybinin kams į pagalbą atėto chemi’a. Apie gausių Lietuvos dolo mito atsargų panaudolimą sta tyboje dar 1960 m. išėjo bro šiūra „Kompleksinis vietinių dolomitų panaudojimas“.3 Au torius, remdamasis respubli kos mokslininkų bandymais ir
tyrimais, nušviečia svarbiau sias dolomitų ypatybes ir jų tolimesnio panaudojimo gali mybes mūsų augančiose sta tybose. „Plastmasių pritaikymas statyboje yra labai reikšminga šiuolaikinė statybos architek tūros problema. Plastmasių panaudojimas pasuks architek tūrą nauja kryptimi, įneš es minių pakitimų statybos prak tikoje. . . „Nėra statybinės me džiagos, kurios nebūtų galima pakeisti plastmasinėmis“ — rašo M. Šaltenis savo knygoje „Kelią plastmasėms statyboje“.4 Jau dabar mūsų chemijos pramonė gamine, polietilino vamzdžius, santechnikos Įren gimus, langų ir elektros fur nitūrą, reliną, sausus cinko baltalus* įvairius dažus ir kt. Įvairių plastikų gaminius, jų pritaikymą liaudies ūkyje ir buityje nušviečia J. Kriau čiūno knygelė, „Plastikai ir jų gaminiai“.5 1 CIPARIS J. Chemijos vaidmuo liaudies ūkyje. V., Valst. pollt. ir moksl. 1Lt. il-kla 1961. 46 p. 2 BELOVAS M. J. Chemi jos pramonės išvystymo Tary bų Lietuvoje perspektyvos. V., Valst. pollt. ir moksl. lit. ltkla, 1959. 59 p. 3 TALETAVICIUS V. Kompleksinis vietinių dolomi tų naudojimas. V., Valst. pollt. ir moksli, lit. 1-kla, 1960. 24 p. -* ŠALTENIS M. Kelią plastmasėms statyboje. V., Valst. ir moksl. lit. ltkla, 1960. 72 p. 5 KRIAUČIŪNAS J. Plas tikai ir jų gaminiai. V., 1961. 41 p. St. JURAS
Pastaraisiais metais universitete nemažai padaryta, gerinant studentų savarankišką darbą. Tai davė teigiamų rezultatų. Pakilo bendras studentų pasirengimo savo specialy bei lygis. Dalis studentų dirba pagal indi vidualinius planus, gabesnieji įsijungė į mokslinį katedrų darbą. Studentų savaran kišku darbu daugiau domisi komjaunimo or ganizacija. Tačiau šioje srityje yra ir nemaža rimtų trūkumų. Kai kuriuose fakultetuose (fizikos ir matematikos ir kt.) vis dar studentai per nelyg apkrauti paskaitomis, ir jiems nedaug telieka laiko savarankiškam darbui. Univer siteto studentų savarankiškas darbas silpnai organizuojamas ir kontroliuojamas. Daugelis katedrų ir fakultetų tarybų retai svarsto stu dentų savarankiško darbo klausimus, mažai rodo iniciatyvos, panaudodamos mokymo procese naujas, progresyvias formas ir meto dus. Per mažai dėmesio kreipiama į meto dinį studentų parengimą savarankiškam dar bui. Ne viską padarė ir biblioteka, gerin dama studentų aptarnavimą ir jų aprūpini mą mokymo priemonėmis. Taryba ir partinis komitetas nutaria: 1. Įpareigoti prorektorių mokymo reika lams, dekanus ir katedrų vedėjus toliau to bulinti mokymo planus, mažinant studentų apkrovimą privalomais akademiniais užsiėmi mais (visų pirma paskaitomis), o tokiu būdu sutaupytą laiką panaudoti savarankiškam darbui. 2. Pareikalauti iš katedrų vedėjų ir dės tytojų iš pagrindų pagerinti studentų sava rankiško darbo organizavimą ir kontrolę. Tuo tikslu: a) visoms profilinėms katedroms rekomen duoti griežtai reikalauti, kad studentas per skaitytų nustatytą mokslinės literatūros mi nimumą; skaitymo kontrolei praktikuoti spe cialias konsultacijas ir koliokviumus, kurie turėtų būti studentams privalomi; b) nustatyti, kad dėstytojas paskaitų metu nebūtinai turi išdėstyti visus programoje nurodytus klausimus; dalis jų gali būti palikta studentų savarankiškam nagrinėjimui, kurio rezultatai turi būti tikrinami specialių ko liokviumų metu; egzaminų metu specialybės dėstytojas privalo reikalauti, kad studentas orlentuotųsi specialybės mokslinėje literatū roje ir gerai nusimanytų apie respublikos mokslininkų pasiekimus. c) katedroms daugiau dėmesio kreipti į tokius vyresniųjų kursų speckursus ir specseminarus, kuriuose būtų nagrinėjami dau giau probleminiai klausimai, keliantieji stu dentų mokslinį smalsumą; d) fakultetams pasiekti, kad daugiau ga bių studentų dirbtų pagal individualinius planus; c) gabesniuosius studentus drąsiau Įtrauk ti Į katedros dėstytojų mokslinį darbą; pa siekti, kad daugiau studentų galėtų būti rimti dėstytojų pagalbininkai moksliniame
darbe, sugebą atlikti laboratorinius, ekspe rimentinius, statistinius ar kitus uždavinius; f) fakultetų taryboms ir katedroms daž niau svarstyti studentų savarankiško darbo klausimus, iškviečiant į katedros posėdžius atsiliekančius studentus. 3. Visų, ypač Fizikos ir matematikos, fa kultetų dėstytojai, katedrų vedėjai ir partinės organizacijos privalo rodyti daugiau inicia tyvos, panaudodami mokymo procese naujas, progresyvias formas ir metodus. Ypatingą dėmesį reikia skirti programuoto studentų mokymo ir jų savarankiško darbo kontrolės metodui. Įpareigoti prorektorių mokymo rei kalams susipažinti su šio metodo praktika kitose TSRS aukštosiose mokyklose ir pagal galimybes jį paskleisti universitete. Planuo jamąjį Fizikos ir matematikos fakulteto mo komąjį korpusą suprojektuoti taip, kad ja me galima būtų panaudoti šiuolaikinius mo kymo metodus. 4. Įpareigoti dekanus, katedrų vedėjus ir dėstytojus daugiau padėti studentams sava rankiškame darbe:
a) rimčiau mokyti studentus (ypač pirmų jų ir aukštųjų kursų) savarankiško darbo metodikos, o esant reikalui, skaityti fakulta tyvinius savarankiško, mokslinio darbo me todikos kursus, kurie supažindintų ir su spe cialybės moksline bibliografija bei istorija; b) daugiau kino aparatais ar epidioskopais rodyti mokomųjų filmų; c) daugiau Įsigyti aukštosioms mokykloms skiriamų vaizdinių priemonių, žemėlapių, diagramų, schemų;
d) rekomenduoti, sudarant tvarkaraščius, palikti, esant galimybei, studentams vieną laisvą dieną savarankiškam moksliniam dar bui.
5. Įpareigoti bibliotekos direktorių drg. L. Vladimlrovą: a) ieškoti galimybių pagerinti studentų ap rūpinimą mokymo priemonėmis (vadovėliais, moksliniais veikalais, monografijomis); b) teikti studentams metodinę paramą; c) periodiškai informuoti fakultetuose apie naują mokslinę literatūrą.
6. Rekomenduoti fakultetams turėti visuo se kursuose specialias pastovias komisijas (o jau veikiančių komisijų darbą suaktyvinti), kurios reguliuotų koliokviumų skaičių bei rekomenduojamos literatūros kiekį, domėtųsi studentų savarankiško darbo klausimais. 7. Įpareigoti pedagogikos katedrą, bend radarbiaujant su svarbiausiųjų specialybių katedromis, 1964—65 m. m. suorganizuoti metodinę konferenciją studentų savarankiš ko darbo klausimais. 8. Katedroms iki 1964 m. balandžio 20 d. apsvarstyti šį nutarimą ir numatyti konkre čias priemones jam įgyvendinti. 9. Šio nutarimo vykdymo kontrolę paves ti prorektoriui mokymo reikalams ir fakul tetų dekanams.