VISŲ SALIŲ PROLETARAI,
VIENYKITESi iŠ
1969 m.
U
VASARIO
u
J
21 d.
U
BS n
Nr. 5(665)
| H
K
■■llllllllllffl
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
NUO PENKTADIENIO... V Vasario 16 d. univer siteto Teatrinės studijos skaitovai koncertavo Vil niaus Statybos techniku me agitpunkto Nr. 40 rin kėjams. Studijos skaitovai M. Cicėnaitė, V. Juknaitė, I Tumavičiūtė, A. Gailius deklamavo Maironio, V. Mykolaičio-Putino, Kį Binkio, VI. Mozūriūno, J. Degutytės eiles. Šio lite ratūrinio koncerto režisie rius — Teatrinės studijos diplomantas J. Pocius. Šiuo metu universiteto Teatrinės studijos viena jaunųjų aktorių trupė su nauja literatūrine — kon certine dviejų dalių pro grama „Amžiaus lyra“ ruošiasi aplankyti eilę respublikos mokyklų, su sitikti su moksleiviais. V Antradienį universi tete apsilankė LLKJS Centro Komiteto darbuo tojai. Svečiai susipažino su mūsų Alma Mater, au ditorijomis, biblioteka. Vėliau universiteto ka vinėje tarp LLKJS CK darbuotojų ir rektorato bei visuomeninių organi zacijų atstovų įvyko nuo širdus pokalbis apie stu dentiško gyvenimo prob lemas. V Rytoj į savo didelę šventę — mediumą renka si Istorijos ir Filologijos fakultetų trečiakursiai. Sarbievijaus kieme degs didelis laužas, kuriame studentai degins savo nuodėmes, o vėliau vi siems jiems bus (teikti pusdiplomiai, kurie reiš kia, kad ligi diplomo liko visai „nedaug" — du su puse metų. "V Ketvirtakursės litua nistės I. Sabaliauskaitė, B. Dirskiūtė ir kitos, atlie kančios pedagoginę prak tiką Vilniaus miesto vidu rinėse mokyklose, šią sa vaitę jau turėjo pirmąsias pamokas. Kelios dešimtys
mokinių į mūsų studentes kreipėsi „tamsta mokyto ja". IT LTSR Žurnalistų są jungos fotografijos sekci ja ruošia antrąjį „Lietu vos fotografijos" leidinį. Savo darbus, pasakojan čius ir apie studentišką gyvenimą, pateikė šią sa vaitę ir mūsų universiteto Teisės fakulteto trečiakur sis Imantas Dagys. O Trečiadienį interklubo nariams jspūdžlus Iš kelionės po Jordaniją, Si riją ir Libaną pasakojo universiteto ’ komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. ir Pirmadienį Centri niuose universiteto rū muose ir Didžiojoje mate matikų auditorijoje įvyko universiteto jaunųjų dės tytojų metodinis semina ras. Su jaunaisiais kolego mis mintimis apie tai, kaip vadovauti studentų kursiniams darbams, dali josi profesoriai J. Lebe dys, J. Dagys ir kiti paty rę dėstytojai. V Šeštadienį Matemati kos ir mechanikos fakul tete įvyks kursų saviveik linių vakarų rezultatų su vedimas. ~S Mūsų teatrinės studi jos artistai ruošia dar penkis spektaklius. Šią savaitę įvyko G. Hauptmano pjesės „Paskendęs varpas", kurią režisuoja L. Ciunis, repeticija. "V Antradienį įvyko studentų profsąjungos ko miteto posėdis, kuriame buvo svarstomas pirmojo ir šeštojo bendrabučių ta rybų darbas. Y Per visą sausio mė nesį mūsų Mokslinės bib liotekos abonementas pa sipildė 4 tūkst. 200 kny gų. O per 1968 metus biblioteka gavo 89 tūkst. egz. knygų ir leidinių.
...IKI PENKTADIENIO ALMA
MATER
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
Kada prasideda sesija? MINTIMIS APIE SESIJĄ DALIJASI PRO REKTORIUS MOKYMO REIKALAMS DOC. B. SUDAVICIUS. — Draugas Prorektoriau, mūsų laikraš tyje buvo spausdinamos savotiškos fakul tetų dekanatų ataskaitos. Nagrinėdami paskutinės sesijos rezultatus, fakultetų de kanai Ir prodekanal stengėsi išsiaiškinti pagrindines studentų nepažangumo prie žastis. Be to, šiandien jau įsitikinta, kad dide lę reikšmę studentų mokymuisi turi dės tytojų darbo su akademiniu jaunimu me todai. Ypač pabrėžiama probleminio dėsty mo reikšmė, siekimas įpratinti studentą galvoti moksliškai. Ir patys studentai dažnai reikalauja lais vo paskaitų lankymo, teisės daugiau dirb ti savarankiškai ir kad sesija vyktų ne griežtai nustatytu laiku. Yra nuomonė, kad tokia egzaminų sistema leistų studentams ne tik geriau pasiruošti vienam ar kitam egzaminui, bet, tuo pačiu, ir žinios taptų gilesnės. Palyginus šių metų žiemos sesijos rezultatus su praėjusių metų, atrodytų, kad šįmet padėtis šiek tiek pasitaisė. Tačiau neskubėkim džiaugtis, Kaip ir pernai, daugiausia rūpesčių kelia pirmas kursas. Visame universitete 218 pir makursių gavo po vieną arba net po kelis dvejetus. Jau pašalinti dėl nepažangumo iš universiteto 6 rusistai, 8 ma tematikai, ekonomistai J. Laurynas, A. Cyžius ir kt. Iš braukta iš studentų sąrašų ir pirmakursė ekonomistė L. Šostak, kuri pernai mokėsi Valstybiniame Pedagoginiame institute, vėliau metė ir pa bandė paieškoti laimės pas mus. dekanatai Reikia, kad griežčiau reikalautų iš tokių studentų — keliauninkų. Man patiko Ekonomikos fakulteto prodekanės E. Vaištarienės mintis, iškelta septintame „Ta rybinio studento" numeryje, kad, priimant į pirmą kursą, konkursinėje komisijoje rei kėtų atkreipti didesnį dėmesį į studentus, atėjusius iš kitų aukštųjų mokyklų. .Šioje sesijoje net 299 ant rakursiai neišlaikė egzaminų. Tai dar labiau patvirtina tą mintį, kad studentas jau pir mame kurse turėtų būti pri pratintas prie griežtų aukšto
sios mokyklos reikalavimų. Pokalbyje apie sesiją fa kultetų dekanai iškėlė daug vertingų minčių. Aišku, kad nepažangumo priežasčių rei kia ieškoti ir mokymo orga nizacijoje, t. y., katedrų ir dėstytojų darbe. Be abejo, tam tikrą reikšmę turi ir li teratūros bei mokymo prie monių stoka. Bet, iš kitos pu sės, egzaminų rezultatai, ma tyt, susiję visų pirma su pa čių studentų darbu. Egzami nai, vis dėlto, yra savarankiš ko darbo patikrinimas. Dėsty tojai tik padeda (ir turi taip būti!), nurodo, kuria krypti mi reikia dirbti. Tačiau reikia sutikti, kad neretai studentas yra pripratintas praryti jau sugrumuliuotą medžiagą. Aš nemanau, kad ateityje, jau ne studentas, o kurios nors liaudies ūkio šakos specialis tas bus patenkintas tokiu sa vo buvusio dėstytojo studi juojamos medžiagos pateiki mu. Yra vertas dėmesio Isto rijos fakulteto pavyzdys, kur jau šiais akademiniais metais buvo pradėta skaityti pirmo kurso studentams paskaitos mokslinio darbo organizavi mo klausimais. Daug padaryta per praėjusį rudens semestrą, organizuo jant savarankišką studentų darbą, — ir ypač jį kontro
dėstytojų tarpe taip pat yra panašios nuomonės. O tai juk bereikalingos kalbos, ir, rodos, kad ir „Tarybinis stu dentas" neturėtų kelti pana šių problemų, kaip buvo pa daryta pokalbyje su prof. J. Dagiu. Profesorius interviu korespondentui pasakė, kad reikėtų leisti patiems studen tams spręsti, kada laikyti eg zaminus. Tačiau prof. J. Da giui, kaip katedros vedėjui, yra žinoma, kad laikyti eg zaminus studentui leidžiama pasirinkti tam tikrose ribose, t. y., dirbant pagal individua lų planą, kurį turi patvirtinti katedra ir fakulteto mokslinė taryba. Toks studentas gali būti atleistas nuo dalies arba visų paskaitų. O katedra nu mato jam egzaminų grafiką. Ir reikėtų neužmiršti, kad savarankiškas studentų dar liuojant. Universitete štai ku bas (kuris labai sveikintinas!) ris laikas yra įdiegta koliok yra kaip tik katedrų kompenviumų sistema. Teisingai ją tencijoje. Deja, dabar, dir įvertino savo straipsnyje ir bančių pagal individualų pla Filoolgijos fakulteto prodeka- ną, visame universitete iš še nas J. Balkevičius. Tačiau šių tūkstančių studentų, yra mūsuose, organizuojant ko vos-ne-vos apie penkiolika. Tiesa, yra daug studentų, liokviumus, yra daug neaiš kių klausimų. Nenustatyta, kurie prašosi leisti jiems pavyzdžiui, iš kokių discipli dirbti pagal individualų pla nų reikia studentams laikyti ną. Bet argumentuojama ne koliokviumus, kiek koliok noru savarankiškai mokytis, viumų turi per semestą išlai o todėl, kad norima įsidar kyti studentas ir pan. Šios ir binti. Ir kaip taisyklė, tat nė panašios problemos artimiau ra pajėgūs individualiniam siu metu bus išspręstos. Yra darbui studentai. Kažkodėl tarpe sudaryta komisija koliokviu akademinio jaunimo vis dar bujoja nuomonė, kad mų nuostatams paruošti. Reikia pasakyti, kad mes- mokymasis pagal individualų dar dažnai esame liberalūs darbo planą — poilsis. Tai studentų atžvilgiu. O juk stu neteisinga. Dirbti pagal in dentas, pašalintas iš universi dividualų planą nėra lengva. Ateityje taip pat numato teto dėl nepažangumo, į tą patį kursą po Kiek laiko ne ma, pasinaudojus Filologijos būti priimtas, o turi lai fakulteto patirtimi, jau visa sto j amuosius egzaminus me universitete panaudoti bendrais pagrindais. Tai ne „sessio pigrorum", tai yra, reikėtų užmiršti tiems, kurie iškviesti skolininkus laikyti dar po šios sesijos nesugebė egzaminus dar nesibaigus atostogoms. jo likviduoti skolų. Norėtųsi, kad šis pokalbis Dažnai studentų pažangu mas siejamas su laisvu pa apie sesiją, pradėtas „Tarybi skaitų lankymo ir egzaminų niame studente", neužgęstų. sesijos klausimais. Tačiau, Norėtųsi, kad į jį įsijungtų kaip rodo praktika, šios dvi ne tik dėstytojai, bet ir stu problemos yra mažai susiju dentai, galintieji papasakoti, sios. Studentai, tiesa, mėgsta kaip jie mokosi, kaip pla padiskutuoti. Ir ne tik stu nuoja savo darbo savaitę ir dentai. Reikia pasakyti, kad pan.
390-ČIUI ARTĖJANT
PROFESORIAI IR STUDENTAI Akademijos rektorių skyrė jėzuitų ordino generolas, gy venęs toli nuo Lietuvos. Rek toriaus pagalbininku buvo kancleris, turėjęs sekti, kad butu reikiamai organizuotos studijos, disputai, viešieji ak tai, kad teisingai būtų sutei kiami mokslo laipsniai. Pir muoju akademijos rektoriumi buvo jėzuitas Petras Skarga (1536—1612). Pirmieji Vilniaus akademi jos profesoriai buvo daugiau sia Romos jėzuitų kolegiją baigę užsieniečiai: italai, is panai, anglai, škotai, airiai. Lenkų ir lietuvių profesorių
ėmė atsirasti tik XVI a. pa baigoje ir XVII a. pradžioje. Profesoriai dažnai keitėsi. Vienus jėzuitų ordino genero las atšaukdavo, siųsdavo į ki tus miestus ir skirdavo nau jus. Dažnai tokio kaitaliojimo priežastis būdavo pažiūrų skirtumas ir profesorių kelia vimo tradicija. Jėzuitai rūpinosi studentų skaičiumi ir savo įtaka visuo menėje. Į akademiją buvo priimami bajorų ir miestiečių vaikai iš visos Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės ir iš užsienio valstybių. XVI a. Vilniuje, be lietuvių ir len
kų, mokėsi rusų, totorių, šve dų, vengrų, vokiečių ir kitų tautybių studentai. Neturtingiems studentams buvo įsteigtas bendrabutis. Vyskupas V. Protasevičius 1579 m. nupirko mūrinį namą Bernardinų gatvėje ir įkurdi no jame bendrabutį, gavusį Valerijono (vyskupo vardo) bursos pavadinimą. Bendrabu čių vadinimas bursomis kilo iš lotyniško žodžio bursa — „kišenė", „piniginė", mokyk lų atveju — „bendra pragy venimo kasa". Vyskupas bu vo Valerijono bendrabučio rėmėįas-mecenatas, nes lėšas
davė iš vyskupystės dvarų. { XVI a. pabaigą bursa jau tu rėjo trejus namus: vienuose gyveno studentai, kiti buvo išnomuojami jėzuitams. Paja mos už nuomą buvo skiriamos bendrabutyje gyvenantiems studentams. I bursą buvo pri imami tik tie studentai, ku rie mokslą jau buvo pradėję arba įpusėję ir negalėjo jo baigti dėl materialinių sunku mų. Bursos studentai vysku pui už malonę turėjo atsiteis ti — patarnauti, giedoti per mišias Vilniaus katedroje. Dėl to tarp vyskupo ir akademi jos rektoriaus buvo kilęs net
konfliktas. Profesoriai skundė si, kad studentai kasdien per ilgai esą užlaikomi katedroje ir todėl nukenčiąs jų moks las. Ginčas baigėsi vyskupo ir rektoriaus susitarimu. Vysku pas sutiko patarnavimų laiką sutrumpinti, bet už tai grasi no lėšas, gaunamas iš nuo mos, panaudoti katedros baž nyčiai. Ginčo metu bursininkai buvo apkaltinti, kad jie nukrypę nuo jėzuitų rodomo kelio ir pasidarę beveik pa daužomis". Valerijono bursa nepasiten kindami, jėzuitai prašė savo generolą leisti jiems Vilniuje įsteigti didelį studentų bendrabutį-konviktą. Praėjo nema ža laiko, kol toks konviktas buvo įsteigtas. Tuo tarpu jė zuitai kreipėsi į miestiečius,
ragindami juos padėti elge taujantiems studentams. 1586 m. akademijoje mokė si apie 700 studentų, iš kurių tik kelios dešimtys studijavo teologiją, Į akademiją buvo priimami ne tik katalikai, bet ir protestantai bei pravosla vai. Jie galėjo mokytis tik filosofijos skyriuje; norėdami stoti į teologijos skyrių, turė jo pereiti į katalikų tikėjimą. Jėzuitams rūpesčio kėlė ir tautiniai studentų santykiai, jų ginčai dėl kilmės ir t. t. Kaip už akademijos sienų, taip ir pačioje akademijoje vyko ginčas, ar lenkas bajo ras pranašesnis už lietuvį ba jorą, ar jie lygūs. Provinciolas Konfanoralis 1597 m. rašė
(Nukelta į 4 psl.)