\
kine itur ad, astra z
i?’.
•1579-
/■B a £ K %n
į universitas
2000
vilnensis
Kovas Nemokamai
\____J
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 5(1611)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Minime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį)
KOVO 11-oji IR JOS PRASMĖ
Nuotr. iš red. arch.
Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį, prisimename ir prieš penkerius metus buvusią liūdną mums 200 metų sukaktį, kai pirmą kartą buvo likvi duota Lietuvos valstybė. Apskritai pasta rieji du šimtmečiai Europai ir pasauliui bu vo itin svarbūs. XVIII amžiaus pabaigoje Vakaruose žmogaus teisės, tautos apsi sprendimas ir pilietybė išsikovojo istorinės ir pilietinės realijos statusą. Tai rado atgar sį ir to meto konfederacinėje lietuvių ir len kų valstybėje - Abiejų Tautų Respubliko je, savotiškame Europos politiniame feno mene. 1791 m. gegužės 3 d. šios Respubli kos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo antroji po JAV konstitucija pasaulyje ir pir moji Europoje. Tų metų spalio 20 d. kon stituciniu aktu - Abiejų tautų abipusiu pa sižadėjimu - buvo išsaugota Lietuvos kaip tarptautinės teisės subjekto padėtis. Šitas ėjimas į demokratiją buvo sužlugdytas, kai mynams pasidalijus valstybe ir Lietuvą pa šalinus iš pasaulio politinio žemėlapio. Nepakartojamas istorinis šansas atkur ti valstybę atsirado tik po 123 metų, kai vėl buvo iškeltas tautų apsisprendimo princi pas, - pirmojo pasaulinio karo pabaigoje JAV prezidentas Thomas Woodrowas Wilsonas paskelbė 14-os punktų deklaraciją apie tautų apsisprendimą. Iškilo ir Lietu vos kaip tarptautinės teisės subjekto atsta tymas. Lietuva pasinaudojo šia galimybe. Kaip atsakas į 1795 m. spalio 24 d. Rusi jos, Prūsijos ir Austrijos pasirašytą Lietu vos ir Lenkijos valstybės visiško likvidavi mo aktą atsirado 1918 m. vasario 16 d. ak tas, kuriuo buvo paskelbta apie Lietuvos Valstybės atkūrimą.
1939 m. rudenį Molotovo-Ribentropo pakto slaptaisiais protokolais bandyta paneigti Lietuvai išties svarbų Vasario 16osios aktą. Lietuva buvo okupuota ir po 6 savaičių aneksuota. 1941 m. vasarą tau ta pabandė sugrįžti į Vasario 16-osios po litinę erdvę. Prasidėjus Vokietijos-Sovietijos karui, Lietuvoje birželio 23-27 d. įvy ko masinis Tautos sukilimas, kuris iškėlė Lietuvos Laikinąją vyriausybę. Buvo pa skelbta apie Nepriklausomybės atkūri mą. Tik naujas okupantas užgniaužė šį siekį. Ir 1941 m. Birželio sukilimas neda vė to, ko vylėsi tauta. Lietuvai vilčių suteikė 1941 m. rugpjū čio 14 d. JAV ir Didžiosios Britanijos vy riausybių vadovų paskelbta Atlantos char tija. Joje deklaruota pokarinė pasaulio san dara, tautų suverenumo ir apsisprendimo teisės gerbimas. Tikėtasi greitai sugrįžti į suverenių pasaulio tautų šeimą. Tik Sovietija, apgavusį patiklų demokratinį pasaulį, antrajame pasauliniame kare laimėjo dvi gubai: jai liko Molotovo-Ribentropo pak to rezultatai ir dar tapo Teherano-JaltosPotsdamo konferencijų ir paktų dalyve, Ry tų Vidurio Europos reikalų tvarkytoja. Lie tuvai teko reokupuotos teritorijos dalis ir sunki devynerių metų partizanų kova, negaunat jokios išorinės pagalbos. Partizanai mąstė apie savo valstybės nepriklausomy bės atkūrimą. Partizanų apygardų atstovų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. buvo pri imta politinė deklaracija, kurioje kalbama apie karinę tautos išsilaisvinimo kovą, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė valstybė. Ši Lietuvos Laisvės Kovos Sąjū džio Tarybos deklaracija 1999 m. Seimo pa skelbta Lietuvos Respublikos teisės aktu. Tik laisvės diena dar buvo toli. Istorinei politinei situacijai, į kurią Lie tuvą įklampino agresoriai, iššūkį metė 1990 m. Kovo 11-osios aktas. Kovo 11osios aktu Lietuva, deklaruodama Nepri klausomybės atkūrimą, tautų apsisprendi mo teisę pakėlė į naują erdvę, kurioje pra sidėjo grandininė reakcija, sugriovusi So vietų imperiją. Lietuva XX amžiuje trečią kartą pasi naudojo galimybe atkurti savo valstybės nepriklausomybę. Kovo 11-ojiyra šalia Va sario 16-osios. Kovo 11 -osios aktas yra uni kalus. Nepasinaudojus ta istorinė galimybė dar kartą ji galėjo ir nebepasikartoti. Bet vis tik jos nebūtų buvę, jeigu ne Vasario 16-osios aktas. Nepriklausomybę Lietuva pasirinko 1918-aisiais. 1990 m. kovo 11-ąja Lietuva dar kartą patvirtino savo pasirin kimą. Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS
SVEIKINAME MOKSLININKUS -1999 METŲ LIETUVOS MOKSLO PREMIJŲ LAUREATUS! Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija paskirta kalbininkų grupei
prof. habil. dr. Vytautui Ambrazui, prof. habil. dr. Aleksui Girdeniui (VU), habil. dr. Nijolei Sližienei, prof. habil. dr. Vincui Urbučiui, habil. dr. Adelei Valeckienei, dr. Elenai Valiulytei > už darbų ciklą "Gramatika litovskogo jazyka" (1985), "Dabartinės lietuvių kalbos gramatika" (1994, 1996, 1997), "Lithuanian grammar" (1997). Fizinių mokslų srityje premija paskirta
habil. dr. Valdui Sirutkaičiui (VU), habil. dr. Valerijui Smilgevičiui (VU), d r. Roaldui Gadonui
už darbų ciklą "Ultratrumpieji šviesos impulsai: generavimas, valdymas, taikymai" (1982-1998). Biomedicinos mokslų srityje premija paskirta prof. habil. dr. Daliai Stasei
Tamulevičiūtei (VU) už darbų ciklą "Plonosios žarnos rezorbcinės funkcijos tyrimai sergan tiems virškinimo sistemos ligomis" (1973-1997).
prof. habil. dr. Aleksandrui Dementjevui,
( Universiteto Taryboje
ATASKAITOSE - DAUGIAU RŪPESČIŲ NEI DŽIAUGSMŲ Vasario 22 dieną Senato posėdžiu salėje įvyko VU Tarybos posėdis. L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juod ka apžvelgė Vilniaus universiteto 1999 m. veiklą. Šie metai Universiteto gyvenime išsiskyrė tuo, kad po keturių darbo mė nesių rektoriui R. Pavilioniui išėjus kūry binių atostogų Universitetui šešis mėne sius vadovavo akad. B. Juodka, po vieną mėnesį - prorektoriai doc. S. Vengris ir A. Pikturna. Todėl vieningo ataskaitinio pranešimo nebuvo. L. e. rektoriaus parei gas akad. B. Juodka Tarybą supažindino su kai kuriomis personalo, mokslo, dok torantūros ir tarptautinių ryšių problemo mis, akademinių reikalų prorektorius doc. S. Vengris - su studijų procesu, administ racijos reikalų prorektorius A. Pikturna kalbėjo apie kai kurias etatų, darbo už mokesčio problemas. Komentuodamas pedagogų etatų skai čiaus kitimą nuo 1991 iki 1999 metų, akad. B. Juodka pavadino demagogija įvairaus rango valdininkų kaltinimus aukštosioms mokykloms, esą šios nemoka tvarkytis. 1999 m. gruodžio 31 d. duomenimis Vil niaus universitete buvo 4400 etatų. Dir bančių pagrindinėse pareigose dėstytojų per 10 metų sumažėjo apie 100 žmonių. Tačiau daugiau dėstytojų dirba antraei lėse pareigose - apie 140 žmonių. Šį pro
cesą B. Juodka pavadino natūraliu reiš kiniu, nes padidėjo gydytojų rezidentų skaičius (1991 m. buvo 127 gydytojai re zidentai, 1999 m. - 479), o su jais daugiau sia dirba dėstytojai antraeilininkai. Paste bimas mokslo darbuotojų skaičiaus ma žėjimas. “Tai nėra sveikas dalykas, - sakė akad. B. Juodka. - Jeigu toliau mažinsi me mokslinių darbuotojų skaičių, tai ma žinsime ir tas komandas, be kurių ekspe-
L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodkai nerimą kelia aukštojo mokslo finansavimas
rimentiniuose moksluose neįmanoma nieko pasiekti. Tuo pačiu tai gresia mums tapti pedagoginiu universitetu”. Be to, Lietuvoje yra labai ribotos galimybės gau ti pinigų, grantų. Aktuali mokslo pedago ginių kadrų senėjimo problema - daugiau kaip 42 proc. profesorių ir habilituotų daktarų amžius yra per 60 metų. Beje, Universitete dirba labai aukštos kvalifi kacijos kolektyvas - 64 proc. darbuotojų turi mokslo laipsnius. Kalbėdamas apie mokslą, akad. B. Juodka teigė, kad mokslinį darbą VU dirba per 2300 žmonių. Praėjusiais metais buvo vykdomos 245 biudžetinės temos, 63 Mokslo ir studijų fondo finansuoti pro jektai, 86 įvairių žinybų finansuoti projek tai, 16 tarptautinių projektų. Praėjusiais metais buvo patvirtintos 48 pagrindinių mokslo darbų kryptys. Vienintelis šaltinis, šiuo metu finansuojantis mokslą - VU Mokslo fondas. Be algų, mokslui iš biu džeto buvo skirta 110 tūkst. Lt. Deja, šiais Nukelta į 4 psl.