VILNIAUS VAI STYRINK) V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO
REKTORATO,
PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap
Adomas Zaborskls iau nuo pat pir mųjų studijų dienų buvo vienas akty viausių fakulteto visuomenininkų. Ak tyvus draugovininkas, puikus saviveik lininkas, energingas vasaros darbų sto vyklų organizatorius — taip Ils spėjo užsirekomenduoti pirmame kurse. Ant rame kurse, iš kurio buvo pašauktas į armiją, Adomui Jau buvo patikėtos fakulteto komjaunimo komiteto sekre toriaus pareigos. Armijoje Adomas įro dė, kad jis pateisino draugų pasitikė jimą, įrodė, kad lis vertas būti pasie niečiu. Nuolat kelia kvalifikaciją vien penketais laikydamas egzaminus. Už KUIkią tarnybą gavo 16 padėkų Ir gyrimų, nors dar tik pradėjo antruo sius tarnybos metus. Jau pirmaisiais tarnybos metais — ne toks dažnas reiškinys — buvo apdovanotas karinės Ir politinės parengties žymūno ženkleliu.
S. m. sausio 27 d. Adomas priimtas kandidatu i TSKP. . Laisvalaikiu kartoja fiziką, anglų kalbą nenori būti tarp atslliekaniių. kuomet grįš Į antrąjį kursą. Suprantama, kario, o tuo labiau pa sieniečio, kelias ne rožėmis klotas. Ir ypač apmaudu, kad kai kurie draugai savo nevykusiomis pažiūromis verčia sunkiai susimąstyti karius. Spausdina me Adomo laišką.
VASARIO 22 DIENĄ į UNI VERSITETO AKTŲ SALŲ RINKO. SI STUDENTAI PAMINĖTI 46-JŲ TARYBINES ARMIJOS IR KARI NIO JŪRŲ LAIVYNO METINIŲ. ATĖJO ČIA IR TIE, KURIŲ DRAUGAI IR BROLIAI TARNAU. ja Šlovingosios tarybines ARMIJOS GRETOSE. jįilINEJIME DALYVAVO N. KA RINES DALIES ATSTOVAI. PO TO KARIAI PARODE UNI VERSITETO DĖSTYTOJAMS IR STUDENTAMS KONCERTĄ. MOŠŲ INF.
ATLIEKAME
Kiekvieną „Tarybinio studento“ numeri skaitau su didžiausiu susidomėjimu, ypač eilutes apie fizmatus, nes vis dar prisimenu savo fakultetą. Nu tariau parašyti apie savo paslenietišką gyvenimą, nors jis toks kuklus ir paprastas, jog studentui skai tyti, gal būt, ir neįdomu. Teko išgirsti iš kai kurių draugų, jog tarp studento ir kareivio labai maža kas bendro, todėl neverta esą leisti veltui laiką ir rašyti kareiviui laiškus.. . Nežinau, gal ir tiesa, bet man, perskaičius šios eilutes, pasidarė sunku ir gėda už tą draugą-studentą, kuris taip išsireiškė. Skirtumas užsiėmime yra gana nemažas, bet sie kimuose, svajonėse — ne. Jis man rašo, iog sten giasi. dirba, nori tapti žmogumi, kurti laimę sau ir kitiems... Tai puiku. O kareivis? Kas bebūtų, kepina saulė ar lyja lietus, sninga ar spigina šaltis, dieną ir naktį karys — pasienie tis eina 1 tamsą, pūgą, šalti vykdyti kovinio Įsa kymo, budriai saugo valstybinę Tėvynės sieną, kad visa liaudis, pakilusi l kovą už šviesią ateiti — komunizmą, galėtų dirbti, kurti. Pasienietis eina saugoti talkos, valkų ramybės ir didžiuojasi, kad jo saugoma šalis ryžtingai stato džiugų rytojų. Mūsų šalies priešai sako, kad Tarybų Sąjungos siena už rakinta spyna. . . Taip, spyna, tik ne geležine, ne bylia, o tekia, kuriai nėra visrakčių. Kartais klau sydamas šykščių įsakymo žodžių, prisimeni drau gus, kurie linkėjo sėkmės ir žadėjo laukti, prisime. ni šiltus laiškų žodžius ir tada dar labiau sustipri ni budrumą, nes žinai, kad tavimi, pasieniečiu, ti ki, Tau patikėjo visų laimės sargybą. . . Ir nebūna tada sunku, nebūna šalta, nebūna lietaus. . . O po tarnybos, laisvalaikiu — svajonės, ateities planai, mėgstamas užsiėmimas, ryžtinga ir kupina ilgesio daina. . . Daugelis, palinkę prie vadovėlių, gilina savo žinias mėgstamoje srityje, žodžiu, ka rys, kaip ir kiekvienas tarybinis jaunuolis, gyvena pilną, turtingą gyvenimą, ugdo savyje valią, ryžtą ir, sugrįžęs prie staklių ar auditorijon, su dar di desniu užsidegimu tęs talkų darbą. Karys — pasienietis auga idėjiškai, politiškai. Daugelis komjaunuolių čia, pasienyje, gauna pur purini TSKP nario bilietą, kuris įkvepia dar ge riau tarnauti, būti avangarde. Dabar 46-ąsias Tarybinės Armijos Karinio Jūrų Laivyno įkūrimo metines sutinkame su nema žais laimėjimais kovinėje parengtyje, tarnyboje. Mes priėmėme padidintus soc. įsipareigojimus kel ti savo meistriškumą, politini lygį. Noriu palinkėti visiems Universiteto dėstyto jams, studentams sėkmės darbe, moksle ir užtikrin ti, kad Tėvynės sieną saugosime dar budriau, kad visi galėtų įgyvendinti savo svajones, jų |arpe ir Tu, kurs rašei man aną laišką. . . Eil. A. ZABORSKIS Užkarpatė
Vasario 23-ji — 46-osios Tarybinės Armi jos ir Karinio Jūrų laivyno metinės. Atžy mėdami šią dieną, mes vėl prisimename jus, mieli studentai ir dėstytojai, prisimename studentiško gyvenimo romantiką biblioteko se, kolūkių laukuose, mokomosiose praktiko se ir kiekviename žingsnyje. Prieš keletą sa vaičių jūs išlaikėte žiemas sesiją. Žengėte dar vieną žMigsrj Į prieki. O mūsų vietos tuščios. . . Mes stovime vietoje. Prieš keletą mėnesių mes palikome univeriltetą, iškeitėme knygas t ginklus. Iškeltėme lam, kad atliktume pareigą Tėvynei. Ne, mes nestovime vietoje. Mes gilinamės į kovines ir
I I I I I I I I I I I I 1 I I 1 I I I I I I I I I I 1 I I I I I I lingas mums būtinai ir anglis-1 tas. S Gausus būrys Gajūs dar Gaurėje religiniai I_______ ____ n
Ir nemažas nuopelnas čia ten ka studentams. Tikimės, kad Universiteto komjaunuoliai neužmirš Gau rės ir šiais metais. Mūsų apy linkėje bus pastatyta nauja vi durinė mokykla. Kitiems mokslo metams būtinai reika lingas fizikos mokytojas. Rei kalingas fizikas, kuris ne tik žinotų dėsnius ir formules, bet ir galėtų padėti radiofikuoti mokyklą. Žodžiu, reikalingi žmonės, kurie mylėtų savo specialybę. Nėra abejonės, kad Universitete tokių — daug. Ir gal būt vienas iš jų nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. pradės dėstyti fiziką Gaurės vid. m-loje. Laukiame! Reika-
K. TURONIS R. MALSKAITIS Tarybinės Armijos kariai
Pas musų gamybininkus
DRAUGAI STUDENTAI! JŪSŲ LAUKIA GAURE! Jau kelinti metai Tauragės rajono Gaurės apylinkė yra še fuojama Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto studentų. Tai studentų ranko mis „Lenino keliu“ kolūkyje pastatyta erdvi veršidė ir kar vidė, tai studentų rankos pa ruošė praeitų metų vasarą to nas organinių trąšų. Universiteto studentams pranešame džiugią žinią — štais metais Gaurė tapo pir maujančia apylinke respubli koje, jei Įteikta LTSR Mi nistrų Tarybos Raudonoji pe reinamoji vėliava. O luk prieš karą Gaurė buvo baisus už kampis, paskendęs tarp miškų ir pelkių. Netokia šiandien Gaurė. Pasikeitė jos veidas
politines žinias. Mes saugome taiką. O jums visiems norime palinkėti naujų laimėjimų ke liant mokslini lygi, toliau gilintis į pasirink tų’U sneclalybių įdomybes. Norime atskirai pasveikinti su pasiektais laimėjimais ir palinkėti dar didesnių visam uamtos fakulteto kolektyvui, o ypač dekanui doc. Ch"mskiui, III ir i kurso geogra fams. Būkite ramūs, brangūs mūsų draugai studentai! Mes saugome taiką!
Ekonomikos r__ fakulteto finansų _specialybės .................... ... fab. prietarai. Visų gauriškių var-| studenčių dirba „Spartos' du prašome chemijos fakulteto! rike. Tiesa, pirmasis pusmetis, studentų, kad jie atvyktų pas! nors ir buvo pirmieji savaran. mus su „stebuklais". Norėtu ! kiško darbo mėnesiai,- nebuvo me pasiklausyti ir koncerto ! toks įdomus, kai dabar. Jos Kolūkiečiai dėkingi Unlversi- daugiausia dirbo kaip praktiteto estradiniam orkestrui (va-| kantės ir savarankiškai pasidovas J. Ci.ūnėlis), kuris kon-5 reikšti nebūdavo progos. Tacertavo Gaurėje praeitais me-1 člau kiekviena darbo diena, tais. Laukiame jo ir šiemet. kiekvienas susitikimas su fabLaukiame studentų ir vasa-j riko darbininkais atskleisdavo ros atostogų dienomis. Jūsų! mergaitėms vis naujas paslapparama mums visada reikalin-j tls. Ir vargu, ar sėdėdamos ga. * | mokyklos suole, Jos kada nors Aleksandras Morozovas pagalvodavo, kad ateityje IšTauragės raj.. Gaurės vid. moks valdyti kojinių mezgimo m-los direktorius | mašinas. Net ir Įsivaizduoti sunku, kaip sudėtingus mez-
1
I
g1
gėjos rankų Judesius gali pa keisti mašinos. O dabar jau Jos ir pačios atlieka šiuos sudėtin gus darbus. Merginos dabar iš moko ne tik pačios valdyti su dėtingas mezgimo mašinas, bet gali pamokyti savo drauges. Štai dvi neperskiriamos araugės Danguolė Konsevičiūtė bei Irena Kasperavičiūtė ne tik geros rūšiuotojoš, bet ir pui kiai aptarnauja kojinių džiovi nimo aparatus. (Nuotrauka Nr. 1). Pamėgo šias puikias geras darbininkes ir darbo draugai, kurie nuolat stengia si joms padėti. O Nijolę Mer kytę nuo pirmųjų darbo dienų nepaprastai viliojo mezgimo staKies. Ji atyažiai stebėdavo prityrusias darbininkes, mokė si, o dabar pati valdo šias ma šinas (Nuotrauka Nr. 2) Nuo Jos neatsilieka' ir darbo draugė Klinkinskaitė Virginija, < " Ji ne tik gerai aptarnauja mezgimo mašinas, bet ir siuvimo ceche pakeičia prityrusią siuvėją. Baigiasi darbo diena. Užve ria merginos fabriko duris. Ta čiau jų darbo diena dar nepa sibaigė. Ji tarsi susideda iš dviejų dalių. Vakarais jos, ly dimos skardaus juoko, lekia į universitetą ir paskaitas, kur prasideda antroji darbo dienos dalis. Auditorijos ir cechai, uni versiteto dėstytojai ir fabrikų darbininkai — tai jų pirmoji gyvenimo -mokykla ir pirmieji mokytojai. J. Levicko tekstas Ir nuotraukos