VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
a
į
S K
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOM ITETŲ ORGANAS Nr. 5 (244) ir 1957 m. vasario mėn.
21 d.,
ketvirtadienis ir Kaina 20 kap.
■
ARTĖJA TARYBINES ARMIJOS 39-osios METINĖS ☆
☆
Buvę kariai — studentai Trečio kurso lituanistų tar pe Antanas Trakymas naudo jasi pelnytu autoritetu. Sis. juodbruvis, vidutinio ūgio, at letiško sudėjimo, trisdešim tuosius metus baigiąs jaunuo lis pažįstamas ir daugeliui ki tų studentų. Jau atėjęs į pir mąjį kursą, Antanas atkreipė draugų dėmesį. Rimtumas, santūrumas, didžiulis žinių bagažas, aštrus, sveikas pro tas stebino ne vieną tuome tinį pirmakursį ir kėlė simpa tiją naujajam draugui. Anta nas greitai įsijungė į kolek tyvo gyvenimą, draugų būrį. Tiesa, jis nemėgsta daug pa sakoti apie save, ir draugai tik nedidelėmis nuotrupomis sužinojo apie Antano praeitį. O ji paprasta: skurdi vaikys tė, didelių pastangų ir valios dėka aukso medaliu baigta vi durinė mokykla, po to tarny ba Tarybinėje Armijoje, grį žus — atsakingas partinis-tarybinis darbas, pagaliau uni versitetas. . . Kaip svarbiausią savo gy venimo etapą Antanas išski ria tarnybą Tarybinėje Armi joje. Taip, Antanui ji davė nemaža! Juk čia žmogus tvir čiau subręsta, užsigrūdina, susiformuoja tvirtas charakte ris, išugdoma valia, pagaliau, čia įskiepijami kolektyviš kumo, nuoširdumo, draugišku mo jausmai. Šie bruožai bū dingi Antanui. Jis jautriai rū pinasi kiekvienu jaunesniu kurso draugu, o jo, komunisto, svarus žodis dažnai padeda išspręsti ne vieną ginčytiną klausimą komjaunimo organi-
zacijos susirinkimuose ar šiaip diskusijų metu. Antanas Trakymas — akty vus visuomenininkas. Jis eina aukštųjų mokyklų ir moksio įstaigų darbuotojų profsąjun gos respublikinio komiteto kultmasinės komisijos pirmi ninko pareigas. Darbų ir rei kalų čia daug, tačiau tai ne trukdo Antanui būti mokslo pirmūnu. Jo studijų • knygutė je bevelk vien tik „labai ge rai”. . . Toks yra komunistas Anta nas Trakymas, buvęs Tarybi nės Armijos karys.O kas nepažįsta ketvirto kurso ekonomisto, universite to komjaunimo komiteto nario Rudolfo Kazbaro? Tai — irgi buvęs Tarybinės Armijos ka rys. Blaivus požiūris į gyve nimą, rimtumas, darbštumas, jautrumas draugams — visa tai, ko jį išmokė armija, — atnešė Kazbarui pelnytą auto ritetą. Tokių studentų, kaip Kazbaras ir Trakymas, mūsų uni versitete nemaža. Tai ekono mistai Stankevičius, Sldla, Inčiūra, Perlavičlus, filologai Vilutis, Dėnas, gamtininkai Toleikis, Zacharka ir daugelis kitų. Iš viso universitete studi juoja 31 buvęs Tarybinės Ar mijos karys. Švęsdami Tary binės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno dieną, jie pasiryžę ateityje dirbti su dar didesne energija, didinti laimėjimus moksle ir visuomeniniame dar be. Kl. Klemerauskas
*** Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno 39-osioms metinėms pažymėti š. m. vasario 23 d. 19 vai. Didžiojoje Aktų salėje rektoratas ir visuomeninės organizacijos šaukia dėstytojų ir studentų iškilmingą susirinkimą.
MUSŲ KANDIDATAI Kovo 3 d. Vilniaus miesto darbo žmonės rinks vietines Tarybas. Kandidatų tarpe yra ir mūsų Universiteto atstovai. Į miesto Tarybą balotiruosis doc. M. Natkevičaltė - Ivanauskienė, prof. S. Jankaus kas, prof. P. Slavėnas. Į Lenino rajono Tarybą — drg. drg. G. Kursevičienė, J. Palionis, P. Raslmavlčius.
us visuomenininkas Pirmą kartą artimiau susipaSinti su Raslmavičlum man teko 1954 metais, einant IFF komjaunimo biuro sekretoriaus parei gas. Raslmavičias tuomet buvo uni versiteto komja jnimo komiteto sek retoriaus pavaduo toju. Ne vieną va landą mes pralei dome drauge spręsdami opius studentų gyvenlmo klausimus. Nuo 1954 me tų Jis kasmet iš renkamas į universiteto kom jaunimo komitetą. Nuo 1955 metų jis — LLKJS Vilniaus miesto Leni no rajono komiteto biuro na rys. Aktyvi visuomeninė veikla nekliudo Pranui gerai moky tis, ruoštis tarybinio teisinin ko darbui. Jo egzaminų knygutėje mirguliuoja vien tik „labai gerai”. Jis skaito daug teisinės, politinės lite ratūros, giliai studijuoja mark sizmo-leninizmo klasikų veis
☆ PAS KARININKUS
Antradienį Karininkų na muose įvyko Vilniaus įgulos karininkų ir mūsų studentų draugystės vakaras. Generolas Ziburkus papasakojo apie šlo vingą Tarybinės Armijos kovos kelią.
l ERDVES! Organizuojamas parašiuti ninkų būrelis, kuris veiks visuose fakultetuose. Devy ni parašiutai visam unive"sitetui. Dvi užsiėmimų va landos į savaitę, ir gegužės mėnesį — jau praktiniai šoki mai. 5 šokimai — III atskyris, 10 šokimų — II atskyris, 25 šokimai — I atskyris, o toliau jau vyks kova dėl instrukto riaus teisių ir dėl sporto meist ro vardo. Sąlygos darbui labai geros, perspektyvos viliojan čios, tad nepraleiskite progos ir neatsisakykite galimybės tapti geru parašiutininku. Pa skraidyti ore ne tik naudinga, bet Ir labai malonu. Įsidėmėti na, jog mūsų technikos laimė jimai apsaugo nuo bet kokių avarijų. Būrelio steigėjai
Atžymėti studenty Praėjusią vasarą Vilniaus m. aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūroje mūsų universitetas pateikė 148 moks linius darbus. Neseniai gautas TSRS Aukš tojo Mokslo Ministerijos įsaky mas, skelbiąs tos apžiūros rezul tatus. Praėjusi apžiūra parodė, kad dauguma studentų, profesoriams ir dėstytojams vadovaujant, atlieka įdomius mokslinius tyri mus, kurie įgalina studentus gi liau įsisavinti mokomąsias dis ciplinas, padeda išugdyti sava rankiško kūrybinio darbo įgū džius ir daugeliu atvejų suteikia reikšmingą pagalbą liaudies ūkiui. Įsakyme pabrėžiama, kad Vilniaus miesto aukštųjų mokyk lų visuomeninių mokslų katedros mokslo-tiriamajam darbui skiria vis dar nepakankamai dėmesio. 300 rublių valstybine premija
MASKVOJE Žiemos atostogų metu Eko nomikos mokslų fakulteto IV kurso prekybos specialybės studentai buvo komandiruoti į Maskvą gamybinei ekskursijai. Tikslas — susipažinti su ge riausiomis Maskvos prekybinė mis įmonėmis, organizacijo mis, jų darbu ir visuomeniniu maitinimu. Mes lankėmės stam biausioje Europoje prekybinė je įmonėje — Centriniame unlvermage, susipažinome su vie nu iš geriausių gastronomų Nr. 2 ir dviejų naujai atida rytų maisto produktų parduo tuvių darbu, pabuvojome eilė je visuomeninio maitinimo įstaigų. Ekskursijos metu, apsilankę Maskvos Lomonosovo vardo universiteto studentų ir profe sorių valgyklose, fabrike-vlrtuvėje Nr. 4, „Paryžiaus Komu nos” fabriko darbininkų val gykloje ir kt. įsitikinome, kad visų jų būdingas požymis — didelis savo gamybos pro dukcijos kiekis (net iki 83%).
Savo gamybos produkcijos sa vikaina daug mažesnė. Virtuvėse visi svarbiausi darbai mechanizuoti. Cla nau dojamos elektrinės mašinos mėsai piaustyti, bulvių valy mo, indų plovimo mašinos, elektriniai maisto virimo ka tilai ir kt. Valgiui paruošti pagrindinai naudojamos dujos ir elektros energija. Kad pa ruoštas maistas neatšaltų, jis laikomas marmitlnėse krosny se. Valgyklose praktikuojamos savęs aptarnavimo formos. Greitam aptarnavimui yra sa lė, kur valgoma tik stovint. Bendrai, pietum pavalgyti su gaištama ne daugiau kaip 15 —20 minučių. Pietų pertrau ka darbininkams skelbiama skirtingu laiku. Tai daroma todėl, kad valgyklose nebūtų susigrūdimo. Mes šios gamybinės eks kursijos metu daug ką pama tėme ir pasimokėme. įgytos žinios padės mums tapti geres niais specialistais. L. Riauba V. Vilys Br. Cereška Sekanti prie žemėlapio iš Vieną akim'.rką Janinai pa EMF IV k. stud. sirodė, kart klasė padengta ėjo mergaitė. Visai netikėtai ji pilkšvo rūko uždanga, ir iš po storu balsu išbūbnijo: Teorines žinias jos sklinda keistas šnarėjimas, — Daugiausia kritulių iš bruzdesys. Sekundė, antra. .. krinta Sacharoje... — Pasakė pritaikiau praktikoje Rūkas tartum prasiblaivė, ir ir nutilo1 susigėdusi. Klasė su praktikai atlikti prieš Jos akis vienas po kito prunkštė. Toliau teko aiškintis aš Gamybinei buvau nukreiptas į Klaipė ėmė ryškėti smalsūs šeštokų bendromis jėgomis. dos miesto prokuratūrą bei veidukai... Bėgo brangios, taip kruopš I Klaipėdos Liaudies teis Susikaupus mažoji budinčio čiai suskaičiuotos minutės. Ar mą. gamybinės prak ji skaičiavo nesančius. Po tėjo antroji pamokos dalis. tikosPirmomis mane jaudino kiekvienos pavardės ji taip įti „Ar suspėsiu?” — šmėkštelė viena dienomis mintis: ar sugebėsiu pri kinančiai linkčiojo galva, mo jo galvoj mintis. taikyti universitete įgytas ži suodama mėlynais kaspinais, Aiškia, gražia rašysena už nias praktikoje. Visais neaiš jog Janina pasijuto seniai ją klausimais tekdavo kreip pažįstanti. Ir klasė neatrodo rašė lentoj temą — „Afrikos kiais tis į praktikos vadovus. Reikė upės ir ežerai ” ir pradėjo pa daugiau tokia balsi. jo skubėti, kad galėčiau pil šakoti. Neįprastas jai buvo Jau patikrino namų darbus, pabarė tinginius, Reikėjo lėtas pasakojimo tempas, ir žo nai įvykdyti plačią praktikos džius reikėjo parinkti neįpras programą. Dėl to daugelį klau kviesti atsakinėti. Bet ką? teiko paliesti gana pavir — Ročka, — pašaukė pa tai paprastus, suprantamus val simų neįsivardę. Liesas, su dideliais aki kams. Nuo jaudinimosi dar la šutiniškai, jilinant. Vienas iš biau paraudo skruostai. niais berniukas priėjo prie ap trūkumų, kuris draskyto žemėlapio, atsiduso, Į pamokos pabaigą ėmė jautėsi atliekant ir ėmė greitai berti žodžius. bruzdėti vaikai. Bet Janina ne Abejonių nebuvo — Afrikos nusiminė. Kas sunkiausia ir gamybinę prakti klimatą jis žinojo kaip eilė svarbiausia — jau išaiškinta. ką, tai silpnas Tei raštį. Ir smagu buvo Janinai, Dabar ji kalbėjo apie nuosta sės fakulteto ka vadovavi kad pirmas jos ranka rašytas bųjį Viktorijos krioklį, parodė tedrų mas. Man atlie pažymys buvo penketukas. paveikslus... kant praktiką, nei teisme, nei prokU’Kai ketvirtakursių geografų ratūroje nė karto būrelis išėjo iš II vidurinės mo moksliniai darbai nebuvo atvykęs kyklos, gilus vakaras gaubė ir TSRS Aukštojo mokslo minis Vilniaus gatves. Godžiai kvėp vadovas iš fakul terijos pagyrimo raštu apdova dama gaivų, lyg pavasariu teto. Katedra ne notas Fizikos-matematikos fak. kvepiantį orą, Janina dar ir įstengė net telefo pasiteirauti, studentas VYTAUTAS JASUTIS dar grįžo mintimis į mokyklą. nu už mokslinį darbą „Kadmio te- Tiesa, nemaža kritikos teko jai kaip atlieka prak lurido plonų sluoksnių fotolaidų- išgirsti, bet buvo ir šiltų, pa tiką Jų išsiųsti stu dentai. mas". Ekonomikos m. fak. stu guodžiančių žodžių. Nežiūrint to, dentas ALGIMANTAS MALI — Brinevičiūtė turi pedago kad ir silpnai va NIO NIS už darbą „Kolūkio pa jamos ir jų paskirstymas (pagal ginių gabumų, — rodos, girdi dovavo fakulteto Kapsuko rajono „Šešupės" ir ji pedagoginės praktikos va katedros, aš, pro Kalvarijos rajono „Bangos" kol dovo Cirvinsko žodžius, o mo kuroro ir liaudies ūkių darbo duomenis)" apdovano kyklos geografijos mokytoja teisėjo vadovavi tas 200 rublių vertybine premija Makarevičiūtė net nuoširdžia! mo dėka, sugebė pasisavinti ir TSRS Aukštojo mokslo minis stebėjosi, kaip Janina viską jau darbo suskubo atlikti laiku. Janina praktinio terijos pagyrimo raštu. jau užmiršo, kaip repetavo pa įgūdžius ir po me TSRS Aukštojo mokslo minis moką auditorijoje su drauge, tų kitų išeisiiu sa terijos pagyrimo raštais atžymė kaip ruošėsi, jaudinosi ir kaip varankiškai dirbti, turėdamas ne tik tas 31 mūnų universiteto studen iki gyvo kaulo jai buvo įgrįsu- teorinių žinių, bet sios vingiuotos Afrikos upės. tų darbas. Prieš akis — kitos penkios pa šiek tiek ir prakti mokos, kitos klasės, kiti dieny kos. /. IASILIONIS nai. St. Bernatonis Aspirantūros skyriaus Teisės m. f. IV vedėjas D. Kadžiulytė kurso stud.
M
v-
Pradėjome Po žiemos ato stogų III kurso bibliotekininkai pirmą kartą išvyko į gamybinę prakti ką Maskvos, Le ningrado, Vilniaus bibliotekose. Aš ir dar keturi draugai gamybinę praktiką atliekame univer siteto Mokslinėje bibliotekoje. Suži nojome, su kokio mis leidyklomis ir bibliotekomis pa laiko ryšius mūsų biblioteka. Ilgesnį laiką teko dirbti periodikos skyriu je, kuriame, nekal bant apie sąjungi nę periodiką, yra užsienio šalių žy mesnieji žurnalai Ir laikraščiai. Praktika tęsis dar visą mėnesį. V. Venslovaitė, III k. bibliotekininkė
Y B I N
E
Pirmoji
pamoka
P
R A K T I K
A
Profesorius Paulius Slavėnas
P. Slavėnas astronomiją pa kalus. Šiuo metu jis sėkmingai mėgo dar būdamas gimnazi rašo diplominį darbą, ruošiasi jos suole. Noras sužinoti, kas vyksta visatoje, planetų pasau valstybiniams egzaminams. Pranui Rasima- lyje, vertė P. Slavėną gilinti vlčiui dabar 27 žinias astronomijoje. Tik ką metai. Jo biografi baigęs gimnaziją, 1918 m. jis ja nesudėtinga. įstoja į Maskvos universiteto Vaikystė, panašiai matematikos skyrių. Su malonumu prisimena P. kaip tūkstančių darbo žmonių vai Slavėnas, kada jis, būdamas kų, prabėgo sekio- prof. Kazakovo mokiniu, pir Jant paskui galvi mą kartą gavo leidimą per te jų bandą. Tuo jis leskopą stebėti planetų pasau padėdavo savo tė lį. Tai buvo tikra šventė. Bet vams uždirbti juo ta laime busimajam mokslinin dos duonos kąsnį. kui neilgai teko džiaugtis. Sun Vargais negalais kios materialinės sąlygos pri ■ Jis užbaigė pra vertė universitetą pakeisti tar džios mokyklą. nyba geležinkelyje. Galutinai Vėliau, atkūrus Tarybų va'- universitetą P. Slavėnas bai džią Lietuvoje, Pranas lanko gia Lietuvoje ir gauna moksli Ząslių progimnaziją, o 1952 nę komandiruotę į JAV specia m. išlaiko brandos atestato eg lizuotis astronomijos srityje. zaminus Kaišiadorių vidurinė 1930 m. jau vėl Lietuvoje je mokykloje ir po to pradeda P. Slavėnas gauna privatdo studijuoti universitete. cento vardą ir paskiriamas ast Aš esu tikras, jog Pranas ronomijos observatoriuml. dės visas jėgas ir energiją, Hitlerinės okupacijos me kad sąžiningai atliktų jam pa tais P. Slavėnas buvo pašalin tikėtą svarbų valstybinį depu tas iš universiteto. Kad nepa tato darbą. tektų į okupantų rankas, gar sus astronomas - mokslininkas P. Bernatavičius palieka Kauną ir apsigyvena
Vilniuje, kur gauna matemati kos mokytojo vietą, o vėliau žengti pirmuosius žingsnius kelyje į žvaigždes ir planetas. dirba ligoninėje buhalteriu. Už sėkmingą mokslinę, pe Po Tarybų Lietuvos išvada vimo P- Slavėnui Aukščiausio dagoginę ir visuomeninę veik ji atestavimo komisija pripaži lą prof. P. Slavėnas TSRS no fizikos-matematikos daktaro Aukščiausiosios Tarybos apdo laipsnį ir profesoriaus vardą. vanotas Darbo Raudonosios Ir vėl mėgiamas darbas — Vėliavos ir „Garbės ženklo” paskaitos studentams, tam žva ordinais. Prof. Slavėnas savo Ilgos liam jaunimui, kuriam tarybi nė santvarka plačiai atvėrė mokslinės bei visuomeninės aukštųjų mokyklų duris, moks liniai tyrimai. Prof. P. Slavėnas yra para šęs kelis šimtus straipsnių, ke liasdešimt mokslinių knygų ir vadovėlių. Pastaruoju metu šis žymus mokslininkas kartu su studen tais nagrinėja žvaigždžių evo liucijos klausimus, išleido eilę straipsnių mokslo istorijos Lie tuvoje klausimais. Jo buvę mokiniai dirba įvai riose Sąjungos vietose: Alma Kochanaitė specializuojasi Pulkove pas prof. A. V. Markovą, Jekaterina Kupo — Alma-Atoje pas akademiką G. A. Tichovą, kiti dirba Kijeve, moksli niais bendradarbiais ir pan. Vi si Jie su meile prisimena prof. P. Slavėną, kuris padėjo jiems Profesorius darbo metu.
veiklos metu įgijo didelį pasi tikėjimą ir pagarbą ne tik dės tytojų, studentų bei tarnauto ji! tarpe, jis yra plačiai žino mas mūsų visuomenei. Jo kan didatūra iškelta į Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų Tarybos deputatus 111 rinki minėje apygardoje. A. Mlnevičfus
A. Šarkio nuotr.