♦
S.
;
i
|wJ|
PRADEDAME DISKUSIJĄ DĖL DRG. L. VAIŠNORO STRAIPSNIO „DRAUGE, TU TIKI?"
Istorijos ir filologijos docentui drg. L. Valkūnui šį mėnesį sukanka 50 metų. Jubiliatas gimė 1914 m. vasario 10 d. Beiniūnų vien kiemyje, Naujamiesčio valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Baigęs Panevėžio vyrų gimnaziją, 1933 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą studijuoti klasikinės filologijos. Sėkmingai užbaigęs universitetą, 1938 m. buvo paimtas į kariuomenę, o 1939 metais paskirtas lotynų kalbos mo kytoju Plungės gimnazijoje. Atkūrus Tarybų valdžią, drg. Valkūnas buvo pakviestas į Vilnių ir paskirtas Aukštųjų Mokyklų Valdybos inspektoriumi Švietimo Ko misariate. Vokiečių okupantų valdžios atleistas iš tų pa reigų, drg. Valkūnas vėl grįžo į Plungę ir ten moky tojavo per visą okupacijos laikotarpį. Išvijus okupantus, drg. Valkūnas vėl 1945 m. buvo pakviestas į Vilnių — šį kartą į Švietimo Ministeriją Aukštųjų Mokyklų Val dybos viršininko pavaduotoju (nuo 1946 m. Aukštųjų Mokyklų Valdybos viršininku) ir vyr. dėstytoju į Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedrą. Išėjęs iš Mi nisterijos, 1948 m. drg. Valkūnas buvo paskirtas 1FF prodekanu (juo išbuvo iki 1956 m. gruodžio mėn.). 1958 metais jubiliatas sėkmingai apgynė kandidatinę di sertaciją, o nuo 1960 metų buvo išrinktas klasikinės filologijos katedros vedėju. Kiek vėliau, gavęs mokslinį docento vardą, jis paskiriamas 1FF Mokslinės Tarybos sekretoriumi. Drg. Valkūnas moksliniuose darbuose daugiau sia nagrinėja graikų literatūros vėlyvąjį laikotarpį (grai kų romanas) ir lotyniškąją lietuvių literatūrą. Jis yra išvertęs į lietuvių kalbą ir išleidęs visą eilę antikinės literatūros veikalų, daugybę Lietuvą liečiančių lotyniškų dokumentų iš Viduramžio ir Renesanso laikų (jie iš spausdinti istorinių šaltinių rinkiniuose arba paskirų mokslininkų pvz., prof. Pakarklio veikaluose), yra redagavęs įvairius antikos mokslo veikalus, sudaręs dvi antikinės literatūros chrestomatijas, išleidęs eilę straipsnių iš antikinių tyrinėjimų ir kt. Už puikią .mokslinę, pedagoginę, visuomeninę ir admi nistracinę veiklą drg. Valkūnas įvairiomis progomis bu vo atžymėtas garbės raštais, jų tarpe ir LTSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu. 50 metų sukaktuvių proga linkime jubiliatui ir toliau dirbti mokslinį, pedagoginį, visuomeninį ir administracinį darbą — taip pat darbščiai, principingai, reikliai, kaip ir iki šiol. Klasikinės filologijos katedros kolektyvas
AR TAI TEISINGA? Neseniai „Tarybinio studen to“ 36 numeryje perskaičiau straipsnį „Drauge, tu tiki?“ Straipsnyje keliama aktuali problema, kuria nagrinėjo ir te tema rašė ne tik mūsų laik raštis, bet ir sąjunginė bei respublikinė spauda. Aš norė čiau pasidalinti kai kuriomis mintimis apie minėtąjį draugo L. Vaišnoro straipsnį. Ne paslaptis, kad dar yra žmonių, neatsikračiusių reli gijos prietarų. Išimties šiuo at veju nesudaro Ir studentai, nors Jų — tik vienetai. Ret karčiais sutinki kokį draugą studentą, pasikalbi, padisku tuoji religiniais bei ateisti niais klausimais ir, reikia pa sakyti, kad pasitaiko draugų, kurie savo nuomonės tuo klau simu nepasako aiškiai. Vadina si, žmogus abejoja, jis pripa žįsta mūsų ateistų pareigą pa dėti draugui Ir tiki religinėm dogmom. Reikia pasakyti, kad Universiteto ateistai nuveikė didelį darbą, aiškindami religi
Živilė Dimindavičiūtė praeitais metais baigė IZTSR Valstybinę tw>nservatoriją ir išvyko dirbti Į Pa nevėžio muzikos technikumą. Daug sunkumų ir kliū čių jaunosios dės tytojos kelyje. Su užsidegimu ji ki bo į darbą. Tačiau vien gerų norų maža. Vos pradė jusi dirbti, Živilė pamatė, jog trūks ta muzikos instru mentų, turimi mu zikos instrumentai blogos kokybės. Ir prasidėjo žygiai: Į kultūros skyrių, i švietimą, į Vil nių... Ji pajuto, kad trūksta ne tik instrumentų, kad reikia praverti dar vienos aukštosios mokyklos duris. Neatsitraukda m a nuo darbo. Živile Dimindavič i ū t ė studijuoja Vilniaus ^Valst. Universite te. Ji jau antro kurso žurnalistė — neaki vaizdi mnkė. O prieš kelias dienas ji sėkmin gai išlaikė pasku tinį egzaminą. J. LEVICKO nuotrauka ir tekstas
jos žalą, bet tai dar ne riba Tikinčiajam reikia įrodyti, fak tais, argumentais, nenuginčija ma moksline medžiaga religi nių prietarų kilmę, jų žalą ir pan. Minėto straipsnio auto rius siūlo aukštosios mokyklos studentui: .... paskaityk savo senelių ir prosenelių pasakas ir pamatysi tikrąjį dvasiškijos veidą“. Aš manau, kad nė vie nas tikintysis nepradės netikė ti, pasiskaitęs atitinkamų pa sakų. Tai būtų, švelniai ta riant — juokinga. Aš ne prieš liaudies kūrybą, ne! Iš liaudies kūrybos mo kėsi ir meistriškumo siekė di dieji pasaulinės literatūros klasikai. Liaudis — didžiau sias vertintojas ir kritikas, ir jos nuomonė lemiama. Mes jos prisilaikome ir šiuo atveju, bet pasakos lieka pasakomis, o tikrame ateistiniame darbe reikia faktų, kuriais galima demaskuoti dvasininkus bei jų darbelius. Gyvenimas didelis ir įvairus, ir faktų taip pat
daug ir įvairių. Kruvini isto rijos puslapiai, kuriuose įra šyti vardai tų, kurie Kristaus vardu laimino tūkstančių, mi lijonų nekaltų žmonių žudy nes, puikiai byloja apie dva sininkus, apie jų dievą. Aš ne minėsiu dokumentinės literatū ros, demaskuojančios dvasi ninkus — ji girdėta ir žinoma daugumai. Aš noriu pabrėžti tik vieną, kad dirbant ateistinį darbą, reikia parinkti ateistinę medžiagą taip, kad ji atitiktų auditorijos akiračio ir intelek to lygį. Mūsų tarybinis stu dentas pakankamai išprusęs, todėl ateistinė medžiaga vien pasakomis negali atsiriboti. Ateistinis darbas yra sunkus, todėl jame daug nulemia ati tinkamos medžiagos parinki mas, jos pateikimas visuome nei ir daugelis kitų, atrodo, ir nežymių faktų. A. KATKUS Teisės fakulteto II kurso studentas
Vinį šalių proletarai, vienykitės l
KAPSUKO VARDO UNTVR RSrTETO REKTORATO, PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
VILNIAUS VAISTVBFN1O V
Nr. 4 (413) 1964 m. vasario 20 d.
Kiną ano 1950 metų
Kaina 2 kap.
ATSISKAITO FILOLOGAI Istorijos ir filologijos fakulteto studen tų mokslo pažangumas, kaip rodo 1963/64 m. m. žiemos egzaminų sesijos rezultatai, yra kiek pakilęs. Iš 817 stacionarinio (dieninio) skyriaus studentų, išlaikiusių vi sus mokymo planuose numatytus žiemos sesijos egzaminus, vien tik labai gerais pažymiais išlaikė 98 studentai, arba 12 proc. bendro skaičiaus, gerais ir labai ge rais pažymiais išlaikė 355 studentai, arba 43.3 proc., akademinių Įsiskolinimų ga vo 40 studentų, arba 4,9 proc. (pereitais metais — 5,4 proc.). Iš 98 studentų, išlaikiusių visus egza minus vien tik labai gerais pažymiais, ypač pažymėtini: IV k. lituanistas Bražė nas P., III k. lituanistas Jesiškis A., III k. germanistė Žilaitytė L., I k. rusistė Vaišnls, III k. rusistal Raštikytė, Meškauskas, V k. lituanistas Rybelis ir kt. Rusų lite ratūros katedra, pasiremdama žiemos eg zaminų sesijos ir viso semestro mokymosi rezultatais, siūlo Vaišnis, Raštikytei, Meš kauskui, Cėsnai ir Ustinovič mokytis pa gal individualinius darbo planus. Iš atskirų kursų geriausiai pasirodė, kaip ir galima buvo tikėtis, V kurso stu dentai. Išlaikiusieji egzaminus vien tik la bai gerais pažymiais čia sudaro 16,4 proc., gerais ir labai gerais pažymiais — 54.3 proc., egzamino neišlaikė tik vienas studentas (anglistė Pukelytė neišlaikė anglų kalbos), kas sudaro vos 0,9 proc. viso penkto kurso studentų skaičiaus. Ypač gerai pasiruošę egzaminams bu vo V k. vokiečių k. specialybės studentai (prltvirt. dėst. drg. Meiksinaitė), kurie ke turis žiemos sesijos egzaminus išlaikė vien tik gerais ir labai gerais pažymiais. Visus egzaminus labai gerais pažymiais išlaikė šeši studentai, iš kurių ypatingo atžymėjimo verti drg. drg. Plaušinaitis, Gabrytė ir Ledaitė. Taip pat gerai pasirodė, ypač per spe cialybės egzaminus, V k. anglistai ir ro manistai. Nepriekaištingai laikė Partinės ir tary binės spaudos teorijos diferencijuotą įskai tą (v. d. Karosas) ir Užsienio spaudos istorijos egzaminą (v. d. Raguotis) V k žurnalistai. Daugelio studentų, kaip antai: Nekrošiaus, Strumskio, Sidaro ir Palec kio atsakymai buvo rimti ir kūrybiš ki, rodantys, kad jų plačiai pasinaudota ne vien privalomąja, bet ir papildoma li teratūra. Be abejo, teigiamos reikšmės jiems turėjo ir gamybinė praktika, nuola tinis bendradarbiavimas spaudoje. Kaip darbštus ir sąmoningas kolektyvas pasirodė egzaminų sesijoje ir IV vokiečių k. spec. kursas (pritvirt. dėst. drg. Toper), išlaikęs daugelį egzaminų gerais ir labai gerais pažymiais. Klasikinės filologijos spec. III k. stu dentai graikų kalbos istorinę gramatiką (doc. Dumčius) išlaikė visi labai gerais ir gerais pažymiais. Tvirtas lietuvių literatūros istorijos (prof. Pranskus) žinias parodė III k. lietu vių k. ir literat. spec. studentai, kurie atė jo į egzaminą ne tik perskaitę visus prog ramoje nurodytus kūrinius, bet ir gausią kritinę literatūrą. Daugelis šio kurso stu dentų, ypač literatų, jau sugeba literatūri nius reiškinius sieti su visuomeninio gy venimo reiškiniais, analizuoti kūrinį tiek turinio, tiek ir formos atžvilgiu. Vis dėlto, nežiūrint kai kurio mokslo pažangumo pakilimo, fakultete dar yra akademinių grupių, kurios egzaminus lai kė tik vidutiniškai arba net silpnai. Atski ros atsiliekančios grupės padidina ir bend rą fakulteto skolininkų skaičių, tam tikru mastu sumažindamos bendrą fakulteto mokslo pažangumo vidurkį, kuris 1963/64 m. m. žiemos sesijos egzaminų duomenimis
yra 3,6 (aukščiausias penkto kurso — 3,9, žemiausias trečiojo kurso — 3,4). Menkesni egzaminų rezultatai žemes niuose kursuose. Iš silpnesnių vyresniųjų kursų pažymėtinas lietuvių k. ir liter. spec. IV kursas, tik vidutiniškai išlaikęs lietuvių k. istorinės gramatikos (dėst. Gir denis) egzaminą. Iš 34 studentų 11 stu dentų į egzaminą visai neatėjo, o egzami ną laikiusieji pasirodė esą labai riboto lingvistinio išsilavinimo, nesugebą ope ruoti ne tik graikų ar indų, bet ir latvių bei lotynų kalbų pavyzdžiais. Stropesnieji studentai egzamino medžiagą „iškalė“, tačiau ir jie iškaltų faktų praktiškai pritai kyti nesugebėjo. Labai silpnais pažymiais laikė tautosa kos egzaminą (v. d. Sauka) I k. klasikai, daugeliu atvejų nesugebėję išdėstyti net tos medžiagos, kuri yra vadovėlyje; litera tūros mokslo pagrindų egzaminą (d. Mika lauskas) silpnai laikė I k. bibliotekininkai, literatūros mokslo Įvado egzaminą (d. Mi kalauskas) — II k. lltuanistai-bibliotekinlnkai. Pastarieji parodė menką kalbinį išsi lavinimą ir per akcentologijos egzaminą (doc. Laigonaitė-Žukienė), ir dėl to n°t 11 studentų to egzamino neišlaikė. Dalis ne išlaikiusių semestro bėgyje praleidinėjo paskaitas, o kita dalis egzamino neišlaikė dėl menko pasiruošimo vidurinėje mo kykloje. II k. užsienio kalbų spec. studentų men kas filologinis ir bendras išsilavinimas iš ryškėjo per spec. filologijos egzaminą (doc. Laučka ir v. d. Čebelis). Jų žinios pasirodė esančios paviršutiniškos, padri kos. Šio kurso studentai dar nemoka dirb ti savarankiškai su lingvistine literatūra. II k. romantistams trūksta bendrojo išsila vinimo geografinių bei istorinių žinių. Jie germanus painiojo su baltais, etruskus su indoeuropiečiais, teigė, kad Karolis Didy sis gyvenęs prieš m. e. ir pan. III k. romanistai, ruošdamiesi atsakin gam prancūzų kalbos egzaminui, parodė gana daug darbštumo, bandė atsakinėti prancūziškai, tačiau kalbos įgūdžiai dar silpni, silpnesni, negu turėtų būti pagal programą. Dėl to galima iš dalies kaltinti ir jų praeitų metų leksikos dėstytoją (drg. Mirskytė). 8 Žiemos egzaminų sesijos metu keletas įvairių kursų studentų atsakinėjo taip silp nai, kad katedros turės rimtai apsvarstyti jų tolimesnį likimą universitete. Tokia yra I k. romaniste Leišytė, I k. rusistės Eidukaltytė, Millukaitė ir Gudonytė( ypač Gir denytė, kuri tinginiavo visą semestrą, ne siruošė seminarams, be to, ir elgėsi ne vi sada taip, kaip pridera merginai), II kur so lituanistas Gražys, nepajėgęs per visą semestrą išmokti nors tiek, kad skirtų priegaidės žodžiuose laukti ir laukas. II kurso germanistė Vizgirdaitė, blogai lan kiusi užsiėmimus per visa semestrą, III k. istorikas Vaškevičius, kurio dėl menko pa siruošimo net prie specialybės egzamino (Naujųjų amžių istorijos I d.) neprileido; sistemingai turinčios akademinių skolų III k. rusistės Svirbutovič ir Sidorkevič ir dar vienas kitas. Kai kuriuose žiemos sesijos egzaminuo se buvo atsisakyta „tradicinių“ bilietų (IIIV k. anglistų leksikos egzamine, V k. ra sistų užsienio literatūros egzamine). Tokia egzamino forma, pagrįsta laisvu pokalbiu be išankstinio pasiruošimo, save pateisi no: pilniau išryškėjo studentų apsiskaity mas, bendras filologinis išsilavinimas, jų sugebėjimas laisvai operuoti per semestrą Įgytomis mokslo žiniomis. Vertas dėmesio ir vyr. dėstytojo H. Zabulio egzaminų būdas. Drg. Zabulis (antik. literatūra) leisdavo studentams pirma klau simą pasirinkti patiems, o antrą užduoda vo pats. Doc. Laučkos studentai germanų filologijos įvado egzaminui turėjo sava rankiškai paruošti bet kurį pasirinktą klau simą pagal kurso programą skaitytos lite ratūros pagrindu. Apie tai jie buvo įspėti jau semestro pradžioje. Šios naujovės re zultatai teigiami. Iškeltieji faktai rodo, kad fakulteto dės tytojai kūrybiškai ieško naujų būdų mo kymo procesui pagerinti, stengiasi moky mą priartinti prie tų praktinių uždavinių, kuriuos kelia nūdienis gyvenimas. J. BALKEVIČIUS Istorijos ir filologijos fakulteto prodekaaas