VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
C <AI AVIMI JIS
Sifili
1969 m. VASARIO
|
14 d.
|
Nr. 4(664)
llIlilIlIlIlilIlIlIilIlIlN
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
Kada prasideda sesija? Apie žiemos sesijos rezultatus pasakoja fakultetų dekanai ir prodekanai. Šiandien žodis suteikia mas Filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos fakultetams.
IEK kartų svarstydavo me mokslo pažangumo rezultatus, tiek kartų ryždavomės daugiau apie pro centus, skolininkų skaičius bei kitokią statistiką nekalbė ti, o analizuoti padėtį iš es mės, užčiuopti tikruosius pa žangos ar atsilikimo vertini mo kriterijus. Vis dėlto ir šį kartą, fakulteto Iprofbiuro pakviesti į gamybinį pasita rimą mūsų „rudens gėrybių" apsvarstyti, statistikos neiš vengėme: per daug ji iškal binga ir verčianti susimąsty ti. Visų pirma į akis krinta pastovus nepažangiųjų pro centas, kuris ir šį kartą fakul tete siekia 23,7 (praeitais me tais 23,4). Kaip ir pernai, ir užpernai, nepažangiausi yra antrakursiai (30,4%,), kurių staiga iškylančio nepažangu mo priežastys tebėra iki galo neišaiškintos. Gal antraisiais akademinio gyvenimo metais labiau, negu paskaitos ir kny gos, ima vilioti sostinės pra mogos, o gal mokymo planuo se yra taisytinų dalykų ar dar kas, bet lituanistų gautas dvidešimt vienas dvejetas iš lotynų kalbos, aštuoni rusistų dvejetai iš TSKP istorijos ir, apskritai, žemi kitų egzami nuotų dalykų vidurkiai nelei džia pasitenkinti esama padė timi. Ryškiausias to pavyzdys — II kurso lituanistai, kurie, būdami pirmame kurse, per žiemos egzaminus iš viso bu vo gavę tik 2 dvejetus ir su sesijos vidurkiu 4,15 užėmė
K
vieną pirmaujančių vietų fa kultete, o šįmet, šiaip taip „išspaudę" egzaminų vidurkį 3,45, su savo 25 skolininkais nusirito į patį galą. Net tokie pajėgūs studentai, kaip J. Gasiniauskaitė, Z. Grigaliūnaitė, D. Mikšytė, A. Narmontas, neišlaikę dviejų egza minų, gavo iškvietimus į „sesio pigrorum", apie kurią dar bus progos pakalbėti. Vieną iš žiemos sesijos ne tikėtumų pateikė anglistai: jų penktakursiai (būrys, tie sa, nemažas — 54) gavo 11 dvejetų iš specialybės dalykų ir 14 dvejetų iš filosofijos is torijos. Vienu, kuo tikrai ne galima paaiškinti šio reiškinio, — tai visuomeniniu darbu, nes ko ko, o jau anglistų į ši darbą įtraukti fakulteto orga nizacijoms niekada nesisek davo. Girdi, jie turį daug mo kytis — laiko nesą. O štai ir,to mokslo rezultatai. Įdo mu, ką apie tai galvoja pati skaitlingiausia fakultete 'ang listų komjaunimo organizaci ja? Svarstydami pažangos per spektyvas, naujų receptų tuo tarpu dar nesugalvojome. Gal naujų nė nereikia. Reikia tik labiau suaktyvinti studentų savarankišką mokymąsi, apie kuri daug kalbėjome mokymo komisijose, tačiau, matyt, dar ne viską padarėme. Fakulteto centrinė mokymo komisija ir specialybių komi sijos rudens semestre gana daug nuveikė, kontroliuoda mos akademinę drausmę, spar-
tindamos akademinių įsiskoli nimų likvidavimą. Sunkiau joms sekėsi su koliokviumu ir kitų savarankiško studentų mokymosi kontrolės priemo nių organizavimu bei koordi navimu. Per mažai paramos jos susilaukė iš kuratorių (taip mes vadiname kursų šefus), kurių pirmoji pareiga yra ne tik rūpintis šiomis priemonė mis, bet ir jų rezultatais do mėtis. O kad koliokviumai ir sistemingi kontroliniai darbai save visiškai pateisina, jau įsitikino daugelis mūsų dėsty tojų. Koliokviumų dėka (mū suose jie organizuojami ne tik žodžiu, bet ir raštu), smarkiai pagerėjo studentų žinios iš li teratūros istorijos, lietuvių dialektologijos, lietuvių bei rusų literatūrinės kalbos isto rijos, germanų filologijos įvado, anglų k. teorinės gra matikos ir t. t. Žodžiu, iš visų tų disciplinų, kurių dėstytojas per visą semestrą ne tik pa skaitas skaitė, bet ir studentų žiniomis bei įgūdžiais, nelauk dami egzaminų sesijos, domė josi. Dėl to fakulteto visų spe cialybių mokymo komisijos yra pasiryžusios pavasario se mestre pavyzdingai sutvarky ti koliokviumų vyksmą ir jų rezultatų apskaitą. Fakultete yra nemažas bū rys studentų, kurie giliai ir su
moksline aistra studijuoja sa vo būsimą slpecialybę. Iš to kių ypač geru žodžiu galima paminėti mūsų penktakurses — romanistes I. Golubenko ir S. Bakonavičiūtę, anglistę N. Kaikarytę, lituanistę D. Bajorūnaitę-Girdenienę, germa nistę I. Tumavičiūtę arba ir žemesnių kursų atstovus — II k germanistę G. Marcinke vičiūtę, II k. lituanistą P. Skirmantą, III k. anglistę G. Markevičiūtę... Visų, aišku, neišvardysi, tačiau, deja, dar daug yra ir tokių, kuriems trūksta mokslinio smalsumo, noro labiau įsigilinti į studi juojamo dalyko esmę. Dėl to iš dalies gal kaltos ir kai ku rios mūsų paskaitos, kuriose norime patys pasakyti visa, ką studentas privalo žinoti, nors dalį tų tiesų ir pats ga lėtų nurodytuose šaltiniuose susirasti. Galime tik pritarti filolog. mokslų daktaro Vyt. Mažiulio minčiai, iškeltai, analizuojant žiemos sesijos rezultatus, kad „reikėtų dau giau probleminio dėstymo: dėmesį skirti ne faktų klasi fikacijai, o metodams, kurie veda į tą klasifikaciją. Kuo mažiau iracionalių postulatų, neginčijamų teiginių! Ne tiek dėmesio faktų gausybei, kiek tam, kad studentai įprastų moksliškai galvoti!"
KOMITETŲ
Apie nepažangiuosius pra-1 dėjus, gal dera ir užbaigti jais. Jiems skirta „Sessio pi grorum", kurią fakultete or- Į ganizuojame jau antrą kartą. Si II neeilinė sesija prasidėjo vasario 3 d., kada atšaukėme iš atostogų akademinius sko lininkus. Mūsų manymu, sko lininkai neturi teisės naudotis pilnomis atostogomis ir dalį jų privalo skirti savo laiku neatliktiems darbams. Anks čiau skolininkais susirūpinda vome tik po vasario 20 d., kai laikas skoloms likviduoti jau būdavo praėjęs. Kadangi rugpjūčio mėnesį organizuoto ji „Sessio pigrorum" save pa teisino, tai ir dabar mokymo komisija ėmėsi darbo: atosto gų pradžioje išsiuntinėjo na miškiams laiškus, informuoda ma apie sesijos pradžią ir tvarką, dekanatas paruošė se sijos tvarkaraštį, belieka laukti, ką padarys patys sko lininkai. Jie žada visas skolas likviduoti iki vasario 15 d. Ką gi. Pažiūrėsime, kaip sek sis. doc. J. BALKEVIČIUS Filologijos fak. prodekanas
IRMIAUSIA norisi pasa kyti, kad šių metų žie mos sesijos rezultatai Gamtos fakultete geresni, ne gu pernykštės: įvertintų ne patenkinamais pažymiais yra 60 studentų (iš jų 52 kom jaunuoliai), o pernai tokių bu vo apie šimtą. Pirmūnų skai čius (68) viršija skolininkų skaičių. Šia proga noriu pa sveikinti pirmosios sesijos pirmūnus J. Ambrazevičiūtę, P. Burzdžiu ir D. Urbonaitę. Kai kuriems kursams sesija buvo gana sunki — po 5 egzaminus turėjo biologijos specialybės III k., biofizikos II (Nukelta i 2 psl.)
P
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... C Universitete viešėjo gru pė armėnų tautybės užsienie čių, besimokančių Jerevano Politechnikos institute. O Mūsų kavinėje įvyko susitikimas su Voronežo vals tybinio universiteto miniatiū rų teatro artistais. Susitikime dalyvavo dramaturgas K. Sa ja, pasidalinęs savo mintimis apie dabartinį teatrą, mūsų universiteto „Fakto" vadovė I. Stravinskienė. Svečiai paro dė keletą ištraukų iš spektak lio, dainavo „Grenadą", „Katiušą", kartu su mumis šoko lietuviškąjį „Jurgelį". O vasario aštuntą dieną aktų salėje mūsų studentai žiūrėjo Voronežo universiteto studentų miniatiūrų teatro spektakli. G Jau pasirašyta sutartis dėl darbo ir poilsio stovyklos organizavimo Kapsuko rajono S. Nėries kolūkyje. Pernai ši stovykla, vadovaujama A. Kupčinsko, pripažinta geriau sia universitete. Per visą va sarą buvo atlikta darbų 4786 rublių sumai. C Įvyko Filologijos fakulte to dėstytojų gamybinis pasita rimas, kuriame buvo nagrinė jami rudens semestro sesijos rezultatai. Analogiški susirin kimai įvyko ir kituose fakul tetuose. 0 Vasario vienuoliktą uni versitete žinoma respublikos literatūros kritikė V. Zaborskaitė apgynė filologijos moks lų daktaro disertaciją. Kriti kės darbe nagrinėjama lietu vių poezijos klasiko Maironio kūryba.
...iki penktadienio
Prieš pusę amžiaus Artėja kovo 13 diena — ryški data ilgoje mūsų se nojo universiteto istorijo je. Tą dieną prieš pen kiasdešimt metų (1919) Lietuvos ir Baltarusijos TSR Liaudies Komisarų Tarybos dekretu buvo atidarytas Vilniaus uni versitetas. 1832 metais uždarius universitetą, apie jo atkū rimą ne kartą buvo galvo ta. Rusijai pralaimėjus Krymo karą, buvo atsira dę kiek vilčių, tačiau pra laimėtas 1863 metų sukili mas Lenkijoje ir Lietuvoje bei Muravjovo — Koriko valdžia jas palaidojo. Pra sidėjo Ilgai trukęs spaudos draudimo laikotarpis, kada apie universiteto atidary mą Vilniuje nebuvo ko ir
galvoti. Tik 1918 metais susikū rusi Tarybų valdžia vėl at vėrė lietuvių tautai seno sios akademijos duris. Brangūs skaitytojai, gal Jūsų tarpe yra tų devynio liktųjų metų neužmirštamų dienų liudininkų, gal kas nors iš Jūsų turi doku mentinės medžiagos apie universiteto atkūrimą. La bai laukiame Jūsų laiškų. Kartu kreipiamės į visus dėstytojus ir studentus. Papasakokite apie savo ke lią j universitetą, apie jo šiandieną — puikius Alma Mater žmones, jos fakul tetus, katedras, laboratori jas. Pasidalinkime šios gražios šventės išvakarėse prisiminimais, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Fotokonkurso „VLKJS-50" laureatai. Pirma vieta. I. DAGYS — „Laiškas" (premija — ir poilsio stovykloje užsieny) e).
teisė dalyvauti vasarą darbo