visų šalių proletarai, vienykitės j
Nr. 4 (315)
O
D
wni»tirntt
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Naujas kovos už komunizmą etapas Tarybinės liaudies nueitas gyvenimo kelias visai neilgas — tik keturesdešlmt metų, ta čiau kupinas didvyriškų kovų ir nesulaikomo veržimosi Į iš tisais amžiais puoselėtą švie siausių žmonijos protų tikslą — komunizmą. Komunistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis niekad nenusisuko nuo šio šviesaus tikslo, nes dar mūsų kelio pradžioje, kai Spa lio socialistinės revoliucijos kovų ugnyje kūrėsi pirmoji pasaulyje Socialistinė Valsty bė, atverdama duris į naują erą žmonijos istorijoje, Vladi miras Iljičius Leninas davė partijai ir liaudžiai priesaiką: .Pradėdami socialistinius per tvarkymus, mes turime aiškiai užsibrėžti tikslą, į kurį šie j>ertvarkymai, galų gale, yra nukreipti, būtent tikslą sukur ti komunistinę visuomenę”. Tarybinės liaudies gyveni me daug atmintinų datų, ku rios akivaizdžiai byloja apie nuolatinį artėjimą prie siekia mo tikslo, jos ir yra tarytum starto vietos, nuo kurių pra sidėdavo tolimesni žygio eta pai. Ir visados naujo tarybi nės liaudies žygio pradžia su tapdavo su šlovingosios Ko-
munistų partijos suvažiavi mais. Prisiminkime Komunis tų partijos suvažiavimų nuro dytas kryptis Į šalies indust rializaciją, Į žemės ūkio kolek tyvizaciją, į karo sugriauto liaudies ūkio atstatymą. . . Ko munistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis pasiekė tokias viršūnes, Įvykdė tokius mil žiniškus pertvarkymus visose gyvenimo srityse, kurie lei džia dabar mūsų šaliai pradė ti dar didesnį savo užmojais ir apimtimi žygio etapą iš plėstinės komunistinės visuo menės statybos laikotarpyje. Sis nuostabiai drąsus kovos etapas jau pradėtas. Jo pradžia sutampa su Tarybų Sąjungos Komunistų partijos neeiliniu XXI suvažiavimu, kuris įeis Į istoriją kaip komunizmo sta tytojų suvažiavimas. Suvažia vimo darbą seka visa pažangioji žmonija, nes jis stebina visus savo užmojais ir uždaviniais. Štai keletas skaičių: — Pramonės bendrosios pro dukcijos apimtį padidinti 1965 m. palyginus su 1958 m. apie 80 procentų, iš to skaičiaus „A” grupėje (gamybos prie monių gamyba) — 85—88 procentais ir „B” grupėje
DRAUGYSTĖ — O fizikų, o filologų? — Žinoma, yra? Pakeliui juo kais buvome su sitarę, jei musų vaikinams pa tiks tenykštės merginos, tai pasiliksim, o jei nepatiks — du miam tą patį vakarą atgal. Mūsų mergaičių buvo tik ketu rios — jos pri valėjo paklusti daugumos va liai. Bet, matyt, vyrai buvo pa tenkinti Jei net šeštadienį apie pusiaudienį vis dar negalėjo atšeimininkėm. sisveikinti su Apie saviškes
(vartojimo reikmenų gamyba) 62—65 procentais. — 1959—1965 metais pa didinti bendrąją žemės ūkio produkciją 1,7 karto. — Kapitalinių įdėjimų į liaudies ūkį padidinti 1,5 kar to. Tai maždaug tiek pat lėšų klek buvo įdėta per ištisus 20 Tarybų valdžios metų. — Padidinti realiąsias dar bininkų, tarnautojų ir kolūkie čių pajamas maždaug 40 pro centų. Įvykdžius šluos septynmečio plane numatytus skaičius ir sparčiai augant pramonės tem pams liaudies demokratijos ša lyse, pasaulinės socialistinės sistemos šalys gamins daugiau kaip pusę visos pasaulio pra monės produkcijos. Tarybų Sąjungoje bus pasiekta trumpiausia pasaulyje darbo die na ir trumpiausia darbo sa vaitė, kartu kylant liaudies gerovei. Norint visa tai įgy vendinti, nepakanka daug dirbti. Reikia dirbti sąmonin gai, dirbti su didžiule meile ir atsidavimu, reikia sugebėti meistriškai dirbti. Todėl „visu ideologiniu mūsų partijos ir valstybės darbu, sakoma drg. N. Chruščiovo pranešime, — turi būti ugdomos naujos tary binių žmonių savybės, jie tu ri būti auklėjami kolektyvizmo ir darbštumo, socialistinio in ternacionalizmo ir patriotizmo, kilnių naujosios visuomenės moralės principų dvasia — marksizmo-leninizmo dvasia”. Ypatingai dideli uždaviniui iš kyla tarybinei mokyklai, nes jai tenka auklėti jaunąją kar tą, kuri statys komunistinę visuomenę ir paskui joje gy vens. Tarybinė mokykla jau dabar turi pradėti formuoti ateities žmogų. Kad visas Uni versiteto kolektyvas galėtų prisidėti prie šių didingų už davinių sprendimo, reikia mo bilizuoti visas jėgas, ir pastan gas statybos praktikai, nes tik darbe ir kovoje su sunkumais gali susiformuoti ateities žinogus. J. Bielinis VVU partinės organiza cijos sekretoriaus pavaduotojas
Vilnius,
1959 m. Vakario mėn, I'
5 KETVIRTADIENIS
i* i»
Kaina 20 kap.
E. Mieželaitis LENINO TIESA
Lyg žiburėlis gūdžią naktį Žmogaus šio didžio širdyje, Įskilusi, pradėjo degti Kaitri teisybės žarija. Iš jos tolydžio gaisras plėtės Į keturias visas šalis, Ir, tūkstančius širdžių palietęs, Jis plėtės, plečiasi ir plis.
Jis liaudį kelia prieš engėjus Ir viltį atneša širdims. . Senam pasauliui supleškėjus, Kovoj pasaulis naujas gims. Ir niekam jos neužgesinti, Nes gimus aukso širdyje Mums uždegė jausmus ir
Kaitri teisybės žarija.
ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS RUOŠIASI RINKIMAMS
Vos tik paskelbus rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir į vietines Tarybas Istorijosfilologijos fakultete užvirė gy vas parengiamasis darbas. Buvo sukurtas stiprus agi tatorių kolektyvas. Daugelis agitatorių rimtai įsijungė į dar bą su rinkėjais, sudarė są rašus. Periodiškai šaukiami agitatorių kolektyvo pasitari mai. Vakar 30 auditorijoje įvy ko mitingas, skirtas rinkimi nių komisijų narių iškėlimui. Į rinkiminių komisijų sudė tį buvo pasiūlyti geriausi fa kulteto dėstytojai ir studentai. S. Auryla
Ruiko fotoetiudas
silankyti Pirčiupio kolūkyje. Paskutiniai saulės spindu liai jau geso vakaro miglose, kai autobusas su užrašu „Uni versiteto tarnybinis” išvažia vęs iš Vilniaus pasuko Eišiš kių link. Už valandos jau bu vo Pirčiupio žemės ūkio arte lės centre -r-_ Dargužiu kai me. Kolūkio karvių fermos bri gadininkas J. Pečiukonis stu dentams papasakojo apie mel žėjų darbą, jų pasiekimus. Pa-
UOyĮ^.l
*****
L
ju.uLuy.
Oras ne visa da pataikauja turistams, bet praeitą penkta dienį žiemos saulė, nors ir salta, spindulių nešykštėjo. -Tiesa, mes ne \mAjo LkAbuvome turis tais, Universite to autobusu va žiavo į Minską 20 žmonių — įvairių kursų ir įvairių specia lybių studentai. Draugystė tarp Baltarusi jos V. I. Lenino v. universiteto geografijos fa kulteto studentų ir mūsų gamti ninkų užsimezgė orieš trejus me tus. Dabar gam merginas šį kartą nutyliu. tininkų inicia Ketvirtadienio vakaras praėjo tyvą perėmė abiejų Universite linksmai betauškiant su naujais tų Komjaunimo Komitetai. Ir štai mūsų delegacija po ne draugais. ilgos kelionės ketvirtadienį va kare buvo Minske. — Ar biologų atvažiavo? — Yra! — drauge sušuko visi šeši gamtininkai.
0
SUSITIKO SENI Gamtininkai su Eišiškių ra jono Pirčiupio kolūkio kol ūkiečiais pirmą sykį susitiko kolūkinio festivalio metu 1957 metų gegužės mėnesį. Į Pirčiupį jie nuvyko šventės šeimininkų kviečiami. Taip prasidėjo draugystė. Po kurio laiko pas gamti-
DRAUGAI
ninkus svečiavosi pirčiupiečiai. Kolūkio pirmininkas ko munistas V. Babraitis studen tams papasakojo apie kolūkie čių gyvenimą, visuomeninio ūkio ekonomikos kilimą, apie ateities perspektyvas. Drau gystės tradicijų skatinami gamtininkai nutarė pirmąją žiemos atostogų dieną vėl ap-
sirodo. kad Pirčiupio kolūkis pagal gyvulininkystės vysty mą yra vienas geriausių Ei šiškių rajone, o melžėjos kom jaunuolės Ada Kaziukonytė ir Nastė Pečiukonytė už gerą pieno primelžimą ne sykį bu vo apdovanojamos rajono LLKJS komiteto dovanomis ir Garbės Raštais. Studentai
taip pat apžiurėjo kiaulių fer mą. Vakaro metu kolūkiečiams buvo papasakota apie pirmąją dirbtinę saulės sistemos pla netą, pademonstruoti jos sig nalai užrašyti magnetofono juostelėje. Po gamtininkų saviveiklos koncerto, studentai kolūkio pirmininkui įteikė raudoną studentišką kepuraitę ir albu mą „Vilniaus Valstybinis uni versitetas”. — Įteikta studentiška kepu raitė, — pasakė drg. Babrai tis. — mane įpareigoja kelti savo išsilavinimą — dirbti ir mokytis. Apie mokslą galvoja ne vien pirmininkas. Sekančiais metais į Universitetą ruošiasi stoti kolūkio bibliotekos vedė ja P. Kašėnaitė ir zootechnikė N. Pavedaikaitė. Jos abi, bai gusios aukštąjį mokslą, vėl dirbs savo gimtajame kolūky je. Studentų ir kolūkiečių draugystės vakaras praėjo la bai šiltai ir įdomiai. L. Lareckis Nuotraukose: kolūkio pir mininkui V. Babraičiui įteikiaTta studentiška kepuraitė. Diplomantas č. Kudaba, fer mos brigadininkas J. Pečiukonis ir trečiakursė G. Budreckaitė kalbasi kolūkio kiaulių fermoje. Autoriaus nuotr.
TRUMPAI
Pasibaigė respublikos Aukš tųjų mokyklų tinklinio koman dų varžybos. Rezultatai ne vi sai geri. Universiteto moterų rinktinė užėmė trečią vietą, o vyrų — tik penktą. Pirma vieta, kaip ir reikėjo tikėtis, atiteko KKI moterų ir vyrų rinktinėms.