Siame numeryje: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
scuoencas
XXX
IS POEZIJOS SĄSIUVINIŲ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _____________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROHĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_____________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. vasario 11 d.,
penktadienis
Negrįžo... po sesijos Po sesijos rimties ir atos togų tylos vėl gyva ir judru Universitete — prasidėjo pa skaitos. Auditorijose ir laboboratorijose per pertraukas skamba linksmi balsai, besi džiaugiantys susitikimu su gru pės draugais, besidalijantys per atostogas patirtais įspū džiais. Jaunatviško šurmulio kupi nas Ir Matematikos fakul tetas. Štai į auditorijų klau syti pirmosios šio semestro paskaitos suguža pirmakur siai, pailsėję, žvalūs. Ir tik jiems susėdus į suolus, akys norom nenorom išduoda su sirūpinimų — nemaža tuščių vietų. . . kur draugai? Visko gali sugalvoti, tik vis dar nesinori tikėti, kad A. Alšauskaitės, R. Puidokaitės ir D. Kaleišos tarp grupės draugų nebematys — jie iš braukti iš studentų sųrašų.
ravimų būsi dėstytojo nu baustas per įskaitų ar eg zaminų — paviršutiniškos ži nios niekam nereikalingos. — Sunku mokytis sistemin. gai, — sako pirmo kurso IV grupės matematikų se niūnė L. Miškinytė, — nes stinga laiko. Ir jei spėji pa siruošti TSKP istorijos se minarams, užsienio ar rusų kalbos užsiėmimams, tai matematikai laiko dažniausiai nebelieka... Kaip čia dabar?! Niekas nesiginčija — reikalingos ir kitos disciplinos. Tačiau ar gi galima specialybės dis ciplinas palikti paskutinėje vietoje? Studijuoti juk mate matikų atėjote! O ar ne dėl to „nespėjimo“ lieka neapginti laboratoriniai darbai, neišlaikyti koliokviu mai , neatlikti namų darbai. Taip prasideda skolos, o nuo jų ne taip toli iki riebaus XXX juodo brūkšnio grupės žur Studijuoti Matematikos fa nale. . . XXX kultete nelengva, nes tai mokslas reikalaujantis gilių Fakulteto mokymo reikalų žinių ir sistemingo darbo. Ir jei mokykloje už per pert prodekanas doc. A. Nagelė,, raukų išmoktų užduotį susi kalbėdamas apie nepažanlaukdavai gero įvertinimo, tai gius studentus, pasakė: Universitete už tokį ,,drųsų" — Pagrindinės priežastys, „atsisveikinti" moksleiviško įpročio demonst pr i verčiančios
su studentais yra trys. Pirmo ji — iš vidurinės mokyklos atsineštų žinių menkas baga žas. Net su vidurinės mo kyklos penketu iš tiksliųjų mokslų pirmakursis dažnai neatsineša to pagrindo ,nuo kurio reikia pradėti studijas Universitete. Antroji priežastis — neno ras dirbti savarankiškai ir sistemingai. Per semestrų studentavęs, vargu, ar spėsi per sesijų „užlopyti" skolas ir gerai pasiruošti įskaitoms bei egzaminams. Svarbi priežastis — atsitik tinai pasirinkta specialybė. Pasitaiko tokių abiturientų, kurie, pasinaudoję tuo, kad nėra konkurso, ateina į fa kultetų ,kad galėtų vadintis Studento vardu. O susidū-ę akis j akį su matematika, kar tais net sesijos nesulaukę patys atsisako neseniai taip aistringai siekto Studento vardo. . . XXX Neatsakingai pasirinkta spe cialybė, neatsakingas darbas, mokymasis , pamirštas parei gos jausmas — ne smulkme nos . Būtent nuo to piasideda kelias iš aukštosios mo kyklos.
Nr. 4 (1223)
Kaina 2 kap.
AR AKTUALŪS DARBO DRAUSMĖS KLAUSIMAI MŪSŲ KOLEKTYVE? kaip studentai be pertraukos gali išsėdėti ir dėmesingai klausyti po 1,5 valandos pa skaitos arba kito pobūdžio užsiėmimo? Kodėl taip elgia masi? Viena iš priežasčių turbūt yra ta, kad kai kurie dėstytojai savus interesus ka lia aukščiau už pareigingu mų. Man taip geriau. Ne man reikia įskaitos, konsul tacijos, o studentui, jis gali palaukti. Aš padėties vieš pats. Tuo tarpu vertėtų įsi samoninti, jog pradedant gerbiamuoju profesoriumi ir baigiant Universiteto aptar naujančiuoju personalu visi reikliai privalo tarnauti stu dentijos interesams.
Apie visa tai kų kalbame yra formalūs darbo drausmės pažeidimai, su jais reikia ryžtingai kovoti. į šių kovų aktyviai privalėtų įsijungti
>nuo j j enk ta dienioj
Minint TSRS įkūrimo jubiliejų, Universitete bu vo organizuota respubli kinė konferencija „TSRS vaidmuo pažangiame lie tuviu tautos vvstvmesi". Konferencijoje perskaity ti 24 pranešimai. Plenari ni posėdi atidarė rekto rius prof. J. Kubilius, pranešimus perskaitė prof. K. Navickas, ist. dr. R. Žiugžda, doc. A. Jab lonskis, fil. dr., e. prof. p. A. Paulauskienė. Konfe rencijos darbas vvko tri jose sekcijose, kuriose pranešimus skaitė nema žai VU dėstytojų: doc. S. Jegelevičius, doc. R. Krutulytė, prof. A. Bendžius, doc. V. Pšibilskis ir kiti, konferencijoje taip Pat aktyviai dalyvavo
VPF SKYRIUOSE
SVARSTOME PROBLEMĄ IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIH^
Taip klausimų pateikiu ne atsitiktinai, nes ten, kur aukštos kultūros kolektyvas, didelio intelekto žimonės, apie tokių elementarių žmo nių bendravimo formų kaip darbo drausmę kalbėti ne tektų. Ir vis dėlto, didžiai apgailestaujant, reikia pripa žinti, kad Universitete dar nėra visiškos darbo draus mės. Žvilgtelkime tik į formalio sios darbo drausmės pusę, f. y., kaip būtinų sųlygų lai ku ateiti į darbų, laiku išei ti, tiksliai nurodytu laiku pra dėti ir užbaigti paskaitas, se minarus, pratybas ir t. t. Ele mentaru, bet per pastaruo sius metus beveik nebuvo nei vieno administracijos bei visuomeninių organizacijų patikrinimo, per kuriuos ne nustatyta grubių darbo drau smės pažeidimų. Čia kalbame ne apie studentus, o būtent pedagoginį personalų, pri valantį skiepyti darbo drau smės įgūdžius studentijai. Praėjusiųjų metų gruodžio 18 d. mokymo skyrius orga patikrinimų kaip Birutė 5UTRIKAITĖ nizavo vyksta akademiniai užsiėmi mai ir nežiūrint to, jog po 1982 m. TSKP CK lapkričio plenumo taip daug skiriama dėmesio darbo drausmei, XXX darbo drausmės pažeidėjų buvo išaiškinta ne vienetais, o dešimtimis. Viši pažeidė Medicinos fakultete įvy jai, parašę pasiaiškinimus, ko mokslinė konferencija, administracine tvarka gavo kurios dalyviai pagerbė atitinkamas nuobaudas. Ta Hospitalinės chirurgijos čiau esmė ne nuobaudų dy katedros vedėja, Lietuvos džiuose, bet pasiaiškinimų slypi. Nekal TSR chirurgų mokslinės turiniuose bėsime apie tuos, ku draugijos pirmininką, me rie iš viso nieko negalėjo dicinos daktara Prana Nor- paaiškinti. Nors ir čia slypi kūną i o septyniasdešimt įdomi aplinkybė. Tarp eilu penkeriu metu sukakties čių tiesiog iškaitome „na ir kas čia tokio, kam dėl va kitu respublikos aukštųjų proga. landos kitos reikalingas mokvklu visuomeniniu Konferencijoje praneši triukšmas". Tai akivaizdus disciplinų dėstytojai. mą „Opaligės etiopatoge- neatsakingumo pavyzdys. Ta Pranešimuose atsispin nezė ir ios gydymo princi čiau yra kur kas subtilesnių dėjo Tarybų Lietuvos pai " perskaitė Jubiliatas, paaiškinimų. Jie remiasi tuo, ekonominiai ryšiai su profesorius P. Norkūnas. kad savavališkai susitarė su broliškomis tarybinėmis Apie Lietuvos TSR chi studentais, o kai kas su ka tautomis, parodyta ta di rurgu mokslinę draugiją tedrų vedėjais perkeli užsi delė reikšmė respublikos ir ios veikla kalbėjo prof. ėmimus j kitų dienų. Iš pir suklestėjimui, kuria turė A. Marcinkevičius. Prof. mo žvilgsnio nuo to niekas nenukentėjo. Užsiėmimas jo Lietuvos įsiliejimas i A. Pronckus savo prane įvyks. Tačiau pažeidžiamas TSRS ekonominį komple šime nagrinėjo speciali studentų darbo dienos rit ksą. Plačiai buvo nušvies zuotos chirurginės pa mas, mokymo procese atsi ti LTSR kultūros pasieki galbos vystymąsi Vilniuje. randa anarchija. Nekalbant mai bendroje tarvbinių apie savavaliavimų — darbo drausmės antipodų. Dėl mo tautu šeimoje. Didelis kymo patalpų stokos jau taip dėmesys konferencijoje darbo ritmas nėra geras. Be buvo skirtas TSKP ir to, reikia paminėti mėgėjus LKP ideologiniam dar dirbti be pertraukų. Jeigu bui. auklėjant darbo žmo dėstytojas turi tik 2 valan nes socialistinio interna das, jam patogu dirbti be cionalizmo ir tarybinio pertraukos ir po to greičiau patriotizmo dvasia. grįžti namo. Jeigu per dienų Nijolė STRAKAUSKAITĖ tokių „gerų" dėstytojų 3 ar 4, tai kiek studentai turės pertraukų? Ar pagalvojama,
iii lenhtadienio /
XXX
studentų visuomeninės or ganizacijos, ypač profsųjun. gos. Kai kyla klausimas, jog studentų profsųjunga turi ginti studentijos interesus, tai dažnai išgirstame atsaky mų, o nuo ko ginti? O gi nuo „dėdžių" ir „tetų", ku rie nusuka, savavališkai per kelinėje paskaitas bei praty bas, pilna to žodžio prasme — vagia normalias pertrau kas. Nuo dėslyfojų, kurie visiškai nesivadovauja stu dentų darbo laiko balansu, o išeidamas iš savų interesų, skiria įskaitų bei konsultaci jų laikų ir t. t. Galiausiai ir nuo tų tarnautojų, kurie nustatytu laiku turi būti de kanate ar rektorate, bet jų nėra ir dėl to reikia gaišti brangų laikų. Čia ko gero reikia bendrų pastangų, nes gana giliai įsišaknijo kai kuriuose darbuotojuose ni hilistinis požiūris į darbo drausmę.
Aptariant formaliųjų darbo drausmę, keliais žodžiais reikėtų paliesti elementarių jų darbo vietos kultūrų, kuri veikia darbo drausmę. Žvilgfelkime į mūsų rektorato pa.
talpas rudens, žiemos darbo dienų, {ėjus gražu, didinga, veikia rūbinė, bet korido riuose, kabinetuose pilna in teresantų su paltais, kepurė mis. Panašiai tas pats vaiz das dekanatuose, kituose Universiteto skyriuose. Į di desnę įstaigų, teatrų, ligoni nę taip neis, o Universitete galima, galima ir studentams sukrauti paltus j krūvas au ditorijose, valgyklose. Ko negerbiame? Savęs ar tų, pas kuriuos ateiname? Var gu, ar kas nors atsakytų. Tik riausiai — „Kas čia tokio". Tai ir yra viena ir ta pati gija — abejingumas, aplai dumas. Žinoma, dar daug vertėtų pagalvoti apie sko ningų tvarkų kabinetuose, laboratorijose ir auditorijose. Dauguma baldais Universi tete skųstis negali, tik reikėtų daugiau meilės ir šilumos dar bo vietai.
Plačiau nekalbėjau apie realiųjų darbo drausmę, kur bėdų rė kiek ne mažiau, o gal ir daugiau negu ir ele mentarioje, formaliojoje dar bo drausmėje. Juk galima laiku ateiti j darbų ir laiku išeiti, bet ne daug naudingo padaryti. Realioji darbo drausmė kelia du pagrindi nius reikalavimus; pirma — tai atlikto darbo rezultatai ir antra — išmokti gerbti ir branginti kitų ir savo darbo laikų — neįkainojamų asmens ir visuomenės turtų. Pavyz džiui, kiek mes dar turime savanoriškų ir priverstinų mažai vertingų posėdžių, pasitarimų. Sukame galvas kų dar svarstyti, kad neap kaltintų neveiklumu. Svars tyta, aptarta — gerai, ne svarstyta — blogai. Ne pas laptis, kad į kai kuriuos posė džius kviečiama tam, kad tik auditorija būtų užpildyta. Pa. gal principų gal ir nereikėtų vienam ar kitam dalyvauti, bet tegu ateina — nepa kenks. Bus daugiau, solidžiau atrodys pats pasitarimas ir ypač ataskaita. O kur to darbo efektyvumas? Ir ap skritai ar reikėjo vieno kito pasitarimo? Ar skaičiuoja me, kiek kiekvienas posėdis visuomenei kainuoja? Papras ta artimetika: išsiruošti atei ti į posėdį ir grįžti iš jo atima mažiausiai porų valandų, dar porų valandų posėdis. Jau 4 valandų nėra, o jeigu to kiame posėdyje dalyvauja 40—50 žmonių, apskaičiuoti posėdžio savikainų nesunku. Tad pamųstyti iš tiesų yra apie kų. Gerokai pamųstyti. Doc. I. ŽEBERSK'S Darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas
2 Tarybinis studentas
UNIVERSITETAS:
toiai paskaitė prisiminimų iš greitai pasirodysiančios kny gos apie J. Lebedi. Išvykdami iš Devynduonių, vilniečiai pakvietė visus i J. Lebedžio minėjimo antrą ja dali Vilniaus universiteLebedžio artimųjų, jo paties te. jaunystės laikų nuotraukos, Sausio 14 d. čia buvo atisenovinė lova, stalas, žibali darytos net dvi parodos, aukštojojei Vilniaus Tarprajoninių kultūAklasis mūsų nė lempa palubėje, lentynos skirtos J. Lebedžio 70-osioms ros namų pučiamųjų orkest su profesoriaus parašytomis metinėms: Mokslinėje bib- mokykloje — tokia žiniai re. Praną Vileikį vakarais re. Vyresniesiems liotekoje ir Filologijos fakul prieš penkiasdešimt metų bū knygomis... tai kada rasi bendrabutyje. šis kambarys ture i o primin- teto muziejuje. Ir ne nuo tų nepatikėję net patys ne Jis aktyvus Universiteto kraš ti gimtuosius namus, jaunes- stabu — profesorius Univer regiai ,nes tuomet jiems bu totyros klubo narys, kartu vo prieinamas vien pradinis niesiems — parodyti, kad sitete išdirbo 24 metus. mokslas, ir tik tiems, kurie su draugais yra surengęs ne neprabanga ir ne perteklius Teatro salėje, kur ne taip buvo labai jauni. Šiandien vieną ir ne dvi liaudies šo išaugina gerus ir darbščius seniai prof. J. Lebedys skai jau auga trečioji nors ir ne kių ir dainų vakarones. Pet žmones. ras Staišiūnas (teik, matema Kultūros namų salėje susi tė paskaitas, kalbėjo buvę gausios Lietuvos aklųjų inte tikos spec. V kursas) jau ke karta, baigusių rinkusiems Žemaitės kolūkio jo bendradarbiai ir studen ligentijos Pranešimą „Profeso aukštąjį mokslą skaičius grei liolika metų žaidžia šachma kolūkiečiams, mokytojams, tai. riaus J. Lebedžio mokslinė tai perkops septynioliktą de tais. Jis beveik nedalyvauja moksleiviams apie iu garsų ir pedagoginė veikla" skai- šimtį (čia minimi darbingo turnyruose ir gal todėl kol jį žemieti pasakojo profeso netekę, kas neturi pirmojo atskyrio. riaus mokinys doc. A. Jo tė fil. dr. .J. Girdzijauskas, amžiaus regėjimo vaišas, Universiteto darbuo- prisiminimaisi dalijosi prof. jau baigusieji aukštąjį moks Mokykloje Petras grojo klar netu. Studijuodamas muziką V. Zaborskaitė, prof. L. Vla- lą žmonės). užmiršo, bet pamėgo aklųjų dimirovas, poetė O. BaliukoMūsų Universitete aklieji nytė. Eilėraščių, dedikuotų pradėjo studijuoti 1955 me- ritinį (rolingbolą), dabar jis J. Lebedžiui, paskaitė S. Ge I tais, kurių pavasarį Kauno vienas geriausių gynėjų res publikoje. Jau ne pirmi me da. [aklųjų mokykla - internatas tai jis kviečiamas j Lietuvos Galiausiai prabilo pati se | išleido pirmąją abiturientų aklųjų draugijos rinktinę. noji lietuvių literatūra, — [laidą. Nuo tada beveik kas- Parvažiavęs į gimtąjį kaimą, aktorius L. Noreika Daukan | met pirmakursių būryje bū- jei dar nebūna sniego, Pet to žodžiais kreipėsi i susi I davo vienas, du ar trys ak- ras mėgsta važinėtis dvira rinkusius, kviesdamas juos lieji, Tarsi tradicinėmis jiems čiu. Jau senokai neregiu drauge gėrėtis ir džiaugtis tapo matematikos, istorijos, „dviratininku" nesistebi ap tuo, kas gražu, tauru ir ne teisės bei lietuvių kalbos ir linkinių kaimų gyventojai, o, Be- kai vaikystėje Petras pirmą apkęsti to, kas žemina žmo literatūros specialybės, gų. Tarsi pritardamos šitiems ne daugiausia šiuo metu is kartą išvažiavo į vieškelį, žodžiams iš portreto i savo torikų ir matematikų, vienas mačiusieji kaimynai savo mokinius žvelgė valstietiškai arba du neregiai dar yra akimis netikėjo. Jie stebėjosi, geros ir rūpestingos profeso sėkmingai baigę žurnalisti- nes nežinojo, kad tik retas ekono- iš neregių vaikinų nemoka riaus akys. kos, psichologijos, vokiečių važiuoti dviračiu. Filologijos fakulteto ir mrkos, rusų bei Mokslinės bibliotekos. Kėdai-1 kalbų studijas. Apskritai, aklieji studentai nių rai kultūros skyriaus ir I Šiais mokslo metais Uni daug skaito, visi septyni vai Žemaitės kolūkio žemdirbių I versiteto stacionaro skyriuje kinai domisi sportu, ypač organizuotas prof. Jurgio I studijuoja devyni aklųjų futbolu, rankiniu, tinkliniu ir, Lebedžio paminėjimas buvo 1 draugijos nariai. Trys iš jų žinoma, krepšiniu bei šach gražus ir prasmingas. Priau- | visai nemato, kiti šeši turi matais. gantvs medžiai tui! atminti, didesnį ar mažesnį regėjimo Dabar studijuojantys aklieji kas jiems saule, žvaigždes ir likutį. Ir ankstesniaisiais me ir silpnaregiai priešingai, ne. dangų parodė. tais, ir dabar drąsiau aukštą gu kai kurie jų pirmtakai
Kad atžalos atmintų Lygiai ir atkakliai teka laikas, veliasi dienos ir naktys, medžiu viršūnėmis bėgdamas. Ir užmiršta jas skaičiuoti miškas, savo ošime apsvaigęs. Bet ateina metas, ir, žiūrėk, miškui nukirstą medi susopa. Sausio Taip ir šjkart. dvyliktoji mums priminė, kad Jurgiui Lebedžiui, vienam žymiausių tarybinio Vil niaus universįteto profesorių, tebūtų sukakę tik 70. O jau dvylika su puse metų, kai nebėra šio senosios lietuvių literatūros tyrinėtojo tarp mūsų — ilsisi jis gimtuo siuose Devynduoniuose, pali-
kęs daugybe nebaigtų darbų savo mokiniams. Devynduonių kapinaitėse, iškilusiose vidur Kėdainių lygumų, nelyginant pilkapis, ir susitiko tie, su kuriais jis augo ir gyveno, tie, su ku riais dirbo, ir tie, kuriuos augino ar tebeaugina savo darbais. Gražų žodį prie profesoriaus kapo tarė Vil niaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. J. Balkevičius. Iš kapinaičių kelias vedė į Devynduonių kaimą, i gim tuosius Jurgio Lebedžio na mus, kur buvo atidarytas memorialinis kambarys. J.
kaip ir visų
jį mokslą
šturmuoti ryžtasi dėl subjektyvių priežasčių tarp devyneto įų menkai dalyvauja Universife| septyni. Siek tiek pagausė- to kultūriniame ir visuomenispecialy- niame gyvenime. Užtaf | jo pasirenkamųjų ___ di| bių, ir tarsi neliko populia- desnė jų pusė gana aktyvūs [riausios. Tik istoriją studijuoaklųjų draugijos pradeda dirbti Vilniaus | ja du studentai, kiti išsibars-• Lietuvos studentų pirminės universitete. Su būdinga |am Į tę pavieniui, gilinasi j teisę,■ Vilniaus energija, drauge su kitais žurnalistiką, lietuvių kalbą• organizacijos, įkurtos 1981 mėnesį, naatskiro nuo Teisės fakulteto bei literatūrą, matematiką,I metų gegužės r..č... . i taip Ekonomikos fakulteto jsteigl. taikomąją matematiką, eko- riai. Šia; organizacijai ...... ..... mo iniciatoriais (profesoriais nominę kibernetiką ir statisti. pat |priklauso kitų, Vilniaus Dz. Budriu, J. Buču, A. Rim ką. Tarp aklųjų studentų dip aukštųjų ir specialiųjų viduri nių mokyklų stacionaro sky ka) K. Lukša tampa šio fakulteto organizatorlum tary- lomantas šiemet tik vienas, riuose besimokantys studen pirmakursių nėra, taigi visi joje, isitraukla i aktyvią ko- Lukša 1925 m. (stoja i Kau- bintais pagrindals. 1941 m. jau patyrę studentiško gyve tai ir moksleiviai. birželio 13 d. K. Lukša ski Šiemet pirminėje 13-ka na vą su reakcija ir vos 17 me-- no universiteto Teisių fakulnimo, ragavę sesijų skonį. tų būdamas gauna iš Krlkde-- teto Ekonomikos skyrių ir iš rlamas docentu, pradeda or Mokymosi rezultatais aklieji rių. Organizacijai vadovauja mų policijos pirmąjį „krlkš-- karto Įsitraukia i Studentų ganizuoti prekybos ekonoml. | ir silpnaregiai beveik nieka biuras, renkamas iš pirminin tą" per darbininku profsą-■ socialistų draugijos veiklą. kos katedra. da neatsilieka nuo vidutinio ko, sekretoriaus ir dar vie Hitlerinės okupacijos me savojo kurso lygio, dažnai jį no nario. Veikla gana įvai jungos suorganizuotą Gegu-■ Už protesto prieš komunisto žės 1-osios demonstraciją.. N. Jubilerio sušaudymą orga- tais doc. K. Lukša pažemi prašoka. Regėjimo stoka riapusė. Rengiamos diskote 1924 m, K. Lukša buržuazi. nizavimą K. Lukša, drauge namas pareigose. 1943 m. mokymuisi nėra ftokia jau kos. Praėjusiais mokslo me nės žvalgybos areštuojamas,, su visa Studentų socialistų uždarius Universitetą kurj didelė kliūtis, kaip dažnai tais organizacijos biuras į mušamas, kankinamas perlel-■ draugijos valdyba, suimamas, laika prisidengęs Vilniaus įsivaizduojama ar net rašo svečius dukart buvo pakvie ar džiant elektros srove, apie; kalinamas Kauno sunkiųjų aukštaisiais buhalterijos kur ma, Bet vis dėlto blogai tęs grupę studentų iš Uni sais dar tęsia pedagoginį darbų kalėjime. kraštotyros klubo. pašalipuse metų kalinamas, sun- versiteto studijuoti matantiems namas iš gimnazijos. Negalint sufabrikuotl by- darbą faktiškai uždarytame kiau, negu jų kurso drau- Studentai mėgsta lankyti ir Išlaikęs eksternu egzami los po dvielų mėnesių K. Universitete, bet netrukus I garns. štai viena iš priežas- draugijos įstaigų organizuo slapstytis kaime | čių: nus brandos atestatui K. Lukša iš kalėjimo paleldžla- priverstas Brailio raštu, kuriuo jamus renginius. mas, bet pašallnamas Iš Unl- pas gimines. Biuras taip pat rūpinasi, ir rašo 5 dabartiniai | skaito Jau pirmomis po Vilniaus verslteto. 1926 m. krlkdenariams | aklieji studentai .išleista la kad organizacijos išvadavimo dienomis (1944 rinkimus matus pralaimėjus (Brailio Į bai nedaug literatūros, išim nestigtų sąsiuvinių m. liepos 15 djis vėl buvo i seimą, jis vėl pradeda stu optinių priemonių, tis tik visuomeninių mokslų raštu), dijas. Tačiau dėl prasidėjusių paskirtas prekybos ekonomi vadovėliai ir grožiniai kūri tarpininkauja, kad jie nemo persekiojimų po 1926 m. kos katedros docentu) K. niai. Tiesa, per paskutinįjį kamai įsigytų poilsinių ir gruodžio 17 d. fašistinio Lukša aktyviai Įsijungė j dešimtmetį vis daugiau kny sanatorinių kelialapių. perversmo 1927 m. pradžio Universiteto ir fakulteto at gų įgarsinama j magnetofo. Pagrindinis organizacijos je priverstas nelegaliai perel- kūrimo darbą. 1944—1946 no juostelę, tačiau studentų uždavinys — padėti būsi m. dirba prekybos ekonomiI ti sieną su Lenkija ir tampa poreikiai tebėra menkai pa miems specialistams tinkamai Kurj kos katedros vedėju, Ekono- | tenkinti. politiniu emigrantu, draugija, įsidarbinti. Aklųjų Maždaug laiką gyvena Vilniaus kraš- mlkos fakulteto prodekanu, | siekdama padėti savo na- keturi mėnesiai šaukiami kas vi. te. 1928 m. įstoja i Karaliau dekanu. 1946 m, jam šutei- | riams, kiekvienam studijuosuotiniai susirinkimai, kučiaus universitetą, kurį bai kiamas mokslinis docento | jančiam aukštojoje mokyklo- riuose studentai susitinka su vardas. gia 1932 m. mėnesį skiria 50 vadovaujančiais Lietuvos akVėliau, stambinant kated- | je, kas pašalpą skaitytojui lųjų draugijos Atėjus i valdžią Hitleriui, rublių darbuotojais, ras, jis tampa liaudies ūkio | K. Lukša ištremiamas iš Vo ekonomikos katedros vedė- | samdyti, tačiau surasti tinka- detaliai aptaria įsidarbinimo kietijos ir atvyksta j Vil jo, o nuo 1963 m. vėl atkur- | mą žmogų, ypač matemati. perspektyvas, Organizuoja, Tarp niaus kraštą, o 1935 metais tos prekybos ekonomikos | kams, labai nelengva, Visada mos ekskursijos j LAD jmoLenkijos policija ji suima ir, katedros vedėjo pavaduoto- I žmonių nepražūsi, nes ir įstaigas, rengiami po pažeisdama tarptautinę ooli |u; 20 metų vadovavo ore- | atsiranda gerų draugų,, ku- kalbiai apie aklųjų intelektu Irie prireikus ne tik paskaito, tinio prieglobsčio teisę, per kybos ekonomikos metodi- I alinį darbą. Praėjusią vasa duoda buržuazinės Lietuvos nei komisijai. 1970 m., su- | bet ir palydi į paskaitas. rą ir rudeni šeši organizaci žvalgybai. Kariuomenės teis silpnėlus sveikatai, doc. K. | Laisvesnę valandą gera jos nariai la^vu nuo studijų mas nubaudžia ji 6 metus Lukša išeina i pensiją. Iki | skirti mėgiamam užsiėmimui. laiku LAD įmonėse ir įstaigo kalėti. Tik Lenkijos ir Lietu tų metų ir vėliau, kol jis I Dauguma aklųjų studentų li se atliko specialias gamybi vos pažangios visuomenės dar dirbo valandinlnku. bai- | gi šiol ištikimi dar mokyklo nes - visuomenines praktikas, protestų dėka K. Lukša po gusieji Universitetą prekv-1 je jaunesnėse klasėse išsi- Tai naujovė, pateisinusi vik1 metų iš kalėjimo paleidžia bos ekonomistai, galima drą- | rinktam pomėgiui,•. štai Ed- sus studentų lūkesčius. mas. (matematikos šiai sakyti, vienaip ar kitaip | vardas Jocius ( Dirbdamas Lietuvos banke buvo doc. K. Lukšos mokiniai. | spec. III kursas) kartu su Valdas SU5INSKAS ekonomistu K. Lukša sulauLAD Vilniaus studentų Šiandien, kai vartai iau | brandos atestatu gavo Viikla Tarybų valdžios atkūrl- pageltusius doc. K. Lukšos | niaus B. Dvariono vaikų mupirminės organizacijos mo. pirmininkas, asmens bylos, mūsų fakulte- j zikos mokyklos tūbos spežurnalistikos specialybės cialybės baigimo diplomą. Ir Išsipildo sena jo svajonė iki šiol jis groja tūba LAD — nuo 1940 m. rudens lis Nukelta | 4 psl. IV kurso studentas
Filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai Devynduonluose.
Šių metų sausio 5 d. Uni versiteto Ir, galima sakyti, visos respublikos ekonomistų šeima palydėjo i paskutinę kelionę respublikos nusipel niusi ekonomistą docentą Kazimierą LUKŠĄ. Kazimieras Lukša gimė 1906 m. kovo 1 d. Pavardalnės dvaro sodininko šeimoje dabartiniame Varėnos rajo ne. Pirmojo pasaulinio karo metus praleidžia Rusijos gi lumoje — Voroneže, kur lanko lietuvių pabėgėlių gim naziją. 1918 m. su gimnazi jos internatu grįžta i Lietu vą ir, negalėdamas toliau mokytis, vos 14 metų tebū damas pradeda pedagoginį darbą — tampa kaimo da raktoriumi. Vėliau, mokydamasis Mari jampolės realinėje glmnazi-
0 rūpesčiai tokie,
A Kentros nuotr.
KAZIMIERĄ LUKŠĄ PALYDĖJUS
Audronė ZENTELYTfi vaikinai:
Tarybinis studentas 3 Jolanta KALINAUSKAITĖ I k. žurnalistė XXX Tandemu ugnies neužgesinsi, rors ir duotumei po ežerą Už kiekvieną mažą kibirkštį--------
Kad nereikėtų spausdinti vienišų autorių, šj kaitą re dakcija palaukė didesnio pluošto kūrybos. Deja, di delis eilėraščių margumas taip ir lieka trupiniais, neišsikristalizavusiais iki savitos poetinės vertės. Iš visų jaunųjų kūrėjų pir miausia norėtųsi išskirti Arū ną Valiulį, trečiakursį Medi cinos fakultetą studentą. Ei. lėraščius vienija žaidimas žo džiais, atsitiktinai, tarsi kau liukų metimu, atsirandanti prasmė. Nors ir keista, bet toks ne visada tobulas eilė raščio konstravimas yra ly dimas lyriškos, graudokos nuotaikos, įteisinančios, iš pirmo žvilgsnio, lengvą dvasios ir minties darbą. Poečių pateikti poezijos sąsiuvinių puslapiai — gąs dinančiai panašūs. Simbolis tinė, nekonkreti erdvė ir vieta („taip toli“, „baltoji že mė", „už rūko skraistės"), toks pat neapčiuopiamas, emocija neužpildytas laikas („tą vakarą", „tada").. . Tikrovėje, atrodo, nėra poe ziją inspiruojančios spalvin gos realybės, poetinis išgy venimas toks perregimas. .. kad visai išnyksta. Autorių jausmo intensyvumas nu kreiptas į abstrakčius daly kus, „vakaro gėlą", amžiną jį TU, kurį turbūt turėtu mėm suprasti kaip artimą ar mylimą būtybę. Kai kur pa sirodo ir visai „sindbadiškų kelionių" motyvai („Mano valtis plaukia į jūrą", „Į ža liąsias koralų gelmes"). Spe kuliuojama ilgesiu, liūdesys, kuris, kritikės V. Daujotytės
žodžiais tariant, turėtų būti lyrikos psichologinė žemė, deklaruote deklaruojamas. Tokioms dvasinėms būse noms žmogus save brandina ilgai, kol iš nuotaikos jos tampa etine vertybe, pajėqia įsikūnyti kūryboje. Iš bendro „švelnaus" konteksto išsiskiria Irena Bitinaitė (I kurso filologė), pasaulį juntanti mokykiiškai, drastiškai. Kūryba čia dar neatitrūkusi nuo žmogaus kasdieninių apmąstymų, pa tirties. Dažnai vaikiškose ei lėse disonansu skamba gru besnis žodis, tiesmukiška buitinė detalė. Pabaigai — Stasio Urnie žiaus (V k. filologo) eilė raščiai. Jie gerai pasitarnau tų „marfinaitiškam" ekspe rimentui: atskirus eilėraščio elementus galima būtų tobu lai sulieti su O. Milašiaus vystančio pasaulio motyvais, R. M. Rilkės populiariausiais (angelo, daikto) įvaizdžiais. K. Platelio lakaus kalbėjimo intonacijomis. Atskiras eilu tes, posmus, pradžias ir pa baigas sėkmingai galima su keisti vietomis — niekas nuo to nepasikeis, nebent akivaizdžiau įsitikinsim eilė raščio nebuvimu. Lyrinis he rojus, nardydamas „tarp ko lonų baltų“, „Tarp suknių krakmolo" gyvena deformuo tomis retro vizijomis, neturė damas savo tiesos, pozity. vaus prado, realizuojamas daugiasluoksne metafora (kartais gana vykusia), ne-1 limpančia prie pabiro šnekė jimo apie keistus vaizdus. Giedra RADVILAVIC1ŪTĖ
V P F SKYRIUOSE
Dainuoja vyrai Jei dar ne taip seniai jau nimo slidinėjimuose, pasi linksminimuose galėjai išgirs ti ir liaudišku dainų, sodriu balsu, tai dabar toks dalykas — retenybė. Dainuoti blai viam ir dar liaudišką dai na — vos ne kvailystė. O blo giausia, kad ir reikalui esant ..išsipirkinėiame" tomis pa čiomis, jau igrisusiomis „Au go girioj ąžuolėlis. ..", „Pa sėjau lineli" ir panašiomis dainomis. Taigi, norime, bet nemokame. Nors tereikia at siversti lietuviu liaudies dainų rinkinėli „Augo liepe lė" ir kiek nuostabiu, links mu. lengvai dainuojamu dainų ten rasime. Lietuviu liaudis dainomis turtinga. Tad argi verta nuo iu nusi sukti, jas pamiršti. Tikriau siai ne. Gal taip, o gal panašiai galvodamas VU Estetinio la vinimo katedros dėstytojas, didelis dainos ir muzikos entuziastas Eugenijus Maze liauskas, 1976 m. pradėjo burti Alma Mater vaikinus j Universiteto akademini vyrų chorą. Nuo to laiko jis ir vra šio kolektyvo vadovas bei dirigentas. Jam pade da chormeisteris A. Dirginčius. — Ne paslaptis, kad mūsų choro metraštis nelabai jau įvairus, — sako E. Mazeliaus kas. — Vidurinėse mokyklose ši sritis smarkiai apleista. Jei pionierių chorai dar ne tr'ks retas reiškinys, tai vy resniųjų klasių mokiniu, o būtent vaikinų chorus Lietu voje ant pirštu galima su skaičiuoti. Vadinasi, suburti, patrauk ti vaikinus ne taip jau pa
prasta. Juk mes esame pri pratę prie reklamų, standartų, bendru nuomonių, kas vertin ga, kas ne. Tačiau, kai yra tikslas ir didelis noras, viskas įmanoma. O dėstytojui E. Mazeliauskui, matyt, to ne trūko. Ir štai jau geras penk metis. kai gyvuoja ir dai nuoja vyrų choras. Ne miš rus, ne moterų, o vyrų, ku riu balsai vargonais gaudžia, tenorai arfomis skamba. Virš šimto vaikinu, iš iu apie 75 sudaro choro pagrin dą, lyg ir veteranai, ir 40 iaunuiu choristų. Tai pirma kursiai, kurie laikui bėgant, irgi taps „senbuviais", žino ma, jei turės vyriška valią, užsispyrima ir nepabėgs i Universiteto ansamblį, ska nesnės duonos beieškodami. — Draugu ir draugiu vaiki nai turi daug. Savaime aišku, kad be merginu būtu nuobo du, todėl ir palaikome ryšius su Universiteto filologijos fakulteto. Vilniaus kultūros mokyklos merginu chorais, Siauliu pedagoginio institu to merginų choru „Pavasaris", — pasakoja vadovas. — Ir ne vien tik Lietuvoje mes lau kiami, vra peru bičiuliu Ry goje, tai Rygos universite to merginu choras „Minjona", o tai reiškia „švelnumas". Jau vien pavadinimas viliojantis, ką bekalbėti apie jo sudėti, — juokauja choro vadovas. Bendraminčiu, kolegų vra ir Jelgavoje, ir Taline, ir.. . 1978 m. Vilniaus universiteto choristai buvo Greifsvaldo universiteto mišraus choro svečiai, muzikinio festivalio dalyviai. Įspūdžių, maloniu prisiminimu užtenka dar ir
Siųski, siųski vėją, kad liepsnas rangiąsias išblaškytų — upėmis užlieki žydrą saulę savo, kad nebematyčiau — nemylėčiau — —
Vakaro gėlos, kur užpila kaip banga sunki jau ir taip išlytą širdį mano. Arūnas VALIULIS III k. medikas Kaip gerai kai gerai Nežinai kas gerai. Kai užtenka vien to. Ko nebūna dažnai. Kai nespaudžia nežeidžia Mintis kaip ranka. Noras siekti ir degti >r šaukt — Negana — Iškentėti vienatvę Ir būti šalia.
Jausmo pusės užtenka Kartot ką žinai, Kai tik ranką ištiesk — Pseudolaimė — Tartum posūky kelio ženklai.
Ilona IKAMAITĖ V k. žurnalistė
MINIATIŪROS IS CIKLO „ATSIGRĘŽK, ŽMOGAU..."
MEDIS
O, žmonės! Nesakykite, kad mes dar nesuaugę, jei kartais žaidžiame vaikystės smėlio dėžėse su kastuvėliais ir lėlėm. O, žmonės! Neteiskite dar mūsų skaudžiai už melą ir apgaulę — mes esame vaikai, dideli vaikai — aštuoniolikmečiai, — kurie tik jus iš naujo pakartos, o, žmonės! IGNATAVIČIOTĖ V k. anglistė XXX Ateis naktis ir vėl, Pro skambančius Lietaus lašus išgirsiu žilstantį Nerūpestingo juoko aidą — Lengvai nuskriejantį j praeities krantus. Ūkų gelmėj ties Mėlynąja saule, išeisiu tyliai vėl Pro liūdesio vartus, Gal paskutinį kartą Ryto pasitikti — Už rūko skraistės Atsivers dangus Giliai paslėpęs Užgesintą viltį. Ina
Jei dar pasiklausysi kada šaltos metų klajonės Tai nesudrebėk. Ji tylesnė už vaiskų nakties dangų Bet manau, kad ir tu esi iš tų, kurie ateina ne vien tik džiaugtis O štai
........... sustojusį laiką išjudinti nori menkas tikėjimas
Ne, ne į ten atsisukus žiūri ,kad būtų atleista
Pilkas
keliaujantis vieškelių
grimas apvaisinamas greitai
Tik ar tai yra vaisius
Geriau, jau geriau kur nors po medžių šakom atokiai Palauktume! amžiaus galo, prisiminusi
Visą vakarą juodą atskleistum rūbus lyg žiedlapius nakčiai Si ranka yra dieviško meistro, girdėjusi tavo portretą Įkvėpimas, matai mylimoji, greitesnis už šiaudą
Jis angelo buvo tenais atplukdytas ant žydinčios pievos O šiandieną visi mes esam pilki ir netrokštam Nors širdies neramumas sudrasko paslėptą kaukę
Už žodžių, matai, yra lengva pražysti
Ištirpti tarp rankų goslių ir užaugti Tarp rankų tokių pat dosnių yra lengva Bet kas, kada viskas praeina ir vėl vienas stovi
Prieš nykstančią būtį tarp įskilusio lango
Jėgai gęstant iš lėto gulies atsargiai į neklotą patalą Gal pabučiuok dar visus prieš mirtį Kuriuos sutiksi rytojaus gėlėtoj gatvėj
akmuo. Nepanašus aš į dan gų, nes nesu žydras, ir į žemę nepanašus... nemoku dainuoti kaip ji medžių vir šūnėlėmis, nemoku kvepėti, neturiu ir delnų, kad gale, čiau, kaip ji priglausti paukš čių lizdus. Aš — kurčias žemės vai sius. Argi aš kaitas, kad esu kasdienis! Argi maža, kad noriu būti reikalingas! Pa kelk. ..
Mane nukirto. Išaugau, mat, ne ten kur reikėjo. Žmonės ieško prasmės, ieško sprendimo ir... kerta mus, ŠUO medžius. O mes gi taip pat ieškome gyvenimo prasmės. Langai... šviesūs, apraso Ošėme jums, teikėme pavė ję, kvepiantys vakariene ir sį, puošėme aikštes, manėme švelniais žodžiais. .. .O aš esą reikalinqi... — benamis. Sėdžiu, pabru Dabar nežinau, ar buvo kęs uodegą... naktyje, suly mano gyvenime bent krisle tas ir staugiu. Net pačiam lis prasmės. O gal iš tiesų darosi nejauku nuo kraupios išaugau ne ten kur reikėjo. tamsos. Bet ar buvo kada jauku! AKMUO Žiemą ir vasarą žiūriu į Guliu plyname lauke. Aš šviesos sklidinus langus ir kodėl žmogus su — šaltas ir pilkas. Žmonės mąstau, eina, mindo mane, paspiria. galvojo tą žodį „benamis"! Kodėl jie taip! Gal nemato, Kodėl jis mane paženklino, o gal nežino, kad čia aš — atskyrė nuo šviesos!
šiandien. — 1978 m. dainavome „Gaudeamus-78" šventėje Vil niuje, 1981 m. šios šventės dalyviais buvome Rygoje. O 1980 m. jubiliejinėje dainų šventėje užėmė 3-ąją vietą, — prisimena E. Mazeliauskas praėjusių švenčių, rūpesčių at garsius. Tradiciniai pasirodymai rugsėjo 1-osios koncertu metu Sporto rūmuose, kon certai respublikos miestuo se, rajonuose. O kur dar apžiūros? Tai gana nelengvas barjeras kūrybiniame darbe. Varžovai visuomet būna la bai stiprūs, gerai pasiruošę, nes tai dažniausiai tvirti ko lektyvai, kaip vyru choras „Sakalas", „Varpas" ir kiti. Jie repetuoja, dirba nuosek liai, ritmingai. Deja, studen tams tokiu sąlygų nėra ir prie geriausiu norų. Vis tik pirmoji pareiga — mokytis, o mokslas, vpač sesijų me tu, nepastebimai užpildo visa studento dieną, ne-“tai ir naktį. Choru apžiūros, konkur sai kaip tik ir prasideda tuoj po žiemos sesijos. — šiek tiek su nepasitenkinimu svars to dirigentas. — Vaikinai il gokai nerepetave. o pasiduo ti nenorim. Tada jau repe ticijoms dviejų valandų ne bepakanka. tačiau kiekvienas darbas reikalauja nuolatinio
Stasys URNIEŽIUS V k. lituanistas
Irena BITINAITĖ I k. romaniste
atidumo. Reikia tiksliai išgau ti kiekvieną garsą, norint pasiekti geru rezultatu Tik ne visada užtenka tam laiko... Didysis karvedys Suvorovas sakydavo: „Sunku pra tybose, lengva mūšvie." Ši posaki galima pritaikyti ir dainininkams. Koncertas, ap žiūra — geriausias repeticiiu kasdieninio darbo atspindys. Kiek pastangų, iėgu atiduo ta ruošiant repertuarą, tiek aplodismentų, pagyrimu su laukiama ii atliekant. Cho ro silpnoji vieta — nepas*ovus lankymas. Žiūrėk, i vie na repeticija susirenka vos ne visi, o i kita — tik pusė. Tai kaip ei gali būti rezul tatyvus darbas su puse choro, tiesiog „tupinėjimas vietoje", laiko neišnaudojimas, kol dar nespaudžia įskaitos ir egzaminai. Dėl to kalti pa tys choristai. Vis tik. pa gal užpildytas anketas, di džioji dauguma i chorą atė10 savo noru, kadangi mv11 daina, mėgsta patvs dai nuoti. Pyksta vadovas, nenatenkinti būna ir patys choro dalyviai, kai reikia pasiro dyti publikai, o daina skamba ne taip, kaip turėtu. Žinoma, vra ir puikiu vaikinu, kurie nepraleidžia repeticijų be rei kalo. Tai fizikos fakulteto dėstytojai, choro veteranai, nuo pat jo susikūrimo dai nuojantys V. Krasauskas ir
IF III k. studento V. Kliuko nuotr. „Žiema atėjo".
K. Glemža, to paties fakul teto studentas L. Levanaitis, EKFF studentas A. Pečiulis, filologas V. Žąsytis, gamtos fakulteto vienintelis atstovas A. Vilkas. Šiuo metu choras ruošia naują repertuarą. Planuoja ma parengti F. Šuberto kū riniu ciklą su Universiteto ka meriniu ansambliu. Pavasa ri numatomas koncertas Pa veikiu galerijoje, bendras koncertas Filologijos fakul teto choristėmis. Taip pat planuojama padaryti radijo įrašus. Beje, ne viskas priklauso nuo geru vadovo sumanymų ir studentu pastangų. Pavyz džiui, choristai turi vieną žoncertini kostiumą — fra kus. Aišku, tai puošnus dra bužis. tačiau, ir tai svar biausia, ne visur ir ne visa da tinkantis. Ir kokiame nors festivalyje, koncertuojant lau ko sąlygomis, tuo labiau va sara, šis aprėdas nėra labai patogus jis tiesiog varžo ir vargina. Kita gana opi problema, tai rudeninės studentu talkos kol ūkiuose .Du mėnesius repeti cijų nebūna, kadangi vai kinai iš įvairių fakultetų, kursu, tuo pačiu nevienodas ir talku laikas. O po kolūkio — rimti mokslai, nes viską išstudijuoti reikia. Tai turi ne mažą poveikj choro darbo rit
mui, kokybei. Kažin ar nėra jokios išeities? — Labai reiktu nuosavo kampo, kur galėtume įsi rengti fonoteka, leisti sien laikrašti. kaupti įrašus, teo rinę medžiagą apie muzi ka. kad atėjės pirmakursis galėtu susipažinti plačiau su šia meno sritimi. Tai plėstu choristu akiiati, patrauktu juos — garsiai masto dėsty tojas E. Mazeliauskas. — Kad ' žmogus mielai dirbtu koki darba. reikia ii sudominti, prievarta nieko gero nepa sieksi. Jau greit bus ketvirtis am žiaus, kai E. Mareliauska lvdi muzika Iš iu 14 metu praleis ta Universitete. Jo iniciatyva sukurta Universiteto kape la. dirbo su mišriu choru, o štai dabar anot io paties „diriguoia ir dainuoja kartu su vaikinais1 — Tam jaunu ir pats nesensti, toks pat jaunas jau ties. — švpsosi choro vado vas. Gera, kai žmogus nepasi duoda gyvenimo audroms ir negandoms. Man rodos. ' dai na. muzika — tai skafandras, apsaugantis žmonų nuo koro zijos. Tad belieka palinkėti Universiteto akademinio vvru choro vadovui ir nariams geros sėkmės ir skambios dai nos! D. PEČIULYTĖ
4 Tarybinis studentas
titute, tyrinėdamas Lietuvos ūkio istoriją ir pradėjęs ruošti, didelio kolektyvo už baigtą, 1966 m. išėjusį iš spaudos „Rusiškai lietuvišką ekonomikos terminų žody ną". Sunki jaunystė, didžiulis fizinis Ir protinis darbas po kario laikotarpiu anksti pa kirto velionio sveikatą. Bet ir sunkiai sirgdamas docentas nepaprastos valios ir pastan gų dėka dirba, perduoda savo patyrimą jaunimui; va dovauja studentų mokslinei veiklai, aspirantams. Pirma sis respublikoje iš prekybos ekonomikos paruošė ir ap gynė kandidatinę disertaciją jo aspirantas, dabar žinomas doc. A. Pa mokslininkas juodis; kiti jo aspirantai, da bar docentai: Prekybos mi nistro pavaduotojas R. Kazbaras, Maskvos Kooperatinio instituto Vilniaus neakivaiz dinio fakulteto dekanė V. Šimkūnaitė, Universiteto pre
kybos ekonomikos katedros docentas L. Butkevičius. Doc. K. Lukša buvo apdo vanotas daugeliu garbės raš tų, medalių. Už dideliusnuopelnus mūsų respublikos liaudies ūkiui 1965 m. jam buvo suteiktas respublikos Nusipelniusio ekonomisto gar bės vardas. Ir visiškai išėjęs { poilsį doc. K. Lukša nenutraukė ry šių su fakultetu, domėjosi jo gyvenimu, susitikęs su kole gomis, tapdavo vėl žvalus Ir energingas, ir laikinai nu galėdavo įsisenėjusią sunkią ligą, kol š. m. sausio 2 d., baigiant 77-uosius metus, nu stojo plakusi tauri velionio širdis. Pašarvotą Universiteto Cent riniuose Rūmuose velionį paskutinį kartą aplankė net iš tolimų Lietuvos kampelių atvykę i o mokslo draugai ir auklėtiniai, gausus Vilniaus ir Universiteto ekonomistų bei įį pažinojusiu būrys. Paskutiniame atsisveikinime su doc. K. Lukša Saulės ka pinėse kalbėjo velionio auk lėtiniai — Prekybos fakulteto
dekanas Ir prekybos ekonomi kos katedros vedėjas doc. B, Cereška ir LTSR Prekybos ministro pavaduotojas doc. R. Kazbaras. Buvusiųjų moks lo draugų vardu žodį tarė teisininkas Matas Krvgerts. Visų trijų ekonomikos fakultetų ir respublikos ekono mistų vardu — Lietuvos eko nomistų mokslinės draugijos pirmininkas, LTSR MA naryskorespondentas, prof. A. Ži lėnas. Dideli, sudėtingą gyveni mo kelią nuė|o visiems mums, jo bendradarbiams, jo buvu siems auklėtiniams brangus docentas K. Lukša. Dideli jo nuopelnai mūsų Universite tui, respublikai, įrašyti į Istorilos puslapius, ne vienai kartai primins šį nuostabios dvasinės kultūros, didelio pe dagoginio takto, nepaprasto darbštumo ir kruopštumo, pla čios erudicijos pedagogą ir mokslininką. Niekad neužžels takas prie jo kapo Vilniaus kalnelyje.
dar tyliau — Birutė, o Jan.itė, tokias platybes pamačius, iš nuostabos vos žado neteko. Kai visai sutemo, kebai ėmė šakotis. Viktoras sustojo, pašvietė į žemėlapi, papurtė kompasą, pašnairavo i savo dešinįjį batą, paskui apžvelgė žvaigždėta dangų. I tai reaga vome įvairiai. Birutė iškart puolė bėgti. Viktoras — ją gaudyt, kad tokioj tamsoj į Baltarusiją nenubėgtų, bet pagaut vis nesisekė, tad bėgo ilgai ir toli. Kazimierą užpuolė apatija — jis susikišo rankas i kišenes ir neskubėdamas lin gavo vienas. Visi kiti judėjo įvairiu greičiu tarp avangardo ir ariergardo. Kelio visai ne simatė. tik žvaigždėta pro perša tarp medžių. (. . .) Girininko namuose nebuvo suaugusių, tik vidutinio moks leiviško amžiaus berniokas. Mes, žinantys, kaip svetimuo se namuose elgiamasi, užėjus nakvoti, įsikūrėm ir ėmėm prašyti šio, to bei ano. Sta lą nukrovėm atsineštais kar piais, virėm sriubą, kepėm bulves ir žuvį, išsėmėm visą vandeni iš šulinio ir galiau siai savo ypatingai karčia sriuba apšėrėm katiną — vargšas nakčiai buvo ištrem
tas už durų. Kitą rytą didžioji dalis už sikrėtė raistine karštlige. Jos požymiai: surauktas veidas ir graudžios dejonės: , Norim į raistą", taip pat išaugęs pasi tikėjimas vado orientacija. Ypač pavojinga jauniems fi zikams. (...) Ligi pietų ėjome vienu ta ku ir išlindom ten. kur jau vakar buvom buvę. Po pietų ėjom atgal ir pa sukom ten kur nebuvom buvę. Susėdam svarstyti, kur eiti. Viktoras siūlė viešpataitėms pasidalinti į tris gru pes ir, vadovaujamoms trijų vyrų, eiti į tris pasaulio šalis (iš ketvirtos atėjom). Bet tai padaryti nepavyko, nes visos viešpataitės norėjo eiti paskui vadą, o vienas ypač sunkiai sergąs vyras visai niekur ne norėjo eiti — sėdės viduty raisto, lauks pasirodant bobos su degtukais, o tada, susikū ręs laužą, galės ir pernakvo ti. Katros kaime siautėjo ves tuvės. Visuose namuose turė jo miegot svečiai, ir mus siuntinėjo iš vienos trobos į kitą, nakvynėn priėmė, rodos, penktame kieme. Pasiekę tiltą per Ūlą,
pamatėm dulkių debesį. Pedagoginio turistai šniokš tavo paskui, vis artėjo. Nežinau, kurie labiau džiau gėsi susitikimu. bet aišku, kad labiau nustebo busimieji pedagogai. Tos Universiteto kraštotyrininkės ėmė dainuot, maskatuot kojom ir rankom, tempti šokt pailsėt susėdusias koleges iš Pedagoginio. Pas kui pareiškė, kad reikia virti pietus, ėmė ieškot maišų, gamint sumuštinius, Kazimie ras suraikė duonos kepalą, tu rinti gydančių savybių (prieš savaitę ar dvi jis irgi kelia vo). Sultiniui išvirus, valgėm patys ir privertėm valgyt pe dagoginį būrį. Kazimieras aiš kino vardų kilmę, visi labai skubiai kimšo. Viktoras skai tė, po to netikėtai nusprendė baigti, pašoko, mes atsisveiki nom su Pedagoginio turistais ir tekinom su kuprinėm pasi leidom i kelią. Nuėję į Lynežerį, sugalvo jom per pusantros valandos nubėgti devynis kilometrus ligi Zervynų. Smulkmenų ne beprisimenu. Žinau tik, kad kuprinė buvo lengva, o ko jos sunkios. Vaiva STARKAUSKAITE kraštotyros klubo narė
KAZIMIERĄ LUKŠĄ PALYLĖJUS Atkelta iš 2 psl.
to tarybos posėdžių, gamyblnlų susirinkimu lapus, sta čiai stebiesi, klek darbo ir iniciatyvos doc. K. Lukša įdėjo į Ekonomikos fakulte to atkūrimą ir Išplėtimą, i ekonomistų rengimo gerini mą. Tais pirmaisiais m-'*als, esant dar labai negausiam fakulteto mokslo personalui, doc. K. Lukša buvo ilgus me tus ir Universiteto tarybos, Ir Jungtinės visuomeninių mokslų fakultetų, vėliau Eko. nomikos ir Teisės fakultetu, laipsniams telkti tarybos na riu ir moksliniu sekretoriu mi, LTSR MA Ekonomikos instituto ir Visasąjunginio gyventojų paklausos liaudies vartolimo prekėms ir preky bos mokslinio tyrimo insti tuto Lietuvos filialo moks linės tarybos nariu. 1947—1949 m. jis dirba LTSR MA Ekonomikos Ins
Pabaiga. Pradžia „T. S." 1982 m. Nr. 40.
Pedagoginio būrys at. sisveikina, mes užsikraunam savo kupras ir žengiam iš Musteikos. Patvory randame įspūdingai dideles ir sunkias (matyt, prikrautas konservų, turinčių gydančių savybių) naujųjų pažįstamų kuprines. Mūsų komandoj — nei uni formos, nei drausmės, nei jė gos — vieną tokią kuprinę dviese keliam. Ištampom tuos akmenų prikrautus maišus į visus patvorius, vieną. įke ltam į medį, pasirašom: „Čia — mes", ir skubam dingti. Maždaug po dviejų valan dų prieinam Jėgalos kalną. Bokšto viršuj nebuvau, bet iš apačios daug girdėjau: garsiausiai šnekėjo Kazimie ras, kiek tyliau — Viktoias,
Prof. M. GREGORAUSKAS Doc. B. CERESKA
Piešiniai autorės.
PASALINTI NEPA2ANGŪS
STUDENTAI MaF I k. A. Alšauskaitė, R. Puidokaitė, D. Kaleiša, II k. N. Radzevičiūtė, A. Janaudis, IV k. A. Cekauskaitė. FF I k. J. Si virkij, II k. V. Steponaitis, IV k. D. Pet ruškevičius. GF II k. I. Trimailova, A. Baušys, A. Agentė.
MF II k. E. Banytė, D. Sprogenytė, III k. G. Jurge levičius, G, Žilytė. Fil.F III k. A. Zubavlčiūtė, K. Lisauskaitė, G. Maksimovaitė, IV k. A. KinčinaiDingusį studento pažymė tė, V k. D. Svedkauskaltė jimą Nr. 780965, išduotą stu PEF II k. R. Ališauskas, I dentei Ritai SAVICKAITEI, laikyti negaliojančiu. k. K. Masiulis. EKFF I k. R. Paulauskas, l. Sereda, N. Telepneva, Z. Filologijos fakulteto de Nakopija, II k. R. Baitrfinaikanatas Ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai tė, M. Taricina, R. Bertašlus, užjaučia Anglu kalbos III k. V. Murauskaitė. katedros vedėja profeso rių Laimutį Valeiką dėl TF I k. S. Rubliuk, A. Kotėvu mirties. rolevičius.
Skelbimai
Nuoširdžiai užjaučiame žurnalistikos katedros do cento. buvusio ..Taryryblnlo studento“ re daktoriaus Stasio MAKAUSKO šeimą skaudžios netek ties valandą.
„Tarybinio studento“ redakcija
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Širdies ir krau jagyslių chirurgijos j. m. b. Vidą Balvočiūtę dėl tėvelio mirties.
STASYS MAKAUSKAS
S. m. sausio 31 d. po ilqos ir sunkios liqos mirė Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto Istorijos fakulte to Žurnalistikos katedros do centas, istorilos kandidatas, TSKP narys. Žurnalistu sąlunqos narys Stasys MAKAUSKAS. Stasys Makauskas qimė 1928 m. ruqsėjo 20 d. Utenos m. tarnautojo šeimoje. 1948 m. baiqė Zarasu qimnaziją. 1949 — 1954 m. studijavo Vilniaus Universitete žur nalistiką: buvo pirmosios lai. dos absolventas. Kartu (1948 — 1951 m.) Stasys Makaus kas baiqė Vilniaus Valst''bi. nio dramos teatro aktorinę Studilą. 1951 — 1954 m. dirbo Vilniaus srities laikraščio „Raudonoji žvaiqždė“ re dakcijoje, Lietuvos TSR Ra dijo komitete, Lietuvos TSR Politinės ir mokslinės litera
VIRGILIJUS SUTKAITIS
S. m. vasario mėn. 8 d. ei damas 40-uosius metus štai. qa mirė Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto Ekonominės kibernetikos ka tedros docentas, ekonomi kos mokslu kandidatas Vir. qiliįus Sutkaitis. Doc. V. Sutkaitis qimė 1943 m. kovo mėn. 29 d. Kelmės rajone, Graužiuku kaime, darbininku šeimoje. Baiqęs Kelmės vidurine mo kyklą 1961 m. įstojo į Vilniaus V. Kapsuko univer siteto matematikos fakultetą. Studijas pertraukė tačnvba Tarybinėje Armijoje. 1969 m. baiqęs universi tetą V. Sutkaitis dirbo LTSR Valstybinio plano komiteto skaičiavimo centre inžinie riumi, qrupės vadovu, nuo 1973 m. — naujai susikūru sio Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio ty rimo institute sektoriaus ve dėju. Dirbdamas praktini, automatizuotu planiniu skai čiavimu sistemų kūrimo dar. bą, kartu tyrinėjo duo menų banko sukūrimo prob lemas. Tyrimu rezultatai bu-
vo apibendrinti 1974 m. ap. kandidatinėie diserqintoje tacijoje. 1978 m. V. Sutkaitis Nuo dirbti Vilniaus V. pradėjo universiteto EkoKapsuko ... ___ kibernetikos kated nominės V. Sutkai. roje Universitete disciplinas, tis dėstė kelias Vienas pirmųjų šalvie pradėjo skaityti oriqinalu . Ekonominiu-ekoloqiniu procesu analizės ir modeliavimo“ kur są. Jo paskaitos visada bū davo metodiškai qerai pa ruoštos, mėqstamos studen tų. 1982 m. V. Sutkaičiui bu vo suteiktas docento var das. Be pedaqoqinio darb- V. Sutkaitis intensyviai dirbo mokslini darbą tyirnėdamas ekonominiu-ekoloqiniu ryšiu bei qamybos efektyvumo problemas. Paskelbė apie 30 moksliniu straipsniu. monoqrafna. baiqė renqti daktaro diserta ciją. Jo moksliniai darbai iqavo tarptautini pripažini mą. Nemažai io straipsniu ir moksliniu pranešimu bu vo paskelbta užsienio moks linėje spaudoje (Bulqarijoje, VFR, JAV). Doc. V. Sutkaitis aktyviai reiškėsi ir visuomeniniame qyvenime: buvo renkamas fakulteto partinio biuro na riu. buvo specializuotos ta rybos ekonomikos mokslu kandidato moks'iniams laip sniams teikti nariu, akade minės qrupės kuratoriumi. Doc. V. Sutkaitis buvo taurus, kilnios dvasios žmo gus. Fakultete turėlo dide li autoritetą, buvo visu qer. biamas. Jo šviesus atmini mas ilqam išliks visu Ji pažinojusiu širdyse. Ekonominės kibernetikos Ir finansų fakultetas Ekonominės kibernetikos katedra
Penktojo kurso žurna listai gedi buvusio ku ratoriaus docento Stasio MAKAUSKO ir reiškia nuo širdžią užuojauta velionio šeimai bei artimiesiems.
Žurnalistikos specialybės IV kurso studente Romą Makauskaitę dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia kurso draugai.
Mokymo skyriaus darbuotolal nuoširdžiai užjau čia buvusi gamybinės praktikos vadova Siaitą Gurevičių, mirus jo moti, nai.
Užsienio kalbu ir filolo gijos katedros nuoširdžiai užjaučia anglu kalbos GTMF katedros vedėją prof. Laimuti VALEIKĄ dėl motinos mirties.
Vytautai, liūdime kartu su Tavimi mirus mylimam Ta vo tėveliui. II kurso žurnalistikos specialybės studentai
Žurnalistikos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia dėstytoja Leoną Klišauską dėl tėvelio mir ties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėle 610444 LV 03035. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 427 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKnii cryAeHT* — opraH uapTKOMa, peKTopaTa, KOMHTėra AKCM Autom, nporįiKOMa opĄenoB TpyAOBoro Kpamoro ApyutObi HapoAOB BnAbHioccKoro yHUBepcirreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom H3Mxe. PeAaKTop ft. BapanuaųKaiiTe.
tūros leidykloje. 1954 — 1957 m. Stasys Ma kauskas mokėsi Maskvos M. Lomonosovo universiteto as. Ptrantūroje, kuirą baiqęs nuo 1957 m. pradėjo dirbti Vilniaus Valstybinio V. Kap suko universiteto žurnalisti kos katedroje. 1960 — 1975 m. Stasys Makauskas buvo Žurnalistikos katedros ve dėjas. 1969 m. lis apqynė is torijos kandidato disertaci ją. Jo moksliniai darbai bu vo spausdinami respublikos ir sąjunqinėje spaudoje. Spau. dai renqiama Stasio Ma kausko knyqa apie periodikos atsiradimą ir jos raidą. Stasys Makauskas dėstė rusu ir lietuviu žurnalisti kos istorilos ir kitas discip linas, buvo reiklus, plačios erudicijos ir šviesiu asmens buožu pedaqoqas. Nuo 1959 m. Stasys Ma kauskas — TSKP narys, atsi dėjusiai dirbęs visuomeninį partinį darbą. Jis buvo Is torijos fakulteto partinio biu ro sekretorius, ne karta rink, tas biuro nariu, 1958—1961 metais redaqavo Universiteto laikrašti „Tarybinis studen tas“. Stasys Makauskas buvo renkamas Lietuvos TSR žur nalistu . sąjunqos valdybos nariu. Aktyvi pedaqoqinė, visuo. meninė Stasio Makausko veikla buvo Įvertinta vy riausybės apdovanolimais. Tauri Stasio Makausko — žmoqaus, pedaqoqo. moksli ninko — asmenybė i'qiems laikams liks mūsų atminty je. ISTORIJOS FAKULTETO DEKANATAS, ŽURNALISTIKOS KATEDRA
3HaMeHH
u
Redaktorė
J. varapnickaitE