STOTIS SVERIA 643,5 KILOGRAMO
ORBITA ARTIMA APSKAIČIUOTAI GEGUŽES MENESIO ANTROJE PUSĖJE STOTIS PASIEKS VENEROS PLANETOS RAJONĄ
RADIJO LAIDOS IS STOTIES SIUNČIAMOS PAGAL ĮSAKYMUS IS ŽEMES
PI RMOJI TARPPLA.N ETIN E TRASA TASSo p ranesimas Pagal kosminės erdvės tyrimo programą 1961 m. vasario 12 d. Tarybų Sąjungoje patobulinta daugelio pakopų raketa buvo iš vestas Į orbitą sunkus dirbtinis Žemės paly dovas. Tą pačią dieną iš šio palydovo startavo valdomoji kosminė raketa,, kuri išvedė auto matinę tarpplanetinę stotĮ Į trajektoriją Ve neros planetos link. Automatinė tarpplanetinė stotis pasieks Veneros planetos rajoną antroje 1961 metų gegužės mėnesio pusėje. Pagrindiniai šio paleidimo uždaviniai yra patikrinti kosminio objekto išvedimo į tarp planetinę trasą metodus, patikrinti ypač to limą radijo ryšĮ ir kosminės stoties valdy mą, patikslinti Saulės, sistemos mastą ir įvyk dyti eilę fizikos tyrimų kosmose. Tarpplanetinėje stotyje sumontuota apara tūra veikia normaliai. Automatinė tarppla netinė sotis sveria 643,5 kilogramo.
Radijo laidos iš automatinės tarpplanetinės stoties siunčiamos 922,8 megaherco dažnu mu pagal įsakymus iš Žemės. Automatinė tarpplanetinė stotis neša gai relę, kurioje pavaizduotas TSRS Valstybi nis herbas. Automatinės tarpplanetinės stoties skrieji mą seka sepcialus matavimų centras. Gautais duomenmis, automatinė tarpplane tinė stotis skrieja orbita, artima apskaičiuetai orbitai. 1961 m. vasario 12 d. 12 valandą dienos Maskvos laiku stotis buvo už 126 tūkstančių 300 kilometrų nuo žemės paviršiaus viršum Žemės paviršiaus taško, kurio geografinės koordinatos — 86 laipsniai 40 minučių ryti^ ilgumos ir 6 laipsniai 04 minutės šiaurės platumos. Sėkmingas kosminės raketos paleidimas Veneros planetos link tiesia pirmąją tarp planetinę trasą Į Saulės sistemos planetas.
ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKHtSI
Garbingas apdovanojimas
= TSRS Aukščiausiosios = Tarybos Prezidiumas 1961 = m. vasario 11 d įsaku už = didelius nuopelnus tarybi= nės liaudies sveikatos ap= saugos srityje ir už medi= cinos mokslo vystymą ap= dovanojo daug Tarybų Lie= tuvos medicinos darbuoto= jų. Jų tarpe = DARBO RAUDONOSIOS = VĖLIAVOS ORDINU VILIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO = MARCINKEVIČIŲ MYPARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS = KOLĄ - musų Universi= teto medicinos fakulteto 1961 m. vasario 18 d Kaina 2 kap. Nr. 4 (383) = katedros vedėją. ŽENKLO = „GARBES ----------- “ = ORDINU M. SUKACKO pieš. | MISIŪRĄ JONĄ = mūsų Universiteto medlciŽmogus siekia žvaigždžių, pionieriumi yra naujoji san- ■ = nos fakulteto katedros veŽmogus trokšta naujų per- tvarka — socializmo pašau- J ■ « galių, žmogus — Žemės sū- lis, kad pionieriumi tapo so- ■ Praėjo Įtemptos žiemos se teiti, palūkėti iki meška lau labiau nerimą kelia bloga? = dėją. ■ nūs ir cialistinio pasaulio mokslas, £ šeimininkas tiesia ■ nlllllllllliilliiillllllllllllllllillllllillllllllii ranką į kitus, dar nepasiek socializmo pasaulio žmogus ■ sijos dienos. Prabėgo ir atos že atsibus, ar zylė ims signa- praėję seminarai visoje eilėje tus pasaulius. Žemė sveikina — tarybinis žmogus. Tai dar ■ togų atvangėlė. Ir vėl į audi linti po langais. Bet nepagal šių fakultetų akademinių gru Venerą, planetas sveikina že ir dar kartą įrodo, kad atei- J torijas, ir vėl užrašai, kny voja, kad gi greitai ir vyturys pių. Nei studentų komjauni mokę iš praeito semestro, ne mė. Kaip tai neišpasakytai tis priklauso naujų idėjų vė- ■ gos, seminarai, koliokvljumai. pempes parves, pempės gand mo, nei profsąjunginės organi kartokime buvusių klaidų. Į liavnešiui — komunizmo " puiku! darbą iš pat pirmųjų studijų “ Prasidėjo pavasario semestras. rą ir kregždes. Tada jau teks zacijos nesirūpina mokslu nuo Dar labiau džiugu, Jog žmogui. Netruks ateiti ir egzaminai. O bėgioti pakniopstomis, skubė pačios semestro pradžios. Dar dienų. Tada, tik tai tada ga jie, kiekvienas tą žino ir su ti proriščiais, nerandant lai toli gražu, ne visose grupėse lėsime juoktis saulės atokaito pranta, bus dar sunkesni. ko valgiui ir poilsiui, menui aptarė praėjusios sesijos išda je, nesibijosime sesijos, nesi Numanu ir dėl ko. Pavasarį ir gaiviam orui. O sportui nė vas. Argi reikės dar sykį pri juoks iš mūsų nei saulė, nei reikės atsiskaityti už visus tiek. . . Ypač susirūpinimą ke minti šią neatidėliotiną stu žmonės. mokslo metus, kad gautum lia apytuštės auditorijos IFF dentų visuomeninių organiza į darbą, draugai studentai, teisę peržengti slenkstį į aukš ir TMF. Kelia susirūpinimą cijų pareigą. semestras prisidėjo, sesija irtesnįjį kursą. paskaitų praleidinėjimai, o dar Semestras prasidėjo. Pasi-gi ne už kalnų. Ar galima pataisyti padėIšdavikai čiombininkės ir Patrio Lumumbos nebėra gyvo. Žuvo didvyriškasis Af mobutikal bijosi Lumumbos. tį? Ar nebūtų galima pavarikos šalies sūnus. O su juo net ir mirusio — paslėpė jo ir’ sarį džiaugtis žiedais ir stu Istorijos-filologijos IV kur kartu žuvo ir dar du ištikimi draugą lavonus. Bet savo pik dentui? Galima ir reikėtų. Nu Kongo tautos sūnūs: gynybos tadarybės nepaslėps! Lygiai sipelnyk džiaugsmo atkakliu so studentai didesnėmis ar ma nlnlstras ir jaunimo bei spor- nepaslėps parsidavėliai men ir sistemačiu darbu, išsikovok žesnėmis grupėmis pasklido po o reikalų ministras Morisas kystos Ir tų, kas stovi už šių tą teisę. Jau dabar daugiau respublikos miestų ir rajonų malonu tam studentui, kuris mus, priartinant , mokymą prie dpolo ir Kongo senato plrmi- marionečių nugaros. Ypač be dirbk, daugiau mokykis. Juk mokyklas. Čia jų laukia visiš nepakankamai skaito spaudą, gyvenimo, teoriją siejant su ilnkas Žozefas Oklto. Visi kri- skraistės, apnuogintas atsistojo studijos yra tavo studijos, dir kai naujas darbas: bus patik neseka mūsų vidaus gyvenimo praktika; gavo uždavinius do o kovos poste, mirė didvy- prieš visą pasaulį Dagas Ha- bi sau pačiam, visų pirma mo rintos įgytosios teorinės žinios įvykių, nesiorientuoja bent mėtis estetinių priemonių pa lais: nenulenkė gaivų prieš maršeldas. Šis kapitalo pastur- kaisi savo labui. Reikia at gyvenimo praktikoje. svarbiausiuose užsienio gyve naudojimu mokykloje, mokinių ludelius ir kankintojus. Kolo laka ir samdinys lygiai su minti, kad be darbo neįgysi Neteisingai įsivaizduoja pe nimo klausimuose. iktyvumo ir savarankiškumo nizatorių marionetės: člombės, Clombe ir Mabutu-Kasavubu žinių, o be žinių nėra mokslo, dagoginę praktiką tas, kas Pedagoginėje praktikoje ne ugdymo priemonėmis pamoko nėra žinojimo, nėra gyvenimo. nobutu, kasavubu, atliko savo gauja yra atsakingas už Kon mano, kad studentai mokyklo galima tenkintis tik savo spe se. Grįžus iš pedagoginės prak uodą darbą. .. pardavę tėvy- go teisėtos vyriausybės Prem Kas šitą supranta, tas labai se domisi tik pamokomis, ap cialybės dalykais, tik pamokų tikos, bus suruošta pedagoginę rimtai studijuoja apvalius me tę kolonizatoriams, nužudė ir jero ir jo kovos bendražygių siriboja tik metodiniais daly metodų studijavimu. Reikia praktiką atlikusių studentų >atrlotus, jos sūnus. Ištroškę mirtį. Riteris be garbės ir be tus ir jau dabar ruošiasi pa kais. Pedagoginė praktika sie pažinti visą įvairų mokyklos bendra konferencija, kurioje ;robio šakalai ir hienos pasi- namų — Hamaršeldas lyg tas vasario sesijai, jau dabar kia daug plačiau. Pamokose darbą ir gyvenimą. Mokyklos studentai' aptars nors ir neil arnavo besočiui kapitalo llū- pasamdytas eunuchas pasitar dirba, kad galėtų pasiraškyti studentai praktiškai pasitikri ryšiai su gyvenimu darosi vis galaikį, bet labai reikšmingą ui. Marionetės už frankus navo savo šeimininkui — ka saulėtoj pievoj pavasario gė na, suvokia ne tik savo peda- glaudesni, ir tuo studentai tu savo patyrimą mokyklų darbe. iraliejo žmonių kraujo upes, pitalo maišui ir pasitarnavo lių. Rimtai žiūri Į savo pa goginius-metodinius sugebėji ri praktiškai įsitikinti. Nerei Reikia tikėtis, kad IV kurso iraliejo ir herojų kraują. Šei- ištikimai, bet pačiu šlykščiau reigą — studijuoja didelė da mus, bet taip pat įsitikina, kia stebėtis, kad studentams studentai pedagoginės prakti lis studentų. Malonu girdėti, siu būdu. Jo piktadarybių ne nininkal apmokėjo doleriais kaip jie moka ir savo studi teks nueiti ir į fabrikus bei mdelių paslaugas. Ir sunku užmirš pasaulis Ir neatleis, pav., kai dėstytojas drg., Mal juojamus dalykus ar gerai gamyklas, kur mokiniai dirba kos dienomis patirs daug ką naudingo, subręs gyvenimiš latikėti, kad šitokia klaiki lygiai kaip neužmirš Kongas ininas džiaugiasi, kad nuošir praktiškai yra įveikę dabarti praktiškai. kai, sutvirtės dalykiniu ir po ragedija įvyko XX a. antroje vardų tų, kurie susitepė nekal džiausiai dirba IV kurso po nės lietuvių kalbos įgūdžius, Studentai supranta, koks atžvilgiu. Kai kurie stu >usėje civilizuoto pasaulio aki- tu krauju savo budeliškas le litinės ekonomijos specialybės ar gerai moka gramatiką, ko svarbus dalykas yra interna litiniu dentai dabar į mokyklas žiūri studentai. Čia niekada nekilo tenas. Užtat pasaulis paminės ’aizdoje, kad tai atsitiko kos kios rusų ir užsienio kalbų cionalinis ir ateistinis auklėji minių žmogaus kelionių Išva- ir savo vėliavose įrašys kan paskaitų lankomumo klausi studentų žodyno atsargos, kaip mas. Jiems sudarytos visos skeptiškai, ar su baime ir ne kinių vardus — Kongo tau mas. Niekada šios grupės stu ir kiek studentai žino litera sąlygos pažinti, gilintis ir įsi pasitikėjimu. Nėra abejonės, :arėse. Ir, deja, tai faktas. Kongo tauriųjų sūnų trage- riųjų sūnų vardus, kritusių dentai neleis laiko veltui. tūros ir istorijos faktus. Rei jungti į tas priemones, ku kad realus susipažinimas ir lija labai pamokanti. Ji dar vardan gražesnės nelaimingo Ir už tai moksle grupė pa kia ne tik mokyti, bet ir auk rios mokyklose praktiškai vyk susigyvenimas su mokykla, :artą įrodo, kaip monopolisti jo Kongo tautų dalies. Pasau žangi, turi tvirtus žinių pa lėti, kalbėtis su mokiniais apie domos internacionalinio ir studentų skepticizmą ir nepa nis kapitalas susidoroja su vi lio tautos lenkia savo vėliavas, grindus. Neretai studentai pa pionierių bei komjaunimo or ateistinio auklėjimo ■ srityje. sitikėjimą išblaškys kaip ge gais tais humanistais, kurie perriša juodo šilko kaspinais, teikia rimtų problematinių ganizacijas, patarti, atsakinėti Kai kuriose mokyklose studen ras vėjas plikus debesis. ieka ištikimi savajai tautai. pagerbdamos Patrio Lumum klausimų. Tai rodo, kad -žmo į klausimus. Iš anksto galima tai gavo specialius uždavinius Tai parodo, ko yra verti im- bos, Moriso Mpolo ir Žozefo nės rimtai mokosi. Iš pat sakyti, kad bus sunku ir ne- studijuoti mokyklos pasiekiP. GAILIŪNAS >erialistų pažadai „išvaduoti“ Okitos atminimą. Pasaulio pradžių šios grupės studentai kibo į mokslą, dirba uoliai autas. Jie net buržuazinės tautos prakeikia marionetes, nepriklausomybės neduoda samdytus budelius ir imperia ir nuoširdžiai. Ir ne viena to toms tautoms, kurias tikisi su lizmo kraugerių statytinius sy kia grupė mūsų Universitete, valdyti paperkamą marionečių kiu su jų šeimininkais. Žudi toli gražu, ne viena. pagalbos dėka. Imperializmas kai brangiai užmokės už ne Tačiau tenka apgailestauti, kad yra dar ir žiogelių. . — tai smauglys, kuris smau kaltą kraują! Nueikim į skaityklas, į .bet gia viską pažangaus, viską, Mes, tarybiniai žmonės, iš kuriuos kabinetus ar bibliote kas nepaklūsta kapitalo va šios pasibaisėtinos piktadary liai, žudo visus, kurie nenori, bės sugebėsime padaryti tei ką. Visur dar šventiškai tylu, Mūsų ekskursannesutinka vegetuoti klūpoda singas išvadas. Mus nesuklai Besimokančių studentų, pami. Susidorojimas su Patriu dins kapitalo marionečių sal- linkusių prie knygos rasime vtai Maskvoje. Liau Lumumba ir jo kovos bendra džialiežuviavimas, kokia kal daug mažiau, negu semestro dies ūkio laimėjimų pabaigoje. Draugai vis dar ^Parodoje apžiūr žygiais — vakarykščiais stu ba jis bebūtų paistomas. neįsitraukė į darbą. Matomai ^trečiojo tarybinic dentais, o dabar valstybės V. KLIMAS galvoja, kad galima dar snus- Sfcemės palydovo ma vyra’ — yra pats šlykščiau fcketą. sias fašistinio tipo nusikalti Universiteto Kolonų salėje įvyko dėstytojų' ir studen Foto R. Rakauske mas. Tai smogikų išmėgintas tų protesto mitingas prieš Patrio Lumumbos ir jo bend I metodas, gestapo šimtus kartų ražygių žvėrišką nužudymą. Kalbėjusieji doc. Mironas, praktikoj pakartotas politinių Užkalnis, Bulota, Nekrošius ir kiti išreiškė visų susirin priešų sunaikinimo metodas. kusiųjų nuomonę, sakydami, kad reikia padaryti galą Kai savo priešininko idėjiniai kolonizatorių siautėjimui, užkirsti kelius imperialistų provakacijoms. palaužti negali, smogikų tipo — Salin rankas nuo Afrikos! Tegyvuoja Afrikos tautų budeliai sunaikina liaudies sū laisvė! nus fiziškai: „nušauna mėgi (Musų inf.) nant pabėgti“.
Pavasario semestras prasidėjo
Baltųjų juodi darbai
/ PEDAGOGINE PRAKTIKĄ