VISU ŠALIŲ PROIETARAI, VIENYKITĖS!
DRAUGAI STUDENTAI! Vasario 27-ąją — visi kaip vienas
atiduokime savo balsus už geriausius VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFFSINĖS SĄJUNGOS KOMU ETŲ ORGANAS
1955 m. vasario 24 d., ketvirtadienis
MŪSŲ KANDIDATAI u
|
Kaina 20 kaD.
ARMIJOS-NUGALĖTOJOS
ų SUKAKTIS B Tarybinė liaudis ir jos ’■ flVasario 27 d. įvyks rinkimai į respublikos Aukščiauiąją Tarybą, o taip ir i vietines Darbo žmonių deputatų Ginkluotosios Pajėgos pažymi Tarybinės Armijos ir Karinio _ aBbas. Jūrų Laivyno 37-ąsias meti Mūsų šalies tautos i tarybas — Tarybų valdžios politi- nes. Universiteto Aktų salėje k i pagrindą ir pačias demokratiškiausias valstybės valdyįo -organizacijas — .siunčia savo geriausius sūnus ir dūk (Čiurlionio 23) gausiai susi as. Pirmaisiais kandidatais Į deputatus tarybiniai žmonės rinko dėstytojai ir studentai ė kėlė Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės vado- pažymėti šią įžymią datą. us drg. drg.- Bulganiną, Vorošilovą, Kaganovičių, Malen- Pranešimą apie Tarybinės ovą, Mikojaną, Molotovą, Pervuchiną, Saburovą, Chruš- Armijos nueitą didingą kovų ' ovą. Tarybų Lietuvoje kandidatais į deputatus iškelti drg. ir taikos sargybos kelią pa r rg. Sniečkus, Gedvilas, Paleckis ir kiti (didvyriškosios darė drg. Žlburkus. Po minėjimo įvyko kon iirblninkų klasės, garbingosios kolūkinės valstietijos ir certas. arbo inteligentijos atstovai. a Vilniaus universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai, ę; taip pat mokslo .pagalbinis ir administracijos personalas K. Donelaičio 175-osios - Įkndidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos depu-1 / metinės l sius iškėlė universiteto rektorių prof. Bučą. Rinkėjai ne ' artą kreipėsi pas prof. Bučą, kaip LTSR Aukščiausiosios į lietuvių literatūros .realiz l- arybos deputatą. Jis pateisino garbingą deputato vardą, mo pradininko K. Donelaičio i- lodėl universiteto kolektyvas vieningai Iškėlė jį antrą kar- 175-ųjų mirimo metinių mi 4 į kandidatu į deputatus. Apygardos ikirinkiminiame susi- nėjimą vasario 19 d. Aktų ąlnklme pasisakę universiteto dėstytojai, fabrikų darbinin- salėje (Čiurlionio 23) gausiai 4 Ir įstaigų tarnautojai palaikė šią kandidatūrą. Susirln- atsilankė universiteto dėstyto oune, skirtame rinkėjų susitikimui su kandidatu į deputa- jai ir studentai. o ks, patikėtiniai vyr. dėst. Babkinas Ir vyr. dėst. JanuševiĮdomų ir Išsamų pranešimą ienė. o taip pat prof. Minkevičius supažindino rinkėjus apie rašytojo-reallsto gyveni i prof. Bučo gyvenimu, Jo moksline bei visuomenine mą ir kūrybą padarė profeso elkla. Savo mokslinę veiklą prof. Bučas pradėjo dar bū- rius Mykolaitis-Putinas. Taip amas studentu, o vėliau asistentu. Už mokslinius (darbus pat buvo Išklausyti MA Lie konomikos mokslų srityje jam buvo suteiktas ekonomikos tuvių instituto lokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas. Jis yra iš- mokslinioliteratūros bendradarbio K. '■ jnktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos nariu-korespon- Doveikos, universiteto lietu entu. Nuo 1948 m. prof. Bučas eina garbingas Vilniaus vių literatūros katedros dės niversiteto rektoriaus pareigas. Jam vadovaujant mūsų tytojų J. Lebedžio ir I. Kosniversitetas žymiai Išaugo, išleido didelį skaičių aukštai kevičiūtės pranešimai. Prane valifikuotų specialistų. šimuose buvo plačiai išnagri Prof. Jankauską universiteto kolektyvas žino kaip ge- nėtas rašytojo kūrybinis ke U specialistą, jaunimo auklėtoją, nenuilstamą mokslinio ir lias, jo kūrybos reikšmė to isuomeninio darbo universitete organizatorių, kaip žmogų, lesniam mūsų literatūros vys įsidavusį mūsų partijai ir tarybinei Tėvynei. Nuo 1945 tymuisi. j jis dirba prorektoriaus pareigose. Universiteto kolektyPo iškilmingos dalies įvy [ ?s visų mylimą ir gerbiamą prof. Jankauską, turintį di- ko koncertas. į eli autoritetą studentų ir dėstytojų tarpe, iškėlė kandidaE. Miknaitė s į Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybą. Vienas iš geriausių fakultetų — tai Chemijos fakulte- V AGITPUNKTE Nr 55 s. Šio fakulteto dekanas, mokslų kandidatas doc. Paševlč u antrą (kartą yra iškeliama kandidatu į Vilniaus miesto Sekmadienį universiteto jputatų tarybą. Jos darbo dėka pagerėjo Chemijos fakul- agltpunkte Nr. 55 įvyko pa to studentų pažangumas, disciplina, išaugo studentų poll- skaita tema „TSRS Aukš nls-idėjinis lygis. Doc. Paševič dažnai skaito paskaitas čiausiosios Tarybos II sesijos okslinėmis-ateistinėmis temomis mieste, o taip pat už jo rezultatai". Paskaitą skaitė bų. Todėl Ji gerai žino darbo žmonių gyvenimą, jų po- universiteto marksizmo-leni 1 liktus lir galės daug kuo jiems padėti. nizmo pagrindų dėstytojas drg. Kapočius. Rinkėjų kolek Kandidatu į Lenino rajono Darbo žmonių deputatų ta- tyvui Kapočius lšsam'ai •bą iškeltas prorektorius mokymo reikalams doc. .Mltro- išdėstėdrg. TSRS Aukščiausiosios rlskis. Doc. Mltropolskls ypatingą dėmesį skiria studentų Tarybos II sesijos eigą, įklėjimui, kultūringam Jų laisvalaikio praleidimui. Jis ge sesijos medžiagą darbo ir išaiškino li pažįsta studentų gyvenimą, dažnai apsilanko bendrabu- uždavinius, kurie iškyla uose, fakultetuose, akademinėse grupėse. Visur Jis šiltai biniams žmonėms ryšiumtary su įtinkamas, atidžiai išklausomi Jo paprasti ir tiesūs to įvykusia sesija. liai, vertingi Jo patarimai, teisingi nurodymai. Susirinkusiems koncertą at Kandidatais į miesto Darbo žmonių deputatų tarybą iš- liko akademinis universiteto choras. V. Paberžis rltt taip pat drg. drg. Abeciūnaitė ir Karvelis. Mes esame giliai įsitikinę, kad mūsų (kandidatai į deutatus pateisins pareikštą jiems liaudies pasitikėjimą. Vasario 27 mes, visi kaip vienas, ateisime prie urnų "■ atiduosime savo balsus už pačius geriausius mūsų šlolngosios liaudies sūnus ir dukras, už tuos žmones, kuriuos ....... O-o-o-o-šia berželiai les patys Iškėlėme kandidatais į deputatus. Balsuodami už liekni. . ." — Iš visų plaučių omunlstų ir nepartinių bloko [kandidatus, tarybiniai žmo- traukė orkestrantai, šeštadie ėsiibalsuoja už dar geresnę ateitį, už tolesnį socialistinės nio popietę pravažiuodami Verkių apylinkes. Dar geriau ėvynės suklestėjimą, luž taiką visame pasaulyje. skambėjo daina, prisiminus, kad šį vakarą nebeteks pra kaituoti Aktų salėje. Brezen Didingi uždaviniai tu aprengtas „gazlkas" lygiai traukė Molėtų link. Sunkveži Šiandien visa dauglamill- principus, parodė, kad 1955 mio užpakalyje baltu sūkuriu mlnė mūsų šalies liaudis gy- m. Tarybų Sąjungos biudže kilo sniegutis, drau ena partijos CK sausio mė- tas nenukrypstamai grindžia ge supalaidas vėju vikriai taikydamas Įslo plenumo ir TSRS Aukš- generalinę partijos ir Tarybi už aplkaklės. laulloslos Tarybos II sesijos nės vyriausybės liniją sunkio — Vytautai, saugok bosą utaiimals, savo patriotiniu sios industrijos vystymo link — užpustys, — šaukė drau arbi pramonės, žemės ūkio me. gai metereologul Gašlūnui. ei I kultūros srityse reiškia Kiek plačiau sustojęs ties Kelionėje visi jį kaltino už epalaužlamą pasitikėjimą Ir žemės ūkio nuolatinio kėlimo blogą orą. riti imą. J®lverslteto studentai ir klausimais, pranešėjas papasa — Į galą sodinti jį, — apie LTSR mokslinių triukšmavo neatlaidūs balsai, ėstttojai vasario 17 d. Iš kojo įstaigų Ir priešakinių kolūkių gulė TSRS Aukščlauslos’os darbą, siekiant Išplėsti kuku- — tegu sniegą Ir vėją sulai arjfcos deputato, LTSR ko. iokslų Akademijos prezl- rūzos auginimą mūsų respub Kelionėje viską lemia gera mtc J. Matulio pranešimą likos sąlygomis. nuotaika. Nebuvo kada sušal ’le TSRS Aukščiausiosios Gyvą universiteto kolekty ti. irybos antrosios sesijos dar- vo domėjimąsi Komunistų Paberžė, Giedraičiai ir štai partijos Ir Tarybinės vyriau — Molėtai. D|g. Matulis išsamiai lšalš- sybės vykdoma politika paro — Mieste nepasillkslm, — .ūoI susirinkusiems pagrlndl- dė visa eilė klausimų, kurie buvo girdėti balsai. — Jei s us komunistinės statybos buvo patelkti pranešėjui. jau važiuoti, tai į kolūkį.
■
liaudies sūnus ir dukras! AGITATORIAI nlenės ir kitose
Universiteto koridoriais nuaidi skambučio garsai. Paskaitos pasibaigė. Stu dentai vienas po kito pasu ka į namus, o Juozas grei tais žingsniais skuba į Vil niaus Pionierių rūmus. Jaukiame agitaciniame punkte Nr. 56 Jis randa ir daugiau agitatorių. Kartu su II kurso lituaniste Da nute Petkevičiūte ir rusiste Volčkova (žlūr. nuotr. viršuj) perskaito naujau sius laikraščius bei žurna lus, susipažįsta su kandi datų autobiografijomis, rinkimine literatūra. Po to agitatoriai skuba pas savo rinkėjus pasikalbėti nau jausiomis vidaus ir užsie nio politikos temomis. Jie jau žino, kas labiausiai do mina to ar kito rinkėjo šeimą, jaučia, apie ką ten paklaus. Ne vienas Įmonės darbininkas šiandien seka žemės ūkio klausimus, do misi tolesnio jo išvystymo problemomis. Respublikos ‘kolūkiuose prasidėjo ataskaitinis lai kotarpis. Argi ne įdomu pramonės darbininkui, ko kias pajamas šiemet turi kolūkietis! Smagu, juk, iš girsti, kad darbadienis sva resnis. Ir agitatoriui ma lonu, kai gali taip nuošir džiai pradžiuginti savo rinkėją. . . . Juozas Marcinkevi čius pamilo agitatoriaus darbą. Kiekvieną dieną jis
VAKARAS KOLŪKYJE
F —
— Jūsų laukia Aluntoje. MTS mechanizatoriai baigė remontą. Šiandien atvyko su raportu. Padirbėjo vyrai, anksti užbaigė, pažadėjom jū sų nesulaikyti, — pallnksminslt juos su dūdomis, — aiš kino partijos rajono komiteto sekretorius.
Mlčiurlno vardo kolūkyje visi žino, kad studentai tuš čiomis neatvažiuos, o čia — orkestras! Kolūkio klubas kimšte prikimštas. Cla Ir me chanizatoriai, ir kolūkiečiai, vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai. — Čia mūsų jaunieji rin kėjai, — paaiškino mokymo dalies vedėja. Teisės fakulteto dėstytojo drg. Klimkos paskaita apie TSRS piliečių teises Ir -parei gas buvo Išklausyta su ypa tingu dėmesiu. — Ne veltui Iš Vilniaus. Matai — šneka, o ne skaito. Ir vis taip teisingai, supran
perskaito laikraščius, per žvelgia žurnalus. Nuolati nis Juozo palydovas — agitatoriaus bloknotas, į kurį jis įrašo savo pasta bas, mintis. Su juo Juozas eina į gyventojų butus, ten kalbasi su rinkėjais, domisi jų buitimi. Juozas papasakoja savo rinkėjams apie mūsų Tėvynės kovą už talką, apie TSRS tautų draugystę, apie atominės energijos panaudojimą talkiems tiks lams, apie šaunias tarybi nių žmonių gamybines per gales. Šiltai sutinkamas ir mielai laukiamas Juozas kiekvieno rinkėjo bute. Artimu žmogumi jis tapo darbininko Daškevičiaus, valytojos Šmitienės, Gudo-
tamai, — šnabždėjo kaimynui pagyvenęs kolūkietis. — Neplepėk, klausytis trukdai, — pertraukė jį ta sai. Kai tarpduryje pasirodė ne šinas bosą Gašlūnas, moterė lės net aiktelėjo: — Vaje, kokia didelė; Tur būt šita gražiai groja, — stebėjosi atsisegdama kaili nius kolūkletė. Jos vyras ži novo tonu pareiškė, kad dide lės dūdos groja storai, o mažosios plonai. Kol orkestras talpinosi sce noje, salėje vyko karšti gin čai, kurios dūdos gražiau gro ja, kurioms reikia daugiau „kvapo". Koncertas visiems labai pa tiko. Keletą repertuaro nume rių teko kartoti. Kai po per traukėlės orkestras užgrojo šoklų muziką, niekas iš pra džių nė šokti nedrįso: negi galima tr'ukšmautl, kai taip gražiai groja. Ilgai dar sėdėjo moterėlės ir seniai, be paliovos gėrėjo si blizgančiomis dūdomis Ir vikriais muzikantais. Jauni mas gi šoko ir atsišokti nega lėjo. Polkas trenkė taip stip riai, kad žibalinės lempos bū
šeimose, kurias Jis supažindina su paskutinėmis naujienomis, papasakoja, kas šiuo metu vyksta užsienyje. O valyto jai Gudonienei jis, kartu su aspirantu Ėigmlnu, daug padėjo, sprendžiant jos buitinius klausimus. Mielai rinkėjų laukiami ir studentai agitatoriai Voitckaja, Gardžlulis, Kamisarova, Petkevičiūtė ir kiti. Nė minutei gyveni mas nenutrūksta ir Vil niaus Pionierių rūmų agi tacinio punkto Nr. 56 pa talpose. Čia visuomet ra sime agitatorius, kurie gi lina savo žinias, ruošiasi aplankyti savo rinkėjus. Agitaciniame punkte už tektinai darbo turi ir bu dintis agitatorius. Kiekvie ną dieną į agitacinį punk tą ateina pasitikrinti sąra šuose dešimtys Ir šimtai rinkėjų. Čia ateina jauni ir suaugę darbininkai, se neliai. Štai pasitikrinti at ėjo senas rinkėjas Kulkulls (nuotr. žemai). Budinti agitatorė Volčkova randa jo pavardę Jau įrašytą. Rinkimai jau čia pat. Agitatorių kolektyvas kruopščiai veda agitacinį darbą rinkėjų tarpe, kad rinkimų dieną visi rlnkėjai atiduotų savo balsus už geriausius sūnus ir dūkras. Algio Stanaičio nuotr. ir tekstas
f i i I I I I I I I ? į į f į
i į $
tų neišlaikę. Bet klube skaid riai švietė elektros lemputės, vaivorykštėmis spindėjo in strumentų metalas, o pasiten kinimo šypsenos puošė susi rinkusiųjų veidus. Dar niekuomet Mlčiurlno vardo kolūkio klube nebuvo taip linksma, Tarp studentų ir kolūk’ečlų užsimezgė stipri draugystė. Kiekvienas jų no rėjo kuo išmanydamas atsidė koti ir pamylėti svečius. Gi orkestrantai buvo ne mažiau laimingi, savo muzika palinks minę nuoširdžius kolūkiečius.
Išaušo graži, bet šalta die na. Mieste gyvenant sunku įsivaizduoti kaimo gamtos grožį, o ypač tuomet, kai stalgus šaltis per vieną naktį ją pražlldo. Gausus būrys kolūkiečių širdingai palinkėjo gero kelio. Prašė nepamiršti, užsukti, nepasldldžiuotl... Vėl dūsavo mašinos moto ras, vėl skambėjo nesl-balglanti daina, o pakelėmis stovėjo baltomis skaromis apsigaubę eglės ir apšarmoję tylūs ber želiai. R. Dačlntka*