Pranešimas apie TSKP Centro Komiteto Plenumo sušaukimg TSKP CK NUTARĖ SUŠAUKTI EILINĮ TSKP CENTRO KOMITETO PLENUMĄ 1962 METŲ KOVO 5 D CK PLENUMUI PATEIKI \MAS SVARSTYTI KLAUSIMAS „PARTIJOS UŽDAVI NIAI GERINANT VADOVAVIMĄ ŽEMĖS UKIUI“. PRANEŠĖJAS PATVIRTINTAS DRAUGAS N. CHRUSCIOVAS.
•
visų Salių proletarai, vienykitės i
1 (ILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO 1 ’ARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS į Eina nuo 1950 metų
Nr. 3(414) 1962 m. vasario 13 d.
Kaina 2 kap.
LLKJS XII SUVAŽIAVIMAS IR MŪSŲ UŽDAVINIAI K Komjaunimas — mūsų atei tis, mūsų rezervas. Si mintis raudona gija apjungė visus vy riausiųjų draugų pasisakymus, Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto sveikinimą Grupė Didžiojo Tėvynės karo Hietu Kaune veikusios pogrinHinės komjaunimo organizaci ją, narių suvažiavimui rašė' įaldėjos, už kurias kovoja kar tui, šiandien triumfuoja. Jos įkūnytos didvyriškuose ateities 2Svaigų žygdarbiuose. Jų dar bas, kaip ir visų tarybinių žmonių darbas, artina mūsų diJįjį tikslą — komunizmą. Birbkime, mokykimės, ir gy■enkfmr. kom' nistiškaii“. LLKJS Centro Komitetas ir su pBažiavirr.as gavo daugybę ra►ortų, kuriuose komjaunimo >rganizacijos pranešinėjo apie klsuvažlavimlnlų įslpareigojl, nų įvykdymą. Jaunyste, entudai Ąlazmu, kovingumu, pasiryžiai mu atiduoti visas jėgas liau' džial ir Partijai dvelkė suvaV.a|iavimo delegatų kalbos. Suva žiavimas dar kartą pailiustraįfto vieningą Lietuvos komjau,r|Kuolių susitelkimą apie Lietuį?<os Komunistų Partiją — šlo vingosios Tarybų Sąjungos KoVnunistų partijos kovinį būrį, ■ar kartą patvirtino N. Chruš■Iovo žodžius, kad „komjaunirnas visuomet iškėlęs neš savo Šlovingąją vėliavą, apvaini kuotą penkiais ordinais, ku olais komjaunimas apdovano| as už jo didelius nuopelnus 1 Tėvynei“. Štai jie — švyturiai! Ne>erdedant galima pasakyti, į ■ :aa :ad UKra tikra suvažiavimo didvyre gi apo paprasta kolūkietė merpl fina, paršelių augintoja MarjįjI :elė Slugždenytė. Suvažiavimo yi iienomis jai sukako 20 metų. Sįl /LKJS CK pirmasis sekreto-
H. Valukonis Universitete gerai pažįsta Universiteto komjaunimo draugus Nekrošių J., Buckų komiteto sekretorius F., Vaitkevičių P. Mūsų aky se auga tokie aktyvistai, kaip ★ sveikino Marcelę, palinkėjo Naikelis A., Jonuitls A., Pažūiai naujų pasiekimų gamyboje, sis L. O merginos, triūsų kom laimės asmeniniame gyvenime jaunuolės ir jaunos komunis ir padovanojo auksinį laikrodį. tės! Tokios draugės, kaip MinTokiais pat suvažiavimo did kevlčlūtė O., Ruzgaitė I., vyriais tapo ir jaunimo atsto Steinbergaitė I. principingu vai, kurie turi garbingiausią mu, kovingumu ir atkaklumu — Socialistinio Darbo Didvy nenusileis jokiam vyrui. Į šiuos draugus privalo ly rio—vardą draugai Ona Bag donaitė, Stasė Vitkauskaitė, giuotis visa Universiteto kom Vytautas Naujokaitis, Antanas jaunimo oragnizacija. Tai jie Gabalis, ir jauna kolūkio pir iškėlė šhkį: kiekvienas visuo mininkė Jurgaitytė, ir papras menininkas privalo būti moksuid tralerio u aic„u mechanikas uicviicuun.ao KazaP'rmūnu- Jie šiandien kelia tas čionokas ir dar daug daug kitų Ui draugų, kurių darbas — di- tas įsijungtų" į aktyvų studentų draugijos darbą. džiausiąs gyvenimo žygdarbis. mokslinės Drg. S. Pavlovas savo kalboje Puikus asmeninis pavyzdys — pabrėžė, kad šie draugai — vi Universiteto komjaunimo or sos Tarybų šalies pasididžiavi ganizacijos darbo sėkmės lai mas. Jų vardai minimi greta das. Komjaunimo organizacijos uzbekės Tursunoj Achunovos ir azerbaidžaniečio Akifo Dža- turi būti piktesnės, kandesnės! farovo vardų. Nes šių jaunuo Sle draugo S. Pavlovo žodžiai, lių ir merginų darbas — in mano nuomone, atskleidžia vie ternacionalinis visų mūsų ša ną iš tolimesnių principinių komjaunimo darbo krypčių. lies dirbančiųjų reikalas. Turime kuo didžiuotis ir Nepraeikit pro šalį. . . Gilinki mes, Universiteto komjaunuo tės į reikalą iš esmės. Dirbk, o liai. Suvažiavimo dienomis netuščiažodžiauk. Jei kovoji, .Komjaunimo Tiesa“ rašė apie tai kovok ligi galo, su biuro Ekonomikos mokslų fakulteto kratais, kenkėjais, mūsų gyve IlI-io kurso studentą Algį Ši nimo piktžolėmis. Nenusileisk, leiką. Algis — Universiteto nebijok, kad gali pralaimėti. komjaunimo komiteto narys, Jeigu tu teisus, tave parems gerai mokosi, vadovauja ko dešimtys ir šimtai. S. Pavlo samunistinio auklėjimo proble vas pacituoja rašytojus mų būreliui. Tai jam ir į jį pa tyrlkus Ilfą ir Petrovą: drau našiems komjaunuoliams buvo gai, gana kovoti už švarą, Im kime šluotil Sį aforizmą gali skirti šie žodžiai: Jis kol kas nešioja dar stu ma perfrazuoti ir Universite dentišką kepurę, tui: gana draugai, kalbėti apie Bet jau žino, koks gyveni- akademinį darbą, pradėkime mo ateinančiojo grožis, gerai mokytis. Šumažinkime Ir nėra ramumo auditorijų lig minimumo komisijų, posė tyloj, džių ir pasitarimų skaičių. Ne Kai tokie vaikinai ateitį jie, o gilus žinių įsisavinimas
GARBINGA SUKAKTIS PABUVOJĘ Medicinos fakultete, Jūs ne abejotinai susitiksite su nuolat besišypsančiu, giedro veido, rimto žvilgsnio ir amžiaus šar ma papuošta galva, vidutinio ūgio, tvirto stoto vyriškiu. Jūs Jį rasite dažniausiai užsi ėmusį laboratorloje, bekonsultuuąutį studen tus arba besikalbantį su Jaunais gydytojais, kurie kreipiasi patarimų neaiškiais savo ty rinėjimų klausimais. Tai visiems gerai pažįs tamas Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas, ilgametis higienos katedros vedėjas, medici nos mokslų kandidatas, docentas Ignas Bujakas, kurio garbingą 70 metų sukaktį pažy mi fakulteto kolektyvas ir visa respublikos mediciniškoji visuomenė. 70 metų nueitas gy venimo kelias ir iš jų daugiau kaip 50 pas kirta svarbiausiam tikslui — tarnauti liau dies sveikatingumo sargyboje, kovoti už žmogų, kad jis nesusirgtų, profilaktikai. Kalbėdamasis su docentu I. Bujaku, pajunti, kad šio žmogaus gyvenimo kelias visuomet buvo prasmingas, aiškus, nors tolį gražu nelengvas, daugeliu atvejų labai duo bėtas ir akmenuotas. Ir tik geležinė valia ir nepalaužiamas ryžtas kovoti už savo ir tūksinčlų tokių, kaip jis laimę, nulėmė tai, kad šiandien jubiliatas dar žvalus, pilnas kūrybą t^-- a .okių, k'aip jis laimę, nulėmė *• ’"'4 Jua;i_.n \okle teisingi didžiojo mokslininko I. P. Pavlovo žodžiai, kąd „atei ties medicina, tai higiena plačiąja-"Šio žodžio prasme“. Mokslininkas, pedagogas, komunis tas Ignas Bujakas įprasmina šluos žodžius ir su džiaugsmu parodo jų atskleidžiamą perspektyvą, kuri nubrėžta naujojoje komu nizmo pastatymo programoje. — O galėjo būti ir kitaip . — Ir jubiliato veidu nuslenka liūdno susimąstymo šešėlis. Ir iš tikrųjų Ignas Bujakas gimė 1892 metų sausio mėn. 31 d. Ukmergės apsk. (dabar Kovarsko raj.) Balalių kaime, neturtingo vals tiečio šeimoje. Tėvas turėjo, tiesa, ketvirtį valako žemės, bet iš jos vos tik 3 ha buvo ariamos, visa kita — pelkės, krūmynai. O troboje — 13 vaikų, 13 mažų burnų su žvilgančiomis, nuo lat prašančiomis valgyti akimist kurioms šutinta, nelupta bulvė — didelis skanėstas. Ar galima nesižavėti žmogumi, kuris, iš pelkių purvo Išbridęs, visą gyvenimą ieško mokslo, skiria savo gyvenimą kitų laimei. Jaunasis Ignas, vos būdamas 8 metų, iš vyksta su broliu į Permės sritį ir pradeda mokytis. Būdamas 18 metų, jis jau balgja felčerių mokyklą ir 1910 metais savanoriu įstoja į kovos su cholera būrius. 1913 m. kovoja su choleros epidemija Bulgarijoje, to liau mobilizuojamas į armiją Sunkiausiais Tarybų valdžios kūrimosi metais ir pokario laikotarpiu Ignas Bujakas dirba profilaktinį darbą įvairiose plačiosios mūsų šalies vieto se. Siaurės Kaukazas, Dotnbasas, Uralas — visur reikėjo kovoti už darbo žmogaus svei katą, vystyti profilaktiką, reikėjo daug jėgų ir pasišventimo, bet Ignui Bujakui to netrū ko ir jis to nesigailėjo. O toliau vėl mokytis. 1933 m. baigtas medicinos institutas ir jau nam gydytojui vėl plačiausi horizontai-proflI&ktiksi ii Klastingas hitlerininkų užpuolimas, žiauVllniaus Valstybinis V. Kapsu ko vardo universitetas 1962 me tais priima šių specialybių aspi rantus: STACIONARINĖ
ASPIRANTŪRA
rjos okupacijos metai nuniokojo mūsų šalį. Ypač nukentėjo Tarybų Lietuva. Reikėjo at statyti sugriautą ūkį, gydyti sunkias žaizdas, kovoti su epideminėmis ligomis, kurti naują sveikatos apsaugos sistemą. Ignas Bujakas 1944 m. grįžta į Lietuvą, skiriamas sveika tos Apsaugos Liaudies komisaro pavaduoto ju — Vyriausiuoju sanitarljos-epidemiologljos inspektoriumi. Mėgiamas darbas gimta me krašte tampa dar našesnis, dar turiningesnis. 1945 m. Ignas Bujakas pradeda dirbti medicinos fakultete, kur skiriamas hi gienos katedros vedėju. 1946 m. tampa šlo vingosios TSKP nariu. Pedagoginis darbas, įvairiapusiškas organizacinis ir visuomeniš kas krūvis nesusllpnįna Igno Bujako dėmesio moksliniam darbui. 1949 m. jis apibendrina milžinišką patirtį, likviduojant dėmėtosios šil tinės epidemiją Lietuvoje, kaip vokiečių oku pacijos paselinęs, savo disertacijoje, kurią sėkmingai apgina Leningrade. 1951 — 1952 m. m. vadovauja medicinos fakultetui būda mas dekanu. Ignui Bujakui suteikiamas LTSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jo nuopelnai liaudies sveikatai pažymimi vy riausybiniais apdovanojimais. Daugiau kaip 50 metų savo gyvenimo Ig nas Bujakas paskyrė profilaktiniam darbui. Nuo eilinio kaimo felčerio iki plataus akira čio mokslininko higienisto nueitas kelias. Ir peržengiant 70-uosius gyvenimo metus, šis velias tampa dar platesnis, dar skaisčiau nužertas komunistinės ateities spinduliais. Ilgiausių, kūrybingų, našių metų šiandien linki docentui Ignui Bujakui visi studentai ir dėstytojai V. GUTAUSKAS Medicinos fakulteto prodekanas
PRASIDĖJO PRIĖMIMAS
FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKSLAI: skaičių teorijos, geometri jos, tikimybių teorijos, skaičiavi mo matematikos, matematinės logikos, mechanikos, astrofizikos, teorinės ir matematinės fizikos, puslaidininkių ir dielektrikų fi zikos, radiofizikos ir elektroni kos, ootikos; CHEMIJOS MOKSLAI- neorgani nės chemijos, organinės chemiHLILOGIJOS MOKSLAI: lietu jos, analizinės chemijos, fizinės vių kalbos, lietuvių literatūros; chemijos. PEDAGOGIKOS MOKSLAI; pe BIOLOGIJOS MOKSLAI: augalų dagogikos, psichologilos; zoologifiziologijos, botanikos, EKONOMIKOS MOKSLAI: Pūli Jos; nės ekonomijos, liaudies, ūkto GEOLOGIJOS - MINERALOGIJŲ^ planavimo, pinigų apyvartos Ir MOKSLAI; geologijos; kredito. GEOGRAFIJOS MOKSLAI: fizi 1EISĖS MOKSLAI: valstybės ir teisėj teorijos, valstybės ir tei nės geografijos; ISTORIJOS MOKSLAI: TSKP is- sės istorijos TSR Sąjungoje, tary torjos, TSRS istorijos, archeologi binės baudžiamosios teisės, ta rybinio baudžiamojo proceso, kri jos; FILOSOFIJOS MOKSLAI: dialek- minalistikos; MEDICINOS MOKSLAI: bioche mijos, mikrobiologijos, vidaus li gų, rentgenologijos, chirurgijos, tuberkuliozės, akušerijos ir gineko ogijos, odos Ir Veneros ngū. sveikatos apsaugos organizavi mo.
luriningai praleisti žiemos atostogas nutarė ir universiteto Turistai, t pati sunKiausią žygi issirengė o medikai, 2 gamti ninkai ir 1 filologė. Kolos pusiasalyje, Chibinų kalnais jie (veikė 240 km trasą. 13 dienų keliavo negyvenamomis vietomis, uristai suruošė apie Tarybų Lietuvą ciklą paskaitų. Nuotr. L. GUOBUŽO
J ASPIRANTŪRĄ
mokama tokio dydžio stipendija, kokį gaudavo atlyginimą prieš stojant į aspirantūrą, bet ne daugiau kaip 100 rublių per me nesį. Be šeimų aspirantai pagal galimybę aprūpinami bendrabuasplranturą čials. Stojantieji į egzaminus laiko stojamuosius m. rugsėjo mėn. 1 —15 d, d.: S. specialiybės, TSKP istorijos ir vienos užsienio kalbos (anglų, prancūzų, vokiečių). Pareiškimus iki š. m. liepos 1 d. siųrti Universiteto ektorlaus vardu, pridėjus šiuos dokumen tus: 1) kadrų įskaitos lapą su nuo trauka, 2) notaro patvirtintą aukšto sios mokyklos baigimo diplomo nuorašą, 3) darbinę politinę charakteris tiką iš paskutinės darbo vietos, 4) spaudoje paskelbtų moksli nių darbų sąrašą, žinias apie išradimus. Asmenys, neturintieji spaus dintų mokslinių darbų, pristato mokslinius pranešimus (refera tus). Smulkesnę informaciją teikia universiteto aspirantūros Sky-. rius (Universiteto g. Nr. 3) tel. 2-25-36. REKTORIUS
NEAKIVAIZDINĖ ASPIRANTŪRA
PADĖKA
FIZIKOS-MATEMATIKOS MOKS LAI: geometrijos, mechanikos; ISTORIJOS MOKSLAI: TSRS Istorilos; FILOSOFIJOS MOKSLAI: dialek tinio ir istorinio materializmo; FILOLOGIJOS MOKSLAI; lietu vių kalbos, rusų kalbos, klasi kinės filologijos, lietuvių litera tūros; PEDAGOGIKOS MOKSLAI: pe dagogikos; EKONOMIJOS MOKSLAI: politi nės ekonomijos, Kandies ūkio pla navimo, pinigų apyvartos ir kre dito; TEISĖS MOKSLAI: valstybės ir teisės teorijos, valstybės ir tei sės istorijos TSR Sąjungoje, tary binės baudžiamosios teisės, tary binio baudžiamojo proceso, kri minalistikos. Į aspirantūrą priimami asme nys, turintieji pasirenkamos spe cialybės ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą, baigus aukštą ją mokyklą (išskyrus kai kurias teorines disciplinas), ne vyresni kaip 35 metų, stojant j staciona rinę, ir 45 metų — J neakivaiz dinę aspirantūrą. Stacionariniams aspirantams
MURMANSKO SRITIES K1ROVO RAJONO <T,BINU GY VENVIETĖS KLUSO VEDĖJA DRG. PERJEVA SAVO LAIŠKE ..RAŠO: „ .. .Mūsų gyvenvietėje (nėra gydytolo. Todėl nėra (sąlygų dažniau surengti pa skaitų medicininėmis terno(mis. Ir štai neseniai-Į mūsų gyvenvietę užsuko Vilniaus (Valstybinio V. Kapsuko var'do universiteto studentai — medikai turistinio žygio po Kolą dalyviai. Buvo surengtas jyventolams klausimų-atsakytiu vakaras medicinos te momis. Vilniečiai išsamiai at sakė | daugybę klausimų, ku riuos pateikė vakaro daly viai. Atsakymai buvo išsa mūs ir labai gilūs, patenki no mus visus. Studentai pa siruošę gyvenimui ir darbu). Mes nuoširdžiai dėkojame Universiteto dėstytojams ir ! profesoriams, kad paruošė tokius puikius studentus-visuomenininkus, kurie kiek vienu atveju uoliai darbuojasi 'darbo darbo žmonių labui. Širdingai ačiū, draugai!*
S