Yuu šalių proletarai, vienykitės!
APGINTA Linksmai, studentiškai! disertacija
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 3 (550)
1966 m. vasario mėn, 16 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Vienas skaito, du - laukia Doc. S. VANSEVlClUS, Teisės fakulteto dekanas Žiemos sesija Teisės fakultete parodė, kad neakivaizdininkai silpniau laiko egzaminus, negu stacionaro ar vakarinio skyriaus studentai. Priežastys dvejopos. Visų pirma, nėra gerų vadovėlių, be to, trūksta net ir pasenusių. Trims studentams tenka po vienų vadovėlį. Suprantama, kad gyve nantieji rajonuose neturi iš ko ruoštis egzaminams. Daugelis studentų atvyksta į sesiją nepasi ruošę. Per dvi tris dienas ne ką tenuveiksi. Egzaminai tokiu at veju neišlaikomi, o jeigu ir,pa vyksta, tai žinios būna netvirtos ir ilgai neišlieka. Didelė dalis studentų ruošiasi sesijos išvaka rėse ir stengiasi „sugrūsti" j galvą visų reikalingų dalykų ži nias iš karto. Egzaminų metu daž nai supainiojamos {vairios discip linos. Iš kitos pusės, įstaigų va dovai ir visuomeninės organiza cijos nesudaro besimokantiems lengvesnių darbo sąlygų. Reikia sveikinti Kauno ir Varėnos rajo nų LKP komitetų, kurie žada pa sidomėti studentų-neakivaizdinlnkų darbo ir mokymosi sąlygomis, iniciatyvą.
Daug neakivaizdininkų neat vyko j sesiją, nes jų neišleido įs taigos. Pvz., II kurse iš 156 stu dentų atvyko 82, III — 65, (iš 110), IV — 52 (iš 96). Tik I kur se iš 134 studentų atvyko 112. Tačiau tik nedaugelis išlaikė visus egzaminus ir gavo įskaitas: I kurse — 16, II — 27, III —8, IV — 11, V—36. Kiti gavo po vieną ar daugiau nepatenkina mų pažymių. Dalis netgi ne
išdrįso laikyti egzaminų. Pvz., iš I kurso nelaikė vieno ar dau giau egzaminų net 64 studentai, iš III kurso — 32, iš IV kurso — 19 ir t. t.
S. m. vasario 10 d. Istorijos ir filologijos fakulteto Filologi jos mokslinėje taryboje vien balsiai apgynė filologijos moks lų kandidato laipsnio disertaciją Kęstutis Nastopka. Jo darbas „LIETUVIŲ IR LATVIŲ LITE RATŪRŲ SAVITARPIO RY ŠIAI (1800—1917)" skirtas ne vien pavienių rašytojų ar kai myninių literatūrų atskiriems reiškiniams, o ištisam dviejų broliškų literatūrų vystymosi proceso nagrinėjimui. Oficialūs oponentai LTSR MA akad. prof. K. Korsakas ir Lat vijos TSR MA Latvių kalbos ir literatūros instituto vyr. moksl. bendradarbė filol. m. kand. D. Zemzarė teigiamai įvertino dar bą, siūlydami jį kuo greičiau paruošti spaudai. Ypač reikšmingi darbo sky riai, skirti Donelaičio vertimams Latvijoje, Rainio ryšiams su Lietuva, Janonio kontaktams su revoliucine latvių poezija. Disertanto darbas daug prisi dės prie broliškų lietuvių ir lat vių tautų draugystės sutvirtini mo, prie tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo ugdymo. E. EIDUKA1TIENE
Kažkodėl studentai — neaki vaizdininkai nepakviečia Į kon sultacinius punktus dėstytojų, ku rie paskaitytų paskaitų, pakon sultuotų. Sesija rodo, kad šitos priemonės dėl vadovėlių netinka mumo arba jų nebuvimo yra bū tinos. Jas galėtų suorganizuoti ir patys studentai. Pvz., grupės stu dentų, kurie gyvena arti kurio nors konsultacinio punkto, se niūnas kartu su konsultacinio Nuo šių metų sausio 26 d. iki punkto vedėju galėtų sužinoti, vasario 5 d. Minske vyko dėsty kada jie turės susirinkti j punk tojų kvalifikacijos kėlimo semi tą. Tinkamiausias laikas — šeš naras, kuriame dalyvavo Balta rusijos ir Pabaltijo respublikų tadienis ir sekmadienis. Dėstyto aukštųjų mokyklų ekonominių jas mielai atvyktų ir suteiktų pa disciplinų dėstytojai. Mūsų Eko fakultetui atstovavo galbą. Suprantama, atitinkamas nomikos vyr. dest. V. Grybauskas, J. Lasąlygas turėtų sudaryti ir įstai pėnas, P. Prakapas, J. žvinklys, gos. A. Savaniauskas, S. Imbrasas,
KELIA
kvalifikaciją
Reikia rimčiau žiūrėti į studi jas, visų pirma, patiems studen tams. Antra vertus, darboviečių ir visuomeninių organizacijų va dovai privalo sudaryti geresnes mokymosi sąlygas. Kitaip fakul tetas neįstengs pagerinti neaki vaizdininkų mokymo. Laikas iš spręsti vadovėlių Ir mokymo priemonių problemą, nes studentai-neaklvaizdininkai, nors ir la bai norėdami, be vadovėlio mo kytis negali. Juk nenormali pa dėtis, kai vienas skaito, o du lau kia
Susitikimas su Rektorium
Neseniai Techninės pažangos klubas surengė vakarąsusitikimą su Universiteto rektorium, fizikos-matemati kos mokslų daktaru, profesorium Jonu Kubilium . Rektorius daugiau kaip tris mėnesius keliavo po Ame riką, susitiko su pažangiaisiais lietuviais, kalbėjosi su profesoriais ir studentais. Mokslinės-kūrybinės komandi ruotės metu profesorius taip pat skaitė paskaitas anglų kalba. Rektorius plačiai papasakojo apie JAV švietimo siste mą. Kalbėtojas atsakė į 34 pateiktus klausimus, savo kalbą iliustravo foto nuotraukomis, atvirukais ir spalvo tais foto filmo kadrais. Trys su puse valandos, praleistos prie puoduko kavos su Universiteto rektoriumi J. Kubilium , susirinkusiems leido susidaryti turtingiausios ir prieštaringiausios kapi talistinės šalies vaizdą. J. GIRAITIS
dėst. A. Sausanavičiūtė, A. Vesialka ir kt. Seminaro užsiėmimai, vykę Kuibyševo vardo liaudies ūkio institute, buvo puikiai organi zuoti, įdomūs ir turiningi. Skaitė paskaitas ir vedė seminarus įžy mūs mokslininkai — ekonomis tai, kaip ekonom. m. dr., Mask vos Plechanovo vardo liaudies ūkio instituto prof. š. TureckiJ, ekonom. m. dr., Leningrado Voznesenskio vardo finansų-ekonomikos instituto prof. M. Seriebrianij Ir kt. Seminaro dalyviams buvo or ganizuojamos ekskursijos į stam besnes Minsko Įmonesr trakto rių, laikrodžių Ir radijo gamyk las. Pabaigoje apie mūsų Eko nomikos fakulteto darbą ir pra monės ekonomikos katedros pa tyrimą kalbėjo vyr. dėst. J. Žvinklys. S. IMBRASAS
ATOSTOGŲ DIENOMIS Tą vakarą Universiteto Aktų salėje „Gaudeamus igitur" dai navo studentai iš Vietnamo ir Ugandos, Kamerūno ir Japonijos, Indonezijos ir Zambijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Sąjungos ir Ukrai nos. Draugystės vakare sausio 31 d. koncertavo Lvovo studentų 'chorinė kapela. Maskvos, Lening rado, Kijevo, Odesos ir kitų ša lies aukštųjų mokyklų delegaci jos atostogų metu aplankė baltu žiemos sidabru pasipuošusį Vil nių. Ilgai nenutilo plojimai, kai WU komjaunimo komiteto sek retorius P. Vaitkevičius supažin dino vakaro dalyvius su svečiais. Pirmas žodis buvo suteiktas viet namiečiui studentui Choi Van Dži, sūnui tautos, kovojančios už savo laisvę ir nepriklausomybę. — Nuo 1964 m. rugpiūčio 5 dienos mano šalis kovoja prieš amerikiečių agresorius. Vietna miečių kovai už laisvę pritaria tarybiniai žmonės, Amerikos ir kitų kontinentų darbininkai. Pen tagono tankai nepraeis džiunglių takais. Mes nugalėsime! — skam bėjo susijaudinusio vietnamiečio žodžiai. — Aš žinau, kad gyvenu to kioje šalyje, kurioje niekas ma-
Graži buvo Alfredo ir Genutės vaikystė. Atrodo, dar taip neseniai abudu jie bėgdavo į tą pačią Šiaulių vidu rinę mokyklą. Abu ją ir- baigė. Po to Alfredas užsivilko pilką kareivio milinę, o Genė išvažiavo į Vilnių studijuo ti. Begaliniai kilometrai išskyrė tokius artimus jų gyveni mo kelius. Tačiau negailestingas atstumas buvo bejėgis užpūsti tą skaidrią draugystės kibirkštėlę, kuri taip nepastebimai dar mokyklos suole įsižiebė jaunose širdyse. Praėjusį šeštadienį Ekonomikos fakulteto buhalterijos specialybės IV kurso . studentai kartu su 1 kurso žurna listais atšoko linksmas studentiškas Genutės ir Alfredo Dominauskų vestuves.
_
Jaunai porai draugai palinkėjo ilgų ir laimingų šeimy ninio gyvenimo metų.
Žemė-žmonių planeta nęs neišmeta už durų kaip šuns, kur niekas manęs neįžeidinėja dėl tamsios odos, — kalbėjo pie tinės Afrikos sūnus, studentas iš Kijevo Elektromechanikos insti tuto Tommi Hartflitas. — Aš la bai dėkingas visai tarybinei liau džiai, kad būtent šioje šalyje Įsi gysiu specialybę. Visi studentai, susirinkę į žilą jį Vilnių — vienos didžiulės šei mos nariai. Ir niekas nesistebėjo,
kai baltaplaukė lietuvaitė sukosi valso sūkuryje su negru studen tu iš Ugandos, kai europietiškų šokį-tvistą — geriausiai šoko studentas iš Pietų Afrikos Sąjun gos. Juk Žemė — žmonių plane ta, o žmonės — lygūs. Rasių ir kalbų skirtumas negali būti nuo širdžios studentiškos draugystės kliūtimi. J. ALMORAS (mūsų koresp.)