ees rAi’VBii )ir> visų
Salių proletarai,
vienykitesi
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROPSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. gruodžio 16 d. Nr. 39 (1023)
EINA NUO 1950 METŲ
SESIJA ClA PAT
Nebėjome nusimesti už griuvusių darbų naštos, o jau ir gruodis į antrąją pusę pasisuko. Artėja sausis — egzaminų metas. Labiausiai susijaudinę pirmakursiai — ką atneš pirmoji sesija? Džiaugsimės gerais rezulta tais, ar ašarosime ir minsi me dekanatų slenksčius? Žiemas sesija rūpinasi ne tik studentai. Fakultetų deka natai ruošia susirinkimus, ku riuose pirmakursiai instruk tuojami apie Įskaitų ir egza minų tvarką. Toks susirinki mas buvo ir Gamtos fakulte te. Išklausyti jo susirinko vi si, I k. studentai — 61 bio logas, 25 geografai, 35 geo logai. Stojamųjų egzaminų rezultatai rodo, kad šie žmo nės — tikrai gabūs ir turin tys nemažai žinių. Ar išlai kys savo penketukus po se sijos pirmakursiai? Aišku, gali žmogus kartais „nety čia" kokį vieną patenkinamą pažymi gauti, bet jau tik ne visus — toks principas vy rauja Gamtos fakultete. Dau guma fakulteto studentų la bai stengiasi ir mokosi gerai, na, kad ir biologai antrakur siai V. Morkūnas, N. Viekšaitė. Pasitaiko išimčių — pavyzdžiui, S. Skuodis moko si tik patenkinamai, tačiau jis — puikus sportininkas, biologė antrakursė D. Vaitie kūnaitė stojamuosius išlaikė labai gerai, o ,po sesijos ga vo keletą trejetų. Visi žino: pirmakursiams nelengva. Pasikeičia gyveni mo sąlygos ir prie tų naujųjų prisitaikyti reikia. Mokslo metų pradžioje fakulteto pir makursiai atiduodami kurso vadovo globai. Nuo tada ir prasideda įvairūs pokalbiai, paskaitos, savo patarimais •daug padedančios studen-
tams. Ypač domisi savo stu dentais Gamtos fakulteto de kanas doc. R. Tarvydas. Jis dažnai buvoja paskaitose, kalbasi su studentais, žiūri, ar visuomet supranta jie pa skaitas, ką paltys savarankiš kai skaito. Matematikos ir užsienio kalbų dėstytojai pa pildomai dirba su studentais vakarais, rengia įvairias kon sultacijas. Prodekanė doc. I. Sarkmienė pasakojo, kad visuomenės, užsienio kalbų dėstytojai kiekvieną dieną ateina į dekanatą ir infor muoja fakulteto vadovybę apie paskaitų lankymą, apie susidariusius sunkumus. Fa kulteto dėstytojai daug padė ję užsienio kalbų katedroms sudaryti paskaitų tekstus. Labai įdomios ir daug nau dos duoda studijų įvado pa skaitos. Jas skaito specialiai pasiruošę dėstytojai ir įvai rūs svečiai — gydytojai, lektoriai iš ministerijos. Reikalai klostosi lyg ir ne blogai. Studentai lanko pa skaitas, seka užsiėmimus, stengiasi sistemingai dirbti. Nors pasitaiko fakultete ir tokių, kaip IV k. geologai S. Ciujevas, A. Jurevičius, ku rie mano, kad paskaitos — tai niekis, kad gal .Kaip nors prasmuksią per sesiją. Ir vis nepasimoko iš klaidų — daž nokai turi akademinių skolų. Taigi viena blogybės priežas tis pati išlenda kaip yla iš maišo. Tokių studentų elge sys svarstomas ir aptariamas katedrų posėdžiuose, akade minėse grupėse. Paskaitas lankyti ir užsira šinėti svarbiausias mintis — to dar neužtenka. Reikia daug dirbti savarankiškai. Ir čia studentais rūpinasi dėsty tojai bei dekanatas. Kiekvie nai akademinei grupei yra
sudaryti savarankiško darbo planai. Tokia jau nerašyta taisyklė: kiekvieną darbą reikia kontroliuoti, tuo labiau — savarankišką. Koliokviu mai, kontroliniai, teorinių ži nių gynimas prieš praktinius užsiėmimus — tai vis kontro lės formos, beje, labai efek tyvias. Studentai parodo sa vo žinojimo lygį, būna aišku, kas ko nesuprato, kokias pa pildomas paskaitas rengti. Gamtininkų ruošimas skiriasi nuo kitų tuo, kad jie savo objektą turi pamatyti. Todėl visos paskaitos iliustruojamos iškamšomis, kolekcijomis, uolienų pavyzdžiais, skaidrėmis, Paskaitos labai naudingos, jos supažindina studentus su gamtas mokslo naujovėmis, geriausiais moks lininkų darbais. Išklausę pa skaitų, studentai dar papildo mai mokosi, daugiausia savo švarioje, jaukioje skaitykloje. Ji fakultetų skaityklų apžiū roje laimėjo pirmą vietą. Per sesiją yra skiriamos papildo mos auditorijos, kuriose gali ruoštis studentai. Veikia visi muziejai, išdėliojami pavyz džiai ir kolekcijos. Skaityklo se budi prityrę laborantai, kurie teikia studentams įvai rią informaciją. Studentų bendrabučiuose poilsio kam bariai per sesiją irgi virsta skaityklomis. Tas metas jau artėja... Siame pirmaujančia me fakultete tikima, kad žie mos sesija tikrai, nebus blo gesnė už kitas. .. .Baigiau kalbėtis su fa kulteto prodekane doc. I. Sarkinlene ir dekanu doc. R. Tarvydu. Už durų suklego studentai — tikriausiai bai gėsi paskaita, dar viena pa skaita. D. PYPLY! <3 I k. žurnalistė
*
pasitinkame
UNIVERSITETO JUBILIEJŲ * AR MEDIUMO UGNY DEGS MŪSŲ NUODĖMĖS?
* KREPSININKjEMS — „SPORTO" TAURE
* JAUNŲJŲ FOTOMECl-JŲ DARBAI
sesija — mūsų darbo
ataskaita. Juo darbštesni
dabar būsim, tuo lengviau bus sausio mėnesį.
* KAINA 2 KAP.
Gamtos fakulteto auditorijose, laboratorijose, skaityklose — įtempto darbo dienos. Baigiasi metai, artėja egzaminų sesija... Skaitykloje sutikome ir IV k. geologą Vy tautą Ciučelį. Jis komjaunimo biuro narys, fakulteto interklubo pirmininko pavaduoto jas, grupėje irgi tvarko internacionalinį darbą. .Sako, nelengva. .. Bet spėja. Ir mokosi ketvertais, penketais. L. SKIRPSTO nuotr.
VISĄ SAVAITĘ NĖJO I PASKAITAS
NUMERYJE: orbitoje
egzaminų
Ruošiasi ir studentai, ir dėstytojai
ŠIAME
* Sienlaikraščių
Artėja žiemos
Jau įprasta — pirmakur siams reikia iškęsti „fuksų krikštynų" kančias. Ne Išim tis nei matematikai, nei 12 bendrabučio gyventojai, nei... Esi fuksas — reikia įšventinti. IV kurso bibliote kininkei R. Stankūnaitei irgi teko — pirmąkart išrinkta bendrabučio tarybos pirmi ninke!
Po linksmybių — rimtis. Po simbolinių krikštynų lau kia ir tikras išbandymas — egzaminai. Pirmieji aukštojo je mokykloje...
Dabar Universitete vyksta sustiprintos pa skaitų lankymo kontrolės dekada. Papasakosiu, kaip mes savo, Chemijos, fa kultete tokią dekadą bu vom surengę prieš mėne sį ir ką sužinojome. Mokymo auklėjimo ko misijos nariai vaikščiojo į paskaitas, tikrino, kas jų metu miega namie ar sėdi kine, kas nesilaiko drausmės. Komisija gavo ataskaitas ir iš grupių. Kai susumavo rezultatus, vos ne už galvų susiėmė: antro kurso stambiamolekulinių junginių spec. grupė per savaitę pralei do 60 akademinių valan dų, ir visas be pateisina mos priežasties! „Liūto dalį" čia laiko Mečkovskaja — 22 vėjais paleis tos valandos. Trečio kurso 1 grupėje neatsirado nė vieno stu dento, kuris nebūtų nusi kaltęs Universiteto tvar kai. O iš viso grupės są skaitoje — praleistos 35 akademinės valandos. Gamtinių junginių spec. pirmakursiai, išvydę tokią vyresniųjų kolegų „drą-
są", irgi akiplėšiškai šok telėjo — 20 akademinių valandų per savaitę kaip nebūta! Petkevičius (I k.), Nor kus, Staškevičius, Meči kovskaja, Bačiulytė (Ilk.), Vaičekauskas, Melnikovas (III k.), Brazauskas, Paplauskas, Sečinskaitė, Mažolytė (IV k.) buvo su gėdinti ir įspėti Mokymo auklėjimo komisijos po sėdyje. Sako, pažadėję būti drausmingi. Dabarti nė dekada parodys, kas laikosi duoto žodžio. Pasitaikė grupių, kaip III k. gamtinių junginių spec., II k. antroji, kurios pasirinko slėpynių takti ką: „Nesakysim, kaip mes lankom paskaitas, tai ir nebarsi! mūsų...“ Tik nepagalvokit, kad tomis lapkričio dienomis (23—30) fakultetas buvo apytuštis. Visur yra gerų, stropių studentų, jų dau guma. Tokios III ir IV k. stamibiamolekulinių jungi nių spec.. Ik. 1, 2 grupės. Iš jų reikėtų mokytis pa reigingumo. I. VARNAITĖ